Byla I-747-189/2008
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija)

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant atsakovo atstovei Giedrei Pupinytei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Jurgitai Karpovičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. P. skundą Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija).

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3pareiškėja skundu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 24632,40 Lt darbo užmokesčio nepriemoką ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti ar Valstybės tarnybos įstatymo ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.X-789 (Žin., 2006, Nr.87-3400) III skirsnio 1 str. 1 d., neprieštarauja LR Konstitucijos 23 str., 29 str., 48 str. 1 d. ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Paaiškino, kad Valstybinėje geležinkelio inspekcijoje prie Susisiekimo ministerijos dirbo valstybės tarnautoja. LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr.937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ buvo patvirtinti minimaliosios mėnesinės algos dydžiai: darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka,– 450 litų; žemės ūkio veiklos subjektų darbuotojams, kai šių subjektų pajamos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos per praėjusius kalendorinius metus sudaro daugiau kaip 50 procentų visų pajamų, ūkininkų samdomiems darbuotojams, taip pat ūkininkams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams buvo patvirtinta minimalioji mėnesinė alga – 430 litų. Vėlesniuose Vyriausybės nutarimuose minimaliosios mėnesinės algos dydžiai buvo didinami tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga. Valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams minimaliosios mėnesinės algos dydis nekito. Minimaliajai mėnesinei algai siekiant 600 Lt, valstybės tarnautojams, nepaisant spartaus valstybės ekonomikos ir vidutinio darbo užmokesčio augimo, ir toliau taikomas 430 Lt minimaliosios algos dydis.

4Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime (b.l. 32-33) prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėja dirbo valstybės tarnautoja nuo 2003-06-02 iki 2007-01-22. darbo užmokestis jai buvo apskaičiuojamas ir išmokamas pagal galiojusius teisės aktus.

5Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepime (b.l. 28-30) paaiškino, kad bylos išsprendimas neturės įtakos ministerijos teisėms ir pareigoms, todėl ministerija neturi būti įtraukta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

6Skundas atmestinas.

7Pareiškėja kelia ginčą dėl to, kad, vadovaujantis LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr.73-3371), LR Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr.46-1511), LR Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr.45-1444) ir LR Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr.35-1251), apskaičiuojant jos darbo užmokestį buvo taikomas tas pats minimaliosios mėnesinės algos dydis - 430 litų, neatsižvelgiant į tai, kad minimalioji mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga.

8Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus reguliuoja LR valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 (2002 m. balandžio 23 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 23 straipsnis, kuriame nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos. Minėto įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio (nuo 2006-08-08 pareiginės algos bazinis dydis). Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimaliosios mėnesinės algos (nuo 2006-08-08 pareiginės algos bazinio dydžio).

9Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarime pripažino, kad LR darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalies nuostata „Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė <....> gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius“ bei Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr. 937 1, 2 punktai, Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr. 316 1, 2 punktai ir Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr. 361 1, 2 punktai ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė minimalioji mėnesinė alga negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštarauja Konstitucijai. Teismas konstatavo, jog valstybės tarnybos santykiai savo prigimtimi ir turiniu iš esmės skiriasi nuo santykių, kurie susiklosto tarp darbuotojų, dirbančių pagal samdos (darbo) sutartis, ir atitinkamų darbdavių. Galimybė pasirinkti įvairias darbo apmokėjimo sistemas ir valstybės tarnybos teisinių santykių ypatumai, palyginti su darbo santykiais, suponuoja ir galimybę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykius reguliuoti kitaip negu kitų darbuotojų, inter alia nustatyti skirtingas darbo apmokėjimo sistemas valstybės tarnautojams (taip pat kitų iš biudžeto finansuojamų institucijų darbuotojams) ir kitiems asmenims. Valstybės tarnybos santykių diferencijuoto teisinio reguliavimo galimybė suponuoja ir galimybę skirtingai reguliuoti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykius, skirtingoms (pagal tam tikrus kriterijus skiriamoms) valstybės tarnautojų grupėms taikyti inter alia skirtingas darbo apmokėjimo sistemas. Nustatytu teisiniu reguliavimu nepaneigiamas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, karių ir valstybės tarnautojų lūkestis, kad jų mėnesinis darbo užmokestis nebus mažesnis už tą didžiausią MMA, kurią kitiems dirbantiems asmenims atitinkamu laikotarpiu buvo (arba bus) nustačiusi Vyriausybė.

10Pagal Konstitucijos 102 straipsnį ir LR Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnį Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai. Kol nėra oficialiai paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai, valstybės valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti taikyti tą teisės aktą, motyvuodamos jo nekonstitucingumu.

11Konstitucinis Teismas pripažino, jog nurodytos Darbo kodekso bei minėtų Vyriausybės nutarimų normos neprieštarauja Konstitucijai, šie teisės aktai turėjo ir turi būti taikomi apskaičiuojant valstybės tarnautojų darbo užmokestį. Atsakovas yra valstybės valdžios institucija, kurios pareiga vykdyti įstatymus ir poįstatyminius aktus, tarp jų ir tuos, kurie reglamentuoja valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimą. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jai buvo mokamas ne toks atlyginimas, kokį ji privalėtų gauti pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei Vyriausybės nutarimus. Pareiškėjos skundžiamu teisiniu reguliavimu nebuvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai, jog jos mėnesinis darbo užmokestis nebus mažesnis už kitiems dirbantiems asmenims nustatytą MMA.

12Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą mokėti pareiškėjai kitokio dydžio darbo užmokestį ir išmokėti pareiškėjos nurodytą darbo užmokesčio nepriemoką.

13Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Tačiau teismui nekyla pagrįsta abejonė ar Valstybės tarnybos įstatymo ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.X-789 (Žin., 2006, Nr.87-3400) III skirsnio 1 str. 1 d., neprieštarauja LR Konstitucijos 23 str., 29 str., 48 str. 1 d. ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestinas.

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,

Nutarė

15atmesti skundą kaip nepagrįstą.

16Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai