Byla 2A-1949-567/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Zitos Smirnovienės, sekretoriaujant Monikai Stankevičienei, dalyvaujant ieškovui A. N., ieškovo atstovui advokatui Ramūnui Varaniukui, atsakovo atstovei advokatei Evai Karsten, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-206-574/2011 pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovui UAB „Respublikos“ leidiniai atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Bylos esmė

4Ieškovas A. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti darbo santykius nutrūkusius teismo sprendimu ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad 2009 m. balandžio mėn. pradžioje ieškovas pasirašė darbo sutartį su UAB „Respublikos“ leidiniai. Ieškovo pareigos buvo – redaktoriaus pavaduotojas. Darbo pobūdis –vyriausiojo redaktoriaus pavedimų vykdymas, informacijos rinkimas ir apdorojimas bei perdavimas kitiems darbdavio darbuotojams – žurnalistams, leidinio atstovavimas viešoje erdvėje. 2009 m. lapkričio mėn. iš bendradarbio R. S. ieškovas sužinojo, kad jis, direktorės įsakymu atleistas iš videoreporterio pareigų bei, kad visas padalinys, kuris buvo atsakingas už internetinio leidinio vaizdo informacijos rinkimą yra naikinamas. 2009 m. gruodžio mėn. ieškovas kreipėsi į Sodrą, kuri informavo, kad A. N. darbo santykiai bendrovėje UAB „Respublikos“ leidiniai pasibaigė 2009-11-19. Ieškovas pažymėjo, kad jokių drausminių nuobaudų administracijos vadovė jam nėra skyrusi, nėra informavusi jį apie darbo sutarties nutraukimą. A. N. teigia, jog darbo drausmės nėra pažeidęs, darbo pavedimus vykdydavo laiku ir tinkamai. Kadangi pranešimo apie atleidimą iš darbo ieškovas nėra gavęs, negali nurodyti teismui kokiu pagrindu nuo 2009-11-19 jis buvo atleistas iš redaktoriaus pavaduotojo pareigų. Atsakovas nesilaikė LR darbo kodekso normomis nustatytos atleidimo iš darbo tvarkos, t.y. nenutraukė darbo sutarties nei šalių susitarimu, nors galėjo inicijuoti tokį nutraukimo pagrindą, nei nutraukė darbo sutartį kitais pagrindais, nors Sodrai pranešė apie tai.

5Atsakovas UAB „Respublikos“ leidiniai pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas pareiškime sąmoningai nutyli apie šioje byloje esminę reikšmę turinčias faktines aplinkybes, patvirtinančias, jog ieškovas iš darbo UAB „Respublikos“ leidiniai buvo atleistas teisėtai ir pagrįstai. Atsakovas UAB „Respublikos“ leidiniai su ieškovu 2009-04-08 sudarė neterminuotą darbo sutartį, kuria ieškovui buvo nustatyta minimali mėnesinė alga, mokama du kartus per mėnesį vidaus taisyklėse nustatytomis dienomis. Problemos dėl ieškovo netinkamo darbo pareigų vykdymo prasidėjo 2009-10-06, kai ieškovas nustatytu darbo laiku darbo vietoje nepasirodė, o atvykęs į darbą 11.48 val., po kelių minučių savavališkai, be tiesioginio viršininko žinios pasišalino ir daugiau darbe tą dieną nepasirodė. Ieškovas darbo vietoje nepasirodė ir po 2009-10-06, ką patvirtina atsakovo sudarytos komisijos 2009-10-07, 2009-10-08, 2009-10-09 surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo aktai. Ieškovas nei žodžiu, nei raštu nenurodė atsakovui jokių į darbą neatvykimo priežasčių. Atsižvelgiant į tai ir vadovaudamasis LR DK 240 str. 1 d., atsakovas 2009-10-14 raštu Nr. 42, kuris ieškovui buvo išsiųstas gyvenamosios vietos adresu registruotu laišku, pareikalavo iš ieškovo pateikti pasiaiškinimą dėl šiurkštaus tęstinio darbo pareigų pažeidimo. Ieškovas darbo vietoje nepasirodė bei jokių jo neatvykimą į darbą pateisinančių priežasčių atsakovui nenurodė iki pat 2009-11-19, kuomet UAB „Respublikos“ leidiniai direktoriaus įsakymu Nr. K-87 ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 235 str. 2 d. 9 p. Ieškovas atsakovo registruotų laiškų neatsiėmė nei dėl pasiaiškinimo pareikalavimo, nei dėl atleidimo iš darbo. Ieškovas buvo atleistas iš darbo teisėtai ir pagrįstai, kadangi nuo 2009-11-07 jis savavališkai nustojo vykdyti savo, kaip darbuotojo, pareigas, įtvirtintas LR Darbo kodekso 228 str., bei 2009-04-08 su ieškovu sudarytoje darbo sutartyje (LR DK 228 str., 235 str. 2 d. 9 p.).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniau miesto 2 apylinkės teismas 2011-02-07 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2009-04-08 ieškovas buvo priimtas į darbą redaktoriaus pavaduotoju dirbti 6 d. d., I-V po 7 val., VII po 5 val., pirmaeilėms pareigoms, mokant LR Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį (b.l. 16). Su ieškovu buvo sudaryta darbo sutartis. Darbo dienos (savaitės) trukmė – šešios darbo dienos per savaitę, I-V po 7 val., VII po 5 val. (b. l. 17-18). Ieškovas į darbą buvo priimtas pagal jo prašymą, adresuotą UAB „Respublikos“ leidiniai, kuriuo prašoma priimti jį į bendrovę „Respublikos“ leidiniai redaktoriaus pavaduotoju. Prašyme ieškovas taip pat nurodė, jog tai bus jo pagrindinė darbovietė (b.l. 15). 2009-10-06 faktinių aplinkybių konstatavimo aktu UAB „Respublikos“ leidiniai sudaryta komisija, atlikusi ieškovo buvimo darbe patikrinimą, konstatavo, jog A. N. 2009-10-06 11.15. val. dar neatvykęs į savo darbo vietą Smetonos g. 2, Vilnius. Budėtojui pavesta informuoti, kada ieškovas atvyks į darbą. Minėtame akte taip pat nurodoma, jog A. N. į darbovietę atvyko 2009-10-06 11.48. val. Iš darbovietės išvyko 12.04 val. ir nepasirodė iki 18 val. (b.l. 19). 2009 -10-07, 2009-10-08 bei 2009-10-09 faktinių aplinkybių konstatavimo aktais komisija, atlikusi ieškovo buvimo darbe patikrinimą konstatavo, kad A. N. 2009-10-07, 2009-10-08 bei spalio 9 d. į darbą neatvyko (b.l. 20, 21, 22). 2009-10-14 ieškovui išsiųstas raštas dėl paaiškinimo dėl neatvykimo į darbą nuo 2009-10-07 pateikimo (b.l. 23). Minėtas raštas ieškovui išsiųstas jo gyvenamosios vietos adresu Vileišio g. 15-14, Vilniuje, tačiau ieškovui nebuvo įteiktas, nurodant, jog korespondencijos adresatas neatsiėmė. Laiškas atsakovui buvo grąžintas 2009-11-17 (b.l. 24). 2009-11-19 įsakymu A. N. buvo atleistas iš užimamų redaktoriaus pavaduotojo pareigų nuo 2009-11-19 pagal LR DK 235 str. 2 d. 9 p., išmokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas (b.l. 25). Tą pačią dieną ieškovui išsiųstas raštas, kuriuo UAB „Respublikos“ leidiniai informavo apie jo atleidimą iš darbo bei išsiuntė UAB „Respublikos“ leidiniai direktoriaus įsakymą dėl atleidimo iš darbo (b.l. 26, 27). Pranešimas ir įsakymas ieškovui 2009-11-20 buvo išsiųsti registruotu laišku jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįžo neįteikti su atžyma, jog adresatas neatsiėmė. Laiškas atsakovui grąžintas 2009-12-24 (b.l. 28). DK 136 str. 3 d. 2 p. įtvirtinama darbdavio teisė nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjus darbuotojo, kai darbuotojas nors kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Teismas pažymėjo, kad taikant šią nuostatą darbo pareigų pažeidimo faktas turi būti nustatytas ir kvalifikuotas kaip šiurkštus pažeidimas (DK 235 straipsnis). DK 235 str.1 d. numato, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. DK 235 str. 2 d. 9 p. nurodytas šiurkštus darbo pereigų pažeidimas gali būti konstatuotas tik esant šių sąlygų visetui: 1) darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną (pamainą); 2) darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-446/2003; 2002-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2002). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad A. N. UAB „Respublikos“ leidiniai buvo jo vadovas. Jis dirbo reporteriu, o A. N. dirbo redaktoriaus pavaduotoju. Jis filmuodavo reportažus ir talpindavo juos į UAB „Respublikos“ leidiniai video portalą. Jo darbas būdavo filmuotą medžiagą įkelti į portalą. Prie portalo prisijungdavo iš bet kurios vietos. Užduotis jis gaudavo iš A. N.. Vėliau gavo iš direktorės nurodymą laukti. Jis nesulaukė direktorės patvarkymų, tačiau gavo laišką, kuriame prašoma pasiaiškinti kodėl jis neatvyksta į darbą. Gavęs laišką pasiaiškinti, suprato, jog tai nieko nepakeis ir nėjo į darbą, tai tęsėsi iki jo atleidimo 2 ar tris savaites. Darbo rezultatų niekam nepridavė. Direktorės laiškas reiškė susidorojimą su juo. Teismas nustatė, kad ieškovas iš esmės neginčijo nebuvimo atsakovo nurodomoje jo darbo vietoje UAB „Respublikos“ leidiniai adresu Smetonos g. 2, Vilniuje, fakto, teigdamas, jog jo darbo vieta gali būti bet kur, jis gali dirbti bet kurioje vietoje, todėl jo nebuvimas darbe negali būti pripažintas pravaikšta, be to, visą darbo organizavimą jis derino tik su vyriausiuoju redaktoriumi. Tačiau, kaip matyti iš vyriausiojo redaktoriaus teisme duotų parodymų, liudytojas šias aplinkybes paneigė. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju UAB „Respublikos“ leidiniai vyr. redaktorius V. T. parodė, kad jis pasiūlė A. N. kartu dirbti, o po to visus sprendimus dėl darbuotojų priėmimo į darbą, dėl darbo sąlygų priima ne redaktorius, o UAB „Respublikos“ leidiniai direktorė. A. N. darbe turėjo būti rezultatai. Ieškovui buvo suteikta darbo vieta. Jam nežinoma, dėl kokių priežasčių ieškovas buvo atleistas. A. N. buvo atsakingas už portalą, kuris yra neveikiantis. Ieškovo darbo rezultatų nėra. Jokių nurodymų laukti ir neiti į darbą jis ieškovui nedavė. Šiuo atveju norima pasinaudoti jo vardu. 2009-10-14 atsakovas, siekdamas išsiaiškinti ieškovo neatvykimo į darbą priežastis, raštu pareikalavo pateikti paaiškinimą ir išsiuntė ieškovo gyvenamosios vietos adresu, tačiau ieškovas korespondencijos pašte neatsiėmė. Raštas bendrovei buvo grąžintas daugiau nei po mėnesio laiko. Nuo 2009-10-07 iki ieškovo atkleidimo dienos t. y. iki 2009-11-19 buvo daromi įrašai apie ieškovo nebuvimą darbe (b.l. 37, 38). Už minėtą laikotarpį ieškovui nebuvo mokamas darbo užmokestis (b.l. 39, 40, 57). Teismas padarė išvadą, kad ieškovas 2009 m. spalio 7 d, spalio 8 d. bei spalio 9 d. darbdavio jam suteiktoje darbo vietoje UAB „Respublikos“ leidiniai nebuvo, taip pat pagal pateiktus žiniaraščius matyti, jog darbe nebuvo iki 2009-11-19, o bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, jog tuo laikotarpiu būtų atlikęs kokius nors veiksmus darbdavio naudai. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. B. parodė, kad jis dirba pas atsakovą technikos direktoriumi. Ieškovo darbo vieta buvo UAB „Respublikos“ leidiniai 3 aukšte. Ieškovui buvo suteiktos darbo priemonės, tačiau jis dirbo savo darbo priemonėmis. Nuo 2009-10-06 iki 2009-11-19 jis nematė, jog A. N. vykdytų savo pareigas. Nuo spalio mėn. jo iš viso nematė. Iki 2009 m. spalio mėn., jis A. N. matydavo darbo vietoje, jis būdavo savo kabinete. Ieškovas buvo atsakingas už portalą, turėjo organizuoti visą darbą. Iki 2009 m. ieškovas prisijungdavo prie portalo, tačiau, ar kiekvieną dieną, negali atsakyti. Nuo spalio mėn., tačiau tiksliai neprisimena, ieškovas nei karto nebuvo prisijungęs prie tinklalapio. 2009 m. spalio antroje pusėje buvo pakeisti prisijungimo prie portalo slaptažodžiai. Dėl naujo slaptažodžio A. N. į jį nesikreipė. Be slaptažodžio neįmanoma prisijungti prie tinklalapio. A. N. prie tinklalapio neprisijunginėjo nuo 2009-10-15. Slaptažodį pakeitė dėl sistemos saugumo (LR DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p., LR CPK 93 str., 98 str., 178 str., 250 str.- 270 str.).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Ieškovas A. N. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį bei pripažinti darbo santykius nutrukusius teismo sprendimu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą aiškiai grindžia šalių nepasirašyta sutartimi, kurioje nustatytas minimalus darbo užmokestis. Teismas visiškai neatsižvelgia į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovo vyr. redaktorius V. T. paliudijo, jog susitarta buvo ne dėl minimalaus darbo užmokesčio. Teismas ignoravo rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad pirmaisiais mėnesiais buvo mokamas ne minimalus darbo užmokestis, o beveik 5000 Lt. Teismo išvada, jog ieškovas nebuvo darbo laiku darbo vietoje neatitinka akivaizdžių faktų: rašytinės darbo sutarties byloje nėra, abi šalys skirtingai vertina susitarimo pobūdį dėl darbo vietos ir priemonių, ieškovo darbas nesusijęs su darbo vieta Smetonos g. 2, Vilniuje, ir įprastai nebuvo atliekamas atsakovo patalpose, o atliekamas per atsakovo serverius, prisijungiant prie portalų. Nesant rašytinės sutarties, atsakovui nesugebėjus įrodyti ir dokumentais pagrįsti, kad ieškovas kiekvieną dieną po 7 val. turėjo būti savo darbo vietoje, kuri ieškovui net neįvardinta –nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovas neatvyko į darbą. Liudytojas R. B. parodė ne tik tai, kad ieškovas dirbo savo priemonėmis, nuo spalio 15 d. ieškovas neprisijunginėjo prie tinklapio, bet ir tai, kad ieškovo slaptažodis buvo pakeistas, o naujas nebuvo suteiktas. Liudytojas R. S. patvirtino, kad niekada negavęs iš ieškovo užduočių adresu Smetonos g. 2, Vilniuje, bei niekada nei svarstė užduotis, nei atsiskaitė už darbus, nei pridavė darbus minimu adresu. Darbdavys vienu ir tuo pačiu metu atleido grupę darbuotojų, atliekančių ieškovo koordinuojamą užduotį. Atsakovas aiškiai pareiškė, kad užduotis, kurią koordinavo ieškovas, nepasiteisino ir neatnešė ekonominės naudos. Visus darbuotojus atsakovas atleido ryšium su neatvykimu į darbo vietą. Mažai tikėtina ir niekuo nepatvirtinta, kad darbuotojai tuo pačiu metu susitarę nepasirodė savo darbo vietoje. Ieškovas teigia, kad jam buvo žinomos darbo funkcijos, tačiau pareiginių instrukcijų nebuvimas žodinio susitarimo su darbdaviu kontekste sukėlė darbuotojo ir darbdavio konfliktą dėl darbo vietos, dėl darbo grafiko, dėl užduočių davimo, dėl atsiskaitymo ir apskritai atskaitingumo darbe. Teismas, konstatuodamas, kad liudytoju apklaustas vyr. redaktorius V. T., kuris atsakovo direktorės teigimu ir buvo asmuo, duodantis užduotis ieškovui, nepatvirtino ieškovo teiginių, kad jis davęs nurodymą laukti, bet patvirtinęs sutartą darbo užmokestį, teigia nežinąs ieškovo atleidimo priežasčių, visiškai nekritiškai vertino vyr. redaktoriaus parodymus. Teismas skyrė didelį dėmesį darbo laiko apskaitos žiniaraščiams, kuriuose buvo darytos neatvykimo į darbą žymos. Apeliantas teigia, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai neatitinka tikrovės, nes jo darbo laiko grafikas buvo laisvas, darbas buvo atliekamas neribotą laiką. Teismas neanalizavo ir rašytinių įrodymų dėl vis mažėjančio ieškovo darbo užmokesčio, nevertino ieškovo elgesio dėl neatvykimo į darbo vietą kontekste susiklosčiusios darbo praktikos ir atsakovo finansinių sunkumų, atsiskaitant su darbuotojais. Ieškovo elgesys pakeistų slaptažodžių kontekste, darbdavio atstovo nurodymo laikinai pristabdyti portalo veiklą, atsižvelgdamas į kitų darbuotojų gautą analogišką įmonės direktorės nurodymą, pagrįstai tikėjosi, kad jis suteiktoje darbo vietoje nesirodo su darbdavio žinia ir leidimu. Ieškovas laukė pranešimo iš savo darbdavio, kada reikės atnaujinti portalo veiklą. Vertinant kiekvienos iš šalių argumentų ir motyvų pagrįstumą, reikia atsižvelgti į tai, kad ieškovas yra silpnesnioji šalis. Nuo jo veiksmų nepriklauso tai, jog darbdavys įprasta rašytine forma nėra sureglamentavęs ieškovo pareigų atlikimo tvarkos, nenurodęs kontroliuojančio asmens.

10Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-07 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas LR DK 235 str. 2 d. 9 p. normos prasme nuo 2009-10-06 neatvyko į darbą ir tai patvirtina pirmosios instancijos teismo surinkti įrodymai: atsakovo UAB „Respublikos“ leidiniai atstovų paaiškinimai, paties ieškovo paaiškinimai, kurias jis negalėjo nurodyti nei vieno konkretaus darbo, kurį jis atliko darbdavio naudai nuo 2009-10-06 iki jo atleidimo iš darbo dienos, liudytojo R. B. parodymai, kuris patvirtino, kad ieškovo darbo vieta buvo „Respublikos“ leidiniai buveinėje Smetonos g. 2, Vilniuje, 3 aukšte, kur ieškovas turėjo savo kabinetą, liudytojo R. S. parodymai, kuris taip pat nesugebėjo nurodyti nei vieno konkretaus darbo, kurį ieškovas atliko nuo 2009-10-06 iki 2009-11-19, liudytojo V. T. parodymai, kurie patvirtina, kad ieškovui buvo suteikta darbo vieta, kurioje ieškovas turėjo vykdyti savo darbines funkcijas, rašytiniai įrodymai: 2009-10-06/2009-10-09 faktinių aplinkybių konstatavimo aktai, 2009-10-14 UAB „Respublikos“ leidiniai raštas Nr. 42, UAB „Respublikos“ leidiniai darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Ieškovas, neatvykdamas į darbą, t.y. nebūdamas darbo vietoje daugiau nei pusantro mėnesio, padarė ilgalaikę pravaikštą ir tai laikytina itin šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Atsakovas teigia, kad ieškovas ieškinyje pats pripažino, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, ir ieškovui buvo žinomos darbo sutarties sąlygos. Ieškovas neabejotinai žinojo, kur yra jo darbo vieta, kadangi beveik pusę metų joje vykdė savo darbines funkcijas. Apeliaciniame skunde ieškovas savaip interpretuoja liudytojo R. B. teismo posėdyje duotus parodymus, susijusius su slaptažodžiu pakeitimu. Liudytojas teismo posėdžio metu pasakė, kad slaptažodžiai prie internetinio tinklapio ieškovui ir kitiems asmenims buvo pakeisti ne dėl to, kad keletą dienų nematė ieškovo darbe, bet dėl sistemos saugumo sumetimų ir tai buvo periodiškai daroma ir anksčiau (LR DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p.).

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nenumato darbo sutarties negaliojimo, nes, atsižvelgiant į darbo teisinių santykių pobūdį, pripažinus darbo sutartį negaliojančia, nėra įmanoma restitucija –sutarties šalių grąžinimas į tą padėtį, kurioje jos buvo iki negaliojančios sutarties sudarymo, ir atlikto darbo sąnaudų grąžinimo negalimumo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė darbo sutarties, nepasirašytos ieškovo, sudedamųjų dalių prieštaravimų draudžiamosioms nuostatoms ir galimumo pašalinti darbo sutarties trūkumus. Tai, kad ieškovui buvo išduotas darbuotojo pažymėjimas (b.l. 231-232), patvirtina tą aplinkybę, kad tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis, kurios darbdavio turimame egzemplioriuje nėra ieškovo parašo. Ieškovo argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo nepasirašyta darbo sutartimi nepagrįsti tuo požiūriu, kad nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingos yra aplinkybės, ar ieškovas iš darbo pagrįstai ir teisėtai buvo atleistas drausmine tvarka pagal DK 235 str. 2 d. 9 p., nes aplinkybės dėl jo priėmimo į darbą nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį. Šiuo atveju būtina įvertinti aplinkybes dėl ieškovo neatvykimo į darbą nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2009 m. lapkričio 19 d., nes pats apeliantas pripažįsta, kad minėtu laikotarpiu nebuvo atvykęs į darbovietę.

14Tai, kad atsakovas nepateikė ieškovo pareiginių instrukcijų, nuostatų ir kitų lokalinių aktų bei ieškovo pasirašytos darbo sutarties egzemplioriaus, savaime nereiškia, kad ieškovas pagal jo darbo specifiką turėjo teisinį pagrindą neatvykti į darbą net trumpam nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2009 m. lapkričio 19 d. Suprantama aplinkybė, kad ieškovo darbo specifika leido jam atlikti darbines funkcijas ir ne atsakovo buveinėje, vienok, pagal Antstolio faktinių aplinkybių protokolą (b.l. 233-242) akivaizdu, kad ieškovas prie atsakovo tinklalapio paskutinį kartą jungėsi 2009 m. spalio 7 d. 6 val. 33 min. Byloje nėra duomenų, kad laikotarpyje nuo paskutinio jungimosi prie atsakovo tinklalapio iki jo atleidimo iš darbo drausmine tvarka ieškovas būtų atlikęs kokias nors darbines funkcijas atsakovo naudai ar kreipiąsis (raštu ar žodžiu) į atsakovą dėl darbo užduočių suformulavimo. Ta aplinkybė, kad ieškovo darbas nebuvo tiesiogiai susijęs su darbo vieta Smetonos g. 2, Vilniuje, ir įprastai nebuvo atliekamas atsakovo patalpose, savaime nesudarė teisinio pagrindo net trumpam neatvykti į atsakovo buveinę nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2009 m. lapkričio 19 d.

15Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. B. parodė, kad ieškovo darbo vieta buvo atsakovo buveinėje 3 aukšte, kad dėl sistemos saugumo ieškovo slaptažodis prisijungimui prie tinklapio buvo pakeistas 2009 metų spalio mėnesio antroje pusėje ir po jo pakeitimo ieškovas nesikreipė į R. B. dėl naujo slaptažodžio sužinojimo, siekiant atlikti ieškovo darbines funkcijas. Šio liudytojo parodymai yra nuoseklūs, logiški ir atitinkantys byloje surinktą rašytinę medžiagą, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo jais abejoti ir remiasi. Liudytojo R. B. parodymai patvirtina, jog ieškovo darbo vieta buvo Smetonos g. 2, Vilniuje (b.l. 100), kuriais teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti. Nors atsakovas, kaip darbdavys, nėra patvirtinęs pareiginių instrukcijų, detaliai nurodančių ieškovo darbo funkcijas, tačiau iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, liudytojų parodymų, pačių šalių paaiškinimų, darytina išvada, kad ieškovas žinojo savo darbo funkcijas, jas suprato, vykdė ir už tai gavo darbo užmokestį.

16Apelianto argumentai dėl to, kad darbdavys vienu ir tuo pačiu metu atleido grupę darbuotojų, atliekančių ieškovo koordinuojamą užduotį, dėl neatvykimo į darbo vietą, savaime nereiškia ieškovo teisių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų V. V. ir R. H. parodymuose nėra duomenų, teisiškai reikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui, todėl teisėjų kolegija jais nesiremia. Ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teisme išreikalautoje LR valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus tyrimo medžiagoje (b.l. 175-219) yra duomenys, kad ieškovas, neatvykdamas net trumpam į atsakovo buveinę nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2009 m. lapkričio 19 d., davė raštišką nurodymą (b.l. 180), neregistruotą pas atsakovą, kaip darbdavį, nuo 2009-10-08 leisti liudytojui V. V. atlikti darbo pareigas namuose, patvirtina, kad ieškovas, būdamas darbuotoju, siekė atlikti darbdavio funkcijas.

17Tuo tarpu įvertinus ieškovo darbo specifiką, kuri susijusi su atsakovo internetinės svetainės veikla, teisėjų kolegija daro išvadą, jog toks darbo organizavimas neprieštarauja darbo santykiuose įtvirtintam teisniam reglamentavimui, nes ta aplinkybė, kad nebuvo pateiktos pareiginės instrukcijos, nuostatai ir kiti lokaliniai teisės aktai, patvirtinantys, jog ieškovo darbo vieta buvo nustatyta atsakovo buveinės adresu Smetonos g. 2, Vilniuje, nesudarė teisinio pagrindo ieškovui net trumpam neatvykti į atsakovo buveinę nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2009 m. lapkričio 19 d. (CPK 178 str., 185 str.).

18Pažymėtina, kad ieškovas 2009-04-08 pateikė prašymą atsakovui priimti į pagrindinę darbovietę redaktoriaus pavaduotojo pareigas (b.l. 15) ir atsakovo 2009-04-08 įsakymu (b.l. 16) ieškovas buvo priimtas į minėtas pareigas, mokant minimalų darbo užmokestį. Tai, kad ieškovas, būdamas redaktoriaus pavaduotoju, neatvyko net trumpam į atsakovo buveinę nuo 2010 m. spalio 7 d. iki 2010 m. lapkričio 19 d., patvirtina, kad jis tokiu neveikimu parodė, kad nevykdo darbinių pareigų darbdavio naudai ir lokalinio norminio akto reglamentavimo nebuvimas nesuteikia darbuotojui jokių teisinių privilegijų, būnant redaktoriaus pavaduoju, neatlikti darbinių funkcijų atsakovo naudai ar nesikreipti (raštu ar žodžiu) į atsakovą dėl darbo užduočių suformulavimo.

19Teisėjų kolegija nevertina apelianto argumentų dėl to, kad darbo santykių pradžioje jam buvo pervedamos didesnės nei minimalus darbo užmokestis, piniginės lėšos, nes nagrinėjamu atveju ieškovas gavo ne tik minimalų darbo užmokestį, bet ir autorinį atlyginimą, ir vidutinio darbo užmokesčio dydis nėra teisiškai reikšmingas, kai ieškovas be svarbių priežasčių nevykdė darbinių pareigų darbdavio naudai nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2009 m. lapkričio 19 d.

20Aplinkybės, kad apeliantas tikėjosi, kad jis suteiktoje darbo vietoje nesirodo su darbdavio žinia ir leidimu, savaime nereiškia, kad ieškovas, kaip silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis, gali neatlikti jokių darbinių funkcijų atsakovo naudai ar nesikreipti (raštu ar žodžiu) į atsakovą dėl darbo užduočių suformulavimo. Tai, kad pats ieškovas save vertino kaip darbdavio nepageidaujamą darbuotoją, su kuriuo darbdavys susidorojo, nesuteikia jokių teisinių privilegijų ieškovui ir neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas negalėjo toliau tinkamai vykdyti darbo funkcijų darbdavio naudai ir kad darbdavys atliko psichologinio spaudimo veiksmus ieškovo atžvilgiu.

21Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas, būdamas atsakovo redaktoriaus pavaduotoju ir neatvykdamas į darbą net trumpam, t.y. nebūdamas darbo vietoje daugiau nei pusantro mėnesio, padarė ilgalaikę pravaikštą ir tai laikytina itin šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu LR DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant ieškinyje išdėstytus reikalavimus.

22Atsakovas 2009-10-14 raštu (b.l. 23) pareikalavo ieškovo informuoti dėl neatvykimo į darbą priežasčių. Tai, kad ieškovo ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodytu adresu Vileišio g. 15-14, Vilniuje (b.l. 1, 134), ieškovas neatsiėmė iš pašto atsakovo siųstos registruotos korespondencijos (b.l. 24, 28), parodo, kad ieškovas neteikė teisinės reikšmės savo teisių įgyvendinimui, būdamas pasyviu teisinių santykių dalyviu.

23Teisėjų kolegija konstatuoja, kad buvo teisinis pagrindas atleisti iš darbo ieškovą 2009 metų lapkričio 19 d. pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p., nes jis neatvyko į darbą net trumpam visas darbo dienas nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2009 m. lapkričio 19 d. be svarbių priežasčių ir neginčijo šios aplinkybės. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą ieškovo neatvykimo priežastis į darbą pripažinti svarbiomis. Tokiu būdu ieškovo darbo sutarties nutraukimas drausmine tvarka yra teisėtas ir pagrįstas.

24Byloje nėra duomenų dėl DK 236 str., 238 str., 240 str., 241 str. pažeidimo. Teisėjų kolegija nesutinka, kad ieškovui nebuvo pranešta apie šios nuobaudos skyrimą, nes pats ieškovas, be pateisinamų priežasčių neatvykęs net trumpam į darbą, sukūrė teisines pasekmes.

25Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovui buvo apribota galimybė atlikti darbines funkcijas darbdavio naudai, kad ieškovas raštu pareikalavo darbdavio pašalinti konkrečias priežastis, kliudančias jam atlikti darbines funkcijas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, kaip darbdavys, koregavo dokumentus dėl ieškovo jam palankesne linkme, todėl teismas neturi teisinio pagrindo atsakovo pateiktus dokumentus vertinti kritiškai. Pažymėtina, kad pagal DK 242 straipsnį teismas, nagrinėdamas darbo ginčą dėl drausminių nuobaudų taikymo, patikrina daugelį aplinkybių: ar tikrai buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, ar buvo laikytasi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir t. t. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas padarė tęstinį darbo drausmės pažeidimą – nebuvo darbe be pateisinamų priežasčių ir nevykdė darbinių pareigų darbdavio naudai nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2009 m. lapkričio 19 d.

26Šį pažeidimą darbdavys pagrįstai pripažino šiukščiu darbo pareigų pažeidimu (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Pagal DK 239 straipsnį už vieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Kadangi ieškovas padarė vieną tęstinį darbo drausmės pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovas yra atleistas iš darbo pagrįstai (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

27Teisėjų kolegija konstatuoja, kad LR valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus tyrimo medžiagoje (b.l. 175-219), gautoje apeliacinės instancijos teisme, nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose.

28Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nes teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai ir objektyviai pagal vidinį savo įsitikinimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą keisti pirmosios instancijos teismo argumentus dėl įrodymų vertinimo. Tai, kad apeliantui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad įrodymai įvertinti neobjektyviai ir teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka CPK 263, 265 ir 270 straipsnių reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas. Kolegija nenustatė CPK nuostatų ir materialinės teisės pažeidimų, turėjusių įtakos bylos išsprendimo teisingumui. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes byla iš esmės išspręsta teisingai pirmosios instancijos teisme, kuris pagrįstai atmetė visus ieškinio reikalavimus.

29Šiuo atveju byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti apeliacinį skundą, nes atsakovas nepažeidė ieškovo teisių ir teisėtų interesų. Teisėjų kolegija nevertina aplinkybių dėl ieškovo dalyvavimo televizijos laidų filmavimuose ir kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti ieškinį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės.

30Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., DK 2 str., 94 str., 95 str., 228 str., Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas; CPK 5 str. - 8 str., 177 str.- 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 414 str., 417 str.).

31Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovui nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis patyrė apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas: 750 Lt už teisines paslaugas ir 363 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą. Teisėjų kolegija pagrįstomis pripažįsta 363 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą ir mažina teisinių paslaugų dydį, priteistiną iš ieškovo atsakovo naudai, nuo 750 Lt iki 320 Lt dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (LR CPK 3 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

33Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimą nepakeistą.

34Priteisti iš A. N. 683 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Respublikos“ leidiniai naudai.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Bylos esmė
...
4. Ieškovas A. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti... 5. Atsakovas UAB „Respublikos“ leidiniai pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniau miesto 2 apylinkės teismas 2011-02-07 sprendimu ieškinį atmetė.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Ieškovas A. N. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus... 10. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nenumato darbo sutarties negaliojimo, nes,... 14. Tai, kad atsakovas nepateikė ieškovo pareiginių instrukcijų, nuostatų ir... 15. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. B.... 16. Apelianto argumentai dėl to, kad darbdavys vienu ir tuo pačiu metu atleido... 17. Tuo tarpu įvertinus ieškovo darbo specifiką, kuri susijusi su atsakovo... 18. Pažymėtina, kad ieškovas 2009-04-08 pateikė prašymą atsakovui priimti į... 19. Teisėjų kolegija nevertina apelianto argumentų dėl to, kad darbo santykių... 20. Aplinkybės, kad apeliantas tikėjosi, kad jis suteiktoje darbo vietoje... 21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas, būdamas atsakovo redaktoriaus... 22. Atsakovas 2009-10-14 raštu (b.l. 23) pareikalavo ieškovo informuoti dėl... 23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad buvo teisinis pagrindas atleisti iš darbo... 24. Byloje nėra duomenų dėl DK 236 str., 238 str., 240 str., 241 str.... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovui buvo... 26. Šį pažeidimą darbdavys pagrįstai pripažino šiukščiu darbo pareigų... 27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad LR valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus... 28. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nes... 29. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti... 30. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo... 31. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovui nėra... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija... 33. Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimą... 34. Priteisti iš A. N. 683 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Respublikos“...