Byla Ik-3233-142/2011
Dėl sprendimų panaikinimo atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams L. M. ir advokatui Aleksandrui Kočegarovui, atsakovės atstovei Ingridai Kemežienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Purepro LT“ skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai,

Nustatė

2UAB „Purepro LT“ (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą ir patikslintą skundą (b. l. 1-5, 51-55), kuriuose prašo: 1) panaikinti 2011 01 20 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI, ir Inspekcija) sprendimą Nr. 14.4-101/10-2; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI, ir atsakovė) 2011 03 24 sprendimą Nr. 69-64.

3Pirminiame skunde buvo keliamas ir reikalavimas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – ir MGK, ir Komisija) 2011 06 06 sprendimą Nr. S-129(7-93/2011).

4Taip pat skunduose keliami reikalavimai: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Mokesčių administravimo įstatymo 97 straipsnio 2 dalis, kuri nurodo, kad Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis, kuri nurodo skaičiuoti delspinigius už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai.

5Paaiškina, kad mano, jog Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) 32 straipsnio 1 dalis prieštarauja Pridėtinės vertės mokesčio direktyvos 12 straipsnio 2 dalies 2 punktui. Mano, kad mokestinio ginčo metu šis argumentas nebuvo išnagrinėtas. Pareiškėja aiškina, kad ginčo pastatas nebuvo perstatytas, o pastate tik buvo įrengta mansarda, kurios sąskaita buvo išplėstas gyvenamasis plotas. Pastato pamatai, sienos liko tos pačios.

6Pareiškėja nuo pat ginčo pradžios kėlė klausimą, ar yra priimtas teisės aktas, iš kurio vienareikšmiškai būtų galima spręsti, ar pareiškėjų atlikti statybos darbai atitinka PVMĮ nurodytą esminį pagerinimą. Pareiškėjos manymu, reikia spręsti ne pagal PVMĮ, o pagal PVM direktyvos 12 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pareiškėja remiasi Europos Teisingumo teismo (ETT) sprendimu byloje C-468/93. Šis sprendimas buvo priimtas tuomet, kai dar galiojo 1977 03 17 direktyva Nr. 77/388/EEC, dar vadinama Šeštoji direktyva. Šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalies a punktas nenumatė ES valstybėms narėms pastatų pertvarkymui, o ne perstatymui, nustatyti detalias taisykles. Dabar galiojančios PVM direktyvos 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas jau numato ES valstybėms narėms parengti detalias taisykles pastatų perstatymui (remiasi šių sąvokų vertimais iš anglų kalbos).

7Pirmą kartą terminas pastato esminis pagerinimas atsirado 2002 m. kovo 5 d. PVM įstatyme. Šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje buvo aiškinama, kad statybos darbai, kurių vertė viršija 50 procentų pastato ar statinio vertės iki šių darbų atlikimo, yra esminis pastato pagerinimas. Toks aiškinimas buvo suprantamas tiek mokesčių mokėtojui, tiek mokesčių administratoriui. Nuo 2005 06 21 įsigaliojo PVMĮ dabartinė nuostata ir formuluotė „pastato esminis pagerinimas“. Mano, kad PVMĮ 32 straipsnio 1 dalis turi atitikti PVM direktyvos 135 straipsnio 1 dalies j punktą ir 12 straipsnį. Todėl, jeigu PVM direktyvoje naudojamas terminas „pastatas iki pirmo panaudojimo“ PVMĮ atitinka „naują pastatą“, tai PVM direktyvoje naudojamas terminas „perstatytas pastatas“ turėtų atitikti PVMĮ naudojamą terminą „pastatas su esminiu pagerinimu“.

8Mano, kad šiuo atveju būtina taikyti Statybos įstatymo nuostatas ir tokiu atveju mokesčių administratorius įgyja teisę apmokestinti pastatus su bet kokiu remontu. Remiasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 9 straipsniu ir aiškina, kad mokestinės prievolės turinys, jos atsiradimo ir pasibaigimo bei vykdymo tvarka ir pagrindai mokesčių teisės aktuose turi būti aiškiai apibrėžti. Nesutinka su MGK išvada, kad galima kiekvienu atskiru atveju spręsti ir vertinti, ar pastatas buvo iš esmės pagerintas. Šiuo klausimu pasisakė ETT byloje C94/05. Paaiškina, kad MGK dėl pareiškėjos motyvų, susijusių su PVMĮ ir PVM direktyvos suderinamumu, iš esmės nepasisakė. Taip pat nepasisakė, ar šiuo atveju mokesčių administratoriaus sprendimuose suformuluoti pastato esminio pagerinimo kriterijai atitinka ETT praktiką (bylos C-49-09, C-188/09, C-475/03). Mano, kad MGK neatsižvelgė į OVM direktyvos preambulės 25 dalį, kurioje nurodoma, kad apmokestinamoji vertė turėtų būti suderinta taip, kad būtų galimybė palyginti PVM taikymo rezultatus visose valstybėse narėse.

9Pasisako, kad turi abejonių dėl delspinigių dydžio atitikimo Konstitucijoje deklaruojamam teisinės valstybės principui. Nesutinka su MAĮ nuostata delspinigius skaičiuoti iki tos dienos, kai yra įforminamas patikrinimo dokumentas. Remiasi Konstitucinio Teismo 1997 07 10 ir 1996 11 20 nutarimų nuostatomis. Paaiškina, kad MAĮ 96 straipsnis išskiria pažeidėjų grupes: 1) tie, kurie nesumokėjo mokesčių, bet mokesčius deklaravo; 2) tie, kurie nesumokėjo mokesčių ir jų nedeklaravo. Pirmajai grupei delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau, kaip 180 dienų. Tačiau antrajai grupei delspinigiai skaičiuojami nuo tada, kada jiems atsirado prievolė deklaruoti ir mokėti mokestį iki mokestinio patikrinimo rezultatų įforminimo dienos (remiantis MAĮ 107 straipsnio 1 dalimi šiai grupei delspinigius galima paskaičiuoti net iki 1825 dienų, t. y. 10 kartų daugiau).

10Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis dėl delspinigių esmės ir paskirties. Dėl to mano, kad teismui tikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar MAĮ 97 straipsnio 2 dalis, kuri nurodo, kad MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatų įforminančio dokumento surašymo dienos, neprieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

11Paaiškina, kad teismui netenkinant pareiškėjos prašymų, pareiškėjos finansinė padėtis dar labiau pablogėtų ir pareiškėja atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei tuo atveju, jeigu nebūtų skundusi vietos mokesčių administratoriaus sprendimo. Remiasi MAĮ 98 straipsnio 2 dalimi, 110 straipsnio 1 dalimi, paaiškina, kad tokiu būdu apsunkinama Konstitucijos 30 straipsnyje garantuojama teisė kreiptis į teismą. Asmuo, kuris inicijuoja mokestinį ginčą, objektyviai negali įtakoti terminų, per kuriuos galima šį ginčą išspręsti, tuo tarpu tas asmuo apsunkinamas delspinigių skaičiavimu. Todėl mano, kad tikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar MAĮ 98 straipsnio 2 dalies redakcija neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai.

12Teismo posėdyje atstovai palaikė skundą ir prašė tenkinti.

13Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (b. l. 66-67) pasisako, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas.

14Paaiškina, kad Šiaulių AVMI atliko pareiškėjos PVM už laikotarpį nuo 2008 01 01 iki 2008 12 31 apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2010 11 19 surašė patikrinimo aktą Nr. 35-130, kuriame pareiškėjai papildomai priskaičiavo sumokėti į biudžetą 45 763 Lt PVM, 19 041,03 Lt PVM delspinigių. Inspekcija, išnagrinėjusi patikrinimo aktą ir pareiškėjos pateiktas pastabas dėl jo, 2011 01 20 sprendimu Nr. 14.4-101/10-2 iš dalies patvirtino patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjai sumokėti 32 058 Lt PVM, 13 229 Lt PVM delspinigių ir skyrė 3206 Lt baudą. Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą ir jam nagrinėti pateiktą medžiagą, 2011 03 24 sprendimu Nr. 69-64 iš dalies patvirtino pareiškėjos skundą, t. y. vietoje nurodymų sumokėti 32 058Lt PVM, 13 229 Lt PVM delspinigių, 3206 Lt PVM baudą, nurodė sumokėti 31 140 Lt PVM, 12 844 PVM delspinigių, 3114 Lt PVM baudą. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės sprendimu, pateikė skundą Komisijai. Komisija 2011 06 08 sprendimu Nr. S-129 (7-93/2011) patvirtino atsakovės sprendimą.

15Mano, kad skundžiamas sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisingas, priimtas išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes.

16Paaiškina, kad šiuo atveju, ginčas tarp pareiškėjos ir Inspekcijos yra kilęs dėl pareiškėjos prievolės mokėti PVM nuo parduoto žemės sklypo su gyvenamuoju namu.

172006/112/EB direktyvos 135 straipsnio 1 dalies j punkte nustatyta, jog PVM neapmokestinamas pastatų ar jų dalių ir žemės, ant kurios jie pastatyti, tiekimas, išskyrus PVM direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą tiekimą. PVM direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta, jog PVM apmokestinami tokie sandoriai, kurie susiję su pastatų ar žemės, ant kurios jie pastatyti, tiekimu iki pirmo pastato panaudojimo. PVM direktyvos 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Valstybės narės gali nustatyti PVM direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto kriterijaus taikymo pastatams išsamias taisykles, taip pat PVM direktyvos 12 straipsnio 2 dalis leidžia Valstybėms narėms taikyti ne tik pastato pirmo panaudojimo, bet ir kitus kriterijus. Taigi apibrėžti, kas yra pastato pertvarkymas, kokį kriterijų taikyti sprendžiant dėl pastatų tiekimo apmokestinimo PVM, yra palikta išimtinai valstybių narių kompetencijai.

18Lietuvos Respublikoje apmokestinimo PVM taisykles ir tvarką nustato PVMĮ. Vadovaujantis PVMĮ 3 straipsnio 1 dalimi, PVM objektas yra prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks.

19PVMĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalys nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimą ar kitokį perdavimą ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo taip:

20PVM neapmokestinamas pastatų, statinių ar jų dalių (išskyrus naujus pastatus ir statinius, naujas pastatų ir statinių dalis) pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sąlygas asmuo, kuriam toks daiktas perduodamas, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti juo kaip jo savininkas. Laikoma, kad: 1) naujas pastatas ar statinys – tai nebaigtas pastatas ar statinys, taip pat baigtas pastatas ar statinys – 24 mėnesius po jo užbaigimo (pripažinimo tinkamu naudoti) arba esminio pagerinimo; 2) nauja pastato ar statinio dalis – tai naujo pastato ar statinio, kaip jis apibrėžtas šios dalies 1 punkte, dalis, taip pat naujai pastatyta nenaujo pastato ar statinio dalis – 24 mėnesius po jos užbaigimo.

21Taigi nauju pastatu ar statiniu taip pat yra pripažįstamas nenaujo pastato esminis pagerinimas (statybos darbai, kurie pailgina pastato ar statinio naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes, PVMĮ 2 straipsnio 1 dalies 20 punktas).

22Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja 2008 02 08 pardavė 0,0594 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), ir pastatą - gyvenamą namą, pažymėjimas plane 5A1p, kurio unikalus Nr.( - ), pastatą - gyvenamąjį namą, buvęs 1A1žp, kurio unikalus Nr. ( - ), būklė: sunaikintas, esantį adresu ( - ), Kaune, J. S. už 400 000 Lt, įvertinant žemės sklypą 50 000 Lt, pastatus – 350 000 Lt.

23Pareiškėja šį parduotą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), ir pastatą-gyvenamą namą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), Kaune, įsigijo 2006 12 05 iš fizinio asmens už 200 000 Lt (sutartyje gyvenamasis namas įvertintas 193 300 Lt, žemės sklypas – 6700 Lt).

24Pagal mokesčių administratoriaus turimus duomenis, gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. ( - ) (2008 02 01 išduotas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas), pažymėjimas plane 5A1p, įregistruotas 2008 01 03, statybos pradžios metai - 2007 m., statybos pabaigos metai - 2008 m., baigtumas 100 %. Kadastro duomenimis (2008 01 03), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr.( - ) (buvęs 1A1ž), sunaikintas.

25Siekdama išsiaiškinti, ar pareiškėjai buvo išduotas leidimas sunaikinti gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr.( - ), Inspekcija kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, kurios Miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyrius informavo, kad pareiškėjai leidimas nugriauti gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), Kaune, nebuvo išduotas. Statytojui (tuo metu buvusiai M. Š. individualiai įmonei) 2007 10 22 buvo išduotas statybos leidimas Nr. ( - ) statyti gyvenamąjį namą, tačiau išnagrinėjus projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinius, nustatyta, kad gyvenamasis namas buvo statomas senojo namo vietoje. Taip pat minėtame rašte nurodyta, jog tais atvejais, kai esant didesnei darbų, paprastai priskirtinų rekonstravimui, apimčiai (t. y. juos viršijant), statybos darbai įvardijami kaip „nauja statyba“, vadovaujantis statybos procesą reglamentuojančiais teisės aktais.

26Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punkto nuostatas, statinio rekonstravimas - statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą - pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą - jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus - balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą.

27Inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad senasis namas (pažymėjimas plane 1A1žp, kurio unikalus Nr. ( - )) buvo perstatomas, rekonstruojamas, t. y. atliktas esminis jo pagerinimas (pristatytas priestatas, uždengtas naujas stogas, įvestas vandentiekis, šildymas, gamtinės dujos). Pagal kadastro duomenis, pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 60,69 kv. m., sienos: medis su karkasu, krosninis šildymas, vandentiekio nėra, o pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 100,64 kv. m., sienos: plytos, gamtinės dujos, komunalinis vandentiekis, centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų.

28Taip pat ir pareiškėjos direktoriaus T. Š. žodiniu teigimu, senasis pastatas (1A1ž) buvo remontuojamas, pristatytas priestatas, sienos apkaltos lentelėmis, uždengtas naujas stogas, įvestas vandentiekis, šildymas ir gamtinės dujos. Darbai buvo atliekami ūkio būdu. Todėl Inspekcija pagrįstai pareiškėjai nuo nekilnojamojo turto pardavimo pajamų apskaičiavo papildomai mokėtiną 45 763 Lt PVM, kadangi parduotas pastatas buvo pertvarkytas ir sukurta nauja jo kokybė, o tai atitinka PVMĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

29PVMĮ nurodymas „pastato esminis pagerinimas“ nėra tapatus 2006/112/EB direktyvoje nurodytam „pastato perstatymui“. Atsakovė pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja perstatė ginčo objektą, t. y. vietoje 60,69 kv. m. pastato, kurio sienos medinės su karkasu, krosniniu šildymu, be vandentiekio, buvo perstatytas į 100,64 kv. m. pastatą, kurio sienos iš plytų, įvestos gamtinės dujos, komunalinis vandentiekis, centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Todėl pareiškėjos skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti.

30Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

31Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundo netenkinti Nesutiko, kad yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Nurodė, kad delspinigiai visiems pažeidėjams skaičiuojami vienodai. Delspinigiai gali būti ir neskaičiuojami, jeigu pareiškėja sumokėtų mokestį. Išsprendus ginčą pareiškėjos naudai, ši mokesčio suma būtų pareiškėjai grąžinta.

32Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Šiaulių AVMI, Inspekcija) atsiliepime į skundą (b. l. 63) pasisakė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad teismo posėdyje atstovas nedalyvaus.

33Skundas atmetamas.

34Ginčas yra dėl PVM apskaičiavimo už 2008 02 08 pareiškėjo sudarytą sandorį – pagal notarinę sutartį Nr. ( - ) pareiškėjas šia data pardavė 0,0594 ha žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą, pažymėtą plane indeksu 5A1p, unikalus Nr. ( - ), tuo pačiu sutartyje nurodytas ir pastatas gyvenamasis namas 1A1žp, kurio unikalus Nr. ( - ), kurio būklė – sunaikintas, pastatai nurodyti, kaip esantys adresu ( - ), Kaune. Žemės sklypas įvertintas 50 000 Lt, pastatai – 350 000 Lt (MGK byla, l. 57, 58, 59, suklysta skaičiuojant lapus, nes po „57“ pažymėta „52“).

35Nustatyta, kad pareiškėja žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. ( - ), pagal notarinę 2006 12 05 sutartį ( - ) įsigijo iš fizinio asmens už 200 000 Lt (pastatą už 193 300 Lt, žemės sklypą už 6700 Lt (MGK byla, l. 60-67). Tuo metu sklype nebuvo pastato, kurio unikalus Nr. ( - ).

36Vietos mokesčių administratorius rėmėsi tuo, kad kadastre 2008 01 03 įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. ( - ), pažymėtas plane 5A1p., statybos pradžios metai 2007 m., statybos pabaigos metai 2008 m., baigtumas 100 procentų. Taigi iki nurodyto įregistravimo kadastre toks pastatas iš viso nebuvo registruotas, aiškūs yra tiek jo statybos metai, tiek statybos pabaigos metai, taip pat kadastre yra įregistruoti ir kiti duomenys, kurie patvirtina, kad tai iš esmės kitas pastatas, nei prieš tai buvęs pastatas 1A1ž, kuris kadastre pažymėtas kaip sunaikintas. Šiuos faktus patvirtina ir pareiškėjos prašymu teismo išreikalauta informacija iš VĮ Registrų centro Kauno filialo (b. l. 84-87), tačiau tokia pati informacija jau ankščiau buvo pateikta mokestinio ginčo byloje. Pareiškėja siekė išsiaiškinti, kokiu pagrindu kadastre padarytas įrašas apie pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), sunaikinimą. VĮ Registrų centras paaiškino, kad įrašas padarytas todėl, kad 2008 01 03 buvo atlikti kadastriniai matavimai, kurių metu užfiksuotas gyvenamojo namo 1A1ž(p), unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), Kaunas, nugriovimas, toks įrašas padarytas ir statinių išdėstymo plane, kur parašyta „nugriauta“, taip pat nurodė, kad šio įrašo pagrindas buvo ir 2008 02 01 pripažinimo tinkamu naudoti aktas (aktas yra MGK byloje, l. 71-72). Tai patvirtina ir Registrų centro pateikta Pripažinimo tinkamu naudoti akto kopija. Tačiau šis gyvenamasis namas ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neišregistruoti. Naujai įregistruoto pastato statybą patvirtina ir kiti bylos dokumentai. Nustatyta, kad M. Š. individualiai įmonei (įmonės kodas ( - ), tas pats yra pareiškėjo kodas) 2007 10 22 išduotas Statybos leidimas Nr. ( - ), statybos adresas ( - ), Kaunas, nurodytas unikalus statinio Nr. ( - ), statinys pavadintas „Gyvenamasis namas“, statybos rūšis – nurodyta nauja statyba, pastatas vieno aukšto, nurodyta, kad mansarda yra, yra vieno aukšto stoginė automobiliams. Statybos leidime nurodyti ir statinio techniniai rodikliai, tarp jų pamatai G/B, t. y. gelžbetonio, o sienos – medžio, mūro, stogas medinių konstrukcijų, perdangos metalo sijų, stoginė automobiliams – sienos medžio ir stogas medinių konstrukcijų (MGK byla, l. 68). Pripažinimo tinkamu naudoti 2008 02 01 akte (MGK byla, l. 71-72) nurodomos statinio pagrindinės konstrukcijos: pamatai: betono, sienos – plytų, perdangos – medžio, stogas - metalo. Nurodyta, kad namo plotas pagal kadastrinius matavimus 100,64 kv. m. Gyvenamasis namas pažymėtas indeksu 5A1p. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2010 08 19 raštu Nr. (3.1.6.)S-3726 (MGK byla, l. 76) Šiaulių VMI pateikė paaiškinimą, kad pagal kadastro duomenų byloje esančius duomenis, pastatas 5A1p yra užfiksuotas buvusio gyvenamojo namo 1A1ž(p), unikalus Nr. ( - ), vietoje. Pastato 5A1p statybos pradžios metai nurodyti 2007 m., pabaigos metai – 2008 m., pastato nusidėvėjimas – 0 procentų. Nurodė, kad statinių išdėstymo plane yra įrašas „nugriauta: 1A1ž(p), b1 (bet. danga)“. Kadastro duomenų byloje nėra duomenų ir dokumentų, kad buvo atlikta senojo pastato rekonstrukcija. Šiuos duomenis patvirtina 2010 08 24 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija (MGK byla, l. 82-88). Iš šio išrašo matyti, kad naujas statinys, kurio fizinio nusidėvėjimo procentas yra „0“, tai buvęs gyvenamasis namas 1A1ž, unikalus Nr. ( - ). Šis senas statinys yra aprašytas, nurodyta, kad jis sunaikintas, jo statybos metai 1938, dujų nėra, sienos – medis su karkasu (t. y. ne plytų), šildymas krosninis, vandentiekio nėra, nuotekų šalinimo nėra, bendras plotas 60,69 kv. m., tūris nurodytas 227 kub. m. ir yra nurodytos koordinatės: koordinatė x: 6086891, koordinatė y: 493402. Svarbu yra tai, kad gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ), pažymėjimas plane 5A1p, koordinatės yra tos pačios. Tačiau šiam namui nurodyti tokie duomenys: dujos – gamtinės, sienos – plytos, šildymas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, vandentiekis – komunalinis, nuotekų šalinimas – komunalinis, padidėjo bendras plotas, sumažėjo užstatytas plotas ir padidėjo tūris iki 351 kub. m., padidėjo gyvenamasis plotas nuo 55,69 kv. m. iki 81,23 kv. m. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnį „Nekilnojamojo turto kadastro statusas“ nekilnojamojo turto kadastras steigiamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenims kaupti, oficialiai informacijai apie kadastre sukauptus duomenis teikti (1 dalis); Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys kaupiami ir saugomi Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke (2 dalis); nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre (3 dalis); Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis). Dėl šio reglamentavimo mokesčių administratorius pagrįstai rėmėsi duomenimis, gautais iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro. Šie duomenys patvirtina, kad pastatas, kuris iki 2008 m. buvo pažymėtas kaip 1A1ž, yra sunaikintas, o jo vietoje iš esmės pastatytas kitas pastatas, nes visi šio naujo pastato esminiai parametrai skiriasi. Pareiškėjos atstovai aiškina, kad kaip buvo senosios plytų sienos, taip jos ir išliko. Tačiau taip nėra, nes nėra jokių duomenų, kad senojo (sunaikinto) pastato sienos buvo iš plytų. Tokių duomenų nėra niekur, netgi statybos leidime, kadangi čia nurodyta, kad buvo apmūrytas medis, kaip ir aiškino pareiškėjos atstovai, tik jie nepagrįstai teigė, kad apmūrijimas reiškia plytų sienas. Tas faktas, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad būtų pirkusi plytas, nieko nei įrodo, nei paneigia, kadangi pareiškėja aiškina stačiusi (rekonstravusi ar remontavusi, kaip teigia pareiškėja) pastatą ūkio būdu. Tai reiškia, kad pareiškėjos sąnaudas patvirtinantys dokumentai nereiškia, kad jie pateikti pilnutinai, visa apimtimi. Kita vertus, pareiškėjos teikti medžiagų įsigijimo dokumentai, kurie yra MGK byloje (jų aprašas yra MGK byla, l. 105-112), patvirtina, kad vykdyti darbai buvo didelės apimties, o ne paprastas remontas ar priestato pastatymas. VMI 2011 03 24 sprendime nurodyta, kad pateikti dokumentai yra 92 971,33 Lt sumai, tuo tarpu statant ūkio būdu čia nepatenka daugelis kitų sąnaudų (darbų apmokėjimas, kitų medžiagų įsigijimas). Atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro duomenų teisinį statusą, šiuo atveju yra nesvarbus tas faktas, kad pareiškėja negavo leidimo nugriauti seną pastatą, nors įvardinta statybos rūšis buvo – nauja statyba. Šiuos pažeidimus tikrinti ir vertinti turi kitos viešojo administravimo institucijos, kurioms pavesta kontroliuoti statybų teisėtumą. Į mokesčių administratorių funkcijas statybos teisėtumo kontrolė nepatenka, tačiau mokesčių administratoriui MAĮ 10 straipsnis nustato reikalavimą laikytis turinio viršenybės prieš formą principo. Kita vertus, mokesčių administratorius atsižvelgė į tam tikrus dokumentų trūkumus (kad nėra leidimo nugriauti seną pastatą) ir vertino, kad buvo atlikta pastato rekonstrukcija.

37Ginčas yra dėl to, ar šiuo atveju pagrįstai mokesčių administratorius netaikė PVM lengvatos, kuri nustatyta PVMĮ 32 straipsnyje. Šio straipsnio nuostatos, pastato pardavimo momentu buvo tokios: „32 straipsnis. Nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimas ar kitoks perdavimas 1. PVM neapmokestinamas pastatų, statinių ar jų dalių (išskyrus naujus pastatus ir statinius, naujas pastatų ir statinių dalis) pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sąlygas asmuo, kuriam toks daiktas perduodamas, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti juo kaip jo savininkas. Laikoma, kad: 1) naujas pastatas ar statinys – tai nebaigtas pastatas ar statinys, taip pat baigtas pastatas ar statinys – 24 mėnesius po jo užbaigimo (pripažinimo tinkamu naudoti) arba esminio pagerinimo; 2) nauja pastato ar statinio dalis – tai naujo pastato ar statinio, kaip jis apibrėžtas šios dalies 1 punkte, dalis, taip pat naujai pastatyta nenaujo pastato ar statinio dalis – 24 mėnesius po jos užbaigimo. 2. PVM neapmokestinamas žemės pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sąlygas asmuo, kuriam tokia žemė perduodama, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti ja kaip jos savininkas, išskyrus žemę, perduodamą kartu su naujais pastatais ar statiniais ar jų dalimis, taip pat žemę statyboms. Žeme statyboms šiame straipsnyje laikomas žemės sklypas, kuris yra skirtas statybai, neatsižvelgiant į tai, ar tame sklype atlikti kokie nors tvarkymo darbai, ar ne.“

38Taigi naujam pastatui ar statiniui taip pat yra prilyginamas nenaujo pastato esminis pagerinimas (PVMĮ 2 staipsnio 21 dalis: Pastato (statinio) esminis pagerinimas – statybos darbai, kurie pailgina pastato ar statinio naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes“). Iš esmės PVM lengvata netaikoma tiek naujam statiniui, tiek statiniui, kuriam atliktas esminis pagerinimas, 24 mėnesius po jo užbaigimo, vienodomis sąlygomis. Patikrinimo akte 2010 11 19 padaryta išvada, kad buvo atliktas pastato esminis pagerinimas, pastatas rekonstruotas, perstatytas, nes pristatytas priestatas, uždengtas naujas stogas, įvestas vandentiekis, šildymas, gamtinės dujos, taip pat pasikeitė pastato parametrai, kurie nurodyti patikrinimo akte. Dėl to padaryta išvada, kad pastato pardavėjas privalėjo apskaičiuoti 18 proc. tarifo PVM. Daroma išvada, kad vadovaujantis PVMĮ 92 straipsniu, apmokestinamasis asmuo privalėjo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio įstatymo 71 straipsnį arba pagal 71/1 straipsnį. Pareiškėja teikė pastabas Šiaulių AVMI, kuri 2011 01 20 sprendimu Nr. 14.4-101/10-2 paliko Patikrinimo akte esančią nuostatą, kad įvyko pastato rekonstravimas. Atmesdama dėl tos aplinkybės pareiškėjos pastabas, rėmėsi Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punkto (turi būti 18 dalis, redakcija, galiojusi byla aktualiu laikotarpiu) nuostatomis, apibrėžiančiomis rekonstravimo sąvoką, kuri aiškinama taip: „18. Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą“.

39Inspekcija akcentavo, kad pastato rekonstravimo metu sukuriama jo nauja kokybė, kad tokios aplinkybės yra nustatytos ir šioje byloje. VMI pripažino pareiškėjai teisę į PVM atskaitą pagal pareiškėjos pateiktą 2008 02 08 prekių (medžiagų) nurašymo aktą Nr. Sut0208, toje dalyje, kur prekės įsigytos su PVM ir kur prekės įsigytos PVM apmokestinamai veiklai vykdyti. Pareiškėja neginčija VMI nustatytos teisės į PVM atskaitą sumos.

40Pareiškėjas iš esmės neginčija ir mokesčių administratoriaus paaiškinimų sprendimuose, kokiais Lietuvos Respublikos teisės aktais rėmėsi mokesčių administratorius. Ginčo esmė yra ta, kad, pareiškėjos manymu, Lietuvos Respublika nėra perkėlusi į savo teisinę bazę 2006 11 28 Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatų. Pareiškėjos manymu, turi būti išsamiai sureguliuotas klausimas, kas laikytina pastato esminiu pagerinimu. Pareiškėjos teigimu, minėtos direktyvos 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato ES valstybėms narėms pareigą parengti detalias taisykles, kas laikytina pastatų perstatymu. Lietuvoje tokių taisyklių, pasak pareiškėjos, nėra.

412006 11 28 Tarybos direktyvos 2006/112/EB 12 straipsnyje visų pirma nustatyta, kad valstybės narės gali apmokestinamuoju asmeniu laikyti bet kurį asmenį, kuris retkarčiais vykdo su 9 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyta veikla susijusį sandorį, ypač kurį nors iš šių sandorių: a) pastato ar pastato dalių ir žemės, ant kurios jis pastatytas, tiekimą iki pirmo pastato panaudojimo; b) žemės statybai tiekimą (1 dalis). Toliau nurodyta, kad taikant 1 dalies a punktą „pastatas“ – bet koks žemėje įtvirtintas statinys (2 dalis). Toliau nurodoma, kad valstybės narės gali nustatyti 1 dalies a punkte nurodyto kriterijaus taikymo pastatų pertvarkymui išsamias taisykles ir apibrėžti, ką reiškia sąvoka „žemė ant kurios stovi pastatas“.

42Direktyvos 135 straipsnyje išvardinama kita PVM neapmokestinama veikla. Šio straipsnio 1 dalyje išvardinami sandoriai, kurių valstybės narės neapmokestina PVM, „j“ punkte nurodyta: pastatų ar jų dalių ir žemės, ant kurios jie pastatyti, tiekimas, išskyrus 12 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą tiekimą.

43Taigi, išimtis yra tiek Direktyvoje, tiek PVMĮ. Nėra pagrindo teigti, kad PVMĮ netinkamai nustatytos taisyklės, kas laikytina pastato pertvarkymu, kai jau gali būti taikoma PVM išimtis ir sandoris gali būti apmokestinamas PVM. Minėtos PVMĮ 32 straipsnio nuostatos nurodo aiškius kriterijus, kas laikytina ne tik nauja statyba, bet jai prilyginamu esminiu pastato pagerinimu. Sąvokas paaiškina to paties įstatymo 2 straipsnis. Akivaizdu, kad tokiu atveju galima taikyti ir Statybos įstatymo nuostatas. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad toks vertinimas leidžia mokesčių administratoriui bet kokį pastato remontą pripažinti esminiu pagerinimu, kadangi bet kuriuo remontu pastato ar statinio naudingo tarnavimo laikas pailginamas arba pagerinamos jo naudingosios savybės. Vertinant būtina atsižvelgti į Statybos įstatyme esančius sąvokų išaiškinimus (2 straipsnio 20, 21 dalys), be to, ir į atskiras statybos rūšis reglamentuojančias normas, o taip pat į esamas faktines aplinkybes (šiuo atveju jos nustatytos mokestinio ginčo metu surinktais dokumentais – statybos leidimu, pripažinimo tinkamu naudoti aktu, Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir kt.).

44Lietuvoje įstatymais yra apibrėžti kriterijai, kurie taikytini vertinant pastatų pertvarkymą, t. y. nustatant, ar jis yra esminis. Detalių ar išsamių taisyklių nustatymas pagal Direktyvą yra tik galimas (leidžiamas), bet nėra privalomas. Šiuo atveju neturi reikšmės pareiškėjos nurodyti skirtumai tarp rekonstravimo ir pastatų pertvarkymo sąvokų, nes pagal Lietuvių kalbos žodyno (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000) žodis „rekonstrukcija“ reiškia esminį pertvarkymą, sunykusio statinio atkūrimą, o žodis „rekonstruoti“ reiškia iš esmės pertvarkyti.

45Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad mokesčių administratoriai padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju buvo atliktas pastato esminis pagerinimas, todėl pagrįstai taikė PVMĮ 32 straipsnio nuostatas ir pagrįstai apskaičiavo mokėtiną PVM. Mokesčių administratoriui, o taip pat ir pačiam mokesčių mokėtojui, suteikta galimybė vertinti, ar bus taikoma išimtis iš PVM lengvatos, o tam buvo būtina atsižvelgti į PVMĮ 2 straipsnio, 32 straipsnio nuostatas dėl esminio pagerinimo. Pareiškėja iki sandorio sudarymo turėjo galimybę kreiptis konkrečios konsultacijos į mokesčių administratorių, pateikti išsamią informaciją, kaip pertvarkytas pastatas. Todėl pareiškėja nepagrįstai aiškina, kad tik VMI gali vienašališkai nuspręsti, ar nenaujo pastato pardavimas „su esminiu pagerinimu“ turi ar neturi būti PVM objektu. Šiuo atveju, kaip matyti iš visų ginčijamų sprendimų, tarp jų ir iš MGK sprendimo, buvo atsižvelgta į tai, kad senojo pastato 1A1ž(p) su unikaliu Nr. ( - ) neliko visiškai, jo vietoje pastatytas iš esmės kitas pastatas. Statybos leidimas buvo išduotas naujai statybai, pirmiau minėta, kad pasikeitė beveik visi pastato parametrai, medžiagos, iš kurių pastatytos sienos, dengtas stogas, pastate įrengti vandentiekis, šildymas, gamtinės dujos ir kt. (visos faktinės aplinkybės detaliai išvardintos ginčijamuose sprendimuose). Nekilnojamojo turto registre naujo pastato nusidėvėjimas lygus 0, o senojo pastato nusidėvėjimas neapskaičiuotas, nes užfiksuota, kad pastatas sunaikintas. Apskritai, atsižvelgiant į visus surinktus duomenis, pareiškėjos teiginiai, kad pareiškėja atliko tik nedidelį remontą, įrengė mansardą, neatitinka faktinių aplinkybių. Pavyzdžiui, medinės mūrytos pastato sienos tapo plytų sienomis, visų patogumų įrengimas, ploto ir tūrio padidėjimas, galiausiai statybos leidimo gavimas statybos darbams, paneigia, kad buvo atliktas tik senojo pastato remontas su mansardos įrengimu. Be to, pagal įrodinėjimo taisykles, nustatytas MAĮ 67 straipsnyje, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčio administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal MAĮ 153 straipsnio 3 dalį mokesčių mokėtojas tokius įrodymus privalėjo teikti centriniam mokesčių administratoriui, vėliau jis praranda teisę teikti tokius įrodymus. Tuo tarpu, nors pagal statybos leidimą, išduotą 2007 10 22, darbus vykdė statytojas M. Š. individuali įmonė (tuo pačiu kodu, kaip ir pareiškėja), statybos leidimas išduotas konkrečiam projektui, kurį statytojas privalo turėti, tačiau pareiškėja dėl nenurodomų aplinkybių neteikė į bylą šio statybos projekto.

46Mokesčių administratoriai pagrindė savo išvadas dėl mokesčio faktinėmis aplinkybėmis, teisės aktų nuostatomis. Tai, kad mokesčių administratoriui pavesta vertinti, ar yra išimtis dėl pastatų apmokestinimo, nereiškia, kad pažeistas MAĮ 9 straipsnis, reikalaujantis aiškumo. VMI atstovė paaiškino, kad ankstesniu reguliavimu, kurį nurodo pareiškėja, kai buvo nustatyta 50 procentų riba (kai atlikti statybos darbai, viršijantys 50 proc. pastato buvusios vertės), nebuvo galimybės teisingai nustatyti, ar pastatas esmingai pagerintas, nes senų pastatų vertė paprastai yra labai nedidelė (skaičiuojamas nusidėvėjimas) ir tokiu atveju iš tiesų bet kuris remontas ar nežymi rekonstrukcija galėjo būti įvertinta kaip esminis pagerinimas. Įstatymo leidėjas šias nuostatas pakeitė ir PVMĮ 2 straipsnio 21 dalyje (redakcija, galiojusi sandorio metu) nustatė vertinamuosius kriterijus, kuriais remiantis tiek mokesčių mokėtojas, tiek mokesčių administratorius gali įvertinti pastato pagerinimo laipsnį.

47Dėl pareiškėjos nurodomų ETT bylų. Pareiškėja nenurodo, kokias analogijas mato su skunde nurodytomis bylomis. Nurodo, kad ETT byloje C 94/05 pabrėžtas teisinio saugumo principo taikymas. Šio ginčo atveju, pareiškėja mano, kad kliūtis taikyti PVMĮ 32 straipsnio išimtį yra detalių taisyklių, nustatančių, kas yra pastato tiekimas iki pirmo pastato panaudojimo, nebuvimas. Tačiau, kaip nurodyta aptariant Direktyvos 2006/112/EB 12 straipsnį, jame nėra reikalavimo valstybėms narėms nustatyti išsamias taisykles dėl kriterijaus, nurodyto 1 dalies a punkte, taikymo. Direktyvoje nustatyta, kad tokias taisykles nustatyti galima, o ne privaloma.

48Dėl delspinigių skaičiavimo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

49Nustatyta, kad Patikrinimo akte nurodyta, jog delspinigiai skaičiuojami vadovaujantis PVMĮ 123 straipsnio 1 dalimi ir MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu. PVMĮ 123 straipsnio 1 dalis dėl delspinigių nukreipia į MAĮ. MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti tik atvejai, kai turi būti skaičiuojami delspinigiai. Delspinigių skaičiavimo tvarka nustatyta MAĮ 97 ir 98 straipsniuose. Ginčo dėl to, kad pareiškėjai taikytinas MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas, nėra. Pareiškėjos manymu delspinigių mokėjimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai pažeidžia lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Daroma išvada, kad MAĮ 97 straipsnio 1 ir 2 dalis traktuoja abu atvejus, nepažeidžiant esminių teisinės valstybės principų, kadangi abu šie atvejai savaime skiriasi, kas sąlygoja skirtingą jų reglamentavimą: 1 dalyje nustatyta, kad kai nesumokėtas deklaruotas mokestis delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą; antruoju atveju, delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas į biudžetą iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos. Taigi, abiem atvejais delspinigiai skaičiuojami iki apskaičiuoto mokesčio sumokėjimo valstybei dienos (tai numato ir MAĮ 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Po patikrinimo akto surašymo prasideda kita procedūra, kuri numatyta 81 straipsnio 2 dalyje: naujai apskaičiuotą mokestį reikia sumokėti per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, o tuomet 97 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nesumokėjus mokesčio delspinigių skaičiavimas tęsiamas. T. y., delspinigių skaičiavimas gali būti nutrauktas sumokėjus mokesčio administratoriaus apskaičiuotą mokestį, kas netrukdo toliau ginčyti mokesčių administratorių sprendimus. Pareiškėjos atstovas teisme aiškino, kad mokesčių mokėtojui laimėjus bylą, mokesčių mokėtojas turėtų nuostolių, kadangi sumokėjus mokestį būtų išimtos apyvartinės lėšos. Tačiau šiuo atveju renkasi pats mokesčių mokėtojas ir nepaneigta galimybė gauti dėl neteisėto sprendimo ir žalos atlyginimą. MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje vienodai nustatyta, kad delspinigiai pradėti skaičiuoti 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Kada atsiranda teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, nustato MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalis. Taigi, tiek pareiškėjos atveju, tiek tuo atveju, kai mokestis deklaruotas bet nesumokėtas, delspinigiai nebus skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti nepriemoką atsiradimo dienos. Skirtumai, kuriuos nurodo pareiškėja savo skunde (dvi pažeidėjų grupės pagal MAĮ 96 straipsnio 1 ir 2 dalis), sąlygojami visiškai skirtingais atvejais – pirmuoju atveju mokestis buvo deklaruotas, todėl teisė jį priverstinai išieškoti atsiranda nuo visai kitų aplinkybių (raginimo geruoju sumokėti mokestį). Daroma išvada, kad tokie skirtumai yra pagrįsti. Dėl pareiškėjos teiginio, kad neribojant delspinigių skaičiavimo iki patikrinimo akto surašymo dienos, tokiems mokesčių mokėtojams delspinigiai gali būti skaičiuojami iki 1825 dienų. Pareiškėja remiasi MAĮ 107 straipsnio 1 dalimi. Visų pirma, šioje byloje nėra ginčo dėl pernelyg ilgo patikrinimo. Antra, pareiškėja nurodo galimus skirtumus, neteisingai lygindama su 107 straipsnio 1 dalimi, kuri neturi nieko bendro su delspinigių skaičiavimu. Nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos bet kuriuo atveju visiems mokesčių mokėtojams delspinigiai gali būti skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų, tai yra bendra taisyklė. Kreipimasis į teismą pats savaime neprailgina delspinigių skaičiavimo trukmės, tačiau kilus mokestiniam ginčui (o jis kyla nuo skundo padavimo VMI dienos, o ne skundo padavimo teismui dienos) kaip taisyklė sustabdomas priverstinis išieškojimas (MAĮ 110 straipsnis), vėliau už šį laikotarpį įstatymas leidžia priskaičiuoti delspinigius, jeigu pareiškėjo skundas buvo atmestas. Pirmiau minėta, kad pareiškėja (mokesčių mokėtojas) turi galimybę pasirinkti, t. y. gali sumokėti apskaičiuotą papildomai mokestį ir taip nutraukti delspinigių skaičiavimą iš karto atsiradus teisei jį priverstinai išieškoti. Be to, šios nuostatos taikomos visais atvejais – ir kai mokestis deklaruotas ir nesumokėtas, ir kai papildomai apskaičiuotas. Todėl pareiškėjos argumentai, kad delspinigių skaičiavimo tvarka pažeidžia asmens teisę kreiptis į teismą, yra nepagrįsti.

50Teismas neabejoja pareiškėjos nurodytų teisės normų atitiktimi Konstitucijai. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnį, teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai. Šiuo atveju teismas neranda pagrindo tokiai išvadai, todėl pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

51Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundas netenkinamas, nes yra nepagrįstas.

52Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

53Pareiškėjos UAB „Purepro LT“ skundą atmesti.

54Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. UAB „Purepro LT“ (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą ir... 3. Pirminiame skunde buvo keliamas ir reikalavimas panaikinti Mokestinių ginčų... 4. Taip pat skunduose keliami reikalavimai: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos... 5. Paaiškina, kad mano, jog Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau -... 6. Pareiškėja nuo pat ginčo pradžios kėlė klausimą, ar yra priimtas teisės... 7. Pirmą kartą terminas pastato esminis pagerinimas atsirado 2002 m. kovo 5 d.... 8. Mano, kad šiuo atveju būtina taikyti Statybos įstatymo nuostatas ir tokiu... 9. Pasisako, kad turi abejonių dėl delspinigių dydžio atitikimo Konstitucijoje... 10. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis dėl delspinigių esmės ir... 11. Paaiškina, kad teismui netenkinant pareiškėjos prašymų, pareiškėjos... 12. Teismo posėdyje atstovai palaikė skundą ir prašė tenkinti.... 13. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 14. Paaiškina, kad Šiaulių AVMI atliko pareiškėjos PVM už laikotarpį nuo... 15. Mano, kad skundžiamas sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisingas,... 16. Paaiškina, kad šiuo atveju, ginčas tarp pareiškėjos ir Inspekcijos yra... 17. 2006/112/EB direktyvos 135 straipsnio... 18. Lietuvos Respublikoje apmokestinimo PVM taisykles ir tvarką nustato 19. PVMĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalys nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų... 20. PVM neapmokestinamas pastatų, statinių ar jų dalių (išskyrus naujus... 21. Taigi nauju pastatu ar statiniu taip pat yra pripažįstamas nenaujo pastato... 22. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja 2008 02 08 pardavė 0,0594 ha... 23. Pareiškėja šį parduotą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 24. Pagal mokesčių administratoriaus turimus duomenis, gyvenamasis namas, kurio... 25. Siekdama išsiaiškinti, ar pareiškėjai buvo išduotas leidimas sunaikinti... 26. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punkto nuostatas, statinio... 27. Inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad senasis namas (pažymėjimas plane... 28. Taip pat ir pareiškėjos direktoriaus T. Š. žodiniu... 29. PVMĮ nurodymas „pastato esminis pagerinimas“ nėra tapatus 2006/112/EB... 30. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 31. Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundo... 32. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Šiaulių... 33. Skundas atmetamas. ... 34. Ginčas yra dėl PVM apskaičiavimo už 2008 02 08 pareiškėjo sudarytą... 35. Nustatyta, kad pareiškėja žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą,... 36. Vietos mokesčių administratorius rėmėsi tuo, kad kadastre 2008 01 03... 37. Ginčas yra dėl to, ar šiuo atveju pagrįstai mokesčių administratorius... 38. Taigi naujam pastatui ar statiniui taip pat yra prilyginamas nenaujo pastato... 39. Inspekcija akcentavo, kad pastato rekonstravimo metu sukuriama jo nauja... 40. Pareiškėjas iš esmės neginčija ir mokesčių administratoriaus... 41. 2006 11 28 Tarybos direktyvos 2006/112/EB 12 straipsnyje visų pirma nustatyta,... 42. Direktyvos 135 straipsnyje išvardinama kita PVM neapmokestinama veikla. Šio... 43. Taigi, išimtis yra tiek Direktyvoje, tiek PVMĮ. Nėra pagrindo teigti, kad... 44. Lietuvoje įstatymais yra apibrėžti kriterijai, kurie taikytini vertinant... 45. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad mokesčių... 46. Mokesčių administratoriai pagrindė savo išvadas dėl mokesčio faktinėmis... 47. Dėl pareiškėjos nurodomų ETT bylų. Pareiškėja nenurodo, kokias... 48. Dėl delspinigių skaičiavimo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą.... 49. Nustatyta, kad Patikrinimo akte nurodyta, jog delspinigiai skaičiuojami... 50. Teismas neabejoja pareiškėjos nurodytų teisės normų atitiktimi... 51. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundas netenkinamas, nes... 52. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88... 53. Pareiškėjos UAB „Purepro LT“ skundą atmesti.... 54. Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...