Byla 1A-114-81-2009

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam P. K., jo gynėjai advokatei Karinai Račkauskienei, nukentėjusiajam N. K., civilinio atsakovo UAB ( - ) atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuketėjusiojo-civilinio ieškovo N. K., nukentėjusiojo-civilinio ieškovo V. M., nuteistojo P. K. gynėjos advokatės Karinos Račkauskienės, civilinio atsakovo UAB ( - ), civilinio atsakovo bankrutuojančios ADB ( - ) apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso /toliau – LR BK/ 281 str. 5 d.padarymą 3 (trejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausme, uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus.

2Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas laisvės atėmimo dalyje atidėtas trejiems metams, įpareigojant P. K. be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo trejus metus neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

3Priteista R. R. iš civilinio atsakovo ADB ( - ) į.k. ( - ), ( - ) 7243,02 Lt ( septyni tūkstančiai du šimtai keturiasdešimt trijų Lt 2 ct ) išmoka už padarytą turtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimui - R. R., A. R., V. R., J. K. iš civilinio atsakovo ADB ( - ) priteista po 1726 (po vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt šešis Lt) draudimo išmokos, priteista neturtinė žala iš UAB ( - ) į.k. ( - ) , R. R. 18274 Lt( aštuoniolika tūkstančių du šimtai septyniasdešimt keturi Lt), A. R.,V. R., J. K. po 28274 Lt po dvidešimt aštuonis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt keturis Lt. Iš ADB ( - ) R. R. priteista 1000 Lt (vienas tūkstantis) Lt teisinei pagalbai atlyginti .

4Priteista nukentėjusiajai E. R. iš civilinio atsakovo ADB ( - ) į.k. ( - ), ( - ), išmoka 1726 Lt (vienas tūkstantis septyni šimtai dvidešimt šeši Lt) neturtinės žalos atlyginimui, priteista E. R.. neturtinė žala iš UAB ( - ) į.k. ( - ) 15000 Lt (penkiolika tūkstančių Lt) neturtinei žalai atlyginti ir vienas šimtas Lt teismo išlaidų.

5Civiliniam ieškovui N. K. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant spręsti civilinio proceso tvarka.

6I. J. ir nepilnametei G. J. priteista išmoka neturtinei žalai atlyginti kiekvienai iš ADB ( - ) į.k. ( - ), ( - ) po 1726 Lt (po vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt šešis Lt). Priteista I. J. iš iš UAB ( - ) vienas tūkstantis Lt neturtinei žalai atlyginti. Priteista I. J. g. ( - ) iš ADB ( - ) į.k. ( - ), ( - ) ,vienas šimtas trisdešimt septyni Lt 3 ct turtinei žalai atlyginti.

7T. Š. iš ADB ( - ) į.k. ( - ), ( - ) priteista draudimo išmoka 1726 Lt (vienas tūkstantis septyni šimtai dvidešimt šeši Lt) neturtinės žalos atlyginimui.

8Civiliniam ieškovui V. M. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant spręsti civilinio proceso tvarka.

9Taip pat priteista Valstybinei ligonių kasai į.k. ( - ), ( - )10078, 26 Lt (dešimt tūkstančių septyniasdešimt aštuonių Lt 26 ct draudimo išmoka iš ADB ( - ) į.k. ( - ), ( - ) turtinės žalos atlyginimui už A. R., E. R., I. J., N. K., G. J. ir T. P. gydymą .

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

11P. K. už nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 5 d. padarymą nuteistas už tai, kad 2005-11-18 apie 17.10 val. kelyje ( - ) 3.150 km., vairuodamas automobilį ZIL MMZ 554 v.n. ( - ), priklausantį UAB ( - ), važiuodamas nuo ( - ) m. pusės link ( - ) m., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 50 punkto reikalavimų nurodymą, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, 53 punkto reikalavimų nurodymą, kad „...eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui...“, KET 56 punkto reikalavimų nurodymą, kad “eismo dalyviai sudarę kliūtį kelyje sukėlę jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti- pranešti policijai, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius“, KET 137 punkto reikalavimų nurodymą, kad „jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 metrų, motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo pastatyti avarinio sustojimo ženklą...“, KET 143 punkto reikalavimų nurodymą, kad „ sustojus neapšviestame kelio ruože tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, būtina įjungti motorinės transporto priemonės gabaritines arba stovėjimo šviesas. Jeigu jos sugedusios, turi būti įjungta avarinė šviesos signalizacija arba motorinė transporto priemonė pastatyta už kelio ribų...“, ir nepaisydamas eismo dalyvių savitarpio pagarbos ir atsargumo, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, tamsiu paros metu esant blogam matomumui neapšviestame kelio ruože pastatydamas automobilį ZIL MMZ 554 v. n. ( - ) aukščiau paminėto kelio važiuojamojoje dalyje, tuo sudarydamas kliūtį kelyje ir sukėlęs jame pavojų, jų nepašalino, apie juos neįspėjo kitus eismo dalyvius, nors tai padaryti galėjo, nesant automobilyje įrengtos avarinės šviesos signalizacijos ir sustojus ten, kur automobilį kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jo mažiau kaip 100 metrų nepastatė avarinio sustojimo ženklo, neapšviestame kelio ruože tamsiu paros metu esant blogam matomumui neįjungė sustojusiame automobilyje gabaritinių arba stovėjimo šviesų, nepastatė automobilio už kelio ribų. Visa tai sudarė blogai matomą kliūtį N. K., važiavusiam nuo ( - ) m. pusės link ( - ) m. V. M. priklausančiu automobiliu VW Transporter v. n. ( - ) su keleiviais, kuris atsitrenkė į stovėjusio kelio važiuojamojoje dalyje automobilio ZIL MMZ 554 v.n. ( - ) galinę dalį.

12Eismo įvykio metu automobilio VW Transporter valst. Nr. ( - ) keleiviams A. R. buvo padarytas galvos sumušimas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po kietuoju ir po minkštaisiais dangalais, kraujosruvom smegenų žievėje ir požievinio branduolio srityje, dėl ko ji mirė, E. R. buvo padaryta galvos sumušimas su poodine kraujosruva viršugalvio srityje, muštinės žaizdos dešinio antakio srityje, nosies nugarėlės srityje, burnos prieangio srityje su vidutinio sunkumo galvos smegenų sukrėtimu, galvos smegenų kaktinės skilties sumušimu, muštine žaizda dešinio kelio srityje - nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, I. J. buvo konstatuotas galvos sumušimas su odos nubrozdinimais nosies nugarėlės srityje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžimas, odos nubrozdinimai krūtinėje – nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, vairuotojui N. K. konstatuota kairės ausies būgnelio trauminė perforacija, muštinės žaizdos veido srityje, trijų dantų išmušimas apatiniame žandikaulyje, dešinės pusės skruostikaulio-viršutinio žandikaulio komplekso lūžimas - nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleiviams G. J. konstatuota muštinė žaizda dešinėje kaktos srityje-nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, V. R. konstatuota muštinė žaizda kaktoje - nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, T. P. konstatuota dešinės veido pusės sumušimas, kaklo sumušimas - nežymus sveikatos sutrikdymas.

13Nukentėjusysis- civilinis ieškovas N. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-12-11 nuosprendį, patenkinti jo civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei prašo proceso išlaidomis pripažinti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teigia, kad teismas, palikdamas teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl jo dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, pažeidė procesines teisės normas, taip pat nepriteisė turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliantas nurodo, jog priimant nuosprendį tik išimtiniais atvejais teismui suteikiama teisė pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, nenurodė kliūčių, dėl kurių negali būti apskaičiuojamas žalos dydis. Nebuvo reikalaujama pateikti papildomų įrodymų, patvirtinančių žalos dydį. Nepagrįstas teismo motyvas, kad priimti sprendimą dėl ieškinio trukdė neišnagrinėta administracinė byla. Nagrinėdamas baudžiamąją bylą teismas turėjo nustatyti ar jo/N. K./ veiksmai padėjo žalai atsirasti. Nustačius tai, teismas galėjo sumažinti žalos dydį. Be to, teismas nenagrinėjo prašymo pripažinti turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

14Nukentėjusysis- civilinis ieškovas V. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-12-11 nuosprendį ir patenkinti jo civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad teismas nuosprendyje neišdėstė jokių motyvų, kuo remiantis negalima apskaičiuoti jo, kaip civilinio ieškovo, ieškinio ir kuo remiantis pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant spręsti civilinio proceso tvarka, nes jam padarytos žalos dydis buvo aiškus.

15Nuteistojo P. K. gynėja advokatė Karina Račkauskienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-12-11 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo priimtas pažeidžiant esmines baudžiamojo proceso normas, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pirmosios instancijos teismas tik išdėstė surinktus įrodymus, tačiau visiškai neatliko jų analizės. Nuosprendyje nėra nurodyta kokiais įrodymais yra grindžiamos teismo išvados, įrodymai išdėstyti chaotiškai, nenurodant kokias aplinkybes jie patvirtina. Teigia, kad nuosprendyje nebuvo paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Teismo motyvai dėl veikos kvalifikavimo yra neišsamūs, neargumentuoti. Tuo buvo pažeistas LR BPK 305 str. 1d. 3p. Nuosprendis naikintinas, nes jis surašytas pažeidžiant LR BPK reikalavimus.

16Apeliantė tvirtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog eismo įvykyje dalyvavo du vairuotojai- nuteistasis P. K. bei nukentėjusysis N. K.. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Kelių eismo taisykles pažeidė ir N. K., nes 2006-05-02 specialisto išvadoje Nr. 11-627(06), 4 punkte nustatyta, kad N. K. vairuojamas a.m. VW TRANSPORTER važiavo apie 90 km/h greičiu, todėl N. K. pažeidė KET 172 punkto ( KET redakcija, galiojusi eismo įvykio metu)reikalavimus neviršyti leistino greičio. N. K. nepasirinko saugaus greičio atsižvelgdamas į kelio sąlygas bei matomumą. Nukentėjusiųjų asmenų parodymais byloje nustatyta, kad N. K. vežė keleivius už užmokestį, veždamas viršydavo leistiną greitį, todėl jam taikytini didesni atidumo ir atsargumo reikalavimai. N. K. pažeidė su KET 173 p. reikalavimus, kurie nustato, kad atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti automobilį, ar net visiškai jį sustabdyti.

17Jeigu eismo įvykyje dalyvauja du vairuotojai ir kiekvienas iš jų pažeidžia Kelių eismo taisykles, būtinąja padarinių kilimo sąlyga gali būti vieno eismo įvykio dalyvio pažeidimai arba abiejų eismo dalyvių Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo išnagrinėti priežastinio ryšio buvimą tarp P. K. ir N. K. nustatytų eismo pažeidimų ir kilusių padarinių ir padaryti teisines išvadas, tačiau to nuosprendyje nėra, apsiribota tik specialisto išvadų pakartojimu. Pirmosios instancijos teismas ignoravo N. K. padarytus KET pažeidimus.

18Teismas, remdamasis N. K. parodymais, padarė išvadą, kad N. K. neturėjo galimybės pastebėti kliūtį ir sustabdyti vairuojamo automobilio, tačiau šie parodymai vertintini kritiškai, kadangi paneigiami kitais, objektyviais įrodymais, surinktais byloje. Pačio N. K. parodymai, apie aplinkybę kada jis pamatė kliūtį, skiriasi, be to kviestiniai asmenys pastebėjo kliūtį didesniu atstumu negu nurodyta specialisto išvadoje.

19N. K. padaryti KET pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, t.y. buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Pirmosios instancijos teismas neįvertino N. K. padarytų KET pažeidimų, nenagrinėjo priežastinio ryšio tarp šių pažeidimų ir kilusių pasekmių, dėl ko nuosprendžio negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.

20Be to, pirmos instancijos teismas pažeidė LR BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes teismas tik išvardino įrodymus, neatlikdamas jų analizės, nenurodydamas kuriais įrodymais grindžia savo išvadas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino liudytojo A. Š. parodymų, kad a.m. ZIL MMZ buvo įsijungęs gabaritines žibintų šviesas. Taip pat neįvertintas įvykio vietos apžiūros protokolas ir nuotraukos prie jo, kurios patvirtina, kad gabaritines šviesos buvo įjungtos.

21Teismo nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo tikslingumo yra nemotyvuotas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad yra galimybė, kad P. K. darys panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, ir dėl šios priežasties būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonę.

22Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visą žalos atlyginimą iš UAB ( - ) ir ADB ( - )., nes dėl kilusių padarinių yra ir N. K. kaltė, turėjo būti svarstomas civilinio ieškinio priteisimas iš abiejų dalyvių.

23Teismas nepagrįstai atmetė prašymą skirti kompleksinę medicininę-autotechninę ekspertizę. Byloje yra duomenų, kad nukentėjusioji A. R. nebuvo prisisegusi saugos diržo (nukentėjusiojo R. R. parodymai, liudytojo A. K. parodymai). Atliekant ekspertizę ši aplinkybė galėjo būti patvirtinta, arba paneigta. Be to, būtina aiškintis, ar būtų išvengta padarytų sužalojimų A. R., bei koks būtų sužalojimų mastas, jeigu ji segėtų saugos diržą. Minėti klausimai yra svarbūs nustatant atlygintinos žalos dydį, turėtų reikšmės skiriant bausmę ir kvalifikuojant nusikalstamą veiką. Remiantis LR CK 6.282 str. teismas nustatydamas atlygintinos žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į nukentėjusiojo kaltės dydį.

24Civilinis atsakovas UAB ( - ) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-12-11 nuosprendį ir civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

25Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad dėl autoįvykio yra kaltas UAB ( - ) darbuotojas P. K.. Lietuvos teismo ekspertizės centre atlikto autotechninio eismo įvykio aplinkybių tyrimo, specialisto išvadoje Nr. 11-627(06) nurodyta, kad eismo įvykio metu, prieš pat stabdymo pradžią, automobilis VW TRANSPORTER v./n. ( - ), vairuojamas N. K., važiavo apie 90 km/h greičiu. Remiantis specialisto išvada bei tardymo eksperimento rezultatais galima daryti išvadą, kad N. K., net ir jeigu laikyti, kad nebuvo įjungti žibintai, turėjo objektyvią galimybę pastebėti grėsmę eismo saugumui keliančią kliūtį, todėl būtent N. K. veiksmai, greičio viršijimas, dėl ko buvo nepastebėta kliūtis buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis, o ne nuteistojo P. K. veiksmai.

26Teismas nevertino tardymo eksperimento rezultatų, specialisto išvadoje nustatyto fakto, kad N. K. viršijo leistiną greitį, todėl pirmos instancijos teismas pažeidė LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, kur nurodoma, kad teismas turi nurodyti motyvus kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

27Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad tarp P. K. veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys. Teismas nuosprendyje neanalizavo priežastinio ryšio buvimo tarp padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių - A. R. mirties. Teismas taip pat neanalizavo byloje surinktų įrodymų dėl to ar A. R. buvo prisisegusi saugos diržą ar ne ir tai galėjo įtakoti atsiradusias pasekmes. Todėl pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos išaiškinimo 2008 m. vasario mėn. 12 d. nutartyje baudžiamojoje byloje NR. 2k-6/2008, kad „nuosprendyje turi būti išdėstoma įrodymų, kuriais remiantis konstatuojama visų nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimas, analizė."

28Tai, kad teismas nurodė, kad dėl autoįvykio ir jo pasekmių yra kaltas tik nuteistasis P. K., prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai.

29Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovų ieškinius priteisdamas nuosprendžiu žalos atlyginimą iš atsakovės UAB ( - ), kadangi teismas netinkamai pritaikė materialines teisės normas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo, turėjo vadovautis civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis deliktinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. sausio mėn. 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje NR. 2k-19/2008, išaiškino, kad tais atvejais kai kelių eismo taisykles pažeidžia abu vairuotojai turėtų būti svarstomas civilinio ieškinio priteisimas iš abiejų eismo įvykio dalyvių. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, žala padaryta dėl kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikos bei padaryta galimai kelių asmenų veiksmais, ieškiniai baudžiamojo proceso tvarka negalėjo būti tenkinti, o turėjo būti palikta civiliniams ieškovams teisė į ieškinį civilinio proceso tvarka.

30Civilinis atsakovas bankrutuojanti ADB ( - ) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-12-11 nuosprendžio dalį, kurioje iš UADB ( - ) nukentėjusiems R. R., A. R., V. R., J. K., E. R., I. J., G. J. ir T. Š. priteista po 1726 Lt. neturtinei žalai atlyginti ir kiekvienam iš aukščiau nurodytų nukentėjusiųjų iš BADB ( - ) priteisti po 215,80 Lt. Nurodo, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, galiojusio eismo įvykio dieną, 11 str. 1 d., kur buvo įtvirtinta, kad draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra asmeniui 500 000 eurų (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo), todėl Jonavos rajono apylinkės teismas nepagrįstai priteisė kiekvienam asmeniui po 1726 Lt. neturtinės žalos atlyginimui. Teigia, kad 500 eurų (1726,40 Lt.) suma turėjo būti išdalinta visiems nukentėjusiems po 215,80 Lt.

31Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių: nuketėjusiojo-civilinio ieškovo N. K., nuteistojo P. K., jo gynėjos advokatės Karinos Račkauskienės, civilinio atsakovo UAB ( - ) atstovės, prašiusių apeliacinius skundus patenkinti dėl juose išdėstytų motyvų, prokurorės, prašiusios visus apeliacinius skundus atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį galioti, sprendžia, kad nuketėjusiojo-civilinio ieškovo N. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiojo-civilinio ieškovo V. M. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo P. K. gynėjos advokatės Karinos Račkauskienės apeliacinis skundas yra atmestinas, civilinio atsakovo UAB ( - ) apeliacinis skundas atmestinas, civilinio atsakovo bankrutuojančios ADB ( - ) apeliacinis skundas yra tenkintinas.

32Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Jonavos rajono apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį vadovavosi liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, specialisto parodymais, ekspertizės aktais ir juose pateiktomis išvadomis, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, taip pat eksperimento protokolu, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Išanalizavęs visus šiuos įrodymus teismas padarė išvadą, kad automobilio ZIL MMZ 554 V.Nr. ( - ) vairuotojas P. K., neįjungdamas tamsiu paros metu priverstinai sustojusiame kelio važiuojamojoje dalyje automobilyje avarinės šviesos signalizacijos bei nepastatydamas įspėjančio apie kliūtį avarinio sustojimo ženklo, sudarė blogai matomą kliūtį automobilio VW Transporter V.Nr. ( - ) vairuotojui ir tai techniniu bei juridiniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui.

33Dėl nukentėjusiojo – civilinio ieškovo N. K. apeliacinio skundo

34N. K. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, palikdamas teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl jo dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, o taip pat nespręsdamas klausimo dėl turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, pažeidė procesines teisės normas.

35Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas nustatė, jog P. K. pažeidė KET 50 p., 53 p., 56p., 137 p., 143 p., reikalavimus. Specialisto išvada patvirtina, kad N. K. greitis buvo apie 90 km/h., todėl ir jis padarė KET pažeidimus.

36Taigi eismo taisyklių pažeidimus padarė tiek P. K., tiek N. K.. Byloje nustatyta, kad P. K. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga t.y. P. K. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, tuo tarpu N. K. padaryti KET pažeidimai nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Byloje nustatyta, kad P. K. paliko sunkvežimį važiuojamojoje kelio dalyje be įjungtų šviesų, nepastatė avarinio ženklo. Taip pat įrodyta, kad N. K. neturėjo objektyvios galimybės pastebėti sunkvežimio iš tokio atstumo, kad jo veiksmai techniniu požiūriu būtų priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. .

37LR CK 6.282 str. 1 d. reglamentuojama, jog kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Taigi, administracinėje byloje nustatytas nukentėjusiojo N. K. didelis neatsargumas gali turėti įtakos priteistinos žalos dydžiui. Administracinės bylos procesinis sprendimas dėl N. K. KET pažeidimo gali turėti reikšmės civilinio ieškinio dydžiui, todėl neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo, negalimas tikslus ieškinio dydžio nustatymas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atmetamas N. K. argumentas, kad teismas palikdamas teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl jo dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka nurodė tik vienintelį argumentą, kad neišnagrinėta administracinė byla dėl administracinės atsakomybės, kad šis motyvas yra netinkamas.

38Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta klausimas dėl turtinės žalos dydžio pagrįstai perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes teismas baudžiamojoje byloje negali tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio, nes nenustatyti N. K. padaryti KET pažeidimai.

39LR CK 6.250 str. 2 d. nurodoma, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip matyti iš šio įstatymo straipsnio vienas iš kriterijų, padedantis nustatyti neturtinės žalos dydį, yra patirtos turtinės žalos dydis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad perdavus klausimą dėl turtinės žalos dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka, turi taip pat būti perduotas ir klausimas dėl neturtinės žalos dydžio, nes nustatant neturtinės žalos dydį vienas iš kriterijų, į kurį turi atsižvelgti teismas, yra padarytos turtinės žalos dydis. T.y. teismas, negavęs papildomų duomenų, negali įvertinti kiekvieno kriterijaus, į kurį reikia atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį ir todėl negali nustatyti neturtinės žalos dydžio.

40Taigi teismas pagrįstai N. K. pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl jo dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

41Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad byla teisme jau ilgą laiko tarpą, pradėta nagrinėti keletą kartų, tačiau nebuvo pasiūlyta pateikti papildomų įrodymų, patvirtinančių padarytos žalos dydį, o tai rodo, kad teismui žalos dydis buvo aiškus, todėl teismas privalėjo išnagrinėti civilinį ieškinį.

42Teismas baudžiamojoje byloje, negavęs papildomos medžiagos ir neatidėjęs baudžiamosios bylos negali nustatyti civilinio ieškinio dydžio, nes šiuo metu administracinė byla neišnagrinėta, o byloje esančių duomenų, atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes dėl eismo įvykio, nepakanka civilinio ieškinio apskaičiavimui, todėl šis apelianto argumentas atmetamas

43N. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nenagrinėjo prašymo pripažinti išlaidas turėtas advokato paslaugoms apmokėti, išlaidų nepriteisė ir nemotyvavo savo sprendimo, todėl teismas pažeidė LR BPK 106 str. nuostatas.

44Teisėjų kolegija nurodo, kad LR BPK 106 str. 2 d. reglamentuojama, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. N. K. baudžiamojoje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju, civiliniu ieškovu. Byloje pateikti dokumentai dėl turėtų išlaidų, advokato pagalbai apmokėti t.y. byloje yra pateikti pinigų priėmimo kvitai /t. 3 b.l. 29; t.3 b.l. 151/, kurie patvirtina, kad N. K. turėjo proceso išlaidų 1200 litų juridinei pagalbai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos, vadovaujantis LR BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteistinos iš P. K..

45Dėl nukentėjusiojo-civilinio ieškovo V. M. apeliacinio skundo

46V. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, palikdamas teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl jo dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, pažeidė LR BPK 115 str. 2 d. nuostatas,nes padarytos žalos dydis buvo aiškus. Teismas priimdamas sprendimą dėl civilinio ieškinio neišdėstė jokių motyvų.

47Nepagrįstas nukentėjusiojo –civilinio ieškovo V. M. argumentas, kad teismas nemotyvavo savo sprendimo kodėl V. M. pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad byloje yra duomenų /t.1 b.l.113/, jog buvo sprendžiamas klausimas dėl draudimo išmokos mokėjimo, todėl civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos ir negavus papildomos medžiagos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis pirmos instancijos teismo argumentas pagrįstas, nes byloje nėra duomenų kaip buvo išspręstas klausimas dėl žalos sureguliavimo ir draudimo išmokos mokėjimo, todėl pagrįstai pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. Be to, nustatyti N. K. KET taisyklių pažeidimai gali turėti įtakos priteistinos žalos dydžiui.

48Dėl nuteistojo P. K. gynėjos advokatės Karinos Račkauskienės apeliacinio skundo

49Nuteistojo kaltumas, padarius LR BK 281 str. 5d. numatytą nusikalstamą veiką, įrodytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso /toliau-LR BPK/ nustatyta tvarka /LR BPK 44 str. 6 d./. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje /LR BPK 301 straipsnio 1 dalis/. Esminių LR BPK pažeidimų nepadaryta. Byloje esančių faktinių duomenų pakanka P. K. kaltei įrodyti.

50LR BK 281 str. 5 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

51Vertinant P. K. padarytą veiką LR BK 281 str.5d. prasme pagrindinis momentas yra nustatyti jo padarytus eismo saugumo taisyklių pažeidimus ir nustatyti priežastinį ryšį tarp kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Teismo užduotis yra nustatyti kokie pažeidimai ir kokio asmens vairuojančio kokią transporto priemonę padaryti pažeidimai sukėlė padarinius, t.y buvo būtina padarinių kilimo sąlyga ir buvo būtiname (dėsningame) priežastiniame ryšyje. To reikalauja LR BPK 1 straipsnis, kuriame reglamentuojama, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

52Nuteistojo P. K. gynėja advokatė Karina Račkauskienė apeliaciniame skunde nurodo, jog eismo įvykyje dalyvavo du vairuotojai: nuteistasis P. K. bei nukentėjusysis N. K.. Surinkti įrodymai patvirtina, kad Kelių eismo taisykles pažeidė ir N. K.. T.y. pažeidė KET 172 punkto reikalavimus neviršyti leistino greičio bei 173 punkto reikalavimus, kurie nustato, kurie nustato, kad atsiradus kliūčiai ar iškilus eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti automobilį, ar net visiškai jį sustabdyti. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo atidžiai ir visapusiškai išnagrinėti priežastinio ryšio buvimą tarp P. K. ir N. K. nustatytų eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių ir padaryti teisines išvadas. Kaip teigiama apeliaciniame skunde, to nuosprendyje nėra.

53Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad P. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių /toliau KET/ 50 punkto reikalavimų nurodymą, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, 53 punkto reikalavimų nurodymą, kad „.eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui...“, KET 56 punkto reikalavimų nurodymą, kad “eismo dalyviai sudarę kliūtį kelyje sukėlę jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti- pranešti policijai, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius“, KET 137 punkto reikalavimų nurodymą, kad „jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 metrų, motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo pastatyti avarinio sustojimo ženklą...“, KET 143 punkto reikalavimų nurodymą, kad „ sustojus neapšviestame kelio ruože tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, būtina įjungti motorinės transporto priemonės gabaritines arba stovėjimo šviesas. Jeigu jos sugedusios, turi būti įjungta avarinė šviesos signalizacija arba motorinė transporto priemonė pastatyta už kelio ribų...“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši teismo išvada pagrįsta, padaryta visapusiškai išanalizavus byloje esančią medžiagą.

54Tai, kad P. K. pažeidė KET taisyklių reikalavimus patvirtina liudytojų, nukentėjusiųjų, specialisto parodymai, specialisto išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

55Nustatyta, kad P. K. tamsiu paros metu esant blogam matomumui neapšviestame kelio ruože pastatydamas automobilį ZIL MMZ 554 v. n. ( - ) kelio važiuojamojoje dalyje, tuo sudarydamas kliūtį kelyje ir sukėlęs jame pavojų, jų nepašalino, apie juos neįspėjo kitus eismo dalyvius, nors tai padaryti galėjo, nesant automobilyje įrengtos avarinės šviesos signalizacijos ir sustojus ten, kur automobilį kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jo mažiau kaip 100 metrų nepastatė avarinio sustojimo ženklo, neapšviestame kelio ruože tamsiu paros metu esant blogam matomumui neįjungė sustojusiame automobilyje gabaritinių arba stovėjimo šviesų, nepastatė automobilio už kelio ribų. Visa tai sudarė blogai matomą kliūtį N. K., važiavusiam nuo ( - ) m. pusės link ( - ) m. V. M. priklausančiu automobiliu VW Transporter v. n. ( - ) su keleiviais, automobilis atsitrenkė į stovėjusio kelio važiuojamojoje dalyje automobilio ZIL MMZ 554 v.n. ( - ) galinę dalį.

56Tai, kad nuteistasis paliko stovintį automobilį neįsijungęs gabaritinių arba stovėjimo šviesų, nepastatė avarinio sustojimo ženklo patvirtina liudytojų, nukentėjusiųjų A. M., G. K., V. I., K. D., V. S., R. T., I. J., N. K. ir kt. parodymai.

57Aplinkybę, kad sunkvežimis stovėjo be šviesų, važiuojamojoje kelio dalyje patvirtina A. M., kuris tiek teisiamojo posėdžio metu tiek liudytojo apklausos metu patvirtino, kad važiavo link ( - ) ir pamatė važiuojamojoje kelio dalyje sunkvežimį, stovėjusį be šviesų /t. 4 b.l.131; t.2 b.l. 28/. Jis taip pat nurodo, kad nedegė avarinė signalizacija, avarinio ženklo nebuvo. Tą pačią aplinkybę patvirtina ir liudytojas V. S., kuris pamatė tamsų siluetą ant kelio, nedegė lempos ar avariniai signalai, nebuvo ir avarinio ženklo. Šias aplinkybes liudytojas nurodė tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji I. J. taip pat matė tik tamsų automobilio siluetą. Šių asmenų duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu apie aplinkybes, kad sunkvežimio vairuotojas stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje, nebuvo įjungtos gabaritinės šviesos bei nebuvo avarinio ženklo vienodi, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šių asmenų parodymais. Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog sunkvežimis stovėjo neįjungus šviesų, nebuvo avarinio sustojimo ženklo, patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai: V. I., K. D., G. K..

58Nukentėjusysis /VW Transporter vairuotojas/ nurodė, kad avarinio ženklo ant kelio nematė, sunkvežimis stovėjo be šviesų t.y. nedegė jokios šviesos. Tuo tarpu paties nuteistojo parodymai dėl avarinio ženklo skiriasi. Iš pradžių jis nurodė, kad avarinio ženklo automobilyje neturėjo /liudytojo apklausos protokolas t.1 b.l. 41/, po to papildomos liudytojo apklausos metu nurodė, jog tris šakas perrišo kaspinu ir pastatė prieš 30 metrų, o avarinio ženklo neturėjo. Tačiau vėliau parodė, kad jam buvo parodyta kur buvo automobilyje buvo avarinis ženklas. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad avarinis ženklas buvo kažkur tarp skudurų /t. 5 b.l. 19/. Esant šioms aplinkybėms P. K. parodymai nenuoseklūs, nevienodi, prieštaringi, todėl negali būti vertinti kaip duomenys, patvirtinantys, kad šviesos buvo įjungtos, o jis pastatė ženklą iš šakų t.y. atliko kelių eismo taisyklėse numatytus reikalavimus.

59Taigi šių liudytojų duoti parodymai patvirtina faktą, kad sunkvežimio vairuotojas stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje, avarinė signalizacija nebuvo įjungta, vairuotojas avarinio ženklo ar šakų nebuvo pastatęs.

60Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino liudytojo A. Š. parodymų apie tai, kad a.m. ZIL MMZ buvo įsijungęs gabaritines žibintų šviesas. Taip pat neįvertintas įvykio vietos apžiūros protokolas ir nuotraukos prie jo, kurios patvirtina, kad gabaritinės šviesos buvo įjungtos.

61Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog po autoįvykio sunkvežimio šviesos degė nepatvirtina fakto, kad ir prieš įvykį jos buvo įjungtos. Be to, liudytojas A. M. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek liudytojo apklausos metu nurodė, kad įvykus avarijai Zilo vairuotojas nuėjo ir uždegė šviesas. Liudytojas V. S. nurodęs, kad jam važiuojant į ( - ) nebuvo įjungtos šviesos, patvirtino, kad po avarijos sunkvežimio žibintas jau degė t.y kai sunkvežimis jau buvo nuvažiavęs į griovį. Teismas nuosprendyje nurodė liudytojo A. Š. parodymus, kur nurodoma, kad jis pamatė važiuojamojoje kelio dalyje stovintį sunkvežimį ir kad iš tolo matėsi silpnai šviečiantys atšvaitai ant sunkvežimio galo, avarinio ženklo nematė. Tačiau teismas pagrįstai nesivadovavo šio liudytojo parodymais, nes juos paneigia kiti byloje esantys duomenys t.y. kitų asmenų duoti parodymai. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad ant sunkvežimio matėsi šviečiantys atšvaitai.

62Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pažeidė LR BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nevisapusiškai ištyrė ir nepilnai bei neobjektyviai įvertino bylos aplinkybių visetą, nepilnai ir nevisapusiškai patikrino byloje surinktus įrodymus, kas paveikė teisėto nuosprendžio priėmimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. LR BPK 20 straipsnio 5 dalis nustato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Teismas nuosprendyje nurodė kokiais duomenimis grindžia nuteistojo kaltę, įrodymus vertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso nuostatų, kad teismas vertina įrodymų visumą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu aplinkybių ištyrimu pagal įstatymą.

63Byloje esančioje 2006-05-02 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-627 (06), nurodoma, jog galima teigti, kad eismo įvykio metu, prieš pat stabdymo pradžią, automobilis VW TRANSPORTER v./n. ( - ), važiavo apie 90km/h greičiu- išvada daroma atsižvelgus į stabdomų ratų pėdsakų ilgį, iš susidūrusių automobilių sugadinimų apimties ir pobūdžio, iš išsibarsčiusių ant kelio automobilių žibintų ir kėbulo stiklų šukių ir plastmasinių nuolaužų išsidėstymo automobilio VW TRANSPORTER priekinės dalies atžvilgiu, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad po smūginio sąlyčio su automobiliu VW TRANSPORTER automobilis ZIL MMZ įveikė apie 25 m. atstumą /t.2 b.l. 122-123/.

64Pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad klausimo, dėl N. K. administracinės atsakomybės dėl KET 172, 179.2 pažeidimų, svarstymas yra perduotas administracine tvarka, tačiau dar yra neišnagrinėtas.

65Taigi galima teigti, kad kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė ne tik P. K., vairuodamas ZIL MMZ 554, bet ir N. K., vairuodamas VW Transporter. Šiuo atveju būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga kilti eismo įvykiui ir jo pasekmėms.

662006-05-02 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-627 (06), nurodoma, jog galima tik teigti, kad vairuotojas N. K. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su kliūtimi - automobiliu ZIL MMZ 554, stabdydamas vairuojamą automobilį, jeigu turėjo objektyvią galimybę susidariusioje eismo situacijoje pastebėti kelio važiuojamoje dalyje stovintį automobilį, esant iki jo ne mažesniam kaip 88 m atstumui, važiuojant apie 90 km/h greičiu, ir esant ne mažesniam kaip 60 m atstumui, jeigu būtų važiavęs apie 70 km/h greičiu /t.2 b.l. 122-123/.

67Siekiant nustatyti, kurio vairuotojo veika buvo būtinoji įvykio sąlyga, būtina nustatyti, ar N. K. turėjo objektyvią galimybę susidariusioje eismo situacijoje pastebėti kelio važiuojamoje dalyje stovintį automobilį, esant iki jo ne mažesniam kaip 88 m atstumui, važiuojant apie 90 km/h greičiu, ir esant ne mažesniam kaip 60 m atstumui, jeigu būtų važiavęs apie 70 km/h greičiu.

68Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad surinktais parodymais, N. K. paaiškinimais nustatoma, kad N. K. dėl P. K. veiksmų laiku neturėjo objektyvios galimybės pastebėti grėsmės eismo saugumui, ir laiku sustabdyti automobilio VW Transporter, kadangi P. K. grubiai pažeidė KET reikalavimus, ir sustojęs važiuojamoje kelio dalyje nesiėmė priemonių pastatyti avarinio sustojimo ženklus, esant tamsiam paros metui ir esant blogam matomumui, neįjungė sunkvežimio gabaritinių ar stovėjimo šviesų, bei neįjungė avarinės šviesos signalizacijos, bei nepastatė sunkvežimio už kelio ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši pirmos instancijos išvada pagrįsta, ją pavirtina nuosprendyje išdėstytos aplinkybės. Liudytojas V. S. nurodė, kad kliūtį pamatė prieš 7-10 metrų, A. M. sunkvežimį pastebėjo maždaug už 20 metrų, K. D. nurodė, kad sunkvežimis išdygo staiga t.y. 10-15 metrų atstumu, R. T. 70-100 metrų atstumu. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas eksperimentas, siekiant patikrini nukentėjusiojo, liudytojų žodžius. Teisėjų kolegija pažymi, kad atliekant eksperimentą nustatyta, kad tuomet, kai ZIL markės automobilis buvo paliktas be jokių šviesos žibintų, eksperimente dalyvavę asmenys jį pastebėjo maždaug prieš 71,97 metrą /K. S. t.2 b.l. 137-140/, 104,81 metrą /L. J. t.2 b.l. 137-140/, tačiau tuo tarpu kai ZIL buvo paliktas įjungus gabaritines šviesas, jis buvo pastebėtas prieš 438,96 metrus /Z. J. t.2 b.l. 137-140/. Taigi sunkvežimis paliktas su įjungtomis gabaritinėmis šviesomis buvo kelis kartus geriau matomas, todėl pagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, kad esant tomis pat sąlygomis, transporto priemonė, kuri palikta be jokių šviesų, be avarinės šviesos signalizacijos ar avarinio sustojimo ženklų, palikto ant kelio, sunkiai pastebima. Tai, kad eksperimento dalyviai pastebėjo kliūtį anksčiau nei tuo metu kelyje važiavę ir matę sunkvežimį eismo įvykio dieną, nepaneigia fakto, kad N. K. neturėjo objektyvios galimybės pastebėti grėsmės eismo saugumui, ir laiku sustabdyti automobilio VW Transporter, nes eksperimento dalyviai buvo perspėti, kad ant kelio yra kliūtis t.y. jie tikėjosi pamatyti kliūtį. Liudytojų parodymais patvirtinta, kad sunkvežimis buvo sunkiai matomas ir pastebimas likus mažam atstumui iki sunkvežimio.

69Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nustatydamas aplinkybę, kad N. K. neturėjo galimybės pastebėti kliūties ir sustabdyti automobilio, neatsižvelgė į liudytojo T. parodymus apie tai, kad sunkvežimį pastebėjo 100 metrų gal 70 metrų atstumu, taip pat į I. J. parodymus teismo posėdžio metu, kuri nurodė, kad apie 100 metrų atstumu ji pamatė kelyje siluetą. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nurodyti argumentai patvirtina, kad N. K. padaryti KET pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, t.y. buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo. I. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ties kapinėmis ant kelio išvydo tamsų siluetą, bet prieš kiek laiko neatsimena /t.4 b.l. 139 /. Tuo tarpu liudytojo apklausos metu ji nurodė, kad prieš 10 m. pastebėjo tamsų automobilio siluetą /t.1 b.l. 167/. Pažymėtina, kad liudytojas R. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kliūtį pastebėjo prieš 70-100 metrų ir kad vos spėjo aplenkti, nors važiavo 70 km/h greičiu, važiuodamas leistinu greičiu vos spėjo išvengti kliūties. Liudytojas taip pat nurodė, kad jei iš priekio būtų buvusi kliūtis, turbūt nebūtų spėjęs sustabdyti /t.5 b.l. 104-105/. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliaciniame skunde nurodyta išvada, padaryta remiantis liudytojų I. J. ir T. K. parodymais, kad N. K. padaryti KET pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, t.y. buvo būtina padarinių kilimo sąlyga yra nepagrįsta.

70Teisėjų kolegija, išanalizavusi bei atsižvelgdama į tai, kad konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių pasekmių, būtina nustatyti, jog kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių pasekmių sąlyga, bet ir šių pasekmių priežastis, daro išvadą, kad pagrindine priežastimi ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti laikytini P. K. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai,veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga kilti eismo įvykiui ir jo pasekmėms. Remiantis bylos duomenimis, o būtent liudytojų V. S., A. M., K. D., nukentėjusiosios I. J. parodymais, daroma išvada, kad N. K. neturėjo objektyvios galimybės susidariusioje eismo situacijoje pastebėti kelio važiuojamoje dalyje stovintį automobilį, esant iki jo ne mažesniam kaip 88 m atstumui, važiuojant apie 90 km/h greičiu, ir esant ne mažesniam kaip 60 m atstumui, jeigu būtų važiavęs apie 70 km/h greičiu.

71Aplinkybę, kad būtent tarp P. K. padarytų pažeidimų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys t.y. P. K. padaryti KET pažeidimai buvo pagrindine sąlyga kilti eismo įvykiui patvirtina specialisto I. Gransko duoti parodymai teisiamajame posėdyje. Specialistas nurodė, kad P. K. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Jis sudarė kliūtį tamsiu paros metu važiuojamojoje kelio dalyje. N. K. veiksmai buvo tech. požiūriu priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu tik tuo atveju, jei jis eismo situacijoje turėjo objektyvią galimybę pastebėti grėsmę ne mažesniame kaip 60 atstume /t.5 b.l.78-79/. Kaip jau nustatyta, N. K. neturėjo objektyvios galimybės pastebėti kliūties ne mažesniame kaip 60 metrų atstume, todėl pagrįsta išvada, kad būtent P. K. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog V. I. siūlė atvežti sunkvežimio vairuotojui kuro, tačiau šis atsisakė /t. 4 b.l. 231/, o G. K. nurodo, jog buvo sustojęs ir perspėjo darbuotoją, kad šis įsijungtų šviesas ar ką nors darytų. Tai patvirtina, aplinkybę, kad būtent dėl sunkvežimio vairuotojo kaltės kilo eismo įvykis. Aplinkybė, kad N. K. pažeidė kelių eismo taisykles viršydamas greitį, gali būti vertinama sprendžiant žalos priteisimo klausimus. N. K. padaryti pažeidimai nebuvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais.

72Nuteistojo P. K. veika pagal LR BK 281 str. 5 d. kvalifikuota tinkamai.

73Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas pažeidžiant esmines baudžiamojo proceso normas, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes teismas tik išdėstė surinktus įrodymus, tačiau visiškai neatliko jų analizės, kad nuosprendyje nebuvo paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Teismo motyvai dėl veikos kvalifikavimo yra neišsamūs, neargumentuoti, pažeistas LR BPK 305 str. 1d. 3p. Pirmosios instancijos teismas, surašęs nuosprendį, nesilaikė įstatymų reikalavimų, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą dėl ko nuosprendis naikintinas.

74Teisėjų kolegija pažymi, kad išanalizavus visus byloje esančius įrodymus daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas P. K. kaltę priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, pagrindų nuosprendžiui panaikinti nenustatyta. Todėl atmetamas šis apeliacinio skundo argumentas.

75Be to, apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą skirti kompleksinę medicininę-autotechninę ekspertizę. Byloje yra duomenų, kad nukentėjusioji A. R. nebuvo prisisegusi saugos diržo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone ištyrus konkrečias autoįvykio aplinkybes ir pasekmes eismo įvykio kilimui saugos diržų prisisegimas ar neprisisegimas esminės reikšmės neturėjo, realios galimybės tai ištirti nėra, todėl teismas pagrįstai neskyrė ekspertizės.

76Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgdamas į N. K. padarytų KET pažeidimų ryšį su kilusiais padariniais ir jo kaltę dėl kilusių padarinių, nepagrįstai priteisė visą žalos atlyginimą iš UAB ( - ) ir ADB ( - ). Kadangi dėl kilusių padarinių yra ir N. K. kaltė, turėjo būti svarstomas civilinio ieškinio priteisimas iš abiejų dalyvių. Apeliaciniame skunde taip pat remiamasi LR CK 6.279 straipsniu.

77Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes byloje nustatyta, kad būtent P. K. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. Nustatyta aplinkybė, kad būtent tarp P. K. padarytų pažeidimų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys t.y. P. K. padaryti KET pažeidimai buvo pagrindine sąlyga kilti eismo įvykiui. Tuo tarpu N. K. padaryti pažeidimai nebuvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais.

78LR CK 6.279 str. nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Nustatant solidariai atsakingų asmenų tarpusavio reikalavimus, atsižvelgiama į kiekvieno iš jų kaltę, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato ką kita. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad to paties straipsnio 4 dalyje numatyta 1 dalies išimtinė taisyklė. reglamentuojama, jog jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Byloje nenustatytas ryšys tarp N. K. veiksmų ir kilusių padarinių.

79Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas nepagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudė P. R. naudotis teise vairuoti transporto priemonę. Teismo nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo tikslingumo yra nemotyvuotas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad yra galimybė, kad P. R. darys panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, ir dėl šios priežasties būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonę. Skiriant baudžiamojo poveikio priemones turėtų būti atsižvelgta į kaltininko asmenybę, kitas subjektyvias bei objektyvias bylos aplinkybes. P. K. nėra teistas, netgi baustas administracinėmis nuobaudomis. LR BK 281 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į KET. Pats KET pažeidimas padarytas dėl neatsargumo. Todėl būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

80Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką /LB BK 68 str.1 d./. Teisėjų kolegija pažymi, kad P. K. nusikaltimą padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemonę, veiką jis padarė pažeisdamas KET reikalavimus. Veika sukėlė sunkius padarinius - žuvo vienas žmogus, kitiems žmonėms buvo padaryti sunkus, nežymūs ir nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Nusikaltimas buvo padarytas šiurkščiai pažeidžiant KET reikalavimus ir dėl tokios veikos atsirado pirmiau nurodyti sunkūs padariniai. Tai, kad P. K. nėra teistas, baustas administracine tvarka, nėra pagrindas netaikyti LR BK 68 str. reikalavimų. Todėl kolegija, atsižvelgdama į minėtas bylos aplinkybes, sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemonę yra paskirta pagrįstai.

81Dėl UAB ( - ) apeliacinio skundo

82UAB ( - ) apeliaciniame skunde nesutinka su įrodymų vertinimu, nurodo, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad dėl autoįvykio yra kaltas UAB ( - ) darbuotojas P. K.. Nurodo, kad N. K. veiksmai, greičio viršijimas dėl ko buvo nepastebėta kliūtis buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis, o ne nuteistojo P. K. veiksmai. Teismo išvada, kad eksperimento rezultatai patvirtina, kad „esant tomis pat sąlygomis, transporto priemonė, kuri palikta be jokių šviesų, be avarinės šviesos signalizacijos ar avarinio sustojimo ženklų, palikto ant kelio, sunkiai pastebima" yra nepagrįsta.. Dėl to nepagrįsta ir teismo išvada, kad „ P. K. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 5 d., nesilaikius kelių eismo taisyklių grubiai pažeidus KET 50 , 53 ,56 . 137 . 143 p. reikalavimus, įrodyta surinktais įrodymais, dokumentais. Teismas nevertino tardymo eksperimento rezultatų, specialisto išvadoje nustatyto fakto, kad N. K. viršijo leistiną greitį, todėl pirmos instancijos teismas pažeidė LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, kur nurodoma, kad teismas turi nurodyti motyvus kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad tarp P. K. veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys.

83Šie UAB ( - ) apeliacinio skundo argumentai atmetami, nes byloje nustatyta, kad teismas išanalizavęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad būtent nuteistojo P. K. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, pirmos instancijos teismas tinkami įvertimo įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas.

84Apeliaciniu skundu UAB ( - ) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl žalos atlyginimo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai tenkino ieškovų ieškinius priteisdamas nuosprendžiu žalos atlyginimą iš atsakovės UAB ( - ). Pirmosios instancijos teismas spręsdamas baudžiamojoje byloje ieškinių dėl žalos atlyginimo klausimą privalėjo vadovautis civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis deliktinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. sausio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19/2008 išaiškino, kad tais atvejais kai kelių eismo taisykle pažeidžia abu vairuotojai turėtų būti svarstomas civilinio ieškinio priteisimas iš abiejų įvykio dalyvių.

85Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio ieškinio priteisimas iš abiejų eismo įvykio dalyvių yra galima tik tuomet, kai nustatoma, kad abiejų eismo įvykio dalyvių padaryta veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Teismų praktikoje nustatyta, kad tuomet, kai kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidžia abu kelių eismo įvykyje dalyvavę asmenys, tai būtinąja padarinių kilimo sąlyga gali būti vieno eismo įvykio dalyvio pažeidimai arba abiejų eismo dalyvių KET reikalavimų pažeidimai. T.y. teismui nustačius, kad abu eismo įvykio dalyviai pažeidė KET reikalavimus, reikia nustatyti kurio vairuotojo padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo sąlyga. Tik nustačius aplinkybę, kad abiejų eismo dalyvių padaryti pažeidimai buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, civilinį ieškinį galima priteisti iš abiejų eismo įvykio dalyvių.

86Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad KET pažeidimus padarė tiek P. K., tiek N. K., tačiau būtent nuteistojo padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. T.y. teismas nustatė, kad automobilio ZIL MMZ 554 V.Nr. ( - ) vairuotojas P. K., neįjungdamas tamsiu paros metu priverstinai sustojusiame kelio važiuojamojoje dalyje automobilyje avarinės šviesos signalizacijos bei nepastatydamas įspėjančio apie kliūtį avarinio sustojimo ženklo, sudarė blogai matomą kliūtį automobilio VW Transporter V.Nr. ( - ) vairuotojui ir tai techniniu bei juridiniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Todėl teismas pagrįstai nepriteisė žalos iš N. K..

87Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad žala padaryta dėl kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikos bei padaryta galimai kelių asmenų veiksmais, ieškiniai baudžiamojo proceso tvarka negalėjo būti tenkinti, o turėjo būti palikta civiliniams ieškovams teisė į ieškinį civilinio proceso tvarka.

88Teismas pagrįstai nuosprendžiu priteisė žalos atlyginimą iš atsakovės UAB ( - ). Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą. Eismo įvykis įvyko darbo metu, P. K. vairuojant darbdaviui UAB ( - ) priklausantį automobilį. UAB ( - ) yra automobilio valdytojas, kuriam LR CK 6.270 straipsnio pagrindu tenka atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą.

89Kaip jau nustatyta, pagrindine priežastimi ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti laikytini P. K. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai.

90LR BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

91LR BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taigi įstatymas suteikia teismui teisę esant būtinybei perduoti ieškinio sprendimą civilinio proceso tvarka.

92Spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus teismai vadovaujasi bendrosiomis LR CK nuostatomis, civilinę atsakomybę reglamentuojančiais CK 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi bei deliktinę atsakomybę nustatančiu 6.282 straipsniu.

93Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, daroma išvada, kad teismas pagrįstai priteisė žalą iš UAB ( - ) ir teismas, tais atvejai kai galėjo pats nustatyti padarytos žalos dydį, klausimo dėl civilinio ieškinio patenkinimo neperdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

94Dėl bankrutuojančios ADB ( - ) apeliacinio skundo

95Civilinis atsakovas bankrutuojanti ADB ( - ) apeliaciniame skunde nurodo, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, galiojusio eismo įvykio dieną, 11 str. 1 d., buvo įtvirtinta, kad draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra asmeniui 500 000 eurų (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo), todėl Jonavos rajono apylinkės teismas nepagrįstai priteisė kiekvienam asmeniui po 1726 Lt. neturtinės žalos atlyginimui. 500 eurų (1726,40 Lt.) suma turėjo būti išdalinta visiems nukentėjusiems po 215,80 Lt.

96Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis ADB ( - ) apeliacinio skundo argumentas pagrįstas, todėl apeliacinis skundas turi būti tenkinamas, priteisiant iš ADB ( - ) kiekvienam iš nukentėjusiųjų po 215,80 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

97Pažymėtina, kad LR CK 6.254 str. 2 d. įtvirtinta norma, kad faktinės žalos dydžio skirtumą, jei draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

98LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str. 2 d. reglamentuota, kad jei padarytos žalos suma viršija draudimo sumą, asmuo gali kreiptis į avarijos kaltininką, kad butų atlyginta likusi žalos dalis.

99Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl LR BK 281 str. 5 d. numatyto nusikaltimo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltės, paskirtos bausmės pagrįstos išsamiai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Jis keistinas dėl netinkamai išspręsto neturtinės žalos dydžio atlyginimo.- LR BPK 328str.4p.

100Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 3 p.,

Nutarė

1012008-12-11 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:

102- bankrutuojančios ADB ( - ) apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti iš ADB ( - ) nukentėjusiesiems R. R., A. R., V. R., J. K. įstatyminei atstovei A. R./E. R./, I. J. ir G. J., T. Š., po 215,80 Lt neturtinės žalos atlyginimui, panaikinant priteisimą po 1 726 litus;

103- nukentėjusiojo civilinio ieškovo N. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir iš P. K. priteisti 1200/vieną tūkstantį du šimtus/ litų proceso išlaidų N. K..

104Nukentėjusiojo-civilinio ieškovo V. M. apeliacinį skundą atmesti;

105Nuteistojo P. K. gynėjos advokatės Karinos Raškauskienės apeliacinį skundą atmesti;

106Civilio atsakovo UAB ( - ) apeliacinį skundą atmesti.

107Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas laisvės atėmimo dalyje... 3. Priteista R. R. iš civilinio atsakovo ADB ( - ) į.k. ( - ), ( - ) 7243,02 Lt... 4. Priteista nukentėjusiajai E. R. iš civilinio atsakovo ADB ( - ) į.k. ( - ),... 5. Civiliniam ieškovui N. K. pripažinta teisė į civilinio ieškinio... 6. I. J. ir nepilnametei G. J. priteista išmoka neturtinei žalai atlyginti... 7. T. Š. iš ADB ( - ) į.k. ( - ), ( - ) priteista draudimo išmoka 1726 Lt... 8. Civiliniam ieškovui V. M. pripažinta teisė į civilinio ieškinio... 9. Taip pat priteista Valstybinei ligonių kasai į.k. ( - ), ( - )10078, 26 Lt... 10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 11. P. K. už nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 5 d. padarymą nuteistas už... 12. Eismo įvykio metu automobilio VW Transporter valst. Nr. ( - ) keleiviams A. R.... 13. Nukentėjusysis- civilinis ieškovas N. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti... 14. Nukentėjusysis- civilinis ieškovas V. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti... 15. Nuteistojo P. K. gynėja advokatė Karina Račkauskienė apeliaciniu skundu... 16. Apeliantė tvirtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog eismo įvykyje dalyvavo... 17. Jeigu eismo įvykyje dalyvauja du vairuotojai ir kiekvienas iš jų pažeidžia... 18. Teismas, remdamasis N. K. parodymais, padarė išvadą, kad N. K. neturėjo... 19. N. K. padaryti KET pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis... 20. Be to, pirmos instancijos teismas pažeidė LR BPK 20 straipsnio 5 dalies... 21. Teismo nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo tikslingumo... 22. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visą žalos atlyginimą... 23. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą skirti kompleksinę... 24. Civilinis atsakovas UAB ( - ) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos... 25. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad dėl... 26. Teismas nevertino tardymo eksperimento rezultatų, specialisto išvadoje... 27. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad tarp P. K. veiksmų ir... 28. Tai, kad teismas nurodė, kad dėl autoįvykio ir jo pasekmių yra kaltas tik... 29. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovų ieškinius... 30. Civilinis atsakovas bankrutuojanti ADB ( - ) apeliaciniu skundu prašo pakeisti... 31. Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių: nuketėjusiojo-civilinio... 32. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Jonavos rajono apylinkės... 33. Dėl nukentėjusiojo – civilinio ieškovo N. K. apeliacinio skundo... 34. N. K. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, palikdamas teisę į civilinio... 35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas nustatė, jog P. K.... 36. Taigi eismo taisyklių pažeidimus padarė tiek P. K., tiek N. K.. Byloje... 37. LR CK 6.282 str. 1 d. reglamentuojama, jog kai paties nukentėjusio asmens... 38. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta klausimas dėl turtinės žalos dydžio... 39. LR CK 6.250 str. 2 d. nurodoma, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos... 40. Taigi teismas pagrįstai N. K. pripažino teisę į civilinio ieškinio... 41. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad byla teisme jau ilgą laiko tarpą,... 42. Teismas baudžiamojoje byloje, negavęs papildomos medžiagos ir neatidėjęs... 43. N. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nenagrinėjo prašymo... 44. Teisėjų kolegija nurodo, kad LR BPK 106 str. 2 d. reglamentuojama, kad... 45. Dėl nukentėjusiojo-civilinio ieškovo V. M. apeliacinio skundo... 46. V. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, palikdamas teisę į civilinio... 47. Nepagrįstas nukentėjusiojo –civilinio ieškovo V. M. argumentas, kad... 48. Dėl nuteistojo P. K. gynėjos advokatės Karinos Račkauskienės apeliacinio... 49. Nuteistojo kaltumas, padarius LR BK 281 str. 5d. numatytą nusikalstamą... 50. LR BK 281 str. 5 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas... 51. Vertinant P. K. padarytą veiką LR BK 281 str.5d. prasme pagrindinis momentas... 52. Nuteistojo P. K. gynėja advokatė Karina Račkauskienė apeliaciniame skunde... 53. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad P. K. pažeidė Kelių eismo... 54. Tai, kad P. K. pažeidė KET taisyklių reikalavimus patvirtina liudytojų,... 55. Nustatyta, kad P. K. tamsiu paros metu esant blogam matomumui neapšviestame... 56. Tai, kad nuteistasis paliko stovintį automobilį neįsijungęs gabaritinių... 57. Aplinkybę, kad sunkvežimis stovėjo be šviesų, važiuojamojoje kelio dalyje... 58. Nukentėjusysis /VW Transporter vairuotojas/ nurodė, kad avarinio ženklo ant... 59. Taigi šių liudytojų duoti parodymai patvirtina faktą, kad sunkvežimio... 60. Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos... 61. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog po autoįvykio sunkvežimio šviesos... 62. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atsižvelgiant į tai kas... 63. Byloje esančioje 2006-05-02 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto... 64. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad klausimo, dėl N. K.... 65. Taigi galima teigti, kad kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė ne tik... 66. 2006-05-02 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-627... 67. Siekiant nustatyti, kurio vairuotojo veika buvo būtinoji įvykio sąlyga,... 68. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad surinktais parodymais,... 69. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nustatydamas... 70. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bei atsižvelgdama į tai, kad konstatuojant... 71. Aplinkybę, kad būtent tarp P. K. padarytų pažeidimų ir kilusių padarinių... 72. Nuteistojo P. K. veika pagal LR BK 281 str. 5 d. kvalifikuota tinkamai.... 73. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis... 74. Teisėjų kolegija pažymi, kad išanalizavus visus byloje esančius įrodymus... 75. Be to, apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas nepagrįstai atmetė... 76. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 77. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes byloje nustatyta, kad... 78. LR CK 6.279 str. nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam... 79. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas nepagrįstai paskyrė... 80. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir... 81. Dėl UAB ( - ) apeliacinio skundo... 82. UAB ( - ) apeliaciniame skunde nesutinka su įrodymų vertinimu, nurodo, kad... 83. Šie UAB ( - ) apeliacinio skundo argumentai atmetami, nes byloje nustatyta,... 84. Apeliaciniu skundu UAB ( - ) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada... 85. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio ieškinio priteisimas iš abiejų... 86. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad KET pažeidimus padarė tiek P. K.,... 87. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas... 88. Teismas pagrįstai nuosprendžiu priteisė žalos atlyginimą iš atsakovės... 89. Kaip jau nustatyta, pagrindine priežastimi ir būtina sąlyga eismo įvykiui... 90. LR BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 91. LR BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais, kai... 92. Spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus teismai vadovaujasi... 93. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, daroma išvada, kad teismas... 94. Dėl bankrutuojančios ADB ( - ) apeliacinio skundo... 95. Civilinis atsakovas bankrutuojanti ADB ( - ) apeliaciniame skunde nurodo, kad... 96. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis ADB ( - ) apeliacinio skundo argumentas... 97. Pažymėtina, kad LR CK 6.254 str. 2 d. įtvirtinta norma, kad faktinės žalos... 98. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo... 99. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus teisėjų kolegija... 100. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 3 p.,... 101. 2008-12-11 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:... 102. - bankrutuojančios ADB ( - ) apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti iš ADB... 103. - nukentėjusiojo civilinio ieškovo N. K. apeliacinį skundą tenkinti iš... 104. Nukentėjusiojo-civilinio ieškovo V. M. apeliacinį skundą atmesti;... 105. Nuteistojo P. K. gynėjos advokatės Karinos Raškauskienės apeliacinį... 106. Civilio atsakovo UAB ( - ) apeliacinį skundą atmesti.... 107. Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti....