Byla A-469-1328-06

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei dalyvaujant pareiškėjo atstovams G.A., I.P. atsakovo atstovui adv. Deividui Poškai trečiojo suinteresuoto asmens atstovams R.U., G.J. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Trakų rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos skundą atsakovei Trakų rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Trakų rajono savivaldybės taryba 2005-08-31 sprendimu Nr. S1-353 „Dėl teritorijos, skirtos rekreacijos ir turizmo plėtrai, Trakai, Slėnio g., detaliojo plano rengimo" nusprendė leisti rengti teritorijos, skirtos rekreacijos ir turizmo plėtrai, Trakų mieste, Slėnio gatvėje, detalųjį planą, kurio tikslas - kitos paskirties žemės sklypo ribų, ploto, naudojimo būdo ir pobūdžio, rekreacinių išteklių naudojimo ir apsaugos režimo, teritorijos tvarkymo priemonių bei statybos reglamentų nustatymas ( b.l. 12 ).

5Pareiškėja Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005-08-31 sprendimą Nr. S1-353. Pareiškėja nurodė, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 31 straipsnio 8 dalies reikalavimus. Pareiškėja pažymėjo, kad nurodytas sprendimas nesuderinamas su Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatuose nustatytais uždaviniais bei reikalavimu, jog teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai neturi prieštarauti Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemai. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos tvirtinimu, ginčijamas sprendimas prieštarauja Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje nustatytiems apribojimams plėsti esamas poilsio bazes. Be to, pareiškėjos teigimu, Trakų rajono savivaldybės 2005-08-31 sprendimu Nr. S1-353 numatoma planuoti teritorija yra valstybinės reikšmės miško žemėje - Trakų istorinio nacionalinio parko miškų 77 kvartale. Miško žemė kitomis naudmenomis pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį gali būti paverčiama tik išimtinais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka, derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Trakų istorinio nacionalinio parko miškų 77 kvartalas yra priskirtas specialios paskirties IIB grupės miškams - miško parkams. Miškų priskyrimas grupėms sąlygoja miško funkcinę paskirtį, nusako pagrindinius ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą. Trakų nacionalinio parko direkcijos tvirtinimu, Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005-08-31 sprendimas Nr. S1-353 prieštarauja ir Trakų istorinio nacionalinio parko miškotvarkos projektui, kuris yra specialus teritorijų planavimo dokumentas ir pagal kurį yra organizuojami visi miškų ūkio darbai ir miško naudojimas. Trakų nacionalinio parko direkcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies nuostatomis, prašė panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005-08-31 sprendimą Nr. S1-353 (b.l. 2-5, 6-7). Pareiškėjos atstovės teisme paaiškino, kad Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija neginčija Trakų rajono savivaldybės teisės priimti sprendimus, tačiau nesutinka su atsakovės priimtu sprendimu dėl to, jog jis prieštarauja skunde nurodytiems teisės aktams bei Trakų istorinio nacionalinio parko individualios apsaugos reglamento, patvirtinto Kultūros ministro 2003-11-21 įsakymu Nr. IV-436, 41 ir 42.3 punktams. Pareiškėjos atstovių teigimu, planuojama dar vienos rekreacinės įstaigos statyba iš esmės pakeis susiformavusį kraštovaizdį, o tai yra visiškai nesuderinama su Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniais. Pareiškėjos atstovės pažymėjo, jog pareiškėja ginčija Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimą, o ne teritorijų planavimo procedūrą. Todėl, jų nuomone, išankstinė ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka netaikytina.

6Atsakovė Trakų rajono savivaldybė su pareiškėjos skundu nesutiko, nurodydama, kad savivaldybės taryba sprendimą priėmė įgyvendindama savo teises ir pareigas bei Vietos savivaldos įstatymu nustatytą savivaldybės teisę laisvai ir savarankiškai tvarkytis. Atsakovės teigimu, pareiškėja skunde nenurodė, kuo savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, viršijo jai Vietos savivaldos įstatymu nustatytus įgaliojimus. Atsakovės tvirtinimu, sprendimo dėl leidimo rengti teritorijos detalųjį planą priėmimas neįrodo, jog detalusis planas yra patvirtintas. Parengtas detalusis planas, įvykužius eilę reikalavimų, turi būti tvirtinamas savivaldybės taryboje. Trakų rajono savivaldybė nurodė, jog tokiam ginčui išspręsti yra nustatyta išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Kadangi Trakų nacionalinio parko direkcija nesikreipė į Vilniaus apskrities viršininko administraciją ar Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, pareiškėjos skundas paliktinas nenagrinėtu (b.l. 36-37). Atsakovės atstovai teisme paaiškino, kad ginčijamas sprendimas priimtas atsižvelgiant į uždarosios akcinės bendrovės „Kempingas“, numatančios plėsti savo veiklą nurodytoje teritorijoje, bei į Trakų istorinio nacionalinio parko interesus. Atsakovės atstovų nuomone, nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta į Turizmo įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą nuostatą, o ginčijamas sprendimas teisės aktų nepažeidžia.

7Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija su pareiškėjos skundu sutiko, atsiliepime nurodydama, kad istorinių nacionalinių parkų steigimo tikslas yra išsaugoti istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūrinius kompleksus ir jų gamtinę aplinką. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas draudžia valstybiniuose parkuose statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose ) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, skundžiamas Trakų rajono savivaldybės sprendimas, kuriuo leista rengti teritorijos, skirtos rekreacijos ir turizmo plėtrai, Trakų m., Slėnio g., detalųjį planą, yra nesuderinamas su Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatų 6 ir 8 punktų nuostatomis. Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos (toliau - Planavimo schema) sprendiniai nustato, kad viena iš pagrindinių rekreacinės sistemos krypčių yra apriboti naujų poilsio bazių statybą ir esamų plėtimą. Todėl, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, ginčijamas Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005-08-31 sprendimas Nr. S1-353 yra nesuderinamas su Planavimo schemos sprendiniais ir pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį yra neteisėtas. Aplinkos ministerija atsiliepime pažymėjo, kad Trakų rajono savivaldybės taryba skundžiamo sprendimo nesuderino su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, kuri pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-15 potvarkį Nr. 995p yra Trakų istorinio nacionalinio parko žemės valdytoja. Trakų rajono savivaldybė ginčijamu sprendimu nusprendė planuoti teritoriją, kurioje yra Trakų istorinio nacionalinio parko miškų 77 kvartalas, priskirtas valstybinės reikšmės miškams. Miško žemė, kaip pažymėjo Aplinkos apsaugos ministerija, gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Be to, Planavimo schemoje nėra numatyta miško žemę paversti kitomis naudmenomis, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-10-21 nutarimu Nr. 1651 Trakų istorinio nacionalinio parko miškų 77 kvartalo sklypai priskirti IIB grupės miškams - miško parkams. Tretysis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis šiomis aplinkybėmis taip pat negalimas ( b.l. 39-41 ).

8Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija su pareiškėjos skundu sutiko, nurodydama, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005-08-31 sprendimas Nr. S1-353 negalėtų būti vykdomas, jei jo pagrindu rengiamas detalusis planas prieštarautų Saugomų teritorijų įstatymo, Planavimo schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr. 912, ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių veiklą Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, reikalavimams ( b.l. 42).

9Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija su pareiškėjos skundu sutiko ( b.l. 38 ).

10Tretysis suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje atsiliepime nurodė, kad jis trečiuoju suinteresuotu asmeniu į procesą įtrauktas nepagrįstai, todėl nuomonės dėl pareiškėjos skundo neišreiškia ( b.l. 35 ).

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 3 d. sprendimu skundą patenkino ir Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005-08-31 sprendimą Nr. S1-353 „Dėl teritorijos, skirtos rekreacijos ir turizmo plėtrai, Trakai, Slėnio g., detaliojo plano rengimo" panaikino. Nustatyta, kad Trakų rajono savivaldybės taryba 2005-08-31 sprendimu Nr. S1-353 nusprendė leisti rengti teritorijos, skirtos rekreacijos ir turizmo plėtrai, detalųjį planą ( b.l. 12 ). Kaip matyti iš šio sprendimo, detaliojo plano rengimo tikslas yra kitos paskirties žemės sklypo ribų, ploto, naudojimo būdo ir pobūdžio, rekreacinių išteklių naudojimo ir apsaugos režimo, teritorijos tvarkymo priemonių bei statybos reglamentų nustatymas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991-12-16 potvarkiu Nr. 995p Trakų istoriniam nacionaliniam parkui perdavė (miškams bei vandenims apsaugoti ir naudoti) 3545,40 ha žemės (b.l. 89-90). Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai (miškų ir vandenų apsaugai ir naudojimui) žemės suteikimo projektas Trakų miesto administracinėje riboje (b.l. 91) ir Trakų miesto Slėnio gatvės detaliojo plano rengimo teritorija ( b.l. 92 ) patvirtino, kad Trakų rajono savivaldybės taryba 2005-08-31 sprendimu Nr. S1-353 leido rengti detalųjį planą teritorijos, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-16 potvarkiu Nr. 995p perduota Trakų istoriniam nacionaliniam parkui.

13Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 13 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nurodydamas, kad valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose ) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. Trakų istorinis nacionalinis parkas, įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1991-04-23 nutarimu Nr.I-1244, skirtas Lietuvos valstybingumo istoriniam centrui Trakuose - pilių kompleksams, Trakų miesto ir jo apylinkių kultūros ir gamtos vertybėms, kitiems objektams ar jų kompleksams, istorinio nacionalinio parko kraštovaizdžiui, etnokultūriniam paveldui - saugoti, tvarkyti ir naudoti (Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-04-04 nutarimu Nr. 388, 1 punktas). Teismo sprendime nurodyta, jog pagal Nuostatų 3 punktą istorinio nacionalinio parko teritorija saugoma, tvarkoma ir naudojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo" patvirtintą ir Statybos ir urbanistikos ministro 1993-12-20 įsakymu Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo" paskelbtą Planavimo schemą, jos pagrindu parengtus, nustatyta tvarka suderintus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Pagrindas detaliems planavimo, statybų, rekonstrukcijos projektams rengti yra Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema. Vadovaujantis šia Planavimo schema turi būti rengiami paminklosaugos, kompleksinis žemės reformos ir žemėtvarkos, miškotvarkos, vandens ūkio, gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos organizavimo, kelių bei inžinierinių komunikacijų ir kiti projektai (Planavimo schemos įvadas). Byloje esanti Planavimo schema patvirtino, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo leista rengti detalųjį teritorijos, priskirtos rekreacinei zonai, planą ( b.l. 50-51). Teismas konstatavo, jog pagal Planavimo schemos IV skyriaus 4 dalies 2 punkto nuostatas, numatančias Trakų istorinio nacionalinio parko rekreacinės sistemos plėtotę, turi būti apribota naujų poilsio bazių statyba ir esamų plėtimas, siekiama geriau panaudoti esamas poilsio įstaigas, pritaikant jas parko uždaviniams, pailginant jų veiklos sezoną. Planavimo schemos 3 priede „Poilsio įstaigos ir jų naudojimas" išvardintas baigtinis rekonstruotinų ir statomų poilsio įstaigų sąrašas. Nuostatų 6 punktas draudžia istoriniame nacionaliniame parke kurti naujas (taip pat ir rekreacines) įmones. Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003-11-21 įsakymu Nr. ĮV-436, 43.2 punktas taip pat numato, kad detaliai suplanuotose teritorijose rekreacinės paskirties žemėje rekreacinių įrenginių ir pastatų statyba galima tik intensyvaus rekreacinio naudojimo teritorijose ir jei tai neprieštarauja Planavimo schemai. Teismo konstatavimu, Trakų istorinio nacionalinio parko rekreacinės sistemos projektas rengiamas vadovaujantis Nuostatais, Planavimo schema, numatant kiekvienos rekreacijos įstaigos naudingumą parkui ir veiklos tikslingumą, jos apimtis. Pagal Planavimo schemos IV skyriaus 4 dalies 6 punkto reikalavimus prioritetas turėtų būti teikiamas rekreacijos įstaigoms, kurios vykdo kultūrinę pažintinę veiklą, auklėja jaunimą, sudaro galimybę lankyti Trakų istorinį nacionalinį parką socialiai remtiniems žmonėms. Kol tokio projekto nėra, rekreacijos įstaigos gali funkcionuoti pagal Trakų istorinio nacionalinio parko valdybos nustatytas jų naudojimo sąlygas. Trakų istorinio nacionalinio parko uždaviniams vykdyti, konkrečioms priemonėms įgyvendinti rengiami detalaus planavimo projektai. Teritorijų planavimo dokumentų, statinių ir įrenginių statybos, kelių, inžinierinių komunikacijų ir kitų objektų projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti Planavimo schemai (Nuostatų 8 punktas ).

14Teismas rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje aptarta detaliojo plano sąvoka ir konstatavo, jog Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005-08-31 sprendimo Nr. S1-353 turinys (b.l. 12) bei į bylą pateiktas aiškinamasis raštas ( b.l. 93) patvirtina, kad Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje numatoma naujų rekreacinių įstaigų statyba, jos nepagrindžiant ir nemotyvuojant, neatsižvelgiant į Trakų istoriniam nacionaliniam parkui teisės aktuose nustatytus uždavinius ir tikslus. Detaliojo plano, kurį Trakų rajono savivaldybės taryba ginčijamu sprendimu leido rengti, tikslai, kaip nurodyta teismo sprendime, akivaizdžiai prieštarauja Planavimo schemai, joje įtvirtintoms pagrindinėms Trakų istorinio nacionalinio parko rekreacinės sistemos plėtotės nuostatoms. Teismas pažymėjo, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį draudžiama rengti detaliuosius planus, jeigu jų planavimo tikslai prieštarauja specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Planavimo schemos, kaip specialaus teritorijos planavimo dokumento, privalu laikytis tiek planavimo organizatoriams, tiek planų rengėjams, tiek planų vykdytojams bet kuriame detaliojo teritorijų planavimo etape. Byloje pripažinta ir neginčyta aplinkybė, jog Trakų rajono savivaldybė ginčijamu sprendimu nusprendė rengti detalųjį teritorijos, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154 priskirta valstybinės reikšmės miškams (Trakų istorinio nacionalinio parko miškų 77 kvartalas; b.l. 48-49), planą. Teismo konstatavimu, atsakovė, pažeisdama Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalies bei Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-05-09 nutarimu Nr. 641, 1 ir 7.2 punktų reikalavimus, ginčijamu sprendimu leido rengti teritorijos detalųjį planą, numatantį keisti žemės paskirtį, nesuderinus to su Trakų istoriniu nacionaliniu parku bei nepagrindžiant miško žemės keitimo kitomis naudmenomis tikslingumo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-10-21 nutarimu Nr. 1651 Trakų istorinio nacionalinio parko miškų 77 kvartalo sklypai priskirti II B grupės miškams - miško parkams. Pagal Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-05-09 nutarimu Nr. 641, 7.2 punktą II grupės rekreaciniuose, III grupės ir IV grupės miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, miško žemę paversti kitomis naudmenomis galima tik reikmėms, susijusioms su saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu ir rekreaciniu naudojimu, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose. Teismas pažymėjo, jog miško žemę, esančią Trakų istorinio nacionalinio parko rekreacinėje zonoje, paversti kitomis naudmenomis Planavimo schema nenumato, o asmens, užsiimančio verslu, interesai ( b.l. 66, 67) negali būti vertinamai labiau nei saugomų teritorijų apsauga bei kraštovaizdžio estetinis potencialas. Teismo konstatavimu, sprendžiant klausimą dėl rekreacinių įstaigų statybos ir turizmo verslo plėtojimo, privalu teikti prioritetą istorinio nacionalinio parko kraštovaizdžiui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005-08-31 sprendimas Nr. S1-353 yra neteisėtas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas nurodė, jog minėtas sprendimas nėra planavimo dokumentas, todėl keliamam ginčui neturi būti taikoma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

15III.

16Atsakovė Trakų rajono savivaldybės taryba apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

17Atsakovė pažymi, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį šio teisės akto pagrindu priimtas teisės aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik nustačius jo tikslų bei pagrindų prieštaravimą specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Teismas nenustatė Tarybos sprendimo tikslų, kurie prieštarautų specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, todėl, atsakovės manymu, nepagristai panaikino Tarybos sprendimą. Sprendimo motyvas, kad Tarybos sprendimas prieštarauja Saugomų teritoritorijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintam istorinių nacionalinių parkų steigimo tikslui, atsakovės teigimu, yra nepagristas ir neteisėtas, nes :

181) teismas nepagrįstai vadovavosi išimtinai šiame punkte nurodytais istorinių nacionalinių parkų steigimo tikslais;

192) sistemiškai aiškinant Saugomų teritorijų įstatymą, matyti, jog steigiant istorinius nacionalinius parkus, yra siekiama tame tarpe ir sudaryti sąlygas rekreacijai, pirmiausia pažintiniam turizmui;

203) sąlygų rekreacijai sudarymas yra neatsiejamas nuo tinkamo rekreacijai infrastruktūros tinklo saugomose teritorijose (tame tarpe, istoriniuose nacionaliniuose parkuose) kūrimo, tobulinimo ir vystymo;

214) Saugomų teritorijų įstatyme įtvirtintu teisiniu reglamentavimu siekiama harmoningos pusiausvyros tarp eilės tikslų siekimo, kuri užtikrintų, jog vieno tikslo siekimas nepaneigtų kitų tikslų (teisės aktai nenustato absoliutaus draudimo vykdyti saugomų teritorijų detalųjį planavimą, teisės aktų nustatyta tvarka, laikantis specialiųjų teisės normų, statyti naujus statinius, ar vykdyti kitą su saugomų teritorijų infrastruktūros vystymu susijusią veiklą);

225) įstatymų leidėjas nustatė eilę reikalavimų, kurių turi būti laikomasi siekiant sąlygų rekreacijai sudarymo, tam, kad nebūtų paneigtas skundžiamame sprendime nurodytas kultūrinių kompleksų ir gamtinės aplinkos išsaugojimo tikslas;

236) nustačius, kad Tarybos sprendimu nebuvo pažeisti kultūrinių kompleksų ir gamtinės aplinkos išsaugojimą užtikrinančių teisės normų reikalavimai, darytina išvada, kad Tarybos sprendimas neprieštarauja Saugomų teritorijų įstatyme įtvirtintiems nacionalinių parkų steigimo tikslams.

24Atsakovė nurodo, jog pagal Saugomų teritorijų įstatymą valstybinių parkų apsaugos režimas nustatomas valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose). Valstybinis parkas nėra vientisa teritorija, siekiant užtikrinti saugomų teritorijų steigimo tikslų siekimą (Saugomų teritorijų įstatymo 12 str.), Planavimo schemoje Trakų istorinio nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į funkcines zonas - konservacinę, prezervacinę (apsauginę), rekreacinę, ūkinę ir gyvenamąją, o šios funkcinės zonos atitinkamai skirstomos į teritorijas (rekreacinė funkcinė zona skirstoma į miško parkus, rekreacines akvatorijas, rekreacijos įstaigų teritorijas). Atsakovė pažymi, jog tinkamas Planavimo schemos nuostatų, nustatančių diferencijuotą teisinį reguliavimą atskiroms funkcinėms zonoms ir jų dalims, aiškinimas yra būtina sąlyga užtikrinti, kad bus pasiekiami Saugomų teritorijų steigimo tikslai, tuo tarpu, pareiškėjo skunde ir teismo sprendime teisinio reguliavimo diferenciacijos principas yra ignoruojamas, aiškinant veiklai rekreacinių įstaigų teritorijoje taikomus reikalavimus, nepagrįstai taikomi visiško uždraudimo ir veiklos apribojimo principai, nustatyti reglamentuojant veiklą miško parkų, prezervacinės ar konservacinės funkcinių zonų teritorijoje. Neteisėtas ir nepagrįstas prezervacinio saugomų teritorijų tikslo suabsoliutinimas, kaip nurodoma, visiškai užkerta kelią kitų saugomų teritorijų tikslų siekimui. Netinkamas Saugomų teritorijų įstatyme ir Planavimo schemoje įtvirtintų teisės normų aiškinimas, atsakovės teigimu, lėmė nepagrįstas ir neteisėtas teismo išvadas, prieštaraujančias įstatyme įtvirtintiems saugomų teritorijų steigimo tikslams.

25Skundžiamo sprendimo motyvas, kad Tarybos sprendimas prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytam draudimui valstybiniuose parkuose statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose, atsakovės manymu, taip pat nepagristas ir neteisėtas, nes:

261) teismas netinkamai išaiškino Tarybos sprendimo turinį ir tikslus, padarydamas nepagrįstą ir neteisėtą išvadą dėl jo prieštaravimo Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktui;

272) Tarybos sprendimu nebuvo išduotas leidimas statyboms, nenumatytoms Planavimo schemoje, ir kitu būdu nebuvo suteikta teisė vykdyti tokias statybas;

283) Tarybos sprendimu buvo leista rengti teritorijos, skirtos rekreacijos ir turizmo plėtrai, detalųjį planą, o detaliojo plano rengimo metu, dalyvaujant visuomenei (Teritorijų planavimo įstatymo 30 str.), istorinio nacionalinio parko direkcijai bei vykdant visas teisės aktų nustatytas procedūras, nustatoma, ar galima statyba nurodytoje teritorijoje, ir jei galima - kokiomis sąlygomis;

294) detaliojo planavimo procedūros metu sprendžiama eilė kitų svarbių žemės naudojimo klausimų, tame tarpe, sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio, rekreacinių išteklių naudojimo ir apsaugos režimo, teritorijos tvarkymo priemonių, servitutų, rekreacinės veiklos specializacijos nustatymo ir kt., kurie nėra susiję su statybos reglamentų planuojamoje teritorijoje nustatymu;

305) Tarybos sprendimas, leidžiantis pradėti teritorijos detaliojo planavimo procedūrą, nepažeidė ir negalėjo pažeisti įstatymo draudimo vykdyti statybas valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose;

316) Tarybos nutarime nurodyta teritorija yra rekreacinių įstaigų teritorijoje, kurios tikslas yra statyti rekreacijos įstaigas ir jų aplinką pritaikyti poilsiavimui (Planavimo schemos III d. 3 p. 3 papunktis).

32Skundžiamo sprendimo motyvas, kad Tarybos sprendimas prieštarauja Planavimo schemos IVskyriaus 4 dalies 2 punkto nuostatoms, ribojančioms naujų poilsio bazių statybą, esamų plėtimą, numatančioms geriau panaudoti esamas poilsio įstaigas, pritaikant jas parko uždaviniams, pailginant jų veiklos sezoną, atsakovės teigimu, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes:

331) Planavimo schemos IV skyriaus 4 dalies 2 punktas nustato, kad viena iš rekreacinės sistemos formavimo krypčių yra "Apriboti naujų atostoginio poilsio bazių statybą, esamų plėtimą, pirmoje eilėje panaudojant esamas poilsio įstaigas, pritaikant jas parko uždaviniams, prailginant jų veiklos sezoną", tokiu būdu, neįtvirtinant naujų atostoginio poilsio bazių statybos draudimo;

342) ši teisės norma aiškintina sistemiškai su Planavimo schemos III dalies 3 punkto 1 papunktyje įtvirtintu rekreacijos įstaigų teritorijų tikslu - "statyti rekreacijos įstaigas, jų aplinką pritaikyti poilsiavimui";

353) Tarybos sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į UAB "Kempingas slėnyje" 2005-08-11 prašymą, pagal kurį esama poilsio įstaiga yra pilnai išnaudojama ir dėl sklypo reljefo ypatybių bei nedidelio ploto, nesuteikus papildomos teritorijos plėtrai, priimti daugiau turistų neturi galimybės. Konstatavus, jog UAB "Kempingas slėnyje" valdoma rekreacijos įstaiga yra maksimaliai išnaudojama, apeliantės manymu, nėra pagrindo teigti, kad Planavimo schemos III dalies 3 punkto 1 papunktyje nurodyto rekreacijos įstaigų teritorijų tikslo statyti rekreacijos įstaigas įgyvendinimas prieštarauja Planavimo schemos IV skyriaus 4 dalies 2 punkte nustatytai rekreacinės sistemos formavimo krypčiai (nei pareiškėjas, nei teismas nenurodė motyvų, kuriais remiantis būtų galima daryti priešingą išvadą).

36Skundžiamame sprendime, atsakovės teigimu, remiamasi prielaidomis, jog turi būti vadovaujamasi Planavimo schemos IV skyriaus 4 dalies 2 punktu, įtvirtinančiu vieną iš rekreacinės sistemos formavimo krypčių, tačiau nenurodomos faktinės aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai, kuriais remiantis būtų pagrindo teigti, kad Planavimo schemos IV skyriaus 4 dalies 2 punkte nurodytas tikslas nėra tinkamai įgyvendintas.

37Teismo sprendimo motyvas, kad Tarybos sprendimas prieštarauja Planavimo schemos 3 priedui, numatančiam baigtinį rekonstruotinų ir statomų poilsio įstaigų sąrašą, apeliantės teigimu, yra nepagristas ir neteisėtas, nes:

381) nenurodoma, kuo remiantis daroma išvada, jog Tarybos sprendimo priėmimo pasėkoje bus įsteigta nauja poilsio įstaiga, išvados apie Tarybos sprendimo prieštaravimą Planavimo schemos 3 priedui neparemtos jokiais įrodymais ir grindžiamos prielaidomis apie ateityje tariamai būsimus Planavimo schemos reikalavimų pažeidimus;

392) Tarybos sprendime nėra nuostatų apie naujų poilsio įstaigų kūrimą, o iš UAB "Kempingas slėnyje" 2005-08-11 prašymo matyti, jog teritorija galimai bus skirta jau veikiančios rekonstruotinos poilsio įstaigos, nurodytos Planavimo schemos 3 priede, teikiamų paslaugų plėtotei (esamų poilsio įstaigų rekonstrukcija ir teikiamų paslaugų gerinimas yra glaudžiai susijęs su naujo žemės sklypo sutvarkymu ir pritaikymu rekreacijai);

403) aukščiau išdėstyti argumentai nepatvirtina ir skundžiamo sprendimo motyvo, jog Tarybos sprendimas prieštarauja Nuostatų 6 punktui, draudžiančiam parke kurti naujas (tarp jų ir rekreacines) įmones.

41Nepagristas ir neteisėtas, atsakovės manymu, ir sprendimo motyvas, kad Tarybos sprendimas prieštarauja Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau – TINP) reglamento 43.2 punktui, numatančiam, kad detaliai suplanuotose teritorijose rekreacinių įrenginių ir pastatų statyba rekreacinės paskirties žemėje galima tik intensyvaus rekreacinio naudojimo teritorijose ir jei tai neprieštarauja Planavimo schemai, nes:

421) nurodyta teritorija yra priskirta rekreacinių įstaigų teritorijai (Planavimo schema);

432) rekreacinių įstaigų teritorija yra priskiriama rekreacinio prioriteto zonoms (Nuostatų 6.3 p.);

443) sistemiškai aiškinant Nuostatų 43.1 ir 43.2 punktus, darytina išvada, kad rekreacinių įstaigų teritorija, kurioje yra numatyta poilsio įstaigų (statinių) statyba, yra priskiriama intensyvaus rekreacinio naudojimo teritorijoms;

454) TINP Reglamentas nustato, kad Trakų istoriniame nacionaliniame parke skatinamas pažintinio turizmo organizavimas, poilsiaviečių įrengimas rekreacinio prioriteto zonose, kurios nustatytos Planavimo schemoje ar kituose specialiuosiuose planuose, bei rekreacinės infrastruktūros kūrimas (TINP Reglamento 59.8-59.10 p.);

465) nurodytos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad Tarybos sprendimas priimtas tinkamai atsižvelgus į TINP Reglamento 43.2 punkto reikalavimus, nes sprendime nurodyta teritorija yra priskirta intensyvaus rekreacinio naudojimo teritorijoms, kuriose Planavimo schema numato rekreacinių įstaigų statybą.

47Motyvas, kad Tarybos sprendimas prieštarauja Nuostatų 8 punktui, kaip nurodo apeliantė, yra nepagristas ir neteisėtas, nes:

481) pagal teismo sprendimą teritorijų planavimo dokumentų, statinių ir įrenginių statybos, kelių, inžinerinių komunikacijų ir kitų objektų projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka, jų sprendiniai neturi prieštarauti TINP schemai ( Nuostatų 8 punktas);

492) toliau skundžiamame sprendime nurodoma, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005-08-31 sprendimas nėra planavimo dokumentas;

503) tokiu būdu, teismo išvados viena kitai prieštarauja (pripažinus, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005-08-31 sprendimas nėra planavimo dokumentas, akivaizdu, kad jam nėra taikomi Nuostatų 8 punkto reikalavimai);

514) skundžiamame sprendime teismas ne analizuoja Tarybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo aspektus, o remiasi nepagrįstomis prielaidomis apie galimų būsimų sprendimų, kurie bus priimti ateityje, teisėtumą ir pagrįstumą;

525) apeliaciniame skunde dėstomi argumentai patvirtina, kad Tarybos sprendimas pilnai atitinka TINP schemos, įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų reikalavimus.

53Teismo sprendimo motyvas, kad Tarybos sprendimo turinys bei aiškinamasis raštas (b.l 93) patvirtina, jog TINP teritorijoje numatoma naujų rekreacinių įstaigų statyba, jos nepagrindžiant ir nemotyvuojant, atsižvelgiant į TINP teisės aktuose nustatytus uždavinius ir tikslus, atsakovės teigimu, yra nepagristas ir neteisėtas, nes:

541) ši teismo išvada padaryta pažeidžiant įrodinėjimą ir sprendimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, teismas nenurodė jokių motyvų, kuriais remiantis daroma išvada apie naujų rekreacinių įstaigų statybą;

552) iš Tarybos sprendimo ir jo aiškinamojo rašto matyti, jog leidžiant rengti teritorijos detalųjį planą, siekiama eilės tikslų (patenkinti visuomenės rekreacinius poreikius, užtikrinti racionalų rekreacinių išteklių naudojimą ir apsaugą), neprieštaraujančių teisės aktų reikalavimams;

563) Tarybos nutarime įtvirtinti tikslai atitinka

57TINP schemos III dalies 3 punkto 1 papunktyje nurodytą rekreacijos teritorijų tikslą statyti rekreacijos įstaigas ir jų aplinką pritaikyti poilsiavimui, Nuostatų 5.13 punkte nurodytą TINP uždavinį plėtoti pažintinį turizmą, sudaryti sąlygas plėtoti rekreacinę veiklą, trumpalaikį poilsiavimą specialiai tam įrengtose ir skirtose teritorijose, TINP Reglamente nurodytai skatinamai veiklai (pažintinio turizmo organizavimas, poilsiaviečių įrengimas rekreacinio prioriteto zonose, rekreacinės infrastruktūros kūrimas, 59.8-59.10 p.);

584) priešingai negu teigiama skundžiamame sprendime, Tarybos sprendimas atitinka TINP schemą ir joje įtvirtintas pagrindines TINP rekreacinės sistemos plėtotės nuostatas (jame nurodyta teritorija yra priskiriama intensyvaus rekreacinio naudojimo teritorijoms, kuriose pagal TINP schemą yra numatytos rekreacinės įstaigos).

59Atsakovė nesutinka su skundžiamo sprendimo motyvu, kad ji, pažeisdama Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 1 ir 7.2 punktų reikalavimus, ginčijamu sprendimu leido rengti teritorijos detalųjį planą, numatantį keisti žemės paskirtį, nesuderinusi tokio keitimo su TINP bei nepagrindžiant miško žemės keitimo kitomis naudmenomis tikslingumo, nes:

601) Tarybos sprendimu nuspręsta "leisti rengti teritorijos, skirtos rekreacijos ir turizmo plėtrai <...> detalųjį planą, kurio tikslas: kitos paskirties žemės sklypo ribų, ploto, naudojimo būdo <...> nustatymas";

612) išanalizavus Tarybos sprendimo turinį, matyti, jog juo nebuvo sprendžiamas klausimas dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, todėl teismo motyvai, kad buvo pažeisti Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos (toliau - Tvarka) 1 ir 7.2 punktai, yra nepagristi;

623) teismas nepagrįstai ir neteisėtai pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymą (leidžiant rengti kitos paskirties žemės sklypo detalųjį planą) sutapatino su miško žemės keitimu kitomis naudmenomis;

634) Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad kitos paskirties žemei priskiriami rekreacinių teritorijų žemės sklypai (kaip minėta šiame apeliaciniame skunde, Tarybos sprendime nurodytas žemės sklypas yra priskirtinas intensyvaus rekreacinio naudojimo teritorijoms);

646) aplinkybė, jog žemės sklypas yra priskirtas II grupės rekreaciniams miškams, nesudaro pagrindo teigti, jog Taryba neteisėtai nusprendė nustatyti šio žemės sklypo naudojimo režimą kitai paskirčiai, tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas patenka į intensyvaus rekreacinio naudojimo rekreacinių įstaigų teritoriją;

657) Tarybos sprendimas nenumato miško naudmenų sunaikinimo, priešingai, jis numato, kad rengiant detalųjį teritorijos planą, turi būti nustatomas "rekreacinių išteklių naudojimo ir apsaugos režimas", o aiškinamajame rašte papildomai nurodyta, kad planavimo tikslas yra ''užtikrinti rekreacinių išteklių naudojimą ir apsaugą" (rekreacinius išteklius Turizmo įstatymo 2 str. 13 d. apibrėžia, kaip "gamtinės ar kultūrinės aplinkos savybes, tinkamas žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti"). Tokiu būdu, Tarybos sprendimu yra tinkamai derinami visuomenės rekreaciniai poreikiai su gamtos aplinkos savybių (miško želdinių ir biotinės aplinkos) apsauga;

668) Tarybos sprendimas leisti planuoti kitos paskirties žemės sklypą atitinka Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių 5 punktą, nustatantį, kad miškų ūkio paskirties žemei nepriskiriami sklypai, kurie nustatytąja tvarka naudojami kitai (ne miškų ūkio) veiklai (5.1 p.), arba jeigu žemės sklypuose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta statyti statinius ar įrenginius;

679) teismo motyvai pripažintini nepagrįstais ir neteisėtais, vadovaujantis Tvarkos 2 punktu, nustatančiu, kad "keičiant miškų ūkio paskirties žemės pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūra nevykdoma".

68Atsakovė nurodo, jog nustatydamas aplinkybę, kad Taryba leido rengti detalųjį planą teritorijos, kuri perduota Trakų istoriniam nacionaliniam parkui, teismas rėmėsi 1993 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 912 "Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo" (toliau - Nutarimas), kuriuo Vyriausybė nutarė patvirtinti Paminklotvarkos departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos pateiktą Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą (parko teritorijos su funkcinėmis zonomis planą ir aiškinamąjį raštą). 1993 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministras A. Vapšys priėmė įsakymą Nr. 212 "Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo" (toliau - Įsakymas), kuriuo nutarė paskelbti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr.912 patvirtintą Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą. Įsakyme nurodyta, kad planas neskelbiamas, su juo galima susipažinti Statybos ir urbanistikos ministerijoje, Trakų rajono valdyboje bei Trakų nacionalinio parko direkcijoje. Vadovaujantis Įsakymu, Vyriausybės nutarimas 1993 m. gruodžio 10 d. paskelbtas ''Valstybės žiniose" (Nr. 1287). Atsakovė pažymi, jog skelbiant Nutarimą, grafinė schemos dalis paskelbta nebuvo. Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai turi būti skelbiami "Valstybės žiniose". To paties įstatymo 2 straipsnio 3 dalis įtvirtina taisyklę, kad įstatymus ir kitus teisės aktus "Valstybės žiniose" oficialiai skelbia juos pasirašę pareigūnai, o 8 straipsnio 1 dalis - kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai įsigalioja kitą dieną po to, kai jie pasirašyti Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro paskelbiami "Valstybės žiniose". Atsakovė daro išvadą, kad Vyriausybės nutarimai negalioja, jeigu jie nepaskelbti "Valstybės žiniose".

69Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarimuose yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką:

701) 1999 m. liepos 9 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad "visos norminio teisės akto dalys (taip pat priedėliai) sudaro vieną visumą, tarpusavyje yra neatskiriamai susijusios ir turi vienodą teisinę galią. Priedėlių atskirti nuo teisės akto negalima, nes keičiant juose konkrečiai išdėstytą turinį, keičiasi ir viso norminio teisės akto turinys".

712) 2001 m. lapkričio 29 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad vienas iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra tas, kad teisės aktų galia nukreipta į ateitį. Konstitucinis Teismas 1994 m. kovo 16 d. nutarime konstatavo: „Įstatymo ar kito teisės akto galia nukreipiama į ateitį. Negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo ir todėl jis negalėjo žinoti būsimų reikalavimų." Teisinės valstybės principo esminis elementas taip pat yra tas, kad galioja tik paskelbti teisės aktai. Teisė negali būti nevieša. Konstituciniai reikalavimai, kad galiotų tik paskelbti teisės aktai ir kad jie galiotų į ateitį - svarbi teisinio tikrumo prielaida. Pagal Konstituciją Vyriausybė, spręsdama valstybės valdymo reikalus, visada turi priimti nutarimus, ir jie turi būti paskelbti nepriklausomai nuo to, ar Vyriausybės priimami teisės aktai yra norminiai ar individualūs, taip pat nepriklausomai nuo to, kokiam subjektui ar subjektų ratui jie skirti. Pagal Konstituciją Vyriausybės nutarimų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka turi būti nustatyta įstatymu. Pagal įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" 1 straipsnį oficialus įstatymų ir kitų teisės aktų paskelbimas yra jų paskelbimas „Valstybės žiniose".

72Atsakovės teigimu, išdėstyti argumentai ir teismų praktika patvirtina, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" (toliau – Įstatymas) įtvirtinti reikalavimai tinkamai oficialiai paskelbti Vyriausybės nutarimus, nes:

731) vadovaujantis Įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi ir 2 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Vyriausybės nutarimai privalo būti oficialiai skelbiami "Valstybės žiniose";

742) iš Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto sisteminės analizės darytina išvada, jog oficialiu Vyriausybės nutarimo paskelbimu laikomas tik paskelbimas "Valstybės žiniose", paskelbimas kitais būdais (sudarant sąlygas susipažinti valstybės ar savivaldybės institucijose ir pan.) yra neteisėtas.

753) paskelbiant Vyriausybės nutarimą, pažeidus imperatyvias Įstatymo normas, TINP schema laikytina oficialiai nepaskelbta.

76Atsakovė nurodo, jog išdėstyti argumentai ir teismų praktika patvirtina ir tai, kad buvo pažeistos Įstatymo normos, nustatančios ratą asmenų, kurie turi paskelbti Vyriausybės nutarimą, nes:

771) Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, jog "įstatymus ir kitus teisės aktus "Valstybės žiniose" oficialiai skelbia juos pasirašę pareigūnai".

782) Vyriausybės nutarimą pasirašę pareigūnai - Ministras pirmininkas Adolfas Šleževičius bei Pramonės ir prekybos ministras, l.e. statybos ir urbanistikos ministro pareigas Kazimieras Juozas Klimašauskas - turėjo teisę ir pareigą oficialiai paskelbti Vyriausybės nutarimą "Valstybės žiniose".

793) įsakymą paskelbti Nutarimą priėmė Statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys, todėl darytina išvada, kad Vyriausybės nutarimą paskelbė neįgaliotas šį veiksmą atlikti asmuo.

80Išdėstyti argumentai ir teismų praktika, apeliantės teigimu, patvirtina, kad Vyriausybės nutarimas nėra įsigaliojęs de integro (pilna apimtimi), o ne dalinai, nes:

811) nurodytame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai, jog "visos norminio teisės akto dalys (taip pat priedėliai) sudaro vieną visumą, tarpusavyje yra neatskiriamai susijusios ir turi vienodą teisinę galią. Priedėlių atskirti nuo teisės akto negalima, nes keičiant juose konkrečiai išdėstytą turinį keičiasi ir viso norminio teisės akto turinys".

822) oficialiai nepaskelbus dalies teisės akto (Vyriausybės nutarimo), jo dalių paskelbimas yra neteisėtas, nes Įstatymas nenumato dalinio teisės akto oficialaus paskelbimo galimybės;

833) nepaskelbus grafinės TINP schemos dalies, Vyriausybės nutarimas laikytinas de integro (pilna apimtimi) oficialiai nepaskelbtu ir neįsigaliojusiu.

84Išdėstyti argumentai, apeliantės teigimu, patvirtina, kad 1993 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 912 "Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo" bei 1993 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro įsakymas Nr. 212 "Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo" prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui (95 str.), įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 1 straipsniui, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 2 straipsnio 3 daliai, todėl, atsakovės manymu, teismas nepagrįstai ir neteisėtai nesikreipė į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar minėtas Vyriausybės nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymą. Apeliantė pažymi, jog prieštaraujančio Lietuvos Respublikos Konstitucijai įstatymo taikymas prieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 daliai bei pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus;

85Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su skundo reikalavimais nesutinkanti. Pareiškėjos manymu, teismas, nagrinėdamas bylą, atsižvelgė į prašymo esmę, tinkamai ir teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, tinkamai pritaikė veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, jo sprendimas yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas. Pareiškėja pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nuosekliai ištyrė ir įvertino detaliojo plano, kurį Trakų rajono savivaldybės taryba 2005-08-31 sprendimu Nr.S1-353 leido rengti, atitikimą teisės aktams ir kitiems dokumentams, reglamentuojantiems veiklą saugomose teritorijose, ir remdamasis byloje esančiais dokumentais, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo sprendimas yra neteisėtas. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas Trakų rajono savivaldybės sprendimą panaikino ne Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, o atsižvelgdamas į šio sprendimo prieštaravimą net keletui teisės aktų, tarp kurių buvo ir minėtas įstatymas. Teismas pirmiausia atsižvelgė į TINP steigimo tikslus bei uždavinius, jų kontekste aiškindamas kitas normas, reglamentuojančias veiklą šioje saugomoje teritorijoje. Pareiškėja nurodo, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį valstybinių parkų steigimo tikslai pirmiausia yra išsaugoti gamtiniu ir kultūriniu požiūriais vertingą kraštovaizdį, tipiškas arba unikalias ekosistemas, atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtinius bei kultūrinius kompleksus ir objektus (vertybes), sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams gamtos ir kultūros paveldo apsaugos srityse, propaguoti ir remti Lietuvos regionų etnokultūros tradicijas bei kt. Sąlygų rekreacijai sudarymas nėra prioritetinis valstybinių parkų steigimo tikslas. Be to, saugomose teritorijose pirmenybė teikiama ne rekreacijai, o pažintiniam turizmui - vienai iš turizmo krypčių (to paties įstatymo 2 str. 27 d.). Atsižvelgiant į įstatyme apibrėžtą pažintinio turizmo sąvoką bei į Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 3 dalis, pareiškėjos manymu, pažintinio turizmo plėtojimui detalusis planavimas nebūtinas. Taip pat, kaip pabrėžta motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje, asmens, užsiimančio verslu, interesai negali būti vertinami labiau nei saugomų teritorijų apsauga bei kraštovaizdžio estetinis potencialas, sprendžiant klausimą dėl rekreacinių įstaigų statybos, turizmo verslo plėtojimo, privalu teikti prioritetus istorinio nacionalinio parko kraštovaizdžiui. Pareiškėja pažymi, jog tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-14 nutarime. Tuo tarpu atsakovė labiau rėmėsi privataus juridinio asmens interesais, teisme pripažindama, kad ginčijamas sprendimas priimtas atsižvelgiant į uždarosios akcinės bendrovės ,,Kempingas slėnyje" interesus (to atsakovė neginčija ir savo apeliaciniame skunde). Pareiškėja pabrėžia, kad pagal TINP planavimo schemą yra numatyta net 15 rekonstruotinų poilsio įstaigų, kurias tikslinga panaudoti TINP rekreacinei programai įgyvendinti. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino Planavimo schemos nuostatas, numatančias TINP rekreacijos sistemos plėtotę, atsižvelgė į TINP steigimo tikslus ir uždavinius, į teisės aktus, reglamentuojančius veiklą saugomose teritorijose.

86Pareiškėjos manymu, teismas, išanalizavęs Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005-08-31 sprendimo Nr. S1-353 turinį bei jo aiškinamąjį raštą, padarė pagrįstą išvadą, kad TINP teritorijoje numatoma naujų rekreacinių įstaigų statyba. Teismas atsižvelgė į tai, kad Trakų rajono savivaldybės sprendime nurodyta, jog detaliojo planavimo tikslas yra ir statybos reglamentų nustatymas. Argumentų, paneigiančių šią aplinkybę, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas nepateikė, o apeliaciniame skunde gausu prieštaravimų šiuo klausimu (apeliantas nurodo, kad „tarybos sprendime nėra įtvirtintų nuostatų apie naujų poilsio įstaigų kūrimą", o kitur kelis kartus pabrėžia, kad „sąlygų rekreacijai sudarymas yra neatsiejamas nuo tinkamos rekreacijai infrastruktūros tinklo saugomose teritorijose <...> kūrimo, tobulinimo ir vystymo"). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantas savo skunde nurodo kitus detaliojo planavimo tikslus, tokius kaip ,,<...> patenkinti visuomenės rekreacinius poreikius, užtikrinti racionalų rekreacinių išteklių naudojimą ir apsaugą<...>, kurie nėra susiję su statybos reglamentų planuojamoje teritorijoje nustatymu", tuo tarpu Trakų rajono savivaldybės 2005-08-31 sprendime Nr.S1-353 įtvirtintas detaliojo planavimo tikslas - kitos paskirties žemės sklypo ribų ploto, naudojimo būdo ar pobūdžio, rekreacinių išteklių naudojimo ir apsaugos režimo, teritorijos tvarkymo priemonių bei statybos reglamentų nustatymas. Pareiškėja pabrėžia, kad Planavimo schemos III dalies 3 punkte įtvirtintas bendras rekreacinių įstaigų teritorijų tikslas, kurio negalima aiškinti atskirai nuo kituose dokumentuose įtvirtintų nuostatų, juolab tų, kurios detalizuoja rekreacinės sistemos plėtotę, nustato draudimus ar apribojimus.

87Pareiškėja nurodo, kad teismas pagrįstai padarė išvadą, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu leista rengti detalųjį planą teritorijos, kuri pagal TINP planavimo schemą priskirta rekreacinei zonai, o pagal Vyriausybės 1997-10-23 nutarimą - valstybinės reikšmės miškams (konkrečiai - Trakų istorinio nacionalinio parko miškų 77 kvartalui). Konstitucinis teismas 2006-03-14 nutarime pažymėjo, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, kad jiems, palyginti su kitais objektais, įstatymu gali būti nustatytas specialus teisinis režimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-10-21 nutarimu Nr.1651 minėtas Trakų istorinio nacionalinio parko miškų 77 kvartalas priskirtas specialios paskirties IIB grupės miškams - miško parkams. Pagal TINP individualaus apsaugos reglamento 49 punktą miško parkuose gali būti įrengiami būtini rekreaciniai įrenginiai. Pareiškėjos manymu, loginė ir sisteminė TINP individualaus reglamento analizė leidžia daryti išvadą, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu ketinta planuoti teritorija yra ekstensyvaus, o ne intensyvaus, kaip nurodo atsakovas apeliaciniame skunde, naudojimo teritorijoje, kurioje pagal TINP individualaus apsaugos reglamento 43. 1. punktą galimi tik rekreaciniai įrenginiai, skirti trumpalaikiam (be nakvynės) poilsiui ir pažintiniam turizmui. Pareiškėja pažymi, kad tokį režimą miško parkuose nustato ir Planavimo schema, pagal kurią statyti naujus pastatus miško parkuose draudžiama, o šios teritorijos naudojimas - poilsiavimas miške ir ribotas miškų ūkinis naudojimas. Vyriausybės 2004-10-13 nutarimu Nr. 1278 patvirtintų Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių 5 punktas detalizuoja, kas priskiriama miško žemei. Pagal šį punktą miško žemei priskiriamos miško valdose įsiterpusios ir kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas nustatyta tvarka suteiktas ir naudojamas kitai (ne miškų ūkio) veiklai arba toje žemėje formuojami kitos paskirties žemės sklypai, kurių reikia esamiems statiniams naudoti ne miškų ūkio veiklai, arba žemės sklypuose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta statyti statinius ar įrenginius. Pabrėžiama, kad pagal Planavimo schemą nurodytoje teritorijoje nenumatyta naujų statinių ar įrenginių statyba, ji nesuteikta ir nenaudojama kitai (ne miškų ūkio) veiklai, tvarkoma pagal TINP miškotvarkos projektą, kuris taip pat yra teritorijų planavimo dokumentas. Pagal Žemės įstatymą žėmės naudmenos yra žemės plotai, kurie nuo kitų žemės plotų skiriasi jiems būdingomis gamtinėmis savybėmis arba ūkinio naudojimo ypatumais. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka patvirtinta Vyriausybės 2002-05-09 nutarimu Nr.641. Šios tvarkos 2 punkte aptariamos dvi procedūros: 1) miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties; 2) miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, procedūra vykdoma pagal Vyriausybės 2002-05-09 nutarimu Nr.641 patvirtintą tvarką, kurios 7.2. punktas leidžia II grupės rekreaciniuose miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, miško žemę paversti kitomis naudmenomis tik reikmėms, susijusioms su saugomu teritorijų apsauga, tvarkymu ir rekreaciniu naudojimu, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose. Tuo tarpu nei Planavimo schema, nei TINP miškotvarkos projektas šiuo atveju nenumato miško žemės vertimo kitomis naudmenomis. Pareiškėja paaiškina, jog miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, procedūra vykdoma pagal 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintą Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką, kai nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir šio sprendimo pagrindu pakeičiama žemės naudmenų sudėtis vietovėje. Vykdant pastarąją procedūrą, turi būti atsižvelgiama į nustatytus miško pavertimo kitomis naudmenomis reikalavimus pagal Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką (2004-10-13 Vyriausybės nutarimo Nr. 1278 20 punktas). Šiuo atveju nevykdoma aptarta procedūra pagal Vyriausybės 2002-05-09 nutarimu Nr.641 patvirtintą tvarką, tačiau žemės naudmenos pakeičiamos. Taigi, įgyvendinant atsakovo priimtą sprendimą dėl detaliojo plano rengimo tokiu tikslu, koks išreikštas, miško žemė bus paversta kitomis naudmenomis, nors tai prieštarauja nurodytiems teisės aktams. Pareiškėjos teigimu, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad keičiant miškų ūkio paskirties žemės pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, miško žemė nepaverčiama kitomis naudmenomis. Vadovaujantis išdėstytu, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad jei detaliuoju planu bus nustatomi statybų reglamentai, miško žemę reikės versti kitomis naudmenomis, o tai prieštarautų teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytiems teisės aktams. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal Miškų įstatymą miško žemėje gali būti medienos sandėliai bei kiti su mišku susiję įrenginiai, bet ne kiti pastatai.

88Pareiškėja pažymi, kad tuo metu, kai buvo paskelbta Planavimo schema, dar nebuvo susiformavusi praktika, kaip turi būti skelbiami teritorijų planavimo dokumentai. Tik nauja Teritorijų planavimo įstatymo redakcija (nuo 2004 m. gegužės 1 d., Nr. IX-1962) nustatė tvarką, kaip įsigalioja teritorijų planavimo dokumentai: „patvirtintas specialusis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai Seimo, Vyriausybės, ministerijų ar Vyriausybės įstaigų ir kitų valstybės institucijų sprendimas dėl specialaus plano patvirtinimo paskelbiamas „Valstybės žiniose", aukštesnių administracinių vienetų valdymo institucijų, savivaldybių sprendimas dėl specialiojo plano patvirtinimo paskelbiamas vietinėje spaudoje, jei pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Patvirtinti specialieji planai galioja neterminuotai". Šiuo atveju, Vyriausybės nutarimas, kuriuo patvirtinta Planavimo schema, paskelbtas „Valstybės žiniose“ (1993,Nr. 68-1287), kaip to reikalavo tuo metu galiojusi įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" redakcija, jį paskelbė jį pasirašę pareigūnai. Pareiškėja paaiškina, jog Statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys priėmė įsakymą, kuriuo nurodė paskelbti Planavimo schemą, o ne minėtą Vyriausybės nutarimą. Planavimo schemos aiškinamasis raštas, t.y. tekstinė dalis, taip pat paskelbtas „Valstybės žiniose“ ( 1994, Nr. 10-162). Specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų grafinės dalies skelbimas, pareiškėjos teigimu, yra netikslingas, nes skelbiant specialiųjų planų grafines dalis nebūtų perteikta jų spalvinė gama, jas tektų sumažinti iki tokio lygio, kad būtų sunku atskirti nustatytas funkcines zonas bei jų ribas, atskirų objektų išsidėstymą. Dėl šios priežasties skelbiant Planavimo schemą nurodyta, kur galima susipažinti su jos grafine dalimi.

89Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, jog sprendžiant iš ginčijamo Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimo ir jo aiškinamojo rašto turinio, šio sprendimo tikslai yra sudaryti galimybę planavimo organizatoriui ne tik keisti tikslinę žemės, esančios Slėnio gatvėje, Trakų mieste, naudojimo paskirtį, bet ir statyti statinius, o tai pakeistų ar sunaikintų susiformavusį kraštovaizdį, pakenktų biologinei įvairovei, pablogintų saugomų kompleksų ir objektų bei rekreacinių išteklių būklę. Minėti Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimo tikslai, prieštarautų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 12 straipsniui, 13 straipsnio 2 dalies 4 punktui, 31 straipsnio 8 daliai, Planavimo schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr. 912, 4 skyriaus 4 dalies 2 punktui, Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003-11-21 įsakymu Nr. ĮV-436, 43.2 punktui, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 daliai, 2002-05-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 641 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos patvirtinimo" patvirtintos tvarkos 1 ir 7.2. punktams. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos teigimu, apeliantas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr. 1073 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių patvirtinimo" patvirtintomis taisyklėmis, kadangi ginčo teritorijoje žemės paskirtis jau nustatyta - tai miško paskirties žemė. Atsakovė skunde nepagrįstai teigia, kad Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema yra neįsigaliojusi, nors minėta Planavimo schema buvo parengta ir patvirtinta jau iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, o būtent pagal 1993 m. kovo 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 161 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo" patvirtintus Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinuosius nuostatus (toliau - Nuostatai). Aplinkos ministerija nurodo, jog pagal Nuostatų 5.2.2. punktą teritorijų planavimo dokumentams buvo priskirti specialios paskirties teritorijų (žemės, miškų ir vandens ūkio, rekreacinių, saugomų ir kitų) bei infrastruktūros sistemų planai. Pagal Nuostatų 8 punktą tokie dokumentai yra privalomi visoms Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms, juridiniams ir fiziniams asmenims. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui (1996 m. sausio 1 d.), Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos teisinio statuso klausimas buvo išspręstas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams". Pagal minėto nutarimo 1 punktą „miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros tinklų bei objektų išdėstymo projektai ir schemos, teritorijų užstatymo projektai ir schemos, sklypų nužymėjimo ir raudonųjų linijų projektai ir schemos, valstybinių parkų planavimo schemos, žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jei jie nustatytąja tvarka buvo patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Šie dokumentai iki 1997 m. kovo 30 d. turi būti įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre...". Tretysis suinteresuotas asmuo pažymi, jog Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) atitiko abi sąlygas tam, kad būtų teritorijų planavimo dokumentu Teritorijų planavimo įstatymo prasme (ji buvo nustatyta tvarka patvirtinta iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos ir įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre kaip specialusis teritorijų planavimo dokumentas).

90Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Kultūros ministerijos manymu, teismas teisingai pritaikė Saugomų teritorijų įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatas, motyvuodamas Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005-08-31 sprendimo Nr. S1-353 neteisėtumą, o apeliaciniame skunde papildomai pateiktas reikalavimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo" paskelbimo neteisėtumo pripažinimo yra nepagrįstas. Tretysis suinteresuotas asmuo pažymi, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalį specialusis planas nėra teisės aktas, kuriam turi būti taikomos Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo reikalavimai. Tai patvirtina ir Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 4 dalis, pagal kurią patvirtintas specialusis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai Seimo, Vyriausybės, ministerijų ar Vyriausybės įstaigų sprendimas dėl šio plano patvirtinimo paskelbiamas „Valstybės žiniose". Lietuvos Respublikos kultūros ministerija taip pat pažymi, kad Statybos ir urbanistikos ministro 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo" paskelbė jau patvirtintą minėtu Vyriausybės nutarimu planavimo dokumentą, o ne įsakė paskelbti Vyriausybės nutarimą, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema yra valstybinės reikšmės specialusis planavimo dokumentas, todėl, Kultūros ministerijos teigimu, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, šios schemos grafinės dalies nepaskelbimas nesudaro pagrindo Vyriausybės nutarimo, kuriuo šia schema yra patvirtinta, negaliojimui.

91Teisėjų kolegija

konstatuoja:

92IV.

93Kaip matyti iš ginčijamo Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo rengimo dokumentų (b.l. 53-73), leidimas rengti teritorijos, skirtos rekreacijos ir turizmo plėtrai, esančios Trakų mieste, Slėnio gatvėje, detalųjį planą buvo duotas tikslu patenkinti UAB ,,Kempingas slėnyje“ 2005 m. rugpjūčio 11 d. prašymą dėl papildomos teritorijos kempingo plėtrai suteikimo. Šią išvadą patvirtina ir atsakovo apeliacinio skundo motyvai, kuriuose teigiama, kad skundžiamas Trakų rajono savivaldybės Tarybos sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į UAB ,,Kempingas slėnyje“ prašyme nurodytas aplinkybes, kad esama poilsio įstaiga yra maksimaliai išnaudojama ir nesuteikus papildomos teritorijos plėtrai didinti priimti daugiau turistų neturi galimybės.

94Šios aplinkybės rodo, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas tiesiogiai susijęs su UAB ,,Kempingas slėnyje“ interesais ir sukuria jam teises, o sprendimo panaikinimas šias teises ir interesus įtakoja priešingai.

95Esant tokiai faktiniai padėčiai UAB ,,Kempingas slėnyje“ turėjo būti patrauktas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kaip numato Administracinių bylų teisenos 48 straipsnio 2 dalies ir 37 straipsnio 4 dalies normos.

96Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas UAB ,,Kempingas slėnyje“ neįtraukė į procesą administracinės bylos šalimi, tuo pačiu panaikindamas ginčijamą atsakovo įsakymą nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir nurodytam procesinės teisės pažeidimui ištaisyti.

97Dėl nurodytų priežasčių administracinės bylos nagrinėjimas iš esmės negali būti užbaigtas apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija nesprendžia atsakovo prašymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr.912 ,,Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo„ ir Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr.212 ,,Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. Kartu pažymėtina, kad šis prašymas turi būti motyvuotai išspręstas pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo.

98Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

99atsakovo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

100Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Trakų rajono savivaldybės taryba 2005-08-31 sprendimu Nr. S1-353 „Dėl... 5. Pareiškėja Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija kreipėsi į teismą... 6. Atsakovė Trakų rajono savivaldybė su pareiškėjos skundu nesutiko,... 7. Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos... 8. Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija su... 9. Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros... 10. Tretysis suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 3 d. sprendimu... 13. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 12... 14. Teismas rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje aptarta... 15. III.... 16. Atsakovė Trakų rajono savivaldybės taryba apeliaciniu skundu prašo Vilniaus... 17. Atsakovė pažymi, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4... 18. 1) teismas nepagrįstai vadovavosi išimtinai šiame punkte nurodytais... 19. 2) sistemiškai aiškinant Saugomų teritorijų įstatymą, matyti, jog... 20. 3) sąlygų rekreacijai sudarymas yra neatsiejamas nuo tinkamo rekreacijai... 21. 4) Saugomų teritorijų įstatyme įtvirtintu teisiniu reglamentavimu siekiama... 22. 5) įstatymų leidėjas nustatė eilę reikalavimų, kurių turi būti... 23. 6) nustačius, kad Tarybos sprendimu nebuvo pažeisti kultūrinių kompleksų... 24. Atsakovė nurodo, jog pagal Saugomų teritorijų įstatymą valstybinių parkų... 25. Skundžiamo sprendimo motyvas, kad Tarybos sprendimas prieštarauja Saugomų... 26. 1) teismas netinkamai išaiškino Tarybos sprendimo turinį ir tikslus,... 27. 2) Tarybos sprendimu nebuvo išduotas leidimas statyboms, nenumatytoms... 28. 3) Tarybos sprendimu buvo leista rengti teritorijos, skirtos rekreacijos ir... 29. 4) detaliojo planavimo procedūros metu sprendžiama eilė kitų svarbių... 30. 5) Tarybos sprendimas, leidžiantis pradėti teritorijos detaliojo planavimo... 31. 6) Tarybos nutarime nurodyta teritorija yra rekreacinių įstaigų... 32. Skundžiamo sprendimo motyvas, kad Tarybos sprendimas prieštarauja Planavimo... 33. 1) Planavimo schemos IV skyriaus 4 dalies 2 punktas nustato, kad viena iš... 34. 2) ši teisės norma aiškintina sistemiškai su Planavimo schemos III dalies 3... 35. 3) Tarybos sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į UAB "Kempingas slėnyje"... 36. Skundžiamame sprendime, atsakovės teigimu, remiamasi prielaidomis, jog turi... 37. Teismo sprendimo motyvas, kad Tarybos sprendimas prieštarauja Planavimo... 38. 1) nenurodoma, kuo remiantis daroma išvada, jog Tarybos sprendimo priėmimo... 39. 2) Tarybos sprendime nėra nuostatų apie naujų poilsio įstaigų kūrimą, o... 40. 3) aukščiau išdėstyti argumentai nepatvirtina ir skundžiamo sprendimo... 41. Nepagristas ir neteisėtas, atsakovės manymu, ir sprendimo motyvas, kad... 42. 1) nurodyta teritorija yra priskirta rekreacinių įstaigų teritorijai... 43. 2) rekreacinių įstaigų teritorija yra priskiriama rekreacinio prioriteto... 44. 3) sistemiškai aiškinant Nuostatų 43.1 ir 43.2 punktus, darytina išvada,... 45. 4) TINP Reglamentas nustato, kad Trakų istoriniame nacionaliniame parke... 46. 5) nurodytos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad Tarybos sprendimas... 47. Motyvas, kad Tarybos sprendimas prieštarauja Nuostatų 8 punktui, kaip nurodo... 48. 1) pagal teismo sprendimą teritorijų planavimo dokumentų, statinių ir... 49. 2) toliau skundžiamame sprendime nurodoma, kad Trakų rajono savivaldybės... 50. 3) tokiu būdu, teismo išvados viena kitai prieštarauja (pripažinus, kad... 51. 4) skundžiamame sprendime teismas ne analizuoja Tarybos sprendimo teisėtumo... 52. 5) apeliaciniame skunde dėstomi argumentai patvirtina, kad Tarybos sprendimas... 53. Teismo sprendimo motyvas, kad Tarybos sprendimo turinys bei aiškinamasis... 54. 1) ši teismo išvada padaryta pažeidžiant įrodinėjimą ir sprendimo... 55. 2) iš Tarybos sprendimo ir jo aiškinamojo rašto matyti, jog leidžiant... 56. 3) Tarybos nutarime įtvirtinti tikslai atitinka... 57. TINP schemos III dalies 3 punkto 1 papunktyje nurodytą rekreacijos teritorijų... 58. 4) priešingai negu teigiama skundžiamame sprendime, Tarybos sprendimas... 59. Atsakovė nesutinka su skundžiamo sprendimo motyvu, kad ji, pažeisdama... 60. 1) Tarybos sprendimu nuspręsta "leisti rengti teritorijos, skirtos rekreacijos... 61. 2) išanalizavus Tarybos sprendimo turinį, matyti, jog juo nebuvo... 62. 3) teismas nepagrįstai ir neteisėtai pagrindinės tikslinės žemės... 63. 4) Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad kitos... 64. 6) aplinkybė, jog žemės sklypas yra priskirtas II grupės rekreaciniams... 65. 7) Tarybos sprendimas nenumato miško naudmenų sunaikinimo, priešingai, jis... 66. 8) Tarybos sprendimas leisti planuoti kitos paskirties žemės sklypą atitinka... 67. 9) teismo motyvai pripažintini nepagrįstais ir neteisėtais, vadovaujantis... 68. Atsakovė nurodo, jog nustatydamas aplinkybę, kad Taryba leido rengti... 69. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas... 70. 1) 1999 m. liepos 9 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas... 71. 2) 2001 m. lapkričio 29 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas... 72. Atsakovės teigimu, išdėstyti argumentai ir teismų praktika patvirtina, kad... 73. 1) vadovaujantis Įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi ir 2 straipsnio 1 dalies 4... 74. 2) iš Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto... 75. 3) paskelbiant Vyriausybės nutarimą, pažeidus imperatyvias Įstatymo normas,... 76. Atsakovė nurodo, jog išdėstyti argumentai ir teismų praktika patvirtina ir... 77. 1) Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, jog "įstatymus ir kitus teisės... 78. 2) Vyriausybės nutarimą pasirašę pareigūnai - Ministras pirmininkas... 79. 3) įsakymą paskelbti Nutarimą priėmė Statybos ir urbanistikos ministras... 80. Išdėstyti argumentai ir teismų praktika, apeliantės teigimu, patvirtina,... 81. 1) nurodytame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime pateikti... 82. 2) oficialiai nepaskelbus dalies teisės akto (Vyriausybės nutarimo), jo... 83. 3) nepaskelbus grafinės TINP schemos dalies, Vyriausybės nutarimas laikytinas... 84. Išdėstyti argumentai, apeliantės teigimu, patvirtina, kad 1993 m. gruodžio... 85. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su skundo reikalavimais... 86. Pareiškėjos manymu, teismas, išanalizavęs Trakų rajono savivaldybės... 87. Pareiškėja nurodo, kad teismas pagrįstai padarė išvadą, kad Trakų rajono... 88. Pareiškėja pažymi, kad tuo metu, kai buvo paskelbta Planavimo schema, dar... 89. Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašo... 90. Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija... 91. Teisėjų kolegija... 92. IV.... 93. Kaip matyti iš ginčijamo Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m.... 94. Šios aplinkybės rodo, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m.... 95. Esant tokiai faktiniai padėčiai UAB ,,Kempingas slėnyje“ turėjo būti... 96. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas UAB ,,Kempingas slėnyje“... 97. Dėl nurodytų priežasčių administracinės bylos nagrinėjimas iš esmės... 98. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 99. atsakovo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos... 100. Nutartis neskundžiama....