Byla I-4937-171/2007
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. prašymą atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vidaus reikalų ministerijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 2-6) priteisti iš atsakovės 18 547,08 Lt darbo užmokesčio nepriemoką.

5Nurodė, kad Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, buvo nustatyta 450 Lt minimali mėnesinė alga, o valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams buvo nustatyta 430 minimali mėnesinė alga. Vėlesniuose Vyriausybės nutarimuose minimalios mėnesinės algos dydžiai buvo didinami tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimali mėnesinė alga. Valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams minimalios mėnesinės algos dydis nekito ir buvo paliktas 430 Lt. Pareiškėjo manymu, tokie Vyriausybės sprendimai prieštarauja konstituciniam proporcingumo principui ir vertintini kaip konstitucinių visų asmenų lygybės ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimas, nes valstybės tarnautojai, skirtingai nuo kitų darbuotojų, negali tikėtis darbo užmokesčio didėjimo keičiantis šalies ekonominei situacijai.

6Pareiškėjas prašo sustabdyti administracinę ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 str. 1 d., Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 str. 1 d. 2 p., 2003-07-18 Vyriausybės nutarimo Nr. 937 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” 2.2 p., 2004-03-24 Vyriausybės nutarimo Nr. 316 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčo didinimo” 2 p., 2005-04-04 Vyriausybės nutarimo Nr. 361 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” 2 p. ir 2006-03-27 Vyriausybės nutarimo Nr. 298 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” 1.2 p. neprieštarauja Konstitucijos 29 str. 1 d. ir 48 str. 1 d.

7Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

8Atsakovė – Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į prašymą (b. l. 11-12) nurodė, kad apskaičiuodama pareiškėjui darbo užmokestį, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba vadovavosi ir vadovaujasi teisės aktais ir veikia taip, kaip pagal įstatymus privalo veikti, nes įstatymai turi būti vykdomi tol, kol nėra pakeisti ar panaikinti arba nėra Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

9Tretysis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

10Prašymas atmestinas.

11Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. V. nuo 2003-11-01 iki 2006-11-01 dirbo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus vyresniuoju specialistu (b. l. 2).

12Pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad, vadovaujantis Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr. 73-3371), Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr. 46-1511), Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr. 45-1444) ir Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr. 35-1251), nuo 2003-09-01 apskaičiuojant jam darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimalios mėnesinės algos dydis – 430 litų, neatsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimali mėnesinė alga. Taip pat, kad 2007-07-19 priimtas Valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymas pakartotinai įteisina nuo 2003 m. nekintantį ir ekonomine, socialine ir teisine prasme diskriminuojantį pareiginės algos skaičiavimą.

13Valstybės tarnautojų, taip pat ir statutinių, darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo 2002-04-23 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-855 23 str., kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, bei šio įstatymo 24 str., kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos. Taip pat 2007-07-19 priimtas Valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuris nustato, kad pareiginės algos koeficiento vienetas yra jau ne minimalios mėnesinės algos dydis, o pareiginės algos bazinis dydis. 2006 metams bazinis dydis lygus 430 litų.

14Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007-03-20 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 str. 1 d. neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, kad Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr. 937 1 p. ir 2 p., Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr. 316 1 p. ir 2 p., Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr. 361 1 p. ir 2 p. ir Vyriausybės 2006-03-27 nutarimo Nr. 298 1 p. ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė MMA negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis teismas paminėtame nutarime pasisakė ir dėl 2007-07-19 priimto Valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo ir nurodė, kad „tokiu teisiniu reguliavimu, kai sąvoka „minimalios mėnesinės algos dydis“ buvo pakeista sąvoka „pareiginės algos bazinis dydis“, iki tol buvusio teisinio reguliavimo esmė nepakito: valstybės tarnautojų, valstybės politikų, teisėjų, prokurorų, valstybės pareigūnų pareiginės algos dydžiai ir toliau yra apskaičiuojami pagrindu imant tam tikrą nustatytą dydį, kuris dauginamas iš atitinkamo koeficiento. Be to, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams, prokurorams, valstybės pareigūnams MMA ir toliau yra garantija, jog jiems nebus mokamas darbo užmokestis, mažesnis už valstybės nustatytą MMA; atsižvelgiant į visuminį teisinį reguliavimą konstatuotina, kad minėtais Valstybės tarnybos įstatymo ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimais nebuvo sudaryta prielaidų kuriam nors valstybės tarnautojui, valstybės politikui, teisėjui, prokurorui, valstybės pareigūnui mokėti algą, mažesnę už tą MMA, kurią atitinkamu laikotarpiu yra nustačiusi Vyriausybė“. Todėl teismui nėra pagrindo abejoti šio įstatymo konstitucingumu, atitinkamai nėra pagrindo stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreitis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar 2006-07-19 priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-789 atitinka Konstituciją.

15Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui pripažinus, kad teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjui buvo apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo taikomas mažesnis nei 430 litų minimalios mėnesinės algos dydis, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareiškėjo prašomą darbo užmokesčio nepriemoką.

16Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

Nutarė

19atmesti pareiškėjo V. V. prašymą kaip nepagrįstą.

20Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai