Byla e2-5963-618/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Agnei Jakulytei, dalyvaujant ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovams I. B., E. V., atsakovės viešosios įstaigos „Klaipėdos sveikatos priežiūros centras“ atstovams L. V., advokatui Dariui Krenciui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Klaipėdos sveikatos priežiūros centras“ dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1 487,16 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ji įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau - Sveikatos draudimo įstatymas) ir kitų privalomojo sveikatos draudimo sistemą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, administruoja ir paskirsto specialaus valstybinio finansinio fondo – Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšas. Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta ieškovės teisė sudaryti sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis, šiose sutartyse nustatytu laiku ir tvarka apmokėti joms už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones. Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punktu šio įstatymo 10 straipsnio nustatyta tvarka ieškovė kompensuoja draudžiamiesiems vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidas. Pagal minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalį apdraustiesiems yra kompensuojamos išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, išrašytiems ambulatoriniam gydymui sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Ieškovė nurodė, kad jos specialistai atliko kontrolės procedūrą dėl medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš PSDF biudžeto lėšų, išrašymo teisėtumo VšĮ „Klaipėdos sveikatos priežiūros centras“, kurios tikslas - patikrinti kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išrašymo teisingumą VšĮ „Klaipėdos sveikatos priežiūros centras“ pacientų gydymosi stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje metu. Atlikus patikrinimą buvo parengta 2015-10-21 patikrinimo pažyma Nr. K1-15-152, kuri pateikta atsakovei. Atsakovė 2015-11-06 raštu Nr. 03-399 „Dėl patikrinimo pažymos Nr. K1-15-152 išvadų“ pateikė savo pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo pažymos išvadų, nurodydama, kad su pažyma sutinka iš dalies. 2015-11-30 vyko 2015-10-21 patikrinimo pažymos rezultatų svarstymas, kurio metu nutarta patikrinimo pažymoje ir jos priede, nurodytiems pacientams J. Š., O. U., N. J., H. B. paskirtas medicinos pagalbos priemones vertinti kaip paskirtas teisingai ir konstatuoti, kad žala šiais atvejais PSDF biudžetui nepadaryta. Kitus pažymoje pateiktus patikrinimo rezultatus nuspręsta palikti nepakeistus. Ieškovė nurodė, kad 2015-12-04 ekspertizės pažymos Nr. E1-15-194 išvadose nustatyta, jog: 1) atsakovės gydytojai pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-03-08 įsakymo Nr. 112 „Dėl receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams“ (toliau – Įsakymas) 44 ir 45.2. punktų reikalavimus ? 8 atvejais gydytojai išrašė receptus kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms stacionare gydomiems pacientams, nors Įsakymo 45.2. punkte nustatyta, kad gydytojas gali išrašyti receptus medicinos pagalbos priemonėms tik ambulatoriškai ar dienos stacionare gydomiems apdraustiesiems; 2) PSDF biudžeto išlaidos, atsiradusios dėl šių reikalavimų nesilaikymo, vertinamos kaip PSDF biudžetui padaryta žala, kuri išskaičiuojama iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirbo minėto reikalavimo nesilaikęs gydytojas, lėšų kaip tai numatyta Įsakymo 44 punkte; 3) dėl ekspertizės išvadų 2 punkte nurodytų neatitikčių, PSDF biudžeto išlaidos buvo nepagrįstai didesnės, todėl minėti pažeidimai vertinti kaip žala PSDF biudžetui. 2015-12-04 ekspertizės pažyma buvo pateikta atsakovei įpareigojant ją per 30 dienų nuo ekspertizės pažymos gavimo dienos grąžinti PSDF biudžetui padarytą1 487,16 Eur žalą. Atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius reikalavimo atlyginti žalą ieškovė 2016-03-01 ir 2016-10-28 pateikė atsakovei raginimus dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovės gydytojai išrašydami receptus kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms pacientams privalėjo patikrinti, ar pacientai nebuvo gydomi stacionare. Nagrinėjamu atveju minėti receptai buvo išrašyti pacientams, kurie tuo metu buvo gydomi stacionare, kur jiems medicinos pagalbos priemonės jau buvo suteikiamos.

4Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad civilinis ieškinys yra nepagrįstas, nekonkretus, paremtas abstrakčiais argumentais, žalos dydis ieškinyje nekonkretizuojamas ir neindividualizuojamas kiekvienu konkrečiu atveju. Visų pirma, teritorinių ligonių kasų atliekamų Sveikatos priežiūros įstaigų veiklos patikrinimų pagrindu priimamų teisės taikymo aktų nėra pagrindo priskirti oficialiesiems rašytiniams įrodymams pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalį. Todėl tokiu atveju, kai ekspertizės pažyma nėra priskiriama prie oficialių rašytinių įrodymų, ieškovė privalo ieškinį pagrįsti ir kitomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovė taip pat turi įrodyti patirtos žalos dydį bei pateikti jos paskaičiavimą. Pagal tarp šalių sudarytos 2014-03-10 sutarties Nr. S2-2014-76 5.7. punktą ir 2015-03-10 sutarties Nr. S2-2015-77 8.8 punktą, PSDF biudžetui padaryta žala turi atitikti pinigų sumą, kurią ieškovė sumoka vaistinei išdavusiai kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones pagal įstaigos gydytojo receptą. Šiuo atveju ieškovė nepateikė duomenų, kad yra vaistinei sumokėjusi prašomas priteisti sumas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė šiuo atveju neįrodo jos kaltės. Atsakovė visais 2015-12-04 ekspertizės pažymoje nurodytais atvejais vadovavosi pacientų interesų prioritetu. Byloje nėra pateikta duomenų, paneigiančių būtinybę pacientams skirtis vaistus ir medicinos pagalbos priemones. Pažymėjo, kad tarp šalių sudarytos 2014-03-10 sutarties Nr. S2-2014-76 ir 2015-03-10 sutarties Nr. S2-2015-77 nuostatose nėra numatytų procedūrų, kurių turi imtis gydytojas, siekdamas nustatyti, ar pacientas, kuriam išrašomas receptas, nesigydo stacionarioje gydymo įstaigoje. 2015-12-04 ekspertizės pažymoje nurodytais atvejais pacientai atsidūrė ne šeimos gydytojo (atsakovės) siuntimu. Kadangi visi pacientai yra nevaikščiojantys, sunkios fizinės būklės, jiems nustatyti specialieji poreikiai, į gydytojus kreipsi pacientų atstovai pagal įstatymą ar pavedimą, kurie nenurodė, jog pacientai gydosi stacionare. Be to, išrašytos medicinos pagalbos priemonės buvo naudojamos ir ambulatoriniam gydymui, nes pacientai ne visą recepto galiojimo laikotarpį gydėsi stacionare. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad šiuo atveju medicinos pagalbos priemonės buvo išrašytos pacientams, kurie nevaikšto ir turi specialiųjų poreikių. Medicinos pagalbos priemonės buvo išrašytos į gydymo įstaigą atvykus šių pacientų atstovams, pateikus įstatyme numatytus dokumentus. Pacientų atstovai gydytojams nepranešė, jog pacientai yra gydomi stacionare, o gydytojai neturėjo galimybės patikrinti šių aplinkybių. Pažymėjo, jog medicinos pagalbos priemonės yra specifinės paskirties, jos negali būti naudojamos buityje, todėl minėtos priemonės buvo panaudotos pacientų poreikiams tenkinti. Be to, minėtos priemonės buvo panaudotos ne tik pacientams gydantis stacionare, tačiau ir vėliau gydantis ambulatoriškai.

5Teismas

konstatuoja:

6Ieškinys tenkintinas iš dalies

7Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2014-03-10 buvo sudaryta asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartis Nr. S2-2014-76, 2015-03-10 buvo sudaryta asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartis Nr. S2-2015-77, pagal kurias atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, o atsakovė įsipareigojo apmokėti šių paslaugų išlaidas. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2015-10-21 direktoriaus įsakymu Nr. V-339 dėl planinio VšĮ „Klaipėdos sveikatos priežiūros centras“ patikrinimo kontrolės skyriaus specialistams laikotarpiu nuo 2015-10-21 iki 2015-11-30 pavesta atlikti patikrinimą VšĮ „Klaipėdos sveikatos priežiūros centras“ dėl medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš PSDF biudžeto lėšų, išrašymo teisėtumo. 2015-10-21 parengta patikrinimo pažyma Nr. K1-15-152. Atsakovė 2015-11-06 raštu nurodė, kad su 2015-10-21 patikrinimo pažymos Nr. K1-15-152 išvadomis sutinka iš dalies. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2015-11-09 direktoriaus įsakymu Nr. V-399 dėl VšĮ „Klaipėdos sveikatos priežiūros centras“ patikrinimo ekspertizės kontrolės skyriaus specialistams laikotarpiu nuo 2015-11-09 iki 2015-12-31 pavesta atlikti ekspertizę ir pateikti ekspertizės išvadas pagal 2015-10-21 patikrinimo pažymą Nr. K1-15-152VšĮ „Klaipėdos sveikatos priežiūros centras“. 2015-12-04 parengta ekspertizės pažyma Nr. E1-15-194.

8Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

9Pažymėtina, kad teritorinių ligonių kasų teisė reikalauti atlyginti žalą reglamentuojama ir specialaus Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 9 punkte, pagal kurį, vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, jos reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Taigi teritorinės ligonių kasos, vykdydamos Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 6, 7 punktuose nustatytas kontrolės funkcijas ir nustačiusios sutarčių, sudarytų su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, pažeidimus, Sveikatos draudimo įstatymu įpareigotos reikalauti atlyginti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

10Sveikatos apsaugos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad privalomąjį sveikatos draudimą vykdo šios institucijos: Privalomojo sveikatos draudimo taryba, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, teritorinės ligonių kasos. Apdraustųjų asmenų sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis; teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalis). Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartys, vadovaujantis CK, Sveikatos draudimo įstatymu ir kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones (Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalis). Teritorinės ligonių kasos sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis jos yra sudariusios sutartis, pateiktas sąskaitas. Sąskaitas už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones kartą per mėnesį sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės pateikia tai teritorinei ligonių kasai, su kuria yra sudariusios sutartį. Teritorinė ligonių kasa ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos perveda pinigus sudariusioms su ja sutartis sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms atsiskaitydama pagal pateiktas sąskaitas (Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 1, 2 dalys).

11Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos, įtvirtinančios sutartinį teisinių santykių pobūdį tarp teritorinių ligonių kasų, kaip subjekto, vykdančio privalomąjį sveikatos draudimą, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kartu parodo ir šių subjektų teisinių santykių mišrų pobūdį, nulemtą a priori vienos iš sutarties šalių išskirtine teisine padėtimi dėl jos kaip viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto, ne tik administruojančio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtus asignavimus, bet ir atliekančio teikiamų paslaugų kiekio ir kokybės bei su tuo susijusios sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolės funkcijas, statuso. Viešojo administravimo subjekto įgalinimus turinčios teritorinės ligonių kasos atliktų patikrinimų pagrindu priimami teisės taikymo aktai, kuriais konstatuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų įgijimas be teisėto pagrindo fiksuojant faktinius pažeidimus, bylose dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, kai į teismą kreipiasi teritorinės ligonių kasos vadovaudamosi Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsniu, nors ir neturi didesnės įrodomosios galios įrodinėjimo procese (CPK 176 straipsnis, 197 straipsnio 2 dalis), yra kontroliuojančio subjekto pagal kompetenciją priimtas teisės taikymo aktas ir jame fiksuoti teisės pažeidimai turi būti paneigiami šalies, kuri ginčija juos buvus, iniciatyva teikiant įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2010).

12Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 487,16 Eur žalos atlyginimą, nurodydama, kad atlikus patikrinimą atsakovės įstaigoje buvo nustatyta, kad atsakovės gydytojai išrašė receptus kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms stacionare gydomiems pacientams, taip pažeisdami Įsakymo 44 ir 45.2. punktų reikalavimus bei šalių sudarytas 2014-03-10 ir 2015-03-10 sutartis. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, prieštaraujantys teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas reiškia asmens pareigos atlikti tam tikrus veiksmus, ar elgtis tam tikru būdu, nevykdymas. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo konkrečiu atveju turėjo teisinę pareigą veikti tam tikru būdu bei tai, ar jis objektyviai šią pareigą įvykdė. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

13Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2014-03-10 buvo sudaryta asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartis Nr. S2-2014-76, 2015-03-10 buvo sudaryta asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartis Nr. S2-2015-77, pagal kurias atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, o atsakovė įsipareigojo apmokėti šių paslaugų išlaidas. 2014-03-10 ir 2015-03-10 sutarties bendrųjų sąlygų 2.6. punkte numatyta atsakovės pareiga prieš teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas išsiaiškinti, ar pacientas turi teisę į Sutartyje numatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas: patikrinti pagal paciento pateiktus atitinkamus dokumentus jo draustumą privalomuoju sveikatos draudimu registre. Pagal sutarčių 2.7 punktą atsakovė privalo nedelsiant kreiptis į teritorinę ligonių kasą, jei atsiranda neaiškumų dėl asmens draustumo, teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugas ar kyla kitų klausimų dėl sutarties vykdymo. 2014-03-10 sutarties specialiųjų sąlygų 5.3. punkte numatyta, kad įstaiga skirianti apdraustiesiems kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones įsipareigoja išrašyti apdraustajam 3 formos ir (ar) 3 formos (išimties atvejams) receptus kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms tik teikiant jam asmens sveikatos priežiūros paslaugą. Įstaiga taip pat įsipareigoja išrašant kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių receptus vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymo ir skyrimo sąlygas (2014-03-10 sutarties specialiųjų sąlygų 5.8. punktas). Sveikatos priežiūros įstaiga įsipareigoja atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, jeigu įstaigos darbuotojas (sveikatos priežiūros specialistas) ir (ar) nepagrįstai išrašo 3 formos ir (ar) 3 formos (išimties atvejams) receptus kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. PSDF biudžetui padaryta žala atitinka pinigų sumą, kurią teritorinė ligonių kasa sumoka vaistinei (medicinos optikos įmonei), išdavusiai kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones pagal įstaigos gydytojo išrašytą receptą (2014-03-10 sutarties specialiųjų sąlygų 5.7. punktas). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir 2015-03-10 sutarties Nr. S2-2015-77 8.3., 8.7., 8.8. punktuose.

14Įsakymo 44 punkto redakcijoje, galiojusioje nuo 2010-01-31 iki 2015-05-31 buvo numatyta, kad gydytojas pagal savo kompetenciją išrašydamas kompensuojamųjų vaistų ir MPP turi laikytis teisės aktų, reglamentuojančių vaistų ir MPP įsigijimo išlaidų kompensavimą, reikalavimų bei vadovautis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos arba Europos Komisijos oficialiai skelbiama informacija apie vaistą (vaistinio preparato charakteristikų santrauka), išskyrus atvejus, kai vaistas pagal vaistinio preparato charakteristikų santraukoje nenurodytas indikacijas išrašomas retai ligai gydyti arba laikantis kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Gydytojas gali išrašyti receptus medicinos pagalbos priemonėms tik ambulatoriškai ar dienos stacionare gydomiems apdraustiesiems (Įsakymo 45.2. punkto redakcija, galiojusi nuo 2011-03-01 iki 2015-05-31). Taigi, nors nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog atsakovės gydytojai išrašė receptus kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms stacionare gydomiems pacientams, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įsakymo 45.2. punkto nuostatos, kuriomis šiuo atveju remiasi ieškovė, galiojo laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2015-05-31. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2015-12-04 ekspertizės pažymos Priedo Nr. 1 duomenimis nustatyta, kad pacientui A. M. receptas buvo išrašytas 2015-06-04, medicinos pagalbos priemonės išduotos (parduotos) 2015-06-04, pacientui A. Ž. receptas buvo išrašytas 2015-06-25, medicinos pagalbos priemonės išduotos (parduotos) 2015-06-25, t.y. nebegaliojant Įsakymo 45.2. punkto nuostatoms Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog atsakovės gydytojai išrašydami receptus pacientams A. M. ir A. Ž. neatliko neteisėtų veiksmų, todėl ieškovės reikalavimas dėl 72,30 Eur (38,10 Eur dėl paciento A. M. ir 34,20 Eur dėl paciento A. Ž.) žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

15Teismas taip pat pažymi, jog nors ieškovės atstovai teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė ir tuo, jog gydytojai išrašė receptus neapžiūrėję pacientų, tačiau Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau - Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo) 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pacientas teises įgyja, pareigas prisiima ir jas įgyvendina pats arba per savo atstovus. Pacientas nuo 16 metų gali pasirinkti atstovą pagal pavedimą. Šis atstovavimas įforminamas notarine tvarka arba pacientas apie savo pasirinktą atstovą pasirašytinai gali nurodyti savo medicinos dokumentuose (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 21 straipsnis). Taigi, įstatymas numato galimybę pacientui savo teises įgyvendinti per atstovą. Kitų duomenų, patvirtinančių, jog pacientų atstovavimo teisė šiuo atveju nebuvo tinkamai įgyvendinama, ieškovė nepateikė. Be to, kaip matyti iš 2015-12-04 ekspertizės pažymos, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė būtent Įsakymo 45.2. punkto nuostatų pažeidimu.

16Atsakovė nurodo, jog ieškinyje nurodyti veiksmai atlikti nesant atsakovės kaltės. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai paaiškino, jog VšĮ „Klaipėdos sveikatos priežiūros centras“ gydytojai nagrinėjamu atveju negalėjo patikrinti, ar pacientai, kuriems išrašytos kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės, recepto išrašymo metu gydėsi stacionare, kadangi tuo metu nebuvo įdiegta informacinė sistema, kuri leistų minėtą informaciją patikrinti. Be to, nei įstatymai, nei šalių sudarytos sutartys nenumato reikalavimo gydytojams tikrinti informacijos apie pacientų gydymąsi stacionare. Vertindamas nurodytas aplinkybes teismas pažymi, jog nors nei šalių sudarytose sutartyse, nei Įsakyme expressis verbis nenumatyta gydytojų pareiga recepto išrašymo metu patikrinti, ar pacientas gydosi stacionare, tačiau atsižvelgus į tai, jog Įsakymo 45.2. punkto redakcijoje, galiojusioje laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2015-05-31, buvo numatyta, jog gydytojas gali išrašyti receptus medicinos pagalbos priemonėms tik ambulatoriškai ar dienos stacionare gydomiems apdraustiesiems, darytina išvada, kad gydytojai privalėjo elgtis apdairiai ir atsakingai, imtis jiems prieinamų priemonių minėtai informacijai patikrinti. Akivaizdu, jog aplinkybė, kad sveikatos priežiūros įstaigose nebuvo įdiegta informacinė sistema, kuri leistų įstaigai patikrinti, ar pacientas gydosi stacionare, neabejotinai apsunkino galimybę gydytojams šiuos veiksmus atlikti, kita vertus atsakovė šiuo atveju nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad gydytojai ėmėsi visų reikalingų veiksmų minėtai informacijai išsiaiškinti. Visų pirma, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog gydytojai paklausė pacientų atstovų, ar pacientai gydosi stacionare. Antra, pagal 2014-03-10 ir 2015-03-10 sutarčių bendrųjų sąlygų 2.7. punktą atsakovė privalo nedelsiant kreiptis į teritorinę ligonių kasą, jei atsiranda neaiškumų dėl asmens draustumo, teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugas ar kyla kitų klausimų dėl sutarties vykdymo, tačiau nenustatyta, kad atsakovė nagrinėjamu atveju būtų bandžiusi susisiekti su teritorine ligonių kasa. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, siekiant išsiaiškinti, ar pacientai, kuriems buvo išrašyti receptai medicinos pagalbos priemonėms, nesigydo stacionare, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ieškinyje nurodyti veiksmai atlikti nesant atsakovės kaltės, vertintinos kaip nepagrįstos.

17Vienas iš būtinųjų civilinės atsakomybės pagrindų yra žala. Nesant žalos, neįmanomas ir civilinės atsakomybės taikymas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6. 251 straipsnis). Ieškovai prašo priteisti patirtą 19398,09 Lt turtinę žalą. CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai paaiškino, jog pacientams, gydomiems stacionare, medicinos pagalbos priemones suteikia gydymo įstaiga, kurioje jie yra hospitalizuoti. Tai reiškia, jog atsakovės gydytojams išrašius receptus medicinos pagalbos priemonėms laikotarpiu, kai pacientai buvo hospitalizuoti, pastarieji šiomis priemonėmis buvo aprūpinti daugiau nei tai numatė įstatymai. Atsakovė su nurodytomis aplinkybėmis nesutinka ir pažymi, jog išrašytos priemonės buvo skirtos ilgalaikiam naudojimui ir pacientai jas naudojo ne tik gydydamiesi stacionare, tačiau ir ambulatoriškai.

18Nagrinėjamu atveju teismas iš esmės sutinka su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis. Visų pirma, teismo posėdžio metu ieškovės atstovai paaiškino, jog žala nebūtų padaryta, jeigu atsakovės gydytojai receptus medicinos pagalbos priemonėms pacientams būtų išrašę iki jų gydymosi stacionare ar šį gydymą baigus, o taip pat tuo atveju, jeigu pacientai receptu būtų panaudoję pabaigus gydymą stacionare. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog žala padaroma tik tuomet, kai pacientas kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones pagal atsakovės gydytojo receptą gauna jo gydymosi stacionare laikotarpiu. Antra, akivaizdu, jog pasibaigus paciento gydymo stacionare laikotarpiui, jį hospitalizavusi gydymo įstaiga šių priemonių nebesuteikia ir pacientas šias priemones gali gauti tik pagal jį ambulatoriškai gydančio gydytojo – šiuo atveju - atsakovės gydytojo - receptą. Tokiu atveju, kai recepto, kuris pacientui buvo išrašytas jo gydymosi stacionare metu, galiojimas dar nėra pasibaigęs, pacientas toliau, t.y. gydydamasis ambulatoriškai, naudoja pagal minėtą receptą skirtas medicinos pagalbos priemones. Tai reiškia, jog žala ieškovei nėra padaroma, nes pacientas šių priemonių gauna tiek, kiek tai numato įstatymai. Taigi, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis bei šalių nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju vertinant ieškovės patirtos žalos dydį yra svarbu atsižvelgti į recepto galiojimo laiką, jo panaudojimo datą, receptu išrašytų medicinos pagalbos priemonių kiekį.

19Bylos duomenimis nustatyta, kad pacientei S. V. 2015-02-17 receptu (receptas panaudotas 2015-02-18), kuris galiojo iki 2015-05-18 (91 d.) buvo skirta 60 vnt. išmatų rinktuvų, t.y. 0,66 vnt. dienai (60 vnt./91 d.), už 168,58 Eur. S. V. 2015-02-17 receptu (receptas panaudotas 2015-02-18), kuris galiojo iki 2015-05-18 (91 d.) buvo skirta 30 vnt. išmatų rinktuvų, t.y. 0,33 vnt. dienai (30 vnt./91 d.), už 159,90 Eur. S. V. stacionare gydėsi laikotarpiu nuo 2015-01-30 iki 2015-03-25. Taigi, 2015-02-17 receptais skirtos medicinos pagalbos priemonės pacientei gydantis stacionare galėjo būti naudojamos 36 dienas. Taigi, ieškovei padaryta 129,95 Eur žala (168,58 Eur/91 d. x 36 d. + 159,90 Eur/91 d. x 36 d.).

20Pacientui F. K. 2015-04-02 receptu (receptas panaudotas 2015-04-03), kuris galiojo iki 2015-07-01 (91 d.) buvo skirta 90 vnt. sauskelnių už 53,73 Eur. F. K. stacionare gydėsi laikotarpiu nuo 2015-03-13 iki 2015-07-18. Taigi, visos 2015-04-02 receptu skirtos medicinos pagalbos priemonės buvo panaudotos pacientui gydantis stacionare, todėl darytina išvada, kad ieškovei padaryta 53,73 Eur žala.

21Pacientui J. I. 2014-12-16 receptu (receptas panaudotas 2014-12-16), kuris galiojo iki 2015-02-13 (60 d.) buvo skirta 60 vnt. tvarsčių, t.y. 1 vnt. dienai, už 942,50 Eur (3 254,28 Lt). J. I. stacionare gydėsi laikotarpiu nuo 2014-12-15 iki 2015-01-23. Taigi, 2014-12-16 receptu skirtos medicinos pagalbos priemonės pacientui gydantis stacionare galėjo būti naudojamos 39 dienas. Taigi, ieškovei padaryta 612,63 Eur žala (942,50 Eur (3 254,28 Lt)/60 d. x 39 d.).

22Pacientei A. D. K. 2015-03-30 receptu (receptas panaudotas 2015-03-30), kuris galiojo iki 2015-05-28 (60 d.) buvo skirta 60 vnt. diagnostinių juostelių, t.y. 1 vnt. dienai, už 11,40 Eur. A. D. K. stacionare gydėsi laikotarpiu nuo 2015-03-20 iki 2015-04-08. Taigi, 2015-03-30 receptu skirtos medicinos pagalbos priemonės pacientei gydantis stacionare galėjo būti naudojamos 10 dienų. Taigi, ieškovei padaryta 1,90 Eur žala (11,40 Eur /60 d. x 10 d.).

23Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovei dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo padaryta 798,21 Eur turtinės žalos, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 798,21 Eur turtinės atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmestina.

24Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

25Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos.

26Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atmetus 46 proc. ieškinio reikalavimų atsakovei iš ieškovės priteistina 460 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už patenkintus ieškinio reikalavimus mokėtina 18 Eur žyminio mokesčio, todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 18 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

29ieškinį tenkinti iš dalies.

30Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Klaipėdos sveikatos priežiūros centras“ 798,21 Eur žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanas už priteistą 798,21 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

31Kitą ieškinio dalį atmesti.

32Priteisti iš ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 460 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei viešajai įstaigai „Klaipėdos sveikatos priežiūros centras“.

33Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Klaipėdos sveikatos priežiūros centras“ 18 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

34Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės... 3. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš... 4. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir... 5. Teismas... 6. Ieškinys tenkintinas iš dalies... 7. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2014-03-10 buvo sudaryta asmens... 8. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi... 9. Pažymėtina, kad teritorinių ligonių kasų teisė reikalauti atlyginti... 10. Sveikatos apsaugos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad privalomąjį... 11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Sveikatos draudimo įstatymo... 12. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 487,16 Eur žalos atlyginimą,... 13. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2014-03-10 buvo sudaryta asmens... 14. Įsakymo 44 punkto redakcijoje, galiojusioje nuo 2010-01-31 iki 2015-05-31 buvo... 15. Teismas taip pat pažymi, jog nors ieškovės atstovai teismo posėdžio metu... 16. Atsakovė nurodo, jog ieškinyje nurodyti veiksmai atlikti nesant atsakovės... 17. Vienas iš būtinųjų civilinės atsakomybės pagrindų yra žala. Nesant... 18. Nagrinėjamu atveju teismas iš esmės sutinka su atsakovės nurodytomis... 19. Bylos duomenimis nustatyta, kad pacientei S. V. 2015-02-17 receptu (receptas... 20. Pacientui F. K. 2015-04-02 receptu (receptas panaudotas 2015-04-03), kuris... 21. Pacientui J. I. 2014-12-16 receptu (receptas panaudotas 2014-12-16), kuris... 22. Pacientei A. D. K. 2015-03-30 receptu (receptas panaudotas 2015-03-30), kuris... 23. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovei dėl atsakovės... 24. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos... 25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 26. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi... 27. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas,... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268,... 29. ieškinį tenkinti iš dalies.... 30. Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Klaipėdos sveikatos... 31. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 32. Priteisti iš ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 460 Eur... 33. Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Klaipėdos sveikatos... 34. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...