Byla A-1576-968/2018
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko (pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KPK“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KPK“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir uždaroji akcinė bendrovė „Trukmė“) dėl sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „KPK“ (toliau – pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-531 (toliau – Sprendimas Nr. (04.7.2)-FR0682-531), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 69-136 (toliau – Sprendimas Nr. 69-136) ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2016 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. S-35(7-296/2015) (toliau – Sprendimas Nr. S-35(7-296/2015)).

72.

8Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

92.1.

10Bendrovė nesutinka su nurodytais Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 3, 58 ir 64 straipsnių pažeidimais, kadangi prekes (OSB ir medžio drožlių plokštes) teikė pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) apmokestinamas asmuo – UAB „Trukmė“, kuri vykdė ekonominę veiklą, prekės buvo tiekiamos už atlygį, tiekimas vyko šalies teritorijoje, įsigytos prekės buvo panaudotos PVM apmokestinamoje ekonominėje veikloje, t. y. parduotos Latvijos ir Lenkijos įmonėms. Bendrovė taip pat nesutinka su nustatytu Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 11 straipsnio 4 dalies pažeidimu, kadangi Bendrovės patirtos išlaidos, pagal kurias buvo pripažįstamos sąnaudos, buvo pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais, turinčiais visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus privalomus rekvizitus. Pareiškėjas 2011–2013 metais pagrįstai į mokesčio bazę įtraukė OSB ir medžio drožlių plokščių Latvijos ir Lenkijos įmonėms pardavimų pajamas ir į leidžiamus atskaitymus pagrįstai įtraukė įsigijimo vertę pagal UAB „Trukmė“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

112.2.

12Teismų praktikoje nėra atvejų, kai neužskaitomas į atskaitą pardavėjo (PVM mokėtojo) sumokėtas ir deklaruotas PVM. Visais atvejais sprendžiami klausimai, ar prekių pirkėjas (ne)žinojo ir (ne)turėjo galimybės žinoti, kad pardavėjas nesumokės pardavimo PVM. Pardavėjui sumokėjus PVM už realiai įvykusį prekių ar paslaugų teikimą, pirkėjo teisė jį atskaityti tampa absoliuti ir negali būti paneigta remiantis ūkinės operacijos įforminimo trūkumais. Nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. Bendrovė įformino prekių tiekimą penkioms Lenkijos įmonėms ir vienuolikai Latvijos įmonių. Pardavimus šioms įmonėms Bendrovė apskaitė kaip tiekimus į Europos Sąjungos (toliau – ES) šalis ir juos apmokestino 0 proc. PVM tarifu bei teisėtai įgijo teisę į pirkimo PVM atskaitą pagal UAB „Trukmė“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

132.3.

14Inspekcija sąmoningo sukčiavimo faktą grindžia aplinkybe, kad UAB „KPK“ direktorius L. P. anksčiau dirbo UAB „Trukmė“, tačiau tai yra tik spėjimais pagrįstas kaltinimas. UAB „KPK“ direktorius L. P. sukūrė savarankišką verslą – nestandartinių baldų gamybą. UAB „Trukmė“, užsiimanti baldų gamybos ir statybinių medžiagų didmenine ir mažmenine prekyba Lietuvoje ir užsienyje, tapo pagrindinių žaliavų (medžio plokščių) tiekėja. Tarp šių bendrovių buvo ir yra vykdomi įprastiniai verslo sandoriai, kurių neatitikimų Inspekcija nenustatė. Visos iš UAB „Trukmė“ įsigytos prekės yra užpajamuotos Bendrovės apskaitoje, už jas yra atsiskaityta su tiekėju bei deklaruotas ir sumokėtas importo PVM, visi pardavimai yra įforminti PVM sąskaitomis faktūromis, pardavimo PVM deklaruotas, realizavimo pajamos apskaitytos. Pagal susitarimą tarp Latvijos gamyklos ir UAB „Trukmė“ pastarajai draudžiama prekiauti įsigyta produkcija Latvijos teritorijoje ar su kitomis ES šalimis, išskyrus Lietuvą. Todėl buvo sudarytas susitarimas tarp UAB „Trukmė“ ir UAB „KPK“, kuriai minėtas apribojimas negaliojo ir kuri turėjo teisę iš UAB „Trukmė“ įsigytomis plokštėmis prekiauti tiek Latvijoje, tiek kitose ES šalyse. Toks verslo modelis buvo pasirinktas siekiant neprarasti Latvijos rinkos.

152.4.

16Inspekcija nepagrįstai teigia, kad Bendrovė nedisponavo maršrutu Latvija–Latvija judėjusiomis OSB plokštėmis. PVMĮ sąvoka „disponuoti“ suprantama ne fizinio valdymo, o disponavimo būnant savininku prasme. Inspekcija neginčija aplinkybės, kad plokščių pirkimas tarp UAB „Trukmė“ ir UAB „KPK“ vyko, buvo išrašytos pirkimo PVM sąskaitos faktūros, todėl akivaizdu, kad Bendrovė, turėdama savo vardu išrašytus prekių pirkimo dokumentus, tapo prekių savininke ir automatiškai įgijo jų disponavimo teisę. Pagal 2007 m. lapkričio 20 d. UAB „Trukmė“ ir UAB „KPK“ sudarytą Prekių pardavimo sutartį Nr. DP-7136 nuo to momento, kai UAB „Trukmė“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą, OSB plokštės tapo Bendrovės nuosavybe, todėl nuo to momento Bendrovė įgijo teisę šiomis plokštėmis disponuoti kaip savininkė be fizinio kontakto su nusipirktomis prekėmis. Inspekcija taip pat neginčija fakto, kad Latvijos įmonės deklaravo iš UAB „KPK“ įsigytas prekes, t. y. Bendrovė sandoriais savo disponavimo teisę kartu su OSB plokštėmis perdavė Latvijos įmonėms.

172.5.

18Inspekcija paties plokščių pirkimo–pardavimo sandorio neneigia, pripažįsta, kad prekės buvo parduotos Latvijoje, todėl ji turi pripažinti ir tai, kad prekės nėra PVM objektas PVMĮ 13 straipsnio prasme. Akivaizdu, jog tuo atveju, kai prekės iš Latvijos teritorijos nebuvo išgabentos į Lietuvos teritoriją (buvo įsigytos ir parduotos Latvijoje), žala Lietuvos biudžetui faktiškai nebuvo padaryta, o tokių prekių tiekimas yra PVM objektas Latvijoje. Jeigu būtų laikoma, kad UAB „Trukmė“ OSB plokščių Bendrovei neperdavė, UAB „Trukmė“ sumokėtas pardavimo PVM bei pelno mokestis turėtų būti grąžintas. Inspekcija pripažįsta ir neneigia UAB „Trukmė“ pardavimo PVM, tačiau nepripažįsta UAB „KPK“ pirkimo PVM, o tai prieštarauja PVM sistemos logikai. Inspekcija pažeidžia neutralumo principą, nes ta pati prekė PVM apmokestinama du kartus. PVM atskaita patenka į ES teisės reguliavimo sritį. Būtent PVM atskaita yra pagrindinis ES PVM sistemos elementas, o teisė atskaityti PVM yra pagrindinė ir svarbiausia mokesčių mokėtojo teisė.

192.6.

20Bendrovės nesąžiningumą Inspekcija, be kita ko, grindžia aplinkybe, kad UAB „KPK“ nepasidomėjo OSB plokščių pirkėjais ar jų teise verstis veikla, tačiau Bendrovė nežinojo ir sandorių sudarymo metu negalėjo žinoti, kad praėjus tam tikram laiko tarpui Latvijos ir Lenkijos pirkėjai nepateiks deklaracijų ar nebendradarbiaus su mokesčių administratoriais. Inspekcija netyrė Latvijos ir Lenkijos pirkėjų prekių nedeklaravimo priežasčių, nepateikė Latvijoje ir Lenkijoje nustatytų prekių išvežimo į / iš ES deklaravimo ribų. Bendrovė kiekvienu atveju domėdavosi, ar užsienio įmonė yra PVM mokėtoja, ar turi galiojantį PVM kodą. Įmonės, su kuriomis buvo prekiaujama, atsiskaitydavo bankiniais pavedimais, todėl jokių abejonių dėl jų veiklos nekilo. Sandorių sudarymo metu visos įmonės buvo PVM mokėtojos. Aplinkybė, kad po tam tikro laiko jos išsiregistravo ar buvo išregistruotos iš PVM mokėtojų sąrašų, neįrodo UAB „KPK“ sukčiavimo fakto bei nedaro įtakos realizavimo pajamų pagrįstumui ir 0 tarifo taikymui. Bendrovė neturi pareigos domėtis, kada ir kokiomis aplinkybėmis jos kontrahentai išregistruojami iš PVM mokėtojų registro, jei išregistravimas įvyksta pasibaigus sandoriams su jais. Inspekcija nekonstatavo Bendrovės atliktų teisei priešingų veiksmų, o jos nesąžiningumą grindė tik prielaidomis. Nustatant, ar UAB „KPK“ vykdoma veikla yra „sukčiavimo grandinės“ dalis, turi būti vertinama ne vieno PVM mokėtojo (pareiškėjo), o visų tokios grandinės dalyvių veikla, ir nustatoma nesumokėta PVM suma, t. y. valstybės biudžetui padaryta žala. Kaip minėta, UAB „Trukmė“ PVM į Lietuvos biudžetą sumokėjo, vadinasi žala nepadaryta.

212.7.

22Inspekcija neginčija fakto, kad Bendrovė perdavė prekes Lenkijoje esantiems klientams, kurie jas deklaravo, taigi Bendrovė disponavo prekėmis ir šią disponavimo teisę perdavė sandoriais. Aplinkybė, kad Lenkijos mokesčių administratorius nepatvirtino, jog prekės buvo gautos ir apskaitytos, deklaruotos ir mokesčių mokėtojo apmokėtos, yra ne UAB „KPK“, o Lenkijos mokesčių mokėtojo interesas.

232.8.

24Ginčas dėl to, jog Inspekcijos „dingusiomis“ įvardintos Latvijos ir Lenkijos įmonės faktiškai neegzistavo, nagrinėjamu atveju nėra keliamas. Latvijos ir Lenkijos mokesčių administratoriai patvirtino faktą, kad įmonės buvo įregistruotos, faktiškai vykdė veiklą, tačiau kai kurios iš jų neteikė PVM deklaracijų arba netiksliai deklaravo PVM. Be to, UAB „KPK“ išvežimą į ES deklaravo litais, o Lenkijos ir Latvijos įmonės įsigytas prekes deklaravo pagal valiutų kursą, nustatytą jų šalyse, todėl deklaravimo neatitikimai galėjo būti dėl valiutų kursų svyravimų ir valiutos konvertavimo.

252.9.

26Bendrovė įvykusius sandorius su Lenkijos įmonėmis ir fiziniais asmenimis grindė CMR važtaraščiais. Inspekcija mokesčių apskaičiavimą grindžia formaliais dokumentų trūkumais, jog pareiškėjo pateiktuose CMR važtaraščiuose visais atvejais nepažymėta prekių gavėjui skirta važtaraščio vieta, prekių gavimas nepatvirtintas prekių gavėjo spaudu ir parašu, nenurodyta prekes gavusio asmens pavardė ir prekių iškrovimo / gavimo datos. Šie Inspekcijos teiginiai laikytini deklaratyviais ir nesuponuoja dokumento trūkumo. Nors Inspekcija teigia, kad nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. tiekimo į Lenkiją dokumentuose (PVM sąskaitose) įvardintas pirkėjas nesutampa su CMR važtaraščiuose nurodytu gavėju, tačiau šie argumentai nepaneigia paties krovinio išgabenimo iš Lietuvos fakto. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei jos veikimui, todėl ne iki galo užpildytas važtaraštis nepaneigia krovinio vežimo fakto. PVMĮ nėra nustatyta, kokius konkrečiai dokumentus turi turėti PVM mokėtojas gabenant prekes į kitą ES valstybę, svarbu, kad pagal tokius dokumentus būtų galima nustatyti išgabenimo į kitą ES valstybę faktą. Bendrovė prekių išgabenimą iš šalies ir jų patiekimą kitos valstybės narės PVM mokėtojams įrodinėja CMR važtaraščiais, PVM sąskaitomis faktūromis, atsiskaitymais už prekes bankinių pavedimų operacijomis. CMR važtaraščių turinys atitinka Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos nuostatų reikalavimus. Važtaraščiuose yra atitinkamos žymos su parašais, pagal kurias galima nustatyti, kad prekės buvo išgabentos iš Lietuvos į Lenkiją. Mokesčių administratoriaus keliami reikalavimai dėl sandorių ir kitų dokumentų atitikimo yra susiję ne su esme, o su formaliais reikalavimais dokumentams. Tai prieštarauja turinio prieš formą principui.

272.10.

28Mokesčių administratorius nėra objektyvus, šališkai vertina susiklosčiusią situaciją, nes atstovauja valstybės interesus, todėl neteisingai vertina surinktus įrodymus ir aplinkybes.

293.

30Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. Bendrovė į buhalterinę apskaitą pagal UAB „Trukmė“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras įtraukė prekių (OSB ir medžio drožlių plokščių) įsigijimus ir jų pardavimą įformino penkiems Lenkijos mokėtojams bei vienuolikai Latvijos mokėtojų. Sandorius šioms įmonėms Bendrovė įtraukė į apskaitą kaip tiekimus į ES šalis, juos apmokestino 0 procentų PVM tarifu. Įvertinus informaciją, gautą iš Lenkijos ir Latvijos mokesčių administratorių, atrankos būdu patikrinus Bendrovės pateiktus CMR važtaraščius bei iš Lietuvos vežėjų surinkus informaciją apie Bendrovės pirkimo sandorius su UAB „Trukmė“ ir pardavimo sandorius su Latvijos įmonėmis bei Lenkijos mokesčių mokėtojais, buvo konstatuota, kad Bendrovė žinojo, jog dalyvauja sandoriuose, kurių vienintelis tikslas yra sukčiauti PVM sistemoje. Bendrovė nevykdė ginčo prekių tiekimų, nes faktiškai nedisponavo prekėmis kaip savininkas, tačiau OSB plokščių įsigijimą iš UAB „Trukmė“ įtraukė į apskaitą ir deklaravo pirkimo PVM, taip padidindama iš biudžeto grąžintiną PVM sumą. Bendrovės sukčiavimą PVM srityje patvirtina tai, kad ūkinės operacijos buvo sudarytos žinant sudaromų sandorių sąlygas ir pačiai Bendrovei dalyvaujant šiuose sandoriuose, nes OSB plokščių tiekimą organizavo ne Bendrovės vadovas L. P., o UAB „Trukmė“ vadybininkas, elektroniniu paštu pateikdamas transporto paslaugų užsakymus, kuriuose buvo nurodytos OSB plokščių tiekimo ir transporto paslaugų apmokėjimo sąlygos bei įvardijami krovinio gabenimo adresai. Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad Bendrovės vadovo pateiktuose užsakymuose prekes nurodoma nugabenti iš vienos Latvijos įmonės tiesiogiai į kitą Latvijos įmonę. Visais atvejais Bendrovė žinojo, kad prekės nebus atgabentos į Lietuvą, todėl realiai ginčo prekėmis ji nedisponavo, jų neperkrovė, nesvėrė, tačiau pirkimo PVM sąskaitas faktūras įtraukė į buhalterinę apskaitą ir atskaitė pirkimo PVM. Bendrovė OSB plokščių tiekimui išrašė PVM sąskaitas faktūras ir pateikė CMR važtaraščius, kuriuose nurodyti duomenys neatitinka faktinių prekių gabenimo aplinkybių. Bendrovė su UAB „Trukmė“ bendradarbiauja nuo 2004 metų, kai Bendrovės vadovu buvo paskirtas L. P., kuris nuo 1998 m. liepos 1 d. iki 2001 m. spalio 1 d. dirbo UAB „Trukmė“. UAB „Trukmė“ yra vienintelis Bendrovės didmeninis OSB plokščių tiekėjas visu veiklos vykdymo laikotarpiu ir pirkėjas, vykdant sandorius ne tik su ES, trečiosiomis šalimis, bet ir Lietuvoje. Šių bendrovių verslo ryšiai patvirtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę žinoti OSB plokščių pirkimo / pardavimo sandorių aplinkybes su ES įmonėmis. Be to, OSB plokščių tiekimo sandoriai nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. buvo vykdomi nuostolingai. Bendrovė tinkamai netikrino verslo partnerių patikimumo, nes apsiribojo pirkėjo PVM kodo galiojimo patikrinimu, tačiau nevertino jų vykdomos ūkinės veiklos realumo bei mokestinių prievolių vykdymo. Bendrovė turėjo realią galimybę žinoti apie Latvijos įmonių išregistravimą iš PVM mokėtojų, nes visoms įmonėms atstovavo tas pats asmuo, buvo nurodytas tas pats kontaktinis telefono numeris, prekės buvo tiekiamos tais pačiais adresais. Bendrovės išrašytose OSB plokščių pardavimo sąskaitose Lenkijos įmonėms nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. išgabenimui patvirtinti pateiktuose CMR važtaraščiuose krovinio gavimo vietoje nurodyti gavėjai skiriasi nuo PVM sąskaitose faktūrose nurodytų pirkėjų. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Bendrovė žinojo, kad įsigydama prekes dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, ir kad prekių PVM sąskaitose faktūrose atvaizduojami menami tolesnio tiekimo sandoriai yra susiję su sukčiavimu PVM srityje, todėl elgėsi nesąžiningai ir neįgijo teisės į PVM atskaitą pagal UAB „Trukmė“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Pagal PMĮ 17 straipsnio 1 dalį mokesčių administratorius turėjo pagrindą sumažinti sąnaudas, taip pat OSB plokščių Latvijos ir Lenkijos įmonėms pardavimų pajamas, įtrauktas į leidžiamus atskaitymus. Pagal Bendrovės 2014 m. rugsėjo 1 d. deklaruotus duomenis apie 2014 m. rugpjūčio 1 d. – 2014 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį nesugretintas 6 341,29 Eur (21 895,21 Lt) PVM permokos likutis, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 87 straipsnio 5 punkto ir PVMĮ 91 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, ir įvertinus patikrinimo metu padarytus pažeidimus bei už juos papildomai apskaičiuotą PVM sumą, Bendrovei negalėjo būti grąžintas. Bendrovei buvo paskirta vidutinė 30 proc. dydžio PVM bauda, nes buvo nustatytos tiek jos atsakomybę sunkinančios (pažeidimo pobūdis, susijęs su dalyvavimu PVM sukčiavime, pažeidimo trukmė bei pažeidimo mastas), tiek lengvinančios aplinkybės (Bendrovė bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi). Pagal MAĮ 139 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką tai, kad mokesčių mokėtojas nepripažįsta mokesčių įstatymų pažeidimo, yra svarbi aplinkybė skiriant baudą.

314.

32Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Trukmė“ atsiliepime į pareiškėjo skundą palaikė pareiškėjo skunde išdėstytą poziciją, prašė UAB „KPK“ skundą tenkinti.

33II.

345.

35Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

366.

37Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Kauno AVMI atliko Bendrovės PVM, gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų, mokesčio už aplinkos teršimą, įmokų į Garantinį fondą, nekilnojamojo turto mokesčio nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. ir pelno mokesčio patikrinimą nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d., surašė 2015 m. birželio 18 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-452, kuriame Bendrovei papildomai apskaičiavo 596 001,51 Eur (2 057 874 Lt) PVM ir 2 089,03 Eur (7 213 Lt) pelno mokesčio; išnagrinėjusi Bendrovės pateiktas pastabas, Kauno AVMI 2015 m. rugpjūčio 7 d. Sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-531 pakeitė patikrinimo aktą ir patvirtino apskaičiuotą 594 010,34 Eur (2 050 999 Lt) PVM sumą, apskaičiavo 105 930,04 Eur PVM delspinigius bei skyrė 178 203 Eur PVM baudą, taip pat 8 245 Eur (28 468,34 Lt) pelno mokestį ir nusprendė negrąžinti 6 341,29 Eur (21 895,21 Lt) PVM skirtumo; Bendrovė 2015 m. rugsėjo 1 d. skundu kreipėsi į Inspekciją, kuri 2015 m. lapkričio 9 d. Sprendimu Nr. 69-136 patvirtino Kauno AVMI Sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-531; nesutikdama su minėtais sprendimais Bendrovė skundu kreipėsi į MGK, kuri 2016 m. vasario 15 d. Sprendimu Nr. S-35(7-296/2015) patvirtino Inspekcijos Sprendimą Nr. 69-136.

387.

39Bylos medžiaga patvirtina, jog atlikęs Bendrovės mokestinį patikrinimą mokesčių administratorius nustatė, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. Bendrovė į apskaitą įtraukė prekių (OSB ir medžio drožlių plokščių) įsigijimus pagal UAB „Trukmė“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurių pardavimą įformino penkiems Lenkijos PVM mokėtojams (A. D., S. K., MKM Global Sp.z.o.o., ATD Global Trade Sp.z.o.o. ir J. C.) už 935 693,92 Eur (3 230 764 Lt) ir vienuolikai Latvijos PVM mokėtojų (SIA „Dante Alighieri“, SIA „Eleco“, SIA „EKOPRIM“, SIA „DILIMA“, SIA „HUREY“, SIA „Sugar Resources“, SIA „LILELLE“, SIA „ERLASM“, SIA „MEGATECH“, SIA „UNIVEX“, SIA „VINKOL“) už 1 932 510,43 Eur (6 672 572 Lt), iš viso už 2 868 204,35 Eur (9 903 336 Lt). Sandorius su Lenkijos ir Latvijos PVM mokėtojais Bendrovė į apskaitą įtraukė kaip tiekimus į ES šalis, juos apmokestino 0 proc. PVM tarifu. Įvertinęs mokestinio patikrinimo metu surinktus duomenis, t. y. mokesčių mokėtojo pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus (UAB ,,Trukmė“ ir Bendrovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, CMR važtaraščius), informaciją, gautą iš Lenkijos ir Latvijos mokesčių administratorių, informaciją, surinktą iš Lietuvos transporto įmonių, teikusių ginčo prekių gabenimo paslaugas, Bendrovės ir UAB ,,Trukmė“ atstovų pateiktą informaciją apie sandorių sudarymo ir vykdymo aplinkybes, mokesčių administratorius konstatavo, kad Bendrovė UAB ,,Trukmė“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis OSB ir medžio drožlių plokštėmis faktiškai nedisponavo kaip savininkė, tačiau jų įsigijimą įtraukė į apskaitą ir deklaravo 587 887,80 Eur (2 029 859 Lt) pirkimo PVM, taip nepagrįstai padidindama iš biudžeto grąžintiną PVM sumą. Iš esmės mokesčių administratorius konstatavo, kad Bendrovė buvo dirbtinai įtraukta į sandorių grandinę tam, kad būtų padidinta iš biudžeto grąžintina PVM suma, nors faktiškai PVM objektas nebuvo sukurtas, nes ginčo prekėmis Bendrovė realiai nedisponavo ir nepateikė kitose valstybėse narėse (Lenkijoje ir Latvijoje) registruotiems PVM mokėtojams. Mokesčių administratorius taip pat konstatavo, kad nedisponuodama ginčo prekėmis Bendrovė nevykdė tiekimų Latvijos ir Lenkijos įmonėms, todėl apskaičiuodama pelno mokestį į 2011–2013 metų mokesčio bazę nepagrįstai įtraukė OSB plokščių Latvijos ir Lenkijos įmonėms pardavimo pajamas – 1 889 425,40 Eur (6 523 808 Lt), o į leidžiamus atskaitymus nepagrįstai įtraukė sąnaudas pagal UAB „Trukmė“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras – 1 780 335,96 Eur (6 417 144 Lt).

408.

41Remdamasis LVAT ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nacionalinės institucijos ir teismai turi teisę apmokestinamajam asmeniui atsisakyti suteikti teisę į PVM atskaitą, jei atsižvelgiant į objektyvius įrodymus nustatoma: 1) kad sandoriai, kuriais grindžiama ši teisė, sudaryti piktnaudžiaujant, arba 2) paties apmokestinamojo asmens sukčiavimas mokesčių srityje, arba 3) kad apmokestinamasis asmuo (pirkėjas) žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvauja sandoryje, susijusiame su tiekėjo ar kito ūkio subjekto, dalyvaujančio šių tiekimų ar paslaugų grandinės pirkimo ar pardavimo sandoryje, atliktu sukčiavimu PVM srityje, net jeigu nagrinėjamas sandoris atitinka objektyvius kriterijus, kuriais grindžiamos apmokestinamojo asmens, veikiančio kaip tokio, atliekamo prekių tiekimo ir ekonominės veiklos sąvokos. Piktnaudžiavimas, sukčiavimas ir dalyvavimas sukčiavime PVM srityje yra vienas nuo kito turinio prasme besiskiriantys atvejai, savarankiškai pagrindžiantys teisės į PVM atskaitą ribojimą. Asmens piktnaudžiavimas, sukčiavimas arba dalyvavimas tokiame sukčiavime gali būti konstatuotas tik objektyviai įvertinus realų nagrinėjamų sandorių pobūdį, jų prasmę, turinį ir paskirtį, sudarymo priežastis ir ekonominį kontekstą, teisinius, ekonominius, asmeninius sandoriuose dalyvaujančių subjektų ryšius. Teisė į PVM atskaitą gali būti ribojama dėl apmokestinamojo asmens sąžiningumo tuomet, kai sandorių tiekimo grandinėje susiduriama su apgaule atliktais teisei priešingais veiksmais, pavyzdžiui, su klaidingų deklaracijų pateikimu, neteisingų sąskaitų faktūrų išrašymu ar realių sandorių atlikimu turint tikslą nesumokėti iš PVM apmokestinamo sandorio gauto PVM. Apmokestinamasis asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad įsigydamas prekių dalyvavo su sukčiavimu PVM srityje susijusiame sandoryje, turi būti laikomas sukčiaujant dalyvaujančiu asmeniu, neatsižvelgiant į tai, ar perparduodamas šias prekes arba panaudodamas paslaugas savo apmokestinamiesiems pardavimo sandoriams jis gauna naudos. Dėl galimų sukčiavimo atvejų įvairovės sukčiavimas gali būti konstatuotas tik kiekvienu konkrečiu atveju ištyrus ir įvertinus visas nustatytas aplinkybes bei turimus įrodymus. Vien pardavimo PVM nesumokėjimo į biudžetą faktas per se (pats savaime) negali būti pagrindas apriboti pirkėjo teisę į PVM atskaitą. Norint paneigti teisę į atskaitą, argumentuojant tuo, kad asmuo, siekiantis pasinaudoti tokia teise, žinojo / turėjo žinoti, jog jis įsigydamas prekes ir paslaugas dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, privalu įrodyti, kad prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas sukčiavo, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandoris, iš kurio kylančią teisę į atskaitą siekiama paneigti, yra susijęs su sukčiavimu PVM srityje ir kad asmuo, siekiantis pasinaudoti PVM atskaitos teise, įsigydamas prekes ir paslaugas, žinojo / turėjo žinoti apie tai. Žinodamas arba turėdamas žinoti, kad įsigydamas prekes ir paslaugas dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, pirkėjas elgiasi nesąžiningai ir tampa sukčiaujančio pardavėjo bendrininku, o tai nesuderinama tiek su Lietuvos, tiek su ES teise, todėl tokio asmens teisė į atskaitą gali būti paneigta.

429.

43Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje Bendrovės nesąžiningumas konstatuotas ne dėl to, kad ji žinojo / turėjo žinoti, kad UAB ,,Trukmė“ sukčiauja PVM srityje, nes nesumokės jo į biudžetą, o dėl to, kad į tiekimo sandorių grandinę ji buvo įtraukta dirbtinai, siekiant sukurti grąžintiną PVM, nors ūkinės operacijos tarp UAB ,,Trukmė“ ir Bendrovės, o vėliau tarp Bendrovės ir Lenkijos bei Latvijos PVM mokėtojų realiai neįvyko, tik buvo atvaizduotos jų apskaitoje, t. y. Bendrovė nedisponavo ginčo prekėmis, todėl nebuvo sukurtas PVM objektas.

4410.

45Teismas sprendė, kad byloje yra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Bendrovės ir jos tiekėjo apskaitoje užfiksuotos ūkinės operacijos realiai neįvyko ir Bendrovė realiai neįgijo teisės disponuoti prekėmis, nes jos į Lietuvos Respubliką nebuvo atvežtos. UAB ,,Trukmė“ įsigydavo OSB plokštes iš Latvijos įmonės SIA ,,Bolderaja“, įformindavo jų pardavimą Bendrovei, kuri vėliau įformindavo tų pačių prekių pardavimą kitoms Latvijos ir Lenkijos įmonėms, apmokestindama jį 0 procentų PVM. Realiai ginčo prekės į Lietuvos Respubliką nebuvo atvežtos, nes būdavo pervežamos maršrutu Latvija–Latvija, Latvija–Lenkija. Pareiškėjas nenuginčijo, kad, siekiant įforminti ginčo prekių atvežimą į Lietuvos Respubliką, transportavimo paslaugas teikiančioms įmonėms būdavo nurodoma dirbtinai įforminti prekių gabenimą dviem maršrutais, t. y. Latvija–Lietuva ir Lietuva–Latvija, sąskaitas už paslaugas pirmu atveju pateikiant UAB ,,Trukmė“, antru atveju – Bendrovei. CMR važtaraščiuose nurodyti duomenys neatitinka realių prekių gabenimo aplinkybių, kadangi prekių gabenimas į skirtingus paskirties punktus, esančius Lietuvoje ir Latvijoje, buvo vykdomas iš esmės tuo pačiu metu tais pačiais automobiliais ir tų pačių vairuotojų. Be to, transporto paslaugas teikusios įmonės patvirtino faktą, kad realiai ginčo prekės buvo gabenamos maršrutais Latvija–Latvija, Latvija–Lenkija. Šias išvadas pagrindžiančios aplinkybės yra išsamiai išdėstytos mokesčių administratoriaus sprendimuose, pareiškėjo nėra ginčijamos.

4611.

47Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad faktą, jog pareiškėjas ginčo prekėmis nedisponavo kaip savininkas, patvirtinta ir tai, jog nurodymus pervežti ginčo prekes Latvijos ar Lenkijos įmonėms dažniausiai duodavo ne Bendrovės, o UAB ,,Trukmė“ darbuotojai. Mokestinio patikrinimo metu Bendrovės vadovas negalėjo aiškiai nurodyti, kaip iš Latvijos ir Lenkijos įmonių buvo gaunami užsakymai, kas juos pateikdavo, kas priimdavo pervežamas OSB plokštes, kur jos buvo pristatomos ir kt. Bendrovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jos ir Latvijos bei Lenkijos PVM mokėtojų bendradarbiavimą ar verslo santykių plėtojimą.

4812.

49Dėl pareiškėjo argumentų, kad su pirkėjais jis kontaktavo telefonu ir elektroniniu būdu ir ėmėsi visų priemonių, siekdamas nustatyti Lenkijos ir Latvijos PVM mokėtojų patikimumą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nepakankamai atidžiu prekių tiekėjo elgesiu laikytinas nepakankamas ūkinių operacijų partnerio ir jam atstovaujančių asmenų identifikavimas bei nesiėmimas priemonių, surinkti daugiau informacijos, kuri patvirtintų, jog prekės bus pristatytos dokumentuose nurodytiems gavėjams, susitikimų su krovinio pirkėjų atstovais nebuvimas, rašytinių sutarčių su prekių tiekėju nesudarymas, neįsitikinimas, ar kitos ES valstybės įmonių išrašomas PVM sąskaitas faktūras pasirašantis asmuo yra įgaliotas jas pasirašyti, ar jis yra nurodytų įmonių atstovas, prekes priimančios įmonės atstovo duomenų nebuvimas PVM sąskaitose faktūrose ir CMR važtaraščiuose. Byloje nustatyta, kad Lenkijos fiziniai ir juridiniai asmenys (A. D., S. K., MKM Global sp.z.o.o., ATD Global Trade sp.z.o.o., J. C.) ir Latvijos įmonės (SIA „Dante Alighieri“, SIA „Eieco“, SIA „EKOPRIM“, SIA „DILIMA“, SIA „HUREY“, SIA „Sugar Resources“, SIA „LILELLE“, SIA „ERLASM“, SIA „MEGATECH“, SIA „UNIVEX“, SIA „VINKOL“) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įregistruoti kaip PVM mokesčių mokėtojai, tačiau neteikė PVM deklaracijų arba netiksliai deklaravo PVM, netrukus po ginčo sandorių sudarymo iš PVM mokėtojų buvo išregistruoti, nė vieno tiekimo atveju PVM sumokėjimas nebuvo patvirtintas, visų šių įmonių veikla nesusijusi su prekyba OSB plokštėmis ar kitos rūšies mediena, jose kaip darbuotojai įregistruoti tik vadovai ar įforminti tik įgalioti asmenys, kurie mokesčių administratorių atliekamų kontrolės veiksmų metu nebuvo rasti, nekontaktavo arba griežtai atsisakė kalbėti apie įmonę. Latvijos įmonėms atstovavo tas pats asmuo, tiekimai buvo vykdomi tais pačiais adresais, o Lenkijos įmonėms vykdytuose tiekimuose pardavimo sąskaitose kaip pirkėjai ir CMR važtaraščiuose krovinio gavimo vietoje kaip gavėjai nurodyti skirtingi subjektai. Tiekimai skirtingoms Latvijos įmonėms buvo vykdomi tam tikrais etapais, todėl, atsižvelgiant į tai, kad visoms įmonėms atstovavo tas pats asmuo, pareiškėjas turėjo žinoti, kad nedelsiant po įvykusių tariamų tiekimų įmonės buvo išregistruojamos iš PVM mokėtojų.

5013.

51Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad CMR važtaraščių trūkumai buvo neesminiai ir kad šiuo atveju turėjo būti taikomas turinio viršenybės prieš formą principas. Teismas pažymėjo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad realiai ūkinės operacijos taip, kaip jos atvaizduotos apskaitoje, neįvyko. Be to, Bendrovės teisė į PVM atskaitą paneigta ne dėl formalių buhalterinės apskaitos dokumentų trūkumų, o dėl jos nesąžiningumo, t. y. žinojimo / turėjimo žinoti, kad dalyvauja sandorių grandinėje, susijusioje su sukčiavimu PVM srityje. Pareiga įrodyti, jog prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tenka mokesčių mokėtojui, o mokesčių administratorius, kilus abejonių dėl pateiktų įrodymų teisingumo, savo ruožtu gali rinkti papildomus duomenis, kurie galėtų paneigti mokesčių mokėtojo pateiktus įrodymus. Mokesčių mokėtojas, siekdamas įrodyti, ar prekės tikrai yra išvežamos iš šalies teritorijos, paprastai turėtų pateikti įrodymus, pradedant nuo dokumentų, susijusių su išvežimo procedūra, baigiant patvirtinimu iš prekių gavėjo (tai gali būti prekių gabenimo dokumentai, transporto priemonių rūšių, kuriomis gabentos prekės, įvardinimas bei jų identifikaciniai duomenys, asmenų, kurie išgabeno prekes, identifikaciniai duomenys ir pan.). Prekių išgabenimo iš Lietuvos Respublikos faktas įrodinėtinas, remiantis visų pirma CMR važtaraščiais, tačiau pateikiami įrodymai turi nekelti abejonių dėl savo turinio.

5214.

53Teismas vertino, jog nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Bendrovės tariamai vykdyti tiekimai Latvijos ir Lenkijos įmonėms negalėjo būti apmokestinti 0 proc. PVM. Pareiškėjas ginčo prekėmis kaip savininkas nedisponavo, jos nebuvo atvežtos į Lietuvos Respublikos teritoriją, todėl iš jos negalėjo būti išvežtos. Nėra įgyvendinta nė viena iš sąlygų, kurioms esant tiekimas į kitas valstybes nares gali būti apmokestintas 0 proc. PVM. Teismas konstatavo, kad Bendrovės pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriais siekiama pagrįsti prekių įsigijimą iš UAB ,,Trukmė“, taip pat prekių pardavimą kitiems ūkio subjektams, nepatvirtina realaus prekių įsigijimo iš UAB „Trukmė“ bei vėlesnio jų pardavimo Latvijos ir Lenkijos įmonėms fakto. Ūkinės operacijos realiai vyko tarp Latvijos, Lenkijos įmonių ir UAB ,,Trukmė“, o pareiškėjas į sandorių grandinę buvo įtrauktas siekiant sukurti grąžintiną PVM, nors PVM objektas, kaip jis apibrėžtas PVMĮ 3 straipsnio 1 dalyje, nebuvo sukurtas. Bendrovė žinojo / turėjo žinoti, kad dalyvauja sandoriuose, susijusiuose su sukčiavimu PVM srityje.

5415.

55Vilniaus apygardos administracinis teismas atkreipė dėmesį, kad ginčijamais sprendimais buvo paneigta ne tik Bendrovės teisė į PVM atskaitą, bet ir jos teisė į 2011–2013 metų mokesčio bazę įtraukti 1 889 425,40 Eur (6 523 808 Lt) įformintų ūkinių operacijų (OSB plokščių pardavimo Latvijos ir Lenkijos įmonėms) pardavimo pajamas, o į leidžiamus atskaitymus įtraukti 1 780 335,96 Eur (6 417 144 Lt) sąnaudas pagal UAB ,,Trukmė“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Mokesčių mokėtojo patirtos išlaidos mažina mokesčių mokėtojo apmokestinamąjį pelną, nustačius, kad ūkinė operacija yra tikrai įvykusi, t. y. mokesčių mokėtojas patyrė išlaidas, o šios operacijos turinys yra patvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais. Ar sąnaudos yra patvirtintos juridinę galią turinčiais dokumentais, nustatoma įvertinus, ar apskaitos dokumentai patvirtina tikrąjį įvykusios operacijos turinį. Jeigu PVM sąskaita faktūra neatspindi tikrojo ūkinės operacijos turinio, ji laikytina neturinčia juridinės galios, todėl pagal ją išlaidų pripažinimas sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną, negalimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ūkinės operacijos tarp Bendrovės ir UAB ,,Trukmė“ bei Latvijos ir Lenkijos PVM mokėtojų realiai neįvyko, todėl mokesčių administratorius pagrįstai nusprendė į pareiškėjo 2011–2013 metų mokesčio bazę neįtraukti minėtų pareiškėjo įformintų ūkinių operacijų pardavimo pajamų, o į leidžiamus atskaitymus – sąnaudų pagal UAB ,,Trukmė“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

5616.

57Pareiškėjo skunde ginčas keliamas tik dėl teisės į PVM atskaitą bei dėl 2011–2013 metų mokestinės bazės nustatymo. Ginčo dėl kitų pareiškėjui apskaičiuotų sumų bei dėl sprendimo negrąžinti PVM skirtumo likučio pareiškėjas nekelia, todėl neperžengdamas ginčo ribų pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.

58III.

5917.

60Pareiškėjas UAB „KPK“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

6118.

62Apeliaciniame skunde pareiškėjas palaiko skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, papildomai nurodo, kad aplinkybė, jog šiame mokestiniame ginče teismas bando įrodyti Bendrovės nesąžiningumą, t. y. žinojimą ar turėjimą žinoti, kad ji dalyvauja PVM sukčiavime, rodo tai, kad teismas dėl subjektyvumo ar žinių trūkumo neįsigilino į ginčo situaciją, o sprendimą priėmė tiesiog pasitelkdamas šablonišką sprendimo būdą, kuris taikomas mokestinėse bylose, susijusiose su 0 proc. PVM tarifo taikymu ir PVM atskaita. Darydamas išvadą, kad nagrinėjamuose sandoriuose įvyko sukčiavimas PVM srityje, teismas nenurodė, neįvardino ir neišanalizavo, kas sandorių grandinėje sukčiavo ir kurioje grandinės dalyje nebuvo sumokėtas PVM. Šiuo konkrečiu atveju sukčiavimo PVM srityje nebuvo, kadangi nėra žalos biudžetui fakto. Sukčiavimu PVM srityje laikoma situacija, kai įsteigiamos fiktyvios įmonės arba susitariama, kad pardavėjas pardavimo PVM į biudžetą nemoka, o pirkėjas pasinaudoja PVM atskaita ir šią sumą atsiima iš biudžeto, t. y. PVM atskaita sukuriama dirbtinai ir neteisėtai. Šiuo atveju UAB „Trukmė“ pardavimo PVM į biudžetą sumokėjo. Teismas nenustatė turtinės naudos, kurią gavo ar siekė gauti pareiškėjas. Akivaizdu, kad nė viena sandoriuose dalyvavusi įmonė nesukčiavo ir įvykdė visas savo mokestines prievoles. Bendrovės dalyvavimas sandorių grandinėje neturi įtakos Lietuvos biudžetui, net pašalinus Bendrovę iš sandorių, vykdytų maršrutu Latvija–Lietuva, žala Lietuvos biudžetui nebūtų padaryta, kadangi PVM objektas būtų buvęs ne Lietuvoje. Žala Lietuvos biudžetui būtų atsiradusi tik tada, jei UAB „Trukmė“ nebūtų sumokėjusi pardavimo PVM, o pareiškėjas pasinaudotų PVM atskaita. Atsiliepime pareiškėjas pažymi, kad byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kadangi žodinio proceso metu būtų galima įvertinti tiek Bendrovės, tiek UAB „Trukmė“ sąžiningumo klausimą, taip pat mokesčių administratoriaus poziciją, kiek šio ginčo kontekste yra svarbi aplinkybė, kad UAB „Trukmė“ sumokėjo pardavimo PVM, bei tai, kaip yra traktuojamas sukčiavimas PVM srityje, kai nenustatytas žalos faktas bei įmonės, kurios elgėsi neteisėtai ir sukčiavo. Pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju taip pat tikslinga kreiptis į ESTT siekiant išsiaiškinti: 1) ar atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes ir įvykusius sandorius PVM mokėtojui gali būti ribojama teisė į PVM atskaitą, jeigu nėra nustatytas prekių (paslaugų) tiekėjo nesąžiningumas ir nepadaryta žala valstybės biudžetui; 2) ar atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes valstybės narės mokesčių administratorius yra teisus atlikdamas vienpusišką mokestinį tyrimą (patikrinimą), kai analizuojami ir vertinami ne visų sandorių grandinėje dalyvavusių PVM mokėtojų veiksmai ir jų (ne)įvykdytos mokestinės prievolės, o tik vieno PVM mokėtojo veiksmai ir dėl to ginčijama PVM atskaita, nors žala biudžetui nepadaryta.

6319.

64Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytas aplinkybes ir motyvus.

6520.

66Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Trukmė“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, prašo jį tenkinti.

67Teisėjų kolegija

konstatuoja:

68IV.

6921.

70Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ir apeliacinis skundas dėl šio sprendimo pateiktas po 2016 m. liepos 1 d. naujos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 1 dalimi, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas pirmojoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Šioje dalyje nurodytų bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, procesas ir proceso atnaujinimas vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakciją, galiojančią nuo 2016 m. liepos 1 d.

7122.

72Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Kauno AVMI Sprendimo Nr. (04.7.2)-FR0682-531, kuriuo pareiškėjui apskaičiuota 594 010,34 Eur (2 050 999 Lt) PVM, 105 930,04 Eur PVM delspinigių bei 178 203 Eur PVM bauda, taip pat 8 245 Eur (28 468,34 Lt) pelno mokesčio ir negrąžinta 6 341,29 Eur (21 895,21 Lt) PVM skirtumo suma, taip pat dėl Inspekcijos Sprendimo Nr. 69-136 ir MGK Sprendimo Nr. S-35(7-296/2015), kuriais patvirtintas Kauno AVMI Sprendimas Nr. (04.7.2)-FR0682-531, teisėtumo ir pagrįstumo.

7323.

74Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

7524.

76Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šį savo prašymą iš esmės grindžia aplinkybėmis, kuriomis remiasi prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. apeliacinio skundo motyvais. Vertindama šį pareiškėjo prašymą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

7725.

78Pareiškėjas, reikšdamas prašymą nagrinėti jo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, nedetalizavo, kodėl pareiškėjo apeliaciniame skunde bei anksčiau į bylą teiktuose procesiniuose dokumentuose jau ne kartą išdėstyti argumentai, taip pat kitų proceso dalyvių byloje pateikti rašytiniai paaiškinimai bei pirmosios instancijos teismo posėdyje teikti paaiškinimai dėl Bendrovės bei UAB „Trukmė“ sąžiningumo, aplinkybės, kad UAB „Trukmė“ sumokėjo pardavimo PVM, tariamo žalos fakto bei įmonių, kurios elgėsi neteisėtai bei sukčiavo, nenustatymo, negalėtų būti įvertinti rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į tai, kad bylos šalims buvo sudaryta galimybė pirmosios instancijos teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

7926.

80Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

8127.

82Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

8328.

84Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad, darydamas išvadą, jog nagrinėjamuose sandoriuose įvyko sukčiavimas PVM srityje, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ginčo situaciją, neįvardino ir neišanalizavo, kas sandorių grandinėje sukčiavo. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

8529.

86Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė bylai išnagrinėti reikšmingas faktines aplinkybes, pagrįstai rėmėsi LVAT ir ESTT praktika, pagal kurią nacionalinės institucijos ir teismai turi teisę apmokestinamajam asmeniui atsisakyti suteikti teisę į PVM atskaitą, jei atsižvelgiant į objektyvius įrodymus, be kita ko, nustatoma, kad apmokestinamasis asmuo (pirkėjas) žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvauja sandoryje, susijusiame su tiekėjo ar kito ūkio subjekto, dalyvaujančio šių tiekimų ar paslaugų grandinės pirkimo ar pardavimo sandoryje, atliktu sukčiavimu PVM srityje, net jeigu nagrinėjamas sandoris atitinka objektyvius kriterijus, kuriais grindžiamos apmokestinamojo asmens, veikiančio kaip tokio, atliekamo prekių tiekimo ir ekonominės veiklos sąvokos.

8730.

88Kaip matyti iš skundžiamų mokesčių administratoriaus, MGK ir pirmosios instancijos teismo sprendimų turinio, nagrinėjamu atveju Bendrovės žinojimo arba turėjimo žinoti, jog įsigydama prekes ji dalyvauja sandoryje, susijusiame su tiekėjo ar kito ūkio subjekto, dalyvaujančio šių tiekimų ar paslaugų grandinės pirkimo ar pardavimo sandoryje, atliktu sukčiavimu PVM srityje, faktas nustatytas įvertinus mokestinio patikrinimo metu surinktus duomenis, t. y. mokesčių mokėtojo pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus (UAB ,,Trukmė“ ir Bendrovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, CMR važtaraščius), informaciją, gautą iš Lenkijos ir Latvijos mokesčių administratorių, informaciją, surinktą iš Lietuvos transporto įmonių, teikusių ginčo prekių gabenimo paslaugas, Bendrovės ir UAB ,,Trukmė“ atstovų pateiktą informaciją apie sandorių sudarymo ir vykdymo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje yra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog Bendrovės ir jos tiekėjo apskaitoje užfiksuotos ūkinės operacijos realiai neįvyko ir Bendrovė realiai neįgijo teisės disponuoti ginčo prekėmis, nes jos į Lietuvos Respubliką nebuvo atvežtos.

8931.

90Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai patvirtina, jog Bendrovė UAB ,,Trukmė“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis OSB ir medžio drožlių plokštėmis faktiškai nedisponavo kaip savininkė, tačiau jų įsigijimą įtraukė į apskaitą ir deklaravo pirkimo PVM, taip nepagrįstai padidindama iš biudžeto grąžintiną PVM sumą. Tokiu būdu ginčo laikotarpiu Bendrovė buvo dirbtinai įtraukta į sandorių grandinę tam, kad būtų padidinta iš biudžeto grąžintina PVM suma, nors faktiškai PVM objektas nebuvo sukurtas, nes ginčo prekėmis Bendrovė realiai nedisponavo ir jų nepateikė kitose valstybėse narėse (Lenkijoje ir Latvijoje) registruotiems PVM mokėtojams. Vadinasi, Bendrovė nagrinėjamu atveju elgėsi nesąžiningai, ji žinojo arba turėjo žinoti apie savo dalyvavimą sukčiavime PVM srityje. Bendrovės nesąžiningumo ir dalyvavimo PVM sukčiavimo schemoje nagrinėjamu atveju, nepaneigia ir tai, kad, kaip apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, sukčiauti PVM srityje galima ir kitais būdais, be kita ko, įsteigiant fiktyvias įmones arba susitariant, kad pardavėjas pardavimo PVM į biudžetą nemoka, o pirkėjas pasinaudoja PVM atskaita ir šią sumą atsiima iš biudžeto ir pan.

9132.

92Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju sukčiavimo PVM srityje nebuvo, kadangi nėra žalos biudžetui fakto, nes UAB „Trukmė“ pardavimo PVM į biudžetą sumokėjo. Nurodo, kad Bendrovės dalyvavimas sandorių grandinėje neturi įtakos Lietuvos biudžetui, nes net pašalinus Bendrovę iš sandorių, vykdytų maršrutu Latvija–Lietuva, žala Lietuvos biudžetui nebūtų padaryta, kadangi PVM objektas būtų buvęs ne Lietuvoje. Teigia, kad žala Lietuvos biudžetui būtų atsiradusi tik tada, jei UAB „Trukmė“ nebūtų sumokėjusi pardavimo PVM, o pareiškėjas pasinaudotų PVM atskaita. Šie pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai.

9333.

94Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, darė išvadą, kad Bendrovė ginčo laikotarpiu vykdė tariamus tiekimus Latvijos ir Lenkijos įmonėms, ginčo prekes nepagrįstai apmokestindama 0 proc. PVM tarifu. Teismas taip pat sprendė, kad ginčo atveju ūkinės operacijos realiai vyko tarp Latvijos ir Lenkijos įmonių bei UAB „Trukmė“, o Bendrovė į sandorių grandinę buvo įtraukta siekiant sukurti grąžintiną PVM, nors objektas, kaip jis apibrėžtas PVMĮ 3 straipsnio 1 dalyje, sukurtas nebuvo. Pritardama paminėtoms pirmosios instancijos teismo išvadoms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju UAB „Trukmė“ pardavimo PVM į biudžetą sumokėjo, savaime nepaneigia mokesčių administratoriaus ir pirmosios instancijos teismo nustatyto Bendrovės nesąžiningumo ir sukčiavimo PVM srityje visoje ginčo sandorių, kurie buvo sudaryti tarp Latvijos, Lenkijos įmonių, Bendrovės ir UAB „Trukmė“ grandinėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, kurios susiklostė nagrinėjamoje byloje, apeliacinio skundo argumentai, susiję su turtinės naudos, kurią gavo ar siekė gauti pareiškėjas, nustatymu yra teisiškai nereikšmingi.

9534.

96Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė jau po skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimo priėmimo priimtą Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2018 m. liepos 16 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 03-6-00075-15, pradėtą UAB „KPK“ atžvilgiu. Vertindama šį įrodymą nagrinėjamos mokestinės bylos kontekste, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip ne kartą konstatuota, LVAT praktikoje baudžiamoji ir mokestinė atsakomybė yra savarankiškos teisinės atsakomybės rūšys, todėl tai, kad ikiteisminis tyrimas Bendrovės atžvilgiu nutrauktas, nereiškia, kad skundžiami mokesčių administratoriaus, MGK ir (arba) pirmosios instancijos teismo sprendimai yra neteisėti ir (arba) nepagrįsti.

9735.

98Pareiškėjas taip pat teismui pateikė prašymą kreiptis į ESTT su nurodytais prejudiciniais klausimais. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 3 dalį, įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą ES teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 straipsnio 1 dalį, teismas, kuriam taikant ES teisės normas iškilo ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingą ES teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimą. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad paminėtu atveju LVAT privalo prašyti kompetentingos ES teisminės institucijos prejudicinio sprendimo ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Taigi iš nurodytų teisės normų matyti, kad LVAT į ESTT kreiptis privalo tais atvejais, kai jam iškyla ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad byloje būtų priimtas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad ši byla būtų išnagrinėta ir joje priimtas sprendimas, būtinybės kreiptis į ESTT nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, kreipimasis į ESTT pareiškėjo prašomais klausimais nebūtų tikslingas, kadangi nedarytų esminės įtakos bylos baigčiai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į ESTT netenkintinas.

9936.

100Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo LVAT ir ESTT praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

101Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

102Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KPK“ apeliacinį skundą atmesti.

103Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

104Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „KPK“ (toliau... 7. 2.... 8. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:... 9. 2.1.... 10. Bendrovė nesutinka su nurodytais Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės... 11. 2.2.... 12. Teismų praktikoje nėra atvejų, kai neužskaitomas į atskaitą pardavėjo... 13. 2.3.... 14. Inspekcija sąmoningo sukčiavimo faktą grindžia aplinkybe, kad UAB „KPK“... 15. 2.4.... 16. Inspekcija nepagrįstai teigia, kad Bendrovė nedisponavo maršrutu... 17. 2.5.... 18. Inspekcija paties plokščių pirkimo–pardavimo sandorio neneigia,... 19. 2.6.... 20. Bendrovės nesąžiningumą Inspekcija, be kita ko, grindžia aplinkybe, kad... 21. 2.7.... 22. Inspekcija neginčija fakto, kad Bendrovė perdavė prekes Lenkijoje esantiems... 23. 2.8.... 24. Ginčas dėl to, jog Inspekcijos „dingusiomis“ įvardintos Latvijos ir... 25. 2.9.... 26. Bendrovė įvykusius sandorius su Lenkijos įmonėmis ir fiziniais asmenimis... 27. 2.10.... 28. Mokesčių administratorius nėra objektyvus, šališkai vertina... 29. 3.... 30. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.... 31. 4.... 32. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Trukmė“ atsiliepime į pareiškėjo... 33. II.... 34. 5.... 35. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 8 d. sprendimu... 36. 6.... 37. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Kauno AVMI atliko Bendrovės PVM,... 38. 7.... 39. Bylos medžiaga patvirtina, jog atlikęs Bendrovės mokestinį patikrinimą... 40. 8.... 41. Remdamasis LVAT ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT)... 42. 9.... 43. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas... 44. 10.... 45. Teismas sprendė, kad byloje yra surinkta pakankamai objektyvių duomenų,... 46. 11.... 47. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad faktą, jog... 48. 12.... 49. Dėl pareiškėjo argumentų, kad su pirkėjais jis kontaktavo telefonu ir... 50. 13.... 51. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad... 52. 14.... 53. Teismas vertino, jog nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai objektyvių... 54. 15.... 55. Vilniaus apygardos administracinis teismas atkreipė dėmesį, kad ginčijamais... 56. 16.... 57. Pareiškėjo skunde ginčas keliamas tik dėl teisės į PVM atskaitą bei dėl... 58. III.... 59. 17.... 60. Pareiškėjas UAB „KPK“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 61. 18.... 62. Apeliaciniame skunde pareiškėjas palaiko skunde pirmosios instancijos teismui... 63. 19.... 64. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį... 65. 20.... 66. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Trukmė“ atsiliepime į pareiškėjo... 67. Teisėjų kolegija... 68. IV.... 69. 21.... 70. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ir... 71. 22.... 72. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Kauno AVMI Sprendimo Nr.... 73. 23.... 74. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios... 75. 24.... 76. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso... 77. 25.... 78. Pareiškėjas, reikšdamas prašymą nagrinėti jo apeliacinį skundą žodinio... 79. 26.... 80. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą... 81. 27.... 82. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 57... 83. 28.... 84. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad, darydamas išvadą, jog... 85. 29.... 86. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė bylai išnagrinėti... 87. 30.... 88. Kaip matyti iš skundžiamų mokesčių administratoriaus, MGK ir pirmosios... 89. 31.... 90. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės... 91. 32.... 92. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju sukčiavimo PVM srityje nebuvo,... 93. 33.... 94. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis... 95. 34.... 96. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė jau po skundžiamo... 97. 35.... 98. Pareiškėjas taip pat teismui pateikė prašymą kreiptis į ESTT su... 99. 36.... 100. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 101. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 102. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KPK“ apeliacinį skundą... 103. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimą palikti... 104. Nutartis neskundžiama....