Byla 2-1210-796/2016
Dėl 11159 Eur skolos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovui J. J., atsakovei A. P. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei A. P. dėl 11159 Eur skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovas J. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei A. P. dėl 11159 Eur skolos priteisimo, 1850 Eur įstatyminių palūkanų, 0,5 procentų delspinigių nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, jog 2011-10-01 pagal sudarytą trišalę Preliminarią sutartį Nr.34 pirko varžytinėse namą ( - ), kaip pasirinktas A. Z. pirkėjas už 160000 Lt, nors varžytinių vertinimo ir paskelbimo kaina buvo 100000 Lt. Nurodo, jog davė A. P. pinigus, kad nuvyktų į banką ir pervestų pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą už varžytinėse perkamą namą ( - ). Atsakovė padarė du pavedimus skirtingomis dienomis, t.y. 2011-12-22 už jį, o 2011-12-27 pavedimą padarė savo vardu ir todėl varžytinių akte jie abu buvo nurodyti savininkais. Buvo sutarta, kad po varžytinių, po namo įregistravimo Valstybės įmonėje Registrų centras atsakovė savo namo dalį perrašys jam notariškai, todėl kaip garantą 2012-04-12 atsakovė pasirašė jam vekselį ir sutartį, kad yra skolinga jam iki tol kol perrašys jo vardu namo dalį. 2012-03-27 jo brolis M. J. jai į sąskaitą už jį pervedė 5000 Lt, o A. L. pagal jo 2012-05-02 raštišką prašymą už jo parduotą jam namą Vidmantų km. pervedė 33500 Lt bei pasirašytinai jis jai davė 12500 Lt (t.1, b.l. 2, t.2, b.l. 27).

3Bylos nagrinėjimo metu ieškovas papildomai paaiškino, jog buvo su atsakove žodžiu sutarę, kad ji parduos jam jai priklausančią namo, esančio ( - ) dalį, todėl M. J. už jį atsakovei pervedė į sąskaitą 5000 Lt ir A. L. jų susitarimu į atsakovės sąskaitą pervedė 33500 Lt. Ieškovas taip pat patikslino, kad atsakovei buvo davęs 12500 Lt, tačiau šių pinigų neprašo priteisti nes neturi įrodymų. Tačiau vėliau atsakovė nebesutiko parduoti jam savo namo dalies ir sumokėtų pinigų jam negrąžina, todėl kreipėsi į teismą ir prašo juos priteisti. Taip pat paaiškino, kad atsakovė praleido terminą, todėl turi mokėti 5 procentų palūkanas ir delspinigius. Prašomi priteisti 1850 Eur yra apskaičiuotos 5 procentų palūkanos nuo 33500 Lt sumos nuo 2012-05-02.

4Atsakovė A. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad perkant namą, esantį ( - ) į antstolio depozitinę sąskaitą visus pinigus įnešė jinai ir tai buvo jos lėšos. J. J. jokių pinigų jai nedavė. Kadangi jie buvo susitarę, kad namą pirks kartu kasos pajamų orderyje Nr.35157 užfiksuota, kad mokėtojas jinai, o mokėjimo paskirtyje įrašė, kad moka už J. J. antstolio nurodymu, kad ant mokėjimo dokumentų matytusi pirkėjų duomenys. Kitą 50000 Lt dydžio mokėjimą už namą ji padarė iš savo sąskaitos. Pinigų ji turėjo nes buvo pardavusi savo butą. Nesutinka su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad jo brolis M. J. jai už ieškovą pervedė 5000 Lt. Nurodo, kad jinai buvo M. J. davusi 10000 Lt avansą grynais už iš jo perkamą nekilnojamą turtą, tačiau vėliau paaiškėjus, kad būtina pinigus sumokėti per banką dar kartą pervedė 10000 Lt. Kadangi buvo tartasi dėl 15000 Lt avanso, M. J. jai į sąskaitą grąžino 5000 Lt. Taip pat nesutinka, kad A. L. pervedė jai 33500 Lt už J. J. kaip avansą už namo pirkimą. Pinigus A. L. pervedė J. J. prašymu, nes jo sąskaitos buvo areštuotos ir jis negalėjo jomis naudotis, vėliau šie pinigai buvo naudojami mokesčių mokėjimui, kasdieniams poreikiams tenkinti, nes jie su J. J. tuo metu kartu gyveno (t.1, b.l. 40-51).

5Bylos nagrinėjimo metu atsakovė palaikė savo atsiliepime nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad A. L. į jos sąskaitą pervedė 33500 Lt, nes J. J. jai buvo skoloje apie 20000 Lt. Už namo ( - ) pirkimą visus 100000 Lt sumokėjo jinai iš savo sąskaitos. Iš tų pinigų vėliau buvo mokami įvairūs mokesčiai už ieškovą, jo mamą ir UAB „L.“, nes jie nuo 2011 m. vasaros iki 2013 m. vasaros kartu gyveno. Paaiškino, kad jokio susitarimo dėl jos namo ( - ) dalies pardavimo J. J. nebuvo, jie planavo tame name kartu gyventi. prašė J. J. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudą.

6Ieškinys atmestinas

7Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2012-01-27 G. J. pardavė skolininko pasiūlytam pirkėjui A. P., a.k( - ) ir J. J., a.k. ( - ) po 265/2050 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) ir po 1/2 dalį pastato, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ) (t.1, b.l 3, t.2, b.l. 50). Žemės sklypas ir namas nekilnojamojo turto registre įregistruotas A. P. ir J. J. vardu, po 1/2 dalį namo ir po 256/2050 dalis žemės sklypo (t.2, b.l. 49). 2011-02-27 mokėjimo nurodymu Nr.1, A. P. iš savo sąskaitos AB Swedbank į antstolio G. J. depozitinę sąskaitą pervedė 50000 Lt už perkamą turtą pagal CPK 704 str., esantį ( - ) (t.1, b.l. 9). 2011-12-22 kasos pajamų orderiu Nr.35157 mokėtojas A. P. į antstolio G. J. sąskaitą įnešė 50000 Lt už J. J., už perkamą turtą pagal CPK 704 str., esantį ( - ) (t.1, b.l. 10).

8Ieškovas nurodo, jog tarp jo ir atsakovės buvo žodinis susitarimas dėl atsakovės namo ir žemės sklypo, esančių ( - ), dalies pardavimo. Nurodo, jog dėl to jis 2012-03-27 iš savo brolio M. J. sąskaitos pervedė į atsakovės sąskaitą 1448,10 Eur (5000 Lt), ir jo prašymu A. L. 2012-05-02 pavedimu į atsakovės sąskaitą pervedė 9702,27 Eur (33500 Lt), tačiau ji namo dalies jam nepardavė ir pinigų negrąžino. Ieškovas ieškinį grindžia 2012-03-27 ir 2012-05-02 bankiniais pavedimais, banko saskaitos išrašais (t.1, b.l. 8, 11, 12). Byloje yra pateiktas 2013-12-02 J. J. A. P. rašytas pasiūlymas nupirkti iš jos namo dalį už 80000 Lt. Pasiūlyme pats ieškovas nurodo, jog siūlo nupirkti jos namo dalį už tokią sumą, nes tik tiek ji yra sumokėjusi (t.2, b.l. 45).

9Iš bylos medžiagos nustatyta, kad namas ( - ) buvo nupirktas 2012-01-27. Ieškovas byloje įrodinėja, kad tarp jo ir atsakovės buvo susitarimas ateityje sudaryti atsakovei priklausančios namo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, o pervesti pinigai atsakovei buvo už jos namo dalį. LR Civilinio kodekso 6.165 straipsnis numato, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią. Ieškovas nurodė, kad tarp jų buvo sudaryta rašytinė sutartis, tačiau jis jos negali pateikti teismui, nes atsakovė ją kartu su kitais dokumentai paėmė iš seifo UAB "L." ir iki šiol negrąžino. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-18 nutartimi buvo priimtas ieškovės UAB "L." atsisakymas nuo ieškinio atsakovei A. P. dėl daikto grąžinimo iš neteisėto valdymo ir civilinė byla nutraukta. Byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovei buhalterinius dokumentus bandė perduoti ieškovei, buvo sudarytas perimtų-perduodamų dokumentų apyrašas. 2015-08-18 UAB "L." dokumentai ieškovei buvo perduoti (t.1, b.l. 108-109). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovo nurodyti motyvai, kad jis negali teismui pateikti preliminarios namo dalies pirkimo-pardavimo sutarties, nes ji nebuvo jam perduota yra nepagrįsti.

10Atsakovė su šiomis faktinėmis aplinkybėmis nesutinka. Nurodo, kad ieškovas teikė jai pasiūlymus parduoti namo dalį, tačiau jie niekada nesutarė dėl kainos ir joks susitarimas nebuvo pasiektas, jokia sutartis nebuvo pasirašyta. Taip pat paaiškino, kad ieškovo nurodyti pinigai nebuvo pervesti kaip mokestis už namą.

11Nustatyta, kad 2012-05-02 J. J. parašė prašymą A. L., kuriame prašo A. L. pervesti A. P. (V.) - 9702,27 Eur (33500 Lt) (t.1, b.l. 7). 2012-05-02 mokėjimo nurodymu Nr.81 A. L. į A. P. sąskaitą AB "Swedbank" pervedė 9702,27 Eur (33500 Lt). Pažymėtina, jog pavedimo mokėjimo paskirtyje nėra nurodyta, kad šie pinigai yra pervedami už namo ( - ) pirkimą. Mokėjimo paskirtis nurodyta sąskaitos papildymas (t.1, b.l. 8). Byloje buvo nutarta liudytoju apklausti A. L., tačiau jis į teismo posėdį neatvyko, pateikė rašytinius paaiškinimus. Rašytiniuose paaiškinimuose A. L. nurodė, kad pinigus į A. P. sąskaitą pervedė ieškovo prašymu. J. J. savo prašymą grindė tuo, kad yra skolingas A. P. kažkokią tai pinigų sumą ir kad jo asmeninės bei UAB "L." sąskaitos buvo areštuotos, o A. P. su J. J. jau apie metus laiko gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. CPK 192 str. 8 d. numato, kad išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių aplinkybių atskleidimui. Ieškovas paaiškino, kad atsakovė su liudytoju prieš jį yra susimokę, nes kitoje byloje atsakovė liudijo A. L. naudai, o šioje byloje jisai liudija jos naudai. Iš byloje pateikto Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-28 sprendimo nustatyta, kad teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal A. L. ieškinį atsakovui J. J. dėl UAB "L." akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo. Ieškinys šioje byloje buvo tenkintas visiškai, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo nutraukta ir J. J. buvo įpareigotas A. L. grąžinti 59390,43 Eur, bei palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 127-130). Iš A. L. pateiktų rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad jis paaiškinimus duoda susipažinęs su civilinės bylos dokumentais, atsakovė teismui patvirtino, kad ji buvo išsiuntusi liudytojui bylos dokumentus ir jis pateikė teismui šį liudijimą. Abejonių, kad liudijimą pateikė liudytojas A. L. teismui nekyla, kadangi dokumentas pateiktas per EPP sistemą, ir pasirašytas elektroniniu parašu. Tačiau įvertinus ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, taip pat tai, jog teisme buvo nagrinėjama byla tarp ieškovo ir liudytojo, rašytiniai paaiškinimai duoti teismui susipažinus su bylos aplinkybėmis, tai yra žinant šalių ieškinyje ir atsiliepime išdėstytas pozicijas, teismas liudytojo A. L. liudijimo nevertina kaip įrodymo byloje.

12Atsakovė su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis dėl 33500 Lt pervedimo paskirties nesutiko. Paaiškino, kad dalį pinigų ieškovas pervedė jai kaip skolą, o dalį mokesčiams mokėti ir pragyvenimui. Tuo metu jie su ieškovu J. J. vedė bendrą ūkį, gyveno faktinėje santuokoje. Pateikė byloje nuotraukas, kuriose jos tėčio gimtadienyje kartu su ja yra ir ieškovas (t.2, b.l. 59). Atsakovė taip pat byloje pateikė Swedbank AB sąskaitos, į kurią A. L. buvo pervedęs 33500 Lt, išrašą. Iš sąskaitos išrašo nustatyta, jog pervesti pinigai buvo naudojami mokant įvairius UAB "L." mokesčius, mokesčius už ieškovo mamą R. J., taip pat antstoliui už J. J. perkamą žemės sklypą ( - ), (t.1, b.l. 89-104). Taip pat iš sąskaitos išrašo už ankstesnį laikotarpį matyti, kad ir iki 2012-05-02 A. L. atlikto pervedimo, atsakovė iš savo sąskaitos mokėjo įvairius mokesčius susijusius su UAB "L." veikla, gaunamomis paslaugomis, taip pat mokesčius už ieškovo mamą R. J. ir J. J. (t.1, b.l. 73-88).

13Atsakovė taip pat nurodo, jog ieškovas jai buvo skoloje apie 20000 Lt, nes už namo ( - ) pirkimą 100000 Lt sumokėjo ji iš savo sąskaitos. Tai patvirtina byloje pateikti 2011-02-27 mokėjimo nurodymas Nr.1, kuriuo A. P. iš savo sąskaitos AB Swedbank į antstolio G. J. depozitinę sąskaitą pervedė 50000 Lt už perkamą turtą pagal CPK 704 str., esantį ( - ) (t.1, b.l. 9) ir 2011-12-22 kasos pajamų orderiu Nr.35157 mokėtojas A. P. į antstolio G. J. sąskaitą įnešė 50000 Lt už J. J., už perkamą turtą pagal CPK 704 str., esantį ( - ) (t.1, b.l. 10).

14Ieškovas nurodo, kad 2012-03-27 pavedimu M. J. už jį pervedė A. P. 5000 Lt. Iš byloje pateiktos M. J. AB DnB banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad 2012-03-27 A. P. M. J. pervedė 10000 Lt, paskirtis už perkamą namą Letukų km., o M. J. tą pačią dieną pervedė jai 5000 Lt, paskirtis sąskaitos papildymas (t.1, b.l. 11). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad šie pinigai yra jo nors ir pervesti iš jo brolio M. J. sąskaitos. Jis paaiškino teismui, jog jis turėjo brolio įgaliojimą tvarkyti brolio sąskaitas, todėl šiuos pinigus ir pervedė į atsakovės sąskaitą. Jokio brolio M. J. patvirtinimo, kad šie pinigai priklauso jam nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu duodamas parodymus nurodė, kad jokių įrodymų kad tie pinigai priklausė jam pateikti negali, tik tai, kad jis turėjo įgaliojimą tvarkyti brolio sąskaitas. LR Civilinio kodekso 2.137 straipsnio 1 dalis numato, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ieškovas turėdamas brolio jam duotą įgaliojimą ir iš jo sąskaitos pervesdamas pinigus į atsakovės sąskaitą, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo, t.y. M. J., civilines teises ir pareigas. Teismas pažymi, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad iš M. J. sąskaitos A. P. pervesti 5000 Lt priklausė ieškovui arba, kad M. J. sutiko šiuos pinigus pervesti už J. J..

15Atsakovė byloje nurodė, kad jinai iš M. J. pirko žemės sklypą, pastatą, kitus statinius, esančius adresu ( - ). Tai patvirtina byloje pateikta pirkimo-pardavimo sutartis (t.1, b.l. 111-119). Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėja pardavėjui sumokėjo 10000 Lt pervesdama juos į sąskaitą (2012-03-27 pavedimai) ir 5000 Lt sumokėjo grynais, likę 60000 Lt bus pervesti pirkėjui gavus kreditą banke. Atsakovė posėdžio metu nurodė, kad šiuos 5000 Lt jai grąžino M. J. nes ji jam buvo per daug sumokėjusi avanso.

16CPK 178 straipsnis numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-01-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-104/2014).

17Įvertinus ieškovo ir atsakovės nurodytas aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus, pavedimuose nurodytas mokėjimo paskirtis, teismas daro pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė preliminari namo dalies pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat, kad 9702,27 Eur (33500 Lt) ir 1448,10 Eur (5000 Lt) atsakovei buvo pervesti kaip jo dalinis atsiskaitymas už namo, esančio ( - ) pirkimą. Ieškovas taip pat neįrodė, kad iš M. J. sąskaitos pervesti 5000 Lt priklausė jam, o ne jo broliui ir kad jis turi materialinį teisinį reikalavimą prašyti juos priteisti. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovo ieškinys yra atmestinas.

18Ieškovas ieškinyje, bei atsakovė atsiliepime taip pat nurodo aplinkybes susijusias su namo ( - ), įsigijimu ir pinigų už jį sumokėjimu. Teismas dėl šių aplinkybių plačiau nepasisako, kadangi tai nėra šio ginčo dalykas, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu ir ieškinyje nurodė, kad prašo priteisti jau po namo įsigijimo atsakovei pervestus pinigus kurie buvo skirti apmokėti už namo dalies perleidimą jam, jau po jo įsigijimo.

19Dėl baudos skyrimo ieškovui

20Atsakovė bylos nagrinėjimo metu prašė ieškovui skirti baudą už piknaudžiavimą procesu, nurodo, jog ieškovas jai kelia civilines bylas neturėdamas jokio teisinio pagrindo.

21CPK 95 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti paskirta iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų bauda. Piktnaudžiavimas teise suprantamas kaip nesąžiningas savo teisės įgyvendinimas, teisės kreiptis į teismą panaudojimas priešingai jos paskirčiai. Minėtoje normoje nurodomas nesąžiningumas, visų pirma, reiškia asmens, paduodančio nepagrįstą ieškinį, suvokimą, jog reikalavimas iš tiesų yra nepagrįstas, o jis neturi teisės reikalauti ginti jo teises, nes jos realiai nebuvo pažeistos. Šiuo atveju esminę reikšmę turi subjektinė šio suvokimo pusė, tai yra būtina nustatyti, kad pareiškėjas suvokė ar turėjo suvokti, jog skundas nepagrįstas. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijų. Objektyviuoju požiūriu asmuo sąžiningas ar ne, nustatoma analizuojant ar asmuo turėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, jis nustatomas analizuojant ar asmuo galėjo ką nors žinoti, atsižvelgiant į jo amžių, išsimokslinimą, išprusimą, gyvenimo patirtį, faktines bylos aplinkybes. Sąžiningumas yra preziumuojamas, tačiau nesąžiningumą privalu įrodyti.

22Nesąžiningumu šios normos prasme negali būti laikomas ieškinio padavimas tuo atveju, kai pareiškėjas tiki savo teisių pažeidimu ir nuoširdžiai siekia jas apginti. CPK 5 str. numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarkakreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad 2014-04-29 ieškovas jau buvo kreipęsis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su panašiu ieškiniu, civ. byla Nr.2-7150-897/2014 (t.2, b.l.28-34). Iš byloje pateikto sprendimo priimto atsakovės nurodomoje byloje nustatyta, kad ši byla vyko dėl 4344,30 Eur skolos ir 5430,87 Eur nuostolių atlyginimo. Šioje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovės puse A. Z. sumokėto avanso ir 1/2 dalį išlaidų patirtų remontuojant namą ( - ) (t.1, b.l. 53-53-59). Įvertinus šių abiejų ieškinių pagrindus ir dalykus teismas daro išvadą, kad tai nėra ginčai dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kategoriškai išvadai padaryti, kad ieškovas akivaizdžiai siekė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis reikšdamasieškinį, todėl nėra pagrindo ieškovui skirti baudą CPK 95 straipsnyje numatytu pagrindu.

23Bylinėjimosi išlaidos

24Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė neprašo atlyginti bylinėjimosi išlaidų, nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei klausimas nesprendžiamas.

25Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-31 nutartimi ieškovui J. J. buvo atidėtas 285 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo ir įsiteiėjimo (t.1, b.l. 31-32). Kadangi ieškinys yra atmestinas, atidėtas žyminis mokestis vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. priteistinas iš ieškovo.

26Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., teismas

Nutarė

27ieškinį atmesti.

28Priteisti iš ieškovo J. J. 285 Eur žyminio mokesčio valstybei.

29Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė,... 2. ieškovas J. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei A. P.... 3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas papildomai paaiškino, jog buvo su atsakove... 4. Atsakovė A. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su... 5. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė palaikė savo atsiliepime nurodytas... 6. Ieškinys atmestinas... 7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2012-01-27 G. J. pardavė skolininko... 8. Ieškovas nurodo, jog tarp jo ir atsakovės buvo žodinis susitarimas dėl... 9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad namas ( - ) buvo nupirktas 2012-01-27.... 10. Atsakovė su šiomis faktinėmis aplinkybėmis nesutinka. Nurodo, kad ieškovas... 11. Nustatyta, kad 2012-05-02 J. J. parašė prašymą A. L., kuriame prašo A. L.... 12. Atsakovė su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis dėl 33500 Lt pervedimo... 13. Atsakovė taip pat nurodo, jog ieškovas jai buvo skoloje apie 20000 Lt, nes... 14. Ieškovas nurodo, kad 2012-03-27 pavedimu M. J. už jį pervedė A. P. 5000 Lt.... 15. Atsakovė byloje nurodė, kad jinai iš M. J. pirko žemės sklypą, pastatą,... 16. CPK 178 straipsnis numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 17. Įvertinus ieškovo ir atsakovės nurodytas aplinkybes, šalių pateiktus... 18. Ieškovas ieškinyje, bei atsakovė atsiliepime taip pat nurodo aplinkybes... 19. Dėl baudos skyrimo ieškovui... 20. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu prašė ieškovui skirti baudą už... 21. CPK 95 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kuri nesąžiningai pareiškė... 22. Nesąžiningumu šios normos prasme negali būti laikomas ieškinio padavimas... 23. Bylinėjimosi išlaidos... 24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 25. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-31 nutartimi ieškovui J. J. buvo... 26. Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., teismas... 27. ieškinį atmesti.... 28. Priteisti iš ieškovo J. J. 285 Eur žyminio mokesčio valstybei.... 29. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...