Byla 2-2087-772/2010

1Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas

2Jonas Stubrys,

3sekretoriaujant

4Dainorai Mažonaitei

5dalyvaujant ieškovėms

6A. B. ir V. B.

7ieškovių atstovei

8adv. R. Čilinskaitei

9atsakovui

10P. A.

11atsakovo atstovui

12adv. R. Raliui

13trečiajam asmeniui

14D. B.

15Institucijos atstovei

16Eglei Lazdauskienei

17viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. B. ir V. B. ieškinį atsakovui P. A. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovių pusėje D. B., dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui.

19Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

21Ieškovės (o iš pradžių jų atstovė D. B.) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nurodė, kad tretysis asmuo D. B. nuo 1991 metų gyveno su atsakovu P. A. Šiauliuose. Jiems gyvenant kartu ( - ) gimė dvynės dukterys A. B. ir V. B., tai yra ieškovės. Kadangi atsakovas ir tretysis asmuo gyveno nesusituokę dėl to dukroms (ieškovėms) buvo suteikta trečiojo asmens, tai yra motinos pavardė. 2003 m. rugpjūčio mėnesio tretysis asmuo ir atsakovas kartu nebegyvena, netvarko bendro ūkio ir ieškoves nuo to laiko viena augino bei jomis rūpinosi motina D. B. Atsakovas nuo tada ieškovėmis nesirūpino, tėvystės nepripažino ir išlaikymo joms neteikė. Ieškovės nurodė, kad joms gimus atsakovas ir tretysis asmuo gyveno kartu kaip viena šeima, abu tėvai rūpinosi dukromis, jas auklėjo ir išlaikė. Tačiau ieškovėms su trečiuoju asmeniu pradėjus gyventi atskirai, atsakovas visiškai nustojo domėtis vaikų auginimu, auklėjimu ir priežiūra, su ieškovėmis nepalaikė jokių santykių.

22Ieškovės nurodė, kad jų ugdymui, priežiūrai ir išlaikymui per mėnesį mažiausiai reikia apie 1500 Lt:

23a) maistui (namie, pietūs mokykloje) - 350 Lt.

24b) medikamentams, vitaminams, higienos reikmenims, kosmetikos priemonėms, gydomiesiems kremams, valikliams (ieškovė Viktorija alergiška, šią aplinkybę patvirtina gydytojos pažyma) -150 Lt.

25c) ieškovė Aistė, ketindama po mokyklos baigimo pradėti studijuoti architektūros mokslus, pradėjo lankyti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Jaunojo architekto mokyklos mokymo modulius (kompoziciją, piešimą, meno istoriją), kurie vyksta tris šeštadienius per mėnesį. 2009 m. rudens vieno semestro mokestis trims mokymo moduliams buvo 1050 Lt (arba 3x 350 Lt). Kadangi Aistei suteikta 50 proc. įmokos nuolaida, už jos rudens semestrą įmoka buvo 525 Lt arba 175 Lt per mėn. (VGTU Architektūros fakulteto pažyma ir mokėjimo pavedimo išrašas).

26d) Abi ieškovės yra modelių agentūros ,,Baltic Model Management“ modeliai, todėl joms dažnai tenka važiuoti į Vilnių, kur jos dalyvauja fotosesijose. Kaip matyti iš pridedamos pažymos, kelionės išlaidų agentūra neapmoka. Be to, kaip minėta, ieškovė A. per mėnesį tris šeštadienius vyksta studijuoti į Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Kelionės išlaidos į Vilnių - 300 Lt.

27e) ieškovės gyvena su motina D. B. Ieškovių motina D. B. turi išlaikyti būstą dukterims. Iš pridedamų pažymų matyti, kad mėnesio išlaidas už komunalines paslaugas sudaro: ~ 200 Lt už šildymą, 14 Lt už komunalinių atliekų surinkimą, ~ 80 Lt už namo administravimą ir priežiūrą, - 40 Lt už vandenį, -10 Lt už dujas, ~50 Lt už elektrą, viso - apie 400 Lt per mėnesį. Protinga ir sąžininga skaičiuoti, kad išlaidos baldams, patalynei, komunalinėms paslaugoms sudaro ne mažiau kaip 150 litų per mėnesį vienam asmeniui.

28f) Protinga ir sąžininga skaičiuoti, kad išlaidos rūbams, avalynei, telefonui, ugdymo reikmenims, autobusų bilietams į mokyklą, papildomai ugdymo veiklai ir kt. sudaro ne mažiau kaip 500 litų per mėnesį vienai dukteriai (rinkliavos mokykloje - 20 Lt, vadovėliai, pratybų sąsiuviniai, kopijavimo paslaugos - 50 Lt, būreliai (ieškovė A. lanko Dailės mokyklą, pažyma ir mokėjimo pavedimo išrašas pridedami) - 100 Lt, draugų gimtadieniai, laisvalaikis - 100 Lt, telefonas - 30 Lt, rūbai ir avalynė - 200 Lt.

29Minėtas išlaidas patvirtina pridedami kvitai už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo - spalio m. iš prekybos įmonių „Iki“, „Norfa“, „RIMI“, „Maxima“, „Žiburio knygynas“, „Sidabrinis medis“, „Thomas philips“, „Vero moda“ ir kt., vaistinių „Valerijonas“, „Eurovaistinė“, ,,Norfos vaistinė“. Nurodė, kad ieškovės ir jų motina D. B. negali pagrįsti visų išlaidų kvitais, kadangi ieškovės nėra jų išsaugojusios arba prekės pirktos turguje.

30Ieškovės teigė, kad jų motinos D. B. žiniomis atsakovas gauna pajamų iš prekybos - jis turgaus prekeiviams parduoda vaisius ir daržoves. Atsižvelgiant į atsakovo vykdomą gyvenamojo namo rekonstrukciją ir vidaus įrengimo darbus, tikėtina, kad jo pajamos yra pakankamos užtikrinti išlaikymą ieškovėms. Be to, ieškovių ir jų motinos D. B. žiniomis atsakovas taip pat yra medžiotojas bei žvejys. Ginklai, žvejybos įrankiai, narystės mokesčiai taip pat reikalauja nemažai išlaidų. Proporcingai pajamoms paskirsčius ieškovių išlaikymui reikalingas išlaidas, atsakovas turėtų skirti kiekvienos ieškovės išlaikymui po 750 Lt per mėnesį, t.y. 1500 Lt -abiems ieškovėms.

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio mėn. 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-23, pažymėta, kad „Remiantis CK 3.200 str. išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę atsakovo nepilnamečiai vaikai pagal kilmę įgijo nuo jų gimimo dienos (CK 3.137 str. 1 d.), kuri tik buvo patvirtinta CK 3.138 - 3.140 straipsniuose nustatyta tvarka. Pagal CK 3.137 straipsnio nuostatas vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo, nustatančio tėvystę priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaiko kilmė yra kildinama iš jo gimimo iš konkrečių tėvų ir nuo jo gimimo dienos. Šioje byloje vaikų kilmė iš tėvo nustatyta ne nuo gimimo dienos, o vėliau, tačiau ir šiuo atveju tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos vis tiek atsirado nuo vaikų gimimo dienos, kaip tai numato CK 3.137 str. 3 dalis.“

32Taigi nustačius, kad atsakovas yra ieškovių A. B. ir V. B. tėvas, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teisės normas, ieškovės mano, kad turi teisę gauti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą joms už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, viso 54 000 Lt (1500 Lt x 36 mėn.) ir išlaikymą abiem ieškovėms po 1 500 Lt per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki ieškovių pilnametystės, t.y. iki ( - ).

33Atsižvelgdamos į aukščiau nurodytas aplinkybes bei teisės normas, ieškovės teismo prašė:

341. Nustatyti, kad P. A. (a.k. ( - ) yra A. B. (a.k. ( - ) ir V. B. (a.k. ( - ) gimusių ( - ), tėvas.

352. Iš atsakovo P. A. priteisti ieškovėms A. B. ir V. B., gimusioms ( - ), išlaikymą periodinėmis išmokomis - po 1 500 Lt per mėnesį, išlaikymo skaičiavimą pradedant nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir tęsiant iki dukterų pilnametystės, t.y. iki ( - )

363. Iš atsakovo P. A. priteisti išlaikymo įsiskolinimą ieškovėms už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, viso 54 000 Lt (1500 Lt x 36 mėn.)

374. Nustatyti, kad iš atsakovo P. A. priteistas lėšas dukterų A. B. ir V. B. išlaikymui, ieškovių motina tvarko uzufrukto teisėmis.

385. Priteisti ieškovių motinai D. B. iš atsakovo P. A. šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

39Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė šiuos motyvus.

40Šio ieškinio pagrindinis reikalavimas yra tėvystės nustatymas. Atsakovas abejoja ir jis nėra įsitikinęs, kad yra ieškovių A. B. ir V. B. tėvas, kadangi ieškovių motina nuo pat jų gimimo kategoriškai atsisakydavo pripažinti atsakovą dukrų tėvu ir įrašyti jo, kaip tėvo, duomenis gimimo liudijimuose. Atsakovas pilnai sutinka su ieškovių pareikštu prašymu, kad būtų paskirta DNR ekspertizė tėvystei nustatyti. Dėl kitų ieškovės reikalavimų atsiliepime į ieškinį nenorėtų pasisakyti, kol nebus išspręstas pagrindinis tėvystės nustatymo klausimas ir kitus reikalavimus mano bus galima išspręsti taikiai, nustačius, pripažinus ar paneigus tėvystę.

41Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodė, kad su ieškovių ieškiniu sutinka, o ginčytini klausimai spręstini teismo posėdžio metu (b.l. 65-66). Teismo posėdžio metu skyriaus atstovė nurodė, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką, o ieškovių prašoma priteisti jų išlaikymui pinigų suma nėra didelė, todėl prašė teismo ieškinio reikalavimus tenkinti. Papildomai nurodė, kad tėvų socialinė padėtis negali turėti įtakos dėl vaikui reikalingo išlaikymo.

42Ieškovių ieškinys tenkintinas iš dalies.

43Bylos duomenimis nustatyta, jog tretysis asmuo D. B. ( - ) susilaukė dvynių dukterų A. ir V., kurių gimimo liudijime biologinis tėvas nebuvo nurodytas. Dėl to iš pradžių ieškovių motina D. B., o po to ir ieškovės A. B. bei V. B. prašė teismo nustatyti, jog jų tėvas yra atsakovas P. A. (b.l. 2,81).

44Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 str. 1 dalyje yra nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) arba įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę (bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas), taip pat ir kiti įrodymai. Atsakovas 2010-10-22 teismo posėdžio metu pripažino, jog sutinka su ekspertizės išvadomis. Ieškovių reikalavimą dėl tėvystės nustatymo šiuo atveju patvirtina ne tik atliktos ekspertizės išvados, kuriose nurodyta, kad ieškovių A. B. ir V. B., gim. ( - ), tėvas yra P. A. su 99,99999 proc. tikimybe (b.l. 95), bet ir kiti byloje esantys įrodymai (b.l. 41-48), todėl ieškovių reikalavimas dėl atsakovo pripažinimo jų tėvu yra pagrįstas ir tenkintinas (LR CK 3.148 str., 3.161 str. 2 d.).

45Įstatymas numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str.). Nustačius, kad atsakovas yra ieškovių tėvas, iš jo priteistinas išlaikymas dukroms iki jų pilnametytės (LR CK 3.194 str. 1 d.).

46Proceso įstatymas numato, jog teismai, taikydami teisę, vadovaujasi Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtus nutarimus (LR CPK 4 str.).

47Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2004-04-26 priimtoje nutartyje nurodė, jog sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą teismui orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6. 461 str. 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, bylų kategorija 72.2, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“), kuri nuo 2008-01-01 yra 800 Lt per mėnesį (LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368).

48Teismui pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu nustatytos šios aplinkybės – ieškovių motina yra darbinga, turi darbą, gauna pajamas iš darbinės veiklos (b.l. 10), turi nekilnojamojo turto (b.l. 63). Atsakovas taip pat yra darbingumas, tačiau nuo 2009-11-10 yra įregistruotas darbo biržoje (b.l. 59), kilnojamojo ir nekilnojamojo turto registre turi įregistravęs nuosavybės teises į daiktus (b.l. 60, 62) ir neturi kitų išlaikytinių. Šie rašytiniai įrodymai leidžia pagrįstai daryti teismui išvadą, jog šioje situacijoje yra pagrindas, taip pat vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika išlaikymo priteisimo bylose, priteisiant iš atsakovo ieškovių išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį daugiau nei po 400 Lt iki jų pilnametystės, įvertinus tai, jog atsakovas jau daugiau kaip šešerius metus neteikė joms išlaikymo (LR CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“).

49Teismas laikosi pozicijos, jog 500 Lt išmoka tuo metu galėjo užtikrinti nepilnamečių ieškovių A. B. ir V. B. interesus, o taip pat nepažeidžia atsakovo interesų, įvertinant tai, jog atsakovas tik nuo 2009-11-10 įregistruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo. Kaip jau minėta atsakovas savo vardu turi įregistravęs kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus. Tokia atsakovo turtinė padėtis patvirtina ir leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovas yra gerai materialiai apsirūpinęs ir būdamas ieškovių tėvu, turi galimybę joms išmokėti nurodyto dydžio išmokas. Be to 2008 metais atsakovas buvo išsiėmęs individualios veiklos pažymą ir gavo su šia veiklą susijusias pajamas. Atsakovas dabartiniu metu nors ir būdamas bedarbiu, tačiau laikytinas atsakingu už vaikų išlaikymą, dėl ko teismas negali mažinti jo vaikų išlaikymui reikalingų išmokų dydžio. Vien ta aplinkybė, jog asmuo šiuo metu nedirba, teisminės praktikos požiūriu nesudaro pagrindo ženkliai mažinti išlaikymo sumų dėl tuo metu ieškovių išlaikymui reikalingų išlaidų. Tokiu būdu atlikus apskaičiavimą ieškovėms iš atsakovo priteistina po 1 166,70 Lt už laikotarpį nuo 2010-02-01 iki 2010-04-10 įskaitytinai.

50Tais pačiai motyvais ir argumentais teismas iš dalies tenkina ieškovių reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos, kadangi parengiamuosiuose posėdžiuose atsakovas neigdamas tėvystę, pripažino faktą, jog išlaikymo nepilnametėms dukroms A. B. ir V. B. neteikė, ką teismo posėdžio metu tvirtino ieškovės, išlaikymo mėnesinę sumą taip pat skaičiuojant po 500 Lt (LR CK 3.200 str.).

51Atskirai pažymėtina, kad atsakovo dukros ieškinio pateikimo momentu buvo beveik suaugusios ir jomis daugiau kaip šešerius metus rūpinosi tik jų motina D. B., nors ieškovių išlaikymui iki ieškinio pateikimo buvo nuolat reikalingos išlaidos.

52Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr.54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.

53Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt. iki 10,9 Lt per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr.561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė vaikams, jaunučiams, nustatė maitinimosi išlaidų normą 12-20 litus per parą. Teismas laiko būtinu analogiškai tokias pat normas taikyti ir vaikams, augantiems šeimose.

54Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, ieškovių maistui buvo reikalinga skirti ne mažiau kaip po 15 litų per dieną. Tokiu būdu kiekvienam vaikui tuo metu vien maisto produktams buvo reikalinga skirti vidutiniškai po 450 litų per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines ir anksčiau buvusias maisto produktų kainas ir vaikų amžių, tai nėra maksimali suma, tai yra realūs minimalūs poreikiai.

55Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, visuomet atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo išlaidoms padengti. Vaiką reikalinga aprūpinti ne tik mokykliniais vadovėliais, mokyklinėmis prekėmis, raštinės reikmenimis, bet ir papildomam ugdymui skirta literatūra ir priemonėmis. Kiekvieną įgytą prekę ar išleistą litą šiems vaiko poreikiams yra sudėtinga apskaityti, nes didžiausios išlaidos patiriamos rudenį, ruošiantis naujiesiems mokslo metams, kai reikalinga supirkti visus reikalingus vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, sportinę aprangą ir kt., o vėliau šios išlaidos sumažėja, tačiau išlieka pastoviomis.

56Vaikai nori laisvalaikio pramogų - visi renginiai yra mokami. Tėvų pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Rengiami vaikų gimtadienių vakarėliai, vaikai kviečiami į draugų gimtadienius, tam turi būti skiriama papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į šiuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas išlaidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamą bendrą išlaikymo sumą.

57Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra perkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai. Atsakovo dukroms tuo metu irgi sveikatos stiprinimui buvo reikalingos nuolat papildomos išlaidos (b.l.32-40).

58Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai.

59Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus visiems metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Pažymėtina, kad rūbai bei avalynė ieškovėms buvo perkami iš suaugusiesiems asmenims skirtų parduotuvių.

60Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką, išskyrus atskiras įstatymo išimtis (CK 3.192 str., 3.194 str. 3d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Kaip jau minėta atsakovas tėvo pareigos išlaikyti vaikus nevykdė daugiau kaip šešerius metus. Svarstant klausimą susijusį su vaikų išlaikymu, kiekvienu atveju turi būti siekiama užtikrinti, bent minimalius ieškovių poreikius, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir to meto ekonomikos būklę. Tačiau individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės šiuo metu lanko gimnaziją ir šioje mokslo įstaigoje jos realizuoja savo sugebėjimus bei yra ruošiamas savarankiškam gyvenimui. Tačiau kaip ir bet kuris vaikas, jos turi būti sveikos siekdamos realizuoti savo gebėjimus, o tai kaip jau yra minėta, susiję su papildomomis išlaidomis. Taip pat merginos siekia savo pomėgius realizuoti ir po pamokų. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovių motina ne tik pagal išgalęs materialiai rėmė ir remia savo vaikus, bet ir siekė bei siekia sudaryti jiems geras sąlygas jų fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos parama vaikų išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai visuomet pripažintina vaikų teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog tokiu atveju yra spręstinas klausimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

61Teismas sutinka su Šiaulių m. VTAS išvados argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str.1d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovių prašomas priteisti iš atsakovo 750 litų mėnesinėmis išmokomis išlaikymas atsižvelgiant į jų tėvo turtinę padėtį ir ieškovių poreikius nėra labai didelis, tačiau vis dėl to mažintinas. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovių prašymą, privalo atsižvelgti į atsakovo amžių, sveikatą ir turtinę padėtį bei daro išvadą, kad bylos duomenys objektyviai leidžia ieškovėms priteisti iš atsakovo tik po 500 Lt periodinėmis išmokomis, kurios buvo būtinos sudarant normalias sąlygas vaikų vystymuisi, o tuo pačiu nepadarant žalos ir pačiam atsakovui. Be to šių aplinkybių nepaneigė ir pats atsakovas.

62Ieškovės nurodė, kad joms reikia didesnės nei MMA dydžio lėšų sumos nes jos ne tik baigs gimnaziją, bet ir nori mokytis toliau. Todėl nėra pagrindo abejoti ieškovių paaiškinimais dėl noro toliau mokytis ir tai, jog tam reikalingos papildomos išlaidos. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovės jau yra pilnametės, suaugusios, todėl jos privalo objektyviai įvertinti ne tik savo poreikius, bet ir galimybes juos patenkinti. Atitinkamai teismui patenkinus iš dalies ieškovių prašymą dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo, jos turi priteistus pinigus panaudoti išmintingai. Be to kaip paaiškino teismui ieškovės, jog visą tą laiką jas materialiai rėmė tik motina ir jų artimieji, dėl to ieškovėms esant pilnametėms, tik jos pačios turi protingai nuspręsti, kaip panaudoti joms priteistą išlaikymą. Tuo pačiu netenkintinas ir ieškovių reikalavimas įpareigoti trečiąjį asmenį jų motina uzufrukto teise tvarkyti jų išlaikymui teismo priteistas iš atsakovo pinigines lėšas, kadangi jos jau yra pilnametės (CK 3.71 str. 2d.).

63Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikams, o ne jų įstatyminiams atstovams, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas ieškovėms. Išlaikymas ieškovėms priteistinas nuo ieškovių motinos kreipimosi į teismą dienos (CK 3. 200 str.).

64Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Remiantis įstatymu išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikams vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos. Teisės į išlaikymą atsiradimo diena laikoma vaiko gimimo diena. Dėl to ieškovėms iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus per laikotarpį nuo 2007-02-01 iki 2010-01-31 įskaitytinai. Dėl to ieškovėms iš atsakavo už minėtą laikotarpį priteistina po 18 000 Lt.

65Pagal CPK 93 str. 1 d., 94 str., 80 str. 1 d. 2 p., 98 str., ieškovių motinai D. B. iš atsakovo priteistina 131,00 Lt žyminio mokesčio už ieškinio neturtinio pobūdžio reikalavimą, 3550,00 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti, iš viso – 3681, 00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovo ieškovei V. B. 145,20 Lt būtinų išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 8 p.).

66Vadovaujantis CPK 92 str. 2 d. nuostatomis iš atsakovo P. A. į valstybės biudžetą priteistina 10,25 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.

67Nors CPK nėra reglamentuota teismo galimybė dėl šalies materialinės padėties nepriteisti kitai šaliai atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį, tačiau CPK nėra normų, draudžiančių tai daryti (CPK 96 str. 3d.). Todėl teismas mato galimybę svarstyti ir nepriteisti iš ieškovių valstybei atitinkamai atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dalies dėl ieškovių materialinės padėties, kuomet jų ieškinys atsakovui patenkintas tik iš dalies. Be to toks šių išlaidų nepriteisimas neprieštarauja CPK 88 str. 2 d., 98 str. 1 d. ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintoms Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar jo padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas ) maksimalaus dydžio, o tuo pačiu ir CPK 3 straipsnio nuostatoms. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirtis yra užtikrinti protingai įmanomą kitos šalies nuostolių atlyginimą, o ne dar labiau apsunkinti iš dalies pralaimėjusios šalies padėtį ar leisti jos sąskaita pasipelnyti. Atsižvelgiant į ieškovių materialinę padėtį kuomet joms pačioms reikalingas išlaikymas ir teismui tik iš dalies patenkinus jų ieškinį atsakovui, teismas mato būtinumą nepriteisti valstybei dalies atlygintinų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovių.

68Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas skubiam vykdymui (CPK 282 str. 1 d. 1p.).

69Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259-260, 263-270, 279, 307, 541 str.str.,

Nutarė

72

Ieškovių ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Nustatyti atsakovo P. A. (a/k ( - ) tėvystę A. B. (a/k ( - ) ir pripažinti atsakovą P. A., A. B. tėvu, o A. B., P. A. dukra.

2. Nustatyti atsakovo P. A. (a/k ( - ) tėvystę V. B. (a/k ( - ) ir pripažinti atsakovą P. A., V. B. tėvu, o V. B., P. A. dukra.

3. Priteisti iš atsakovo P. A. (a/k ( - ) ieškovei A. B. (a/k ( - ) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Lt (penkis šimtus litų), pradedant mokėti nuo 2010-02-01 iki dukters pilnametystės ( - ), iš viso: 1 166,70 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt šešis litus 70 ct).

4. Priteisti iš atsakovo P. A. (a/k ( - ) ieškovei V. B. (a/k ( - ) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Lt (penkis šimtus litų), pradedant mokėti nuo 2010-02-01 iki dukters pilnametystės (2010-04-10 įskaitytinai), iš viso: 1 166,70 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt šešis litus 70 ct).

5. Priteisti iš atsakovo P. A. (a/k ( - ) dukrai A. B. (a/k ( - ) 18 000 Lt (aštuoniolikos tūkstančių litų) išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį nuo 2007-01-31 iki 2010-02-01.

6. Priteisti iš atsakovo P. A. (a/k ( - ) dukrai V. B. (a/k ( - ) 18 000 Lt (aštuoniolikos tūkstančių litų) išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį nuo 2007-01-31 iki 2010-02-01.

7. Priteisti D. B. (a/k ( - ) iš atsakovo P. A. (a/k ( - ) 3 681,00 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų.

8. Priteisti V. B. (a/k ( - ) iš atsakovo P. A. (a/k ( - ) 145,20 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt penkis litus 20 ct) būtinų išlaidų atlyginimui.

9. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo P. A. (a/k ( - ) 10,25 Lt (dešimt litų 25 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.

10. Sprendimas dėl išlaikymo ieškovėms priteisimo vykdomas skubiai.

Likusioje dalyje ieškovių ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių m. apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas... 2. Jonas Stubrys, ... 3. sekretoriaujant... 4. Dainorai Mažonaitei ... 5. dalyvaujant ieškovėms... 6. A. B. ir V. B.... 7. ieškovių atstovei... 8. adv. R. Čilinskaitei... 9. atsakovui... 10. P. A.... 11. atsakovo atstovui... 12. adv. R. Raliui... 13. trečiajam asmeniui... 14. D. B.... 15. Institucijos atstovei... 16. Eglei Lazdauskienei ... 17. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 19. Teismas, išnagrinėjęs bylą, ... 21. Ieškovės (o iš pradžių jų atstovė D. B.) kreipėsi į teismą su... 22. Ieškovės nurodė, kad jų ugdymui, priežiūrai ir išlaikymui per mėnesį... 23. a) maistui (namie, pietūs mokykloje) - 350 Lt.... 24. b) medikamentams, vitaminams, higienos reikmenims, kosmetikos priemonėms,... 25. c) ieškovė Aistė, ketindama po mokyklos baigimo pradėti studijuoti... 26. d) Abi ieškovės yra modelių agentūros ,,Baltic Model Management“... 27. e) ieškovės gyvena su motina D. B. Ieškovių motina D. B. turi išlaikyti... 28. f) Protinga ir sąžininga skaičiuoti, kad išlaidos rūbams, avalynei,... 29. Minėtas išlaidas patvirtina pridedami kvitai už laikotarpį nuo 2009 m.... 30. Ieškovės teigė, kad jų motinos D. B. žiniomis atsakovas gauna pajamų iš... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 32. Taigi nustačius, kad atsakovas yra ieškovių A. B. ir V. B. tėvas,... 33. Atsižvelgdamos į aukščiau nurodytas aplinkybes bei teisės normas,... 34. 1. Nustatyti, kad P. A. (a.k. ( - ) yra A. B. (a.k. ( - ) ir V. B. (a.k. ( - )... 35. 2. Iš atsakovo P. A. priteisti ieškovėms A. B. ir V. B., gimusioms ( - ),... 36. 3. Iš atsakovo P. A. priteisti išlaikymo įsiskolinimą ieškovėms už... 37. 4. Nustatyti, kad iš atsakovo P. A. priteistas lėšas dukterų A. B. ir V. B.... 38. 5. Priteisti ieškovių motinai D. B. iš atsakovo P. A. šioje byloje patirtas... 39. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė šiuos... 40. Šio ieškinio pagrindinis reikalavimas yra tėvystės nustatymas. Atsakovas... 41. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 42. Ieškovių ieškinys tenkintinas iš dalies.... 43. Bylos duomenimis nustatyta, jog tretysis asmuo D. B. ( - ) susilaukė dvynių... 44. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 str. 1 dalyje yra nurodyta, kad... 45. Įstatymas numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo... 46. Proceso įstatymas numato, jog teismai, taikydami teisę, vadovaujasi Teismų... 47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2004-04-26 priimtoje nutartyje nurodė,... 48. Teismui pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu nustatytos šios aplinkybės... 49. Teismas laikosi pozicijos, jog 500 Lt išmoka tuo metu galėjo užtikrinti... 50. Tais pačiai motyvais ir argumentais teismas iš dalies tenkina ieškovių... 51. Atskirai pažymėtina, kad atsakovo dukros ieškinio pateikimo momentu buvo... 52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr.54 patvirtinęs... 53. Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko... 54. Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, ieškovių maistui... 55. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko... 56. Vaikai nori laisvalaikio pramogų - visi renginiai yra mokami. Tėvų pareiga... 57. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į... 58. Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose... 59. Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi... 60. Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems... 61. Teismas sutinka su Šiaulių m. VTAS išvados argumentu, kad Lietuvos... 62. Ieškovės nurodė, kad joms reikia didesnės nei MMA dydžio lėšų sumos nes... 63. Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame... 64. Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192... 65. Pagal CPK 93 str. 1 d., 94 str., 80 str. 1 d. 2 p., 98 str., ieškovių motinai... 66. Vadovaujantis CPK 92 str. 2 d. nuostatomis iš atsakovo P. A. į valstybės... 67. Nors CPK nėra reglamentuota teismo galimybė dėl šalies materialinės... 68. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas skubiam vykdymui (CPK 282... 69. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259-260, 263-270, 279, 307, 541 str.str.,... 72. ...