Byla 2A-809/2013
Dėl turto pardavimo sandoriu pripažinimo negaliojanciais, treciasis asmuo R. P

1Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Arturo Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešejas) ir Egidijaus Žirono, teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal treciojo asmens R. P. apeliacini skunda del Šiauliu apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimo, priimto civilineje byloje pagal ieškovo bankrutavusios UAB „Plusta“ ieškini atsakovams J. J., V. J., A. B., V. G. B., UAB „Tiki Max“ del turto pardavimo sandoriu pripažinimo negaliojanciais, treciasis asmuo R. P..

2Teiseju kolegija, išnagrinejusi civiline byla,

3n u s t a t e :

  1. Ginco esme

4Ieškovas UAB „Plusta“ praše: pripažinti negaliojancia 2009 m. balandžio 30 d. sudaryta pastato–paslaugu pramogu centro pirkimo–pardavimo sutarti Nr. 3924, sudaryta tarp atsakoves J. J. ir UAB „Plusta“, nuo jos sudarymo momento; pripažinti negaliojancia 2009 m. gegužes 22 d. to paties pastato pirkimo–pardavimo sutarti Nr. ( - ), sudaryta tarp J. J., V. J. ir A. B., nuo jos sudarymo momento; pripažinti negaliojancia 2009 m. gruodžio 23 d. to paties pastato pirkimo–pardavimo sutarti Nr. ( - ), sudaryta tarp atsakovu A. B., V. G. B. ir UAB „Tiki Max“ nuo jos sudarymo momento; taikyti restitucija ir gražinti ginco pastata bankrutavusiai UAB „Plusta“, o nesant galimybes ji gražinti, solidariai iš atsakovu priteisti atlyginti vertes skirtuma tarp sandorio sumos ir turto vertes sumos, nustatytos turto vertintojo, 129 000 Lt bankrutavusios UAB „Plusta“ naudai. Nurode, kad 2009 m. gegužes 26 d. Šiauliu apygardos teismo nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Šiauliu apygardos teismo 2010 m. lapkricio 17 d. nutartimi UAB „Plusta“ bankrotas buvo pripažintas tyciniu. Bankroto administratorius nustate, kad imones direktorius R. P. 2009 m. balandžio 15 d. prieme sprendima parduoti UAB „Plusta“ priklausiusi ginco pastata už 300 000 Lt. 2009 m. balandžio 30 d. pastato pirkimo–pardavimo sutartimi ji isigijo atsakove J. J.. Dali pinigu 151 895,64 Lt imokejo i UAB „Plusta“ saskaita atsakove A. B., o del likusios 150 000 Lt sumos kasos knygoje buvo parašyta, kad pinigai inešti už pastata. Bylos nagrinejimo metu buvo pateiktas ir orderis. Imoneje nera užfiksuota 300 000 Lt skolos trukumas, todel bankroto administratorius reikalavime taikyti restitucija nurode tik skirtuma tarp parduoto pastato sandoriu sumoketos sumos ir turto vertintojo nustatyto pastato rinkos vertes.

5Atsakove J. J. praše ieškini atmesti. Ji nurode, kad apie UAB „Plusta“ pastato pardavima jai pasake pussesere A. B.. Kadangi logistikos verslas nebesiseke, atsakove nutare pasinaudoti galimybe ir, isigijus pastata, užsiimti prekyba. Pradine lešu suma paskolino A. B., kuri sumokejo puse sumos, padengdama UAB „Plusta“ skola bankui. Likusi suma buvo sumoketa grynais R. P.. Kadangi pablogejo sveikata, reikejo daryti operacija, po kurios atsakove liko neigali, prekybos verslo nebevykde ir pastata pardave A. B.. Sandori analizavo FNTT pareigunai, taciau jokiu nusikalstamu jos veiksmu nebuvo nustatyta. Pastata prieš tai buvo apžiurejusi kartu su vyru, mane, kad jis nera vertas 300 000 Lt sumos, taciau nesigincijo del to.

6Atsakove A. B. su ieškiniu nesutiko. Ji nurode, kad treciasis asmuo R. P. buvo jos pažistamas, bet ne giminaitis. R. P. nurode, kad ginco pastata parduos ne mažiau kaip už 300 000 Lt, nors aplink esantys prekybos centrai už ji sutiko moketi ne daugiau nei 200 000 Lt. Ji pasiule pastata isigyti atsakovei J. J., taciau pastarajai susirgus, pati nutare ji nusipirkti. Ji pamane, kad mokslus baigiantis sunus galetu vykdyti versla. Jokio tarimosi su R. P. del kainos mažinimo nebuvo, kadangi jis jau buvo apsisprendes. Apie jokius kreditorius kalbos nebuvo, ji tik pažiurejo, ar R. P. turi teise pastata parduoti. Nurode, kad niekada nedirbo UAB „Plusta“, nebuvo jos akcininke ar kaip nors butu turejusi sasaju su ja. Pinigai buvo sumoketi per du kartus tai yra 150 000 Lt ji pati sumokejo imonei už banko skola, o kita puse sumokejo J. J., sudarant sandori. Tai ji gali patvirtinti, nes kartu buvo pas notare. Notare nebuvo tame kabinete, kur buvo mokami pinigai.

7Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko. Jis pastata išsimoketinai nupirko iš motinos A. B.. Imone iregistravo del to, kad priešingu atveju negalejo gauti jokios paramos verslui. Pats pastatas buvo pakankamai apleistas, jo remontui sumokejo virš 100 000 Lt.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme

8Šiauliu apygardos teismas 2012 m. kovo 9 d. sprendimu ieškini atmete. Spresdamas del actio Pauliana taikymo, analizavo šio instituto taikymo salygas. Nurode, kad CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytas vieneriu metu ieškinio senaties terminas pradedamas skaiciuoti nuo nutarties iškelti bankroto byla isiteisejimo dienos. Teismas nesutiko su ieškovu, kad ieškinio senaties termino pradžia yra tycinio bankroto fakto nustatymas. Teismas nustate, kad apie iškelta bankroto byla administratorius sužinojo 2009 m. gegužes 26 d., o ieškini del pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojanciu pateike tik 2011 m. liepos 19 d. Teismas vertino, kad tas faktas, jog Šiauliu apygardos teismo 2010 m. lapkricio 17 d. nutartimi imones bankrotas buvo pripažintas tyciniu, neleidžia daryti išvados, kad bankroto administratorius neturejo galimybes gincyti pirkimo–pardavimo sandori per vieneriu metu termina. Teismo nuomone, bankroto administratoriaus igaliotinio pakeitimas šiuo atveju situacijos nekeicia. Bankroto administratorius praleisto termino nepraše atnaujinti, o teismas nurode, kad jis negali buti tiek aktyvus, kad ši termina atnaujintu savo iniciatyva.

9Spresdamas del kreditoriu reikalavimu pažeidimo, teismas nurode, kad atsakovo vadovas, pardaves vieninteli nekilnojamaji turta, atsiskaite su trecios eiles kreditoriais, taciau pirmosios ir antrosios eiles kreditoriu reikalavimai nebuvo patenkinti. Teismas nusprende, kad imones vadovas tokiais savo veiksmais pažeide imperatyvias teises normas, turta pardave už kaina, kuria pats nustate, neatliko jokiu turto vertinimu, o gautus pinigus išmokejo kreditoriams, pažeisdamas Laikinojo mokejimu tvarkos istatymo nuostatas. Sprendimas parduoti pastata už 300 000 Lt savaime neprieštarauja imperatyvioms istatymu normoms. Imperatyvioms istatymo normoms prieštarauja moketojo prievoles moketi vykdymas, kuris pažeide Laikinojo mokejimu tvarkos istatymo 3 straipsnyje nustatyta mokejimu eiliškumo tvarka. Teismas sprende, kad treciasis asmuo aiškiai žinojo, jog už jo paties nustatyta kaina parduotas realiai vienintelis imones turtas neleis patenkinti visu kreditoriu reikalavimu, todel yra niekinis ir negaliojantis CK 1.80 straipsnio pagrindu del pardavejo nesažiningumo ir sandorio salygu prieštaravimo imperatyviosioms Laikinojo mokejimu tvarkos istatymo 3 straipsnio nuostatoms.

10Teismas, spresdamas del sandori sudariusios atsakoves J. J. sažiningumo, nurode, kad bankroto administratorius nepateike jokiu irodymu, kad atsakove J. J. buvo susijusi su UAB „Plusta“ vadovais, butu joje dirbusi, turejusi akciju ar butu informuota apie šios imones galima nemokuma. Sandorio sudarymo metu turejo savo šeimos versla, taciau jis buvo susijes su logistika, ji domejosi, ar UAB „Plusta“ nera bankrutuojanciu imoniu saraše. Teismas sprende, kad realiai visiškai pašalinis asmuo neturejo jokiu kitokiu prieinamu budu papildomai susižinoti UAB „Plusta“ duomenis apie jos realias galimybes atsiskaityti su galimais kreditoriais. Be to, treciasis asmuo patvirtino, kad jis šia atsakove pirma karta pamate pas notare. Teismas taip pat nenustate, kad apie UAB „Plusta“ skolas kreditoriams ir galimybe su jais atsiskaityti žinojo ir atsakove A. B.. Abejoniu del UAB „Plusta“ mokumo nekilo ir menesi šioje imoneje dirbusiam A. B.. Ivertines šias aplinkybes, teismas nusprende, kad atsakovu nesažiningumas nera irodytas.

11Teismas taip pat nenustate, kad UAB „Plusta“ turejo pareiga kuo skubiau parduoti imones turta ir tokiu budu sužlugdyti imones veikla.

12Teismas taip pat nurode, kad treciasis asmuo nepateike reikalavimo priteisti 150 000 Lt, nors jam ši teise buvo išaiškinta. Be to, pažymejo, kad imones bankroto administratorius pripažino, kad imones kasoje ir banko pavedimu buvo sumoketa visa 300 000 Lt suma, todel nera pagrindo papildomai reikalauti 150 000 Lt.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo i ji argumentai

13Apeliaciniu skundu treciasis asmuo R. P. prašo pripažinti, kad Šiauliu apygardos teismas buvo šališkas ir, priimdamas bankroto administratoriaus ieškini, piktnaudžiavo teise, sieke iteisinti J. J., A. B., bankroto administratoriaus KB „Jonas ir sunus“ nusikalstamus veiksmus; pripažinti Šiauliu apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendima kaip neteiseta ir nepagrista; esant atsakovu bei bankroto administratoriaus nusikalstamos veikos požymiams, kreiptis i ikiteisminio tyrimo institucijas; kreiptis i LR generalini prokurora del teisejos B. S. ir Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus pirmininko V. K. veiksmu, apeliacini skunda nagrineti žodinio proceso tvarka. Skunda grindžia šiais argumentais:

141. Teismas neatskleide bylos esmes (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), esant privalomiems bylos sustabdymo pagrindams, bylos nesustabde, iteisino atsakoves J. J. veiksmus del nesumoketu 150 000 Lt, leido fiktyviai isiforminti turta, nesiaiškino, ar bankroto administratorius neveikia kartu su ieškovais, neslepia sunkiu nusikaltimu. Be to, teismas, atsisakydamas priimti atsiliepima i ieškini, pažeide treciojo asmens teise i teismine gynyba. Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus pirmininkas nepagristai atmete treciojo asmens prašyma del teisejos nušalinimo.

152. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisetas ir nepagristas, jis prieštarauja teisines demokratines valstybes teises ir teisingumo sampratai. Lietuvos Respublikos Aukšciausioji Taryba 1991 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. I-1136 isipareigojo garantuoti, kad kiekvienas asmuo, kurio teises ir laisves, pripažistamos Tarptautiniame pilietiniu ir politiniu teisiu pakte, butu pažeistos, naudosis efektyvia teisine gynyba, kad kompetentingi organai tinkamai išnagrinetu kiekviena pagrista kreipimasi del teisines gynybos. Be to, Aukšciausioji Taryba isipareigojo besalygiškai laikytis Visuotines žmogaus teisiu deklaracijos principu, garantuoti, kad joje itvirtintos teises butu gerbiamos ir tikrai pripažistamos. Europos Tarybos Statuto 3 straipsnis numato, kad kiekviena Europos Tarybos nare privalo vadovautis teises viršenybes principu ir principu, pagal kuri visi jos jurisdikcijai priklausantys asmenys naudojasi žmogaus teisemis ir pagrindinemis laisvemis.

16Atsiliepimu i apeliacini skunda atsakovai J. J., V. J., A. B., V. G. B. ir UAB „Tiki Max“ prašo Šiauliu apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendima palikti nepakeista, priteisti atsakovui UAB „Tiki Max“ 1 000 Lt bylinejimosi išlaidu iš treciojo asmens R. P.. Atsiliepima grindžia šiais argumentais:

171. Apeliantas nepagristai nurodo, jog teismas neatskleide bylos esmes. Teismas ivertino visus su byla susijusius irodymus – pirkimo–pardavimo sutarti, apelianto rašytini patvirtinima, kad jis iš J. J. gavo 150 000 Lt pagal kasos pajamu orderi. Apeliantas nepateike irodymu, paneigianciu jo rašytini 150 000 Lt sumos gavimo patvirtinima. Be to, bankroto administratorius patvirtino 300 000 Lt sumos už parduota pastata gavima dalimis – 150 000 Lt pavedimu ir 150 000 grynais i imones kasa.

182. Apeliantas savo skunda grindžia formaliais teiginiais, nepagristai teigia, kad sprendima priemusi teiseja buvo šališka. Byloje pateiktas apeliacinis skundas neatitinka jo turiniui keliamu reikalavimu (CPK 306 straipsnis), jame nera nurodytos aplinkybes, kurios patvirtina teismo sprendimo neteisetuma ir nepagristuma, nesuformuluotas apeliacinio skundo dalykas. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima, taciau nenurodyta, koki sprendima prašoma priimti. Apelianto prašymas skunda nagrineti žodinio proceso tvarka yra nemotyvuotas.

19Atsiliepimu i apeliacini skunda ieškovas BUAB „Plusta“ prašo Šiauliu apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendima palikti nepakeista. Nurodo, kad, ivertines pirmosios instancijos teismo motyvus, ieškovas teismo sprendimo neskunde. Bankroto administratorius 2011 m. balandžio 8 d. BUAB „Plusta“ kreditoriu komiteto buvo ipareigotas kreiptis i teisma su ieškiniu del pastato pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojancia. Nurode, kad kreipimosi i teisma metu bankroto administratorius neturejo duomenu, patvirtinanciu visiška atsiskaityma už ginco pastata. Byloje buvo tik duomenys apie 151 895,64 Lt inešima i bendroves saskaita, o kasos pajamu orderio, patvirtinancio 150 000 Lt inešima i imones kasa, nebuvo. Veliau toks irodymas buvo pateiktas i byla, be to, nustatyta, kad šie pinigai buvo panaudoti imones veikloje. Byloje yra pateiktas R. P. 2009 m. gruodžio 15 d. paaiškinimas, kad už parduota turta gauta 300 000 Lt suma.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybes, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliaciniame procese apeliantas yra pagrindinis byloje dalyvaujantis asmuo, inicijuojantis apeliacini procesa. Šio asmens materialinis ir procesinis suinteresuotumas lemia ir bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas ir apimti, t. y. pagal CPK 320 straipsnio 1 dali apeliacines instancijos teismas, nagrinedamas apeliacini skunda, patikrina pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisetuma bei pagristuma, tiria ir vertina, ar teisingai nustatytos faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinems aplinkybems taikytos materialiosios teises normas.

21Nagrinejamu atveju apeliantas, buves ieškovo vadovas, gincija pirmosios instancijos teismo sprendima, kuriuo buvo atmestas bankroto administratoriaus ieškinys, pareikštas actio Pauliana pagrindu del pastato pirkimo–pardavimo sutarciu pripažinimo negaliojanciomis ir restitucijos taikymo ar turto kainos skirtumo priteisimo. Apeliantas savo skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendima pripažinti neteisetu ir nepagristu, taciau nenurodo, koki sprendima prašo priimti. Skunda iš esmes grindžia argumentais, susijusiais su bylos esmes neatskeldimu bei jo teises i teismine gynyba pažeidimu, taciau nenurodo jokiu argumentu del actio Pauliana instituto nagrinejamam gincui išspresti taikymo, del teismo išvadu, susijusiu su actio Pauliana salygu nustatymu.

22Teiseju kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisetuma ir pagristuma, pastebi, kad gincijame sprendime teismas išsamiai pasisake del actio Pauliana instituto taikymo salygu, nustatinejo šiu salygu buvima ar nebuvima, analizavo faktines bylos aplinkybes, todel nera pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas neatskleide bylos esmes. Pažymetina, kad apeliantas, skunde teigdamas del bylos esmes neatskleidimo, nepateike irodymu, kurie pagristu jo teiginius. Buves ieškovo vadovas skunde nurodo, kad 150 000 Lt suma pagal gincijama sandori nebuvo sumoketa, kad sandoris buvo fiktyvus. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, remdamasis byloje pateiktu 2009 m. balandžio 29 d. kasos pajamu orderiu, paties apelianto paaiškinimais, nustate, kad už ginco turta buvo sumoketa visa jo kaina, t. y. 300 000 Lt. Teiseju kolegija, vertindama apelianto skunde nurodomus faktus pastebi, kad civilines bylos yra nagrinejamos remiantis rungimosi principu (CPK 12 straipsnis). Apeliantas savo skunde tik nurodo, kad už ginco turta nebuvo sumoketa, kad sandoris buvo fiktyvus, taciau šiu aplinkybiu nepagrindžia jokiais irodymais (CPK 178 straipsnis). Kaip mineta, teismas, priimdamas sprendima del ginco esmes, vertina byloje pateiktus irodymus. Byloje nera pateikti irodymai, pagrindžiantys apelianto teiginius. Be to, kolegija atkreipia demesi, kad ir ieškovas, kurio vardu veikia bankroto administratorius, pripažino, kad pinigai pagal gincijama sandori buvo gauti ir panaudoti imones veikloje.

23Apeliantas savo skunde taip pat kelia klausima del jo teises i teismine gynyba pažeidimo ir teismo šališkumo. Teiseju kolegija, pasisakydama del šio apelianto argumento, pastebi, kad asmuo savo teise i teismine gynyba turi realizuoti teises aktu nustatyta tvarka ir laikydamasis civilinio proceso istatymo reikalavimu. Apelianto nurodomi tarptautiniai teises aktai numato, kad turi buti užtikrinama, jog asmuo, kurio teises yra pažeistos, galetu pasinaudoti efektyvia savo teisiu gynyba, taciau šiu aktu nuostatos nepaneigia teises ginancio asmens pareigos savo teises ginti laikantis proceso normu reikalavimu.

24Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu ir del to, kad ji prieme šališka teiseja, taciau šiu savo teiginiu jis nepagrinde jokiais irodymais (CPK 178 straipsnis). Savo skunda apeliantas grindžia bendro pobudžio teiginiais apie teises i teismine gynyba pažeidima, taciau nenurodo, kokie teismo veiksmai ar padarytos išvados pagrindžia teismo šališkuma ir apelianto teisiu pažeidima.

25CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinejamas žodinio proceso tvarka, jeigu byla nagrinejantis teismas pripažista, kad žodinis nagrinejimas butinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime i apeliacini skunda arba pareiškime del prisidejimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuota prašyma nagrineti byla žodinio proceso tvarka, taciau šis prašymas teismui nera privalomas. Nagrinejamu atveju apeliacines instancijos teismas nenustate aplinkybiu, kurios galetu buti vertintinos, kaip suteikiancios pagrinda spresti, jog byla yra butina nagrineti žodinio proceso tvarka. Pažymetina, kad tokiu aplinkybiu ar kitu svariu argumentu nagrineti byla žodinio proceso tvarka nenurode ir prašyma nagrineti byla žodinio proceso tvarka pareiškes treciasis asmuo R. P., todel treciojo asmens prašymas nagrineti byla žodinio proceso tvarka netenkintinas.

26Teiseju kolegija, atsižvelgdama i tai, kas išdestyta bei i ta aplinkybe, kad apeliantas šioje byloje yra treciasis suinteresuotas asmuo, jis jokio savarankiško reikalavimo neteike, jo nurodyti apeliacinio skundo argumentai nepaneige pirmosios instancijos teismo išvadu, o pareikšti prašymai kreiptis i atitinkamas valstybes institucijas nera pagristi faktinemis bylos aplinkybemis bei irodymais, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieme iš esmes teiseta ir pagrista teismo sprendima, todel jis paliekamas nepakeistas.

27Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Šiauliu apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendima palikti nepakeista.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija,... 2. Teiseju kolegija, išnagrinejusi civiline byla,... 3. n u s t a t e :
  1. Ginco esme
...
4. Ieškovas UAB „Plusta“ praše: pripažinti negaliojancia 2009 m. balandžio... 5. Atsakove J. J. praše ieškini atmesti. Ji nurode, kad... 6. Atsakove A. B. su ieškiniu nesutiko. Ji nurode, kad... 7. Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko. Jis pastata... 8. Šiauliu apygardos teismas 2012 m. kovo 9 d. sprendimu ieškini atmete.... 9. Spresdamas del kreditoriu reikalavimu pažeidimo, teismas nurode, kad atsakovo... 10. Teismas, spresdamas del sandori sudariusios atsakoves J.... 11. Teismas taip pat nenustate, kad UAB „Plusta“ turejo pareiga kuo skubiau... 12. Teismas taip pat nurode, kad treciasis asmuo nepateike reikalavimo priteisti... 13. Apeliaciniu skundu treciasis asmuo R. P. prašo... 14. 1. Teismas neatskleide bylos esmes (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas),... 15. 2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisetas ir nepagristas, jis... 16. Atsiliepimu i apeliacini skunda atsakovai J. J., 17. 1. Apeliantas nepagristai nurodo, jog teismas neatskleide bylos esmes. Teismas... 18. 2. Apeliantas savo skunda grindžia formaliais teiginiais, nepagristai teigia,... 19. Atsiliepimu i apeliacini skunda ieškovas BUAB „Plusta“ prašo Šiauliu... 20. Apeliaciniame procese apeliantas yra pagrindinis byloje... 21. Nagrinejamu atveju apeliantas, buves ieškovo vadovas, gincija pirmosios... 22. Teiseju kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisetuma... 23. Apeliantas savo skunde taip pat kelia klausima del jo teises i teismine gynyba... 24. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu ir del to, kad ji prieme... 25. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinejamas... 26. Teiseju kolegija, atsižvelgdama i tai, kas išdestyta bei i ta aplinkybe, kad... 27. Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 28. Šiauliu apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendima palikti nepakeista....