Byla e2-4309-1004/2017
Dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Vaidotas Narvidas, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Ritai Levickytei, dalyvaujant atsakovui A. G., atsakovo atstovui advokatui M. R., nedalyvaujant ieškovo akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. G., dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 3370,05 turtinės žalos atlyginimo, 115,41 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 79,00 Eur dydžio žyminis mokestis bei 70,08 Eur išlaidos advokatui už ieškinio surašymą.

5Ieškinyje nurodė, kad 2015-01-24 apie 20 val. ( - ), ( - ), požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje A. Z. vairuojamas automobilis „( - ) valst. Nr. ( - ) susidūrė su automobiliu „( - )“, valst. Nr. ( - ), vairuojamu A. G.. Eismo įvykio metu buvo padaryta žala automobiliui „( - )“. Eismo įvykio metu automobilis „( - )“ buvo apdraustas ieškovo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi ir Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2015-06-04 raštu ieškovas darė išvadą, kad dėl eismo įvykio automobilio „( - ) valdytojui atsirado civilinė atsakomybė. Pažymėjo, jog įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovas kompensavo eismo įvykio metu atsiradusią žalą automobiliui „ ( - )“, išmokėdamas 695,50 Eur draudimo išmoką.

6Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2015-05-22 rašte buvo nurodyta, jog pagal 2015-05-12 gautą specialisto išvadą Nr. pG27/15-113/15(04) A. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ieškovas apskaičiavo ir išmokėjo atsakovui 3370,05 Eur draudimo išmoką (tame tarpe: už gydymo išlaidas – 145,62 Eur; už kelionės (kuro) išlaidas – 24,43 Eur; už neturtinę (moralinę) žalą – 3200,00 Eur). Neturtinė (moralinė) žala buvo paskaičiuota atsižvelgus į A. G. patirtų sužalojimų sunkumą (nesunkus), patirtus nepatogumus dėl sužalojimo, patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį. Nurodė, jog draudimo išmokos išmokėjimo momentu ieškovui nekilo abejonių dėl jos mokėjimo pagrindų ir sąlygų.

7Šiaulių apygardos prokuratūros 2016-04-25 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad 2015-01-24 eismo įvykio metu A. G. nebuvo sutrikdyta sveikata. Ši aplinkybė lėmė išvadą, kad ieškovas atsakovui išmokėjo 3370,05 Eur draudimo išmoką nesant tam teisinio pagrindo (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPSVCAPD) įstatymo 22 str. 3 d.).

8Ieškovas ragino atsakovą grąžinti 3370,05 Eur draudimo išmoką, tačiau išmoka negrąžinta. Laiku negrąžinus draudimo išmokos ieškovas prašo priteisti iš A. G. 115,41 Eur kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų (3370,05 Eur x 0,05 proc. metinių palūkanų x 250 pradelstų dienų skaičius (nuo 2016-07-01 iki ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2017-02-28)) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.260, 6.261 str.).

9Atsakovas atsiliepimu (b.l. 49-56) su ieškiniu nesutiko iš esmės, nes jis pareikštas be jokio teisinio pagrindo. Nurodė, kad ieškovas po akivaizdaus draudiminio įvykio, dėl kurio kaltas ieškovo klientas, nepagrįstai reikalauja teisėtai ir pagrįstai jam išmokėtos draudimo išmokos. Pažymėjo, jog ieškovas absoliučiai nesukonkretino kuo konkrečiai pasireiškė jo klaidingos informacijos pateikimas ieškovui prieš šiam išmokant draudimo išmoką. Paaiškino, jog per visą laikotarpį nuo pat draudiminio įvykio iki šiol sąmoningai ir geranoriškai bendradarbiavo su ieškovu. Draudiminiame eismo įvykyje nukentėjo, buvo pripažintas nukentėjusiuoju asmeniu, dėl to prarado ne tik laiką, skirtą gydymui, bet kuriam laikui prarado ir darbingumą, taip pat patyrė fizines ir dvasines kančias.

10Argumentavo, jog jis nėra kaltas dėl 2015-01-24 eismo įvykio, kuris teisėtai ieškovo buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Pareiškė, jog nuo minimos išmokos išmokėjimo momento nėra pasikeitusi situacija ir nėra absoliučiai jokio pagrindo peržiūrėti sprendimą dėl išmokos išmokėjimo. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jam nebuvo sutrikdyta sveikata, negali būti teisėtu ir pagrįstu pagrindu reikalauti grąžinti išmokėtą išmoką dėl civilinės ir baudžiamosios teisės (ir skirtingų atsakomybės atsiradimo pagrindų) skirtumo, o baudžiamosios bylos kontekste padaryta išvada neturi prejudicinės galios šioje civilinėje byloje. Mano, jog ekspertai padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą Nr. PEKG 27(151)/2016(01), kurioje pateikta išvada, jog kairiojo peties sąnario viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas laikomas lėtinės kairiojo peties sąnario ligos išraiška ir su patirtu eismo įvykiu nesiejamas, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui.

11Paaiškino, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir sužalota sveikata, jo metu patyrė emocinį ir fizinį šoką. Eismo įvykio metu A. Z. automobilis dideliu greičiu ir nestabdydamas trenkėsi į jo vairuojamo automobilio kairįjį šoną (vairuotojo durelių plotą). Nurodė, jog nuo smūgio jo automobilis buvo stipriai pastumtas į šoną, nuo smūgio į salono vidų įlinko automobilio kairės pusės durelės, įskaitant vairuotojo dureles, išsiskleidė šoninė (vairuotojo pusės) automobilio saugos pagalvė. Įvykus automobilių susidūrimui nuo didelio smūgio patyrė tiesioginius smūgius (sumušimus) į kūno kairiąją pusę, t .y kairį petį, kairį šoną, kairį klubą, blauzdą ir pan., todėl kairiosios kūno pusės sumušimas būtent šio eismo įvykio metu yra akivaizdus ir aiškiai įrodytas.

12Nuoseklius ir vienodus nusiskundimus galiausiai patvirtino patys tiksliausi ir moderniausi tyrimai (magnetinis rezonansas) ir atlikta kairiojo peties operacija. Pažymėjo, jog po eismo įvykio tą pačią dieną apsilankė pas medikus dėl varginančių kairiojo peties skausmų, tačiau jie tik nenustatė lūžių. Sekančią dieną medikai nustatė skausmingumą čiuopiant kairiojo peties srityje. Vėliau lankėsi pas šeimos gydytoją L. Č. dėl kairiojo peties skausmų po eismo įvykio. 2015-02-12 dėl sumušto peties po eismo įvykio buvo konsultuotas ortopedo traumatologo ir gavus šio mediko siuntimą, kairiojo peties skausmui nemažėjant ir negalint laukti kelių mėnesių eilės, Panevėžio miesto gydymo įstaigoje 2015-02-26 buvo atliktas minimas magnetinio rezonanso tyrimas. Atlikus kairiojo peties sąnario magnetinio rezonanso tomografinį tyrimą nustatyta viršdyglinio raumens tendinozė, priekinės sausgyslės dalies „kiauryminis“ – 10 mm pločio plyšimas. Gydytojas chirurgas Ž. V. traumą įvertino kaip šviežią ir 2015-03-18 atliko operaciją, pažymėdamas, jog iki operacijos sausgyslės šviežiai trūkę kraštai spės parambėti, kas lengvins operaciją ir gijimą. Po operacijos ilgą laiką (apie 6 mėn.) buvo nedarbingas, vėliau jam buvo skirta reabilitacija.

13Pripažino, jog iki minimo eismo įvykio, 2014-12-01 lankėsi pas šeimos gydytoją L. Č. skųsdamasis skausmas širdies plote bei skausmo, kuris nervais persiduoda į kairę ranką ir petį. Tuo metu jokių aiškių periartrito indikacijų (atlikta tik širdies elektrokardiograma) bei instrumentinių tyrimų šiai diagnozei pagrįsti nebuvo.

14Prašo ieškovo ieškinį jo atžvilgiu atmesti ir priteisti iš ieškovo jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15Teismo posėdyje atsakovas nesutiko su ieškovo ieškiniu ir prašė jį atmesti. Papildė, jog po 2014-12-01 vizito pas šeimos gydytoją gėrė vaistus ir tas skausmas praėjo. Nurodė, jog šeimos gydytoja įtarė periartritą. Pažymėjo, jog tik po eismo įvykio buvo nustatyta tiksli diagnozė ir rastas kairiojo peties šviežias sausgyslės plyšimas.

16Atsakovo atstovas prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog atsakovui minimus sužalojimus patyrė eismo įvykio metu ir tai ne ankstesnių ligų pasekmė. Pirminė šeimos gydytojos nuomonė dėl periartrito iki eismo įvykio nebuvo mediciniškai tinkamo specialisto patvirtinta. Nurodė, jog ieškovas neturi atsakovo kaltės įrodymų dėl dalies žalos iš jo priteisimo, ką teismo posėdyje patvirtino liudytojais apklausti šeimos gydytoja ir gydytojas, atlikęs atsakovui operaciją.

17Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti teismo posėdyje ieškovo atstovui nedalyvaujant. Todėl ieškovui civilinėje byloje nepateikus dubliko ir atsakovui prieštaraujant dėl sprendimo už akių priėmimo (b.l. 65), byla išnagrinėta iš esmės ieškovo atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 1 d.).

18Ieškinys tenkintinas iš dalies.

  1. Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo.

19Teismas, nagrinėdamas šalių ginčą ir likdamas nešališkas, užtikrino šalims vienodas galimybes įrodyti savo tiesą. Kiekviena šalis privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Atsižvelgdamas į šį principą, įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, t. y. vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai atmetami. Teismas, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, nustatė, kad ieškovas įrodė, jog yra pagrindas tik iš dalies tenkinti jo ieškinio reikalavimus (CPK 185 str.).

  1. Dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės pagrindų.

20Atsakovas nurodė, jog negali būti teisėtu ir pagrįstu pagrindu ieškovui reikalauti grąžinti išmokėtą išmoką dėl civilinės ir baudžiamosios teisės (ir skirtingų atsakomybės atsiradimo pagrindų) skirtumo, o baudžiamosios bylos kontekste padaryta išvada neturi prejudicinės galios šioje civilinėje byloje. Teismas su šiais atsakovo argumentais sutinka iš dalies.

21Ieškovas ieškinyje nurodė, jog reikalaudamas iš atsakovo grąžinti dalį draudimo išmokos vadovavosi Šiaulių apygardos prokuratūros 2016-04-25 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kad 2015-01-24 eismo įvykio metu A. G. nebuvo sutrikdyta sveikata. Kaip jau minėta aukščiau, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas atsižvelgus į ikiteisminio tyrimo metu 2015-11-04 atliktos ekspertizės Nr. PEKG 27(151)/2016(01) akto išvadas. Tačiau teismas pažymi, kad ja nepaneigta tikimybė, jog atsakovas dėl eismo įvykio patyrė stiprų fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei jam paūmėjo esamos ligos simptomai. Šioje išvadoje iš tiesų nurodyta, jog su patirtu eismo įvykiu atsakovo kairiojo peties sąnario patologija ir vėlesnis gydymas nesiejamas, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui. Konstatuotina, jog ikiteisminio tyrimo metu pateikta specialisto išvada vertintina kaip vienas iš rašytinių įrodymų, kuris, nagrinėjant civilinę bylą, įvertinamas visų bylos duomenų kontekste. Vien tokia ekspertizės Nr. PEKG 27(151)/2016(01) akto išvada, šiuo atveju nelaikytina pakankama nustatyti, jog nėra priežastinio ryšio dėl eismo įvykio metu atsakovui sukelto fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų bei jam paūmėjusios esamos ligos simptomų. Nutrauktas ikiteisminis tyrimas neeliminuoja ieškovo prievolės atlyginti atsakovui neturtinę žalą, vertinant ją civilinės teisės kontekste. Sprendžiant klausimą dėl A. G. deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, teismas iš naujo vertino įrodymus, atsižvelgiant į baudžiamojoje ir civilinėje teisėje egzistuojančius atsakomybės skirtumus.

  1. Dėl ginčo esmės.

22Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, jog ieškinys pareikštas be jokio teisinio pagrindo. Prašydamas priteisti iš atsakovo dalį draudimo išmokos ieškovas rėmėsi TPSVCAPD įstatymo 22 str. 3 d. TPVCAPD įstatymo 22 str. 3 d. nurodytais atvejais draudikui teisė reikalauti iš nukentėjusio trečiojo asmens grąžinti jo neteisėtai gautą draudimo išmoką kyla tada, kai paaiškėja priežastys, dėl kurių nukentėjęs trečiasis asmuo neteisėtai gavo šią išmoką. Minimo TPVCAPD įstatymo 22 str. 3 d. įvardyta sąlyga tokiai teisei kilti – trečiojo asmens pateikta klaidinga informacija, dėl ko buvo neteisingai apskaičiuota draudimo išmoka, kuri iš tiesų nėra apibrėžta įstatyme ar jo įgyvendinamajame teisės akte. Jei aiškinant pažodžiui - žodis „klaidingas“ reiškia „su klaida ar klaidomis, neteisingas, netikras“ („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“), todėl nebūtinai tokia informacija gali būti pateikta dėl nukentėjusio trečiojo asmens kaltės. Šiuo atveju svarbus pats faktas, kad tokia informacija buvo pateikta ir ji lėmė atsakovui neteisėtą draudimo išmokos išmokėjimą.

23TPVCAPD įstatymo 19 str. 16 d. nustatyta, kad žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtinusi ir TPVCAPD įstatymo 22 str. 3 d. nuostatas detalizavusias taisykles. Šių taisyklių 65.3 p. nurodyta, kad draudikui turi būti grąžinta nukentėjusio trečiojo asmens neteisėtai gauta draudimo išmoka, jei draudimo išmoka išmokėta neturėjusiam ar neturinčiam teisės pagal įstatymą šios išmokos gauti asmeniui. Įprastu civilinės atsakomybės draudimu draudžiamas kalto asmens turtinis interesas trečiojo asmens naudai, todėl paaiškėjus, kad nėra sąlygų apdrausto transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei kilti, trečiasis asmuo praranda įstatyme nustatytą teisę gauti draudimo išmoką. Tai, kad draudimo išmoka buvo išmokėta pagal tuo metu turimus duomenis, patvirtinančius apdrausto transporto priemonės valdytojo atsakomybę (pavyzdžiui, VPK raštas, specialisto išvada), bet vėliau šie duomenys yra papildomi ar pakeičiami, nepanaikina draudiko teisės reikalauti grąžinti draudimo išmoką. Šiuo atveju svarbus yra ne laiko, kada paaiškėjo trečiojo asmens pateiktos informacijos klaidingumas, bet paties fakto nustatymas, kad nukentėjusiam trečiajam asmeniui pateikus įstatyme minimą klaidingą informaciją buvo neteisėtai išmokėta draudimo išmoka.

24Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-27084-15 buvo nustatyta, kad 2015-01-24 įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas atsakovo vairuojamas automobilis ir jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šioje byloje A. G. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, nes nusikalstama veika jam padaryta fizinė ir moralinė žala, o įtariamajam A. Z. 2015-05-27 pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d., kad jis pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukėlė eismo įvykį, dėl kurio nukentėjusiajam A. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairiojo viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimo. Pateikiant įtarimą A. Z. buvo vadovaujamasi 2015-04-27 Specialisto išvada Nr. pG 27/15-113/15(04) (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-27084-15 b.l. 63-64) bei 2015-05-22 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos raštu į AB „Lietuvos draudimas“ užklausą dėl informacijos pateikimo (b.l. 40). Pažymėtina, jog 2015-05-22 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos raštas Nr. 40-S-45886, aktualus šiai civilinei bylai, yra ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-27084-15 medžiagoje (b.l. 95).

25Po 2015-01-24 eismo įvykio atsakovas kreipėsi į A. Z., kaip transporto priemonės valdytojo, civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką AB „Lietuvos draudimas“ (b.l. 37-39), 2015-03-05 prašymu atlyginti patirtus nuostoliu (b.l. 24). A. G. 2015-07-17 sprendimu dėl draudimo išmokos (b.l. 29,30) AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 3370,05 Eur dydžio draudimo išmoka (b.l. 4), apie tai pranešant 2015-07-17 raštu (b.l. 22). 2016-04-25 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajonas) nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-27084-15, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281 str. 1 d. (b.l. 31-33). Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas atsižvelgus į ikiteisminio tyrimo metu 2015-11-04 atliktos ekspertizės Nr. PEKG 27(151)/2016(01) akto (b.l. 8-15) išvadas, pagal kurias 2015-01-24 apžiūrėjus A. G. ligoninėje objektyvūs kario peties sąnario raiščio plyšimo požymiai nekonstatuoti, o peties sąnario patologija ir jai būdinga simptomatika, konstatuojama jau nuo 2014 m. bei instrumentinių tyrimų duomenimis nustačius degeneracinius kairiojo peties sąnario pakitimus, kairio peties sąnario viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas laikomas lėtinės kairiojo peties sąnario išraiška ir su patirtu eismo įvykiu nesiejamas, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui. Ilgalaikis gydymas po 2015-01-24 eismo įvykio siejamas su dėsningu kairio peties sąnario patologijos, konstatuotos iki eismo įvykio, simptomų progresavimu.

26Nors ikiteisminio tyrimo byloje ir civilinėje byloje to paties asmens veiksmai yra tiriami pagal skirtingas proceso ir materialiosios teisės normas, tačiau daugelis ikiteisminio tyrimo byloje nustatytų faktų įeina ir į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Ikiteisminis tyrimas byloje buvo nutrauktas nustačius, kad 2015-01-24 eismo įvykio metu A. G. nebuvo sutrikdyta sveikata ir ši aplinkybė pagrįstai lemia, kad atsakovas, kaip nukentėjęs trečiasis asmuo, pagrįstai prarado teisę gauti draudimo išmoką. Atsakovo, kaip nukentėjusio trečiojo asmens, pateikta klaidinga informacija šiuo atveju apima įsiteisėjęs nutarimas nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo metu A. G. buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir jam buvo žinoma apie minimo nutarimo priėmimą, tačiau apie ikiteisminio tyrimo rezultatus ieškovui nepranešė. Nėra duomenų ir apie tai, jog nutarimas apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-27084-15 buvo siųstas ieškovui. Šios aplinkybės paneigia atsakovo argumentus apie geranorišką bendradarbiavimą su ieškovu.

27Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo gautos dvi skirtingos specialisto išvados, pagal kurias skirtingai nustatyti sužalojimai bei sužalojimų mastas A. G., todėl buvo paskirta trečioji nukentėjusiojo A. G. teismo medicinos ekspertizė, kuri atlikta 2015-11-04, kuria vadovovosi prokuroras nutraukdamas ikiteisminį tyrimą. Ja vadovaujasi ir ieškovas reikalaudamas atsakovą grąžinti dalį draudimo išmokos. Atsakovui 2016-06-15 išsiuntus pretenziją dėl išmokos išieškojimo (b.l. 26) ir per 15 d. jam jos nesugrąžinus bei 2016-07-13 pranešimu nesutinkant grąžinti dalį draudimo išmokos (b.l. 17-18), ieškovas teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą dėl dalies draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo, vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 22 str. 3 d.

28Privalomo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra sutartis trečiojo asmens naudai (CK 6.191 str. 1 d.). Trečiuoju asmeniu tampa bet kuris nuo privalomu transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu apdraustos transporto priemonės valdytojo nukentėjęs asmuo (TPVCAPDĮ 2 str. 15 d.). Draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant TPVCAPDĮ 11 str. nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius. Nukentėjęs trečiasis asmuo įgyja teisę reikalauti atlyginti jam padarytą žalą, jei yra nustatytos visos būtinos sąlygos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei kilti (TPVCAPDĮ 13 str. 1 d., 16 str. 1 d.).

29Atsakovas pažymėjo, jog jis nėra kaltas dėl 2015-01-24 eismo įvykio, kuris teisėtai ieškovo buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Teismas su atsakovo argumentais sutinka. Ieškovas nurodė, jog eismo įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, o pagal 2015-01-24 Eismo įvykio deklaraciją atsakingas už žalą nurodė esąs A. Z. (b.l. 5) .

30Pagal atsakovo prašymą (b.l. 25), ieškovas kompensavo eismo įvykio metu atsiradusią žalą automobiliui „( - )“, išmokėdamas 695,50 Eur draudimo išmoką (b.l. 35). Taip pat ieškovas apskaičiavo ir išmokėjo atsakovui 3370,05 Eur draudimo išmoką (tame tarpe: už gydymo išlaidas – 145,62 Eur; už kelionės (kuro) išlaidas – 24,43 Eur; už neturtinę (moralinę) žalą – 3200,00 Eur). Teismui konstatavus, jog atsakovas pažeidė TPVCAPD įstatymo 22 str. 3 d. reikalavimus, jam pagal deliktinę atsakomybę (CK 6.263 str.) atsiranda pareiga gražinti dalį ieškovo sumokėtos draudimo išmokos pagal aukščiau minimų taisyklių 65.3 punktą, tuo atmesdamas atsakovo argumentus šioje dalyje.

31Atsakovas laiko nepagrįsta ir neteisėta medicinos ekspertų išvadą Nr. PEKG 27(151)/2016(01). Teismas su atsakovo argumentais nesutinka ir konstatuoja, jog iš šio teismo medicinos ekspertizės akto nustatyta, kad tyrimą atlikę ekspertai savo išvadose pažymėjo, jog 2015-01-24 apžiūrėjus A. G. ligoninėje objektyvūs kario peties sąnario raiščio plyšimo požymiai nekonstatuoti, o peties sąnario patologija ir jai būdinga simptomatika, konstatuojama jau nuo 2014 m. bei instrumentinių tyrimų duomenimis nustačius degeneracinius kairiojo peties sąnario pakitimus, kairio peties sąnario viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas laikomas lėtinės kairiojo peties sąnario išraiška ir su patirtu eismo įvykiu nesiejamas, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui. Naujų medicininių duomenų į bylą pateikta nebuvo. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai L. Č. ir Ž. V. nepaneigė šios ekspertizės akto išvadų. Priešingai, nei nurodė atsakovas, jog skundėsi skausmu širdies plote, šeimos gydytoja L. Č. patvirtino, jog A. G. prieš eismo įvykį kreipėsi dėl kairio peties skausmų. Buvo paskirtas gydymas vaistais, tikslesnei diagnozei nukreiptas konsultacijai pas specialistus. Tačiau iki eismo įvykio 2015-01-24 nėra duomenų apie traumatologo ar reabilitologo konsultacijas. Analogiškas aplinkybes ši liudytoja paminėjo ir ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-27084-15 b.l. 155-156). Papildė, jog A. G. pirminė diagnozė buvo kairio peties periartritas. Mano, jog eismo įvykis susijęs su A. G. trauma, dėl kurios jis buvo ilgą laiką nedarbingas. Gydytojas chirurgas Ž. V. manė, jog A. G. po eismo įvykio nustatytas kairiojo viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas būdingesnis trauminei kilmei, tačiau tai individualu. Liudytojas patvirtino, jog eismo įvykio metu patirta trauma negalėjo praeiti be pasekmių. Šie liudytojų parodymai yra patvirtinti bylos rašytine medžiaga medicininiuose dokumentuose ir jiems neprieštarauja. Todėl vien liudytojų parodymais šios teismo ekspertizės akto išvadų negalima laikyti nepagrįstomis ir neteisėtomis. Pažymėtina, jog ir atsakovas atsiliepime pripažino, jog nuoseklius ir vienodus nusiskundimus galiausiai patvirtino patys tiksliausi ir moderniausi tyrimai (magnetinis rezonansas) ir atlikta kairiojo peties operacija. Teismas šios ekspertizės akto išvadas vertina civilinės bylos įrodymų visumoje.

  1. Dėl priteistos išmokos dydžio.

32Konstatavus atsakovui pareigą grąžinti 3370,05 Eur draudimo išmoką, teismas pasisako, kad ne visoje apimtyje tenkina ieškovo ieškinį.

33Atsakovas nurodė, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir sužalota sveikata, jo metu patyrė emocinį ir fizinį šoką. Tai, jog nuo kito automobilio smūgio atsakovo automobilis buvo stipriai pastumtas į šoną, nuo smūgio į salono vidų įlinko automobilio kairės pusės durelės, įskaitant vairuotojo dureles, išsiskleidė šoninė (vairuotojo pusės) automobilio saugos pagalvė patvirtina ir atliktas Transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l. 36), fotonuotraukos (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-27084-15 b.l. 163-168). Teismas sutinka su atsakovo argumentais ir įvertina, jog įvykus automobilių susidūrimui nuo pakankamai didelio smūgio atsakovas A. G. patyrė tiesioginius smūgius (sumušimus) į kūno kairiąją pusę, t .y kairį petį, kairį šoną, kairį klubą, blauzdą ir pan., todėl kairiosios kūno pusės sumušimas būtent šio eismo įvykio metu yra akivaizdus ir aiškiai įrodytas, ką patvirtina ir medicininiai duomenys bei sąlygojo fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei ligos paūmėjimą. Kad eismo įvykis paspartino ligos paūmėjimą patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai L. Č. ir Ž. V..

34Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3370,05 Eur draudimo išmoką (tame tarpe: už gydymo išlaidas – 145,62 Eur; už kelionės (kuro) išlaidas – 24,43 Eur; už neturtinę (moralinę) žalą – 3200,00 Eur). Siekiant atsakovą grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi iki eismo įvykio ir kompensuoti jo patirtus išgyvenimus dėl eismo įvykio metu patirto stipraus ir ilgalaikio fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų bei ligos paūmėjimą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5, 6.250 str.), nustato šios neturtinės žalos dydį – 500,00 Eur. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, jog ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nutrauktas, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika, žala padaryta neatsargumu, kitas aukščiau teismo nustatytas ir motyvuotas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, taip pat atsižvelgęs į Lietuvos teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiajam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas. Priešingu atveju ieškovui dėl draudiminio įvykio išmokėjus draudimo išmoką už eismo įvykio metu apgadintą transporto priemonę, atsakovo teisėti interesai dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl fizinio skausmo sukėlimo, dvasinių išgyvenimų bei ligos paūmėjimo būtų pažeisti, neatlyginant jam neturtinės žalos, o iškeliant aukčiau žalos atlyginimą dėl apgadintos transporto priemonės. Šios neturtinės žalos dydžiu mažinama ieškovui priteistina dalies draudimo išmokos suma ir ieškovui iš atsakovo priteistina 2870,05 Eur, tuo ieškinį tenkinant iš dalies. Kiti neaptarti atsakovo argumentai dėl ieškovo ieškinio vertintini kaip teisiškai nereikšmingi.

  1. Dėl procesinių palūkanų.

35CK 6.261 str. nurodyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 98,29 Eur (2870,05 Eur x 0,05 proc. metinių palūkanų x 250 pradelstų dienų skaičius (nuo 2016-07-01 iki ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2017-02-28)) kompensacinės palūkanos, paskaičiuotos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (CK 6.260 str.), taip pat 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2870,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi palūkanos nuo palūkanų neskaičiuojamos (CK 6.37 str. 2, 4 d., 6.210 str. 1 d.).

  1. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

36Priteisus iš atsakovo grąžinti 2968,34 Eur dalį draudimo įmokos iš ieškiniu prašomos 3485,46 Eur sumos, ieškovo ieškinys tenkintas 85 proc. Tokia proporcija iš atsakovo ieškovui priteistina 126,72 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, skaičiuotina priteisiant iš 149,08 sumos, kurią sudaro 79,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 27) ir 70,08 Eur išlaidų advokatui už ieškinio surašymą (b.l. 61-64). Atsakovui iš ieškovo priteistina 75,00 Eur dalis (15 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų iš 500 Eur lėšų, sumokėtų už advokato pagalbą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str.).

37Atlikus bylinėjimosi išlaidų šalims įskaitymą, iš atsakovo ieškovui priteistinos 51,72 Eur (126,72 – 75,00 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidos.

38Byla vesta elektronine forma ir teismo patirtos pašto išlaidos yra mažesnės, nei CPK 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos iš atsakovo proporcingai valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

39Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

40ieškinį tenkinti iš dalies.

41Priteisti iš atsakovo A. G., a.k. ( - ) 2870,05 (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų penkių euro centų) žalos atlyginimą, 98,29 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų dvidešimt devynių euro centų) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2870,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 51,72 Eur (penkiasdešimt vieno euro septyniasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į.k. ( - ).

42Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Vaidotas Narvidas, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo... 5. Ieškinyje nurodė, kad 2015-01-24 apie 20 val. ( - ), ( - ), požeminėje... 6. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato... 7. Šiaulių apygardos prokuratūros 2016-04-25 nutarime nutraukti ikiteisminį... 8. Ieškovas ragino atsakovą grąžinti 3370,05 Eur draudimo išmoką, tačiau... 9. Atsakovas atsiliepimu (b.l. 49-56) su ieškiniu nesutiko iš esmės, nes jis... 10. Argumentavo, jog jis nėra kaltas dėl 2015-01-24 eismo įvykio, kuris... 11. Paaiškino, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir sužalota... 12. Nuoseklius ir vienodus nusiskundimus galiausiai patvirtino patys tiksliausi ir... 13. Pripažino, jog iki minimo eismo įvykio, 2014-12-01 lankėsi pas šeimos... 14. Prašo ieškovo ieškinį jo atžvilgiu atmesti ir priteisti iš ieškovo jo... 15. Teismo posėdyje atsakovas nesutiko su ieškovo ieškiniu ir prašė jį... 16. Atsakovo atstovas prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.... 17. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie... 18. Ieškinys tenkintinas iš dalies.
  1. Dėl įrodinėjimo... 19. Teismas, nagrinėdamas šalių ginčą ir likdamas nešališkas, užtikrino... 20. Atsakovas nurodė, jog negali būti teisėtu ir pagrįstu pagrindu ieškovui... 21. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog reikalaudamas iš atsakovo grąžinti dalį... 22. Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, jog ieškinys pareikštas be jokio... 23. TPVCAPD įstatymo 19 str. 16 d. nustatyta, kad žalos nustatymo ir išmokų... 24. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-27084-15 buvo nustatyta, kad 2015-01-24... 25. Po 2015-01-24 eismo įvykio atsakovas kreipėsi į A. Z., kaip transporto... 26. Nors ikiteisminio tyrimo byloje ir civilinėje byloje to paties asmens veiksmai... 27. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo gautos dvi skirtingos... 28. Privalomo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo... 29. Atsakovas pažymėjo, jog jis nėra kaltas dėl 2015-01-24 eismo įvykio, kuris... 30. Pagal atsakovo prašymą (b.l. 25), ieškovas kompensavo eismo įvykio metu... 31. Atsakovas laiko nepagrįsta ir neteisėta medicinos ekspertų išvadą Nr. PEKG... 32. Konstatavus atsakovui pareigą grąžinti 3370,05 Eur draudimo išmoką,... 33. Atsakovas nurodė, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir... 34. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3370,05 Eur draudimo išmoką (tame... 35. CK 6.261 str. nurodyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą... 36. Priteisus iš atsakovo grąžinti 2968,34 Eur dalį draudimo įmokos iš... 37. Atlikus bylinėjimosi išlaidų šalims įskaitymą, iš atsakovo ieškovui... 38. Byla vesta elektronine forma ir teismo patirtos pašto išlaidos yra... 39. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260,... 40. ieškinį tenkinti iš dalies.... 41. Priteisti iš atsakovo A. G., a.k. ( - ) 2870,05 (dviejų tūkstančių... 42. Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių...