Byla Ik-3549-142/2011
Dėl sprendimų panaikinimo atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Ariui Damušiui, atsakovės atstovui Igoriui Janavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Euroconstruction group“ skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija,

Nustatė

2UAB „Euroconstruction group“ (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI, ir Inspekcija) 2011 01 28 sprendimą Nr. (04)-K3-24; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI, ir atsakovė) 2011 04 29 sprendimą Nr. 69-98; 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – ir MGK, ir Komisija) 2011 07 26 sprendimą Nr. S-174(7-128/2011).

3Paaiškina, kad skundžiamuose sprendimuose ir patikrinimo akte išdėstyta pozicija, kad pareiškėjos iš UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ pagal 2009 08 26 pirkimo-pardavimo sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą įgytas butas (adresas ( - ), Vilnius, unikalus Nr. ( - ), toliau – ir butas) nebuvo naudojamas pareiškėjos ūkinės komercinės veiklos vykdymui ir ekonominės naudos gavimui, kas sudaro pagrindą neįtraukti buto pirkimo PVM į PVM atskaitą.

4Mano, kad mokesčių administratoriai privalo vadovautis viešojo administravimo principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, taip pat šiame įstatyme esančiomis nuostatomis dėl individualaus sprendimo.

5Nesutinka su sprendimuose dėstomais motyvais ir esamu įrodymų vertinimu. Tai, kad butas buvo nuomojamas pažįstamiems asmenims, pasak pareiškėjos, nepaneigia buto nuomos fakto ir už nuomą gautos ekonominės naudos fakto. Be to, butas buvo nuomojamas ir asmeniui, kurio su pareiškėja nesieja jokie „saitai“. Mano, kad buto naudojimas gyvenamojo būsto nuomos veiklai negali būti paneigtas.

6Dėl buto įrengimo paaiškina, kad ta aplinkybė, kad butas nuomos iš UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ laikotarpiu (nuo 2009 11 09 iki 2010 06 30) nebuvo naudojamas pareiškėjos PVM apmokestinamoje veikloje, buvo sąlygota tik to, kad šiuo laikotarpiu vykdyti buto įrengimo darbai (ūkio būdu). Nuo buto įgijimo nuosavybės teise butas nuolat ir sistemingai buvo naudojamas ekonominės naudos gavimui.

7Nesutinka su UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ direktoriaus K. T. H. paaiškinimu, kad bute nuo nuomos pradžios iki 2010 09 15 gyveno A. B., nes A. B. tuo laikotarpiu buvo išvykusi iš Lietuvos į JAV.

8Dėl viešo skelbimo apie buto nuomą paaiškina, kad skelbimo nebuvimas nepatvirtina to, kad butas nebuvo naudojamas komercinėje veikloje. Butas nuo pat pradžios šioje veikloje buvo naudojamas beveik be pertraukų. Pareiškėja yra pajėgi užtikrinti pakankamą klientų srautą savo jėgomis, todėl nėra būtinybės imtis papildomų rinkodaros veiksmų. Nuomojant butą saviems klientams yra daug pranašumų (saugumas, patikimumas ir kt.).

9Dėl piniginių lėšų butui įsigyti paaiškina, kad butas priklauso pareiškėjai nuosavybės teise, yra naudojamas ekonominei naudai gauti, pats buto nuosavybės teisės įgijimo faktas nėra ginčijamas. Tai, kad dėl buto įsigijimo pareiškėja turi įsipareigojimų tretiesiems asmenims, niekaip neįtakoja paties buto įgijimo fakto.

10Dėl buto tikslinės naudojimo paskirties pakeitimo paaiškina, kad svarbu yra tai, jog buto tikslinės naudojimo paskirties pakeitimas buvo viena iš esminių sąlygų, su kurios įvykdymu buvo susietas buto įsigijimas, tai nurodyta 2009 08 26 pirkimo-pardavimo sutarties 2.2., 2.3. p. Tai buvo daroma tam, kad butą būtų galima nuomoti, o tokia veikla (gyvenamiesiems poreikiams tenkinti skirto nekilnojamojo turto trumpalaikė nuoma) ir verčiasi pareiškėja.

11Dėl veiksmų atlikimo per įgaliotinį paaiškina, kad nepagrįsti argumentai dėl L. B. įgaliojimo atlikti veiksmus, susijusius su 80 000,00 Lt pasiskolinimu, ir išvada, kad ji realiai ir vykdė sandorius. Visos su buto įsigijimu susijusios prievolės kilo būtent pareiškėjai, o ne nurodytam fiziniam asmeniui.

12Dėl vykdomos nekilnojamųjų daiktų nuomos veiklos paaiškina, kad skundžiamuose sprendimuose yra prieštaravimų, kadangi vienu atveju mokesčių administratorius pripažįsta, kad pareiškėja vykdo gyvenamiesiems poreikiams tenkinti skirto nekilnojamojo turto nuomos veiklą, o tuo atveju, kai galima PVM atskaita, jau nepripažįsta tokios veiklos. Pareiškėjos manymu, įrodymai patvirtina, kad būtent tokią ūkinę-komercinę veiklą pareiškėja vykdo.

13Daro išvadą, kad mokesčių administratorių išvados pagrįstos prieštaringomis prielaidomis. Pareiškėja mokestinių įstatymų pažeidimo nepadarė.

14Paaiškina dėl Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies taikymo. Remiasi teismų praktikos nuostatomis, kad taikant nurodytą įstatymo normą būtina nustatyti mokesčio mokėtojo vienintelį tikslą gauti mokestinę naudą. Šiuo atveju akivaizdu, kad sandoris, kuriuo pareiškėja įgijo butą, buvo orientuotas į naudos siekimą, sukūrimo galimybės butą naudoti ekonominės naudos gavimui. Pajamų gavimo fakto mokesčių administratoriai nekvestionavo. Pareiškėja negalėjo sudaryti sandorio vien tik siekdama mokestinės naudos, nes tokia nauda neadekvati piniginėms išlaidoms. Dėl to negali būti paneigta pareiškėjos teisė į PVM atskaitą.

15Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai aiškino, kad pareiškėja įvykdė savo pareigą įrodyti, kad butas buvo naudojamas ekonominėje bendrovės veikloje, tuo tikslu butas buvo įgytas. Teigė, kad jokie teisės aktai nenumato, kad tai, jog butas buvo nuomojamas susijusiems asmenims, atima iš pareiškėjos teisę į PVM atskaitą. Tarp pareiškėjos ir tų asmenų buvo ryšis, tačiau gautos ir nuomos pajamos. Taip pat teisės į PVM atskaitą negali paneigti ta aplinkybė, kad butas įgytas iš skolintų lėšų, nes kaip būtų vertinama, jeigu lėšos būtų paskolintos iš banko. Skolos yra grąžinamos iš bendrovės lėšų. Mano, kad mokesčių administratorius rėmėsi tik prielaidomis.

16Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 48-51) nurodo, kad su skundu nesutinka, ir prašo atmesti.

17Paaiškina, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas. Pareiškėja savo nesutikimą su Mokestinių ginčų komisijos sprendimo išvadomis grindžia iš esmės tais pačiais motyvais, kuriais ginčijo VMI 2011 07 26 sprendimą Nr. 69-98. Mokestinis ginčas šioje byloje vyksta dėl pareiškėjos teisės atskaityti pirkimo PVM už įsigytas negyvenamąsias patalpas (administracines patalpas).

18Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju, mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio (ūkinės operacijos), kuris gali būti tiriamas šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Taikant šią teisės normą turi būti atliekamas retrospektyvus paties sandorio (ūkinės operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Šiuo atveju yra būtina nustatyti MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje nurodytą mokesčių mokėtojo tikslą (gauti įstatyme apibūdintą mokestinę naudą). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą (2007 07 17 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007). Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 58 straipsnio 1 dalyje (2004-01-15 įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) nustatyta, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM mokėtojo PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui, ar prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui už šalies teritorijos ribų tuo atveju, kai toks prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas nebūtų neapmokestinamas PVM, jeigu jis vyktų šalies teritorijoje. Ši sąlyga netaikoma, jeigu už Europos Bendrijų teritorijos ribų suteiktos draudimo ir (arba) šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytos finansinės paslaugos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustatė, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Taigi tam, kad apmokestinamajam asmeniui būtų pripažinta teisė į PVM atskaitą ir nustatyta tokios teisės apimtis, iš principo yra būtinas tiesioginio ir betarpiško ryšio egzistavimas tarp konkretaus pirkimo sandorio ir vieno arba kelių konkrečių pardavimo sandorių, suteikiančių teisę į atskaitą. Teisė į atskaitą taip pat suteikiama mokesčių mokėtojui, net jei nėra tiesioginio ir betarpiško ryšio tarp konkretaus pirkimo sandorio ir vieno ar kelių konkrečių pardavimo sandorių, suteikiančių teisę į atskaitą, jei ginčijamos išlaidos už paslaugas sudaro dalį jo bendrųjų išlaidų ir yra sudedamoji jo tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų kainos dalis (administracinė byla Nr. A-556-963/2009). Pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką, kad PVM mokėtojas turėtų teisę į PVM atskaitą įtraukti įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM, tarp tų prekių ar paslaugų pirkimo ir vieno ar kelių pardavimo sandorių, dėl kurių įgyjama teisė į PVM atskaitą, turi būti tiesioginis ir betarpiškas ryšys. Tačiau teisė į PVM atskaitą gali būti suteikiama ir kai tokio tiesioginio ir betarpiško ryšio tarp minėtų sandorių, nėra, bet su tų prekių ar paslaugų įsigijimu susijusios išlaidos sudaro dalį PVM mokėtojo bendrųjų išlaidų ir yra sudedamoji jo tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų kainos dalis ir jei PVM mokėtojas gali tai pagrįsti objektyviais įrodymais. Be to, Europos Teisingumo Teismas savo priimtuose sprendimuose bylose dėl PVM atskaitos (byla C-110/94, C-400/98, C-98/98 ir kt.) yra konstatavęs, kad teisė į PVM atskaitą PVM mokėtojui išlieka ir tuo atveju, jeigu jis PVM apmokestinamas prekes ar paslaugas įsigyja numatomai ekonominei PVM apmokestinamai veiklai vykdyti (tai PVM mokėtojas turi pagrįsti objektyviais įrodymais), tačiau dėl atitinkamų objektyvių priežasčių tos veiklos, kuriai vykdyti įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM buvo įtraukęs į PVM atskaitą, vykdyti nepradėjo. Tokiu atveju PVM mokėtojas turi teisę atskaityti PVM tik tada, jeigu jis pasinaudodamas įsigytų prekių bei paslaugų, skirtų tokiai numatomai ekonominei veiklai vykdyti, kurios vykdyti dėl objektyvių priežasčių nepradėjo, PVM atskaita veikia sąžiningai ir jeigu tai nėra susiję su mokesčių vengimu bei sukčiavimu. Iš minėtų teisės normų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad pagrindinė įstatymu nustatyta sąlyga PVM atskaitai – įsigytos (importuotos) prekės ir paslaugos turi būti skirtos PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, į PVM atskaitą pretenduojantis asmuo privalo objektyviais įrodymais pagrįsti, kad jis PVM apmokestinamas prekes ar paslaugas įsigijo ekonominei PVM apmokestinamai veiklai vykdyti ir toks įsigijimas nėra susijęs su mokesčių vengimu bei sukčiavimu. PVM mokėtojas privalo pats įrodyti, kad jo įsigytos prekės ar paslaugos, kurių pirkimo ar importo PVM buvo įtrauktos į PVM atskaitą, yra susijusios su jo vykdoma PVMĮ 58 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla.

19Iš bylos medžiagos matyti, kad Inspekcija patikrinimo metu nustatė Bendrovės apmokestinimui reikšmingas faktines aplinkybes. Nustatyta, kad 2007 09 12 R. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ (tuo metu buvusi UAB „Miesto centro biuras“) sudarė preliminariąją sutartį dėl būsimos buto pirkimo-pardavimo sutarties, kuria šalys susitarė, kad būsimasis pardavėjas UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ parduos, o būsimoji pirkėja pirks būsimajam pardavėjui nuosavybės teise priklausysiantį butą, adresu ( - ) Vilnius. Nustatyta, kad 2009 08 26 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėja, atstovaujama direktoriaus V. B., iš UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ (iki 2010 06 10 UAB „Miesto centro biuras“) įsigijo negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, esančias ( - ), Vilniuje. Patalpų plotas – 46,46 m2, bendra įsigyjamų patalpų vertė – 375 000 Lt. Sutarties 2.2 ir 2.3 punktuose nurodyta, kad pirkėjas iki sutarties pasirašymo dienos yra sumokėjęs pardavėjui 295 000Lt, o likusius 80 000 Lt įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip per 28 darbo dienas po to, kai pardavėjas pakeis turto paskirtį į gyvenamąją, įregistruos tai nekilnojamojo turto registre ir praneš apie tai pirkėjui. Šalys susitarė, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą pareiškėjai pereis nuo turto priėmimo-perdavimo akto pasirašymo momento. Nustatyta, kad pareiškėja, R. A. ir UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ 2009 08 26 pasirašė trišalį susitarimą dėl sumokėtų piniginių lėšų įskaitymo, kuriuo susitarė, kad „2007-09-12 preliminariosios sutarties dėl būsimo buto, adresu ( - ). Vilnius, pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp būsimojo pardavėjo UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ ir R. A., sumokėtų avansinių mokėjimų, kurių dydis yra 295000 Lt, R. A. ir UAB „Euroconstruction group“ susitarimu bus įskaitomas kaip UAB „Euroconstruction group“ sumokėtas būsimajam pardavėjui (UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“) avansinis mokėjimas pagal R. A. ir būsimojo pardavėjo 2007-09-12 preliminariąją sutartį dėl būsimos buto pirkimo-pardavimo sutarties“. Šiuo susitarimu R. A. ir UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ patvirtino, kad neturi vienas kitam pretenzijų ir/ar reikalavimų, susijusių su 2007 09 12 preliminariosios sutarties dėl būsimos buto pirkimo-pardavimo sutarties, o UAB „Euroconstruction group“ įsipareigojo R. A. kompensuoti 295 000 Lt sumą. Nustatyta, kad R. A. ir L. B. iki 2009 08 26 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo minėtos 2007 09 12 preliminariosios sutarties dėl būsimos buto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buto pardavėjui UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ buvo sumokėjusios 295 000 Lt. Iš UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ apskaitos dokumentų nustatyta, kad R. A. 2007 07 19 pervedė 15 000 Lt, 2007 09 26 – 100 000 Lt, 2007 10 31 – 140 000 Lt, 2007 12 21 – 30 000 Lt (iš viso – 285 000Lt). L. B. 2008 06 25 pervedė 10 000 Lt. Nustatyta, kad pareiškėja ir R. A. 2009 08 26 pasirašė susitarimą dėl įsiskolinimo grąžinimo, kuriuo pareiškėja įsipareigojo R. A. grąžinti 295 000 Lt iki 2015 12 31 dalimis arba iš karto. Šalys susitarė, kad už įsiskolinimą pareiškėja neturi prievolės mokėti palūkanų, delspinigių ar kitų mokėjimų. Įsiskolinimas gali būti grąžinamas grynaisiais pinigais arba bankiniais pavedimais į R. A. banko sąskaitą. Inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad R. A. yra pareiškėjos direktoriaus V. B., kuris nuo pareiškėjos įsteigimo, t. y. nuo 2008 01 22 iki 2010 06 29 buvo ir vieninteliu bendrovės akcininku, močiutė, o L. B. yra direktoriaus V. B. mama. Pažymi, kad PVMĮ 2 straipsnio (2005 06 21 įstatymo Nr. X-261 redakcija) 31 punkte yra pateiktas susijusių asmenų sąrašas, pagal kurį pareiškėja (bendrovė), kaip apmokestinamasis asmuo, ir jos valdymo organo narys bei darbuotojas V. B., R. A., L. B. yra susiję asmenys. Nustatyta, kad UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ su pareiškėja 2009 11 09 pasirašė susitarimą dėl pirkimo pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo, pagal kurį pareiškėja patvirtino, kad pardavėjas įsipareigojimus, prisiimtus pirkimo pardavimo sutarties 2.3 punkte, įvykdė (pardavėjas pakeitė turto paskirtį į gyvenamąją, įregistravo tai nekilnojamojo turto registre ir pranešė apie tai pirkėjui. Pirkėjas savo įsipareigojimų, nurodytų pirkimo-pardavimo sutarties 2.3 punkte (įsipareigojimo sumokėti pardavėjui 80 000 Lt ne vėliau kaip per 28 darbo dienas po to, kai pardavėjas pakeis turto paskirtį į gyvenamąją), neįvykdė. Todėl šalys susitarė, kad pirkėjas įsipareigoja grąžinti įsiskolinimą, kuris lygus 80 000 Lt, iki 2010 06 30. Nustatyta, kad pareiškėja 2010 07 01 įgaliojimu įgaliojo bendrovėje nedirbančią L. B. pareiškėjos vardu skolintis pinigus, bet ne daugiau kaip 80 000 Lt, iš bet kurio fizinio arba juridinio asmens, bendrovės vardu sudaryti ir pasirašyti paskolos sutartį, bendrovės vardu įkeisti jai priklausantį turtą, sudaryti bendrovės vardu buto priėmimo perdavimo aktą, jį užregistruoti VĮ Registrų centre, atstovauti bendrovę notarų biure, VĮ Registrų centre, draudimo įstaigose. Nustatyta, kad pareiškėja, atstovaujama L. B., 2010 07 02 sutartimi pasiskolino 80 000 Lt iš E. L.. 2010 07 02 sutartyje numatyta, kad E. L. įsipareigoja suteikti pareiškėjai 80 000 Lt (23169,60 Eurų) paskolą, įkeičiant butą, esantį ( - ), Vilniuje. Susitarta, jog paskola bus grąžinta iki 2010 11 02. E. L. suteiktą paskolą pervedė į UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ banko sąskaitą. Inspekcija taip pat nustatė, kad patikrinimo akto surašymo datai (2010 11 15) 80 000 Lt paskola E. L. nebuvo grąžinta. Nustatyta, kad 2010 07 02 pagal priėmimo-perdavimo aktą UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ perdavė, o UAB „Euroconstruction group“ priėmė nekilnojamąjį turtą – butą, esantį ( - ), Vilniuje. Pardavėjas patvirtino, kad pirkėjas yra visiškai atsiskaitęs su pardavėju pagal tarp šalių sudarytą 2009 08 26 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Buto įsigijimas įformintas UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ išrašyta 2010 07 02 PVM sąskaita-faktūra serija MCT Nr. ( - ) kurioje nurodyta buto apmokestinamoji vertė – 309 917,36 Lt, PVM – 65 082,64 Lt, iš viso – 375 000 Lt. Nustatyta, kad pareiškėjos buhalterinėje apskaitos sąskaitoje Nr. 4481 „Skolos fiziniams asmenims“ 2010 m. liepos mėn. apskaityti įsiskolinimai E. L. – 80 000 Lt, R. A. – 295 000 Lt bei V. B. – 346 324,18 Lt, iš viso – 721 324,18 Lt.

20Iš Inspekcijos 2010 11 15 patikrinimo akto Nr. AU16-59 matyti, jog vietos mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjos registruota veikla yra variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas, kuri atitinka faktiškai vykdomą mokesčių mokėtojo veiklą. Mokesčių mokėtojų registre patalpų nuomos veikla nedeklaruota. Inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėja minėtą butą Vilniuje įsigijo faktiškai tam neturėdama jokių finansinių resursų, nes R. A. ir L. B. sumokėti avansiniai mokėjimai (295 000 Lt), bendru 2009 08 26 sutarimu su pareiškėja buvo įskaityti kaip pareiškėjos sumokėtos lėšos UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“. Byloje nustatyta, kad minėtą nekilnojamąjį turtą pagal 2007 09 12 preliminariąją sutartį norėjo įsigyti R. A., tačiau vėliau, įkūrus UAB „Euroconstruction group“ (juridinių asmenų registre įregistruota 2008 01 22), minėto buto pirkimą iš susijusio asmens R. A. perėmė pareiškėja. Likusi užmokesčio už butą dalis (80 000 Lt) taip pat sumokėta iš pareiškėjos skolintų lėšų, nes pareiškėja neturėjo piniginių lėšų sandoriui įvykdyti. Inspekcija įvertino pareiškėjos metinius pardavimo pajamų (2009 m. – 86 811 Lt; 2008 m. – 62 831 Lt) ir pirkimų (2009 m. – 92 088 Lt; 2008 m. – 322 133 Lt) santykius (2009 m. – 0,94; 2008 m. – 0,2), todėl pagrįstai nurodė, kad pareiškėja neturėjo lėšų butui įsigyti. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja 2008 m. turėjo 139 247 Lt grynojo nuostolio, 2009 m. grynasis pelnas tesudarė 24 934 Lt, t.y. pareiškėja faktiškai nedisponavo piniginėmis lėšomis, reikalingomis įvykdyti finansinius įsipareigojimus R. A. ir E. L.. Nustatyta, kad pareiškėja 2010 09 01 turėjo ne tik 375 000 Lt negrąžintų paskolų minėtiems fiziniams asmenims, bet ir 346 324,18 Lt įsiskolinimą buvusiam akcininkui ir esamam direktoriui V. B. bei 11 178,70 Lt skolą tiekėjams. Inspekcija pažymėjo, kad pareiškėja 2010 07 01 įgaliojo susijusį asmenį L. B. pareiškėjos vardu skolintis pinigus, užtikrinant pareiškėjos skolinių prievolių įvykdymą, pareiškėjos vardu įkeisti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, sudaryti buto Vilniuje priėmimo-perdavimo aktą, tai yra realiai sandorius pareiškėjos vardu vykdė L. B.. Inspekcija informacinės bazės duomenimis nustatė, kad L. B. nuo 2008 06 19 įsiregistravo mokesčių mokėtojų registre, kaip vykdanti individualią veiklą – nuosavas nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas, naujų pastatų statyba ir pastatų remontas, restauravimas ir rekonstravimas, bei patalpų nuomos paslaugų teikimas. Realiai veikla buvo vykdoma nuo 2003 04 01. Nustatė, kad susijęs asmuo R. A. mokesčių mokėtojų registre buvo deklaravusi, kad gauna pajamas iš nekilnojamo turto nuomos, teikė metines pajamų mokesčio deklaracijas (GPM305), kuriose deklaravo gaunamas pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos, o paskutinę deklaraciją pateikė už 2007 mokestinius metus, t. y. už tuos metus kai R. A. ir UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ 2007 09 12 sudarė preliminarią sutartį dėl būsimo buto pirkimo pardavimo sutarties, bei per 2007 m. sumokėjo avansu 285 000 Lt.

21Pareiškėja patikrinimo metu pateikė Inspekcijai pinigų priėmimo kvitus, kuriuose įformintas pinigų priėmimas iš fizinių asmenų už buto, esančio ( - ), Vilniuje, nuomą – 2010 07 12 pinigų priėmimo kvitą serija ( - ), kuriame nurodyta, kad 900 Lt gauta iš M. V. už buto nuomą nuo 2010 07 15 iki 2010 07 22 (8 kalendorinės dienos, vidutiniškai po 112,50 Lt už dieną); 2010 07 23 pinigų priėmimo kvitą serija ( - ), kuriame nurodyta, kad 800 Lt gauta iš J. B. už buto nuomą nuo 2010 07 23 iki 2010 07 28 (6 kalendorinės dienos, vidutiniškai po 133,33 Lt už dieną; 2010 08 11 pinigų priėmimo kvitą serija ( - ), kuriame nurodyta, kad 1500 Lt gauta iš E. K. už buto nuomą nuo 2010 08 11 iki 2010 08 29 (19 kalendorinių dienų, vidutiniškai po 78,95 Lt už dieną). Minėti asmenys buvo apklausti ir patvirtino, kad nuomojosi butą. Tačiau Inspekcija patikrinimo metu surinko įrodymus, keliančius pagrįstas abejones pareiškėjos vykdytos nuomos realumu. Inspekcija nustatė, kad buto nuomos sutartys su šiais asmenimis nebuvo sudarytos. M. V. 2010 09 27 paaiškinime, J. B. 2010 09 27 paaiškinime ir E. K. 2010 10 12 paaiškinime nurodė, kad su pareiškėjos direktoriumi V. B. yra pažįstami iš anksčiau. Inspekcijos informacinės bazės duomenimis nustatyta, kad dviejų iš minėtų asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos (E. K. – ( - ), J. B. – ( - ), Kaune) yra šalia V. B. deklaruotos gyvenamosios vietos (( - ), Kaune) bei pareiškėjos registravimo ir veiklos vykdymo vietos (( - ), Kaune), t. y. kaimynystėje. Bendrovės direktorius V. B. 2010 09 30 paaiškinime nurodė, kad visi buto nuomininkai buvo iš kolegų rato. Inspekcija nustatė, kad pinigų priėmimo kvitai pareiškėjos bendrovėje nebuvo išrašomi chronologine seka, dalies kvitų pareiškėja nepateikė, nevedama kvitų blankų apskaitos knyga, nustatyta, kad minėti kvitai (2010 07 12 pinigų priėmimo kvitas serija ( - ), 2010 07 23 pinigų priėmimo kvitas serija ( - ), 2010 08 11 pinigų priėmimo kvitas serija ( - )) išrašyti vėlesniu numeriu, tačiau ankstesne data, nesilaikant eiliškumo. Inspekcija pareiškėjos mokestinį tyrimą pradėjo 2010 09 09 ir baigė 2010 09 30, o mokestinį patikrinimą pradėjo 2010 09 30 ir baigė 2010 11 15. Pareiškėja mokestinio patikrinimo metu siekdama pagrįsti buto, esančio ( - ), Vilniuje, nuomos veiklos tęstinumą, Inspekcijai mokestiniam patikrinimui pateikė 2010 09 02 pinigų priėmimo kvitą serija ( - ), kuriame nurodyta, kad pinigai (2400 Lt) paimti iš A. K. už buto nuomą nuo 2010 09 02 iki 2010 09 30 (28 kalendorinės dienos, vidutiniškai 85,71 Lt už dieną). Inspekcija nustatė, kad A. K. yra V. B. pusseserė, todėl šis dokumentas negali būti vertinamas kaip pakankamas įrodymas pareiškėjos realiai vykdomai buto nuomos veiklai pagristi. Pareiškėja mokestinio patikrinimo metu taip pat pateikė 2010 10 15 pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. ( - ), kuriame nurodyta, kad pinigai (3500 Lt) paimti iš I. T. už buto nuomą nuo 2010 10 15 iki 2010 11 26 (42 kalendorinės dienos, vidutiniškai po 83,33 Lt už dieną). Pareiškėja skunde nurodo, jog Inspekcijos sprendime neakcentuojama buto nuoma I. T., kuri nesusijusi su pareiškėja. Dėl šio argumento atsakovė pažymi tai, jog po mokesčių administratoriaus atlikto mokestinio tyrimo, kai nustatomi pažeidimai, susiję su valdomo nekilnojamojo turto naudojimu PVM apmokestinamojoje veikloje, ir dėl šios priežasties mokesčių administratoriaus atliekamo mokestinio patikrinimo metu pareiškėjos pateikiami įrodymai dėl jos nekilnojamojo turto naudojimo yra vertintini kritiškai, kaip gynybinę poziciją formuojantys dokumentai. Be to, Inspekcijos 2010 11 15 patikrinimo aktu Nr. AU16-59 yra tikrintas pareiškėjos PVM apskaičiavimo pagrįstumas laikotarpiu nuo 2009 10 01 iki 2010 08 31, todėl mokesčių administratorius rinko ir vertino įrodymus, įtakojančius PVM apskaičiavimo teisingumą tikrinamuoju laikotarpiu, pareiškėjos pateiktas 2010 10 15 pinigų priėmimo kvitas nesusijęs su pareiškėjos neteisėta 2010 m. liepos mėn. PVM atskaita. V. B. 2010 0930 paaiškinime nurodė, kad „buto Vilniuje nuomininkai yra iš kolegų rato, esant klientų trūkumui planuojama reklaminė kompanija“. Inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėja neieško buto nuomininkų viešai, t. y. neteikia skelbimų spaudoje ar internete. Nustatyta, kad interneto puslapyje www.mikalojausziedas.lt (administruojamas šio gyvenamojo ir komercinio komplekso vystytojo UAB „Sektor Real Estate“) nurodoma informacija, kad „Mikalojaus žiedo butas Vilniaus senamiestyje - išskirtiniai apartamentai“. „Mikalojaus žiedas“ – modernus, naujos statybos trijų aukštų namas su mansarda bei vidiniu kiemu. Tai gotikinį stilių išsaugantis pastatas ramioje vietoje, Vilniaus senamiesčio širdyje, Žemaitijos ir Šiaulių gatvių sankryžoje.“ Kaip matyti iš bylos medžiagos, anot pareiškėjos vadovo V. B. paaiškinimo, butas buvo nuomojamas nesudarant jokių sutarčių, t. y. nenumatant galimos žalos atlyginimo už padarytus nuostolius, kas prieštarauja elementariai verslo logikai. Inspekcija patikrinimo metu surinko ir kitus objektyvius įrodymus, paneigiančius minėto buto naudojimą pareiškėjos PVM apmokestinamojoje veikloje. Nustatyta, jog sudarius 2009 08 26 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, laikotarpiu iki buto nuosavybės teisės perėjimo, 2009 11 09 su UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ buvo pasirašyta minėto buto nuomos sutartis, kuri galiojo iki 2010 06 30. Bendrovės direktorius V. B. paaiškinime nurodė, kad nuomos metu bute buvo atliekami apdailos darbai, butas ruošiamas nuomos laikotarpiui. Tačiau patikrinimo metu pareiškėja dokumentų, patvirtinančių remonto darbus, nepateikė. Pareiškėjos apskaitoje sąnaudos už remonto darbus neapskaitytos. Nustatyta, kad UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ išrašė pareiškėjai PVM sąskaitas faktūras už buto nuomą ir už šios nuomos laikotarpiu sunaudotą elektros energiją bei šaltą ir karštą vandenį. Inspekcija taip pat nustatė, kad pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje neapskaityti buitinės įrangos ir baldų įsigijimai, reikalingi nuomotojų apgyvendinimui. V. B. 2010 10 29 paaiškinime nurodė, kad „Bendrovei priklausantis Vilniuje esantis butas yra apstatytas baldais ir jame naudojama buitinė technika bei kito inventoriaus dalis yra ne įmonei priklausantis turtas“. Inspekcija atlikto 2010 09 30 mokestinio tyrimo metu nustatė, kad minėtas butas buvo naudojamas privatiems poreikiams tenkinti bei neuždirbo jokių pajamų pareiškėjos PVM apmokestinamoje veikloje. Inspekcija pareiškėjai pasiūlė patikslinti PVM deklaracijas ir atskaitytas pirkimo bei grąžintinas PVM sumas sumažinti PVM sumomis, nurodytomis UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ 2009 m. 11-12 mėnesiais ir 2010 m. 01-07 mėnesiais išrašytose PVM sąskaitose faktūrose už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus. Pažymi, jog pareiškėja pripažino šį mokestinio tyrimo metu nustatytą pažeidimą ir patikslino PVM deklaracijas ir sumažino iš biudžeto grąžintiną PVM sumą 1702,95 Lt. Vilniaus apskrities VMI atliko UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ priešpriešinį patikrinimą, kurio metu UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ generalinis direktorius K. T. H. 2010 09 15 pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad „Bendrovės duomenimis, bute nuo nuomos pradžios termino iki dabar (2010-09-15) gyveno A. B.“. Nustatyta, jog A. B. yra pareiškėjos direktoriaus V. B. sesuo. Dėl šios aplinkybės pareiškėja pateiktame skunde nurodo, kad K. T. H. neteisingai paaiškino, jog bute nuo nuomos pradžios termino iki 2010 09 15 gyveno A. B., nes ji šiuo laikotarpiu buvo išvykusi iš Lietuvos į JAV, ką įrodo paso puslapių kopijos. Pažymi, jog iš byloje esančios A. B. paso puslapio kopijos matyti, kad ji į JAV išvyko 2010 06 10, kas nepaneigia UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ vadovo pateiktos informacijos apie A. B. gyvenimą minėtame bute ankstesniu laikotarpiu.

22Įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, Inspekcijos nustatytas aplinkybes ir pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, atsakovė daro išvadą, jog Inspekcija pagrįstai nepripažino pareiškėjos teisės į 65 083 Lt PVM atskaitą pagal 2010 07 02 PVM sąskaitą faktūrą serija MCT Nr. ( - ) Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos įsigytas nekilnojamasis turtas nebuvo susietas su pareiškėjos vykdoma PVM apmokestinama veikla. Pagrindinė pareiškėjos veikla buvo orientuota ne į nekilnojamojo turto nuomą ar iš jos kylančius galimus kitus sandorius. Nustatyta, kad minėto buto pirkimo sandoris sudarytas po to, kai preliminarųjį buto įsigijimo sandorį ir didžiąją mokėjimų dalį už butą atliko su pareiškėja susijęs asmuo. Pareiškėja, įsigijusi gyvenamąją patalpą ir apskaitoje atvaizduodama buto nuomą, nesudarė nuomos sutarčių su nuomininkais, o tik įformino grynųjų pinigų gavimą. Pareiškėja nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti apie nuomininkų paiešką, butą neva nuomojosi su pareiškėjos vadovu pažįstami ir artimi žmonės, butas nuomotas trumpą laikotarpį. Nuomotų patalpų laikotarpis niekaip nepateisina ekonominės naudos siekimo tikslo, atsižvelgiant į gyvenamųjų patalpų įsigijimo kainą. Paneigdama pareiškėjos skundo argumentus, kad mokesčių administratorius neįrodė, jog tam tikros aplinkybės yra iškreiptos ar slepiamos ir todėl neturėjo pagrindo taikyti MAĮ 69 straipsnio 1 punkto nuostatų, pažymi, kad remiantis patikrinimo metu surinktais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pakanka pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja, sudarydama minėtą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį bei savo apskaitoje atvaizduodama formalius šio turto nuomos sandorius, siekė mokestinės naudos. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis turinio viršenybės prieš formą principu, naudojasi įstatymo suteikta teise vertinti mokesčių mokėtojo veiklos turinį ir neatsižvelgti į formalią jos išraišką. Mokesčių mokėtojui nesutinkant su šia mokesčių administratoriaus išvada, pagal MAĮ 67 straipsnio 2 dalį mokesčių mokėtojui kyla pareiga ją paneigti. MAĮ 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad sąvoka „pagrįsti“ turi dvejopą reikšmę. Vienu atveju „pagrįsti“ reiškia pateikti pagrįstus argumentus, kad pagal mokesčių administratoriaus turimą ir tirtą medžiagą mokestis apskaičiuotas neteisingai ar neteisingai nustatyta mokesčio bazė arba neteisingai interpretuotos faktinės aplinkybės, arba neteisingai taikytos materialinės teisės normos. Kitu atveju sąvoka „pagrįsti“ reiškia pateikti naujus įrodymus, kurie patvirtintų faktines aplinkybes, sąlygojančias nustatytos mokesčio bazės neteisingumą ar mokesčio dydžio apskaičiavimo neteisingumą arba įrodymus apie kitas aplinkybes, kuriomis mokesčių mokėtojas grindžia savo reikalavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 06 27 sprendimas adm. byloje Nr. A15-1108/2006). Nagrinėjamoje byloje Bendrovė nepateikė papildomų įrodymų, todėl vien jos įrodymais nepagrįsti skundo teiginiai negali paneigti mokesčių administratoriaus byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei pagrįstų išvadų taikant MAĮ 69 straipsnio nuostatas.

23Atsižvelgdama į tai, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų išvadai, jog minėtas butas nebuvo naudojami pareiškėjos veikloje, pagrįsti, atsakovė konstatuoja, kad pareiškėja, sudarydama minėtąsias sutartis, kurios neatspindi tikrosios situacijos, siekė gauti mokestinę naudą – įteisinti įsigyto ir veikloje realiai nenaudojamo buto PVM atskaitą, bei jos pagrindu susidariusį grąžintiną 65 083 PVM skirtumo likutį susigrąžinti iš biudžeto, todėl nagrinėjamuoju atveju taikytinos MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatos, t. y. atkūrus iškreiptas aplinkybes konstatuotina, kad įsigytas butas, esantis ( - ), Vilniuje, neskirtas pareiškėjos PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, todėl PVM atskaita negalima, todėl Inspekcija pagrįstai pareiškėjai apskaičiavo 65 083 Lt PVM.

24Prašo UAB „Euroconstruction group“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

25Atstovas teisme palaikė atsiliepimą ir prašė skundą atmesti.

26Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į skundą neteikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

27Skundas netenkinamas.

28Ginčas yra dėl pareiškėjos teisės į PVM atskaitą už buto, esančio ( - ), Vilniuje, įsigijimą, kuris įformintas UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ išrašyta 2010 07 02 PVM sąskaita-faktūra serija MCT Nr. ( - ) kurioje nurodyta buto apmokestinamoji vertė – 309 917,36 Lt, PVM – 65 082,64 Lt, iš viso 375 000 Lt. Pareiškėja 65 082,64 Lt pirkimo PVM sumą įtraukė į 2010 m. liepos mėnesio PVM atskaitą.

29Kauno AVMI 2010 11 15 Patikrinimo aktu Nr. AU16-59 (toliau – Aktas) UAB „Euroconstruction group“ papildomai priskaičiuota 65 205 Lt PVM. Akte nurodyta, kad Kauno AVMI atliktas mokestinis tyrimas, kurio rezultatai įforminti 2010 09 30 ataskaitoje Nr. AU18-136, šio tyrimo metu nustatytos aplinkybės apie ginčo buto įsigijimą bei galimą jo naudojimą privatiems poreikiams. Dėl to inicijuotas mokestinis patikrinimas. Mokestinis patikrinimas pradėtas 2010 09 30 ir baigtas 2010 11 15, pratęstas nuo 2010 10 29 iki 2010 11 15, tikrintas pridėtinės vertės mokestis. Dėl Akte nustatytų 3, 4 ir 5 pažeidimų priskaičiuotas minėtas PVM. Akte nurodytas 1-as pažeidimas, susijęs su tuo, kad pareiškėja pažeidė 2004 04 09 Vyriausybės 2002 05 29 nutarimu Nr. 780 nustatytos tvarkos 6.3. punktą; 2-as pažeidimas susijęs su finansų ministro 2005 08 12 įsakymu Nr. 1K-240 patvirtintų taisyklių pažeidimu, Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimu (pažeidimai susiję su buhalterinės apskaitos dokumentų netinkamu vedimu ir tvarkymu). Kiti pažeidimai susiję su papildomo PVM priskaičiavimu. Akte nustatytas pažeidimas, susijęs su buto nuomos išlaidomis už tą laikotarpį, kai pareiškėja dar nuomojo butą iš UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“. Kita suma priskaičiuota dėl to, kad pareiškėja 2010 07 02 įsigijo butą, esantį ( - ), Vilniuje, formino to buto nuomą pažįstamiems asmenims, siekdama patvirtinti buto naudojimo PVM apmokestinamoje veikloje faktą.

30Kauno AVMI 2011 01 28 sprendimu Nr. (04)-K3-24 Patikrinimo aktas patvirtintas, skirta bauda ir nuo baudos pareiškėja atleista.

31VMI 2011 04 29 sprendimu Nr. 69-98 Kauno AVMI sprendimą patvirtino.

32Rašytinėse pastabose (2011 01 05) dėstomi iš esmės tie patys motyvai ir argumentai, kurie išdėstyti skunde teismui ir išsakyti teismo posėdyje. Iš esmės tie patys argumentai dėstyti ir skunde Mokestinių ginčų komisijai ir skunde VMI.

33Šio mokestinio ginčo sprendimui mokesčių administratorius taikė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui.

34Mokesčių administratoriai ir Mokestinių ginčų komisija padarė išvadą, kad įsigytos patalpos negali būti siejamos su pareiškėjos PVM apmokestinama veikla.

35Šiam ginčui svarbi aplinkybė yra tai, kad UAB „Euroconstruction group“ pagrindinė veikla nėra nei prekyba nekilnojamuoju turtu, nei tokio turto nuoma. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į pareiškėjos įstatus (b. l. 22-27). Įstatų 2.2. punkte nurodyta, kad bendrovė užsiima bet kokia teisėta ūkine-komercine veikla, taip pat susijusia su jos pagrindine veikla, kuri vardijama toliau – tai variklinių transporto priemonių gamyba, variklių dalių bei pagalbinių reikmenų gamyba, bendroji pastatų statyba ir inžinierinių statinių statyba, variklinių transporto priemonių pardavimas, techninė apžiūra ir remontas, atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų pardavimas, motociklų ir jų atsarginių dalių bei pagalbinių reikmenų pardavimas, techninė priežiūra ir remontas, nekilnojamojo turo plėtra ir pardavimas, nuoma, tvarkyba, automobilių nuoma, kita sportinė veikla. Nors veikloje nurodyta nekilnojamojo turto nuoma, tačiau įvertinus realią ir pagrindinę bendrovės veiklą, buvo nustatyta, kad ši veikla yra labai mažai reikšminga. Išvada dėl pagrindinės veiklos grindžiama mokestinio patikrinimo metu surinktais dokumentais (MGK byla, lapai 84, 87, 88, 89, 90, 91, 92, 93, 94, 123, 124 ir kt.). Antra vertus, nėra paneigta, kad pareiškėja Kaune nuomoja butą (MGK byla, lapai 107-108, 109-111, 112-113). Tačiau ši veikla pagal mokestinio ginčo byloje surinktus įrodymus užima labai menką bendrovės veiklos dalį. Pareiškėja skunde MGK nurodo tik vieną pavyzdį Kauno mieste – nuomos sandorį su UAB „ST Energija“ (nuomos laikotarpis – 13 dienų), tą patį nurodė ir teismui, nors apie butų nuomos veiklą Kaune pasisako taip, kad neva ši veikla buvo reikšminga bendrovės veiklos dalis. Tačiau teisme paaiškino, kad neturi daugiau nei vieno buto, kuris priklausytų pareiškėjai nuosavybės teise ir būtų nuomojamas, be to, neteikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ši veikla bendrovėje turi kokią nors reikšmingesnę ekonominę vertę, nei buvo nustatyta, kad tai yra bendrovės verslo dalis pagal gaunamas pajamas, nuomos apimtis, nepateikė įrodymų, kad kur nors viešai skelbia apie tokią veiklą (ne vien tik dėl buto Vilniuje). Iš dokumentų darytina išvada, kad bendrovė užsiima automobilių remonto verslu, kaip aiškino atsakovės atstovas, tai yra nedidelis automobilių servisas.

36Šiuo atveju reikšmingos yra aplinkybės dėl ginčo buto įsigijimo, vėliau jo nuomojimo, kadangi, mokestinio patikrinimo metu visi šie veiksmai buvo atliekami tarp susijusių asmenų – artimų giminaičių, kaimynų. Teismas daro išvadą, kad vertinant nurodytas aplinkybes, svarbu ir tai, kad ginčo santykių metu UAB „Euroconstruction group“ steigėjas buvo V. B. (b. l. 21), jis buvo bendrovės direktorius, iki 2010 06 29 visos akcijos priklausė V. B. (nuo tada – D. B., bet V. B. toliau liko direktoriumi). Dėl to šiuo atveju pagrįstai padaryta išvada dėl su V. B. susijusių asmenų įtakos nepripažįstant buto naudojimo ekonominėje veikloje.

37Dėl mokestinės naudos.

38Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai.

39MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

40Mokesčių administratorius, pripažindamas, kad realiai butas buvo įsigytas šeimos poreikiams, kad visi nuomos sandoriai neegzistavo, o visų šių formaliai sudarytų sandorių vienintelis tikslas buvo gauti bendrovei mokestinę naudą – susigrąžinti dalį lėšų už buto įsigijimą PVM pavidalu, vadovavosi nurodytomis įstatymo nuostatomis. Dėl to mokesčių administratorius pagrįstai pirmiausia įrodinėjo aplinkybes, susijusias su buto Vilniuje įsigijimu.

41Pareiškėja neginčija buto įsigijimo aplinkybių. Nustatyta, kad pagal 2009 08 26 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėja, atstovaujama direktoriaus V. B., iš UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ (iki 2010 06 10 „Miesto centro biuras“) įsigijo negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, esančias adresu ( - ), Vilniuje, 46,46 kv.m. Sutartyje nurodyta, kad pirkėjas yra sumokėjęs pardavėjui 295 000 Lt, likusius 80 000 Lt įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip per 28 darbo dienas po to, kai pardavėjas pakeis nekilnojamojo turto paskirtį į gyvenamąją ir įregistruos apie tai registre. Pareiškėja, R. A. (pareiškėjos direktoriaus V. B. senelė) ir UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ 2009 08 26 pasirašė susitarimą dėl įskaitymo, kuriuo sutarta, kad pagal 2007 08 12 preliminarią sutartį R. A. sumokėtas avansinis mokėjimas, kurio dydis 295 000 Lt, bus įskaitomas kaip UAB „Euroconstruction group“ sumokėtas pardavėjui avansinis mokėjimas (MGK byla, l. 67). Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas aiškino, kad R. A. ketino pirkti iš to paties pardavėjo butą, kainuojantį apie 3 milijonus litų, vėliau to padaryti negalėjo, dėl to šis sandoris tarp pareiškėjos ir pardavėjo įvyko dėl to, kad neprapultų buvęs avansinis mokėjimas. Toks paaiškinimas, nors pareiškėja jo ir nepagrindė jokiais įrodymais, iš esmės nieko nekeistų, priešingai tik patvirtintų išvadą, kad sandoriai iš esmės buvo privatūs, o ne bendrovės.

42Pareiškėja neneigia, kad būtent tokiomis aplinkybėmis įsigijo butą, neneigia, kad butas pagrinde įsigytas skolintomis iš artimų asmenų lėšomis. 2009 08 26 susitarimu tarp R. A. ir pareiškėjos, taip pat UAB „Miesto turto centras“ pareiškėja įsipareigojo grąžinti R. A. iki 2015 12 31 įsiskolinimą, kurį sudaro 295 000,00 Lt avansas pagal 2007 09 12 preliminarią sutartį, tačiau paskola yra suteikiama be palūkanų, delspinigių ar kitų mokėjimų iki nurodyto termino pabaigos. Tik negrąžinus paskolos iki nurodyto termino, susitarta dėl delspinigių. Pareiškėja neįvykdė savo įsipareigojimo dėl 80 000 Lt priemokos įmokėjimo, todėl tarp buto pirkėjo ir pardavėjo sudarytas 2009 11 09 susitarimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo (MGK byla, l. 69). Šios sumos įmokėjimas nukeltas iki 2010 06 30. Pareiškėjos direktorius V. B. 2010 07 01 išdavė įgaliojimą savo mamai L. B. pasirašyti paskolos sutartį pareiškėjos vardu dėl 80 000 Lt skolinimosi iš bet kurio asmens, taip pat sudaryti sandorius dėl buto Vilniuje, ( - ), pirkimo galutinio įforminimo. L. B. ir pasirašė šio buto priėmimo-perdavimo aktą (MGK byla, l. 71) 2010 07 02, šiame akte buto adresas kitas – ( - ), tačiau unikalūs numeriai tie patys. L. B. pagal įgaliojimą gavo buto įsigijimui paskolą iš E. L., įkeitė butą, o iki Akto surašymo dienos ši paskola nebuvo grąžinama, nors paskola turėjo būti grąžinta iki 2010 11 02. Dėl to, kad, kaip teigia pareiškėjos atstovas, vėliau paskolos dalis buvo grąžinta, šių aplinkybių vertinimas nesikeičia, nes po Akto surašymo pareiškėja galėjo imtis tam tikrų veiksmų tik tam, kad būtų paneigiama nors dalis Akto išvadų. Iki buto įsigijimo pareiškėja 2009 11 09 buvo sudariusi su UAB „Miesto centro turtas“ to paties buto nuomos sutartį (MGK byla, l. 73-76). Dėl išlaidų nuomai ir PVM atskaitos pareiškėja ginčo nekelia.

43Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje yra nurodyta, kad tokiais atvejais, kai mokesčių administratorius taiko MAĮ 69 straipsnio 1 dalį, sandorį ar jų grupes būtina vertinti retrospektyviai, teismas daro išvadą, kad šio buto įsigijimą sąlygoję sandoriai labiau patvirtina tai, kad butas iš esmės įsigytas V. B. šeimos asmeniniams poreikiams, o ne bendrovei. Juk mokestinio patikrinimo metu ir iki šiol bendrovė R. A. skolos negrąžina, kitas sumas pervedė L. B.. Pareiškėjos atstovo argumentai, kad nesvarbu iš ko skolintomis lėšomis įsigytas butas, jis galėjo būti įsigytas paskolintomis iš banko lėšomis, yra nelogiški ir nepagrįsti. Šiuo atveju panaudotų lėšų kilmė butui pirkti, paskolos sutarties sąlygos yra reikšmingi faktai, rodantys pareiškėjos direktoriaus šeimos dalyvavimą buto įsigijime, tam tikrą apsidraudimą, kad butas visada galės būti perleistas šeimos nariui, kurio lėšomis sumokėta didžiausia kainos dalis. VMI atstovas teisme teisingai pastebėjo, kad, jeigu lėšos būtų skolintos iš banko, galimai ir aptariami sandoriai būtų vertinami kaip realūs, atspindintys tikrąją jų esmę, kuri atvaizduojama dokumentuose.

44Toliau vertintinos svarbios aplinkybės dėl šio buto panaudojimo pareiškėjos PVM apmokestinamoje ekonominėje veikloje. Teismas sutinka su VMI atliktu šių aplinkybių vertinimu, kad iš esmės buto nuomos tam, kad bendrovė gautų pajamas, nebuvo. Faktiškai nustatyta tik tai, kad realiai butu naudojosi pareiškėjos direktoriaus artima giminaitė. Kiti nuomos atvejai (mokestinio patikrinimo laikotarpiu, nes vėliau galėjo būti sudaromos ir realios nuomos sutartys, kurių tikslas būtų tik paneigti mokesčių administratoriaus jau padarytas išvadas) nėra įrodyti iš viso, nors neatmetama galimybė, kad pareiškėjos direktoriaus draugai ir bendradarbiai (iš Kauno) laikinai galėjo gyventi tame bute ir netgi mokėti grynais už gyvenimą bute. Kita vertus, pareiškėja šių aplinkybių realumo neįrodė. Pareiškėja buto nuomos faktą įrodinėjo 2010 07 12 – 2010 08 29 pinigų priėmimo kvitais, juose nurodyti asmenys buvo pareiškėjos direktoriaus kaimynai, be to, kvitai nebuvo išrašomi chronologine seka (MGK byla, l. 87, pažymėti kvitai), bendrovėje nevedama kvitų blankų apskaitos knyga, dalis kvitų išrašyti vėlesniu numeriu, bet ankstesne data (tie kvitai nurodyti Akte). Įnešamų pinigų realumas, jų tikras patekimas į bendrovės apskaitą, panaudojimas kitai bendrovės veiklai pareiškėjos nebuvo įrodytas. Po to, 2010 09 02 pareiškėja pateikė dar vieną pinigų paėmimo kvitą, iš kurio sektų, kad butas nuomotas A. K. (nors pavardė kvite ir Inspekcijos sprendimuose rašoma skirtingai, MGK byla, l. 96, adm. b. l. 59), kuri yra pareiškėjos direktoriaus V. B. pusseserė (pareiškėja šio fakto neneigia). Vėliau pateiktas kvitas dar dėl buto nuomos I. T.. Nors dėl šio asmens sąsajų su pareiškėja duomenų nėra, tačiau visų kitų surinktų įrodymų apimtyje pagrįstai padaryta išvada, kad šis vienas pinigų paėmimo kvitas negali įrodyti pareiškėjos ekonominės veiklos realumo. Mokesčių administratoriai, vertindami įrodymus, pagrįstai rėmėsi UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ generalinio direktoriaus K. T. H. 2010 09 15 (ir pardavimų vadybininkės R. M.) raštišku paaiškinimu (MGK, l. 159), kad jo vadovaujamos bendrovės duomenimis bute nuo pat jo nuomos pradžios iki paaiškinimo davimo datos gyveno A. B. (UAB „Euroconstruction grouop“ direktoriaus V. B. sesuo). Šio asmens paaiškinimu remtasi pagrįstai, kadangi jis nėra suinteresuotas šio ginčo sprendime asmuo. Pareiškėja aiškina, kad A. B. bylai aktualiu laikotarpiu buvo išvykusi į JAV, todėl tikėti nurodyto asmens paaiškinimais nėra pagrindo. Tačiau, nors pateikti dokumentai patvirtina A. B. kelionę į JAV 2010 06 10, vizos turėjimą nuo 2010 05 26 iki 2010 09 17, tačiau tai nereiškia, kad šis asmuo negyveno nurodytose patalpose nuo tada, kai pareiškėja pradėjo jas nuomoti 2009 11 09, o ir vėliau, kadangi kelionė į užsienį nereiškia, kad žmogus negyvena bute ar patalpose. Byloje yra dokumentų, patvirtinančių, kad bute nėra pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio turto (MGK byla, l. 80). Svarbu tai, kad K. T. H. nenurodė kitų gyventojų, kurie būtų nuomoję tas patalpas, nepatvirtino nuomos fakto.

45Dėl pareiškėjos argumentų, kad mokestinės naudos gavimas negalėjo būti vieninteliu sandorio tikslu, nes palyginus grąžintiną PVM ir už butą sumokėtą sumą matyti, kad PVM sudaro nedidelę tos sumos dalį, dėl to tokio sandorio įforminimas yra ekonomiškai nenaudingas. Šie argumentai yra nepagrįsti. Pirmiausia, pareiškėjos atstovas teisme aiškino, kad butą reikėjo įsigyti tam, kad nedingtų R. A. įneštas 295 000 Lt avansinis mokėjimas pagal 2007 08 12 preliminarią sutartį. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju, avansinis mokėjimas turėjo būti panaudotas nekilnojamam turtui įsigyti iš to paties pardavėjo. Antra, šis avansinis mokėjimas perimtas bendrovei skolinant iš direktoriaus V. B. artimo šeimos nario, kuriam paskola ir nebuvo grąžinama. Todėl negalima paaiškinti kitaip, nei tik siekiu grąžinti PVM, kodėl R. A. negalėjo performinti ankstesnės preliminarios sutarties savo vardu. Tačiau 80 000 Lt suma buvo paskolinta įkeičiant butą iš asmens, kurio asmeninės sąsajos su pareiškėjos direktoriumi nebuvo nustatytos. Kaip teigia pareiškėjos atstovas, šią sumą jau pradėta grąžinti. Dėl to akivaizdu, kad pareiškėjai ekonomiškai naudinga gauti PVM atskaitą ir tokiu būdu galutinai atsiskaityti su kreditoriumi, kuris paskolino 80 000 Lt sumą, o PVM atskaitos suma negali būti lyginama su buto kaina, bet turi būti lyginama su 80 000 Lt suma. Taip pat mokesčių administratorius pagrįstai rėmėsi tuo, kad įvertinus finansinę bendrovės padėtį, pareiškėja neturėjo lėšų tokiam nekilnojamajam turtui įsigyti, o tokį turtą nuomojant, jis gali atsipirkti tik per labai ilgą laiko tarpą (iki 15 metų). Toks verslas, įvertinus investicijos sumą, yra ekonomiškai nepagrįstas.

46Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su tuo, kad pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo sudarytas vieninteliu tikslu – gauti mokestinę naudą. Visų pirma, jau anksčiau išdėstyti argumentai rodo, kad tai buvo vienintelis tokio sandorio tikslas. Antra, mokesčių administratorius įvertino ir tai, kad nuomos laikotarpiai nepatvirtina ekonominės naudos pareiškėjos veikloje siekimo. Pagrįstai nurodė, kad nėra požymių, jog bendrovė užsiima tokia veikla – nėra skelbimų apie nuomojamas patalpas, nuomos sutartys nebuvo sudaromos, nuo 2009 11 09 iki 2010 06 30 laikotarpiui nepateikti dokumentai, kurie patvirtintų, jog butas buvo remontuojamas ruošiantis nuomai, bendrovėje neapskaitytas joks turtas, kuris būtinas nuomos veiklai (įranga, baldai). Taip pat bendrovės buhalterinėje apskaitoje nėra galimybės nustatyti, kokią ekonominę naudą pareiškėja gavo iš nuomos. Pinigų įnešimo kvitai tik formaliai patvirtina, kad perduodami grynieji pinigai, tačiau, ar šios sumos realiai pateko į bendrovės apskaitą, buvo panaudoti bendrovės veiklai, iš esamos apskaitos (kurioje nustatyti dokumentų įforminimo trūkumai) nustatyti galimybės nėra.

47Dėl to daroma išvada, kad mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino pareiškėjai teisės į PVM atskaitą. Teismas daro išvadą, kad tokį sprendimą mokesčių administratorius pagrindė tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aktų nuostatomis. Dėl to nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad ginčijami sprendimai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms.

48Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. Administracinių teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 06 27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-1108/2006) aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos, yra pažymima, jog sąvoka „pagrįsti“ turi dvejopą reikšmę. Vienu atveju „pagrįsti“ reiškia pateikti pagrįstus argumentus, kad pagal mokesčių administratoriaus turimą ir tirtą medžiagą mokestis apskaičiuotas neteisingai ar neteisingai nustatyta mokesčio bazė arba neteisingai interpretuotos faktinės aplinkybės, arba neteisingai taikytos materialinės teisės normos. Kitu atveju sąvoka „pagrįsti“ reiškia pateikti naujus įrodymus, kurie patvirtintų faktines aplinkybes, sąlygojančias nustatytos mokesčio bazės neteisingumą ar mokesčio dydžio apskaičiavimo neteisingumą arba įrodymus, apie kitas aplinkybes, kuriomis mokesčių mokėtojas grindžia savo reikalavimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 03 15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-301/2007 įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimu pasisakė, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Šiuo klausimu taip pat yra pasisakiusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2005 03 18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-203-2005.

49Šiuo atveju, mokesčių administratorius savo išvadas pagrindė tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės normų taikymu. Iš esmės nustatytų faktinių aplinkybių pareiškėja ir neneigia. Todėl ir paneigti šias aplinkybes pareiškėja siekia tik teisės aktų aiškinimu. Minėta, kad pareiškėjos aiškinimai daugeliu atveju yra nelogiški ir nepagrįsti, o kai kurie faktai, pateikti jau mokestinio patikrinimo metu, akivaizdžiai rodo tik siekį paneigti mokesčių administratoriaus jau padarytas išvadas (pvz. 2010 09 02 pateikiamas Pinigų paėmimo kvitas iš A. K., o kai nustatoma, kad ji yra pareiškėjos direktoriaus pusseserė, 2010 10 15 pateikiamas Pinigų paėmimo kvitas iš asmens, kurio sąsajumo su pareiškėjos direktoriumi, ar kitais artimais asmenimis nustatyti nėra galimybės).

50Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas taip pat nustato būtinybę atsižvelgi į sandorius, sudarytus su susijusiais asmenimis, todėl pareiškėjos argumentai, kad mokesčių administratoriaus išvados nėra pagrįstos teisės aktais, nes visai neturi reikšmės, tarp kokių asmenų buvo sudaromi sandoriai, nėra teisingi.

51Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas, nes nustatyta, kad skundas yra nepagrįstas.

52Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teismas

Nutarė

53Pareiškėjos UAB „Euroconstruction group“ skundą atmesti.

54Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė,... 2. UAB „Euroconstruction group“ (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui... 3. Paaiškina, kad skundžiamuose sprendimuose ir patikrinimo akte išdėstyta... 4. Mano, kad mokesčių administratoriai privalo vadovautis viešojo... 5. Nesutinka su sprendimuose dėstomais motyvais ir esamu įrodymų vertinimu.... 6. Dėl buto įrengimo paaiškina, kad ta aplinkybė, kad butas nuomos iš UAB... 7. Nesutinka su UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“ direktoriaus K. 8. Dėl viešo skelbimo apie buto nuomą paaiškina, kad skelbimo nebuvimas... 9. Dėl piniginių lėšų butui įsigyti paaiškina, kad butas priklauso... 10. Dėl buto tikslinės naudojimo paskirties pakeitimo paaiškina, kad svarbu yra... 11. Dėl veiksmų atlikimo per įgaliotinį paaiškina, kad nepagrįsti argumentai... 12. Dėl vykdomos nekilnojamųjų daiktų nuomos veiklos paaiškina, kad... 13. Daro išvadą, kad mokesčių administratorių išvados pagrįstos... 14. Paaiškina dėl Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies... 15. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus... 16. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į... 17. Paaiškina, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas. Pareiškėja savo... 18. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 69 straipsnio 1 dalyje... 19. Iš bylos medžiagos matyti, kad Inspekcija patikrinimo metu nustatė... 20. Iš Inspekcijos 2010 11 15 patikrinimo akto Nr. AU16-59 matyti, jog vietos... 21. Pareiškėja patikrinimo metu pateikė Inspekcijai pinigų priėmimo kvitus,... 22. Įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, Inspekcijos nustatytas aplinkybes ir... 23. Atsižvelgdama į tai, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų išvadai,... 24. Prašo UAB „Euroconstruction group“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 25. Atstovas teisme palaikė atsiliepimą ir prašė skundą atmesti.... 26. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į skundą... 27. Skundas netenkinamas.... 28. Ginčas yra dėl pareiškėjos teisės į PVM atskaitą už buto, esančio 29. Kauno AVMI 2010 11 15 Patikrinimo aktu Nr. AU16-59 (toliau – Aktas) UAB... 30. Kauno AVMI 2011 01 28 sprendimu Nr. (04)-K3-24 Patikrinimo aktas patvirtintas,... 31. VMI 2011 04 29 sprendimu Nr. 69-98 Kauno AVMI sprendimą patvirtino.... 32. Rašytinėse pastabose (2011 01 05) dėstomi iš esmės tie patys motyvai ir... 33. Šio mokestinio ginčo sprendimui mokesčių administratorius taikė... 34. Mokesčių administratoriai ir Mokestinių ginčų komisija padarė išvadą,... 35. Šiam ginčui svarbi aplinkybė yra tai, kad UAB „Euroconstruction group“... 36. Šiuo atveju reikšmingos yra aplinkybės dėl ginčo buto įsigijimo, vėliau... 37. Dėl mokestinės naudos.... 38. Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta, kad mokesčių... 39. MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio... 40. Mokesčių administratorius, pripažindamas, kad realiai butas buvo įsigytas... 41. Pareiškėja neginčija buto įsigijimo aplinkybių. Nustatyta, kad pagal 2009... 42. Pareiškėja neneigia, kad būtent tokiomis aplinkybėmis įsigijo butą,... 43. Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų... 44. Toliau vertintinos svarbios aplinkybės dėl šio buto panaudojimo... 45. Dėl pareiškėjos argumentų, kad mokestinės naudos gavimas negalėjo būti... 46. Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su tuo, kad pirkimo-pardavimo... 47. Dėl to daroma išvada, kad mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino... 48. Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 49. Šiuo atveju, mokesčių administratorius savo išvadas pagrindė tiek... 50. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas taip pat nustato būtinybę... 51. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pareiškėjos... 52. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88... 53. Pareiškėjos UAB „Euroconstruction group“ skundą atmesti.... 54. Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...