Byla 2-62-671/2014
Dėl žalos atlyginimo, Teismas n u s t a t ė:

1Telšių rajono apylinkės teismo teisėja A. A., sekretoriaujant N. N., dalyvaujant ieškovei A. R., jos atstovei advokatei R. V., atsakovams E. S., V. S., jų atstovei advokatei I. S., trečiajam asmeniui I. S., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovams E. S., V. S., trečiajam asmeniui I. S. dėl žalos atlyginimo, Teismas n u s t a t ė:

2Ieškovė, vadovaudamasi LR CK 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d., 6.248 str., 6.249 str., prašė priteisti solidariai iš atsakovų 25000 litų padarytos žalos atlyginimui ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. kovo 11 d., apie 16 val. kilo gaisras vieno aukšto su mansarda gyvenamajame name, esančiame ( - ). Gaisras kilo namo mansardoje, o ieškovė gyvena minėto namo pirmame aukšte. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūra 2013 05 07 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl šio gaisro, tačiau nutarime nurodoma, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra dujų-oro mišinio užsiliepsnojimas. A. E. S. ir V. S., prijungdami naują dujų balioną, savarankiškai bandė pašalinti aptiktą dujų nuotėkį, nesiėmė jokių veiksmų, siekiant išvengti nelaimės (atjungus dujų balioną ar nupjovus sujungimo žarną ir ją užlenkus, išnešti balioną į lauke esančią saugią vietą ir nedelsiant iškviesti avarinę tarnybą). Kadangi gaisras kilo dėl atsakovų veiksmų, jie turi atlyginti padarytą žalą. Gaisro metu visiškai sudegė stogas, apdegė sienos, grindys. Po gaisto ieškovė atliko kapitalinį remontą. Nors remontas kainavo žymiai brangiau, civilinį ieškinį reiškia tik 25000 Lt sumai.

3Ieškovė palaikė ieškinį ir paaiškino, kad gyvenamajame name, kuriame kilo gaisras gyveno keturios šeimos. Dvi šeimos mansardoje iš abiejų pusių ir dvi šeimos pirmame aukšte. Gaisras kilo atsakovų gyvenamosiose patalpose, antro aukšto mansardoje priešingoje pusėje, nei gyvena ji. Tačiau gaisras greitai išplito, sudegė pusė gyvenamojo namo ir visas stogas. Buvo aplietas perdengimas, sienos, grindys, viskas aprūko. Po gaisro teko pilnai pastatyti naują stogą. Kadangi ta pusė namo, kurioje kilo gaisras – sudegė visiškai, tai teko atstatyti sieną iš tos pusės, nes kiti gyventojai namo neatstatinėjo. Pakeitė langus, remontavo sienas, sudėjo naujas grindis. Atliko kapitalinį remontą, tačiau ji neprašo visos remonto sumos, kurią sudaro apie 55000 Lt, o tik dalies, kuri buvo būtina dėl kilusio gaisro. Savivaldybė jai skyrė 3200 Lt, o Ūbiškės kaimo bendruomenė 500 Lt, iš girininkijos gavo 50 procentų pigiau medienos, tačiau šios paramos nepakako atstatyti namą iki buvusios padėties. Iš karto po gaisro jokių pretenzijų nepareiškė, nes pati buvo pasimetusi, nežinojo kiek viskas kainuos. Turto vertintojo paskaičiavimų teismui neteiks, prašė remtis pateikta lokaline sąmata. Kadangi gaisras kilo atsakovų namuose, jie neatsargiai elgėsi su dujų balionu, todėl privalo atlyginti žalą.

4Atsakovai su ieškiniu nesutiko pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepime nurodė, kad 2012-03-11 namuose keičiant dujų balioną pajuto dujų kvapą, ir po to įvyko sprogimas. Dėl kilusio gaisro buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis buvo nutrauktas, nes atsakovų kaltė nebuvo įrodyta. Nukentėję nuo gaisro kaimynai persikėlė gyventi kitur, tik ieškovė atliko savo namo dalies remontą. Ieškovei didelė žala nebuvo padaryta. Kaimo gyventojai skyrė paramą, kurios pakako būtinam remontui atlikti. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu yra kaltė. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Sprendžiant dėl skolininko kaltės turi būti įvertinta ar jis vykdė pareigą elgtis rūpestingai ir sąžiningai, lyginant su protingo žmogaus elgesiu tokiomis pat aplinkybėmis. Gaisras įvyko ne dėl atsakovų kaltės, o dėl nekokybiško dujų baliono, todėl nebuvo galima išvengti kilusių pasekmių. Ieškovė pateikdama 25000 Lt ieškinį siekia nepagrįstai praturtėti. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

5A. E. S. paaiškino, kad gyveno su tėvais Kiršių k., Telšių r. 2012-03-11 kaimynas A. M. parvežė iš miesto dujų balioną ir padėjo koridoriuje. Kai jis paėmė dujų balioną pajungimui, dujų kvapo nebuvo. Kai dujų balioną bandė pajungti pajuto dujų kvapą, po to dujos pradėjo šnypšti ir nebegalėjo užsukti krano. Akimirksniu įvyko sprogimas. Jis mano, kad dujų balionas buvo brokuotas. Dujų balioną jungė ne pirmą kartą, mokėjo tai daryti. Jis nuo sprogimo bangos labai nukentėjo, visas apdegė, ilgai buvo gydomas. Šiuo metu sveikata nėra atsistačiusi. Nedirba, pajamų negauna. Su ieškiniu nesutinka, nes ieškovės patalpos nelabai nukentėjo. Ieškovė gyveno paprastai, o remontą pasidarė prabangų.

6A. V. S. su ieškiniu nesutiko ir parodė, kad ( - ) gyveno su šeima nuosavoje namo dalyje antrame aukšte, priešingoje namo pusėje nei ieškovė. Ji paprašė kaimyną A. M. nupirkti Gazinpekso kolonėlėje dujų balioną. Kaimynas jai parvežė dujų balioną ir ji pasakė sūnui, kad šis prijungtų balioną. Dujų balioną jungė sūnus, o ji stovėjo šalia. Kai pajungė, ji pabandė atsukti degiklius, pajuto dujų nuotėkį. Ji pasakė sūnui, kad greitai atsuktų balioną ir išneštų, o pati nuėjo pas kaimyną paklausti, kur jis pirko nekokybišką balioną. Kai grįžo, už kelių minučių įvyko sprogimas. Tuo metu vyras gulėjo kitame kambaryje. Jie visi apdegė, gulėjo ligoninėje. Šeima prarado visą turtą. Parėmė bendruomenė. Šiuo metu gyvena vagonėlyje. Ieškovė iš karto po gaisro jiems jokių pretenzijų nereiškė, turto neįvertino. Gaisro tyrimo metu gaisrininkams pasirašė, kad pretenzijų neturi. Visi tai įvertino kaip nelaimingą atsitikimą. Jos ir sūnaus kaltės niekas nenustatė. Balioną paėmė tyrimo metu, jo niekas negrąžino. Ieškovės namo dali nukentėjo nestipriai. Jai reikėjo tik sutvarkyti stogą ir vieną sieną, pakeisti grindis. Sienos buvo klijuotos tapetais, grindys buvo iš presuoto popieriaus. Atlikusi remontą ieškovė ženkliai pasigerino savo gyvenimo sąlygas, o ne atstatė iki buvusios padėties, todėl su ieškiniu nesutinka. Jie daugiau nukentėjo nuo gaisro ir jų kaltės nėra dėl kilusio gaisro.

7Trečiasis asmuo I. S. paaiškino, kad buvo pasibaigęs dujų balionas. Kaimynas parvežė naują balioną iš miesto. Jis tuo metu gulėjo lovoje, nematė kaip sūnus jungė balioną. Sūnus dažnai keisdavo dujų balioną, mokėjo tai daryti. Staiga jis išgirdo sprogimą. Virtuvė buvo pilna ugnies, negalėjo išeiti. Visi nukentėjo, apdegė, gulėjo ligoninėje. Turtas sudegė visiškai. Vėliau jis apžiūrėjo ieškovės patalpas. Matė, kad sudegė stogas, buvo nubėgusios sienos, sušlapusios grindys. Reikėjo pakeisti stogą ir padaryti einamąjį remontą, tačiau ieškovė padarė kapitalinį remontą. Su ieškiniu nesutinka.

8Liudytoja D. P. paaiškino, kad gyveno gaisro name, virš ieškovės antrame aukšte -mansardoje. Gaisras kilo staiga. Jų butas visiškai sudegė. Nudegė stogas, sienos. Perdengimas neišdegė, tik buvo sulietas vandeniu, ant grindų buvo kilimas, tai jis neišdegė, tik buvo sugadintas. Ji ieškovei pasirašė, kad nepretenduoja į savo patalpas, todėl ieškovė viena pati pasistatė stogą. Matė ieškovės patalpas. Sienos nebuvo išdegusios, tik sulietos vandeniu, buvo sugadintos grindys. Ieškovė iš atsakovų po gaisro neprašė žalos atlyginimo. Kiekviena iš sudegusio namo šeimų gavo paramą ir bendruomenės po 500 Lt, o iš savivaldybės po 3000 Lt.

9Liudytoja E. U. paaiškino, kad gyvena apie puse kilometro atstumu nuo sudegusio namo. Apie gaisro aplinkybes nieko nežino. Po gaisro buvo gaisravietėje, matė, kad atsakovų ir kitų šeimų butai sudegė visiškai. A. R. patalpos buvo nedaug nukentėjusios. Buvo išsipūtęs grindų popierius, reikėjo nuo sudegusios pusės atstatyti sieną, sutvarkyti stogą. Langai buvo mediniai, nepažeisti. Mano, kad atstatyti iki buvusios padėties ieškovei būtų pakakę suaukotų pinigų. Medieną ieškovei davė jos brolis.

10L. S. S. paaiškino, kad kartu su D. P. gyveno gaisro name, patalpose buvusiose virš ieškovės. Jų bute sudegė viskas. Nugriovė išdegusias sienas, kad ieškovė galėtų užsidengti stogą. Padėjo išvalyti gaisravietę. Matė, kad ieškovei patalpos buvo užlietos, bet neišdegė.

11Liudytojas A. K. paaiškino, kad matė gaisrą pas kaimynus. Matė kas liko po gaisro. Stonių gyvenamojo namo dalis sudegė visiškai. A. R. dalis paliko, sienos ir lubos nebuvo išdegusios. Sienos net nebuvo nurūkusios. Perdanga buvo gera.

12L. R. R. paaiškino, kad yra ieškovės ir atsakovų kaimynas. Pirmas atbėgo į pagalbą kilus gaisrui. Padėjo išnešti ieškovės daiktus. Stogas visiškai sudegė, pylė vandenį, kad nepradėtų degti perdanga ir siena. Ieškovė dėjo vainiką, dengė stogą, jo reikėjo. Sienos išdegusios nebuvo, bet buvo sulietos vandeniu, aprūkusios. Mano, kad tvarkyti sienas iš vidaus ir grindis reikėjo. Mano, kad gyventojams patiems keisti dujų balionus yra pavojinga.

13L. Z. K. paaiškino, kad po gaisro lankėsi gaisravietėje, matė, kad A. R. patalpos nebuvo sudegusios, reikėjo tik stogo.

14Liudytoja K. U. paaiškino, kad atsakovė yra jos sesuo. Po gaisro matė kaip atrodė pastatas. Ieškovės patalpos buvo šlapios, bet išdegusios nebuvo. Šiek tiek remontuoti reikėjo, tačiau ne tiek kiek ieškovė pasidarė. Lankėsi pas ieškovę ir po atlikto remonto. Virtuvėje sienos iškaltos lentelėmis, grindys plytelėmis išdėtos, įrengtos šildomos grindys, pečius naujai išklijuotas plytelėmis, viduje įrengtas dušas ir tualetas, ko anksčiau nebuvo.

15Liudytojas A. M. paaiškino, kad kaimyne V. S. paprašė nupirkti dujų balioną, nes jis ketino važiuoti į miestą. Dujų balioną jis nupirko degalinėje kaip visada. Vežant, balionas dujų nepraleido, kvapo nejuto. Parvežęs pastatė dujų balioną koridoriuje. Po kurio laiko pas jį į butą atėjo V. S. ir paklausė iš kur jis pirko balioną, jis atsakė, kad iš „Gazimpekso“. V. S. išėjo ir tuojau pat įvyko sprogimas. Sudegė visas jų turtas.

16Liudytojas D. J. paaiškino, kad rinko labdarą nukentėjusiems po gaisro ir kartu su E. U. nuvežė atiduoti. A. R. patalpas po gaisro matė. Stogas buvo nudegęs, sienos, lubos - nesudegė.

17Ieškinys tenkintinas iš dalies.

18Iš Nekilnojamo turto Registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kas ieškovės vardu yra registruotas gyvenamasis namas, esantis ( - ) kurio statybos vertė 52900 Lt, atkuriamoji vertė - 15900 Lt, vidutinė rinkos vertė 4430 Lt (b. l. 26-28). Iš darbo užmokesčio pažymos matyti, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis apie 900 Lt (b. l.29). iš 2012-05-09 Transporto važtaraščio ir PVM sąskaitos faktūros matyti, kad ieškovė pirko šiferį, cementą, vinis, už 3629,48 Lt ( b. l. 31-320). Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. 120470 matyti, kad 2012-09-12 ieškovė pirko roletus plastikiniams langams, bei mokėjo už montavimą, atvežimą – 260,13 Lt (b. l. 33). Iš PVM sąskaitos-faktūros Nr. VRB/1603 matyti, kad ieškovė 2012 05 16 pirko langus ir palanges sumokėjo 2081,20 Lt (b. l. 34). Iš PVM sąskaitos-faktūros Nr. 2538 matyti, kad 2013-06-17 ieškovė pirko trejas duris už 1110,01 Lt (b. l. 35-36). Iš Pinigų paėmimo kvitų ir 2012-12-06 Nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutarčių matyti, kad ieškovė pirko miško už 456,22 Lt (b. l. 37-39). Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. 0004311 matyti, kad 2012-05-08 ieškovė pirko mineralinę vatą už 776,46 Lt (b. l. 40). Iš PVM sąskaitos-faktūros Nr. 0004326 matyti, kad 2012-05-15 ieškovė pirko difuzinę plėvelę už 135,22 Lt (b. l. 41). Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. 0004298 matyti, kad 2012-05-04 ieškovė pirko difuzinę plėvelę ir vinis už 391,44 Lt (b. l. 42). Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. 0004514 matyti, kad 2012-07-02 ieškovė pirko plėvelę už 126,32 Lt (b. l. 43). Iš Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2013-05-07 Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras D. S. nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo padaryta jokia tyčinė veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Nutarimui įsiteisėjus, dujų balioną nutarta sunaikinti (b. l. 44-46). Iš pateiktų UAB „Žilevana“, UAB „S. J. ir partneriai“, UAB „Nijovita“, UAB „Žaliasis raistas“ prekių prikimo čekių matyti, kad pirktos įvairios medžiagos: vinys, skarda, montavimo putos, grindų danga, grindjuostės, plytelės, kabelis, sraigtai, viso už 2593,93 Lt (b. l. 47). Iš pateiktų prekybos centro „Senukai“ čekių matyti, kad pirkta įvairių statybinių medžiagų ir priemonių: laiptai, vinys, glaistai, profiliai, plokštės, plytelės, glaistai, impregnantas, ir kt., viso už 1649,67 Lt (b. l. 48). Iš pateiktų prekybos centrų „Senukai“, bei „S. J. ir partneriai“ čekių matyti, kad pirkta įvairių statybinių medžiagų, bei priemonių: impregnantas, profiliai, sraigtai, varžtai, kampai, voleliai, antgalis ir kt. viso už 3103,18 Lt (b. l. 49). Iš pateiktų prekybos centro „S. J. ir partneriai“, bei „Senukai“ čekių matyti, kad pirkta įvairių statybinės paskirties prekių: sraigtai, kryžiukai plytelėms, teptukai, glaistyklė, glaistas, palangė kampai, vinys, profiliai, lietvamzdžiai, karnizas, gruntas ir kt. viso už 1450,44 Lt (b. l. 50). Iš pateiktų prekybos centro „S. J. ir partneriai“, bei „Moki veži“ čekių matyti, kad pirkta įvairių statybinės paskirties prekių: klijų, kryžiukų, vinių, varžtelių, cemento, plytelių, pinoteksas, viso prekių už 1548,97 Lt (b. l. 51). Iš UAB „P. L.“ čekių, bei UAB „Žalias raistas“, UAB „Vainalita“, „Fesa“ čekių matyti, kad buvo pirktos suskystintos automobilinės dujos, santechninės medžiagos, bei čekiuose nenurodytos prekės viso už 5937,02 Lt (b. l. 51). Iš prekybos centro „Senukai“ čekių matyti, kad pirktas glaistas plytelėms, impregnantas, plytelės, kt. prekės, viso už 190,01 Lt (b. l. 53 ). Iš 2012-04-05 atliekamo statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. ST-354 matyti, kad gyvenamasis namas po gaisro fiziškai pažeistas: sudegęs stogas, medinis perdenginys (b. l. 75). Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos statinio nuotraukų matyti, gyvenamojo namo vaizdas po gaisro: nėra stogo, trys sienos, langai, durys nesudegę, neaprūkę (b. l. 76-78; 97). Iš laikraščio matyti, kad yra publikuojami straipsniai apie gaisrą ir nufotografuotas namas po gaisro (b. l. 79-80; 97). Iš Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pateiktos bylos, dėl gaisro 2012-03-14 Kiršių k., Telšių r., kopijos matyti, kad buvo nustatyti gaisro padariniai, nurodant, kad nudegė namo stogas su mansarda visame plote, išdegė namo pirmo aukšto dalis 8x8 metrai, sudegė namų apyvokos daiktai. Gaisro priežastis: dujinių įrengimų eksploatavimo taisyklių pažeidimai. Nurodoma, kad nukentėję asmenys pretenzijų neturi. Pridėtos foto-lentelės (b. l. 86-93). Iš Nutrauktos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 86-1-00217-12 matyti, kad tyrimo metu buvo paskirta užduotis gaisrinių tyrimų centrui gaisro priežasčiai nustatyti, tačiau specialisto išvada Nr. 35-18(SI), nebuvo nustatyta tiksli gaisro kilimo priežastis, o buvo iškeltos keturios labiausiai tikėtinos gaisro kilimo versijos, bei daroma galutinė išvada, kad gaisras kilo dėl dujų-oro mišinio užsiliepsnojimo (ikiteisminio tyrimo medžiagos l. 112-117). Iš valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atsakymo į paklausimą: Ar buvo pažeistos dujų baliono naudojimo taisyklės, matyti, kad galimai, keičiant dujų balioną nebuvo vykdomas Dujų balionų eksploatavimo Atmintinės reikalavimas – „nepavykus pašalinti dujų nuotėkio iš prijungto dujų baliono, jeigu neužsisuka dujų baliono ventilis, ar gaisro atveju, reikia, atjungus dujų balioną ar nupjovus sujungimo žarną ir ją užlenkus, išnešti dujų balioną į lauke esančią saugią vietą ir nedelsiant iškviesti avarinę tarnybą telefonu“. Be to nurodoma, kad gaisro metu dujų balione neliko, baliono pasas ir ventilis išsilydė, todėl nustatyti per kurią vietą nutekėjo dujos nėra galimybės, dėl tos pačios priežasties neįmanoma nustatyti laiko, per kurį patalpoje susidarė sprogus oro-dujų mišinys (ikiteisminio tyrimo medžiagos l. 121-122) ( b. l. Vokas 96). Iš D. B. sudarytos lokalinės sąmatos matyti, kad įvertinti gyvenamojo namo esančio ( - ), remonto darbai, kurių vertė 49610,82 Lt (b. l. 104-112). Iš pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad V. S. šeimą sudaro vyras ir du vaikai (b. l. 116). Iš darbo biržos pažymos matyti, kad E. S. yra bedarbis (b. l. 117). Iš pažymos apie E. S. šeimos sudėtį matyti, kad jis gyvena vienas (b. l. 118). Iš VĮ Registrų centro pažymų matyti, kad V. S. ir E. S. registruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 119-120). Iš pažymos apie gaunamą darbo užmokestį matyti, kad I. S. vidutinis darbo užmokestis apie 1300 Lt (b. l. 121-122). Iš medicininių dokumentų išrašo matyti, kad E. S. gaisro metu apdegė, buvo gydomas Kauno medicinos universiteto klinikose, diagnozuotas 15 procentų kūno nudegimas (b. l. 123). Iš vartojimo kredito sutarties matyti, kad yra išduotas vartojimo kreditas 2000 Lt sumai (b. l 124-127). Iš teismo posėdžio metu pateiktų nuotraukų matomas iš išorės atstatytas ieškovės gyvenamasis namas: uždengtas stogas, pakeisti langai ir durys, sutvarkyta namo siena.

19Ieškovė savo reikalavimą kildino iš LR CK 6.248 str. 3 d. nuostatų, nurodydama, kad atsakovai nebuvo pakankamai rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl dėl atsakovų kaltės kilo gaisras bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Atsakovai nesutiko su ieškiniu motyvuodami, kad civilinė atsakomybė kyla tik esant kaltei, o jų kaltė nebuvo įrodyta, nes pats dujų balionas buvo nekokybiškas, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, be to, ieškovė nepateikė patirtos žalos objektyvių įrodymų, bei siekia nepagrįstai praturtėti. Iš paminėtų byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik pagal LR BK 138 str. 1 d., dėl I. S., V. S., R. S., E. S. gaisro metu padarytų nesunkių sužalojimų ir konstatuota, kad nebuvo padaryta jokia veika, turinti tyčinės nusikalstamos veikos požymių. Ikiteisminio tyrimo metu buvo tirtas dujų balionas, tačiau dėl jo pažeidimo gaisro metu, nebuvo išsiaiškinta ar jis buvo nekokybiškas – kaip tai nurodė atsakovai. Nutraukus ikiteisminį tyrimą – daiktinis įrodymas – dujų balionas buvo sunaikintas (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 154-158, Vokas b. l. 96). Nors atsakovai paminėtą nutarimą prašė laikyti prejudiciniu faktu, įrodančiu, kad jų veikoje nėra kaltės, tačiau, kaip jau buvo paminėta, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliekamas dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų, o pačiame nutarime ir kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo konstatuota, kad atsakovai E. S. ir V. S., prijungdami naują dujų balioną, savarankiškai bandė pašalinti aptiktą dujų nuotėkį ir nežinojo, kad turėjo pareigą imti konkrečių veiksmų – nepavykus pašalinti dujų nuotėkio, turėjo atjungus dujų balioną, ar nupjovus sujungimo žarną ir ją užlenkus, išnešti dujų balioną į lauke esančią saugią vietą ir nedelsiant iškviesti avarinę tarnybą, nes tokią pareigą numato Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklių 4 priede nurodyta Suskystintų naftos dujų baliono eksploatavimo atmintinė. LR CK 6.270 straipsnyje reglamentuojamas specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis – asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą bei kt.), kurių jis nėra pajėgus visiškai kontroliuoti. Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiškia, kad, jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi – žalos atsiradimą, net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte, bei neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne. Esant pareikštam ieškinio reikalavimui atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius); neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu; priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos A. T. 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011; 2012m. spalio 24 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis priimta civilinėje bylos Nr 3K-3-430/2012). Iš civilinės bylos medžiagos: Išvykimo, kuris įtrauktas į gaisrų apskaitą, bylos (b. l. 87-93); ikiteisminio tyrimo medžiagos (Vokas, b. l. 96), šalių ir liudytojų parodymu akivaizdu, kad dujų-oro mišinio užsiliepsnojimas ir sprogimas įvyko atsakovų gyvenamojo namo dalyje, jiems bandant pajungti naują dujų balioną – didesnį pavojaus šaltinį, ko pasėkoje ieškovė patyrė žalą (nuostolius). Priežastinis ryšis tarp atsakovų veiksmų ir įvykusio gaisro yra, o kaip jau buvo paminėta jų kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Šiuo konkrečiu atveju atsakovų atsakomybė yra solidari, nes kaip jau buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu ir ką patvirtino atsakovai: dujų balioną atsakovei V. S. nupirko kaimynas A. M., V. S. pavedė sūnui prijungti dujų balioną, o pati buvo šalia, buvo atsukusi degiklius, pajuto dujų nuotėkį ir bandė užsukti čiaupą, o nepavykus tai padaryti, liepė sūnui atjungti balioną savo nuožiūra, tačiau pastarajam nespėjus to padaryti, įvyko sprogimas. Aukščiausiasis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą deliktiniams santykiams yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė tokiems santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008). Šiuo konkrečiu atveju atsakovus sieja bendri veiksmai dėl atsiradusių padarinių, todėl jų atsakomybė yra solidari. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra nurodęs, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.K. v. G.R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2012). Atsakovai, bei liudytojai bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad iki kilusio gaisro atsakovės bute buvo paprastos presuoto popieriaus grindys, sienos klijuotos tapetais, mediniai langai, šių aplinkybių ieškovė neginčijo. Nors atsakovai tvirtino, kad ieškovės namo dalis beveik nenukentėjo, tačiau akivaizdu, kad nugriovus namo stogą ir vieną sieną, apipylus buto sienas, lubas ir grindis vandeniu – reikėjo atstatyti namo stogą ir sieną, bei atlikti buto einamąjį remontą. Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 26-28), Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (Vokas b. l. 97), matyti, kad iki kilusio gaisro gyvenamasis namas buvo medinis, mediniais langais, be patogumų (krosninis šildymas, lauko tualetas). Iš lokalinės sąmatos (b. l. 105-112) ir kvitų ( b. l 31-53) galima daryti išvadą, kad remontuodama namą, ieškovė ženkliai pagerino namo būklę nei iki gaisro: pakeitė duris ir langus (nors nėra nustatyta, kad jie nukentėjo gaisro metu), uždengė stogą, mūrijo kaminą, dėjo lietvamzdžius, tvarkė grindis: klojo betoną, dėjo laminato grindjuostes, bei plyteles, lubas kalė dailylentėmis, sienas kalė dailylentėmis ir dengė pinoteksu, tvarkė (atstatinėjo) sieną nuo nudegusios namo dalies, klijavo sienas plytelėmis, montavimo plieninius radijatorius, šildymo katilą, bei vamzdynus šildymo ir vandentiekio sistemai. Ieškovė nepateikė įrodymų (nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, kuri būtų parengta atkuriamosios vertės metodu), kurie būtų patvirtinę kokią realiai žalą ieškovė patyrė gaisro metu. Iš jau paminėtos lokalinės sąmatos ir pateiktų čekių matyti, kad ieškovė padarė gyvenamojo namo kapitalinį remontą: įsirengė šildymo sistemą ir vandentiekį, pakeitė langus, duris, klijavo plyteles ir atliko aibę kitų pagerinimo darbų, pirko įvairias prekes ir medžiagas, dalies kurių net rūšis pirkimo čekiuose nenurodyta. Teismas negali būti absoliučiai formalus ir atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (LR CK 1.5 str.), konstatuoja, kad ieškovei buvo padaryta žala ir ji patyrė nuostolius susijusius su stogo ir sienos atstatymu. Nesant kitų duomenų, šie nuostoliai skaičiuotini vadovaujantis lokalinės sąmatos pozicijomis nuo N10-70 iki N11-0-79 (imtinai), kurios ir atspindi šių darbų kaštus ( b. l 106-107), ir iš kurių matyti, kad patirti nuostoliai yra 20893,66 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų kas atliko remonto darbus ir kiek ji realiai mokėjo už darbą (šios sąnaudos įskaičiuotos į lokalinę sąmatą), į tai, kad žala padaryta atsitiktinai, į tai, kad atsakovai taip pat nukentėjo ir prarado visą turtą, bei buvo nesunkiai sužalota jų sveikata, todėl visiškas nuostolių atlyginimas netaikytinas, ir žalos dydis mažintinas 50 procentų, bei iš šios sumos išminusuojama ieškovės gauta parama po gaisro 3700 Lt, priteisiant ir atsakovų solidariai 6746,83 Lt ieškovės naudai (20893,66 – 50 procentų = 10446,83 – 3700 = 6746,83) (LR CK 6.270 str., 6.247 str., 6.251 str. 2 d.). Dėl kitų remonto darbų apimties, reikalingumo, panaudotų medžiagų kainos teismui kyla pagrįstos abejonės, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog tokia apimtimi turėjo būti atliktas remontas, siekiant grąžinti pastatą iki pažeidimo buvusią padėtį, todėl likusioje dalyje ieškinys atmestinas (LR CPK 178 str.).

20Bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė patyrė sekančias bylinėjimosi išlaidas: 1820 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 3-4; 54-55; 98-99, 114-115) ir sumokėjo 188 Lt žyminį mokestį, 562 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas. Kadangi ieškinys tenkintas 27 procentus, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina ieškovei 491,40 Lt atstovavimo išlaidų ir 188 Lt sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovai įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Iš ieškovės priteistina į valstybės pajamas 548 Lt nesumokėtas žyminis mokestis dalyje dėl nepatenkintų reikalavimų.

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270str., 307str.,

Nutarė

22ieškinį tenkinti iš dalies.

23Priteisti solidariai iš atsakovų V. S., asmens kodas ( - ) ir E. S., asmens kodas ( - ) ieškovės A. R., asmens kodas ( - ) naudai 6746,83 Lt žalos atlyginimui.

24Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

25Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų V. S., asmens kodas ( - ) ir E. S., asmens kodas ( - ) ieškovės A. R., asmens kodas ( - ) naudai 679,40 Lt bylinėjimosi išlaidų.

26Priteisti iš ieškovės A. R., asmens kodas ( - ) 548 Lt nesumokėtą žyminį mokestį į valstybės pajamas.

27Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Ryšiai
1. Telšių rajono apylinkės teismo teisėja A. A., sekretoriaujant N. N.,... 2. Ieškovė, vadovaudamasi LR CK 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.245 str. 1 d., 6.246... 3. Ieškovė palaikė ieškinį ir paaiškino, kad gyvenamajame name, kuriame kilo... 4. Atsakovai su ieškiniu nesutiko pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepime... 5. A. E. S. paaiškino, kad gyveno su tėvais Kiršių k., Telšių r. 2012-03-11... 6. A. V. S. su ieškiniu nesutiko ir parodė, kad ( - ) gyveno su šeima nuosavoje... 7. Trečiasis asmuo I. S. paaiškino, kad buvo pasibaigęs dujų balionas.... 8. Liudytoja D. P. paaiškino, kad gyveno gaisro name, virš ieškovės antrame... 9. Liudytoja E. U. paaiškino, kad gyvena apie puse kilometro atstumu nuo... 10. L. S. S. paaiškino, kad kartu su D. P. gyveno gaisro name, patalpose buvusiose... 11. Liudytojas A. K. paaiškino, kad matė gaisrą pas kaimynus. Matė kas liko po... 12. L. R. R. paaiškino, kad yra ieškovės ir atsakovų kaimynas. Pirmas atbėgo... 13. L. Z. K. paaiškino, kad po gaisro lankėsi gaisravietėje, matė, kad A. R.... 14. Liudytoja K. U. paaiškino, kad atsakovė yra jos sesuo. Po gaisro matė kaip... 15. Liudytojas A. M. paaiškino, kad kaimyne V. S. paprašė nupirkti dujų... 16. Liudytojas D. J. paaiškino, kad rinko labdarą nukentėjusiems po gaisro ir... 17. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 18. Iš Nekilnojamo turto Registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kas... 19. Ieškovė savo reikalavimą kildino iš LR CK 6.248 str. 3 d. nuostatų,... 20. Bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų... 21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270str., 307str.,... 22. ieškinį tenkinti iš dalies.... 23. Priteisti solidariai iš atsakovų V. S., asmens kodas ( - ) ir E. S., asmens... 24. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 25. Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų V. S., asmens kodas ( - ) ir E. S.,... 26. Priteisti iš ieškovės A. R., asmens kodas ( - ) 548 Lt nesumokėtą žyminį... 27. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių...