Byla 1-14-547/2012
Dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus:

1Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Danguolei Lukošiūnienei, dalyvaujant prokurorei Reginai Juškevičienei, gynėjui adv. Kęstučiui Stungiui, nukentėjusiųjų – civilinių ieškovių atstovams: Daivai Kulbytei, adv. Arūnui Abraičiui , viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. K., a/k ( - ) g. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, mokosi ( - ), gyv. ( - ), neteistas,

2kaltinamas pagal LR BK 281 str. 5d.

3Teismas

Nustatė

4Ž. K., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisyklių 9 p., 125 p., 133 p., 134 p. reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus:

5jis, 2008 m. rugsėjo 21 d. apie 10 val. Varėnos r. kelio Krūminiai-Butvydonys 3 km 400 m šviesiu paros metu, vairuodamas R. K. priklausantį automobilį BMW 330, v/n ( - ), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas kelio vingiu į dešinę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, laiku nesumažindamas vairuojamos transporto priemonės greičio ir saugiai neapvažiuodamas kelio važiuojamosios dalies viduryje atsiradusios kliūties- stovinčios (einančios) ta pačia kryptimi pėsčiosios T. J., ją partrenkė, to pasėkoje padarė nukentėjusiajai daugybinius kepenų dešinės skilties plyšimus, atvirus skeveldrinius dešinės blauzdos kaulų lūžimus, kairio blauzdikaulio lūžimą, kraujosruvas kepenų raiščiuose, kairės blauzdos minkštuosiuose audiniuose, muštinę žaizdą dešinėje blauzdoje, poodines kraujosruvas kairėje blauzdoje ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimą kaktos kairėje pusėje, dėl to ūmaus nukraujavimo kepenų dešinės skilties plyšimo pasėkoje T. J. mirė.

6Tokiais veiksmais Ž. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 5 d.

7Kaltinamasis Ž. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės nepripažino, padaręs nusikaltimą, paaiškino, kad 2008-09-20 su draugais iš Varėnos atvyko į Butvydonių k. Varėnos r., kur šventė draugių gimtadienius, jo motinai R. K. priklausančiu automobiliu BMW v/n ( - ). Kitą dieną apie 9.50 val. visi išvažiavo į Varėną, jis vairavo, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo D., kiti trys draugai sėdėjo gale. Išvažiavus į pagrindinį kelią- žvyrkelį, truputį pavažiavus, buvo staigus posūkis, kurį pravažiavo apie 50 km/h greičiu. Kaltinamasis nurodė, kad tiltą galima pamatyti tik pasibaigus posūkiui, ir tuo metu maždaug 40-30 metrų atstumu nuo automobilio pamatė kelio viduryje moterį. Ar ji ėjo, ar stovėjo, nesuprato, tik pastebėjo, kad ji buvo nugara į automobilį ant tilto, jo važiuojamojoje dalyje. Kaltinamasis nurodė, kad pamatęs moterį, jis pradėjo stabdyti ir bandė apvažiuoti iš kairės, bet suprato, kad per mažai vietos, todėl pasuko vėl į savo važiavimo juostą. Kaltinamasis paaiškino, kad jo manymu, jis moterį kliudė dešine priekine automobilio dalimi. Jis paaiškino, kad dėl įvykio yra kalta moteris, nes ji ėjo važiuojamąja dalimi, nors toje vietoje yra betoninis takelis, kuris skirtas eiti pėstiesiems. Kaltinamasis paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą jis turėjo jau kelis mėnesius, važiavo saugiu greičiu.

8Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis, pamatęs moterį, pasimetė, vairą pasuko į dešinę, pajuto, kad automobilis pradėjo slysti, pasisuko šonu, tada pasuko vairą į kairę, kad „ištiesinti“ automobilį. Automobiliui išsitiesinus, pamatė, kai automobilio dešinė priekinė pusė kabino moterį, toliau pajuto automobilio smūgį į tilto atramą ir automobilis įlėkė į griovį, į medžius. Viskas vyko labai greitai, todėl negali paaiškinti, ar moteris buvo užmesta ant variklio dangčio, ar ne. Griovyje sustojus automobiliui, iš jo išlipęs pamatė netoli gulinčią moterį, kuri dar buvo gyva, nubėgo toliau, kur buvo ryšys, skambino policijai ir medikams. Medikai išvežė moterį į ligoninę. Vairuotojo pažymėjimas jam išduotas 2008-06-27. Įvykio metu buvo apsiniaukęs oras, bet nelijo, šviesus paros metas, kelio danga- gruntas, žvyrkelis, šlapia, nes naktį lijo. Pamatęs moterį, nestabdė, nes viskas vyko greitai. Paties veiksmai- tai reakcijos padariniai, nes viskas vyko greitai. Jis mano, kad eismo įvykis įvyko dėl moters kaltės, nes ji ėjo ar stovėjo kelio viduryje, taip pat ir dėl vietovės, nes moterį pamatė iš karto už posūkio, ko negalėjo numatyti. Važiavo saugiu greičiu (b. l. 113-114, 1T ). Įvykio vietoje buvo patikrinti jo parodymai (b. l. 168-173, 1T).

9Nukentėjusioji-civilinė ieškovė M. J. nurodė, kad 2008-09-20 ji lankė mamą. Mama buvo žvali, jos kartu tvarkė sodą. Nukentėjusioji paaiškino, kad 2008-09-21 apie 9.30 val. mama dar skambino jai ir pasakė, kad eina į bažnyčią, o po to greitai buvo skambutis, kad mamą partrenkė automobilis. Ji patvirtino, kad atvažiavo į Varėnos ligoninę, kur mama gulėjo ir nuo sužalojimų mirė. Nukentėjusioji paaiškino, kad žmogaus gyvybės įvertinti pinigais neįmanoma. Nukentėjusioji patvirtino, kad su mama bendraudavo dažnai, nes ji gyveno arčiau nei sesuo, tada dažniau kalbėdavo ir telefonu, dažniau ir taip lankydavo. Nukentėjusioji paaiškino ,kad iki šiol ji nelabai gali susitaikyti su mamos netektimi. Pablogėjo jos sveikata, nes turi širdies ir kraujotakos problemų .Po mamos žūties ji 2008 lapkričio mėnesį gulėjo ligoninėje, nes dėl didelio patirto streso, sveikata suprastėjo. Nukentėjusioji pateikė Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės epikrizę iš ligos istorijos Nr.5402/8. Nukentėjusioji nurodė, kad jos mama visada tuo keliu eidavo kairiąja kelio puse, galbūt ji pereidinėjo kelią, ji visada kelyje elgdavosi labai atsargiai. Dėl patirto streso, išgyvenimų, prašo priteisti iš kaltinamojo 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

10Nukentėjusioji – civilinė ieškovė S. K. paaiškino, kad 008-09-21 jai paskambino jos buvusi klasiokė M. G. ir pranešė, kad partrenkė jos mamą. Nukentėjusioji paaiškino ,kad mama niekada neidavo viduriu kelio. Ji taip pat nurodė, kad dėl motinos mirties patyrė stresą, pašlijo jos sveikata, kuri ir taip jau buvo ne itin gera. Jai teko gulėti ligoninėje. Ji patvirtino ,kad po 5 mėnesių po motinos žūties mirė tėvas, kuriam jo žmonos mirtis buvo netikėta. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo jos pasitarė su seserimi ir taip pat prašo priteisti 70 000 Lt. Nukentėjusioji patvirtino, kad jos santykiai su mama taip pat buvo šilti ir artimi.

11Liudytojas D. U. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas. 2008-09-20 vakare su Ž. K., J. L. ( pravarde „( - )“), J. T. ( pravarde „( - )“) ir V. atvyko į Butvydonių kaimą, kur šventė draugių gimtadienius. Ten atvažiavo Ž. automobiliu BMW, kurį Ž. ir vairavo. Kitos dienos ryte apie 10 val. visi susiruošė vykti į namus. Ž. sėdo už automobilio vairo, pats jis atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje, o abu J. ir V.- gale. Liudytojas nurodė, kad įvažiavus į pagrindinį žvyrkelį, pamatė viduriu kelio einančią moterį ir į ją atsitrenkė. Jis nurodė, kad automobilis galbūt važiavo apie 50-60 km/h greičiu. Liudytojas patvirtino, kad žvyrkelis buvo drėgnas, nes buvo paliję. D. U. paaiškino, kad vairuotojas pamatęs moterį išsigando, sukiojo vairą ir mašina atsidūrė griovyje. Liudytojas patvirtino, kad jis nežino ir negali nurodyti , kuria automobilio dalimi jie kliudė moterį ir kurioje kelio vietoje, jis pamena, kad vairuotojas suko vairą. Ar vairuotojas stabdė – nežino. Kokiu greičiu važiavo automobilis, negali pasakyti. Liudytojas D. U. patvirtino ,kad jis 2008 metais, kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, geriau prisiminė įvykio aplinkybes, nei dabar. Liudytojas D. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad truputį pavažiavus žvyrkeliu, prasidėjo staigus posūkis. Jau važiuojant posūkyje, maždaug kelio viduriu pamatė einančią moterį ta pačia kryptimi kaip važiavo ir jų automobilis. Jis moterį pamatė apie 10-20 metrų atstumu nuo automobilio. Pamatęs moterį, Ž. suktelėjo vairą į dešinę, pajuto, kad mašina skersa pradėjo slysti. Viskas vyko greitai, todėl negali pasakyti, ar Ž. bandė „ištiesinti“ mašiną. Slystant automobiliui, pamatė, kad jo dešinė priekinė dalis kabino moterį, nežino, ar ji buvo užmesta ant variklio dangčio, nes išsigandęs užsidengė rankomis veidą. Po to pajuto, kai automobilis trenkėsi dar į kažką, po to sustojo. Išlipęs pamatė, kad automobilis jau už tilto, kairėje kelio pusėje griovyje netoli vandens. Dar pastebėjo, kad upe valtimi artyn plaukė kažkokie žmonės. Abu su J. L. išėjo iš įvykio vietos ir į Varėną grįžo pakeleivingomis mašinomis. Įvykis buvo šviesiu paros metu, oras buvo apsiniaukęs, matomumas geras. Kelias buvo šlapias, nes naktį lijo (b. l. 73-74, T1 ).

12Liudytojas J. T. parodė, kad 2008-09-20 vakare su draugais Ž. K., J. L., D. U. ir V. B. atvyko į Butvydonių kaimą, kur šventė draugių gimtadienius, Ž. automobiliu BMW. Kitą rytą apie 9-10 val. išvažiavo į Varėną, automobilį vairavo Ž.. Pats jis sėdėjo už vairuotojo. Liudytojas paaiškino ,kad jis gerai jau neatsimena įvykio aplinkybių ir dėl buvusio savo girtumo , ir dėl ilgo praėjusio laiko. Liudytojas nurodė, kad ant kelio buvo minkšto žvyro , skaldos. Vairuotojas jo manymu nevažiavo greičiau nei 55 km/h. Jis nurodė, kad mašina pradėjos slysti. Vairuotojas bandė išvengti kliūties suko vairą. J. T. paaiškino, kad slydimo momentu jis jautė smūgį. Liudytojas paaiškino, kad mašina ant kelio nebuvo stabili, nes buvo ,,buza“. Liudytojas patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, išskyrus dėl Ž. girtumo ir nurodė, kad Ž. negėrė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas paaiškino ,kad truputį pavažiavus žvyrkeliu, buvo staigus posūkis. Jis nematė, kuria kelio puse važiavo automobilis, nekreipė į tai dėmesio. Greitis galėjo būti apie 50-60 km/h. Važiuojant posūkyje, pajuto automobilio pasisukimą į dešinę, kažkas pasakė: „o blemba“, tada Ž. turbūt bandė „ištiesinti“ automobilį, nes „užmetė“, mašina slydo, pajuto, kad pasisuko į kairę. Į kelią nežiūrėjo, rankomis užsidengė galvą, nieko nematė. Iš automobilio išlipo, šiam sustojus griovyje už tilto. Netoli automobilio gulėjo senyvo amžiaus moteris, kuriai buvo sužalota koja, kažką neaiškaus kalbėjo. Valtimi priplaukė du vyrai. Ž. nubėgo ant kalno, kur buvo ryšys, skambino med. pagalbai, policijai. Medikai atvyko praėjus maždaug 40 min. Moterį dar gyvą išvežė į ligoninę. Oras buvo apsiniaukęs, kelio danga šlapia, purvas, nes naktį lijo (b. l. 75-76, T1 ).

13Liudytojas J. L. parodė, kad 2008-09-20 vakare su draugais Ž. K., J. T., D. U. ir V. buvo Butvydonių kaime, kur šventė draugių gimtadienius. Į ten atvažiavo Ž. automobiliu BMW. Kitą rytą apie 10 val. susiruošė į namus, automobilį vairavo Ž., D. sėdėjo priekyje, o jis su J. ir V. sėdėjo gale. Išvažiavę iš kaimo, įsuko į žvyrkelį, juo truputį pavažiavus, prasidėjo posūkis. Liudytojas paaiškino, kad moterį pastebėjo labai arti, buvo gal kokie 15 m, ji ėjo nusisukusi nuo jų ir ėjo arčiau dešinės pusės. Liudytojas nurodė, kad jis nejuto , ar vairuotojas stabdė. Po to jis užsidengė galvą ir daugiau nieko nematė iki sustojo automobilis.

14Liudytojas J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Juo važiuojant, kažkas sušuko: „atsargiai“. Tada pažvelgė į kelią ir pamatė einančią moterį, kokia ji ėjo kryptimi, nepastebėjo, bet buvo kelio viduryje. Jis pajuto, kai automobilis slysta, daugiau nieko nematė, nematė, ar automobilis trenkėsi į moterį, tik pajuto, kad automobilis apsisuko ir pradėjo slysti lyg į griovį. Kai išlipo, automobiliui sustojus, pamatė, kad automobilis yra kelio kairėje pusėje esančiame griovyje už tiltelio. Upe atplaukė kažkokie vyrai. Kur buvo moteris, nematė, buvo išsigandęs, pasimetęs. Abu su D. iš įvykio vietos nuėjo Varėnos link. Jis mano, kad greitis įvykio metu galėjo būti apie 60 km/h. Koks atstumas buvo tarp moters, kai ją pamatė kelyje ir automobilio, pasakyti negali. Ar ji ėjo keliu, ar jau tiltu per upę, negali pasakyti, nes nespėjo pamatyti. Oras buvo apsiniaukęs, šviesus paros metas, matomumas normalus, kelio danga šlapia, nes naktį lijo (b. l. 77-78, T1). Liudytojas patvirtino šiuos parodymus teisme.

15Liudytojas V. B. parodė, kad 2008-09-20 vakare su draugais Ž. K., J. T., D. U. ir J. L. buvo Butvydonių kaime, kur šventė draugių gimtadienius, atvažiavo Ž. automobiliu BMW. Sekančios dienos ryte apie 9-10 val. visi išvyko į Varėną. Pats jis buvo girtas, todėl, tik įsėdęs į automobilį, užmigo. Jis prisimena, kad sėdėjo galinėje sėdynėje, vairavo Ž.. Kai išlipo iš automobilio, šis jau buvo griovyje prie upės. Netoli automobilio gulėjo sužalota senyvo amžiaus moteris. Eismo įvykio metu miegojo, todėl jokių aplinkybių papasakoti negali (t. I, b. l. 79-80 ).

16Liudytojas A. D. parodė, kad 2008 m. rugsėjo 21 d. iš ryto, būdamas Giniūnų k. Varėnos r. pas žmonos tėvus, apie 10-11 val. išgirdo stiprų smūgį, o po kurio laiko automobilių sirenas, suprato, kad kažkas įvyko, todėl nuvažiavo ta kryptimi. Pavažiavęs nuo Krūminių pusės keliu Butvydonys – Krūminiai, pamatė, kad ant tilto per Versekos upę įvykusi avarija. Prieš tiltą griovyje pamatė automobilį BMW, stovintį priekiu Butvydonių link, nuo jo maždaug 5 m atstumu gulėjo moteris, prie kurios jau buvo medikai. Įvykio vietoje jau buvo policijos pareigūnai. Tilto dešinės pusės metaliniai turėklai buvo nulaužti, apgadinti. Ant kelio matėsi mašinos slydimo pėdsakai, kurie prasidėję nuo Butvydonių pusės dar prieš tiltą tęsėsi ir per tiltą, jo manymu, buvo slysta skersai kelio. Medikai išvežė moterį į ligoninę. Ant tilto vidurio matė gulintį rankinuką, rožančių. Prie tilto dešinio įskilusio bordiūro gulėjo batas, šalia- klausos aparatas. Liudytojas paaiškino, kad toje vietoje matomumas yra geras. Jis nurodė, kad patvirtina savo parodymus , duotus ikiteisminio tyrimo metu( t. I, b. l. 81-82). Liudytojas taip pat paaiškino, kad ant tilto yra pėsčiųjų takeliai, tačiau tie bordiūrai yra aukšti apie 0,50 cm, o plotis 20-30 cm. Senyvo amžiaus žmogui eiti tokiu takeliu yra sunkoka, užlipti – nepatogu.

17Liudytoja M. G. parodė, kad Butvydonių k. Varėnos r. gyvena tėvai. 2008-09-21 apie 10.15 val. važiavo iš Butvydonių k. į Vilnių. Važiuojant keliu Butvydonys- Krūminiai, sustabdė nepažįstamas vaikinas. Jis sakė, kad įvyko avarija, nutrenkė moterį, skambino medikams ir policijai, bet jie juo netiki. Dar vaikinas klausė vietovės pavadinimo. Kelyje pamatė nuo kelio nulėkusį automobilį BMW, kuris buvo griovyje. Netoli nuo jo prie vandens žolėje gulėjo sužalota T. J.. Ji gulėjo ant pilvo, kalbėjo. Liudytoja nurodė, kad iš įvykio vietos išvyko, kai atvyko medikai ir policijos pareigūnai.

18Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, jo kaltė patvirtinama įvykio vietos apžiūros protokolu, kur užfiksuota vieta Varėnos r. Butvydonių k. po eismo įvykio ( t. I, b. l. 4-14).

19Automobilio BMW 330 v/n ( - ) apžiūros protokolu ( t. I, b. l. 19-26).Automobilis priklauso R. K. ( t. I, b. l. 104) , techninė apžiūra atlikta 2007-05-28 ( t. I, b. l. 106) jis saugomas UAB „Edvima“ aikštelėje ( t. I, b. l. 27).

20Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 446/08 (06), kad T. J. mirtis įvyko nuo ūmaus nukraujavimo kepenų dešinės skilties plyšimo pasėkoje. T. J. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Atliekant lavono teismo medicininį tyrimą, rasta daugybiniai kepenų dešinės skilties plyšimai, atviri skeveldriniai dešinės blauzdos kaulų lūžimai, kairio blauzdikaulio lūžimas, kraujosruvos kepenų raiščiuose, kairės blauzdos minkštuosiuose audiniuose, muštinė žaizda dešinėje blauzdoje, poodines kraujosruvos kairėje blauzdoje ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje. Šie sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje , suduodant automobilio kėbulo dalimis su sekusiu nubloškimu ant kieto kelio pagrindo. Pirminis smūginis kontaktas transporto priemone buvo suduodant automobilio bamperiu į dešinės blauzdos apatinį trečdalį nugarinį šoninį paviršių apie 23 cm nuo pado ir kairės blauzdos nugarinį šoninį paviršių apie 20 cm nuo pado (t. I, b. l. 32-36 ).

21Specialisto išvada Nr. T-A 6893/08 ( 01), kurioje nurodyta, kad Ž. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta ( t. I, b. l. 108 ).

222011-05-31 ekspertizės aktu Nr. ES-1-11, kurio išvadoje nurodyta, kad sprendžiant iš pėsčiosios T. J. kūno sužalojimų, automobilio BMW 330 v/n ( - ) sugadinimų, užfiksuotos įvykio vietos situacijos po eismo įvykio, tikėtina, kad pėsčiosios partrenkimo ir kūno sužalojimų padarymo eismo įvykio metu eiga buvo tokia: automobilis BMW, judėdamas keliu Butvydonys- Krūminiai 3,4 km link Krūminių, tikėtina, prieš pat rankinės radimosi vietą, žiūrint pagal automobilio BMW pirminę važiavimo kryptį (link Krūminių), važiuojamosios dalies vidurinėje dalyje partrenkė pėsčiąją T. J.. Pirminis smūgis buvo suduotas automobilio BMW priekinio bamperio dešiniąja puse ties priekiniu dešiniuoju žibintu pėsčiajai į kojų blauzdas iš nugaros ir dešiniojo šono pusės, t. y. smūgio jėga veikė pėsčiajai iš nugaros ir dešiniojo šono pusės. Šio smūgio metu T. J. buvo padaryti dešinio blauzdikaulio ir dešiniojo šeivikaulio skeveldriniai lūžimai su žymia dislokacija, kairio blauzdikaulio skeveldrinis lūžimas, kraujosruvos kairės blauzdos minkštuose audiniuose, muštinė žaizda dešinėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje. Po pirminio smūginio kontakto T. J. buvo užmesta ant automobilio BMW variklio gaubto, padarant jai daugybinius kepenų dešinės skilties plyšimus, kraujosruvas kepenų raiščiuose. Po to, automobiliui judant toliau ir sukantis prieš laikrodžio rodyklę apie savo vertikalią simetrijos ašį, automobilis atsitrenkė į kairįjį tilto pėsčiųjų betoninį takelį ir tilto metalinės atramos konstrukcijos (turėklus). Pėsčiosios T. J. kairės šlaunies poodinė kraujosruva galėjo būti padaryta jos partrenkimo metu automobilio priekio detalėmis arba vėliau nubloškiant nuo variklio gaubto ir atsitrenkiant į kietus daiktus. Automobilis nuslydo nuo kelio sankasos, o pėsčiajai nukritus ant kairiojo kelio šlaito, jai buvo padarytas odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje. Sprendžiant iš užfiksuotos įvykio vietos situacijos po eismo įvykio, pėsčiosios T. J. partrenkimas kelio ilgio atžvilgiu, tikėtina, įvyko prieš pat rankinės radimosi važiuojamojoje dalyje vietą, žiūrint pagal automobilio BMW pirminę važiavimo kryptį (link Krūminių), o kelio pločio atžvilgiu kelio Butvydonys- Krūminiai važiuojamosios dalies vidurinėje dalyje, pirminio smūgio kontakto metu automobilio BMW priekio dešiniąja puse ties priekiniu dešiniuoju žibintu, suduodant smūgį iš nugaros ir dešiniojo šono pusės į vertikalioje arba jai artimoje padėtyje esančios pėsčiosios T. J. blauzdas. Pirminio smūginio kontakto su automobiliu BMW momentu pėsčioji T. J. buvo vertikalioje arba jai artimoje padėtyje, nugara ir dešiniuoju šonu nukreipta link ją partrenkusio automobilio (t. II, b. l. 86-96 ).

232011-05-31 ekspertizės aktu Nr. ES-2-11, kurio išvadoje nurodyta, kad automobilio BMW 330 v/n ( - ) vairuotojas Ž. K. turėjo važiuoti dešiniąja kelio važiuojamosios dalies puse, kuo arčiau dešiniojo kelio važiuojamosios dalies krašto, važiuodamas kelio vingiu į dešinę, turėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti vairuojamą automobilį, o pastebėjęs važiuojamojoje dalyje pėsčiąją, turėjo stabdyti vairuojamą automobilį arba saugiai ją apvažiuoti. Taip važiuodamas automobilio BMW vairuotojas Ž. K. turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo. Automobilio BMW vairuotojas Ž. K., vairuodamas automobilį ir važiuodamas apie 60 km/h greičiu, pastebėjęs apie 40 m atstumu važiuojamosios dalies viduryje stovinčią (einančią) ta pačia kryptimi pėsčiąją T. J., savalaikiai sureagavęs ir efektyviai stabdant , negalėjo sustabdyti vairuojamo automobilio iki pėsčiosios lokalizavimo vietos, tačiau laiku sureagavęs ir efektyviai stabdydamas, automobilio vairuotojas galėjo ženkliai sumažinti vairuojamo automobilio greitį, kad būtų galima saugiai apvažiuoti pėsčiąją. Pėsčioji T. J. turėjo eiti kelio Butvydonys- Krūminiai pakraščiu prieš transporto priemonių važiavimo kryptį, o tiltu per upę turėjo eiti pėsčiųjų betoniniu takeliu. Padarytas tyrimas įgalina teigti, kad automobilio BMW vairuotojo veiksmai šioje kelio situacijoje,- važiuodamas kelio vingiu į dešinę, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ir , esant kelyje pėsčiajai, laiku nesumažino važiavimo greičio ir saugiai pro ją nepravažiavo, o, nesuvaldęs automobilio, partrenkė pėsčiąją, techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Padarytas tyrimas įgalina teigti ir tai, kad pėsčiosios T. J. veiksmai šioje kelio situacijoje- kelio Butvydonys –Krūminiai riboto matomumo ruože už kelio vingio į dešinę, būdama kelio važiuojamosios dalies vidurinėje dalyje , sudarė šiuo keliu važiuojančio automobilio BMW vairuotojui kliūtį- techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Pagal pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis vienareikšmiškai nustatyti, kaip susiformavo užfiksuoti automobilio ratų slydimo pėdsakai (kairės pusės 63 m, dešinės pusės 65 m ilgio), negalima. Techniniu požiūriu tikėtina, kad šie pėdsakai susidarė, iš pradžių automobiliui BMW važiuojant kelio vingiu į dešinę, kiek artėjant prie kairiojo važiuojamosios dalies krašto, vairuotojui sukant vairą į dešinę ir dalinai praslystant automobilio ratams, po to, automobiliui pradėjus artėti labiau link dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, vairuotojui sukant vairą į kairę, automobiliui sukantis prieš laikrodžio rodyklę apie savo vertikalią simetrijos ašį ir pasisukant labiau dešiniuoju šonu į priekį, kol automobilis BMW, atsitrenkęs į kairįjį tilto pėsčiųjų betoninį takelį ir pasisukęs dešiniuoju šonu į priekį, nuslydo nuo kelio sankasos. Pėsčiosios T. J. partrenkimas, tikėtina, įvyko kelio ilgio atžvilgiu prieš pat rankinės radimosi važiuojamojoje dalyje vietą, kelio pločio atžvilgiu, kelio Butvydonys- Krūminiai važiuojamosios dalies vidurinėje dalyje. Šio eismo įvykio aplinkybių techninė analizė ir padarytas tyrimas įgalina teigti, kad šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo pėsčiosios T. J. veiksmai šioje kelio situacijoje ir automobilio BMW vairuotojo Ž. K. veiksmai šioje kelio situacijoje, nes pėsčioji riboto matomumo kelio ruože būdama kelio važiuojamosios dalies vidurinėje dalyje, sudarė automobilio BMW vairuotojui kliūtį, o vairuotojas, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, laiku nesumažino važiavimo greičio ir saugiai nepravažiavo pro kelyje buvusią pėsčiąją (t. II, b. l. 97-110 ).

24Liudytojų D. U. ir J. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b. l. 175-176, 177-180, 181, 182-183, 184-186,187, T1). Kaltinamojo Ž. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l.168-169, 170-172, 173, T1).

25Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino tačiau teismas laiko, kad ji įrodyta objektyviu rašytiniu įrodymu byloje, t.y. 2011-05-31 ekspertizės aktu Nr.ES-2-11 (b.l. 97-110, T2). Eksperto išvadoje nurodoma, kad šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo pėsčiosios T. J. veiksmai šioje kelio situacijoje ir automobilio BMW vairuotojo Ž. K. veiksmai šioje kelio situacijoje, nes pėsčioji riboto matomumo kelio ruože būdama kelio važiuojamosios dalies vidurinėje dalyje, sudarė automobilio BMW vairuotojui kliūtį, o vairuotojas, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, laiku nesumažino važiavimo greičio ir saugiai nepravažiavo pro kelyje buvusią pėsčiąją. Kelių eismo taisyklių 125 punktas (redakcija galiojusi nuo 2008-09-01, Žin., 2008, Nr.88-3530) numato, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Ekspertų išvadoje nurodoma, kad Ž. K. veiksmai: jog jis nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ir esant kelyje pėsčiajai, laiku nesumažino važiavimo greičio ir saugiai pro ją nepravažiavo, o nesuvaldęs automobilio, partrenkė pėsčiąją – techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Ši ekspertų išvada leidžia tvirtinti, kad kaltinamasis Ž. K. tam tikrus veiksmus konkrečioje situacijoje pasirinko ne visiškai tinkamus ir tokių netinkamų veiksmų pasekoje buvo partrenkta kelyje buvusi moteris. KET 134 p. numato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojui (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Byloje liudytojai skirtingai aiškino apie stabdymo aplinkybę. Liudytojas D. U. nurodė, kad vairuotojas sukiojo vairą bandydamas išvengti susidūrimo, tačiau ar buvo stabdytas automobilis nepajuto. Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pamatęs moterį vairuotojas suktelėjo vairą ir dėl to automobilis pradėjo slysti, ar bandė vairuotojas ištiesinti automobilį, nežino, ir taip automobilis slysdamas ir užkabino moterį. Viskas vyko labai greitai. Liudytojas J. T. teisme nurodė, kad jis slydo, bandė išvengti kliūties- suko vairą ir atsitrenkė. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad važiuojant posūkyje pajuto, jog automobilis pasisuko į dešinę, vairuotojas bandė jį ištiesinti, mašina slydo, vėliau pajuto, kaip ji pasisuko į kairę. Liudytojas J. L. nurodė, kad nejuto ar vairuotojas stabdė. Ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, kad pajuto jog automobilis slyst, nematė kaip atsitrenkė į moterį, pajuto, kaip automobilis apsisuko ir nuslydo į griovį. Taigi liudytojai šią aplinkybę aiškina nevienodai, tačiau nenurodo, kad kaltinamasis stabdė. Pats kaltinamasis teisme nurodė, kad pamatęs moterį, jis stabdė automobilį ir automobilis slysti pradėjo tik paskutiniu momentu, prieš tai jis stengėsi išvengti susidūrimo lėtindamas greitį ir bandydamas pėsčiąją apvažiuoti iš kairės pusės. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu 2008-09-22 apklaustas kaip įtariamasis , dalyvaujant gynėjui, Ž. K. nurodė, kad pravažiavęs posūkį ir pamatęs tiltu einančią moterį, jis pasimetė, vairą pasuko į dešinę, pajuto, kad automobilis pradėjo slysti, pasisuko šonu, tada pasuko vairą į kairę, norėdamas ištiesinti automobilį ir tada pajuto ,kad automobilio priekinė dešinė pusė kabino moterį. Šios apklausos metu jis nurodė, kad pamatęs moterį jis nestabdė, nestabdė ir po smūgio, nes viskas įvyko labai greitai. Papildomai tyrėjui nurodė, kad pamatęs moterį nedarė jokių manevrų, kad išvengtų užvažiavimo ant pėsčiojo. Nurodė, kad jo veiksmai - tai jo reakcijos padariniai (b.l.113-114, T1). Šios apklausos metu kaltinamasi nurodė, kad jis važiavo apie 60 km/h greičiu. Jis nurodė, kad tą staigų posūkį jis pravažiavo apie 60 km/h greičiu ir maždaug 40 m atstumu pamatė kelio viduryje moterį. Taigi iš šių įrodymų galima padaryti išvadą, kad vairuotojas, pastebėjęs kliūtį, nevykdė KET reikalavimo stabdyti transporto priemonę, lėtinti greitį, nes nespėjo į šią situaciją tinkamai sureaguoti.

26Ž. K. patvirtino ,kad vairuotojo pažymėjimas jam buvo išduotas 2008-06-27. Eismo įvykis įvyko 2008-09-21, nepraėjus nei trims mėnesiams nuo vairuotojo pažymėjimo gavimo. Akivaizdu, kad toks laiko tarpas yra per trumpas , jog vairuotojas įgytų pakankamus įgūdžius ir galėtų labai tiksliai veikti kritinėje situacijoje. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. K. nurodė, kad jis staigų posūkį, už kurio , jo teigimu nesimatė kelio, pravažiavo saugiu apie 60 km/h greičiu. Toje vietoje kelio danga buvo drėgnas žvyrkelis, nes naktį lijo. KET numato ,kad tokiu keliu galima važiuoti neviršijant 70 km/h greičiu. Toks greitis yra maksimalus vairuotojui, neturinčiam dvejų metų vairavimo stažo. Todėl teismas laiko, kad konkrečiu atveju vairuotojas nepasirinko saugaus važiavimo greičio. Nors jis ir neviršijo KET leistino greičio, tačiau saugus greitis yra suprantamas taip, kad konkretus vairuotojas , konkrečioje kelio situacijoje sugebėtų suvaldyti transporto priemonę. Tuo tarpu pastebėjęs kelyje kliūtį vairuotojas nurodė, kad jis pasimetė ir nebesugebėjo suvaldyti transporto priemonės, rasti teisingo sprendimo iškilusioje situacijoje. Tai rodo, kad kaltinamojo Ž. K. nurodytas greitis – 60 km/h nebuvo saugus, įvertinant vairuotojo patirtį ir eismo, meteorologines sąlygas. Tuo kaltinamasi Ž. K. pažeidė KET 133 punkto reikalavimus – neviršyti leistino greičio. Taisyklėse nurodoma, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelią, transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

27Ekspertų išvadoje 1 punkte nurodoma, kad Ž. K. vairuodamas automobilį ir važiuodamas apie 60 km/h greičiu, pastebėjęs apie 40 m atstumu važiuojamosios dalies viduryje einančią ta pačia kryptimi T. J., savalaikiai sureagavus ir efektyviai stabdant negalėjo sustabdyti vairuojamo automobilio iki pėsčiosios lokalizavimo vietos. Tačiau laiku sureagavus ir efektyviai stabdant , automobilio vairuotojas galėjo ženkliai sumažinti vairuojamo automobilio greitį, kad būtų galima saugiai apvažiuoti pėsčiąją. Ekspertai nurodė, kad Ž. K. turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, kadangi pėsčioji nesudarė jam staigios kliūties, o kelio važiuojamosios dalies plotis ties tiltu (6,1m) yra pakankamas, kad sumažinus važiavimo greitį saugiai pravažiuoti pro pėsčiąją.

28Kelių eismo taisyklių 134 punktas (kuris inkriminuotas kaltinamajam) įpareigoja automobilio vairuotoją atsiradus kliūčiai ar iškilus eismo saugumo grėsmei, sulėtinti greitį ar net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Šis įpareigojimas transporto priemonės vairuotojui nustatytas nepriklausomai nuo to, kuris eismo dalyvis pažeidė kelių eismo taisykles ir sukėlė grėsmę eismo saugumui. Iš to seka, kad netgi pėsčiajai pažeidus KET, pavyzdžiui einant ne pėsčiųjų taku, o važiuojamąja dalimi ir tokiais veiksmais sudarant kliūtį automobilio BMW vairuotojui, pastarasis jei galėjo reikiamu atstumu pastebėti pėsčiąją ir nesiėmė priemonių savo automobilį stabdyti ar apvažiuoti kliūtį, būtų laikomas pažeidęs KET 134 punkto nuostatas ir šis pažeidimas būtų būtinoji sąlyga padarinių kilimui.

29BPK neteikia pirmenybės nė vienai įrodymų rūšiai, visi byloje esantys įrodymai vertinami BPK 20 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles, remiantis teisėjo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

30Byloje apklausti liudytojai ir kaltinamasis nurodė, kad išvažiavę iš posūkio jie pastebėjo keliu einančią pėsčiąją. Nei liudytojai, nei kaltinamasis nenurodė, kad ji į važiuojamąją dalį išėjo staiga. Tokią situaciją įvertino ekspertai ir jie pasakė, kad Ž. K. turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, kadangi pėsčioji nesudarė jam staigios kliūties, o kelio važiuojamosios dalies plotis ties tiltu (6,1 m) yra pakankamas, kad sumažinus važiavimo greitį saugiai pravažiuoti pėsčiąją.

31Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis Ž. K. turėjo objektyvias galimybes šią kliūtį (pėsčiąją) pastebėti laiku ir tokie kaltinamojo Ž. K. veiksmai buvo būtina kilusio eismo įvykio ir atsiradusių padarinių kilimo sąlyga.

32Ekspertų išvadoje nurodoma, kad įvykio vietoje neužfiksuota automobilio ratų stabdymo pėdsakų, o iš užfiksuotų 63 m ir 65 m ilgio automobilio ratų slydimo pėdsakų negalima nustatyti, kokiame režime šis automobilis važiavo, palikdamas šiuos pėdsakus, nustatyti ar automobilis buvo stabdomas, jei buvo tai kurioje keli vietoje pradėtas stabdyti, negalima. Tai iš esmės atitinka pirminius kaltinamojo Ž. K. parodymus, kuris jis nurodė, kad automobilio nestabdė. Todėl vairuotojas pasirašė ir policijos pareigūno nubraižytą įvykio schemą, kadangi ji atitiko jo aiškinimą ir buvusias įvykio aplinkybes.

33Teismas laiko, kad ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo Ž. K. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiu autoįvykiu. Jeigu jis toje situacijoje būtų pasielgęs kitaip – jis turėjo galimybę saugiai apvažiuoti žuvusiąją T. J..

34Poziciją, kad automobilį stabdė, kaltinamais išdėstė tik jau vėlesnėse apklausose (2010 ir 2011 metais), kai jau buvo gautos specialistų ir ekspertų išvados byloje. Pirmoji specialisto išvada buvo gauta 2009-02-18, o kaltinamasis pirmą kartą buvo apklaustas 2008-09-22. Kaltinamasis gindamasis gali naudotis visomis priemonėmis, keisdamas parodymus ar atsisakydamas juos duoti ir jis neįspėjamas dėl atsakomybės už melagingus parodymus. Liudytojai D. U. ir J. L. nurodė, kad nepajuto ar automobilis buvo stabdomas. Pats kaltinamasis pirmoje apklausoje nurodė, kad automobilio nestabdė, nes viskas vyko labai greitai.

35Ekspertai akte nurodė, kad pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis techniniu požiūriu negalima nei patvirtinti, nei paneigti automobilio BMW vairuotojo Ž. K. nurodytas aplinkybes, kad dėl stabdymo ir manevro, siekiant išvengti pėsčiosios kliudymo, automobilis pradėjo suktis, slysti šonu, tapo nevaldomu ir nuvažiavo nuo kelio, kadangi negalima nustatyti, ar automobilis BMW įvykio vietoje buvo stabdomas, be to negalima nustatyti ar automobilis buvo nesuvaldytas vengiant kelyje buvusios pėsčiosios partrenkimo.

36Todėl teismas atmeta kaltinamojo poziciją ,kad jis pastebėjęs kelyje pėsčiąją visais įmanomais būdais stengėsi išvengti susidūrimo: stabdė automobilį, manevravo sukdamas vairą ir t.t. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją. Šie kaltinamojo parodymai nepatvirtinami byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, ir prieštarauja nustatytiems faktams byloje.

37Byloje turi būti įvertinti ir žuvusiosios T. J. veiksmai, kurie buvo aptarti ir ekspertizės akte. Liudytojai ir kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusioji T. J. buvo jų važiavimo juostoje, nugara į atvažiuojantį automobilį arčiau dešinio krašto. Ekspertai nurodė, kad pėsčiosios T. J. veiksmai šioje kelio situacijoje, - kelio Butvydonys – Krūminiai riboto matomumo ruože už kelio vingio į dešinę, būdama kelio važiuojamosios dalies vidurinėje dalyje, sudarė šiuo keliu važiuojančio automobilio vairuotojui kliūtį ir techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Ekspertai nurodė, kad eismo įvykio aplinkybių techninė analizė ir padarytas tyrimas įgalina teigti, kad šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo pėsčiosios T. J. veiksmai šioje kelio situacijoje ir automobilio BMW vairuotojo Ž. K. veiksmai šioje kelio situacijoje, nes pėsčioji riboto matomumo kelio ruože būdama kelio važiuojamosios dalies vidurinėje dalyje, sudarė automobilio BMW 330 vairuotojui kliūtį, o vairuotojas, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, laiku nesumažino važiavimo greičio ir saugiai nepravažiavo pro kelyje buvusią pėsčiąją. Todėl laikytina kad eismo įvykis įvyko dėl abiejų eismo įvykio dalyvių kaltės, pripažįstant ją kiekvienam po 50 procentų. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų, dėl KET 125, 133, 134 punktų reikalavimų nevykdymo ir atsiradusių padarinių (T. J. žūties) yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 5d.

38Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios elgesys.

39Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

40Kaltinamasis Ž. K. teisiamas pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus (BK 11 str. 2d.). Anksčiau administracine tvarka jis baustas, nuobaudų galiojimas pasibaigęs (b.l.121-122,T2). Jo kraujyje etilo alkoholio po įvykio nebuvo rasta (b.l.108). Kaltinamasis šiuo metu mokosi. Kaltinamasis Ž. K. padarė neatsargų nusikaltimą, už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik vieną atsakomybės rūšį – laisvės atėmimą iki 8 metų. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo jauną ir gerai charakterizuojamą asmenybę, į kilusias sunkias pasekmes dėl žuvusio asmens, į tai, kad nukentėjusiesiems neatlyginta žala, kartu atsižvelgiant į nukentėjusiųjų poziciją, kad jie nesiekia, jog Ž. K. būtų izoliuotas nuo visuomenės, kaltinamajam Ž. K. skirtina bausmė žemiau sankcijos vidurkio ir atidedant bausmės vykdymą.

41Nukentėjusiosios – civilinės ieškovės : M. J. ir S. K. pateikė ieškinius , kuriais prašo kiekviena po 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš civilinių atsakovų: UAB DK ,,PZU Lietuva“ ir Ž. K.

42Civilinis atsakovas ,,PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad draudikui atsiras pareiga išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiųjų patirtai žala atlyginti tik tuomet, kai bus nustatytos transporto priemonės valdytojo Ž. K. civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos (b.l.182-184, T1). Draudiko atsakomybė yra sutartinė, o ne deliktinė, todėl draudimo kompanija atsako tik prisiimtų įsipareigojimų ribose, jos pareiga išmokėti draudimo išmoką kyla draudimo sutarties pagrindu. Įstatymas aiškiai numato draudiko atsakomybės ribas – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jųų 1000 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 300 000 eurų dėl žalos turtui (11 str. 1d.). Todėl draudiko atsakomybė atlyginant eismo įvykio metu visų nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtą neturtinę žalą yra ribojama 1000 eurų suma (3452,80 Lt). Todėl nurodo, kad civiliniuose ieškiniuose išdėstytas reikalavimas priteisti po 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš UAB DK ,,PZU Lietuva“ yra visiškai nepagrįstas. Civilinis atsakovas atsiliepime nurodė, kad konkrečiu atveju žuvusiosios T. J. veiksmai atitinka didelio neatsargumo požymius – pėsčioji turėjo eiti kelio Butvydonys –Krūminiai pakraščiu prieš transporto priemonių važiavimo kryptį, o tiltu per upę turėjo eiti pėsčiųjų betoniniu takeliu, tačiau riboto matomumo ruože buvo kelio važiuojamosios dalies vidurinėje dalyje, taip sudarydama kliūtį transporto priemonės BMW vairuotojui, ir techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su kelių eismo įvykiu. Civilinis atsakovas vertina, kad ši aplinkybė šalina transporto priemonės vairuotojo / jo civilinės atsakomybės draudiko pareigą atlyginti nukentėjusiųjų patirtą žalą. Taip pat nurodo, kad patirtą turtinę žalą sumoje 1275,72 lt jau yra išmokėję. Kita dalis – 1275,72 Lt (t.y. 50 procentų paskaičiuotos turtinės žalos) bus išmokėta po to ,kai, kai bus nustatyta transporto priemonės valdytojo Ž. K. civilinė atsakomybė dėl 2008-09-21 eismo įvykio.

43Dėl neturtinės žalos atlyginimo abi nukentėjusiosios reiškia vienodą ieškinį 70 000 Lt. Draudimas vadovaudamasis įstatymu turėtų pareigą apmokėti bendrai 1000 EUR , t.y. kiekvienai po 500 EUR, kas sudarytų 1726,40 Lt.

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto, teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, privalu atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

45Neatsargūs nusikaltimai yra labai įvairūs ir pagal savo faktines aplinkybes, ir pagal kilusius padarinius. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi, valdydamas automobilį, asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: pasirinkti tinkamą greitį, atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas.

46Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 2K-171/2008). Neabejotina, kad asmens gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir neatkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma.

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 26 d. nutartyje Nr. 2K-2004/2009 konstatavo, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai, apie kuriuos išsamiai nurodyta teismų sprendimuose. Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nelygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms.

48Atsižvelgiant į jau susiformavusią teismų praktiką šiuo klausimu, nukentėjusiųjų-civilinių ieškovių ieškinys dėl neturtinės žalos mažintinas. Pripažintina, kad kiekvienos nukentėjusiosios patirta neturtinė žala yra 14 000 Lt. Tačiau konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į tai, kad nuosprendyje yra išdėstyti motyvai dėl abiejų eismo dalyvių buvusios kaltės, kuri kiekvienam eismo dalyviui prilyginama 50 procentų. Atsižvelgiant į mišrios kaltės formą, neturtinė žala turi būti mažinama ir kiekvienai iš nukentėjusiųjų priteistina po 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, jau įvertinus ir nukentėjusiosios kaltę. Todėl šiuo atveju teismui nėra sudėtinga paskaičiuoti, kokią neturtinės žalos dalį turi atlyginti kaltinamasis (14000 Lt x 50 proc. = 7000 Lt – 1726.40 Lt (draudimo atlyginama žalos dalis)= 5 273.60 Lt).

49Pradėjus šioje byloje ikiteisminį tyrimą, kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas ir iš kaltinamojo 2008-09-22 buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. R0296020, išduotas 2008-06-27 VĮ ,,Regitra“ Utenos filiale, kuris saugomas prie bylos (b.l.116, 1T). Taigi vairuotojas Ž. K. jau treji metai ir septyni mėnesiai negali vairuoti automobilio, nes vairuotojo pažymėjimas yra paimtas. LR BK 68 str. numato teismui galimybę uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Taigi kaltinamasis realiai jau negalėjo naudotis šia teise ilgesnį terminą, nei numato įstatymas, todėl uždraudimas naudotis specialia teise kaltinamajam negali būti taikytinas ir vairuotojo pažymėjimas jam grąžintinas.

50Nukentėjusiųjų atstovai prašė priteisti iš kaltinamojo jų atstovavimo išlaidas ir pateikė teisinių paslaugų sutartį, kurioje nurodoma, kad susitarė dėl 3500 Lt užmokesčio. Tačiau teismui nebuvo pateiktas pinigų sumokėjimo kvitas , todėl teismas, nesant įrodymų apie pinigų sumokėjimą, šių išlaidų atlyginimo klausimo negali išspręsti ir priteisti.

51Vadovaudamasis LR BPK 297 – 308 str. teismas

Nutarė

52Ž. K. pripažinti kaltą, padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 5d. ir jam paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams. Taikyti LR BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

53Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – panaikinti ir jį grąžinti Ž. K..

54Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

55Priteisti iš Ž. K., a.k( - ) M. J., a.k( - ) 5273,60 Lt (penkis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt tris litus šešiasdešimt centų) neturtinės žalos atlyginimo.

56Priteisti iš Ž. K., a.k( - ) S. K., a.k( - ) 5273,60 Lt (penkis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt tris litus šešiasdešimt centų) neturtinės žalos atlyginimo.

57Priteisti iš UAB DK ,,PZU Lietuva“ įmonės kodas 110057869, es. Konstitucijos per.7, Vilnius, a.s. Nr.( - ), AB SEB bankas, banko kodas 70440, M. J., a.k( - ) 1726,40 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt šešis litus keturiasdešimt centų) neturtinės žalos atlyginimo.

58Priteisti iš UAB DK ,,PZU Lietuva“ įmonės kodas 110057869, es. Konstitucijos per.7, Vilnius, a.s. Nr.( - ), AB SEB bankas, banko kodas 70440, S. K., a.k( - ) 1726,40 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt šešis litus keturiasdešimt centų) neturtinės žalos atlyginimo.

59Automobilį BMW 330XI, v.nr.( - ), saugomą UAB ,,Edvima“ aikštelėje, grąžinti R. K., a.k( - ) nuosprendžiui įsiteisėjus.

60Nuosprendis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per 20 d. nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant... 2. kaltinamas pagal LR BK 281 str. 5d.... 3. Teismas... 4. Ž. K., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisyklių 9... 5. jis, 2008 m. rugsėjo 21 d. apie 10 val. Varėnos r. kelio... 6. Tokiais veiksmais Ž. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 5 d.... 7. Kaltinamasis Ž. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės... 8. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis, pamatęs moterį,... 9. Nukentėjusioji-civilinė ieškovė M. J. nurodė, kad 2008-09-20 ji lankė... 10. Nukentėjusioji – civilinė ieškovė S. K. paaiškino, kad 008-09-21 jai... 11. Liudytojas D. U. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas. 2008-09-20 vakare su... 12. Liudytojas J. T. parodė, kad 2008-09-20 vakare su draugais Ž. K., J. L., D.... 13. Liudytojas J. L. parodė, kad 2008-09-20 vakare su draugais Ž. K., J. T., D.... 14. Liudytojas J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Juo važiuojant, kažkas... 15. Liudytojas V. B. parodė, kad 2008-09-20 vakare su draugais Ž. K., J. T., D.... 16. Liudytojas A. D. parodė, kad 2008 m. rugsėjo 21 d. iš ryto, būdamas... 17. Liudytoja M. G. parodė, kad Butvydonių k. Varėnos r. gyvena tėvai.... 18. Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, jo kaltė patvirtinama įvykio vietos... 19. Automobilio BMW 330 v/n ( - ) apžiūros protokolu ( t. I, b. l.... 20. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 446/08 (06), kad T. J. mirtis įvyko... 21. Specialisto išvada Nr. T-A 6893/08 ( 01), kurioje nurodyta, kad Ž. K.... 22. 2011-05-31 ekspertizės aktu Nr. ES-1-11, kurio išvadoje nurodyta, kad... 23. 2011-05-31 ekspertizės aktu Nr. ES-2-11, kurio išvadoje nurodyta, kad... 24. Liudytojų D. U. ir J. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b. l.... 25. Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino tačiau teismas laiko, kad ji... 26. Ž. K. patvirtino ,kad vairuotojo pažymėjimas jam buvo išduotas 2008-06-27.... 27. Ekspertų išvadoje 1 punkte nurodoma, kad Ž. K. vairuodamas automobilį ir... 28. Kelių eismo taisyklių 134 punktas (kuris inkriminuotas kaltinamajam)... 29. BPK neteikia pirmenybės nė vienai įrodymų rūšiai, visi byloje esantys... 30. Byloje apklausti liudytojai ir kaltinamasis nurodė, kad išvažiavę iš... 31. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis Ž. K. turėjo objektyvias... 32. Ekspertų išvadoje nurodoma, kad įvykio vietoje neužfiksuota automobilio... 33. Teismas laiko, kad ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad... 34. Poziciją, kad automobilį stabdė, kaltinamais išdėstė tik jau vėlesnėse... 35. Ekspertai akte nurodė, kad pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje... 36. Todėl teismas atmeta kaltinamojo poziciją ,kad jis pastebėjęs kelyje... 37. Byloje turi būti įvertinti ir žuvusiosios T. J. veiksmai, kurie buvo aptarti... 38. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamos veikos... 39. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.... 40. Kaltinamasis Ž. K. teisiamas pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas yra... 41. Nukentėjusiosios – civilinės ieškovės : M. J. ir S. K. pateikė... 42. Civilinis atsakovas ,,PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė,... 43. Dėl neturtinės žalos atlyginimo abi nukentėjusiosios reiškia vienodą... 44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje neturtinė žala yra... 45. Neatsargūs nusikaltimai yra labai įvairūs ir pagal savo faktines aplinkybes,... 46. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 48. Atsižvelgiant į jau susiformavusią teismų praktiką šiuo klausimu,... 49. Pradėjus šioje byloje ikiteisminį tyrimą, kaltinamajam buvo paskirta... 50. Nukentėjusiųjų atstovai prašė priteisti iš kaltinamojo jų atstovavimo... 51. Vadovaudamasis LR BPK 297 – 308 str. teismas... 52. Ž. K. pripažinti kaltą, padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str.... 53. Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą –... 54. Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti,... 55. Priteisti iš Ž. K., a.k( - ) M. J., a.k( - ) 5273,60 Lt (penkis tūkstančius... 56. Priteisti iš Ž. K., a.k( - ) S. K., a.k( - ) 5273,60 Lt (penkis tūkstančius... 57. Priteisti iš UAB DK ,,PZU Lietuva“ įmonės kodas 110057869, es.... 58. Priteisti iš UAB DK ,,PZU Lietuva“ įmonės kodas 110057869, es.... 59. Automobilį BMW 330XI, v.nr.( - ), saugomą UAB ,,Edvima“ aikštelėje,... 60. Nuosprendis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per 20 d. nuo jo...