Byla A-575-3630-11
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir V. G. – S.)

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant atsakovo Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotai atstovei Rūtai Kazlauskaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir V. G. – S.).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Ginčas byloje kilęs dėl pareiškėjo A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) ir jo sutuoktinės L. Z. parduoto nekilnojamojo turto realios pardavimo kainos nustatymo bei apmokestinamųjų pajamų, gautų iš nekilnojamojo turto padavimo, dydžio.

  1. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir AVMI), atlikusi pareiškėjo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., nustatė, kad pareiškėjas su sutuoktine L. Z. 2007 m. liepos 16 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 30RS-2694, kuria pardavė V. G. – S. 1 kambario butą (bendras plotas 57,92 kv. m., be požeminės automobilių stovėjimo aikštelės), esantį ( - ) (toliau – ir Butas), už 214 000 Lt. A. ir L. Z. minėtą butą (su požemine automobilių stovėjimo aikštele) įsigijo pagal 2006 m. liepos 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SK-9512 už 229 000 Lt (Butas įsigytas už 214 000 Lt, o požeminė automobilių stovėjimo aikštele įsigyta už 15 000 Lt).

5Įvertinusi patikrinimo metu surinktą medžiagą, Vilniaus AVMI konstatavo, kad A. ir L. Z. Butą realiai pardavė už 450 000 Lt, kadangi:

    1. 2007 m. gegužės 12 d. sudarytoje preliminarioje sutartyje pareiškėjas ir jo sutuoktinė įsipareigojo parduoti, o V. G. – S. įsipareigojo nupirkti Butą už 450 000 Lt;
    2. Pareiškėjo ir jo sutuoktinės užsakymu atlikto Buto vertinimo ataskaitoje Nr. A07/031 nurodyta, jog Buto vertė 2007 m. sausio 25 d. – 385 300 Lt;
    3. Pagal 2006 m. sausio 18 d. hipotekos lakštą nustatyta, jog pareiškėjas ir jo sutuoktinė AB „DnB Nord bankas“ įkeitė Butą ir požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Turtas įkainotas 312 400 Lt. Pagal 2007 m. kovo 15 d. hipotekos lakšto pakeitimą nustatyta, jog minėti asmenys, remiantis 2007 m. sausio 25 d. turto vertės nustatymo pažyma Nr. A07/031, padidino įkeisto turto įkainojimą iki 405 300 Lt;
    4. Buto pirkėja V. G. – S. patvirtino, jog už įsigyjamą Butą sumokėjo iš viso 450 000 Lt;
    5. Pirkėja į pareiškėjo sutuoktinės banko sąskaitą pervedė 38 000 Lt ir į pareiškėjo banko sąskaitą – 206 000 Lt. Bankų sąskaitų išrašų duomenimis V. G. – S. iš savo banko sąskaitos 2007 m. liepos 16 d. išėmė grynaisiais pinigais 202 000 Lt, o pareiškėjas tą pačią dieną į savo banko sąskaitą įnešė 198 000 Lt grynaisiais pinigais;
    6. Pareiškėjas ir V. G. – S. 2007 m. liepos 16 d. pasirašė paskolos sutartį. Šia sutartimi V. G. – S. suteikė pareiškėjui 236 000 Lt paskolą.

6Įvertinusi šias aplinkybes, Vilniaus AVMI padarė išvadą, kad A. ir L. Z. Butą pardavė už kainą, nustatytą 2007 m. gegužės 12 d. preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje (t. y. už 450 000 Lt), ir, padalijusi Buto pardavimo pajamus per pusę, 2010 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo aktu Nr. (21.26)-04-77-53 (toliau – ir Patikrinimo aktas) papildomai pareiškėjui apskaičiavo 15 642 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) sumą bei 5 767 Lt GPM delspinigių už laiku nesumokėtą GPM (Komisijos byla, t. I, b. l. 86-93).

  1. Vilniaus AVMI, išnagrinėjusi pareiškėjo pastabas ir pasiūlymą dėl Patikrinimo akto, 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-266 (toliau – ir Vilniaus AVMI Sprendimas) patvirtino Patikrinimo aktą ir jame apskaičiuotus 15 642 Lt GPM, 5 767 Lt GPM delspinigius bei skyrė pareiškėjui 3 128 Lt (20 proc.) GPM baudą. Vilniaus AVMI atsisakė pasirašyti pareiškėjo pasiūlytą susitarimą dėl mokesčių ir su juo susijusių sumų dydžio (Komisijos byla, t. I, b. l. 16-20).
  2. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus AVMI sprendimu, padavė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas), kuri 2011 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 68-2 (toliau – ir VMI Sprendimas) patvirtino skundžiamą Vilniaus AVMI sprendimą (Komisijos byla, t. I, b. l. 7-10).
  3. Pareiškėjas šį VMI Sprendimą apskundė Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija), kuri, išnagrinėjusi skundą, 2011 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. S-89 (7-52/2011) (toliau ir Komisijos Sprendimas) patvirtino skundžiamą VMI Sprendimą (b. l. 21-31). Komisija nurodė, kad:
    1. Pareiškėjo ir jo sutuoktinės paaiškinimai yra prieštaringi (pareiškėjas ir jo sutuoktinė pirminiuose paaiškinimuose nurodė, kad sutarčių (paskolos, preliminarios) nesudarinėjo ir iš pirkėjos už ginčo Butą pinigines lėšas gavo tik į banko sąskaitas; mokesčių administratoriui nustačius, kad Buto pirkėja jiems iš viso sumokėjo 450 000 Lt sumą, pareiškėjas ir jo sutuoktinė pakeitė savo poziciją ir jau pripažino, kad preliminari buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta, tačiau teigė, kad 236 000 Lt sumą gavo kaip paskolą). Komisija padarė išvadą, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės pirminiuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės yra patikimesnės, t. y. nepaveiktos laiko, o vėlesniuose paaiškinimuose ir skunduose mokesčių administratoriui ir Komisijai nurodytos aplinkybės laikytinos pareiškėjo gynybine pozicija;
    2. Net ir įvertinus pareiškėjo nurodytą argumentą, kad Butas buvo parduotas be virtuvės įrangos ir baldų, ši aplinkybė, atsižvelgus į situaciją nekilnojamojo turto rinkoje 2007 metais, nei logiškai, nei ekonomiškai negalėtų pagrįsti tokio ženklaus ginčo Buto kainos sumažėjimo (nuo 450 000 Lt iki 214 000 Lt).
    3. Apskaičiuojant pareiškėjo 2007 m. apmokestinamąsias pajamas, iš nustatytų pareiškėjo realiai gautų ginčo Buto 225 000 Lt (450 000/2) pardavimo pajamų atimtos Buto įsigijimo ir su įsigijimu susijusios notaro išlaidos, taip pat atsižvelgta į kitas aplinkybes (ir, priešingai, nei teigia pareiškėjas, taip pat įvertintos už kredito palūkanas patirtos išlaidos), turinčias įtakos 2007 m. apmokestinamųjų pajamų dydžiui.

7II.

8Pareiškėjas A. Z. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Komisijos Sprendimą, VMI Sprendimą ir Vilniaus AVMI Sprendimą (b. l. 1-6).

9Pareiškėjas paaiškino, kad mokesčių administratorius vien pirkėjos V. G. – S. paaiškinimų pagrindu nutarė vertinti pareiškėjo gautas pajamas pagal 2007 m. liepos 16 d. paskolos sutartį ne kaip paskolą, o kaip parduoto Buto kainos dalies, nenurodytos pirkimo – pardavimo sutartyje, sumokėjimą. Pareiškėjo tvirtinimu, byloje nėra jokių svarių įrodymų, paneigiančių, kad paskola buvo suteikta. Pareiškėjo manymu, aplinkybė, kad nėra fiksuota paskolos grąžinimo eiga, nepaneigia pirkėjos pakvitavimo dėl paskolos grąžinimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.65 straipsnį šio dokumento visiškai pakanka atsiskaitymo faktui konstatuoti.

10Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 19 straipsnis numato, kad iš gautų pajamų gali būti atimamos visos išlaidos, padarytos daiktui pagaminti, rekonstruoti ar jo kapitaliniam remontui. Jei mokesčių administratorius teigia, kad Butas buvo parduotas su visais pagerinimais, tai pagerinimai turėjo būti įvertinti. Kadangi išlaidas pagrindžiančių dokumentų pareiškėjas specialiai nekaupė, todėl, pareiškėjo manymu, jų surinkimui reikia papildomų pastangų, laiko, įgalinimų, dėl to jis prašė grąžinti medžiagą Vilniaus AVMI tyrimui papildyti. Be to, pagerinimų apimtį galima nustatyti tiek pagal ekspertų išvadas, tiek pagal kredito šiems darbams faktą, todėl, pareiškėjo manymu, byloje skirtinas ekspertas mokesčių administratoriaus nurodytiems pagerinimams įvertinti. Pareiškėjo teigimu, apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas nebuvo įvertintos visos išlaidos ne tik Butui įrengti, bet ir įsigyti, parduoti ir išlaikyti – išlaidos jo įrengimui, išlaidos dėl kredito suteikimo (banko mokesčiai dėl kredito suteikimo – 650 Lt, išlaidos hipotekai – 361 Lt, 549,50 Lt notaro išlaidos ir pan.), nors jas patvirtinančius dokumentus mokesčių administratorius turėjo.

11Pareiškėjo teigimu, jo sutuoktinė nemoka lietuvių kalbos ir jai turėjo būti užtikrintas tinkamas vertimas, kas nebuvo padaryta. Be to, paaiškinimus surašė ne pats mokesčių mokėtojas, o mokesčių administratorius ir ne mokesčių mokėtojo gimtąja kalba. Taip buvo grubiai pažeisti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ)126 bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 32 straipsnių reikalavimai.

12Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 40-43).

13Atsakovas paaiškino, kad ginčas tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus kilo dėl įrodymų vertinimo, t. y. dėl parduoto Buto kainos. Kadangi pareiškėjas su sutuoktine minėtą turtą įsigijo 2006 m. liepos 11 d., o pardavė – 2007 m. liepos 16 d., minėto Buto pardavimo pajamos apmokestinamos GPMĮ 6 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu 15 proc. GPM tarifu, taikomu ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms.

14Atsižvelgus į GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, apskaičiuojant pareiškėjo mokėtiną GPM iš nustatytų pareiškėjo realiai gautų iš minėto Buto pardavimo pajamų atimtos Buto įsigijimo ir su įsigijimu susijusios notaro išlaidos, taip pat atsižvelgta į kitas aplinkybes, turinčias įtakos tikrinamojo laikotarpio apmokestinamųjų pajamų dydžiui. Vilniaus AVMI, įvertinusi patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir konstatavusi, kad realiai Butas buvo parduotas ne už kainą, nurodytą 2007 m. liepos 16 d. Buto pirkimo – pardavimo sutartyje (214 000 Lt), o už kainą, nurodytą 2007 m. gegužės 12 d. preliminariojoje Buto pirkimo – pardavimo sutartyje (450 000 Lt), konstatavo, jog tikroji pardavimo kaina buvo slepiama siekiant mokestinės naudos, ir taikė MAĮ 70 straipsnio 1 dalies bei Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 (toliau – ir Taisyklės), nuostatas.

15Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Buto pirkėja V. G. – S. patvirtino, kad už Butą sumokėjo 450 000 Lt, kaip ir numatyta preliminarioje Buto pirkimo – pardavimo sutartyje, ir nurodė, kad 2006 m. liepos 16 d. paskolos sutartis dėl 236 000 Lt su pareiškėju „buvo sudaryta tik dėl akių, kadangi aš turėjau užsitikrinti, kad pinigai, kuriuos sumokėjau už Butą pagal preliminarią sutartį – 450 000 Lt, matytųsi“. Pirkėja taip pat nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 13 d., įsikėlusi į Butą, paskolos sutartyje, sudarytoje su pareiškėju, pasirašė, jog paskolą iš jo atgavo. V. G. – S. paaiškinime patvirtino, kad Bute pareiškėjas ir jo sutuoktinė gyveno, Butas buvo pilnai įrengtas su baldais ir buitine technika.

16Atsakovo tvirtinimu, pareiškėjas neįrodė, kokiomis lėšomis neva padengė įsiskolinimą pagal 2007 m. liepos 16 d. beprocentę paskolos sutartį su V. G. – S. Paskolos sutartyje V. G. – S. nurodė, jog paskola grąžinta, tačiau joje neatsispindi nei paskolos grąžinimo data, nei jos grąžinimas dalimis. Atsakovo manymu, pirkėjos suteikta didesnė nei perkamo Buto vertė beprocentė paskola pareiškėjui negali būti paaiškinama ekonomine logika – toks paskolos suteikimas pirkėjai yra nenaudingas ekonomiškai ir nuostolingas palūkanų už V. G. – S. pasiskolintas iš banko lėšas dalimi. Be to, atsižvelgiant į paskolos dydį, paskolos grąžinimo dalimis nefiksavimas taip pat laikytinas prieštaraujančiu rūpestingumo ir apdairumo principams dėl požiūrio į finansų tvarkymą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas kitų, nei V. G. – S. lakoniškas prierašas prie paskolos sutarties, dokumentų, patvirtinančių paskolos grąžinimą, nepateikė.

17Atsakovas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-573/2007 ir nurodė, jog MAĮ 153 straipsnio 3 dalies, 155 straipsnio 6 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi ginčo santykių metu) analizė lemia išvadą, kad mokesčių mokėtojo teisė teikti papildomus įrodymus dėl mokestinio ginčo nėra absoliuti. Tokios teisės naikinamasis terminas siejamas su skundu centriniam mokesčių administratoriui dėl teritorinio mokesčio administratoriaus sprendimo. Mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimu, kartu su skundu dėl pastarojo subjekto sprendimo. Laiku nerealizavęs teisės pateikti visus dokumentus ir įrodymus, praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje. Įstatymų leidėjas MAĮ įtvirtinęs aptariamą imperatyvą numatė ir išimtis. Viena iš tokių aplinkybių, kada taikoma išimtis, mokesčių mokėtojo pateikta informacija apie tam tikrų dokumentų pateikimo negalimumą, įvardijant svarbias to priežastis, arba kita išimties taikymo aplinkybė, kai mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo, atsisako priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus. Konstatavus vieną iš šių dviejų aplinkybių, mokesčių mokėtojui nėra paneigiama teisė pateikti mokesčių administratoriui visus dokumentus ir įrodymus, kuriais jis grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu, ir vėliau negu nurodyta MAĮ 153 straipsnio 3 dalyje, 155 straipsnio 6 dalyje.

18Atsakovas pripažino, kad Vilniaus AVMI, remdamasi patikrinimo metu surinkta medžiaga, konstatavo, kad pareiškėjas su sutuoktine Buto pagerinimus atliko ir šie pagerinimai lėmė Buto vertės padidėjimą. Pareiškėjas 2010 m. spalio 14 d. pastabose dėl Patikrinimo akto neneigia baldų minėtame Bute buvimo (nurodo, jog pirkėja neva prašė baldus iš Buto pašalinti), t. y. neneigia pilno parduodamo Buto įrengimo. Skunde centriniam mokesčių administratoriui buvo nurodoma, kad pirkėja persigalvojo dėl Buto apstatymo, todėl pakartotinių derybų metu nustatyta mažesnė kaina, nei preliminariojoje sutartyje ir susitarta perduoti Butą be baldų ir buitinės technikos. Atsakovo teigimu, UAB „Faulana“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodytai Buto vertei baldų buvimas ar nebuvimas neturi įtakos, kadangi preliminariosios sutarties 7.2.4.1 punkte nurodyta, kad Butas parduodamas su jame esančiais virtuvės baldais, integruota buitine technika ir šaldytuvu. Remiantis pirkėjos 2010 m. birželio 2 d. paaiškinimu, Butas perduotas su minėtais objektais. Atsakovo vertinimu, virtuvės baldų ir buitinės technikos išgabenimas negalėtų būti laikomas aplinkybe, pagrindžiančia nekilnojamojo turto vertės sumažėjimą 2 kartus. Atsakovas pažymi, kad dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo patirtas turto remonto išlaidas, pareiškėjas nei Vilniaus AVMI, nei centriniam mokesčių administratoriui nepateikė, todėl, vadovaujantis GPMĮ 19 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Buto įsigijimo kainai šios išlaidos nepriskiriamos. Be to, Buto įrengimo klausimu pareiškėjo pozicija buvo nepastovi ir nuolat kito. Dėl pareiškėjo motyvo, jog VMI turėjo dokumentus, pagrindžiančius pareiškėjo ir jo sutuoktinės išlaidas, susijusias su banko kredito sutartimi ir hipotekos registravimu, atsakovas nurodė, kad šių dokumentų bylos medžiagoje nėra, Vilniaus AVMI jie nebuvo pateikti.

19Atsakovas nurodė, kad L. Z. 2010 m. gegužės 21 d. ir 2010 m. birželio 1 d. surašytus paaiškinimus pasirašė ir rusų kalba nurodė, kad perskaityta išverčiant į jai suprantamą rusų kalbą. Pageidavimas papildyti paaiškinimus nebuvo išreikštas. Žemiau padarytas įrašas ranka „į rusų kalbą išverčiau“ arba „Išverčiau“ ir pareiškėjo vardas, pavardė, parašas. Taigi minėtų paaiškinimų turinys pareiškėjo sutuoktinei buvo verčiamas pareiškėjo, t. y. vertimu L. Z. turėjo pagrindą pasitikėti, be to, pareiškėjas skunde ginčija aplinkybes, kurias surašant pats dalyvavo ir padėjo surašyti. Skunde teismui pareiškėjas nurodė, jog jo gimtoji kalba – rusų ir lietuvišku jo vertimu sutuoktinei remtis kaip įrodymu negalima. Atsakovo teigimu, šis motyvas pateiktas tik Komisijai. Nepaisant to, Komisijos posėdžio metu pareiškėjas su Komisijos nariais ir savo advokatu kalbėjo bei sklandžiai dėstė mintis raiškia lietuvių kalba, šią aplinkybę gali patvirtinti Komisijos posėdžio metu padarytas garso įrašas. Taigi pareiškėjo skunde nurodyti motyvai yra prieštaringi ir nepaneigia mokestinių sumų apskaičiavimo pagrįstumo.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jo netenkinti (b. l. 45).

21III.

22Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. S-89(7-52/2011), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2011 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 68-2 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-266 ir įpareigojo atsakovą Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos atlikti papildomą mokestinį patikrinimą.

23Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, ištyrus byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatuotina, jog realia Buto pardavimo kaina laikytina suma, nurodyta 2007 m. gegužės 12 d. sudarytoje preliminarioje Buto pirkimo – pardavimo sutartyje, t. y. 450 000 Lt. Teismas rėmėsi V. G. – S. teismo posėdyje išreikšta tvirta pozicija, kad ji jokios beprocentės paskolos nesuteikė, tai buvo tam tikras jos grynais pinigais sumokėtų sumų (avanso) už perkamą Butą įforminimas, be to, byloje yra duomenų, kad tokiu būdu pareiškėjas ir jo sutuoktinė, pirkdami šį Butą, dalį buto kainos (75 000 Lt) įformino kaip paskolą.

24Teismas nustatė, kad J. Z. pardavė neužbaigtos statybos (baigtumas 71 proc.) Butą. Iš Buto rinkos vertės nustatymo, atlikto UAB „Faulana“, 2007 m. sausio 25 d. ataskaitos (Komisijos byla, t. I, b. l. 51-52, 137-145) matyti, kad iki galutinio įrengimo (t. y. parduodant J.) Bute buvo tik dvi patalpos – gyvenamoji patalpa (53,13 kv.m) ir san. mazgo patalpa (4,79 kv. m), tuo tarpu įrengus pertvaras, atsirado koridoriaus zona, virtuvė – svetainė, miegamasis, dalis patalpų grindų išklotos akmens masės plytelėmis, dalis – parketlente, sienos – glaistytos dažytos arba išklijuotos keraminėmis plytelėmis, įrengtos pakabinamos lubos su halogenais, įstatytos vidinės durys ir t. t. Teismo nuomone, teritorinis mokesčių administratorius dar atliekant pirminį patikrinimą turėjo duomenų ir iš esmės pripažino, kad Z. Butą pirko be apdailos ir ją atliko savo ir skolintomis lėšomis. Teismas nurodė, kad tik ką pastatytam butui remontas, taip, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (toliau – ir Statybos įstatymas), neatliekamas, šiuo atveju galėjo būti atliekamas galutinis buto įrengimas (buto apdaila), todėl, remiantis cituotomis teisės normomis bei oficialiu jų aiškinimu, konstatavo, kad Buto užbaigimo išlaidos turėtų būti įskaitytinos į Buto pirkimo išlaidas. Teismas nurodė, kad pareiškėjui turėjo būti pasiūlyta pateikti įrodymus, pagrindžiančius Buto užbaigimo (apdailos) išlaidų buvimą bei jų dydį, taip pat įrodymus apie išlaidas perleistų V. G. – S. baldų, buitinės technikos įsigijimui. Be to, teismo vertinimu, teritorinis mokesčių administratorius privalėjo išsiaiškinti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su kredito šiam Butui galutinai įrengti panaudojimu. Kaip matyti iš skundžiamų VMI bei Komisijos sprendimų, šios mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos irgi pripažino Buto pagerinimo (galutinio įrengimo) išlaidų bei Buto pardavimo kartu su baldais ir buitine įranga faktą, tačiau teritorinio mokesčių administratoriaus padarytų klaidų neištaisė.

25Teismas nurodė, kad mokestinį ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjusios institucijos nepažeidė pareiškėjo bei paaiškinimus teikusios jo sutuoktinės teisės kalbėti gimtąja kalba ir turėti vertėją, nes jie apie būtinybę šią teisę realizuoti nei viename ginčo etape nepareiškė, atvirkščiai – L. Z. sutiko, kad tekstą verstų sutuoktinis A. Z., tačiau teismas pripažino, kad tinkamo vertimo nebuvimas galėjo būti neatitikimų paaiškinimuose priežastimi.

26IV.

27Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 84-89).

28Atsakovas nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai teigia, kad dokumentų, patvirtinančių patirtas turto įrengimo išlaidas, pareiškėjas nei Vilniaus AVMI, nei centriniam mokesčių administratoriui nepateikė, todėl, vadovaujantis GPMĮ 19 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Buto įsigijimo kainai šios išlaidos nebuvo nepriskirtos. Pareiškėjas tik teismo posėdžio metu pateikė 2011 m. birželio 21 d. medžiagų sąmatą ir 2011 m. birželio 28 d. įrengimų, išvežtų iš Buto po pardavimo, sąrašą. Aplinkybių, kodėl tokie duomenys nepateikti kitose ginčo stadijose, pareiškėjas nenurodė.

29Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pagal GPMĮ 19 straipsnio 3 dalį iš gautų pajamų leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau – ir BAĮ) ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir, jei dokumentų blankams Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi atitinkamus reikalavimus, – atitinkančiais keliamus reikalavimus, ir (arba) galiojančiais sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį. Nei vienas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nėra laikytinas juridinę galią turinčiu dokumentu, atitinkančiu BAĮ numatytus privalomus rekvizitus, patvirtinančiu ūkinės operacijos, dėl konkrečios prekės įsigijimo, įvykimą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui negalint tinkamai ir objektyviai nurodyti aplinkybių, susijusių su patirtomis išlaidomis įrengiant ginčo Butą, mokesčių administratorius, atlikdamas pakartotinį patikrinimą, savo iniciatyva neturės galimybių surinkti duomenis, jei pareiškėjas tokių duomenų neišsaugojo (jeigu pareiškėjas turėjo kokios nors ginčo aplinkybes papildančios informacijos, tokia informacija galėjo būti pateikta dar iki ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl laikytina, kad minėta medžiaga išsaugota nebuvo).

30Atsakovas nurodo, kad remiantis tuo, jog atskaitytos pareiškėjo išlaidos už turto perleidimo registravimo paslaugas, be to, pareiškėjas proceso metu neigė apskritai investavęs į įsigytų patalpų užbaigimą, logiška, jog Komisija, atsižvelgusi į pareiškėjo poziciją, raštiškai nedėstė pasiūlymo atskaityti patirtas išlaidas, tik nurodė tokią galimybę žodžiu posėdžio metu. Nepaisant to, pareigos privalomai raštiškai išdėstyti mokesčių mokėtojui nuostatas, nesusijusias su mokesčių mokėtojo pozicija mokestiniame ginče, nei mokesčių administratoriui, nei Komisijai GPMĮ ar kiti teisės aktai nenumato. Minėti dokumentai galėjo būti pateikti ir Komisijos posėdžio metu, tačiau, kaip minėta, pareiškėjas Komisijos posėdyje dar laikėsi pozicijos, kad Butą pardavė neįrengtą.

31Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą pats įvertinti naujai pateiktus, pareiškėjo vertinimu, įrodymais laikytinus dokumentus bei atsakovo pateiktus kontrargumentus, detaliai išanalizuodamas šiai situacijai taikytinas teisės normas bei priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, nesigilindamas į pareiškėjo pateiktų dokumentų turinį ir įrodomąją galią, tokių dokumentų reikšmingumą apmokestinimą GPM reglamentuojančių įstatymų nuostatų prasme, pareigos vertinti įrodymus ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes neatliko ir nepagrįstai įpareigojo atsakovą atlikti papildomą mokestinį patikrinimą.

32Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą panaikinti vietos mokesčių administratoriaus sprendimą, kuriuo mokėtojui suformuota mokestinė prievolė, baigiasi centrinio mokesčių administratoriaus įgaliojimai mokestiniame ginče, t. y. nebelieka mokestinio ginčo objekto, todėl centrinis mokesčių administratorius nebegali imtis nei MAĮ 25 straipsnio 1 dalies 9 punkte, nei kituose šios normos punktuose numatytų veiksmų dėl nagrinėjamo ginčo.

33Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo sutinka ir prašo tenkinti atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytus motyvus (b. l. 94).

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35V.

36Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo A. Z. ir jo sutuoktinės L. Z. parduoto nekilnojamojo turto realios pardavimo kainos nustatymo bei apmokestinamųjų pajamų, gautų iš nekilnojamojo turto pardavimo, dydžio.

37Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo atsakovą atlikti papildomą mokestinį patikrinimą dėl pareiškėjo patirtų išlaidų atskaitymo iš pajamų, gautų pardavus ne individualios veiklos turtą.

38Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo Buto pirkimo – pardavimo sandorio ir su juo susijusių aplinkybių vertinimu bei padaryta išvada, jog reali Buto pardavimo kaina laikytina suma, nurodyta 2007 m. gegužės 12 d. sudarytoje Buto preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje, t. y. 450 000 Lt, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų teisėjų kolegija nekartoja ir skundą nagrinėja apeliacinio skundo reikalavimų ribose.

39GPMĮ 19 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2008 m. gruodžio 29 d.) nustatyta, jog pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, iš gautų pajamų gali būti atimta: 1) turto įsigijimo kaina; 2) sumokėtas komisinis atlyginimas bei mokesčiai, rinkliavos, susiję su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn (GPMĮ 19 str. 1 d.). Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius, rinkliavas, susijusius su šio turto įsigijimu, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo ir rekonstravimo išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) (GPMĮ 19 str. 2 d.). Leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir, jei dokumentų blankams Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi atitinkamus reikalavimus, – atitinkančiais keliamus reikalavimus, ir (arba) galiojančiais sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį. Mokesčių, rinkliavų sumokėjimas turi būti pagrįstas šių sumų sumokėjimą patvirtinančiais atitinkamais dokumentais (GPMĮ 19 str. 3 d.).

40Iš paminėtų teisės normų matyti, kad mokesčių mokėtojas iš apmokestinamųjų pajamų gali atimti turto įsigijimo kainą (pasigaminimo, rekonstravimo išlaidas) ir su turto pardavimu (kitokiu perleidimu) susijusias išlaidas, jei egzistuoja dvi esminės sąlygos: 1) tokio pobūdžio sumos (išlaidos) realiai buvo patirtos, 2) jas mokesčių mokėtojas gali pagrįsti atitinkamais tai patvirtinančiais dokumentais. Netenkinus bent vienos iš šių sąlygų, mokesčių mokėtojas netenka teisės iš apmokestinamųjų pajamų atimti paminėto pobūdžio sumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1752/2010). Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr,. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/2011).

41Nagrinėjamoje byloje aktualu, kokios išlaidos laikytinos įsigyto turto rekonstravimo išlaidomis ir tokiu pagrindu priskirtinos turto įsigijimo kainai GMPĮ 19 straipsnio 2 dalies prasme.

42Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjam ginčui aktualioje GPMĮ 19 straipsnio 2 dalies redakcijoje nebuvo numatyta, jog atlikto turto rekonstravimo išlaidos turėtų būti suprantamos taip, kaip turto rekonstravimas apibrėžiamas Statybos įstatyme. Teisėjų kolegija manymu, Statybos įstatymas, kaip teisės aktas, detaliai reglamentuojantis nagrinėjamai bylai aktualias sąvokas, laikytinas turto rekonstravimo sąvokos aiškinimo šaltiniu. Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis statinio rekonstravimą apibrėžia kaip statybos rūšį, kai yra siekiama iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukuriant jo naują kokybę: inter alia iš esmės keičiant statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keičiant (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keičiant pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinant statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atliekant statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu ir kt. Statybos įstatymas statinio kapitalinį remontą apibrėžia kaip remontą, kai: statinio susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos (išskyrus laikančiąsias sienas, karkasą ir pamatus, kurie tik stiprinami) keičiamos į tokias pat ar ilgaamžiškesnes bei geresnes naudojimo savybes turinčias laikančiąsias konstrukcijas ar esamos laikančiosios konstrukcijos stiprinamos; iš dalies keičiama statinio fasadų išvaizda (keičiama dalis fasado elementų ar įrengiami papildomai nauji elementai – balkonai, durys, langai, architektūros detalės, keičiama susidėvėjusi statinio išorės apdaila į tokio pat tipo kaip buvusi ar į kitą apdailą); keičiamos susidėvėjusios statinio bendrosios inžinerinės sistemos ar jų elementai į kitas tokio pat tipo sistemas (elementus) nedidinant jų pralaidumo; įrengiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos; atliekami technologinių įrenginių bei technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų kapitalinio remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose (Statybos įstatymo 2 str. 20 d.).

43Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog įsigyto neužbaigto Buto daugiabučiame name ar neįrengto namo įsigijimo kainai taip pat turėtų būti priskiriamos išlaidos, patirtos ne tik atliktiems rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbams (kaip tai apibrėžiama Statybos įstatyme), kurie iš esmės siejami su jau įrengto buto ar namo renovacijos (rekonstrukcijos) darbais, bet ir išlaidos, skirtos neįrengto buto ar namo visiškam įrengimui ir pritaikymui gyventi. Darytina išvada, jog asmenys, perleidę nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, turi teisę iš gautų pardavimo pajamų atimti sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius, rinkliavas, susijusius su šio turto pardavimu bei tokio turto įsigijimo išlaidas, kurias inter alia sudaro turto rekonstravimo, kapitalinio remonto ir nebaigto įrengti (statyti) buto ar namo visiško įrengimo darbų išlaidos.

44Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Vilniaus AVMI, apskaičiuodama pareiškėjo apmokestinamųjų pajamų sumą, atsižvelgė inter alia į nekilnojamojo turto įsigijimo kainą, su turto pardavimu susijusias išlaidas (išlaidos notarui), už kredito palūkanas patirtas išlaidas (Komisijos byla, t. I, b. l. 92). Mokesčių administratorius kitų pareiškėjo patirtų išlaidų, priskirtų Buto įsigijimo išlaidoms, nevertino ir atitinkamai pareiškėjo apmokestinamųjų pajamų sumos, gautos pardavus Butą, nesumažino.

45Kaip iš į bylą pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (Komisijos byla, t. I, b. l. 46-47), Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos (Komisijos byla, t. I, b. l. 50-53), 2006 m. liepos 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties (Komisijos byla, t. I, b. l. 154-156) nustatė teisėjų kolegija, D. ir I. J. A. ir L. Z. 2006 m. liepos 11 d. pardavė neužbaigtos statybos (baigtumas 71 proc.) Butą. Iš paminėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei įsigyjant Butą, jame buvo tik dvi patalpos – gyvenamoji patalpa (53,13 kv. m) ir sanitarinio mazgo plotas (4,79 kv. m), Buto būklė buvo apibūdinta kaip „nebaigtas statyti“. Iš Buto rinkos vertės nustatymo ataskaitos, pateiktos 2007 m. sausio 25 d. UAB „Faulana“ (Komisijos byla, t. I., b. l. 137-145, 146), teisėjų kolegija nustatė, kad ataskaitos teikimo metu, t. y. 2007 m. sausio 25 d., Buto būklė apibūdinta kaip „gera“; įrengus pertvaras, atsirado koridoriaus, virtuvės – svetainės zona, miegamasis, dalis patalpų grindų buvo išklotos akmens masės plytelėmis, dalis – parketlente, sienos – glaistytos, dažytos arba išklijuotos keraminėmis plytelėmis, įrengtos pakabinamos lubos su halogenais, įstatytos vidinės durys ir t.t. (Komisijos byla, t. I, b. l. 137-145).

46Teisėjų kolegija sprendžia, kad mokesčių administratorius, atlikdamas patikrinimą ir surašydamas Patikrinimo aktą nevertino pareiškėjo patirtų išlaidų Buto rekonstravimo, kapitalinio remonto ir Buto įrengimo darbams. Kaip matyti iš bylos medžiagos, mokesčių administratorius taip pat neatsižvelgė į faktą, jog pareiškėjui AB „DnB NORD bankas“ be paskolos Buto įsigijimui taip pat suteikė 25 300 Lt paskolą Butui įrengti, nors tokia informacija Patikrinimo akto surašymo metu mokesčių administratorius disponavo (Komisijos byla, t. I, b. l. 86-93, 158-168). Iš 2010 m. gegužės 14 d. mokesčių administratoriui pateikto pareiškėjo paaiškinimo matyti, kad mokesčių administratorius buvo informuotas, jog Bute ūkio būdu buvo atliktas remontas (Komisijos byla, t. II, b. l. 33). Atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog mokesčių administratorius privalėjo atsižvelgti į pareiškėjo patirtas Buto įsigijimo ir jam priskirtinas išlaidas bei, jas išanalizavęs ir įvertinęs, jų suma sumažinti pareiškėjo gautas apmokestinamąsias Buto pardavimo pajamas.

47Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog, vadovaujantis MAĮ 153 straipsnio 3 dalimi bei 155 straipsnio 6 dalimi, neturi būti vertintini pareiškėjo pateikti įrodymai dėl jo patirtų Buto įsigijimo ir jam priskirtinų išlaidų (b. l. 87-89). Kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, MAĮ 153 straipsnio 3 dalyje ir 155 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas mokesčių mokėtojo teisės remtis dokumentais ir įrodymais, nepateiktais kartu su skundu centriniam mokesčių administratoriui, ribojimas yra taikomas tik ikiteisminėje mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijoje, t. y., kai mokestinį ginčą nagrinėja centrinis mokesčių administratorius ar Mokestinių ginčų komisija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo mėn. 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-999/2009). Nagrinėjant mokestinį ginčą teisme, mokesčių mokėtojas turi visas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatytas teises. ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus. ABTĮ nenustato jokių proceso šalies teisės teikti įrodymus apribojimų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. ABTĮ netgi įpareigoja proceso šalis pateikti pirmosios instancijos teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus bei kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str. 1 d., 57 str. 4 d.). Plečiamasis MAĮ 153 straipsnio 3 dalies ir 155 straipsnio 6 dalies nuostatų aiškinimas, taikant mokesčių mokėtojo teisės teikti įrodymus apribojimus ir teisminiam mokestinio ginčo nagrinėjimui, prieštarautų administracinių bylų proceso tyrimo principui, įtvirtintam ABTĮ 57 straipsnio 4 dalyje bei 81 straipsnyje. Toks MAĮ 153 straipsnio 3 dalies ir 155 straipsnio 6 dalies nuostatų aiškinimas ir taikymas yra suformuotas ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-954/2008; 2008 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1413/2008).

48Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog mokesčių administratorius privalėjo išanalizuoti ir įvertinti jam žinomas faktines aplinkybes, susijusias su kredito šiam Butui įrengti panaudojimu. Pažymėtina, jog iš byloje pateiktų pareiškėjo ir jo sutuoktinės bankų sąskaitų išrašų matyti, jog laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 5 d. iki 2007 m. gruodžio 5 d. sutuoktiniai patyrė išlaidų statybų ir remonto parduotuvėse (b. l. 51-58). Teisėjų kolegijos nuomone, mokesčių administratorius turi ištirti šias faktines aplinkybes, prireikus, iš atitinkamų ūkio subjektų išsireikalauti pareiškėjo ir jo sutuoktinės sandorius pagrindžiančius fiskalinius kvitus.

49Pažymėtina, jog, vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių 1 ir 4 punktais, įvertinimas, siekiant apskaičiuoti teisingą mokesčių mokėtojui (mokestį išskaičiuojančiam asmeniui) priklausančią mokėti mokesčio sumą, gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas: 1) apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento (toliau – mokesčio deklaracija), į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais); 2) bendradarbiaujant su mokesčių administratoriumi (nevykdo arba netinkamai vykdo mokesčių teisės aktuose nustatytas mokesčių mokėtojo pareigas, trukdo mokesčių administratoriui įgyvendinti jam suteiktas teises, nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų pateikti apskaitos dokumentus, registrus, sutvarkyti buhalterinę apskaitą ir kitais atvejais); 3) tvarkant apskaitą (apskaitos netvarko arba tvarko nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų); 4) saugant apskaitos ar kitus dokumentus (toliau – dokumentai) (dokumentų neišsaugo arba išsaugo ne visus; dokumentus saugo neužtikrindamas jų įskaitomumo ir kitais atvejais). Vadovaujantis Taisyklėmis, mokesčių administratorius, norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, parenka informacijos, duomenų šaltinį (-ius), reikalingus įvertinimui atlikti. Siekiant atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus, mokesčių administratorius gali taikyti vieną arba kelis vertinimo metodus bei būdus. Mokesčių administratorius, prireikus, gali taikyti įvairius vertinimo metodus, inter alia lėšų bankų sąskaitose metodą (Taisyklių 6 p.)

50Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. S-89(7-52/2011) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2011 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 68-2, kuriais nebuvo įvertintos visos pareiškėjo ir jo sutuoktinės patirtos išlaidos, priskirtinos Buto įsigijimo išlaidoms GMPĮ 19 straipsnio 2 dalies prasme.

51Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas panaikino ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-266 bei įpareigojo atsakovą Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos atlikti papildomą mokestinį patikrinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad centrinis mokesčių administratorius, remiantis MAĮ 2 straipsnio 20 punktu, 25 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir 150 straipsniu, nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčio mokėtojo ir vietos mokesčio administratoriaus. Panaikinus vietos mokesčių administratoriaus sprendimą, centrinis mokesčių administratorius neturėtų teisinio pagrindo nagrinėti mokestinio ginčo, t. y. nebeliktų mokestinio ginčo objekto – vietos mokesčių administratoriaus sprendimo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos sprendimo dalis, kuria buvo panaikintas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. (21.26)-256-266 bei atsakovas Valstybinė mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos įpareigotas atlikti papildomą mokestinį patikrinimą, keistina, nurodant atsakovui mokestinį ginčą nagrinėti iš naujo. Atsakovas, iš naujo nagrinėdamas mokestinį ginčą bei siekdamas nustatyti pareiškėjo turėtas išlaidas Buto įsigijimui GPMĮ 19 straipsnio 2 dalies prasme, ir, tuo pagrindu, siekiant perskaičiuoti pareiškėjo apmokestinamąsias pajamas bei mokėtino GPM dydį, turėtų inter alia įvertinti būtinybę ir galimybę atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą.

52Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

53Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

54Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

55„Pareiškėjo A. Z. skundą tenkinti iš dalies.

56Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. S-89(7-52/2011) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2011 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 68-2 bei perduoti mokestinį ginčą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iš naujo.“

57Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Ginčas byloje kilęs dėl pareiškėjo A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) ir... 5. Įvertinusi patikrinimo metu surinktą medžiagą, Vilniaus AVMI konstatavo,... 6. Įvertinusi šias aplinkybes, Vilniaus AVMI padarė išvadą, kad A. ir L. Z.... 7. II.... 8. Pareiškėjas A. Z. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Komisijos... 9. Pareiškėjas paaiškino, kad mokesčių administratorius vien pirkėjos V. G.... 10. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio... 11. Pareiškėjo teigimu, jo sutuoktinė nemoka lietuvių kalbos ir jai turėjo... 12. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 13. Atsakovas paaiškino, kad ginčas tarp pareiškėjo ir mokesčių... 14. Atsižvelgus į GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 19 straipsnio 1 dalies... 15. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Buto pirkėja V. G. – S. patvirtino, kad... 16. Atsakovo tvirtinimu, pareiškėjas neįrodė, kokiomis lėšomis neva padengė... 17. Atsakovas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m.... 18. Atsakovas pripažino, kad Vilniaus AVMI, remdamasi patikrinimo metu surinkta... 19. Atsakovas nurodė, kad L. Z. 2010 m. gegužės 21 d. ir 2010 m. birželio 1 d.... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių... 21. III.... 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 11 d. sprendimu... 23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, ištyrus byloje pateiktų įrodymų... 24. Teismas nustatė, kad J. Z. pardavė neužbaigtos statybos (baigtumas 71 proc.)... 25. Teismas nurodė, kad mokestinį ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjusios... 26. IV.... 27. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 28. Atsakovas nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos... 29. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pagal GPMĮ 19 straipsnio 3 dalį iš gautų... 30. Atsakovas nurodo, kad remiantis tuo, jog atskaitytos pareiškėjo išlaidos už... 31. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą pats įvertinti... 32. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą... 33. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių... 34. Teisėjų kolegija... 35. V.... 36. Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo A. Z. ir jo sutuoktinės L. Z. parduoto... 37. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo... 38. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo Buto pirkimo –... 39. GPMĮ 19 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2008 m. gruodžio 29... 40. Iš paminėtų teisės normų matyti, kad mokesčių mokėtojas iš... 41. Nagrinėjamoje byloje aktualu, kokios išlaidos laikytinos įsigyto turto... 42. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjam ginčui aktualioje GPMĮ 19... 43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Vilniaus AVMI, apskaičiuodama... 45. Kaip iš į bylą pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų... 46. Teisėjų kolegija sprendžia, kad mokesčių administratorius, atlikdamas... 47. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytu... 48. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė,... 49. Pažymėtina, jog, vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie... 50. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 51. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas panaikino ir Vilniaus... 52. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 53. Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų... 54. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimą... 55. „Pareiškėjo A. Z. skundą tenkinti iš dalies.... 56. Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 57. Nutartis neskundžiama....