Byla e2S-170-577/2018
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. (A. R.) ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), trečiasis asmuo antstolis S. M

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. (A. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. (A. R.) ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), trečiasis asmuo antstolis S. M..

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas A. R. pateikė ieškinį, kurį patikslinęs prašė įpareigoti antstolį S. M. grąžinti išieškotojui 2016 m. rugsėjo 12 d. VMI raštą Nr. (23.4-08) RNAV-5627 ir nutraukti vykdymo procesą; panaikinti 2012 m. sausio 11 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417; panaikinti ieškovo sąskaitoms ir turtui antstolio S. M. taikomus 22 399,08 Eur sumos apribojimus; panaikinti VMI 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. (23.31-08) RNAV-7817 dėl A. R. vykdymo proceso stabdymo.
  2. Pirmosios instancijos teismas kreipėsi į specialią teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo spręsti su prašymu nuspręsti, ar ši byla priskirtina bendrosios kompetencijos, ar administraciniam teismui. Specialioji teisėjų kolegija 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi nutarė, kad ieškovo reikalavimas panaikinti VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417 yra teismingas administraciniam teismui, o ieškinio reikalavimai: įpareigoti antstolį S. M. grąžinti išieškotojui 2016 m. rugsėjo 12 d. VMI raštą Nr. (23.4-08)RNAV-5627 ir nutraukti vykdymo procesą; panaikinti ieškovo sąskaitoms ir turtui antstolio S. M. taikomus apribojimus 22 399,08 Eur sumai; panaikinti VMI 2016 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. (23.31-08)RNAV-7817 „Dėl A. R. sprendimo stabdymo“ (taip pat išreikalauti atitinkamus dokumentus), yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Byla grąžinta Vilniaus miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinio reikalavimą dėl VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417 panaikinimo, išaiškinandamas ieškovui teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Taip pat teismas atsisakė priimti ieškinio reikalavimus įpareigoti antstolį S. M. grąžinti išieškotojui 2016 m. rugsėjo 12 d. VMI raštą Nr. (23.4-08)RNAV-5627 ir nutraukti vykdymo procesą; panaikinti ieškovo sąskaitoms ir turtui antstolio S. M. taikomus 22 399,08 Eur sumos apribojimus; panaikinti VMI 2016 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. (23.31-08)RNAV-7817 „Dėl A. R. sprendimo stabdymo“, išaiškinandamas teisę kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų į tuos veiksmus atlikusį antstolį.
    1. Teismas, atsižvelgdamas į specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties išaiškinimus, sprendė, kad reikalavimas dėl VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimo panaikinimo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
    2. Kadangi likusiais reikalavimais ieškovas kelia antstolio veiksmų vykdymo procese, kuriame jis yra skolininkas, teisėtumo klausimą, tačiau pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio veiksmų turi būti paduotas ne teismui, o skundžiamą veiksmą atlikusiam antstoliui, teismas padarė išvadą, jog ieškovas skundą pateikė nesilaikydamas įstatymo nustatytos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl atsisakė priimti ieškinio reikalavimus: įpareigoti antstolį S. M. grąžinti išieškotojui 2016 m. rugsėjo 12 d. VMI raštą ir nutraukti vykdymo procesą; panaikinti ieškovo sąskaitoms ir turtui antstolio S. M. taikomus apribojimus; panaikinti VMI 2016 m. lapkričio 18 d. raštą „Dėl A. R. sprendimo stabdymo“ (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 510 straipsnio 2 dalis).
    3. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad civiliniame procese ribojamas tapačių ieškinių (skundų) padavimas. Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-43783-910/2016 yra išnagrinėti ieškovo skundai, kuriais pareiškėjas prašė nutraukti vykdymo procesą pagal VMI viršininko 2012 m. sausio 11 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417, grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, įpareigoti antstolį S. M. grąžinti pareiškėjui išieškotas lėšas, panaikinti apribojimus ir lėšų rezervavimą skolininko turtui ir sąskaitoms.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Ieškovas A. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Pareiškėjas teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl mokestinės nepriemokos iš turto išieškojimo Nr. (23.17-08)-320-2417 panaikinimo realizavo 2017 m. gruodžio 8 d., todėl teismo išaiškinimas neaktualus ir nepagrįstas teisės taikymo prasme. Pasak apelianto, teismas atlikdamas antstolio veiksmų kontrolę iš ieškinio turinio turėtų nustatyti, ar išieškojimas vykdomas pagal 2012 m. sausio 11 d. sprendimą, nes nesutampa išieškoma suma. Pirmosios instancijos teismas pasiūlydamas kreiptis į specializuotą teismą nenustatė, ar reikalavimas neatskleidžia imperatyvių normų (CPK 628 straipsnio 2 dalies, 587 straipsnio) pažeidimo, kuomet priimtas vykdymui ne vykdomasis dokumentas, o trečiojo asmens raštas dėl išieškotinos sumos, kuri nesutampa su vykdomuoju dokumentu. Mano, jog tokį civilinio proceso pažeidimą teismas turėtų nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka, o dėl žalos atlyginimo spręsti ginčo teisenos tvarka (CPK 511 straipsnio 3 dalis).
    2. Teismas nesuteikė galimybės pateikti įrodymų, kad ieškovas kreipėsi į antstolį; pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą ir greitą bylos nagrinėjimą, nepriklausomą teismą. Apelianto teigimu, jis kreipėsi su analogišku skundu dėl neteisėtai vykdomos skolos išieškojimo, tačiau atsakymo iš antstolio rūmų bei S. M. nesulaikė. Abejoja, ar ne vykdomajam dokumentui yra privalomas išankstinis ginčo nagrinėjimas ne teismo tvarka.
    3. Reikalavimas panaikinti VMI 2016 m. lapkričio 18 d. raštą yra savarankiškas reikalavimas, kuriam nėra taikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka. Teismas negali reikalauti, kad pareiškėjas kreiptųsi į antstolį dėl dokumento, kuris nėra antstolio patvarkymas.
    4. VMI rašte Vilniaus apygardos administraciniam teismui trečiasis asmuo pripažįsta, kad mokesčiai iš mokėtinos prievolės apskaičiuotos neteisingai. Pareiškėjas laiko tai įrodymu, kad pats vykdomais procesas yra neteisėtas, nes antstolis priėmė išieškojimui dokumentą, kuriame nėra nurodyta tiksli išieškoma suma.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
  1. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – 2016 m. spalio 8 d. surašytą skundą dėl antstolio S. M. veiksmų. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nenurodė motyvų, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, ir nenustatyta, kad tokios galimybės ieškovas neturėjo, todėl atsisako priimti naujai pateiktus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
  1. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, procesinių dokumentų turiniu, neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti visus ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
  3. Ieškovas nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimą dėl VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417 panaikinimo. Pasak apelianto, pareiškėjas jau realizavo teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, todėl teismo išaiškinimas dėl kreipimosi į šį teismą neaktualus; be to, mano, jog teismas turėtų nustatyti, ar išieškojimas tikrai vykdomas pagal 2012 m. sausio 11 d. VMI sprendimą; ar reikalavimas neatskleidžia CPK imperatyvių normų pažeidimo, kurį turėtų nagrinėti ypatingosios, o dėl žalos atlyginimo – ginčo teisenos tvarka.
  4. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, pažymi, kad skundžiama nutartimi teismas atsisakė priimti aiškiai ieškovo suformuluotą reikalavimą dėl VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417 panaikinimo, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Šis sprendimas priimtas ne vykdymo procese; be to, dėl jo rūšinio teismingumo pasisakė Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo klausimams spręsti.
  5. Ieškinio priėmimo metu teismas neturi ir negali spręsti dėl ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių pagrįstumo, pasisakyti dėl teisės normų pažeidimo, todėl apelianto argumentai, kad teismas atsisakė priimti minėtą reikalavimą nenustatęs, ar reikalavimai neatskleidžia civilinio proceso kodekse numatytų imperatyvių normų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. Atskirajame skunde paminėta, kad teismas ginčus dėl žalos atlyginimo turėtų spręsti ginčo teisenos tvarka, tačiau ieškovas reikalavimų dėl žalos atlyginimo nebuvo pareiškęs. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje teismas vertino ieškovo pareikštus reikalavimus ir pagal CPK 511 straipsnio 3 dalies punktą.
  6. Apeliantas ginčija ir teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti likusius ieškovo reikalavimus jam nesilaikius įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Ieškovas teigia, kad jis įvykdė prievolę siekti taikaus ginčo sprendimo ne teismo tvarka; kreipėsi į antstolį ar antstolių rūmus su analogišku skundu, tačiau jokio atsakymo iš pastarųjų negavo. Pasak apelianto, teismas nesuteikė jam galimybės pateikti įrodymus.
  7. Visų pirma, pažymėtina, kad iš šioje byloje 2017 m. vasario 6 d. priimtos nutarties (kuria teismas atsisakė priimti pradinį ieškinį) turinio matyti, kad ieškovui buvo žinoma skundo dėl antstolio veiksmų padavimo tvarka; vėliau ieškovas teikė patikslintą ieškinį. Šios aplinkybės paneigia apelianto teiginius, kad jis iki skundžiamos nutarties priėmimo neturėjo galimybės pateikti įrodymų apie ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos laikymąsi.
  8. CPK 510 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.
  9. Nagrinėjamoje byloje pateiktame ieškinyje nėra nurodytos aplinkybės, kad antstolis neišnagrinėjo apelianto pateikto skundo dėl antstolio veiksmų, ir kad ieškovas siekia 2016 m. spalio 8 d. skundo nagrinėjimo. Be to, skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-43783-910/2016 jau išnagrinėti ieškovo skundai, kuriais jis prašė nutraukti vykdymo procesą pagal VMI 2012-01-11 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417, grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui ir kt. (Vilniaus apygardos teismo 2017-04-24 nutartimi Nr. 2S-547-614/2017 minėta nutartis palikta nepakeista). Apeliantas dėl šių teismo pastebėjimų apskritai nieko nepasisakė.
  10. Taigi, atskirojo skundo argumentai nepagrindžia ieškovo teisės skundą dėl antstolio veiksmų pateikti tiesiogiai teismui.
  11. Apeliantas nurodo, kad reikalavimas panaikinti VMI 2016 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. (23.31-08) RNAV-7817 „Dėl A. R. sprendimo stabdymo“ yra savarankiškas reikalavimas, kuriam nėra taikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, nes tai nėra antstolio dokumentas.
  12. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors šis argumentas iš dalies teisingas, tačiau nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį. Pažymėtina, kad teismas nagrinėja tik tuos reikalavimus, kurie sukelia teisines pasekmes. Iš ginčijamo dokumento turinio matyti, jog išieškotojas (VMI) antstoliui pateikė prašymą sustabdyti 2012 m. sausio 11 d. sprendimo vykdymą. Teigdamas, kad šis reikalavimas yra savarankiškas, ieškovas teismui pareikštame ieškinyje iš esmės nenurodė jokių savarankiškų (nesusijusių su pagrindiniu jo keliamu ginču) motyvų. Reikalavimas, kuris nesukeltų jokių teisinių pasekmių (teisines pasekmes ieškovui sukelia antstolio veiksmas, kuriuo patenkinamas ar atmetamas prašymas), negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl, nors pirmosios instancijos teismas nurodė neteisingą atsisakymo priimti šį reikalavimą pagrindą, priėmė iš esmės teisingą nutartį (sprendimą).
  13. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

4Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Nutarė

5Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai