Byla 1A-109-361/2015

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Violetos Miliuvienės ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorams Romui Gervaičiui ir Vidai Kaubrytei, nukentėjusiojo atstovui advokatui Romanui Lupeikai, gynėjai Gražinai Mauručaitienei, nuteistajam T. R., vertėjai Livijai Martišauskienei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo T. R., a. k. ( - ) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt / 1882 Eur) bauda. Nuosprendžiu tenkintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš nuteistojo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 232,74 Lt D. S. gydymo išlaidų. Iš nuteistojo taip pat priteisti 600 Lt nukentėjusiajam D. S. turėtų išlaidų atstovo pagalbai apmokėti.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4

  1. R. nuteistas už tai, kad tyčia nesunkiai sužalojo žmogų: 2014-02-15, apie 11.30 val., savo gyvenamosiose patalpose, esančiose ( - ), konflikto metu priėjo prie sėdinčio D. S., ranka sugriebė jam už galvos ir jėga spaudimo veiksmu sutrenkė jo galvą į stalą, taip padarydamas nukentėjusiajam D. S. galvos sumušimą su poodine kraujosruva kaktos dešinėje, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, galvos smegenų sukrėtimą, kas jam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

5Apeliaciniu skundu nuteistasis T. R. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, jog nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir jam buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis neįvykdė, nes tikrai nesužalojo D. S.. Nurodo, jog D. S. pats susižalojo, kilus konfliktui tarp jo, kaip įmonės bankroto administratoriaus, ir D. S., kaip bankrutuojančios įmonės savininko, kreditoriaus ir didžiausio BUAB ,, ( - ) “ debitoriaus. D. S. buvo susierzinęs, visą savaitę stengėsi su juo susitikti, įvykio dieną net kelis kartus jam skambino ir, nors buvo nedarbo diena, jis, T. R., sutiko su juo susitikti. D. S. netenkino jo, T. R., atsakymai dėl jo įmonės bankroto, todėl D. S. įsikarščiavo, pradėjo neadekvačiai elgtis, puolė jį, T. R., sudavė jam kelis smūgius, pradėjo jį smaugti, o išgirdęs, kad jis kviečiasi žmoną į pagalbą ir prašo jos iškviesti policiją, bandė pabėgti. Jis su žmona išbėgo paskui D. S., stengėsi jį sulaikyti, o išgirdęs, kad žmona iškvietė policijos pareigūnus, įbėgo atgal į jo namus, numetė ant žemės ant stalo buvusius dokumentus ir trenkė savo galvą į stalą, matyt taip siekdamas sukurti įspūdį, jog vyko abipusės muštynės, ir išvengti gresiančios atsakomybės. Nuteistasis nurodo, jog D. S. nesugebėjo rišliai paaiškinti nei įvykio aplinkybių, nei įvykio mechanizmo, o tai patvirtina, kad jis išsigalvojo, jog jis, T. R., jį sumušė. D. S. parodymus apie tai, kad jis, T. R., jį sužalojo, patvirtina tik specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad D. S. kaktoje yra 2x5 cm hematoma ir kad mažai tikėtina, jog jis pats būtų galėjęs susižaloti. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas R. P. tokią savo išvadą pagrindė tuo, kad nėra duomenų apie tai, kad D. S. sirgtų psichine liga, o save žaloti gali tik psichiškai nestabilus asmuo. Nuteistojo manymu, teismas specialisto išvadą turėjo vertinti visapusiškai. Be to, byloje nėra surinkta jokių duomenų, jog dėl vieno smūgio D. S. galėjo patirti galvos smegenų sukrėtimą. Šiuo atveju veikos kvalifikacija sietina su ilgesniu kaip 10 dienų gydymusi VšĮ ( - ) rajono savivaldybės ligoninėje, kurioje, beje, dirba D. S. motina. Todėl D. S. turi būti paskirta teismo medicinos ekspertizė, kad būtų galima objektyviai įvertinti jam padaryto kūno sužalojimo sunkumo laipsnį ir kad tai būtų nustatyta pagal objektyvius požymius, o ne paties D. S. subjektyvius nusiskundimus.

6Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam T. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo ją pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistojo kaltė dėl padarytų nusikaltimų yra visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kurie ištirti teisiamojo posėdžio metu: nukentėjusiojo D. S. nuosekliais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme (b. l. 12, 14, 121–122), kuriuos patvirtino Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. g 393/14(03) (b. l. 10) ir papildoma Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. pG 694/14(03) (b. l. 19–20), taip pat Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyr. patrulio T. A. tarnybiniu pranešimu (b. l. 3) bei liudytojo policijos pareigūno T. A. parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (b. l. 34, 136–137) bei kitais įrodymais.

9Nors nuteistasis T. R. savo kaltės padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nepripažino, neigė sužalojęs D. S. ir taip padaręs nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu (b. l. 48–49, 137–138), tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, tokia nuteistojo versija yra gynybinė, pateikta tik siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, pažymėtina ir tai, jog T. R. apskritai neigė įvykio metu vartojęs fizinį smurtą prieš D. S., tačiau tokius jo teiginius iš esmės paneigia byloje esanti specialisto išvada (b. l. 58–60), kurioje aprašant jo paties patirtus sužalojimus nurodoma, jog nustatyti dešinės ir kairės rankos krumplių bei plaštakų išorinių paviršių sužalojimai, kurie, apeliacinės instancijos teismo manymu, tikėtina, atsirado muštynių su D. S. metu, t. y. vis dėlto suduodant nukentėjusiajam smūgius rankomis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistasis T. R. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, t. y. po įvykio praėjus beveik metams laiko, nurodė, jog nukentėjusysis D. S. jį prisitraukė ir smaugė jo paties šaliku (b. l. 137–138), nors šios įvykio detalės nė karto nenurodė ikiteisminio tyrimo metu, todėl akivaizdu, jog nuteistojo parodymai negali būti laikomi nuosekliais.

10Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad T. R. kaltę pagrindžia nuoseklūs ir vienareikšmiai nukentėjusiojo D. S. parodymai, duoti tiek apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jog jį mušdamas, t. y. ranka suėmęs galvą ir lenkdamas link stalo bei taip suduodamas smūgį, sužalojo T. R., kilus ginčui dėl netinkamų veiksmų derinant taikos sutartį bankroto byloje. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino, kaip minėta anksčiau, specialisto išvados bei liudytojų pareigūno T. A. bei specialisto R. P. P. parodymai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (b. l. 136–137). Pažymėtina, jog policijos pareigūnas T. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog nuvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą rado abu – T. R. ir D. S. – su aiškiais sužalojimais, abu jie tvirtino, jog nukentėjo vienas nuo kito, tačiau T. R. nenurodė, jog D. S. pats save sužalojo (b. l. 35–36). Apklausiamas teismo posėdžio metu T. A. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir prisiminė, jog T. R. žmona V. R. galimai sakė jam, jog D. S. trenkėsi į sieną (b. l. 136–137). Todėl akivaizdu, jog pareigūno T. A. parodymai niekaip nepatvirtina nuteistojo T. R. iškeltos gynybinės versijos, neva D. S. susižalojo pats, trankydamas savo galvą į stalą.

11Be to, tenkindamas apeliaciniame skunde pateiktą prašymą, apeliacinės instancijos teismas atliko papildomą įrodymų tyrimą, jo metu buvo apklausta liudytoja J. B., kuri parodė, jog įvykio iš esmės nematė, o tik buvo pakviesta savo žento, t. y. nuteistojo T. R., atbėgti į apačią (iš gyvenamojo namo antro aukšto į rūsį), kadangi žmogus (D. S.) daužo sau galvą. Nusileidusi laiptais ji pamatė pritūpusį žmogų, kuris stovėjo nugara į ją. Gynėjui perklausus, ji patvirtino, jog matė smūgio judesį (b. l. 171–172). Pažymėtina, jog liudytoja nesukonkretino, kokį smūgio judesį ji matė, t. y. ar D. S. trenkėsi į sieną ar į stalą, bet vien tai, jog D. S. tuo metu stovėjo, ir vėl paneigia T. R. keliamą gynybos versiją, jog D. S. savo galvą trankė į stalą, kadangi stovint tai padaryti būtų neįmanoma. Todėl, apeliacinės instancijos teismo manymu, atsižvelgus į tai, jog minima liudytoja susieta su nuteistuoju T. R. artimais giminystės saitais, todėl suinteresuota palaikyti jo pateiktą gynybinę versiją, jos parodymais teismas negali remtis.

12Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje T. R. kaltė įrodinėjama tik nukentėjusiojo D. S. parodymais, kuriuos patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad D. S. kaktoje yra 2x5 cm hematoma ir kad mažai tikėtina, jog jis pats būtų galėjęs susižaloti. Pažymėtina, jog teismas pagrindė, kodėl nukentėjusiojo D. S. parodymai laikytini nuosekliais ir patikimais ir jais remiamasi įrodinėjant nuteistojo kaltę. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo netikėti ir vyresniojo teismo medicinos eksperto pateiktomis išvadomis apie D. S. nustatytą sveikatos sužalojimo mastą ar tikimybę jam susižaloti pačiam.

13Atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistojo T. R. apeliacinio skundo argumentai, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, prieštarauja byloje esantiems ir teisiamojo posėdžio metu ištirtiems įrodymams, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų.

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Nutarė

15nuteistojo T. R. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai