Byla 1-2995-932/2015

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei, dalyvaujant prokurorei L. V., kaltinamajam M. P., kaltinamojo gynėjai advokatei E. Š., nukentėjusiajam F. Š., vertėjai A. A., viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas ( - ), gimęs ( - )., gimęs Baltarusijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyv. ( - ), Vilniuje, neteistas,

2kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje,

3Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

4M. P. sunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2015 m. balandžio 29 d., apie 01.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,01 promilių girtumas, bute, esančiame adresu ( - ), Vilniuje, išgertuvių metu tyčia du kartus peiliu dūrė F. Š. į pilvo sritį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam F. Š. dvi durtines kairės pilvo srities žaizdas su pilvaplėvės ir didžiosios taukinės pažeidimu ir taip tyčia sunkiai sutrikdė F. Š. sveikatą. Tokiais veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

5Kadangi M. P., kuris yra kaltinamas tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei gynėja, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

6Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. P. savo kaltę pripažino ir parodė 2015-04-28 atėjęs į svečius pas nukentėjusįjį, su kuriuo yra ilgamečiai draugai, bendrauja apie 50 metų. Nukentėjusysis F. Š. jam davė pinigų ir jis, nuėjęs į parduotuvę, nupirko 0,5 l talpos degtinės butelį, kurį vėliau jie abu ir gėrė. Tą vakarą (naktį) buvo tik jis, nukentėjusysis bei nukentėjusiojo žmona, kuri kartu su jais alkoholio nevartojo, buvo kitame kambaryje, tad jie su F. Š. virtuvėje buvo tik dviese. Pačiam sunku paaiškinti, kas atsitiko, iš esmės mažai ką atsimena. Galvoja, kad nupirkta degtinė buvo prastos kokybės, jie to butelio pilnai net neišgėrė, tačiau beveik nieko neatsimena. Kaltinamojo teigimu, joks konfliktas tą vakarą tikrai nebuvo kilęs. Atsimena tik tai, kad buvo vėlu, jis jau ruošėsi eiti namo, tačiau F. Š. siūlė jam likti, lyg bandė sulaikyti, kad jis neišeitų, tikino pasilikti nakvoti pas jį namuose. Nukentėjusysis jam nurodė eiti gulti į jo lovą, bandė jį paguldyti, tačiau, kas konkrečiai įvyko toliau, nieko neprisimena. Atsimena tik nuo momento, kai jau buvo pasodintas į policijos pareigūnų automobilį ir vežamas į policiją. Tiksliai negali atsakyti, dėl ko turėjo pasiėmęs peilį, tačiau sutinka, kad peilis, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis, yra jo. Prieš tai buvo miške, į kurį eidamas pasiėmė peilį, matyt, jis taip ir liko kišenėje, specialiai jo pas nukentėjusįjį nesiėmė. Nepaisant to, kad tiksliai įvykio aplinkybių nepamena, tačiau pilnai pripažįsta kaltę. Dėl savo veiksmų labai gailisi, viskas atsitiko dėl girtumo. Po nusikalstamos veikos toliau bendrauja su nukentėjusiuoju, kasdien lankė jį ligoninėje, atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido. Nukentėjusiajam atlygino 700 eurų turtinę žalą, šie pinigai buvo skirti vaistams bei kitoms būtinoms medicinos prekėms. Galimybių atlyginti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos neturi, juo labiau, kad teks atlyginti Ligonių kasų pareikštą civilinį ieškinį, kurį jis pripažįsta ir stengsis dalimis jį atlyginti, mokėdamas iš pensijos.

7Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis M. P. savo kaltę taip pat pripažino. 2015-04-29 susitiko su seniai matytu draugu. Ta proga nutarė išgerti degtinės pastarojo bute, ( - ), Vilniuje. Su F. Š. susitiko apie 20 val., be jų bute buvo F. Š. žmona T. Š., bet ji su jais negėrė. Degtinės butelį pirko jis. Kiek atsimena, degtinės talpa buvo 0,5 l. F. Š. pasakė, kad jau vėlu ir pasiūlė likti nakvoti. Draugas palydėjo iki kito kambario, kur jau buvo paklota lova. Toliau nieko neatsimena. Neprisimena, kaip ištraukė peilį. Peilis buvo sulankstomas, gal 8 cm, priklausė jam. Nuolat peilio nesinešioja. Galimai šį įsidėjo anksčiau. Kaip ir kiek kartų dūrė, neprisimena. Anksčiau atminties problemų neturėjo. Kas iškvietė policiją, nežino. Atmintis grįžo tik tarnybiniame policijos automobilyje. Labai gailisi dėl to, kas įvyko, nes tai jo labai geras draugas, draugauja apie 50 metų. Iš esmės jis yra ramus, jokio piktumo draugui nelaiko. Ketina atsiprašyti draugo ir nuvažiuoti jį aplankyti ligoninėje. Kodėl taip pasielgė, negali paaiškinti. Galimai nenorėjo likti. Papildomai apklaustas M. P. paaiškino, kad virtuvėje abu gėrė degtinę, kurią pirko jis, netoli

8F. Š. namų esančioje parduotuvėje „Maxima“. Tai buvo 0,5 l talpos butelis degtinės „Lithuanian“. Nežino, kokios kokybės degtinė buvo butelyje, bet išgėrus pusę butelio nei jis, nei F. Š. nieko neprisiminė apie tai, kas vyko toliau. Įtaria, kad degtinė buvo nekokybiška, nes anksčiau nėra buvę, kad dėl tokio mažo kiekio degtinės niekas nieko neprisimintų. Įvykių eigą atsimena su nuotrupomis, t. y. prisimena, kad jau gerokai po vidurnakčio, galimai apie 02 val., norėjo eiti namo. Bute buvo tik jis, nukentėjusysis ir pastarojo žmona, kuri, kaip minėjo, iki vidurnakčio nuėjo miegoti. F. Š. jo neišleido namo, sakė, kad jis pernakvotų, bet jis norėjo eiti, nenorėjo likti pas Francą miegoti. Nežino, kaip atsitiko ir dėl kokių priežasčių dūrė F. Š. peiliu į pilvo sritį. Kiek kartų dūrė, neatsimena, bet neatmeta galimybės, kad du kartus. Peilį, greičiausiai, ištraukė iš savo rūbų. Tai buvo sulankstomas peilis, neautomatinis, išsilankstė rankiniu būdu. Atmintis pradėjo grįžti, kai į Franco butą atėjo policininkai ir uždėjo jam antrankius. Yra II grupės invalidas, turi sveikatos problemų dėl širdies. Supranta, kad peiliu sužalojo savo seną bičiulį ir gerą draugą, neneigia savo kaltės ir nuoširdžiai apgailestauja dėl to, kas įvyko. Po įvykio lankė nukentėjusįjį ligoninėje, nuoširdžiai atsiprašinėjo. F. Š. jam atleido, jie susitaikė ir toliau bendrauja. Negali paaiškinti, kodėl dūrė nukentėjusiajam, matyt, buvo gerai įpykęs (b. l. 104, 111-112).

9Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nukentėjusysis F. Š. parodė kaltinamąjį M. P. pažįstantis nuo 1969 m. Kartu dirbo, draugavo, kartu praleisdavo laisvalaikį, santykiai buvo labai draugiški. 2015-04-28, apie 21 val., paskambino Michailas, susitarė susitikti. 2015-04-28, apie 21.30 val., savo namo kieme susitiko su Michailu. Michailas atnešė butelį alaus, pats sau buvo nusipirkęs 200 g talpos buteliuką degtinės. Sėdėdami ant suoliuko, kalbėjosi ir gėrė. Kai M. P. išgėrė savo buteliuką, norėjo dar. Jis padavė Michailui 20 eurų ir pastarasis nuėjo į parduotuvę. Grįžo su buteliu alaus, kurį nupirko jam, ir su 0,5 l talpos buteliu degtinės, kurį nusipirko sau. Abu susėdo virtuvėje prie stalo ir kalbėdami gėrė. Kai jis išgėrė alų, gėrė degtinę. Taip dviese tą butelį ir išgėrė. Nesipyko, sėdėjo tyliai. Buvo jau po vidurnakčio, kai M. P. susiruošė eiti namo. Jis pastarajam pasiūlė likti pernakvoti. Michailas sutiko. Juodu dar išgėrė ir jis daugiau nieko neatsimena. Atsimena nuotrupas, kad stovi koridoriuje, laikosi už šono, kažkas lenda iš pilvo, o jis bando sustumti atgal. Atsimena, kaip kvietė žmoną. Daugiau nieko neatsimena. Dar atsimena, kaip klausė Michailo „Miša, ką gi tu padarei?“ Kodėl to klausė M. P., negali pasakyti, nes, kiek atsimena, jis nesipyko su pastaruoju, jokio konflikto ar ginčo nebuvo, tyliai sėdėjo. Nežino, nei iš kur Michailas paėmė peilį, nei dėl ko peiliu du kartus dūrė į pilvo sritį. Tiksliai, kur tai įvyko, neatsimena. M. P. nėra agresyvus, jis normalus žmogus. Gal kai išgeria, šiek tiek agresyvesnis tampa, bet niekada savo agresijos nebuvo prieš jį nukreipęs. Neturi jokio supratimo, kodėl M. P. taip pasielgė. Jis pastarajam neturi jokių pretenzijų, kaltinamasis po įvykio lankė jį ligoninėje, atsiprašinėjo, atlygino gydymo išlaidas, nuoširdžiai apgailestavo dėl to, kas įvyko. Nukentėjusysis F. Š. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 12-13, 15-24).

10Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja T. Š. parodė, kad 2015-04-29, apie 00:00 val., jos ir vyro bute, esančiame ( - ), Vilniuje, svečiavosi vyro draugas M. P.. Prieš tai vyras su Michailu gėrė virtuvėje. Apie vidurnaktį ji svetainėje paguldė Michailą ir savo vyrą, abu buvo labai girti. Pati nuėjo į miegamąjį. Apie 01 val. į sieną pradėjo daužyti Franc, šaukėsi pagalbos. Atsibudusi suprato, kad vyras beldžiasi į sieną, kuri ribojasi su jos kambariu. Vyras buvo savo kambaryje. Uždegusi šviesą pamatė, kad visur pilna kraujo, daugiausia jo buvo virtuvėje. Vyras tuo metu buvo vonioje ir plovė pilvą. Kraujas čiurleno. Pamatė, kad vyrui iš pilvo lenda viduriai. Labai išsigando, nesuprato, kas vyksta, nes prieš tai viskas buvo tylu ir ramu. Iš pradžių net nesuprato, kad jos vyrą sužalojo M. P.. Pastarasis tuo metu sėdėjo ant grindų prieškambaryje ir prašėsi išleidžiamas, tačiau ji jo niekur neišleido. Paguldė vyrą į lovą, paskambino sūnui, pasakė jam kviesti greitąją ir policiją. M. P. elgėsi ramiai, nekalbėjo, vilkėdamas apatinius, tyliai sėdėjo koridoriuje, kažką bambėjo, bet ji nesuprato, ką. Abu buvo labai girti. Jai atrodo sutuoktinis net nesuprato, kad yra sužeistas. Tai, kad jos vyras buvo peiliu sužalotas į pilvą, suprato tik po to, kai vyras pasakė „tai jis mane peiliu“. Po kurio laiko prieškambaryje ant spintelės ji pamatė gulintį nedidelį sulankstomą peiliuką. Tai buvo M. P. peilis, jis ištiesta geležte gulėjo ant spintelės. Kas vėliau tą geležtę sulenkė ir sudėjo, nematė. Vėliau policininkai rado ir pasiėmė peilį. Kai atvyko policija, Michailas elgėsi ramiai, nesipriešino, nieko nekalbėjo. Sutuoktinis dar jaučiasi blogai, sunkiai vaikšto, skundžiasi skausmais. M. P. lankė jį ligoninėje, atlygino žalą (padengė gydymo išlaidas). M. P. neneigė sužalojęs jos vyrą. T. Š. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 28-29, 31-32, 33-42).

11Ikiteisiminio tyrimo metu apklausti kaip liudytojai G. Š. bei B. Š. parodė, kad 2015-04-28, apie 01.30 val., G. Š. paskambino jo motina T. Š., kuri pasakė, kad sužeistas tėvas, t. y. F. Š.. G. Š. iškvietė greitąją pagalbą bei kartu su žmona nuvyko pas tėvus, kur rado sužalotą F. Š.. Kokiomis aplinkybėmis pastarasis buvo sužalotas, liudytojai G. Š. ir B. Š. nurodyti negalėjo, kadangi paties įvykio tiesiogiai nematė (b. l. 44-47, 49).

122015-04-29 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta - butas, esantis adresu Didlaukio g. 28-33, Vilniuje, kuriame buvo sunkiai sužalotas žmogus. Bute užfiksuotos esančios raudonos spalvos dėmės, apžiūros metu iš buto koridoriuje esančios komodos paimtas sulankstomas peilis, ant kurio yra raudonos spalvos lašas (b. l. 9-10).

132015-04-29 specialisto išvada Nr. G1472/15(01) nustatyta, kad F. Š. padarytos dvi durtinės kairės pilvo srities žaizdos su pilvaplėvės ir didžiosios taukinės pažeidimu, paveikus kietu daiktu, turėjusiu aštrų galą, kelių valandų laikotarpyje iki patekimo į ligoninę 2015-04-29. Tiek atskirai, tiek kartu sužalojimai dėl pilvaplėvės ertmės kiauryminių sužalojimų su vidaus organų pažeidimu vertintini sunkiu sveikatos sutrikdymu. Dvi durtinės pilvo sienos žaizdos su pavieniais pilvaplėvės ir didžiosios taukinės pažeidimais padarytos dviem trauminiais poveikiais, galimai suduodant smūgius. Mažai tikėtina, kad šie sužalojimai padaryti griūvant, krintant. Objektyvių duomenų, nurodančių, jog nukentėjusysis šiuos sužalojimus pasidarė pats, nėra (b. l. 27).

14Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centro pranešime Nr. 140-S2-1010 nurodyta, kad vyro biologiniai pėdsakų, rastų ant peilio, paimto 2015-04-29 apžiūrint butą, esantį ( - ), Vilniuje, kriaunų genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti: M. P., asmens kodas ( - ) (b. l. 83).

152015-07-23 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(3612)-IS1-4871 nurodyta, kad ant tirti pateikto peilio, paimto 2015-04-29 apžiūrint butą, esantį ( - ), Vilniuje, geležtės smaigalio rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant peilio kriaunų rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima vieną asmenį, vyrą. Ant peilio kriaunų rasti, asmeniui identifikuoti tinkami, vyro biologiniai pėdsakai nepriklauso vyrui, kurio kraujo rasta ant peilio geležtės smaigalio (b. l. 85-86).

162015-10-12 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(3613)-IS1-6696 nurodyta, kad tirti pateiktas peilis yra geležtės fiksavimo mechanizmą turintis lenktinis buitinės paskirties peilis, nepriskirtinas šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams. Tirti pateiktas peilis pagamintas pramoniniu būdu (b. l. 92-93).

172015-06-08 apžiūros protokolo duomenimis, buvo apžiūrėta kompaktinė plokštelė su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuota, kaip vyras skambina bendruoju pagalbos telefonu ir praneša, kad jo tėvas buvo sunkiai sužalotas jo neblaivaus draugo. Kartu pridėta kompaktinė plokštelė su garso įrašu (b. l. 70, 71).

18Vilniaus miesto savivaldybės VĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties duomenimis,

192015-04-29, adresu ( - ), Vilniuje, buvo išvykusi skubios medicinos pagalbos brigada (b. l. 64-66).

20Alkotesterio kvito duomenimis, M. P. 2015-04-29, 02.03 val., nustatytas 2,01 promilių girtumas (b. l. 116).

21Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2015-06-18 civilinis ieškinys 1 356,61 Eur sumai bei nukentėjusiojo F. Š. civilinis ieškinys dėl 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 78-79, 80, 161).

22Byloje pareikštas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

23Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pilnai pasitvirtino M. P. pareikštas kaltinimas padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors kaltinamasis dėl girtumo tikslių nusikalstamos veikos aplinkybių nurodyti negalėjo, tačiau jis viso proceso metu pilnai pripažino savo kaltę, neneigė, kad jam priklausančiu peiliu padarė nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinktų ir teismo tiesiogiai ištirtų įrodymų visetu. Kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiojo F. Š., liudytojos T. Š. parodymai, taip pat parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros protokolų duomenys, Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimo centro pranešimas Nr. 140-S2-1010, specialistų išvados. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu bute be kaltinamojo ir nukentėjusiojo jokių kitų pašalinių asmenų nebuvo (nukentėjusiojo žmona T. Š. buvo kitame kambaryje, miegojo, su vyriškiais alkoholio nevartojo ir kartu su jais nesėdėjo), dėl ko nėra jokio pagrindo manyti, kad nusikalstamus veiksmus galėjo atlikti koks nors kitas asmuo, o ne M. P.. Nukentėjusysis sužalotas būtent jam priklausančiu peiliu, kurį kaltinamasis ateidamas pas

24F. Š. atsinešė kartu su savimi (turėjo įsidėjęs į kišenę), nors išankstinio tikslo tuo peiliu sužaloti nukentėjusįjį ir neturėjo. Nors konkrečios aplinkybės, nulėmusios kaltinamojo nusikalstamus veiksmus, ir nenustatytos (jų dėl girtumo neprisiminė nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis), tačiau tai neturi įtakos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui. Duomenų apie tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilusį konfliktą nėra, tai, kad kilo bent kokie nesutarimai, paneigė tiek kaltinamasis M. P., tiek nukentėjusysis F. Š.. Akivaizdu, jog esminė nusikalstamos veikos padarymo priežastis šiuo atveju buvo neadekvatus kaltinamojo elgesys dėl pastarojo girtumo. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teismui daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog kaltinamasis M. P., būdamas neblaivus, sunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, padarydamas dvi durtines kairės pilvo srities žaizdas su pilvaplėvės ir didžiosios taukinės pažeidimu, kas specialisto įvertinta kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikalstama veika baigta, pagal nustatytas aplinkybes teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

25Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvina tai, jog jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26Kaltinamojo M. P. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

27Teismas, skirdamas M. P. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad M. P. įvykdė tyčinį sunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, baigtas, į jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. M. P. anksčiau neteistas (b. l. 121, 122), administracine tvarka nebaustas (b. l. 123), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b. l. 130, 131), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 129). BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta po vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, sukeltas sunkias pasekmes, ir mano esant tikslinga paskirti kaltinamajai sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant kiek žemesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

28Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 641 straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

29Siekdamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę, teismas negali neįvertinti to, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, asmenybės charakteristika teigiama, kaltę pripažįsta ir gailisi, taip pat įvertinama tai, jog kaltinamasis yra sulaukęs 70 metų, turi rimtų sveikatos sutrikimų (b. l. 162-17). Teismo įsitikinimu, šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam M. P. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei, atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus, jei tai nėra susiję su gydytojo paskirtais medikamentais.

30Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK

31115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

32Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis F. Š. civilinį ieškinį pateikė teisiamojo posėdžio metu, prašydamas iš kaltinamojo 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodoma, jog žala patirta dėl skausmo, darbo ir sveikatos (b. l. 161). Spręsdamas civilinio ieškinio pagrįstumą, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog civilinis ieškinys yra itin lakoniškas, jame neišdėstyti argumentai, detalizuojantys nurodyto pobūdžio žalos atsiradimą. Prie ieškinio nepridėti jokie dokumentai, susiję su prašomos atlyginti žalos pagrindimu. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis F. Š., atsakydamas į teismo klausimus dėl pareikšto civilinio ieškinio, parodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl skausmo, pergyvenimų, darbo. Po nusikalstamos veikos jo gyvenimas pasikeitė, nebegali gyventi be vaistų, pilve likusios dvi skylės. Labai išgyveno ir iki šiol išgyvena jo žmona, kuri priversta vartoti tabletes. Po nusikaltimo butas buvo iškruvintas, teko pakeisti baldus. Kaltinamojo sumokėtus 700 eurų išleido gydymo reikmėms (b. l. 175-181).

33Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekyla abejonių, jog dėl nusikalstamų kaltinamojo M. P. veiksmų nukentėjusysis F. Š. patyrė neigiamus išgyvenimus ir fizinį skausmą, kadangi pastarajam peiliu du kartus tyčia durta į pilvo sritį, padarant dvi durtines pilvo srities žaizdas su pilvaplėvės ir didžiosios taukinės pažeidimu, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Akivaizdu, jog dėl tokio sužalojimo nukentėjusiajam, kuris taip pat yra nejauno amžiaus, teko iškęsti nepatogumus, gydymą, sveikata, kaip pats nurodė, nėra pilnai atsistačiusi iki pat šiol. Visgi objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kokios sužalojimų pasekmės yra išlikusios, kokios prognozės, ar reikalingas gydymas, ar vartojami medikamentai, nėra. Kaip nepagrįstas atmetamas teiginys neva neturtinė žala pasireiškė nukentėjusiojo darbui. Visų pirma negautų pajamų klausimas yra susijęs su iš kito pobūdžio žalos kylančiais reikalavimais, kita vertus, nukentėjusysis teismui nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis jau nebedirbo (iš darbo išėjo 2015-04-15), buvo pensijoje, todėl neturtinės žalos siejimas su buvusiu darbo neturi jokio ryšio sprendžiant nurodyto pobūdžio civilinio ieškinio klausimą. Kaip nesusiję su prašoma atlyginti neturtine žala atmetami posėdžio metu nukentėjusiojo išsakyti teiginiai dėl jo sutuoktinės išgyvenimų (šiuo atveju sprendžiamas ne nukentėjusiojo artimųjų, o išskirtai jo paties patirtos neturtinės žalos klausimas), taip pat naujų baldų įsigijimo (turtinis reikalavimas). Neneigiant kaltininko padaryto nusikaltimo ir iš jo kilusios prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad šią žalą padaręs asmuo realiai galėtų atlyginti nukentėjusiajam priteisiamą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus, siekiant teismo sprendimu užtikrinti protingą abiejų šalių interesų pusiausvyrą, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis pensinio amžiaus, jo pajamas sudaro gaunama pensija, kitų lėšų neturi, iš pensijos teks atlyginti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Atsižvelgus į aukščiau išvardintas aplinkybes, teismas nukentėjusiojo F. Š. civilinį ieškinį tenkina iš dalies, priteisdamas iš kaltinamojo P. P. 1 600 eurų nukentėjusiojo patirtai žalai atlyginti.

34Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 1 356,61 eurų turtinės žalos atlyginimo pripažintinas pagrįstu, jis yra įrodytas byloje esančiais duomenimis apie nukentėjusiajam F. Š. suteiktas gydymo paslaugas (b. l. 80), todėl tenkintinas pilna apimtimi.

35Ikiteisminio tyrimo metu, M. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2014-04-29, 02-12 val., iki 2014-04-30, 13.22 val. (b. l. 97, 98). Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.

36M. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 113, 114).

37Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Teisme gautame prašyme nurodoma, jog kaltinamajam M. P. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 134,10 Eur (b. l. 158). M. P. gynėjas buvo paskirtas, vadovaujantis vienu iš BPK 51 straipsnio 1 dalyje numatytų punktų. Nors nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme ir yra įtvirtinta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamajam M. P. gynėjas užtikrintas vienu iš BPK 51 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, numatančių, jog gynėjo dalyvavimas būtinas, prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

38Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: vienas vokas, kuriame laikomas lenktinis peilis, 2015-04-29 paimtas iš įvykio vietos, perduotas saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinei daiktinių įrodymų saugyklai, adresu Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

39Kompaktinė plokštelė su garso įrašu (b. l. 71), paliktina saugoti kartu su baudžiamąja byla.

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,

41298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio

421 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 punktu, 293 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

43M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

44Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. P. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

45Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-04-29, 02-12 val., iki 2014-04-30, 13.22 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

46Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatomis, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant M. P. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus, jei tai nėra susiję su gydytojo paskirtais medikamentais.

47Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

48Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

49Nukentėjusiojo F. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. P. nukentėjusiajam 1 600 eurų (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

50Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš M. P. 1 356,61 (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus šešiasdešimt vieną euro centą) turtinei žalai atlyginti.

51Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

52Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: vieną voką, kuriame laikomas lenktinis peilis, 2015-04-29 paimtas iš įvykio vietos, perduotas saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinei daiktinių įrodymų saugyklai, adresu Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

53Kompaktinę plokštelę su garso įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

54Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė -... 2. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 3. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 4. M. P. sunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2015 m. balandžio 29 d., apie... 5. Kadangi M. P., kuris yra kaltinamas tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymu, po... 6. Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. P. savo kaltę pripažino... 7. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis M. P. savo kaltę taip... 8. F. Š. namų esančioje parduotuvėje „Maxima“. Tai buvo 0,5 l talpos... 9. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nukentėjusysis F. Š. parodė... 10. Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja T. Š. parodė, kad 2015-04-29, apie... 11. Ikiteisiminio tyrimo metu apklausti kaip liudytojai G. Š. bei B. Š. parodė,... 12. 2015-04-29 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta -... 13. 2015-04-29 specialisto išvada Nr. G1472/15(01) nustatyta, kad F. Š. padarytos... 14. Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centro pranešime Nr. 140-S2-1010... 15. 2015-07-23 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto... 16. 2015-10-12 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto... 17. 2015-06-08 apžiūros protokolo duomenimis, buvo apžiūrėta kompaktinė... 18. Vilniaus miesto savivaldybės VĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties... 19. 2015-04-29, adresu ( - ), Vilniuje, buvo išvykusi skubios medicinos pagalbos... 20. Alkotesterio kvito duomenimis, M. P. 2015-04-29, 02.03 val., nustatytas 2,01... 21. Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2015-06-18 civilinis... 22. Byloje pareikštas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos... 23. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje... 24. F. Š. atsinešė kartu su savimi (turėjo įsidėjęs į kišenę), nors... 25. Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvina tai, jog jis pripažino padaręs... 26. Kaltinamojo M. P. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė... 27. Teismas, skirdamas M. P. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje... 28. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą... 29. Siekdamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę,... 30. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 31. 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį,... 32. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis F. Š. civilinį ieškinį pateikė... 33. Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti... 34. Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis... 35. Ikiteisminio tyrimo metu, M. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2014-04-29, 02-12... 36. M. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti,... 37. Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos... 38. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: vienas... 39. Kompaktinė plokštelė su garso įrašu (b. l. 71), paliktina saugoti kartu su... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,... 41. 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1... 42. 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1... 43. M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 44. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu,... 45. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi,... 46. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio... 47. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio... 48. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki... 49. Nukentėjusiojo F. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš... 50. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir... 51. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl... 52. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:... 53. Kompaktinę plokštelę su garso įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąja... 54. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...