Byla 2A-351-160/2013
Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (tretieji asmenys N. L., E. G., Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės, Astos Radzevičienės, sekretoriaujant Justinai Petruškevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovei K. S., atsakovės atstovui adv. V. B., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-03-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovei N. L. G. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (tretieji asmenys N. L., E. G., Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

31. Ginčo esmė

4Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašė įpareigoti N. L. G. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti pastatytą tvorą, kurios ilgis 30 m, o aukštis 1,50 m, žemės sklype ( - ) ir sutvarkyti statybvietę; nurodyti, kad atsakovei neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti pastatytą tvorą, kurios ilgis 30 m, o aukštis 1,50 m, žemės sklype ( - ), pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės. Paaiškino, kad atsakovė žemės sklype ( - ), neturėdama normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto statybą leidžiančio dokumento pastatė naują statinį – tvorą (ilgis – apie 30 m., aukštis 1,50 m). Atsakovė turėjo gauti Kultūros paveldo departamento rašytinį pritarimą, kadangi ginčo objektas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Taip pat turėjo būti gautas gretimų žemės bendrasavininkų B. D. ir B. D. sutikimus. 2010-09-21 buvo surašytas savavališkos statybos aktas bei reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kuriuo iš atsakovės buvo pareikalauta savo lėšomis iki 2011-04-01 likviduoti savavališkai pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Tačiau nustatytu terminu atsakovė savavališkos statybos padarinių nepašalino.

5N. L. G. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ginčo tvora yra įrengta prieš daugybę metų, dar iki įtraukiant objektą į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (2008-05-06). Todėl tvorai negalėjo būti taikomi reikalavimai suderinti tvoros projektą su Kultūros paveldo departamentu. Tvoros įrengimo metu galiojęs statybos reglamentas nenumatė, jog tvoros įrengimui turėjo būti rengiami projektai bei gauti leidimai. Tvora reikalinga atsakovės nuosavybei apsaugoti bei padeda išvengti atsakovės ligotos motinos sveikatai ir gyvybei keliančių grėsmę situacijų. Šiuo metu tvoros aukštis yra žemesnis nei 1 m, todėl tvora nelaikoma statiniu.

6Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad žemės sklypas, esantis ( - ), patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių – Blokuotų kotedžų komplekso bei Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Antakalniu, teritoriją. Ginčo statiniui būtinas supaprastintas statybos projektas nesudėtingam statiniui Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritoriniam padaliniui pateiktas nebuvo.

7Tretieji asmenys B. D. ir B. D. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad pagal 2009-07-21 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį jiems priklauso 148 kv. m. ploto žemės sklypo, 332 kv. m. žemės sklype, esančiame ( - ). Atsakovė kitą dalį žemės sklypo (184/332) 2011-03-24 įsigijo iš valstybės. Ginčo tvorą atsakovė pastatė nebūdama žemės sklypo savininke, nesuderinusi su žemės sklypo savininkais ir pažeisdama Statybos įstatymo reikalavimus. Ginčo tvora pažeidžia jų teises, kadangi atsakovė ir ieškovai yra žemės sklypo bendrasavininkai, tarp jų naudojimosi tvarka žemės sklypu nėra nustatyta. Atsakovė taip pat neleidžia tretiesiems asmenims naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-03-29 sprendimu ieškinį atmetė. Padarė išvadą, jog ginčo tvorai nebuvo reikalingas nei supaprastintas projektas, nei savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto pareigūno, nei Kultūros paveldo departamento pritarimai šiam projektui. Ginčo tvora buvo pastatyta 2007-12-18, t. y. dar prieš teritoriją įtraukiant į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Tvora buvo 1,50 m aukščio, t. y. neaukštesnė kaip 1,80 m, ir priskiriama nesudėtingų inžinerinių statinių grupei. Faktas, jog savininkai nebuvo davę sutikimo tvorai pastatyti, nėra pagrindas pripažinti, kad statinys buvo pastatytas be statybą leidžiančio dokumento, kadangi Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. redakcija, numatanti, jog statybą leidžiančiu dokumentu yra ir žemės sklypo savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai, įsigaliojo tik nuo 2010-10-01 ir toks reikalavimas negaliojo tuo metu, kai tvora buvo pastatyta. Nagrinėjant ginčą atsakovė pateikė įrodymus, jog ginčo tvora šiuo metu nesiekia 1 metro aukščio. Todėl pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą ginčo tvora priskiriama nesudėtingiems statiniams ir statybų įstatymo reikalavimai tokiems užtvarams nėra taikomas. Ieškovo pozicija, jog atsakovė pagal ieškovo reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo privalėjo nugriauti tvorą, o ne ją pažeminti, negali būti vertinama kaip pagrįsta ir protinga.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-03-29 sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad teismas nenustatė reikšmingų faktinių duomenų, visapusiškai neištyrė byloje esančių įrodymų, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Savavališkos statybos fakto nustatymo metu vadovaujantis Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 20 str. 1 d. 4 p. statybą leidžiančiu dokumentu ginčijamam statiniui privalėjo būti rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas. Pagal Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p. statinio projektas yra rengiamas naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, o įstatymo 23 str. 17 d. 1 p. numatyta, kad visais atvejais raštu statinio projektui pritaria savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas. Šiuo atveju turėjo būti gautas Kultūros paveldo departamento rašytinis pritarimas, kadangi ginčo objektas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Statybą leidžiančių dokumentų atsakovė neturėjo, todėl inspekcijos vyriausiasis specialistas 2010-09-21 surašė savavališkos statybos aktą bei 2010-11-11 reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Teismas neatsižvelgė į tai, jog žemės sklypą, ant kurio pastatyta ginčo tvora, atsakovė nuosavybės teise pradėjo valdyti nuo 2011-03-24. Taigi tvora savavališkai pastatyta dar tuomet, kai sklypas priklausė valstybei. Pagal aplinkos ministro 2006-04-16 įsakymu Nr. Dl-184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nuostatas net ir 2007-12-18 pastatytai tvorai buvo būtinas supaprastintas statinio projektas ir vietoj statybos leidimo – raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas jam. Ginčijamas statinys savavališku tapo nuo pat jo pastatymo, buvo savavališko akto surašymo metu ir yra iki šiol. Teismas neatsižvelgė į ieškovo paaiškinimus, kad atliktas tvoros nužeminimas – netinkamas savavališkos statybos padarinių pašalinimas. Inspekcijos 2010-11-11 reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo pareikalauta demontuoti pastatytą tvorą. Reikalavimui įvykdyti buvo suteiktas 6 mėnesių terminas, per kurį atsakovė galėjo kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančias subjektus dėl statybą leidžiančio dokumentų išdavimo. Atsakovė nei vieno, nei kito veiksmo neatliko. Tvoros išpildomajai aukščio nuotraukai atlikti nebuvo jokio reikalo, todėl iš inspekcijos atsakovės naudai už nuotraukos atlikimą priteista nepagrįstai. Teismas neatsižvelgė į trečiųjų asmenų teisėtus interesus, kadangi statinys stovi žemės sklype, kuris be atsakovės, bendrosios nuosavybės teise dar priklauso B. D. ir B. D.. Buvo nepaisyta teismų praktikoje nusistovėjusio ir vienareikšmiškai pripažįstamu esminiu principu to, kad bendrąja nuosavybės teise valdomo turto savininkams keliamas reikalavimas susitarti dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo turtu (CK 4.75 str.) yra būtinas, siekiant stabiliai ir ekonomiškai valdyti ir naudoti bendrą daiktą bei juo disponuoti. Todėl visi bendraturčiai yra teisiškai įpareigoti siekti susitarimo dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo bendradarbiaujant, kooperuojantis bei aktyviai derinant savo interesus (LAT nutartys Nr. 3K-3-1265/2002, Nr. 3K-3-1064/2003).

12N. L. G. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad apeliantas ieškinyje ginčo tvorą tapatino su nauju statiniu ir jos tariamą neteisėtumą grindė supaprastinto statybos projekto, rašytinio Kultūros paveldo departamento ir žemės sklypo bendrasavininkių pritarimo nebuvimu. Tuo tarpu apeliaciniame skunde apeliantas tvorą įvardija nebe nauju, bet konkrečią datą – 2007-12-18 – pastatytu statiniu, kurio statybai tariamai reikalingi visai kiti dokumentai – supaprastintas statinio projekto ir vietoje statybos leidimo – raštiško valstybės tarnautojo pritarimo jam. Ieškinyje ir apeliaciniame skunde yra nurodomi du skirtingi reikalavimo įpareigoti nugriauti tvorą pagrindai, kas yra draudžiama. Teismas ne nustatė, kad tvora buvo pastatyta konkrečią dieną, bet konstatavo, kad tvora buvo įrengta iki 2007-12-18. Ieškovas pirmosios instancijos teisme teigė, kad tvora yra naujas statinys, pastatytas saugomoje teritorijoje, ir atsakovei reikėjo įrodyti, kad tvora buvo įrengta dar iki įtraukiant teritoriją į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Apeliaciniame skunde ieškovas jau teigia, kad statinys nėra naujas, pastatytas 2007-12-18 iki teritoriją įtraukiant į kultūros vertybių registrą, ir jam taikomi atitinkamai kiti nei nurodyti ieškinyje teisės aktų reikalavimai. Nesuprantama, kodėl apeliantas tvoros neteisėtumą grindžia 2007-12-18 galiojusio STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ normomis, kadangi byloje nėra tikslių duomenų apie tvoros įrengimo datą. Tvoros įrengimo metu sklypas nuosavybės teise negalėjo priklausyti atsakovei, nes tvora toje vietoje buvo įrengta dar sovietmečiu. Tvora įrengta privačiame sklype, todėl jei tvora pažeidžia kokių nors asmenų teises, būtent tie asmenys, o ne inspekcija, gali kreiptis dėl teisių pažeidimo reikalaudami pažeidimą pašalinti.

13Trečiasis asmuo B. D. atsiliepimu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ginčijama tvora buvo pastatyta valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje ir jai buvo būtinas supaprastintas statinio projektas ir raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui (Aplinkos ministro 2006-04-16 įsakymu Nr. Dl-184 patvirtinto statybos reglamento STR 1.01.07:2002 12.4 p. p.). Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad ginčijamos tvoros statybai buvo gauti statybos dokumentai ir ginčijamos tvoros statyba valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje buvo atlikta nesavavališkai. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų, rodančių, kad vėliau atsakovė būtų ėmusis teisės aktų nustatytų priemonių dėl savavališkai pastatytos tvoros įteisinimo. Atsakovė, neteisėtai pasistačiusi tvorą, faktiškai neteisėtai naudojasi didesne žemės sklypo dalimi nei jai priklausanti dalis bei neleidžia B. D. ir B. D., naudotis bendrosios nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

14Vilniaus apygardos teismo 2013-01-15 protokoline nutartimi tretieji asmenys B. D. ir B. D. pakeisti į naujus sklypo bendrasavininkus N. L. ir E. G., kurios pareiškė sutikimą, kad sklypas būtų apstvertas tvora.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

17Savavališkos statybos aktas SSA-00-100921-00052, surašytas 2010-09-21 rodo, jog buvo nustatyta, kad ( - ) nauja statinio statyba – tvora I grupės nesudėtingas statinys – pastatytas kultūros paminklo saugomoje teritorijoje pažeidžiant statinio techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.1, 12.1.1 punkto reikalavimai, projekto nėra (b. l. 5-6). 2010-11-11 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius reikalavimu Nr. REI-00-101111-00017 pašalinti statybos padarinius, nurodė atsakovei iki 2011-04-01 demontuoti pastatytą tvorą. Reikalavimo terminas buvo pratęstas iki 2011-07-01 (b. l. 8).

18Į bylą pateikti inventorinės bylos adresu ( - ) kopijos (b. l. 170-174) tvirtina, kad 1956-07-12 buvo fiksuota, jog namas buvo apjuostas tvora, kurios 10,30 m buvo 1,3 m aukščio, 24,10 m buvo 1,40 m aukščio, 26,50 m buvo 1,20 m aukščio ir 14,48 m buvo 1,50 m aukščio. Savavališkos statybos akte nėra fiksuota, kad tvoros ilgis yra ilgesnis nei kad fiksuota 1956 m. nurodant tvoros statybos metus – 1940-ji. Todėl neįrodyta, kad tvora pastatyta savavališkai naujai, ir kad tai yra naujas nesudėtingas savavališkai pastatytas statinys. Tačiau į bylą pateiktos tvoros nuotraukos, fotografuotos iki pastato remonto darbų rodo, kad tinklinė tvora buvo rišta visai kitokiu būdu, įrėminta taip pat kitokiu būdu nei fiksuota akto surašymo metu (b. l. 7, 177). Šiuo metu tvora yra nužeminta, tačiau jos fotonuotraukos taip pat tvirtina, kad senoji tvora buvo remontuojama ir jos detalės keičiamos naujomis (b. l. 93-96). Pati atsakovė, surašant aktą bei bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad senoji tvora buvo remontuojama – keičiama toje pat vietoje nauja. Taigi svarstytina, ar remontuojant seną tvorą atsakovė privalėjo paruošti tokiam keitimui projektinius dokumentus.

19STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.1, 12.1.1 punktų reikalavimais buvo nustatyta, kad nesudėtingiems statiniams, kurie statomi kultūros paveldo objekto teritorijoje, rengiamas nesudėtingo statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas. Šis reglamentas šiuo metu nebegalioja, nuo 2012-03-01 galioja naujas statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, pagal kurio 8 p. nesudėtingi statiniai valstybiniuose parkuose, valstybiniuose rezervuaruose, valstybiniuose draustiniuose, biosferos rezervuaruose turi atitikti specialiuosius projektavimo ir statybos reikalavimus, nustatytus saugomų teritorijų individualiuose apsaugos reglamentuose ir saugomų teritorijų regioniniuose architektūriniuose reglamentuose. Tvoros iki 2 m aukščio yra įtrauktos į I grupės nesudėtingų statinių sąrašą. Atsiliepimu į ieškinį Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos paaiškino, kad statant nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje yra privalomi rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui. Taigi išvardintos normos reglamentuoja naujo, nesudėtingo statinio statymo tvarką.

20Statybos įstatymo 2 str. yra išaiškintos Statybos įstatyme naudojamos sąvokos. Šio straipsnio 20 p. nustatyta, jog statinio paprastasis remontas yra statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Savavališkos statybos akto surašymo metu Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2010-01-01 iki 2010-10-01 2 str. 21 p. buvo nustatęs, kad statinio paprastasis remontas (atitinka CK sąvoką „einamasis remontas“) – statinio remontas, kai: atliekami statinio išorės ir vidaus konstrukcijų bei kitų statinio elementų remonto darbai – šalinami šių elementų defektai nekeičiant ir nestiprinant statinio laikančiųjų konstrukcijų, bet keičiant ar stiprinant kitas statinio konstrukcijas bei statinio elementus; keičiamos pertvarų vietos; nežymiai keičiamas statinio fasadas (atnaujinama fasado apdaila, įstiklinamos gyvenamojo namo atskirų butų lodžijos, balkonai, pakeičiami butų ar kitų patalpų langai, durys, vėdinimo angos nekeičiant kiekvieno iš jų matmenų daugiau kaip 10 procentų), keičiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos (jų tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai; šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai – pakeičiami atskiri susidėvėję šių sistemų elementai, tačiau nekeičiamas jų tipas bei pralaidumas; atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų ar kitų patalpų reikmėms, remontas pertvarkant, pakeičiant visiškai ar iš dalies šias sistemų dalis, tačiau nekeičiant butuose ar kitose patalpose esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų; atliekami technologinių įrenginių ir technologinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų paprastojo remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Taigi jei akto surašymo metu tvora buvo remontuojama pakeičiant tinklą ir stulpelius, dėl darbų nesudėtingumo tokie darbai buvo priskiriami paprastajam remontui. Statybos leidimas tokiam remontui nebuvo reikalingas, išskyrus atvejus kuriais statybos leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje yra privalomas, jei tai nustatyta Vyriausybės įgaliotos institucijos (Statybos įstatymo 2010-01-01 - 2010-10-01 galiojusios redakcijos 23 str. 1 d. 2 p.). Galiojusio STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.1 ir 12.1.1. punktai nesudėtingo statinio projektą rengti numatė tuomet, kai statinys yra kultūros paveldo objekto teritorijoje. Pagal šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 9 p. statinio paprastajam remontui Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais reikalingas paprastojo remonto aprašas, o galiojantis STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 8 p. nustatyta, jog nesudėtingi statiniai saugomose teritorijose turi atitikti specialiuosius projektavimo ir statybos reikalavimus, todėl dėl tvoros remonto, jei tvora remontuojama teritorijoje, kuri yra kultūros paminklo teritorijoje, turi būti paruoštas paprastojo remonto aprašas.

21Tačiau į bylą pateiktas blokuotų kotedžų komplekso vakarų korpuso išrašas (b. l. 55-56) tvirtina, kad objektas į nekilnojamojo kultūros paveldo regioninį sąrašą įregistruotas tik 2008-05-06. Šiam registrui darytos R. K. nuotraukos data 2007-12-18. Šioje nuotraukoje aiškiai matoma tvora, kurios atraminių stulpelių išdėstymas atitinka nuotraukoje, fiksuojančioje savavališką statybą. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tvora buvo remontuojama (keičiama nauja) iki tol, kol pastatas dar nebuvo įtrauktas į nekilnojamojo kultūros paveldo regioninį sąrašą, todėl remontuojant tvorą speciali projektavimo dokumentacija ir leidimai nebuvo reikalingi. Šiuo metu ginčo tarp bendrasavininkių dėl tvoros taip pat nėra, todėl teismo sprendimas paliekamas galioti.

22Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Atsakovės atstovas pateikė mokėjimo advokatui dokumentus –1000 Lt mokėjimo kvitą už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą ir atstovavimą teisme. Remiantis „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, patvirtintų 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 8.11 ir 8.18 punktais, prašoma priteisti suma nesiekia nustatytosios rekomendacijomis, todėl iš ieškovo priteistina atsakovei.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

24Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-03-29 sprendimą palikti nepakeistą.

25Priteisti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (j. a. k. 288600210) 1000 Lt (vieną tūkstantį Lt) N. L. G. (a. k. ( - ) naudai advokato pagalbai atlyginti.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. 1. Ginčo esmė... 4. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašė įpareigoti N.... 5. N. L. G. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ginčo tvora yra įrengta... 6. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prašė ieškinį tenkinti.... 7. Tretieji asmenys B. D. ir B. D. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-03-29 sprendimu ieškinį atmetė.... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 11. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija apeliaciniu skundu... 12. N. L. G. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios... 13. Trečiasis asmuo B. D. atsiliepimu prašė pirmosios instancijos teismo... 14. Vilniaus apygardos teismo 2013-01-15 protokoline nutartimi tretieji asmenys B.... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 17. Savavališkos statybos aktas SSA-00-100921-00052, surašytas 2010-09-21 rodo,... 18. Į bylą pateikti inventorinės bylos adresu ( - ) kopijos (b. l. 170-174)... 19. STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.1, 12.1.1... 20. Statybos įstatymo 2 str. yra išaiškintos Statybos įstatyme naudojamos... 21. Tačiau į bylą pateiktas blokuotų kotedžų komplekso vakarų korpuso... 22. Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 24. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-03-29 sprendimą palikti nepakeistą.... 25. Priteisti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie...