Byla I-2655-365/2013
Dėl sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjos AB ( - ) atstovei advokatei Neringai Pašukinskaitei, atsakovės atstovui Rokui Zaleskiui, trečiojo suinteresuoto asmens AB ( - ) atstovui advokatui Adomui Kunčiui, trečiojo suinteresuoto asmens ( - ) atstovei Laurai Čereškaitei – Kinčiuvienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų AB ( - ) ir UAB ( - ) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB ( - ) ( - ) dėl sprendimo panaikinimo ir

Nustatė

3AB“Klaipėdos nafta“ (toliau –perkančioji organizacija) organizavo ir viešai paskelbė konkursą dėl komunalinės paslaugos pirkimo. Pareiškėjai jungtinės veiklos sutarties pagrindu dalyvavo ir pateikė paraišką šiame konkurse. Šiame konkurse paraišką taip pat pateikė ir trečiasis suinteresuotas asmuo ( - ). Vykstant konkurso procedūroms, perkančioji organizacija pakeitė ekonominio naudingumo pasiūlymų vertinimo kriterijų į mažiausios kainos pasiūlymų vertinimo kriterijų ir apie šiuos pakeitimus informavo pareiškėjus ir ( - ). Perkančioji organizacija įvertino galutinius dalyvių pasiūlymus, sudarė pasiūlymų eilę, nustatė pirkimo laimėtoją – pareiškėjus ir priėmė sprendimus dėl pirkimo sutarties sudarymo. Atsakovė Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi vertinimą, padarė išvadą, kad pirkimo komisija, pakeisdama vertinimo kriterijus , nesilaikė VPĮ 39 str.7d. reikalavimų sudaryti sutartį pagal pirkimo dokumentuose nurodytus vertinimo kriterijus ir pažeidė VPĮ 3 str.1d. įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. VPT 2013 02 08 d. priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo panaikinti pirkimo komisijos posėdžiuose priimtus sprendimus, pažeidžiančius VPĮ. Perkančioji organizacija įvykdė vertinimo išvadoje išdėstytus įpareigojimus. Pareiškėjai nesutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvadoje išdėstytais įpareigojimais ir skundžia juos Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

4Pareiškėjos skunde teismo (t. 1., b. l. 1–6) prašė: 1) panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 4S-619, kuriuo AB ( - ) buvo įpareigota panaikinti pirkimo Nr. 124121 rezultatus ir sprendimus dėl ūkio subjektų grupės, kurią sudaro AB ( - ) ir UAB ( - ) pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu; 2) priteisti iš Viešųjų pirkimų tarnybos AB ( - ) naudai bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad ginčijamas sprendimas turi tiesioginės įtakos pareiškėjų teisėms, nes, įvykdžius ginčijamą sprendimą, panaikintini pirkimo rezultatai ir perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais laimėtoju buvo pripažintas pareiškėjo pasiūlymas. Be to, atsakovės sprendimas yra išimtinai palankus ir priimtinas pareiškėjo konkurentui, dalyvaujančiam pirkime. VPT nepagrįstai padarė išvadą, jog pasiūlymų vertinimo kriterijaus pakeitimas turėjo/galėjo turėti įtakos dalyvių suinteresuotumui dalyvauti pirkime, ginčijamas sprendimas grindžiamas ne faktais ir objektyviai pagrįstais duomenimis, o prielaidomis, kad pirkime pasiūlymus pateikė tiekėjai, kuriems buvo priimtinas pasiūlymų vertinimas pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymų vertinimo kriterijų, o tiekėjai, kuriems buvo nepriimtinas pasiūlymų vertinimas pagal ekonominio naudingumo kriterijų, galimai nepateikė paraiškų ir nedalyvavo pirkime. Tokia VPT sprendimo motyvacija neatitinka VAĮ 8 str. 1 d. reikalavimo, kad sprendimai būtų objektyviai pagrįsti, o taip pat neatitinka faktinių aplinkybių, susijusių su pirkimo sąlygų turiniu. Pažymėjo, jog galimybė siūlyti skirtingus darbų atlikimo terminas buvo pagrįsta tuo, jog pradiniame pirkimo sąlygų dokumente numatoma pirkimo sutarties sudarymo data buvo 2012 m. spalio 19 d. (Pirkimo sąlygų 5 p.). Tuo tarpu užsitęsus pirkimo procedūroms, laiko sutarties įvykdymui liko žymiai mažiau (pirkimo rezultatai (pasiūlymų eilė ir laimėtojas paskelbti 2012 m. gruodžio 20 d.)), todėl tiekėjai galutiniuose pasiūlymuose neteko galimybės pasiūlyti trumpesnius darbų atlikimo terminus ir pasiūlymų vertinimas pagal ekonomiškai naudingiausią vertinimo kriterijų prarado prasmę, kadangi pirkimo rezultatams įtakos galėjo turėti tik pasiūlymų kaina. Būtent dėl šių priežasčių perkančiąją organizacija nusprendė, jog į pasiūlymų vertinimų terminą nebūtų atsižvelgiama nustatant laimėtoją. Be to, VPT sprendime nėra pagrįsta, kad atsisakymas vertinti darbų atlikimo terminą kaip pasiūlymų vertinimo kriterijų lėmė tam tikrų dalyvių nedalyvavimą pirkime. Tokia VPT prielaida yra nepagrįsta, kadangi netinkamai įvertintos pirkimo sąlygos ir jų leidžiamos potencialių dalyvių galimybės nurodyti skirtingus darbų atlikimo terminus. Pareiškėjo teigimu, mažas darbų atlikimo termino skirtumas (apie 4 arba 8 proc. laiko skirtumas) neturėjo ir negalėjo niekaip apriboti tiekėjų galybių dalyvauti pirkime. Pažymėjo, kad VPĮ nenumato galimybių pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmus nepriimtinais arba mažiau patrauklius tam tikriems potencialiems dalyviams. VPT įpareigojimai atlikti nurodytus veiksmus (panaikinti pirkimo rezultatus ir sprendimus, bet pirkimą vykdyti tokiu būdu, kur vertinami tų pačių dviejų pirkimo dalyvių pasiūlymai) nesudaro jokių galimybių naujiems potencialiems dalyviams pateikti paraiškas ar pasiūlymus pirkime, nors būtent jų tariamu teisių pažeidimu VPT motyvavo sprendimą. Tai tik patvirtina, jog VPT išvada yra nepagrįsta, o siūlomos taikyti priemonės ir jų tikslai neatitinka tariamo pažeidimo pobūdžio. Be to, VPT tariamu trečiųjų asmenų, nedalyvaujančių pirkime, interesų pažeidimu motyvuoja tokį sprendimą, kuris yra išimtinai priimtinas pirkimo nelaimėjusiam jo dalyviui ( - ), todėl toks VPT sprendimas neatitinka ne tik VAĮ 8 str. 1 d. reikalavimo, bet ir pažeidžia ir VAĮ 3 str. 2 p. įtvirtiną objektyvumo principą, pagal kurį administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Dėl pirkimo vykdymo formalių trūkumų įpareigojimas panaikinti pirkimo rezultatus ir po to vykdyti procedūras tokiu būdu, kuris išimtinai priimtinas trečiajam asmeniui, t.y. konkrečiam tiekėjui, reiškia VPT sprendimo neteisėtumą ir neatitikimą VPĮ 3 str. 1 d ir VAĮ 3 str. 3 p. įtvirtintam proporcingumo principui. Atsakovė atsiliepime (t. 1, b. l. 103–107) į pareiškėjų skundą prašė atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėjant klausimą dėl Vertinimo išvadoje išdėstytų įpareigojimų pagrįstumo ir teisėtumo bei Klaipėdos apygardos teismui nagrinėjant klausimą dėl Pirkimo komisijos sprendimų, priimtų įgyvendinant Vertinimo išvadoje išdėstytus įpareigojimus, susidarė situacija, kai dviejuose teismuose (Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Klaipėdos apygardos teisme) yra nagrinėjamas iš esmės tas pats klausimas, tai yra, ar trečiojo asmens pirkimo komisijos 2012-12-03 sprendimas (Pirkimo komisijos posėdžio protokolas Nr. SGD2-97), 2012-12-05 sprendimas (Pirkimo komisijos posėdžio protokolas Nr. SGD2-99a) - dėl galutinių pasiūlymų vertinimo kriterijų ir tvarkos pakeitimo, 2012-12-20 sprendimas (Pirkimo komisijos posėdžio protokolas Nr. SGD2-109a) - dėl vokų su tiekėjų galutiniais pasiūlymais atplėšimo, 2012-12-20 sprendimas (Pirkimo komisijos posėdžio protokolas Nr. SGD2-110) - dėl pirkimo dalyvių galutinių pasiūlymų vertinimo, pasiūlymų eilės sudarymo, laimėtojo pripažinimo ir pirkimo sutarties pasirašymo pagrįstumo, t. y., ar minėti sprendimai neprieštarauja viešuosius pirkimus reglamentuojantiems teisės aktams. Todėl gali susidaryti situacija, kai dviejuose teismuose bus priimti skirtingi sprendimai tuo pačiu klausimu. Atsakovo teigimu, pareiškėjo skundas nepagrįstas ir administracinė byla nutrauktina, nes vertinimo išvadoje išdėstyti įpareigojimai pareiškėjams nesukelia teisinių padarinių, trečiajam asmeniui įvykdžius vertinimo išvadoje nustatytus įpareigojimus, neliko ginčo objekto, todėl vertinimo išvadoje išdėstyti įpareigojimai negali būti pareiškėjų ginčijami administraciniame teisme. Vertinimo išvadoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, kokiais konkrečiais veiksmais („<...> pirkimo komisija pakeisdama galutinių pasiūlymų pirkimui vertinimo kriterijus <...>“) trečiojo asmens pirkimo komisija pažeidė konkrečias VPĮ nuostatas („<...> nesilaikė VPĮ 39 straipsnio 7 dalies reikalavimų <...> ir pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus <...>“). Vertinimo išvadoje yra nurodytos pasekmės, kurias sukėlė pirkimo komisijos įvykdyti VPĮ 3 str. 1 d. ir 39 str. 7 d. nuostatų pažeidimai („Pasiūlymų vertinimo kriterijaus pakeitimas prieš galutinių pasiūlymų Pirkimui pateikimą, nesugrąžina pirkimo procedūrų į pradžią, neleidžia potencialiems tiekėjams (kuriuos tenkintų pasiūlymų vertinimas pagal mažiausią kainą) pateikti paraiškas. O pirkimo dalyviams neleidžia pakeisti paraiškų turinio, neleidžia pakeisti pirminių pasiūlymų pirkimui (pvz., pakeisti pasitelktų subrangovų ar pasitelkti naujus subrangovus), neleidžia pakeisti pageidavimų ar iškelti naujus reikalavimus derybų metu“). Viešųjų pirkimų tarnyba, priimdama vertinimo išvadą, vadovavosi VAĮ 8 str. 1 d. nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o pareiškėjų teiginiai, kad atsakovė, priimdama vertinimo išvadą, rėmėsi prielaidomis, yra nepagrįsti. Be to, pareiškėjai skunde nurodė, kad „<...> VPT įpareigojimai atlikti nurodytus veiksmus (panaikinti pirkimo rezultatus ir sprendimus, bet pirkimą vykdyti tokiu būdu, kur vertinami tų pačių dviejų pirkimo dalyvių pasiūlymai) nesudaro jokių galimybių naujiems potencialiems dalyviams pateikti paraiškas ar pasiūlymus pirkime, nors būtent jų tariamu teisių pažeidimu VPT motyvavo sprendimą“. Atsakovė nesutinka su šiais pareiškėjų teiginiais, nes vertinimo išvadoje išdėstytų įpareigojimų esmė buvo ne sudaryti sąlygas naujiems potencialiems tiekėjams dalyvauti pirkime, bet sugrąžinti pirkimo dalyvius į tą situaciją, kuri buvo iki pirkimo komisijai pažeidžiant imperatyvias VPĮ 3 str. 1 d. ir 39 str. 7 d. nuostatas, tai yra, iki to momento, kada buvo pakeistos pirkimo sąlygos. Pirkimo komisija, įvykdžiusi vertinimo išvadoje išdėstytus įpareigojimus, galėjo ištaisyti padarytus VPĮ pažeidimus ir tęsti pirkimo procedūras nepažeidžiant VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų pagal tas pirkimo sąlygas, kokios buvo iki tiekėjų paraiškų pirkimui pateikimo (iki 2012-08-23). Viešųjų pirkimų tarnyba nesutinka, kad pirkimo sąlygų pakeitimas po tiekėjų paraiškų ir pirminių pasiūlymų pirkimui pateikimo termino pabaigos ir galutinių tiekėjų pasiūlymų vertinimas ne pagal tas pirkimo sąlygas, kurios buvo nustatytos iki tiekėjams pateikiant pirminius pasiūlymus, bet pagal pakeistas pirkimo sąlygas, laikomas formaliu pažeidimu. Kadangi pirkimo komisija, tiekėjų pasiūlymus pirkimui vertindama ne pagal paraiškų pateikimo metu buvusias pirkimo sąlygas, bet pagal vėliau pakeistas pirkimo sąlygas, pažeidė ir VPĮ 39 str. 7 d. nuostatas ir VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Tokio pirkimo sąlygų pakeitimo pasekmės yra nurodytos vertinimo išvadoje. Pirkimo sąlygų pakeitimas po paraiškų pateikimo termino pabaigos pažeidė tiekėjų lūkesčius ir apsunkino dalyvių dalyvavimą pirkime. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB ( - ) atsiliepime prašė skundą atmesti (t. 2, b. l. 55–61). Nurodė, kad pareiškėjos turi teisę ginčyti atsakovės sprendimą, neatsižvelgiant į tai, kad sprendimas įpareigojo tik perkančiąją organizaciją ir nenustatė jokių tiesioginių įpareigojimų pareiškėjoms. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nelaikytinos subjektu pagal ABTĮ 5 str. 1 d., turinčiu teisę skųsti atsakovo sprendimą, kadangi priimant ginčijamą sprendimą tiesioginiai viešojo administravimo teisiniai santykiai susiklostė tarp atsakovės ir perkančiosios organizacijos, kuri sprendimą galėjo skųsti administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais. Tačiau perkančioji organizacija sprendimo neskundė, o jį įvykdė priimdama sprendimus, kuriuos pareiškėjos ginčija Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-925-265/2013. Administracinis ginčas dėl sprendimo tarp tiesioginių administracinių santykių dalyvių (atsakovės ir perkančiosios organizacijos) nebuvo kilęs. Teisines pasekmes tiekėjui sukėlė ne Viešosios pirkimų tarnybos sprendimas, o perkančiosios organizacijos sprendimai, kurie priimti vykdant atsakovės sprendimą. Todėl sprendimo panaikinimas neapgintų pareiškėjų tariamai pažeistų teisių. Mano, kad pareiškėjos, tik siekdamos pirkimo procedūrų užvilkinimo, apskundė sprendimą administracine tvarka, nors ir žinojo, kad teisės skųsti sprendimą jos neturi. Pareiškėjų nurodomi argumentai dėl pasiūlymų vertinimo kriterijaus pagrįstumo/nepagrįstumo nėra susiję su atsakovės sprendime padaryta išvada ir nesudaro pagrindo konstatuoti VAĮ 8 str. (kuris yra iš esmės susijęs su viešojo administravimo subjektų priimamų teisės aktų formaliaisiais reikalavimais) pažeidimo. Ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 str. nustatytus reikalavimus, kadangi pakankamai išsamiai motyvavo ir pagrindė sprendime daromas išvadas. Sprendimo esmė buvo grąžinti pirkimo dalyvius į padėtį, buvusią iki pasiūlymų vertinimo kriterijaus pakeitimo, kas užtikrina visų tiekėjų, dalyvavusių pirkime ar nusprendusių nedalyvauti jame dėl nustatyto ekonomiškai naudingiausio pasiūlymų vertinimo kriterijaus, lygiateisiškumą. Šiam tikslui pasiekti turėjo būti panaikinamas pats sprendimas pakeisti pasiūlymų vertinimo kriterijų bei visi po pakeitimo priimti sprendimai, susiję su pakeitimu. Tam, kad pirkime dalyvaujantys tiekėjai būtų sugrąžinti į padėtį iki pasiūlymų vertinimo kriterijaus pakeitimo, atsakovė neįpareigojo perkančiosios organizacijos panaikinti daugiau priimtų sprendimų nei buvo būtina. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės sprendimas viršija proporcingumo principą. Trečiasis suinteresuotas asmuo ( - ) atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė pareiškėjų skundą atmesti bei priteisti iš pareiškėjų ( - ) naudai atstovavimo išlaidas (t. 2, b. l. 91–95). Nurodė, kad teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad Viešųjų pirkimų tarnybai priėmus įpareigojimą perkančiosios organizacijos atžvilgiu, galimi du alternatyvūs tiekėjo pažeistu teisiu gynybos būdai, naudotini priklausomai nuo to, ar perkančioji organizacija įvykdė viešojo administravimo subjekto nurodymą. Jei perkančioji organizacija priėmė sprendimą, t.y. įvykdė administraciniame akte nurodytą įpareigojimą, tiekėjas skundžia perkančiosios organizacijos sprendimą, o jei ji tokio sprendimo dar nepriėmė, tiekėjas kartu su perkančiąja organizacija ginčija kompetentingų institucijų įpareigojimą. Perkančioji organizacija, įvykdžiusi Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimą, de jure sutinka su šios institucijos nustatytais viešojo pirkimo procedūros pažeidimais, dėl kurių Viešųjų pirkimų tarnyba priėmė sprendimą. Šiuo atveju pareiškėjų teisėms ir pareigoms įtaką turi ne sprendimas, bet perkančiosios organizacijos veiksmai įgyvendinant sprendimą, kuriuos pareiškėjas ir turėjo skųsti. Pareiškėjai įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą dėl neva neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų vykdant atsakovės sprendimą. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų ieškinį, 2013 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą, kuriame, konstatavo, kad perkančioji organizacija, vykdydama sprendimą, neteisėtų veiksmų neatliko. Klaipėdos apygardos teismui ištyrus visas civilinės bylos Nr. 2-925-265/2013 aplinkybes ir konstatavus, kad perkančioji organizacija pagrįstai vadovavosi sprendimu, akivaizdu, kad išnyko ginčo objektas, todėl sprendime išdėstyti įpareigojimai negali būti ginčijami pareiškėjų administraciniame teisme. Pareiškėjai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo pateikti skundą dėl atsakovės sprendimo, nes šis jiems nesukelia jokių teisinių pasekmių. Be to, Klaipėdos apygardos teismui 2013 m. balandžio 16 d. priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-925-265/2013 ir konstatavus, kad tiek sprendimas, tiek perkančiosios organizacijos veiksmai vykdant sprendimą buvo teisėti, laikytina, kad šioje administracinėje byloje išnyko ginčo objektas. Dėl šių priežasčių skundas yra visiškai nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas, kuriuo perkančiosios organizacijos veiksmai pakeisti pirkimo pasiūlymų vertinimo kriterijų, buvo pripažinti neteisėtais, yra pagrįstas VPĮ 3 str., motyvuotas remiantis susiformavusia teismų praktika bei atitinka VAĮ 8 str. reikalavimus, kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba išsamiai motyvavo ir pagrindė sprendime daromas išvadas. Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu. Todėl nuomonė, kad buvo padaryti tik formalūs pažeidimai, yra neteisinga. Viešųjų pirkimų tarnyba neįpareigojo perkančiosios organizacijos naikinti daugiau sprendimų, nei buvo būtina siekiant grąžinti pirkimo dalyvius į padėtį, buvusią iki perkančiosios organizacijos padaryto pažeidimo.

5Teismo posėdyje pareiškėjos AB ( - ) atstovė palaikė skunde išdėstytus motyvus, prašė skundo reikalavimus tenkinti.

6Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir pašė skundo netenkinti.

7Tretieji suinteresuoti asmenys teisminio nagrinėjimo metui išsakė nuomonę ir laikėsi pozicijos, kuri atitiko atsiliepimuose išdėstytas pozicijas.

8Skundas netenkinamas.

9Byloje kilęs ginčas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 4S-619 teisėtumo ir pagrįstumo.

10Byloje nustatyta, kad AB ( - ) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2012 m. liepos 2 d. paskelbė skelbimą apie pirkimą komunalinės paslaugos (t. 1, b. l. 109-108). Kartu su skelbimu apie pirkimą buvo paskelbtos pirkimo sąlygos (t. 1, b. l. 125–144). Pirkimo sąlygų 13.2 punkte nustatyta, kad „Komisijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus. Vertinimo kriterijai yra nustatyti pirkimo dokumentų priede Nr. 8“. Pirkimo sąlygų priede Nr. 8 nustatyta, kad Ekonominis naudingumas <... > apskaičiuojamas sudedant tiekėjo pasiūlymo kainos <... > ir laiko kriterijų <... > balus <...> (t. 1, b. l. 129 reversinė pusė). Perkančiosios organizacijos Pirkimo komisija (toliau–pirkimo komisija) 2012 m. liepos 31 d. sprendimu (Pirkimo komisijos posėdžio protokolo Nr. SGD2-29a) patikslino pirkimo sąlygų priedo Nr. 8 3.3 punktą, nustatydama, jog laiko kriterijaus balai skiriami pagal tiekėjo siūlomą darbų užbaigimo terminą (iki 2014 m. spalio 1 d. - 0 taškų, iki 2014 m. rugsėjo 1 d. - 10 taškų, iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. - 20 taškų) (t. 1, b. l. 150-152). Pirkimo komisijos 2012 m. rugpjūčio 23 d. posėdyje (Pirkimo komisijos protokolas Nr. SGD2-42) įvyko trijų tiekėjų vokų su paraiškomis atplėšimo procedūra (t. 1, b. l. 155–156). Perkančiosios organizacijos pirkimo komisija 2012 m. rugsėjo 19 d. raštu ( - ) Nr. (22.9)( - ) „Kvietimas pateikti pirminį pasiūlymą“ (t. 1, b. l. 166) ir 2012 m. rugsėjo 19 d. raštu pareiškėjams Nr. (22.9)( - ) „Kvietimas pateikti pirminį pasiūlymą“ (t. 1, b. l. 167) pasiūlė iki 2012 m. spalio 9 d. pateikti pirminius pasiūlymus pirkimui. Pirkimo komisijos 2012 m. spalio 15 d. posėdyje (Pirkimo komisijos protokolas Nr. SGD2-69) įvyko vokų su tiekėjų pirminiais pasiūlymais atplėšimo procedūra. Pirminiai pasiūlymai buvo gauti iš dviejų tiekėjų - ( - ) ir pareiškėjų. ( - ) savo pirminiame pasiūlyme Pirkimui pasiūlė 210.811.040,00 Lt kainą, o Pareiškėjai - 220.877.272,00 Lt. Abu tiekėjai pirminiuose pasiūlymuose nurodė darbų atlikimo terminą - „iki 2014 m. rugpjūčio 1 d.“ (t. 2, b. l. 1–2). Perkančiosios organizacijos pirkimo komisija 2012 m. spalio 16 d. raštais pakvietė ( - ) ir pareiškėjus dalyvauti derybose dėl pasiūlymų pateiktų pirkimui (t. 2, b. l. 3–4). Pirkimo komisija 2012 m. lapkričio 5 d. raštais pakvietė pareiškėjus ir ( - ) į derybų dėl pasiūlymų pateiktų pirkimui antrą etapą (t. 2, b. l. 7-10). Pirkimo komisija 2012 m. lapkričio 28 d. raštais pakvietė pareiškėjus ir ( - ) pateikti galutinius pasiūlymus pirkimui (t. 2, b. l. 11–16). Perkančiosios organizacijos pirkimo komisija 2012 m. gruodžio 3 d. posėdyje (Pirkimo komisijos protokolas Nr. SGD2-97) nusprendė pakeisti ekonominio naudingumo pasiūlymų vertinimo kriterijų į mažiausios kainos pasiūlymų vertinimo kriterijų. Šis sprendimas buvo argumentuojamas tuo, kad „Derybų metu ne kartą buvo užsiminta, kad, atsižvelgiant į įvairias aplinkybes (numatomą teritorijų planavimo dokumentų parengimo terminą, SGD terminalo uosto infrastruktūros su suprastruktūros (įrangos) projektavimo ir statybos darbų pabaigą, FSRU atplaukimo į Klaipėdos uostą numatomą datą ir kt.), darbai galėtų būti baigti ne anksčiau 2014 m. spalio 1 d. Taip pat įvertinta ir tai, kad pats pirkimo procesas užsitęsė ilgiau nei 2 mėnesius nuo pirkimo dokumentuose nustatyto preliminaraus grafiko, todėl visi pirkimo dokumentuose nurodyti darbų užbaigimo terminai atitinkamai turėtų būti koreguojami. Be to, pirkime dalyvaujantys tiekėjai derybų metu taip pat pareiškė nuomonę <... >, kad tuo atveju, jei darbų užbaigimo terminas būtų nustatytas 2014 m. spalio 1 d., o ne anksčiau, tiekėjai turėtų galimybę pateikti pasiūlymus bendrovei palankesnėmis kainomis. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas priežastis siūloma pakeisti pasiūlymų vertinimo kriterijų iš ekonomiškai naudingiausio į mažiausios kainos kriterijų, pasiūlymus vertinant tik pagal kainą ir nustatant tik vieną galutinį darbų atlikimo terminą - 2014 m. spalio 1 d.“. Pasiūlymų vertinimo kriterijus buvo pakeistas po to, kai buvo įvertintos tiekėjų paraiškos, įvertinta tiekėjų kvalifikacija, įvertinti tiekėjų pirminiai pasiūlymai, buvo įvykę du derybų etapai ir buvo išsiųsti kvietimai pateikti galutinius pasiūlymus. AB ( - ) 2012 m. gruodžio 5 d. raštais informavo pareiškėjus ir tiekėją ( - ) apie pasiūlymų vertinimo kriterijaus pakeitimą, t. y. iš ekonominio naudingumo kriterijaus į mažiausios kainos kriterijų (t.2, b. l. 21-22). Pirkimo komisija 2012 m. gruodžio 20 d. posėdyje (Pirkimo komisijos posėdžio protokolas Nr. SGD2-109a) atplėšė pirkimo dalyvių vokus su galutiniais pasiūlymais pirkimui (t. 2, b. l. 31-33), o 2012 m. gruodžio 20 d. posėdyje (Pirkimo komisijos protokolas Nr. SGD2-110) įvertino galutinius dalyvių pasiūlymus, sudarė pasiūlymų eilę (kainų didėjimo tvarka), nustatė pirkimo laimėtoją ir priėmė sprendimus dėl pirkimo sutarties sudarymo (t. 2, b. l. 34-35). AB ( - ) pirkimo komisija 2013 m. sausio 22 d. posėdyje (Pirkimo komisijos posėdžio protokolas Nr. SGD2-32) nutarė sustabdyti pirkimų sutarties sudarymo procedūrą (t. 2, b. l. 47-48). Viešųjų pirkimų tarnyba, vadovaudamasi VPĮ 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko pirkimo vertinimą , padarė išvadas, kad, keičiant vertinimo kriterijų ir nauju kriterijumi remiantis priimant sprendimus, buvo pažeistos VPĮ nuostatos; 2013 m. vasario 8 d. parengė vertinimo išvadą, kuria įpareigojo AB ( - ) panaikinti „<...> Pirkimo komisijos posėdžiuose priimtus sprendimus, pažeidžiančius Viešųjų pirkimų įstatymą: 2012 m. gruodžio 3 d. posėdyje (protokolas Nr. SGD2-97), 2012 m. gruodžio 5 d. posėdyje (protokolas Nr. SGD2-99a) - dėl galutinių pasiūlymų vertinimo kriterijų ir tvarkos pakeitimo, 2012 m. gruodžio 20 d. posėdyje (protokolas Nr. SGD2-109a) - dėl vokų su tiekėjų galutiniais pasiūlymais atplėšimo, 2012 m. gruodžio 20 d. posėdyje (protokolas Nr. SGD2-110) -dėl pirkimo dalyvių galutinių pasiūlymų vertinimo, pasiūlymų eilės sudarymo, laimėtojo pripažinimo ir pirkimo sutarties pasirašymo, ir su tuo susijusius pranešimus pirkimo dalyviams“ (t. 2, b. l. 50-51). AB ( - ) 2013 m. vasario 11 d. raštu informavo Viešųjų pirkimų tarnybą, kad įvykdė vertinimo išvadoje išdėstytus įpareigojimus (t. 2, b. l. 52) ir pateikė pirkimo komisijos 2013 m. vasario 8 d. sprendimą (Pirkimo komisijos posėdžio protokolas Nr. SGD2-36), kuriuo nutarė „<...> panaikinti nurodytus pirkimo komisijos sprendimus <...> 2012 m. gruodžio 3 d. posėdyje (protokolas Nr. SGD2-97) ir 2012 m. gruodžio 5 d. posėdyje (protokolas Nr. SGD2-99a) priimtus sprendimus dėl galutinių pasiūlymų vertinimo kriterijų ir tvarkos pakeitimo <...> 2012 m. gruodžio 20 d. posėdyje (protokolas Nr. SGD2-109a) priimtus sprendimus dėl vokų su tiekėjų galutiniais pasiūlymais atplėšimo <...> 2012 m. gruodžio 20 d. posėdyje (protokolas Nr. SGD2-110) priimtus sprendimus dėl pirkimo dalyvių galutinių pasiūlymų vertinimo, pasiūlymų eilės sudarymo, laimėtojo pripažinimo ir pirkimo sutarties pasirašymo“, t.y. panaikino sprendimus, kurie buvo priimti remiantis pakeistu vertinimo kriterijumi (t. 2, b. l. 49).

11AB ( - ) ir UAB ( - ) kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą dėl AB ( - ) 2013 m. vasario 8 d. sprendimo, kuriuo buvo įgyvendinti Viešųjų pirkimų tarnybos nurodyti įpareigojimai. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu konstatavo, kad AB ( - ) veiksmai vykdant Viešųjų pirkimų tarnybos nurodytus įpareigojimus buvo pagrįsti ir teisėti ( t. 2, b. l. 96-107).

12Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundo dalykas yra Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. vasario 8 d. sprendimas Nr. 4S-619. Nagrinėjant šį ginčą būtina nustatyti, kokias pasekmes ginčijamas sprendimas sukelia pareiškėjams.

13Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo administravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Todėl darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Darytina išvada, kad ginčo objektas administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Iš faktinių bylos duomenų matyti, kad tiesioginiai viešojo administravimo teisiniai santykiai susiklostė tarp trečiojo suinteresuoto asmens AB ( - ) ir atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos. Pareiškėjų ginčijamu sprendimu atsakovė tiesioginius įpareigojimus skyrė trečiajam suinteresuotam asmeniui AB ( - ) bet ne pareiškėjams. Todėl ginčijamą sprendimą galėjo skųsti AB ( - ) kuriam tiesiogiai ginčijamu sprendimu buvo nurodyti įpareigojimai dėl vykdomo pirkimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB ( - ) atsakovės nurodytų įpareigojimų neskundė ir juos įvykdė (t. 2, b. l. 49). Todėl darytina išvada, kad ginčas tarp tiesioginių administracinių santykių dalyvių (trečiojo suinteresuoto asmens AB ( - ) ir atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos) nebuvo kilęs.

14Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Kai byloje ginčas kyla ne dėl teisės, kai nėra valinio pobūdžio patvarkymų, kurie turėtų įtakos pareiškėjos interesams ar teisėms, o dėl fakto, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A14-261/2007; Nr. AS146-669/2009; Nr. A822-875/2010). Tretysis suinteresuotas asmuo pripažino VPT reikalavimus ir juos realizavo, pripažinęs konkurso laimėtoju bei sudaręs sutartis su ( - ), todėl būtent šios sutartys ir sukelia pareiškėjams teisines pasekmes (užkirto kelią laimėti konkursą), o ne ginčijamas VPT sprendimas. Net ir patenkinus reikalavimą ir panaikinus VPT ginčijamą sprendimą, pareiškėjų teisės/pareigos nepasikeistų, t.y. tai neįtakotų sudarytų sutarčių. Aplinkybė, kad sprendimai dėl sutarčių sudarymo buvo priimti vykdant šioje byloje skundžiamą VPT sprendimą, nėra reikšminga ta prasme, kad atsakovo sprendimo panaikinimas realiai nesukeltų pareiškėjo siekiamų teisinių pasekmių – neatnaujintų paslaugų pirkimo procedūros.

15Pareiškėjai skunde nurodė, kad jie turi teisę ginčyti atsakovės 2013 m. vasario 8 d. sprendimą ABTĮ nustatyta tvarka, kadangi jis turi įtakos jų teisėms ir pareigoms.

16ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomus interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Asmens kreipimasis į teismą turi būti veiksmingas ir efektyvus, kad teismui tenkinus skundą būtų realiai apgintos asmens teisės, kurias pažeidė viešasis administravimo subjektas. Nesant tokios galimybės, kreipimasis į administracinį teismą taptų beprasmis ir nepasiektų teisių gynimo administraciniame teisme efektyvumo ir tuo pačiu teisingumo vykdymo tikslo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nebuvo tiesioginiai viešojo administravimo santykių dalyviai, konstatuotina, kad atsakovės priimtas 2013 m. vasario 8 d. sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjams dėl viešojo administravimo subjekto viešojo administravimo srityje nesukėlė. Todėl pareiškėjų kreipimasis į administracinį teismą nesietinas su pažeistų ar ginčijamų jo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimu, kaip tai numatyta ABTĮ 5 str.

17Kaip jau buvo minėta, pareiškėjai savo pažeistą interesą dėl AB ( - ) sprendimo, kuriuo atsakovės nurodyti įpareigojimai įvykdyti, gynė bendros kompetencijos teisme, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis teisę ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 16 d. sprendime pareiškėjų AB ( - ) UAB ( - ) ir ( - ) ieškinius atmetė ir konstatavo, kad AB ( - ) veiksmai vykdant Viešųjų pirkimų tarnybos nurodytus įpareigojimus buvo pagrįsti ir teisėti ( t. 2, b. l. 96-107). Akivaizdu, kad pareiškėjai pažeistų teisių gynimo institutu pasinaudojo ir savo interesus gynė bendrosios kompetencijos teisme, pareikšdami perkančiajai organizacijai ieškinį dėl savo tariamai pažeistų teisių gynimo ieškininės teisenos tvarka. Pareiškėjų teiginys, kad tik administraciniame teisme jie gali ginti savo pažeistas teises ir interesus, yra nepagrįstas.

18Teismas daro išvadą, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. vasario 8 d. sprendimas Nr. 4S-619 negali būti laikomas administraciniu aktu, priimtu pareiškėjų atžvilgiu, kadangi tiesioginiai viešojo administravimo teisiniai santykiai susiklostė tarp trečiojo suinteresuoto asmens AB ( - ) ir atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos, o ne tarp pareiškėjų ir atsakovės. Pareiškėjų pretenzijos dėl teisių ir interesų pažeidimo dėl neva neteisėto VPT sprendimo buvo nagrinėjamos bendros kompetencijos teisme, todėl akivaizdu jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir byla nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniams teismams. Kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų, teismas asmens teisių apginti negalėtų net ir skundo patenkinimo atveju, nes pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. (LVAT a.b.Nr.Nr.:AS-822-173/2010; AS-143-560/2010 ir kt.).

19Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis. Byloje esantis 2013 m. kovo 4 d. mokėjimo nurodymas (b. l. 84) patvirtina, kad pareiškėja AB ( - ) sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį. Kadangi byla nutraukiama, kaip nenagrinėtina teisme, pareiškėjai grąžintinas už skundo padavimą sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis.

20Pareiškėjai ir trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Teismui nei pareiškėjai, nei trečiasis suinteresuotas asmuo įrodymų pagrindžiančių turėtas išlaidas nepateikė, todėl šie prašymai nenagrinėtini.

21Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 45 straipsnio 1 dalimi, 101 straipsnio 1 punktu, 105–106 straipsniais, 149 straipsnio 2 dalimi, teismas

Nutarė

22Administracinę bylą pagal pareiškėjų AB ( - ) ir UAB ( - ) skundą nutraukti.

23Pareiškėjų AB ( - ) ir UAB ( - ) bei trečiojo suinteresuoto asmens ( - ) prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas palikti nenagrinėtus.

24Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu, paduodant skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 3. AB“Klaipėdos nafta“ (toliau –perkančioji organizacija) organizavo ir... 4. Pareiškėjos skunde teismo (t. 1., b. l. 1–6) prašė: 1) panaikinti... 5. Teismo posėdyje pareiškėjos AB ( - ) atstovė palaikė... 6. Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą... 7. Tretieji suinteresuoti asmenys teisminio nagrinėjimo metui išsakė nuomonę... 8. Skundas netenkinamas.... 9. Byloje kilęs ginčas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. vasario 8 d.... 10. Byloje nustatyta, kad AB ( - ) Centrinėje viešųjų... 11. AB ( - ) ir UAB ( - ) kreipėsi su... 12. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundo dalykas yra Lietuvos Respublikos... 13. Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į... 14. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad į administracinį teismą asmuo... 15. Pareiškėjai skunde nurodė, kad jie turi teisę ginčyti atsakovės 2013 m.... 16. ABTĮ 15 17. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjai savo pažeistą interesą dėl AB 18. Teismas daro išvadą, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. vasario 8 d.... 19. Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punkte... 20. Pareiškėjai ir trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo atlyginti... 21. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies... 22. Administracinę bylą pagal pareiškėjų AB ( - ) ir UAB... 23. Pareiškėjų AB ( - ) ir UAB ( - )... 24. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama...