Byla 1-2505-870/2015

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,

2sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, Gretai Čiuladaitei,

3dalyvaujant prokurorei Neringai Pačėsaitei,

4nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. U.,

5viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Š. a.k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „( - )“, šaltkalviu, gyvenantis ( - ), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 1 d.

6Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

7K. Š. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą: jis, 2014-05-18, apie 11.00 val., prie Pelesos g. 5 namo, Vilniuje, sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam A. U. į veidą, ko pasekoje jam padarytas odos nubrozdinimas nosies nugarėlės srityje su nosies kaulo lūžiu, tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. U. sveikatą.

8Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. Š. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nesudavė A. U. smūgio, jo nesužalojo. Jis peilį išmušė dieną prieš (iš jo rankų). Jie įvykio dieną matėsi, buvo susitikę pasišnekėti, yra pažįstami. Jie pašnekėjo ir išsiskirstė. Dar kartu buvo tą dieną nukentėjusiojo brolis ir jo pusbrolis, keturiese. Jis norėjo nukentėjusiojo broliui pasakyti, kad šis broliui (nukentėjusiajam) paaiškintų, kad negražu su peiliu šokinėti. Jis nežino, kas jį sumušė tą dieną. Dieną prieš nukentėjusysis gyrėsi, kad mušėsi su kažkokiais narkomanais. Gal tai buvo jo nuoskauda dėl panelės. Su A. U. broliu yra pažįstami, nėra susipykę. Jis nežino, kodėl A. U. brolis teigia, kad būtent jis sumušė A.. Gal, kad jie broliai yra. Jis nežino, ar buvo jie girti, nejautė iš jų alkoholio kvapo. Jis buvo blaivus. Nukentėjusysis gal nežino, kas jam tiksliai sutrenkė nosį, gal nori atkeršyti už tai, kad panelę nuvedė (nuviliojo). Nukentėjusysis norėjo būti su ta panele, o ji nenorėjo. Panelė susidraugavo su juo. Nukentėjusysis nori keršto. Tą dieną viskas vyko dėl panelės. Su peiliu viskas vyko dieną prieš. Jis nori išsiaiškinti, susitaikyti teisme, gal nukentėjusysis nenorės tų pinigų, kadangi pats kaltas, nes pats šokinėjo su peiliu dieną prieš. Jis išspyrė peilį iš rankos išvakarėse. Tą dieną, kai susitiko keturiese, jis jo nelietė. Nukentėjusiojo nosis buvo truputį patinusi, kai atėjo susitikti, kraujo nesimatė, buvo įbrėžimas ant nosies. Buvo vakaras, tamsu, nematė jo nosies, jis gyrėsi, kad mušėsi su narkomanais.

9Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. U. paaiškino, kad K. (draugas) paskambino iš ryto jam, paprašė, kad išeitų pakalbėti. Brolis (A.) pasakė palaukti, pasakė, kad eis kartu. Jis apsirengė, išėjo ir brolis iš paskos ėjo. Priėjo vaikų darželį, kur viskas įvyko. K. Š. pradėjo kalbėti, kažką pasakė. Jis atsisuko link brolio, ten sėdėjo kaltinamojo pusbrolis, irgi pažįstamas ir kai atsisuko į jo pusę, kaltinamasis kumščiu trenkė jam į veidą. Brolis pasakė eiti namo, kviesti greitąją. Iš karto iškvietė greitąją, pranešė 112. Tą pačią dieną į Lazdynus išvežė. Ten suteikė pirmąją pagalbą ir pasakė “daryti abdukciją” į PK. Po poros dienų nuvyko apžiūrėti nosį. Jam pasakė važiuoti į kliniką žiūrėti, kiek kainuos atstatyti nosį. Kai apžiūrėjo, sakė, kad kainuos 1000 eurų. Prašo žalos atlyginimo 4000 litų nosies sutvarkymui. Jis konsultavosi su gydytoja, tiesiog priėjo prie registratūros, paprašė, kad pasakytų kiek bus. Ten prie Antakalnio, Amerikos klinika kažkokia. Iš vakaro sėdėjo išgėrinėjo darželyje. Prasidėjo konfliktas dėl panelės Nastios. Truputį pradėjo stumdytis tarpusavyje ir viskas. Po to jis priėjo prie dviejų draugų, o kaltinamasis išėjo su Nastia. Tą vakarą nubrozdino prie akies irgi K. Š.. Jis nešokinėjo su peiliu, nebuvo peilio. K. Š. buvo išgėręs, jis irgi. Nukentėjusysis atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad nesimušė su narkomanais iš vakaro. Galbūt įbrėžimas buvo, bet nosis buvo normali, kai atėjo antrą dieną. Kai jam sudavė, kraujas pradėjo bėgti ir akyse tamsu pasidarė. Brolis iš paskos ėjo. Jis matė viską. Greitoji atvažiavo po 20-30 minučių. Pareigūnams papasakojo aplinkybes, kad išėjo pakalbėti su draugu ir jis sulaužė nosį. Iš karto nurodė kas sulaužė nosį. Nežinojo kaltinamojo pavardės, tik vardą. Todėl pareigūnai nesulaikė iš karto.

10Teisiamajame posėdyje liudytojas A. U. paaiškino, kad paskambino K. draugas, paprašė, kad brolis išeitų į lauką pakalbėti. Jis matė, kad brolis buvo apdaužytas, jam jis papasakojo, kad susimušė iš vakaro. Lyg tai su K. ir susimušė. Kai paprašė, kad išeitų, jis pasakė, kad nereikia, nes žino kaip būna. Jo draugas pasakė nebijoti, tik pakalbės. Kol jis apsirengė, brolis išėjo, jis jį pasivijo. Jie (K. su A.) kažką tarpusavyje pasakė ir K. jam “bankę prašovė” gerą, smūgiavo į veidą (K. Š. sudavė smūgį broliui). Brolis nukrito, apsipylė krauju. Jis priėjo prie brolio, nuvedė namo, iškvietė greitąją ir jis išvažiavo, kas iškvietė policiją nežino. Įvykį matė K. draugas. Iš ryto matė, kad buvo broliui ant kaktos nubrozdinimai. Vakare brolis grįžo vėlai, jis jau miegojo. K. Š. labai nepažįsta, jis su juo nesipyko, jis net nespėjo pakalbėti, paklausti, kas dėl ko. Viskas greitai įvyko. Jo draugas sėdėjo, nesikišo. Greitoji atvyko greičiau nei per valandą.

11Teisiamajame posėdyje liudytojas T. M. paaiškino, jog jis rašė tarnybinį pranešimą, yra pareigūnas. Nukentėjusįjį (A. U.) jis pamena, jie (pareigūnai) kvietė greitąją pagalbą. Gavo iškvietimą, kad po konflikto su kaimynu ar draugu asmuo nukentėjo, galimai yra lūžiai, tačiau į įvykio vietą kažkodėl iš karto nebuvo iškviesta greitoji pagalba, nuvykus jie turėjo ją iškviesti. Jie (pareigūnai) turėjo įvertinti ar asmuo yra tikrai taip sumuštas, kaip sakė pagalbos centrui. Juos (pareigūnus) pasitiko asmuo, gal tai buvo brolis, atrodo, kad jie gyvena kartu. Kai atvažiavo, toje pačioje patalpoje jie buvo kartu. Pasakė, kad įvyko konfliktas tarp jo brolio ir kito asmens dėl merginos. Po skambučio jo brolis išėjo į lauką ir kitas asmuo pradėjo jį mušti, stipriai trenkė į nosį ir ji galimai lūžo. Jis taip aiškino lipant laiptais į viršų. Kai užlipo į bendrabučio tipo butą, pamatė, kad asmuo yra sužalotas, visa nosis buvo ištinusi nuo kraujo, jie paprašė jo atsistoti, pasakyti ar nesvaigsta galva. Asmuo atsistojo, tačiau negalėjo pastovėti, svaigo galva, bėgo kraujas. Jis nurodė, kad kraujas bėga 10-15 min, jis negali jo sustabdyti. Iškvietė greitąją pagalbą, nes pirmosios pagalbos patys suteikti negalėjo. Kai atvyko greitoji pagalba, pasakė, kad yra galimai lūžis ir jį išsivežė. Jam atrodo, kad jis (nukentėjusiojo brolis) iš karto nenurodė asmens, kuris sumušė nukentėjusįjį. Jis aiškino, kad skubiai reikia pagalbos broliui, nes stipriai bėga kraujas, brolis negali nusileisti žemyn, todėl jis atėjo pasitikti. Sakė, kad atėjo kažkoks asmuo, paskambino, brolis nusileido žemyn ir jį sumušė. Kad brolis meluoja nepasirodė, jis buvo blaivus. Jis prašė, kad padėtų pareigūnai nukentėjusiajam, neatrodė, kad jis turėtų dėl ko meluoti.

12Teisiamajame posėdyje liudytojas D. J. (kaltinamojo pusbrolis) paaiškino, kad įvykio tikslios datos nepasakys, tai buvo seniai, neatsimena. Jam naktį kaltinamasis skambino, tačiau jis neatsiliepė, ryte perskambinao. Kaltinamasis paaiškino, kad A. U. grasino peiliu. Konfliktas vyko dėl kažkokios merginos. Jie nutarė susitikti su A. ir jo broliu. Jie (nukentėjusysis) atėjo dviese, jie (jis ir kaltinamasis) buvo taip pat dviese. Jie atėjo į Pelesos g. vaikų darželį. Tai buvo gal būt po pietų, buvo savaitgalis, apie 12-13 val. A. atėjo su broliu, jie trise tarpusavyje aiškinosi, A. sakė, kad negrasino peiliu. Tada A. brolis ištraukė savo mažą peiliuką, parodė ir K. patvirtino, kad būtent su šiuo peiliu. Paskui jie išsiskirstė, išėjo namo. K. nieko nedarė, jokio smūgio nematė, buvo blaivus. Liudytojas atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad K. jis lydėjo į susitikimą, nes bijojo, kad nors gali atsitikti, jam prieš tai grasino su peiliu, sakė, kad sudegins namus. K. sakė, kad eina pasišnekėti, apie tą incidentą vykusį naktį. Kai atėjo Ukraincev (nukentėjusysis) atrodė, kad veidas šiek tiek patinęs, toks kaip atrodo žmogus atsikėlęs iš ryto. Jokių sužalojimų nematė. Niekur kitur jis nebuvo nuėjęs, visą laiką stovėjo ten. Kai jo pusbrolis (kaltinamasis) skambino jis buvo susijaudinęs, neramus, sakė, kad naktį buvo konfliktas, jam grasino peiliu. Jis paprašė eiti kartu pasišnekėti, prašė tik pasikalbėti, o nesimušti.

13Teisiamajame posėdyje specialistė Jūratė Gincman-Dorošenko paaiškino, kad nukentėjusysis buvo apžiūrėtas 10 parą po įvykio asmeniniu prašymu. Jis nurodė įvykio aplinkybes, nurodė, kad 2014 m. gegužės 18 d. apie 11 val. buvo įvykis, kuomet pažįstamas, vardu K., stovėdamas ant suoliuko, ranka smogė į veidą, nosies sritį. Tą pačią dieną, praėjus valandai ir 19 minučių, nukentėjusysis kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jį apžiūrint ir konsultuojant gydytojo buvo nustatyta, kad nosies audiniai patinę, kad yra paviršinis odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, kad yra kraujo krešuliai landoje. Buvo daroma rentgeno nuotrauka ir nustatytas nosies kaulų lūžis. Nuotrauka patvirtino nosies kaulų lūžį. Apžiūros dieną taip pat buvo matytas, stebėtas nosies nugarėlėje odos nubrozdinimas, kitų sužalojimų veide nebuvo. Sprendžiant iš to, kad tą pačią dieną, kada nukentėjusysis kreipėsi į ligoninę, buvo nustatytas nosies nubrozdinimas, apžiūros metu irgi buvo nustatytas nosies nubrozdinimas, sužalojimai atitinka, sužalojimas atitinka įvykio aplinkybių laiką. Nosis buvo ištinusi, buvo kraujo krešuliai landoje. Visa tai rodo, kad sužalojimai galėjo įvykti nukentėjusiojo nurodytu laiku t.y. gegužės 18 d., aplinkybės atitinka. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį ranka į nosies nugarėlės sritį. Odos nubrozdinimo lokalizacija nosies nugarėlės srityje t.y. nosies nugarėlės priekinis bei dešinės pusės šoninis paviršius rodo, kad tai labiau būdinga smūgio sudavimui. Neatmestina galimybės, kad galima buvo atsitrenkti nosimi į kietą, buką daiktą, bet griūnant reikėtų daugiau duomenų, nes paprastai griūnant ant žemės kontaktuoja ir kitos atsikišusios veido dalys, randami nubrozdinimai kitose veido srityse. Taigi kategoriškai atmesti negali, bet tai griuvimui nebūdinga.

14Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

15Kaltinamasis K. Š. kaltės nepripažįsta. Jis nurodė, kad nukentėjusiajam nesudavė smūgio. Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, visuma duomenų patvirtina kaltinamojo kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį A. U.. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, jog nukentėjusiajam A. U. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs odos nubrozdinimu nosies nugarėlės srityje su nosies kaulo lūžiu. Tai patvirtina byloje esanti specialisto išvada (b. l. 16-17). Šią specialisto išvadą patvirtino teisiamajame posėdyje apklausta specialistė Jūratė Gincman- Dorošenko, kuri detaliau paaiškino, jog padarius rentgeno nuotrauką buvo nustatytas nosies kaulų lūžis. Jos vertinimu, sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiojo A. U. nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Specialistė kategoriškai negalėjo atmesti kaltinamojo keliamos versijos, jog A. U. galėjo atsirasti sužalojimai griūnant, tačiau nurodė, kad griuvimui tai nebūdinga. Nukentėjusysis A. U. įvykio dieną parašė pareiškimą policijai nurodydamas, kad jį sumušė K. (b. l. 2). Netikėti nukentėjusiojo A. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 19), tiek teisiamajame posėdyje nuosekliais ir kategoriškais parodymais nėra jokio pagrindo, nes jo parodymus patvirtina kiti įrodymai. Nukentėjusiojo brolis A. U., kuris betarpiškai matė įvykio aplinkybes iš karto po to, kai nukentėjusiajam kaltinamasis sudavė vieną smūgį į veidą ir pradėjo bėgti kraujas iš nosies pranešė Bendrajam pagalbos centrui (b. l. 9) įvardindamas kaltinamąjį kaip “pažįstamą asmenį”. Apklaustas nukentėjusiojo brolis A. U. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 37) ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad nukentėjusiajam sudavė K.. Teismas tiki tiek nukentėjusiuoju, tiek jo broliu, nes jų parodymai ne tik visumoje sutampa tarpusavyje, tačiau nei vienas iš jų neslepia detalių, kurios nėra labai teigiamai charakterizuojančios patį nukentėjusįjį – apie tai, kad iš vakaro K. su nukentėjusiuoju A. U. išgėrinėjo alkoholį vaikų darželyje ir susipyko dėl merginos vardu Nastia; kad A. U. kakta įvykio rytą jau buvo nubrozdinta. Pastebėtina, kad dalis kaltinamojo K. Š. parodymų sutampa tiek su nukentėjusiojo parodymais, tiek su jo brolio A. U.. Tai būtent aplinkybė, kad iš vakaro, t. y. gegužės 17 d. jie (kaltinamasis su nukentėjusiuoju) išgėrinėjo vaikų darželyje ir pykosi dėl Nastios. Pareigūnui Tomui Mickoniui atvykusiam į įvykio vietą A. U. jau laiptinėje nurodė, kad jo brolį sumušė pažįstamas asmuo vardu K. (b. l. 10). Teisiamajame posėdyje pareigūnas T. M. paaiškino, kad jam nepasirodė, kad nukentėjusiojo brolis meluotų, jis buvo blaivus, jaudinosi dėl brolio. Liudytojas D. J. betarpiškai dalyvavo įvykyje, neneigė buvęs kartu su kaltinamuoju, tačiau nurodė jokio smūgio nematęs. Teismas netiki, kad D. J. nematė kaip sudavė kaltinamasis smūgį nukentėjusiajam ir vertina jo parodymus šioje dalyje kaip norą padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės, nes jis yra kaltinamojo giminaitis, pusbrolis. Be to, paklausus liudytojo, ar tąkart susitikti atėjęs nukentėjusysis buvo sužalotas, pastarasis atsakė, kad jokių sužalojimų nematė, veidas šiek tiek patinęs, toks kaip žmogus atrodo atsikėlęs iš ryto. Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, kai nukentėjusysis iki susitikimo su kaltinamuoju sužalotas nebuvo, o iš karto po susitikimo kviečiama policija, greitoji medicinos pagalba, nustatomas nosies lūžis, svarstyti, kad nukentėjusįjį sužalojo tretieji asmenys yra nelogiška. Teismas atkreipia dėmesį dar į vieną aplinkybę – jau eidamas kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitikti jautėsi nesaugus, pasikvietė pusbrolį. Remiantis D. J. parodymais, “kai jam pusbrolis skambino, jis buvo susijaudinęs, neramus, sakė, kad naktį buvo konfliktas, jam grasino peiliu. Jis paprašė eiti kartu pasišnekėti.” Pateikti paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis ėjo į susitikimą ne šiaip sau, o norėdamas “išsiaiškinti santykius”, jausdamas nuoskaudą iš po vakarykščio susitikimo su nukentėjusiuoju. Aukščiau išvardinti motyvai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiajam A. U. nosies lūžį padarė kaltinamasis K. Š.. Tarp kaltinamojo veiksmo – smūgio sudavimo ir nukentėjusiajam atsiradusių pasekmių – nosies lūžio yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

16Kaltinamojo K. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 str. 1 d.) nenustatyta, taip pat nenustatyta ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str. 1 d.). Kaltinamasis yra jauno amžiaus, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, dirbantis. Jis į narkologinę įstkaitą neįrašytas (b. l. 65), Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 64). Kaltinamojo vertinimu, nukentėjusysis yra pats kaltas (b. l. 104).

17Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (kaltinamasis nesijaučia įvykdęs nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį).

18Bausmės paskirtį įvardija BK 41 str., svarbu nustatyti, kokia bausmė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, tokiu būdu asmuo bus pakankami nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

19Teismas laiko, kad kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam K. Š. paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.

20Nukentėjusysis A. U. pateikė civilinį ieškinį prašydamas atlyginti jam 1158 eurus moralinę žalą (b. l. 22). Jis pateiktą civilinį ieškinį grindžia tuo, kad važinėjo pas gydytojus į Lazdynų polikliniką, kur mokėjo už suteiktas paslaugas, kadangi nebuvo draustas, pirko skausmą malšinančius vaistus. Dėl nosies sužalojimo vyko į “Baltijos Amerikos kliniką” kur jam sakė, kad reikalinga nosies operacija, kuri kainuos 1000 Eur. Ši operacija yra būtina, nes dėl nosies sužalojimo negali normaliai kvėpuoti. Nukentėjusysis paaiškino, kad jis neatnešė pažymos (b. l. 115), kurioje būtų nurodyta pinigų suma, kuri reikalinga atstatyti sužalotą nosį, nes pažyma kainuoja 60 Eur, o šiuo metu jis tokios sumos pinigų negali sumokėti, nes nedirba.

21Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ( BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

22Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis prašo jam atlyginti tik neturtinę (moralinę) žalą. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo civilinio ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko nepagrįstai pabloginta.

23Nustatydamas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais. Teismas atsižvelgia į socialinį prarastų ir pažeistų vertybių reikšmingumą, patirtų dvasinių kančių pobūdį ir trukmę, bei kitas svarbias aplinkybes. Teismas neabejoja, kad K. Š. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Nėra tikslios, konkrečios metodikos, kurios pagrindu teismas galėtų pinigine išraiška tiksliai apskaičiuoti tokios žalos dydį, todėl teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, vertina pažeistos vertybės pobūdį (sveikata – vienas fundamentaliausių teisės saugomų gėrių) kitas aplinkybes, ypač pasekmes. Akivaizdu, kad A. U. buvo padarytas kūno sužalojimas ir jis kreipėsi į medikus. Jis nurodo, kad iki šiolei negali normaliai kvėpuoti (specialisto išvada patvirtina, kad buvo padarytas nosies kaulų lūžis) ir reikalinga daryti nosies operaciją. Duomenų, kad nukentėjusysis tapo nedarbingas ar padarytos negrįžtamos pasekmės teismas neturi. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas privalo įvertinti ne tik šią žalą padariusio asmens kaltę, bet ir jo turtinę padėtį. Kaltinamasis dirba darbininku, kas rodo, jog didelio atlygio jis negauna, tačiau turtinė jo padėtis nėra lemiamas kriterijus. Jis yra jaunas, darbingas, kas patvirtina, kad pajėgus atlyginti padarytą žalą.

24Remiantis teismų praktika neturtinės žalos dydis nesunkiai sutrikdžius kitam žmogui sveikatą svyruoja nuo 150 Eur iki 7300 Eur. priklausomai nuo sukeltų pasekmių. Analogiškose bylose (pagal sukeltas pasekmes – nosies lūžis), pvz., Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-285-354/2015 (priteista 1500 Eur neturtinės žalos); Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-257-290/2015 (priteista 3000 Lt) priteistas neturtinės žalos dydis yra artimas prašomam priteisti šioje byloje. Tenkindamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies teismas įvertina, kad šioje byloje nukentėjusysis neprašo atlyginti turtinę žalą, kurią neabejotinai patyrė pirkdamas vaistus nuo nuskausminimo, tačiau taip pat įvertina ir kaltinamojo veiksmus – buvo suduotas tik vienas smūgis, dėl ko teismo vertinimu, 700 Eur suma yra pakankama ir teisinga.

25Byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos ieškinys dėl 46, 52 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas pateiktais įrodymais (b. l. 30-32), todėl tenkintinas.

26Kaltinamajam K. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 str.,

Nutarė

28K. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės (laisvės apribojimo laikotarpį: 1) kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ir mokslu; 2) atlyginti padarytą turtinę žalą.

29Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

301) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

312) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

323) nustatyta tvarka atsiskaityti, kai vykdo draudimus ir įpareigojimus.

33Priteisti iš K. Š. Valstybinės ligonių kasos naudai 46, 52 Eur. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui.

34Priteisti iš K. Š. A. U. naudai 700 Eur. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

35K. Š. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

36Paskelbus nuosprendį grąžinti VĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pateiktus A. U. medicininius dokumentus (asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. 2014/39634, 8 lapai;“Ro“ Nr. 2167, 1 vnt.).

37Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,... 2. sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, Gretai Čiuladaitei,... 3. dalyvaujant prokurorei Neringai Pačėsaitei,... 4. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. U.,... 5. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K.... 6. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 7. K. Š. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą: jis, 2014-05-18, apie 11.00... 8. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. Š. kaltės nepripažino ir... 9. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. U. paaiškino,... 10. Teisiamajame posėdyje liudytojas A. U. paaiškino, kad paskambino K. draugas,... 11. Teisiamajame posėdyje liudytojas T. M. paaiškino, jog jis rašė tarnybinį... 12. Teisiamajame posėdyje liudytojas D. J. (kaltinamojo pusbrolis) paaiškino, kad... 13. Teisiamajame posėdyje specialistė Jūratė Gincman-Dorošenko paaiškino, kad... 14. Įrodymų vertinimas ir teismo išvados... 15. Kaltinamasis K. Š. kaltės nepripažįsta. Jis nurodė, kad nukentėjusiajam... 16. Kaltinamojo K. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 str. 1 d.)... 17. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo... 18. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 str., svarbu nustatyti, kokia bausmė bus... 19. Teismas laiko, kad kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką... 20. Nukentėjusysis A. U. pateikė civilinį ieškinį prašydamas atlyginti jam... 21. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis prašo jam atlyginti tik... 23. Nustatydamas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas... 24. Remiantis teismų praktika neturtinės žalos dydis nesunkiai sutrikdžius... 25. Byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos ieškinys dėl 46, 52 Eur... 26. Kaltinamajam K. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 str.,... 28. K. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį... 29. Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:... 30. 1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios... 31. 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų... 32. 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kai vykdo draudimus ir įpareigojimus.... 33. Priteisti iš K. Š. Valstybinės ligonių kasos naudai 46, 52 Eur.... 34. Priteisti iš K. Š. A. U. naudai 700 Eur. nusikalstama veika padarytos... 35. K. Š. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti... 36. Paskelbus nuosprendį grąžinti VĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės... 37. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...