Byla 2S-111-275/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

2kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,

3kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė ir Petras Jaržemskis,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų P. V. ir I. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų P. V. ir I. V. prašymą dėl hipotekos baigimo, kreditorius Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, skolininkė V. K.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6I.Ginčo esmė

7V. K., užtikrindama gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120070025832, 2007-09-17 įregistruotu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje, įkeitė Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriui jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą - 900/1766 dalis žemės sklypo iš 0,1766 ha bendro ploto, esančias ( - ). 2009-07-03 buvo gautas naujų, aukščiau minėto įkeisto daikto, savininkų, P. V. ir I. V., prašymas baigti hipoteką pagal hipotekos lakštą Nr. 01120070025832 įkeistam daiktui, nes jie šį daiktą įgijo pagal 2008-11-18 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria visą įsiskolinimą kreditoriui, Nordea Bank Finland PLC, padengė. Kreditorius Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius nesutiko, kad hipoteką būtų baigta, nes hipoteką užtikrinta prievolė (2007-08-08 Būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 07/08/27J su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais) nėra pilnai įvykdyta.

8II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2009-08-13 nutartimi atmetė pareiškėjų P. V. ir I. V. prašymą dėl hipotekos baigimo. Teismas nurodė, kad pagal CPK 565 str. 1 d. nuostatas hipotekos teisėjas išregistruoja hipoteką iš hipotekos registro gavęs hipotekos lakštą, kuriame pažymėta, kad visi hipotekos reikalavimai įvykdyti arba yra kiti hipotekos pasibaigimo pagrindai. Hipotekos pabaigos pagrindai yra įtvirtinti CK 4.197 str. Šio straipsnio 2 d. 1 p. yra nustatytas pagrindas baigti hipoteką, kai yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai nenurodė nei vieno iš pagrindų, numatytų CK 4.197 str. ir reikalavimą baigti hipoteką grindė tuo, kad įkeistas turtas perleistas naujiems savininkams. Motyvavo, kad norint išregistruoti aukščiau paminėtą hipotekos lakštą, turi būti nurodyti hipotekos pasibaigimo pagrindai, įtvirtinti CK 4.197 str. Daikto pardavimas nėra pagrindas baigti hipoteką ir išregistruoti ją iš hipotekos registro, jeigu nėra pateiktas lakštas, kuriame pažymėta apie skolinio įsipareigojimo įvykdymą ar kiti įstatyme numatyti pagrindai, nes perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybės teisėn kitam asmeniui, hipoteką seka paskui daiktą (CK 4.171 str. 9 d.).

10III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

11Pareiškėjai P. V. ir I. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-08-13 nutartį ir išregistruoti hipoteką, kad pareiškėjai, kaip sąžiningi įgijėjai, galėtų nevaržomai disponuoti bei valdyti jų bendrojon jungtinėn nuosavybėn įgytu nekilnojamu daiktu (žemės sklypo dalimi, esančia ( - )). Nurodo, kad skundžiama nutartis yra visiškai nemotyvuota. Teismas priimdamas nutartį, rėmėsi tik suinteresuoto asmens, kredito įstaigos Nordea Bank Finland PLC skolų išieškojimo skyriaus vadovo L. G., 2009-08-13 raštu. Vienintelis teismo argumentas buvo tas, kad nebuvo hipotekos pasibaigimo pagrindų įtvirtinimų CK 4.197 str. Pareiškėjai vadovaudamiesi įstatymo reikalavimais perkant ir registruojant nekilnojamąjį daiktą 2008-11-18 Vilniaus miesto 26-ame Notarų biure sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo iš V. K. žemės sklypo dalį, esančią adresu ( - ). Pagal pirkimo-pardavimo sutarties 2.1. punktą pareiškėjai iš anksto turėjo sumokėti žemės sklypo pirkimo kainą, t.y. 230 000 Lt į nurodytą pardavėjos kredito įstaigos Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriaus atsiskaitomąją sąskaitą. Pagal šios sutarties 5.7. punktą pardavėja pareiškė, kad turtas, t.y. dalis žemės sklypo, esančio adresu ( - ), yra įkeistas Nordea Bank Finland PLC sutartinės hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 01120070025832, bei pateikė banko sutikimą parduoti pareiškėjams minėtą įkeistą žemės sklypą. Taip pat tame pačiame, t.y. 5.7. pirkimo-pardavimo sutarties punkte buvo nurodyta, kad visas įsiskolinimas kredito įstaigai Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius yra padengtas bei pridėti tai notariškai patvirtinantys dokumentai. Taigi, pareiškėjai paduodami prašymą, dėl sutartinės hipotekos lakšto išregistravimo, būtent ir rėmėsi tuo, kad įsiskolinimas yra padengtas ir jų reikalavimas atitinka CK 4.197 str. Hipotekos teismas, šios aplinkybės nevertino ir nutartyje konstatavo, kad pareiškėjai nenurodė nei vieno iš pagrindu, numatytu CK 4.197 str. ir reikalavimą baigti hipoteka grindė tuo, kad įkeistas turtas perleistas naujiems savininkams. Pareiškėjų prašymo argumentai nebuvo svarstomi ir vertinami, o nutartis buvo priimta šališkai, remiantis tik kredito įstaigos raštu. Pareiškėjai savo prašyme nurodė, jog įsiskolinimas ir net didesnė suma buvo pervesta kredito įstaigai ir tokiu būdu visas įsiskolinimas kredito įstaigai buvo padengtas 2008-11-18. Tai liudijo visi dokumentai, kuriuos jie pridėjo kai kreipėsi į Hipotekos skyrių, dėl sutartinio lakšto išregistravimo. Pareiškėjai daro prielaidą, kad buvusi kredito įstaigos skolininkė V. K. jau po to kai pinigai buvo pervesti bankui kaip kredito padengimas, kažkokiu būdu nusiėmė pinigus ir taip liko skolinga pagal kreditinius įsipareigojimus. Pareiškėjai su tuo nesusiję ir kategoriškai nesutinka, jog kredito įstaiga savo neapdairumą ir klaidas perkeltų ant jų pečių. Pareiškėjai niekada nebuvo šios kredito įstaigos skolininkais ir įsigijo nekilnojamą daiktą, už kurį visas įsiskolinimas kredito įstaigai buvo padengtas 2008-11-18.

12Kreditorius Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-08-13 nutartį palikti galioti, o pareiškėjų P. V. ir I. V. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad Hipotekos skyriaus priimta skundžiama nutartimi visiškai teisingai ir pagrįstai konstatuota, jog nėra pagrindų baigti hipotekos, kuria įkeistas žemės sklypas, kadangi nėra hipotekos pabaigos pagrindų (CK 4.197 str.). Pareiškėjai, kreipdamiesi į Hipotekos skyrių bei teikdami atskirąjį skundą, grindžiamą tuo, jog jie tariamai atliko veiksmus, kuriais turėtų būti laikoma prievolė įvykdyta, faktiškai ginčijasi dėl prievolių įvykdymo pagal kredito ir pirkimo-pardavimo sutartis. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole (įsiskolinimo atsiradimo/pasibaigimo pagrindu, jo dydžiu ir pan.), jis nėra nagrinėjamas byloje dėl hipotekos teisinių santykių (CPK 542 str. 1 d.). Ginčas dėl įsiskolinimo, užtikrinto hipoteka (dėl prievolės įvykdymo), nagrinėtinas CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka. Skolininkas tokiu atveju gali ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą įstatyme nustatyta tvarka. Kreditorius pažymi, kad pareiškėjai ir skolininkė netinkamai įgyvendino kredito ir pirkimo-pardavimo sutartimi (5.7 p.) nustatytas bei savo kaip žemės sklypo savininkų teises (CK 4.37 str.). Pagal pirkimo-pardavimo sutarties 5.7 p. paskutinį sakinį pardavėjas (skolininkė) privalo užtikrinti (tiek, kiek tai priklauso nuo pardavėjo (skolininkės) valios, t.y. pateikti visus reikiamus dokumentus, sumokėti visus reikiamus mokėjimus ir t.t.), kad aukščiau šiame punkte nurodyta turto hipoteka būtų panaikinta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šios sutarties pasirašymo dienos. Tai reiškia, jog skolininkė įsipareigojo per 20 dienų atlikti visus veiksmus, kad žemės sklypo hipoteka būtų išregistruota. Pagal šią prievolę skolininkė yra atsakinga pareiškėjams. Tai, kad skolininkė nevykdė pirkimo-pardavimo sutarties 5.7 p. nurodytų įsipareigojimų pareiškėjams, pareiškėjai skolininkės nekontroliavo bei nesirūpino įsigyto žemės sklypo suvaržymų išregistravimu, patvirtina, kad tiek skolininkė, tiek pareiškėjai elgėsi nerūpestingai ir nesąžiningai ir dėl to negali būti pažeistos sąžiningo trečiojo asmens (banko) teisės (CK 1.5 str.). Kreditorius pažymėjo, kad dėl skolininkės įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo bankas 2009-05-07 pranešimu kredito sutartis vienašališkai buvo nutraukta. 2009-09-24 skola pagal kredito sutartį sudarė 36 063, 99 Eur, įskaitant palūkanas ir įsipareigojimų nevykdymo palūkanas. Atsižvelgiant į pareiškėjų kaip hipoteka įkeisto žemės sklypo savininkų teisę CK 6.51 str. 1 d. nustatyta tvarka patenkinti kreditoriaus reikalavimus už skolininkę, jie 2009-09-24 Nr. 8306 raštu informuoti apie hipoteka užtikrintų neįvykdytų įsipareigojimų dydį.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14Atskirasis skundas atmestinas.

15Kolegija nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 329 str. 2 d., 338 str.), o atskirajame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti priimtą teismo nutartį.

16CK 4.197 str. nustato hipotekos pasibaigimo pagrindus. Šio straipsnio 2 d. numatyta, jog įkeisto daikto savininkas ar skolininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jeigu: yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas; daiktui panaikinama hipoteka; hipotekos kreditorius arba hipotekos kreditoriaus buvimo vieta nežinoma dešimt metų nuo skolos mokėjimo termino pabaigos. Hipoteka taip pat gali baigtis hipotekos kreditoriaus ir skolininko susitarimu ar kai hipotekos kreditorius hipotekos atsisako.

17Kolegija pažymi, kad pareiškėjai nepagrįstai nurodo, jog Hipotekos skyrius nevertino jų nurodytų argumentų dėl hipoteka užtikrintų prievolių įvykdymo, kadangi jie nepateikė jokių atsiskaitymo su banku įrodymų bei hipotekos lakšto su žyma apie prievolių įvykdymą (CPK 565 str. 1 d., CK 4.192 str.). Šiuo atveju, pareiškėjai neginčija, jog su banku nėra visiškai atsiskaityta, nesikreipė į banką dėl tinkamo hipotekos lakšto turinio pakeitimo bei nebuvo atlikti kiti tiek CPK 565 str. 1 d., tiek pirkimo-pardavimo sutarties 5.7 p. paskutiniame sakinyje nurodyti veiksmai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad hipotekos lakštas, kodas 01120070025832, kaip sandoris, būtų ginčijamas, todėl ir įkeitimas pagal šį sandorį negali būti panaikintas nesant tam įstatymo numatytų pagrindų.

18Šiuo atveju kreditorius Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius nebuvo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, 2008-11-18 sudarytos tarp skolininkės V. K. ir pareiškėjų P. V. ir I. V., šalimi ir ši sutartis jo neįpareigojo. Be to bankas nurodė, kad nei pareiškėjai, nei skolininkė į banką dėl kredito sutarties pabaigos, išankstinio kredito grąžinimo bei hipotekos išregistravimo nesikreipė ir nepateikė Hipotekos skyriui jokių to įrodymų (CPK 565 str. 2 d.). Pagal šią prievolę skolininkė yra atsakinga pareiškėjams, o jos neįvykdymas yra pagrindas ginti pažeistas civilines teises CK 1.138 str. numatytais būdais. Kadangi byloje nėra pateikta duomenų, kad prievolės pagal kredito sutartį būtų įvykdytos, todėl hipotekos baigti nėra pagrindo, nes tuo būtų pažeistos kreditoriaus Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriaus teisės (CK 1.137 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai nurodė, kad daikto pardavimas nėra pagrindas baigti hipoteką ir išregistruoti ją iš hipotekos registro, jeigu nėra pateiktas lakštas, kuriame pažymėta apie skolinio įsipareigojimo įvykdymą ar kiti įstatyme numatyti pagrindai, nes perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybės teisėn kitam asmeniui, hipoteką seka paskui daiktą (CK 4.171 str. 9 d.).

19Kolegija pažymi, kad bylų dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarka ir sąlygos nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Prašymai dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo pakeitimo ar baigimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, ir pareiškimai dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių santykių nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu, įvykdymu, šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Tokia nuostata yra įtvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007). Ginčas dėl įsiskolinimo, užtikrinto hipoteka, įvykdymo nagrinėtinas CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka. Skolininkas tokiu atveju gali ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą įstatyme nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjų atskirojo skundo argumentai dėl skolos bankui padengimo, nėra šios bylos dalykas.

20Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi apeliantų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-08-13 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

21Dėl pareiškėjų P. V. ir I. V. atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus pareiškėjų atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš pareiškėjų į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

Nutarė

23Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

24Priteisti iš pareiškėjų P. V. (a.k. ( - ), gyv. ( - )) ir I. V. (a.k. ( - ), gyv. ( - )) į valstybės biudžetą po 5 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,... 3. kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė ir Petras Jaržemskis,... 4. kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų P. V.... 5. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. I.Ginčo esmė... 7. V. K., užtikrindama gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2009-08-13 nutartimi... 10. III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai... 11. Pareiškėjai P. V. ir I. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 12. Kreditorius Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius atsiliepimu į atskirąjį... 13. Teisėjų kolegija... 14. Atskirasis skundas atmestinas.... 15. Kolegija nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.... 16. CK 4.197 str. nustato hipotekos pasibaigimo pagrindus. Šio straipsnio 2 d.... 17. Kolegija pažymi, kad pareiškėjai nepagrįstai nurodo, jog Hipotekos skyrius... 18. Šiuo atveju kreditorius Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius nebuvo... 19. Kolegija pažymi, kad bylų dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių... 20. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos... 21. Dėl pareiškėjų P. V. ir I. V. atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329,... 23. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio... 24. Priteisti iš pareiškėjų P. V. (a.k. ( - ), gyv. ( - )) ir I. V. (a.k. ( -...