Byla 2A-226-253/2014

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimonda Andrulienė, Erinija Kazlauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės M. S. M. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims D. P., A. S., A. S., R. U., R. Z., V. B., I. G., G. K., V. Š., R. S., J. M., M. U., Valerijai D. U., Palangos miesto savivaldybės administracijai, N. K., V. K., A. Ž., V. K., E. P., I. N., T. S., R. S., T. D., L. N., P. B., R. I., L. I., E. G., S. M., A. B., A. S., G. Ž., AB „Lėvuo“, UAB „Radijas kelyje“, K. M., J. P., D. P., V. K., T. K., B. V., A. S., V. R., UAB „Balestra“, AB SEB lizingas, UAB „Intractus“, D. K., M. V., I. G., M. S., B. R., D. R., A. R., L. Č., R. Č., E. T., A. C., N. C., dėl įpareigojimo perduoti žemės sklypą,

Nustatė

2ieškovė vindikaciniu ieškiniu prašė įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, perduoti ieškovei nuosavybės teise žemės sklypą 0,0432 ha, esantį ( - ). Nurodė, kad yra pateikusi nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus apie buvusio savininko P. M. nuosavybės teise valdytą, 0,6085 ha žemės sklypą. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2001-12-12 pažyma Nr. 537 patvirtino ieškovės nuosavybės teisę atkurti 0,6085 ha žemės sklypą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Ieškovei priklauso teisė atkurti nuosavybę į 0,4058 ha žemės sklypą. 2004-05-28 Klaipėdos apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. I-140/2004 nustatė, kad skveras, esantis ( - ) nėra skirtas rekreacijos ir poilsio tikslams ir įpareigojo Palangos savivaldybės administraciją parengti natūra grąžintinos žemės sklypo planą, nustatyta tvarka jį patvirtinti ir pateikti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos žemėtvarkos skyriui nuosavybės teisių atkūrimui. 2006-09-06 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 1308 ieškovei buvo atkurta nuosavybės teisė į P. M. valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,4058 ha žemės sklypą Palangos mieste. Sprendime nurodoma, kad 0,1000 ha žemės atkuriama ( - ), o 0,3058 ha žemės bus atkurta vėliau. Klaipėdos apskrities viršininko 2007-05-08 sprendimu Nr. 1661 atkurta nuosavybė į dalį 0,1245 ha žemės sklypo ( - ), bei Nacionalinės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-08-16 sprendimu Nr. S16-11 ieškovei atkurtos nuosavybės teisės į dalį sklypo Palangos mieste 0,0889 ha žemės. Žemės sklypas, esantis ( - ) yra suformuotas po nekilnojamuoju daiktu, automobilių stovėjimo aikštele, kuri yra ieškovei atkurtino žemės sklypo teritorijoje, kuris yra valdomas Lietuvos valstybės. Mano, kad valstybė pripažino ieškovei teisę atkurti nuosavybę į nurodytą žemės sklypą, kurio ribos yra aiškios ir apibrėžtos, yra išreiškusi valią susigrąžinti turtą natūra būtent toje vietoje, kurioje ir buvo žemės sklypas, todėl yra pagrindas reikšti vindikacinį ieškinį dėl nurodyto sklypo išreikalavimo, nes jis nėra valdomas kitų asmenų, nėra užstatytas kitiems asmenims priklausančiais statiniais ar įrengimais.

3Palangos miesto apylinkės teismas 2013-09-27 sprendimu ieškinį atmetė bei valstybės naudai. Nors ieškovė nurodo, kad ginčo žemės sklypas yra laisvas, teismas nustatė, kad jame yra automobilių aikštelė, kuria naudojasi gretimų namų gyventojai, nurodyto ploto žemės sklypas yra nesuformuotas, viešajame registre nepažymėtas kaip atskiras objektas, pagal detaliojo plano duomenis teritorija, kurioje yra nurodyto pločio žemės sklypas priskiriama prie bendrojo naudojimo teritorijos. Trečiojo asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmai dėl 2004-05-28 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo, kuriuo savivaldybė buvo įpareigota atlikti veiksmus dėl ieškovės nuosavybės atkūrimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-31 nutartimi buvo įvertinti kaip atlikti tinkamai, kadangi vykdytame teismo sprendime nebuvo įvardinta į kokį konkretų plotą ieškovei turi būti atkurtos nuosavybės teisės. Taip pat nustatyta, kad ginčo teritorija patenka į Palangos miesto tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 31 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu suplanuotą teritoriją ir šio detaliojo plano sprendiniais ginčo teritorija priskirta bendrojo naudojimo teritorijai, tai patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės – ginčo sklype įrengta gretimų namų automobilių stovėjimo aikštelė. Teismas, atsižvelgdamas į detaliųjų planų sprendinius bei faktinį ginčo teritorijos naudojimą, vertino, kad ginčo teritorija pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu yra užimta, skirta bendram naudojimui ir darė išvadą, kad vindikacija negalima, nes nėra įrodytos būtinos vindikacijos sąlygos.

4Apeliaciniu skundu ieškovė M. S. M. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2013-09-27 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su vindikaciniu ieškiniu, turėjo valstybės pripažintą teisę į daiktą (žemės sklypą) ieškinio pareiškimo momentu, savininkė daikto valdymo teisę prarado be savo valios, daiktą valdo atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, daiktas yra natūra, taip pat šalių nesieja jokie prievoliniai santykiai. Teigia, kad yra visi įstatymo nustatyti pagrindai ieškiniui pareikšti. Nesutinka su teismo išvada, kad nėra galimybės atkurti nuosavybę tuo atveju, jeigu žemės sklypas yra bendrojo naudojimo teritorijoje. Žemės sklypas yra priskirtas bendro naudojimo teritorijai, tačiau tai nesutrukdė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2007-01-15 priimti įsakymą Nr. (4.1)-A1-18 bei 2010-06-21 įsakymą Nr. A1-454. Taigi Palangos miesto savivaldybei tikslinė žemės paskirtis bendro naudojimo teritorijoje netrukdė atkurti nuosavybę ieškovei ginčo sklype ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti tenkinti ieškinį. Teigia, kad nėra nė vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad egzistuoja nekilnojamojo turto objektas – aikštelė ir tai rodo, kad žemė yra laisva, t. y. ji nėra užstatyta. Nesutinka su Palangos miesto savivaldybės administracijos pozicija, kad ginčo aikštelė yra savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gatvės dalis. Nėra jokių duomenų, kad ginčo aikštelė priklauso gatvei, o taip pat aikštelė kaip statinys turi būti registruojama nekilnojamojo turto registre, todėl objektas, į kurį pretenduoja ieškovė, negali būti laikomas gatvės dalimi. Nesutinka, kad nuosavybės grąžinimo procesas, ieškovei grąžinant žemės sklypą natūra, yra baigtas. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį pripažino, kad ne visas nekilnojamasis turtas ieškovei yra atkurtas. 2004-05-28 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu buvo sprendžiamas klausimas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo skveras palei ( - ) skirtas rekreacijai ir poilsiui, panaikinimo. Teismas, nagrinėdamas minėtą bylą, pasisakė, kad žemės sklypas palei ( - ) yra priskirtinas prie grąžintinų buvusiems savininkams sklypų ir įpareigojo įgaliotas institucijas atkurti žemės sklypą natūra. Taigi teismas nelaikė kliūtimi atkurti nuosavybę ir to, kad žemės sklypas yra bendro naudojimo teritorijoje ir kad ten sukurta aikštelė.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę 0,0423 ha ploto žemės sklype, esančiame ( - ), Nacionalinei žemės tarnybai nebuvo pateikta. Nacionalinė žemės tarnyba taip pat neturėjo duomenų apie žemės sklypo ginčo teritorijoje suformavimą ir kadastrinių matavimų atlikimą bei šioje žemės sklypo dalyje esančio statinio – aikštelės teisinį statusą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino faktą, kad ginčo žemės sklype yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kuria naudojasi gretimų statinių patalpų savininkai, įtraukti į civilinę bylą trečiaisiais asmenimis. Sutinka su teismo išvada, kad ieškovė neįrodė būtinųjų vindikacijos sąlygų, įtvirtintų CK 4.95 str.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ginčo aikštelė yra savivaldybei nuosavybės teise priklausančios ( - ) dalis, nes vadovaujantis Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 str. 3 d. 3 p., miesto gatvės yra priskirtos ir perduotos savivaldybės nuosavybėn. Nurodyta aikštele naudojais ( - ), daugiabučių namų gyventojai. Ieškovė neneigia, kad automobilių stovėjimo aikštelė natūroje egzistuoja. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2013-07-31 nutartimi byloje Nr. AS858-626/2013 nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija yra tinkamai ir visiškai įvykdžiusi įsiteisėjusį teismo sprendimą, susijusį su nuosavybės teisių ieškovei atkūrimu. Teigia, kad nėra pagrindo grąžinti žemę natūra, jei žemė yra užstatyta statiniais, nors statiniai ir nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre.

7Apeliacinis skundas netenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmestas ieškovės vindikacinis ieškinys.

9Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė vindikacinį ieškinį ir teismo prašė įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, perduoti ieškovei nuosavybės teise žemės sklypą 0,0432 ha, esantį ( - ), kaip likusią neatkurtą jai priklausančio 0,6085 ha žemės sklypo dalį. CK 4.95 str. nustatyta, kad vindikacija – tai nevaldančio savo daikto savininko teisė išsireikalauti daiktą iš kito asmens neteisėto valdymo. Vindikacijos ieškinio dalykas yra ne reikalavimo teisė ar skolininko pareiga, o daiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, kad ieškovas, reikšdamas vindikacinį reikalavimą, privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai. Tai reiškia, kad vindikaciniu ieškiniu pažeistos teisės ginamos tuo atveju, kai daikto savininkas nustojo valdyti daiktą ne savo valia ir daiktą be jokio teisinio pagrindo valdo kitas asmuo, su kuriuo daikto savininko nesieja prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2010).

10Ištyrus bylos medžiagą nustatyta, kad 2006-09-06 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 1308 dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste ieškovei M. S. M. į P. M. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,4058 ha žemės sklypą, esantį Palangos mieste, nuspręsta atkurti ieškovei nuosavybės teises į tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,1000 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1000 ha žemės sklypo dalį, esančią ( - ); taip pat nuspręsta, kad nuosavybės teisės į ieškovei tenkančią žemės valdos dalį 0,3058 ha žemės bus atkurtos vėliau, jai pasirinkus atlyginimo būdą (t. 1, b. l. 10–11). Ieškovės nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį ( - ), įregistruotos viešajame registre (t. 1, b. l. 17). Nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2007-05-08 sprendimu Nr. 1661 ieškovei atkurtos nuosavybės teisės natūra į dalį 0,1245 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ) (t. 1, b. l. 48–50). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-08-16 sprendimu Nr. S16-11 ieškovei taip pat atkurtos nuosavybės teisės į dalį 0,0889 ha ploto žemės sklypo Palangos mieste (t. 1, b. l. 55–56, 58). Iš ieškovės paaiškinimų, rašytinių įrodymų ir VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad žemės sklype, esančiame palei ( - ) buvo suformuoti du žemės sklypai: 2007 m. 0,1245 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ) ir 2010 m. 0,0889 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), o ieškovei atkurtos nuosavybės teisės buvo įregistruotos viešame registre (t. 1, b. l. 18–24, 52, 59). VĮ „Registrų centras“ 2011-07-08 rašte Nr. RA(12.5.1.32)-19478 nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre duomenų apie nekilnojamąjį daiktą – automobilių stovėjimo aikštelę, prie ( - ), nėra (t. 1, b. l. 28).

11Apeliantė nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2004-05-28 sprendime nematė jokių kliūčių atkurti nuosavybę minėtame žemės sklype. Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-104/2004 buvo keliamas klausimas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus nuosavybės teisėms į juos atkurti. Minėtoje byloje teismas 2004-05-28 sprendimu iš dalies panaikino Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002-08-26 sprendimo Nr. 136 1.6 punktą, kuriuo skveras palei ( - ) skirtas rekreacijos, poilsio tikslams, bei įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administraciją parengti teisės aktų nustatyta tvarka per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos natūra grąžintino žemės sklypo planą bei per mėnesį juos nustatyta tvarka patvirtinti ir pateikti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos žemėtvarkos skyriui nuosavybės teisių atkūrimui (t. 1, b. l. 12–16). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-11-04 nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą (t. 2, b. l. 133–140). Taigi matyti, kad minėtu sprendimu Palangos miesto savivaldybės administracija įpareigota natūra grąžintino žemės sklypo planą parengti teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-31 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-626/2013 Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmai vykdant minėtą sprendimą dėl ieškovės nuosavybės teisių atkūrimo, pripažinti atliktais tinkamai, kadangi Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2004-05-28 sprendimu nebuvo nurodęs, būtent į kokio ploto žemės sklypą turi būti parengtas natūra grąžintino žemės sklypo planas, į kokį konkretų plotą turi būti atkurtos nuosavybės teisės (t. 2, b. l. 146–151). Taigi apeliantės nurodomoje administracinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo dydžio, nuosavybės teisių atkūrimo apimties.

12Apeliantė teigia, kad byloje nėra rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad, kad egzistuoja nekilnojamojo turto objektas – aikštelė ir tai rodo, kad žemė yra laisva, t. y. neužstatyta. Tačiau iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – 2007-06-26 žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 2501/0027:351, plano matyti, kad gretimame ginčo sklype yra pažymėta automobilių stovėjimo aikštelė (t. 1, b. l. 52). Šią faktinę aplinkybę patvirtina ir pareiškėjų D. P. ir M. S. M. (ieškovės) skunde bei atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. I-140/2004 nurodytos aplinkybės (t. 1, b. l. 13, t. 2, b. l. 137). Įvertinusi byloje esančius įrodymus, trečiųjų asmenų paaiškinimus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodomo ploto ginčo žemės sklype statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas – automobilių stovėjimo aikštelė egzistuoja, ja naudojasi aplinkiniuose namuose gyvenantys tretieji asmenys, žemės sklypas yra naudojamas jos eksploatacijai.

13Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. nuostata taip pat numato, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus (Vyriausybės 1997-09-29 nutarimas Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106, 1061 punktai). Taigi, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, duomenis apie laisvą (neužstatytą) žemę minėtai institucijai teikia savivaldybė. Pažymėtina, kad atsakovė nurodė, jog informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę ieškovės vindikaciniame ieškinyje nurodytame 0,0423 ha ploto žemės sklype, esančiame ( - ), Nacionalinei žemės tarnybai nebuvo pateikta, taip pat nepateikti duomenys apie žemės sklypo ginčo teritorijoje suformavimą ir kadastrinių matavimų atlikimą bei šioje žemės sklypo dalyje esančio statinio – aikštelės teisinį statusą. Iš atsakovės paaiškinimų taip pat nustatyta, kad ieškinyje nurodomo 0,0423 ha ploto žemės sklypas nesuformuotas, kadastriniai matavimai neatlikti, Nekilnojamojo turto registre jis nepažymėtas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Šią aplinkybę patvirtina ir VĮ „Registrų centro“ 2011-07-08 rašte nurodyti duomenys apie žemės sklypui, kadastrinis Nr. ( - ), gretimus sklypus bei žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), plano duomenys apie sklypui gretimus žemės sklypus (t. 1, b. l. 28, 59).

14Ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę 0,0423 ha žemės sklypą, esantį ( - ), grąžinti ieškovei taikant vindikacijos institutą. Ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, apeliacinio skundo argumentus, atsižvelgdama į nurodytų bylos aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, jog ieškovė neįrodė visų būtinų vindikacijos instituto taikymo sąlygų ir nurodytas žemės sklypas negali būti grąžintas ieškovei vindikacijos pagrindu. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą ieškinį atmesti. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

15Teisėjų kolegija išdėstytų motyvų pagrindu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Teisėto ir pagrįsto skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

17Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai