Byla I-1198-0580/2009

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Audriaus Bakavecko, sekretoriaujant Neringai Pustovit, dalyvaujant pareiškėjo atstovui M. M. (M. M.), pareiškėjo atstovei advokatei Emmai Domajevai, atsakovo atstovei Agnei Pimpytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Kamvila“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas UAB „Kamvila“ skunde prašo teismo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009-01-29 sprendimą Nr. 69-20 dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-10-30 sprendimu Nr. (21-26)-256-261 patvirtinto patikrinimo akto Nr. (21.26)-08-77-18 su pakeitimais, o bylą UAB „Kamvila“ atžvilgiu nutraukti.

4Paaiškino, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) pateikė 2008-11-25 skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - Vilniaus apskrities VMI) viršininko 2008-10-30 sprendimo panaikinimo. ir prašė išspręsti ginčą dėl 2008-08-27 patikrinimo akto Nr. (21.26)-08-77-18 tvirtinimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui nepagristai naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis. Vilniaus apskrities VMI 2008-10-30 sprendimu buvo nuspręsta pakeisti 2008-08-27 patikrinimo aktą Nr. (21.26)-08-77-18, vietoje apskaičiuoto 100426 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 28658,85 Lt PVM delspinigių, 126756 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 40659,09 Lt GPM delspinigių, 139262 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų, 823 Lt įmokų į garantinį fondą, 268 Lt įmokų į garantinį fondą delspinigių, apskaičiuojant 100426 Lt PVM, 35136,57 Lt PVM delspinigių, 126938 Lt GPM, 49466,72 Lt GPM delspinigių, 139262 Lt VSD įmokų, 818 Lt įmokų į garantinį fondą, 323,17 Lt įmokų į garantinį fondą delspinigių, skiriant 50213 Lt PVM baudą, 63469 Lt GPM baudą, 409 Lt įmokų į garantinį fondą baudą, 69631 Lt VSD įmokų baudą. Valstybinė mokesčių inspekcija 2009-01-29 sprendimu Nr. 69-20 skundą atmetė.

5Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apskrities VMI nesurinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių mokesčio mokėtojo apmokestinamų pajamų nuslėpimą. UAB „Kamvila“ Buhalterinės apskaitos įstatymo nepažeidė, pajamų neslėpė. Patikrinimo metu Vilniaus apskrities VMI 2006-09-29 buvo pateikta UAB „Kamvila“ metinė pelno mokesčio deklaracija už 2005 m., kurioje deklaruotas 243569 Lt apmokestinamasis pelnas ir 36843 Lt mokėtina į biudžetą pelno mokesčio suma, bei pelno mokesčio deklaracija už 2006 m., kurioje deklaruotas 8669 Lt apmokestinamasis pelnas ir 10456 Lt mokėtina į biudžetą pelno mokesčio suma. Tinkamą ir neapgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, pareiškėjo teigimu, įrodo buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie patvirtinta ūkinių, kasos operacijų tikrumą. Kasos operacijų žurnale yra užregistruoti visi kasos operacijų duomenys, elektroniniu kasos aparatu buvo fiksuojamos visos pajamos. Pagal žiniaraščius buvo išmokėti atlyginimai visiems darbuotojams, kurie savo parašu patvirtino gautų piniginių sumų teisingumą.

6Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) pareikšti įtarimai UAB „Kamvila“ direktoriui M. M. dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingo duomenų apie pajamas pateikimo grindžiami tik prielaidomis ir nedidelės dalies darbuotojų parodymais. Parodymus davę darbuotojai dirbo bendrovėje tik kelis mėnesius, sulaukdavo priekaištų dėl darbo trūkumų. Tokių darbuotojų parodymai prieštarauja kitų UAB „Kamvila“ darbuotojų parodymams.

7Nurodė, kad 2006 m. UAB „Kamvila“ direktoriui buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ir priimti nutarimai dėl tariamai padarytų pažeidimų – neįtraukto į apskaitos dokumentus darbo užmokesčio mokėjimo. Tačiau teismai minėtus nutarimus panaikino. Buvo nustatyta, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi: dalis teismo posėdyje apklaustų liudytojų tvirtino, kad UAB „Kamvila“ mokėdavo neoficialų atlyginimą, kita dalis liudytojų šią aplinkybę neigė. Kitokių įrodymų mokesčių administratorius nesurinko, nebuvo nustatyta pažeidimų padarymo diena, o procesiniai dokumentai, kuriuose formuluojamas kaltinimas UAB „Kamvila“ atžvilgiu yra tarpusavyje prieštaraujantys, nekonkretūs, todėl teismai nenustatė UAB „Kamvila“ veikoje pažeidimo sudėties.

8Pareiškėjas nesutinka su perskaičiuotomis mokesčių sumomis už tariamai gautas pajamas nuo 2005-01-01 iki 2006-03-31 pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą ir teigia, kad toks perskaičiavimas pažeidžia Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 6, 8, 32, 70, 72 straipsnius.

9Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, priimtas išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes. Mokesčiai pareiškėjui apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, vadovaujantis MAĮ 70, 72 straipsniais, teisės aktais bei remiantis FNTT pateiktais liudytojų apklausos protokolais, pareiškėjo vidiniuose dokumentuose užfiksuotais ūkinių operacijų duomenimis, kurie neatitinka elektroniniuose kasos aparatuose bei buhalterinės apskaitos registruose apskaitytų bei pareiškėjo PVM deklaracijose nurodytų duomenų. Rėmėsi savo sprendime išdėstytais motyvais.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI atsiliepime nurodė, kad palaikydama Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime išdėstytus argumentus su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

12Skundas atmestinas.

13Faktinės aplinkybės

14Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Vilniaus apskrities VMI atliko pareiškėjo PVM, GPM nuo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, VSD įmokų bei įmokų į garantinį fondą apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2006-03-31 ir surašė 2008-08-27 patikrinimo aktą Nr. (21.26)-08-77-18 (t. 1, b. l. 33-66, 121-154). Patikrinimo akte mokesčių administratorius pareiškėjui papildomai apskaičiavo sumokėti į biudžetą 100426 Lt PVM, 28658,85 Lt PVM delspinigių, 126756 Lt GPM, 40659,09 Lt GPM delspinigių, 139262 Lt VSD įmokų, 823 Lt įmokų į garantinį fondą, 268 Lt įmokų į garantinį fondą delspinigių.

15Vilniaus apskrities VMI, išnagrinėjusi patikrinimo aktą ir pareiškėjo pastabas (t. 1, b. l. 114-116), 2008-10-30 sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (21-26)-256-261 (t. 1, b. l. 20-26) pakeitė patikrinimo aktą. Nustatė, kad GPM ir įmokų į garantinį fondą apskaičiavimas dėl aritmetinės klaidos perskaičiuotinas, todėl vietoje patikrinimo akte papildomai priskaičiuoto 126756 Lt GPM, akto tvirtinimo metu papildomai apskaičiuota 126938 Lt GPM arba 182 Lt daugiau, vietoje patikrinimo akte papildomai priskaičiuotų 823 Lt įmokų į garantinį fondą, akto tvirtinimo metu papildomai apskaičiuota 818 Lt įmokų į garantinį fondą, arba 5 Lt mažiau. Taip pat Vilniaus apskrities VMI, išnagrinėjusi akte pateiktą PVM, GPM ir įmokų į garantinį fondą delspinigių apskaičiavimą, nustatė, kad, skaičiuojant delspinigius, neteisingai pritaikyta jų apskaičiavimo procentinė norma, taip pat, atsižvelgus į akto tvirtinimo metu nustatytas papildomai apskaičiuotų GPM ir įmokų į garantinį fondą perskaičiuotas sumas dėl aritmetinės klaidos, vadovaudamasi MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaičiavo delspinigius: 35136,57 Lt PVM delspinigių arba 6477,72 Lt daugiau, 49466,72 Lt GPM delspinigių, arba 8807,63 Lt daugiau, 323,17 Lt įmokų į garantinį fondą delspinigių arba 55,17 Lt daugiau. Taigi, Vilniaus apskrities VMI minėtu sprendimu nurodė sumokėti 100426 Lt PVM, 35136,57 Lt PVM delspinigių, 126938 Lt GPM, 49466,72 Lt GPM delspinigių, 139262 Lt VSD įmokų, 818 Lt įmokų į garantinį fondą, 323,17 Lt įmokų į garantinį fondą delspinigių bei skyrė 50213 Lt PVM baudos, 63469 Lt GPM baudos, 69631 Lt VSD įmokų baudos, 409 Lt įmokų į garantinį baudos.

16Nesutikdamas su Vilniaus apskrities VMI 2008-10-30 sprendimu Nr. (21-26)-256-261 pareiškėjas padavė 2008-11-25 skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuriuo prašė sprendimą panaikinti (t. 1, b. l. 102-104). Valstybinė mokesčių inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2009-01-29 sprendimu „Dėl UAB „Kamvila“ (į. k. ( - )) 2008-11-25 skundo“ Nr. 69-20 nusprendė patvirtinti Vilniaus apskrities VMI 2008-10-30 sprendimą Nr. (21-26)-256-261 (t. 1, b. l. 9-18).

17Dėl teisės perskaičiuoti mokesčio bazę

18Ginčas šioje byloje kilo dėl mokesčio bazės nustatymo bei naujai nustatytos mokesčio bazės pagrindu apskaičiuotų papildomai mokėtinų pridėtinės vertės, gyventojų pajamų mokesčių, valstybinio socialinio draudimo įmokų, įmokų į garantinį fondą bei netesybų.

19Papildomai mokėtini mokesčiai buvo paskaičiuoti remiantis MAĮ 70 straipsniu, t. y. pagal mokesčių administratoriaus atliktą įvertinimą. MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintos Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklės nustato mokesčių administratoriaus įvertinimo, siekiant apskaičiuoti teisingą mokesčių mokėtojui (mokestį išskaičiuojančiam asmeniui) priklausančią mokėti mokesčio sumą, atlikimo tvarką. Taisyklių 4 punktas numato konkrečius veiksmus, kuriuos turi atlikti mokesčių mokėtojas, kad mokesčių administratoriui atsirastų teisė perskaičiuoti mokesčius. Viena iš tokių sąlygų yra, kai apskaitos netvarko arba tvarko nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Mokesčių administratoriaus ištyrus surinktus duomenis padaryta išvada dėl netinkamo ūkinių operacijų fiksavimo apskaitos registruose ir darbuotojams sumokėto darbo užmokesčio slėpimo patvirtina, kad mokesčių administratorius pagrįstai nustatė teisės aktų pažeidimus ir mokesčių bazę perskaičiavo remdamasis MAĮ 70 straipsniu.

20Kiekvieno mokesčių mokėtojo bendrosios pareigos išdėstytos MAĮ, kurio 40 straipsnio 1 punkte įtvirtinta mokesčių mokėtojo pareiga laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, o 40 straipsnio 4 punkte nustatyta pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais. Minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

21Pridėtinės vertės, gyventojų pajamų mokesčių, valstybinio socialinio draudimo įmokų, įmokų į garantinį fondą mokėjimo reglamentavimas pateikiamas Pridėtinės vertės mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio, Valstybinio socialinio draudimo bei Garantinio fondo įstatymuose ir su jais susijusiuose teisės aktuose.

22Dėl ūkinių operacijų įtraukimo į apskaitos registrus

23Mokesčio mokėtojo pareigos, susijusios su mokesčių apskaičiavimu, neatsiejamos nuo buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų, nustatytų Buhalterinės apskaitos įstatyme, laikymosi. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata reikalauja, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalį apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.

24Analogiškai išdėstyta ir PVM įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita – faktūra ar kitas vietoj jos prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas dokumentas neišrašytas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: I) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama, 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą. Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinto „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 5 punkte nurodoma, kad kiekvienam su ūkio subjektu atsiskaičiusiam asmeniui, kai šiame Apraše nustatyta tvarka atsiskaitymo vietoje įrengti kasos aparatai, privaloma išduoti kasos aparato kvitą.

25Įvykusias ūkines operacijas, kurios nebuvo apskaitytos elektroniniuose kasos aparatuose, rodo darbuotojų apklausos protokoluose esantys parodymai. Pareiškėjo administratorių 2006-09-04 I. F. (dirbusios administratore nuo 2005-11-18 iki 2006-05-10), 2006-08-03 K. K. (dirbusios administratore nuo 2005-09-16 iki 2005-11-02), 2006-07-25 V. R. (dirbusios administratore nuo 2005-11-21 iki 2005-12-29), 2007-11-26 N. G. (dirbusios administratore nuo 2004 m. balandžio mėnesio iki 2005 m. rugsėjo mėnesio), 2006-07-25 J. S. (dirbusios administratore nuo 2005-08-03 iki 2005-10-31), 2006-07-25 T. G. (dirbusios administratore nuo 2004-04-29 iki 2006-02-24) (t. 2, b. l. 110-121, 132-134, 138-140) apklausos protokoluose nurodyta, kad direktoriaus nurodymu elektroniniuose kasos aparatuose buvo fiksuojamos ne visos gautos dienos pajamos, direktoriaus nurodymu elektroniniuose kasos aparatuose per dieną turėjo būti užfiksuota iki 100 Lt suma už kirpyklos, kosmetikos ir soliariumo skyriaus atliktas paslaugas, t. y. PVM apmokestinamajame elektroniniuose kasos aparatuose skyriuje, visa kita turėjo būti fiksuojama stomatologijos skyriuje, t. y. PVM neapmokestinamajame elektroniniuose kasos aparatuose skyriuje, arba iš vis nefiksuojama. Pareiškėjo administratorių apklausos protokoluose taip pat nurodyta, kad elektroniniuose kasos aparatuose neapskaityti pinigai būdavo dedami į vokelį, kurį dienos pabaigoje paimdavo direktorius M. M. arba jo mama K. M.. Pažymėtina, kad net 6 pareiškėjo įmonėje dirbusios administratorės vienodai nurodė apskaitos tvarkymo aplinkybes. Tai leidžia jų parodymus laikyti teisingais ir jais remtis.

26Mokesčių administratoriaus atlikto patikrinimo medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo elektroniniuose kasos aparatuose juostose fiksuoti duomenys nesutampa su pareiškėjo vidiniuose dokumentuose fiksuotais duomenimis (t. 1, b. l. 155-167). Iš pateiktų lentelių matyti, kad tarp iš salono, ( - ), paimtų bendrovės vidiniuose dokumentuose užfiksuotų duomenų ir bendrovės elektroninio kasos aparato juostoje užfiksuotų duomenų yra 50195,19 Lt skirtumas. Ši suma nebuvo apskaityta elektroniniame kasos aparate. Jokių logiškų paaiškinimų dėl vidiniuose dokumentuose fiksuotų duomenų pareiškėjas nepateikė, mokesčių administratoriui ar teismui dalies ūkines operacijas patvirtinančių apskaitos dokumentų taip pat nepateikė. Iš to darytina išvada, kad dokumentų nėra.

27Papildomai mokesčių administratorius palygino pareiškėjo salonų, esančių ( - ), Vilniuje, bei ( - ), Vilniuje, 2005 m. gruodžio mėn. PVM neapmokestinamų pajamų apyvartą su kitų 2005 m. mėnesių apyvartomis, matyti, kad 2005 m. gruodžio mėn. pareiškėjo elektroniniuose kasos aparatuose apskaitytos PVM neapmokestinamos pajamos yra žymiai didesnės (t. 3, b. l. 26-33). Tačiau remiantis gydytojos J. B., dirbusios salone, esančiame ( - ), Vilniuje, 2007-12-18 apklausos protokole bei gydytojų asistento A. L., dirbusio ( - ), Vilniuje, 2007-11-29 apklausos protokole išdėstytais paaiškinimais, 2005 m. gruodžio mėn. darbo krūvis ir suteiktų paslaugų bendra vertė buvo niekuo neišsiskiriantys iš kitų mėnesių (t. 2, b. l. 141-143, 161-163). Mokesčių administratorius patikrinimo metu taip pat nenustatė didesnio medžiagų sunaudojimo PVM apmokestinamoms pajamoms gauti ar darbuotojų ir dirbtų valandų padidėjimo 2005 m. gruodžio mėn.

28Bendrovės darbuotojos (kirpėjos R. J., T. P., S. V., E. J., V. N., manikiūrininkės I. D. ir J. Š., kosmetologė O. T., salonų administratorės K. K., V. R., J. S., T. G.) teigė gavusios neapskaitytą darbo užmokestį (t. 2. b. l. 113-118, 122-129, 132-134, 138-140, 144-145, 146-149, t. 3, b. l. 24-25).

29Mokesčių administratoriaus apskaičiavimais, pareiškėjo teikiamose PVM deklaracijose deklaruotas PVM apmokestinamų ir PVM neapmokestinamų pajamų santykis laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2006-03-31 (neįskaitant 2005 m. gruodžio mėn.) buvo 15 proc./85 proc., o laikotarpiu nuo 2006-04-01 iki 2008-06-30 šis santykis buvo 41 proc./59 proc. Mokesčių administratorius perskaičiavo 2005-01-01 – 2006-03-31 laikotarpio PVM apmokestinamas pajamas, taikydamas vėlesnių laikotarpių (2006-04-01 – 2008-06-30) vidutinį 41 proc./59 proc. PVM apmokestinamų pajamų santykį su PVM neapmokestinamomis, ir nustatė, kad pareiškėjo PVM apmokestinamos pajamos tikrinamuoju laikotarpiu (2005-01-01 – 2006-03-31) sudarytų 424915 Lt. Tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjas elektroniniuose kasos aparatuose apskaitė ir PVM deklaracijose deklaravo 107235 Lt PVM apmokestinamų pajamų, t. y. 317680 Lt (424915 Lt – 107235 Lt) mažiau.

30Šios aplinkybės rodo, kad mokesčių administratorius turėjo vadą ir pagrindą patikrinimui pradėti, o jį atlikus ir pasitvirtinus įtarimams – perskaičiuoti mokesčius sutinkamai su MAĮ 70 straipsnio nuostatomis. Teismo vertinimu, UAB „Kamvila“ netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius ir dėl to mokesčių administratorius negalėjo nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, t. y. atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, todėl Vilniaus apskrities VMI turėjo pagrindą apskaičiuoti pagal jos atliekamą įvertinimą, atsižvelgiant į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes.

31Dėl patikrinimo metu naudotų duomenų

32MAĮ 72 straipsnis leidžia mokesčių administratoriui mokesčius apskaičiuoti ne tik pagal savo surinktą medžiagą, bet ir remtis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ir kitais dokumentais. Mokestis pagal šiuos duomenis gali būti apskaičiuojamas, kai minėtos institucijos pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją atlieka asmenų komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos patikrinimus ir nustato pažeidimus, tačiau nėra įgaliotos atlikti mokesčių administravimo veiksmų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 7 straipsnio 1 punktas numato, kad viena iš tarnybos funkcijų yra įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atskleisti ir tirti veikas, susijusias su mokesčių mokėtojų apgaulingu ar aplaidžiu apskaitos tvarkymu, žinomai neteisingų duomenų apie mokesčius, valstybės (savivaldybės) rinkliavas ir kitas įmokas teikimu atsakingoms institucijoms ir įstaigoms, mokesčių, valstybės (savivaldybės) rinkliavų, valstybinio socialinio draudimo ir kitų įmokų vengimu, nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų nepateikimu, ir kitus teisės pažeidimus, susijusius su mokesčiais, valstybės (savivaldybės) rinkliavomis, valstybinio socialinio draudimo ir kitomis įmokomis. FNTT mokesčių administratoriui pateikė liudytojų apklausos protokolus, kurie sudarė pagrindą tyrimui pradėti. Be to, ir MAĮ 114 straipsnis suteikia mokesčių administratoriui teisę savarankiškai pasirinkti tikrintinus mokesčių mokėtojus. Kaip matyti iš Patikrinimo akto patikrinimas atliktas remiantis šiais dokumentais bei Vilniaus apskrities VMI Operatyvios kontrolės skyriaus operatyvaus patikrinimo metu išimtais bendrovės vidiniais dokumentais. Nei mokestinio patikrinimo metu pateiktose pastabose, nei teisminio nagrinėjimo metu jokių papildomų dokumentų pareiškėjas nepateikė, įrodymų išreikalauti neprašė. Liudytojų parodymai, kuriais rėmėsi mokesčių administratorius, yra nuoseklūs, išsamūs, konkretūs. Byloje nėra duomenų apie tai, kad asmenys, davę parodymus, būtų konfliktavę su bendrovės vadovybe ir siektų pakenkti darbdaviui, apkaltindami mokesčių nemokėjimu. Nors administraciniuose ginčuose teismas turi būti aktyvus renkant įrodymus, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių naujų įrodymų šaltinių, kurie galėtų papildyti mokesčių administratoriaus surinktą medžiagą.

33Mokesčių administratorius atsakė į pareiškėjo pateiktus duomenis dėl klientų skolų padengimo 2005 metų gruodžio mėnesį. Šios skolos nepasitvirtino sulyginus pirkėjų skolas, fiksuotas buhalterinės apskaitos registre, nepateikti pirminiai skolos susidarymo dokumentai.

34Dėl mokesčių bazės apskaičiavimo metodo

35MAĮ 70 straipsnio 2 dalis nurodo, kad šio straipsnio įgyvendinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Mokesčių bazės apskaičiavimui naudojami metodai nustatyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko inspekcijos 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių 6.3 punkte. Taisyklės leidžia taikyti palyginamąjį, analogijos, išlaidų, grynosios vertės, lėšų bankų sąskaitose ir ekonominių modelių metodus. Patikrinimo metu panaudotas palyginamasis ir ekonominio modelio metodas yra pagrįstas skaičiavimais. Konkrečių prieštaravimų dėl metodų taikymo pareiškėjas nepateikė, o teismas savio iniciatyva nenustatė. Dėl šių aplinkybių nėra kaip paneigti mokesčių administratoriaus taikyto metodo pasirinkimą ar nustatyti pritaikymo trūkumus.

36Kaip matyti iš byloje esančių apklausos protokolų, aštuonios bendrovės darbuotojos (R. J., T. P., S. V., E. J., V. N., manikiūrininkės I. D. ir J. Š., kosmetologė O. T.), dirbusios pareiškėjo salonuose, esančiuose ( - ), ( - ) ir ( - ), Vilniuje, teigė gavusios neapskaitytą darbo užmokestį, kuris tiesiogiai priklausė nuo suteiktų paslaugų vertės ir visos jos paminėjo tą patį 40 – 42 proc. darbo užmokesčio dydį nuo suteiktų paslaugų ir parduotų prekių vertės, nors visų pareiškėjo salonuose dirbusių PVM apmokestinamas paslaugas teikusių darbuotojų (kirpėjų, manikiūrininkių, kosmetologių) darbo sutartyse tikrinamuoju laikotarpiu buvo nurodytas 275 Lt mėnesinis darbo užmokestis (t. 2. b. l. 122-129, 144-145, 146-149, t. 3, b. l. 24-25).

37Keturios iš aštuonių apklaustų pareiškėjo salonų administratorių (K. K., V. R., J. S., T. G.) apklausos protokoluose teigė, kad administratorių atlyginimas buvo 500 Lt ir 2 proc. nuo mėnesinės kirpyklos apyvartos bei 1 proc. mėnesinės stomatologijos kabineto apyvartos, vadybininkų atlyginimas buvo 1000 Lt ir 1 proc. nuo mėnesinės kosmetikos pardavimo sumos, kirpėjų ir kosmetologų atlyginimas buvo 40 proc. nuo mėnesio parduotų prekių k suteiktų paslaugų sumos (t. 2, b. l. 113-118, 132-134, 138-140).

38Tokie duomenys leidžia mokesčių administratoriui daryti išvadą, kad visiems 37 darbuotojams, dirbusiems tris ir daugiau mėnesių salonuose, esančiuose ( - ), ( - ) ir ( - ), Vilniuje, buvo taikoma ta pati darbo apmokėjimo sistema, t. y. darbo užmokestis mokėtas nuo darbuotojų suteiktų paslaugų ir parduotų prekių vertės. Pagal tam tikros profesijos darbuotojų apklausos protokoluose nurodytą gautą mažiausią darbo užmokestį Vilniaus apskrities VMI apskaičiavo pareiškėjo darbuotojų darbo užmokesčio vidurkį: kirpėjų – 740 Lt, kosmetologių – 600 Lt, manikiūrininkių – 800 Lt. Pareiškėjo salonų pajamos buvo apskaičiuotos laikant, kad jos sudaro 40 proc. atitinkamos profesijos darbuotojų darbo užmokesčio. Pagal apklaustų darbuotojų nurodytą darbo užmokesčio apskaičiavimo metodą (40 proc. nuo suteiktų paslaugų ir parduotų prekių vertės) mokesčių administratorius apskaičiavo, kad tikrinamuoju laikotarpiu UAB „Kamvila“ PVM apmokestinamas paslaugas teikę darbuotojai turėjo suteikti PVM apmokestinamų paslaugų ir parduoti prekių už 784902 Lt kad, pagal apklausos protokoluose fiksuotus parodymus gautų neapskaitytą darbo užmokestį, tiesiogiai priklausiusį ir sudariusį 40 proc. suteiktų paslaugų ir parduotų prekių vertės (t. 2, b. l. 8-10). Kadangi pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu elektroniniuose kasos aparatuose apskaitė 126541 Lt PVM apmokestinamų įplaukų (t. 3, b. l. 26-33), tai, kad galėtų išmokėti darbuotojams neapskaitytą darbo užmokestį, priklausiusį ir sudariusį 40 proc. nuo jų suteiktų paslaugų bei parduotų prekių vertės, pagrįstai laikyta, kad jis tikrinamuoju laikotarpiu elektroniniuose kasos aparatuose neapskaitė 658361 Lt (784902 Lt – 126541 Lt) PVM apmokestinamų įplaukų.

39Aštuoniolika iš keturiasdešimt septynių (38 proc.) apklaustų UAB „Kamvila“ darbuotojų teigė, kad gavo neapskaitytą darbo užmokestį (t. 2. b. l. 110-129, 132-134, 135-149, 161-163 t. 3, b. l. 24-25).

40Mokesčių administratoriaus apskaičiavimais, šiems darbuotojams pareiškėjas išmokėjo 269943,13 Lt darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose neapskaityto darbo užmokesčio. Mokesčių administratorius pagal 18 pareiškėjo darbuotojų pateiktus paaiškinimus apie jiems išmokėtą darbo užmokestį ir šį darbo užmokestį pritaikius visiems kitiems tos pačios profesijos darbuotojams, apskaičiavo, kad pareiškėjas minėtiems darbuotojams tikrinamuoju laikotarpiu turėjo apskaičiuoti 558999,64 Lt priskaičiuotino darbo užmokesčio (t. 1, b. l. 187). Pareiškėjas darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiuose tikrinamuoju laikotarpiu minėtiems darbuotojams apskaitė 149579,42 Lt priskaičiuotino darbo užmokesčio. Mokesčių administratoriaus skaičiavimais, pareiškėjas darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose iš viso neapskaitė 409420,22 Lt (558999,64 Lt – 149579,42 Lt) priskaičiuotino darbo užmokesčio.

41Dėl mokesčių paskaičiavimo ir sankcijų taikymo

42Pareiškėjas nepateikė prieštaravimų dėl neteisingo mokesčių paskaičiavimo nuo mokesčių administratoriaus netiesioginiu būdu nustatytos mokestinės bazės.

43Netiesiogiai nustačius mokesčio bazę konstatuota, jog bendrovė neapskaitė 658 361 Lt PVM apmokestinamųjų įplaukų, dėl ko papildomai apskaičiuota 100 426 Lt PVM ir 35 136,57 Lt PVM delspinigių; konstatavus, kad bendrovė darbo užmokesčio žiniaraščiuose neapskaitė 409 420,22 Lt priskaičiuotino darbo užmokesčio, priskaičiuota 126 938 Lt GPM ir 49 466,72 Lt GPM delspinigių, 818 Lt įmokų į garantinį fondą, 323,17 Lt įmokų į garantinį fondą delspinigių, 139 262 Lt VSD įmokų. Taip pat paskirta 50 213 Lt PVM bauda, 63 469 Lt GPM bauda, 409 įmokų į garantinį fondą bauda ir 69 631 Lt VSD įmokų bauda.

44Pareiga mokėti paskaičiuotus mokesčius nurodyta PVM įstatymo 123 straipsnio 2 dalyje, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnyje, Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Delspinigių mokėjimą nustato MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

45Pareiškėjui buvo paskirtos maksimalaus dydžio baudos atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį – nelegaliai išmokėtas neapmokestintas darbo užmokestis ir neįtrauktas į pareiškėjo buhalterinės apskaitos registrus, nuslėptos gautos PVM apmokestinamos pajamos bei į tai, jog pareiškėjas nepripažįsta padaręs pažeidimus.

46Pagal PVM įstatymo 123 straipsnio 2 dalį, jeigu nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą, apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda. Baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, mokesčio mokėtojo kaltės formos ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą (123 straipsnio 4 dalis). PVM delspinigiai skaičiuojami pagal MAĮ. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalis numato, kad jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jei patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda. Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įmokos į Garantinį fondą administruojamos pagal MAĮ.

47Baudų dydis motyvuotas teisės aktuose išvardintomis aplinkybėmis, prašymo keisti baudų dydį pareiškėjas nepateikė, todėl baudos paliekamos mokesčių administratoriaus nustatyto dydžio.

48Dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose

49Pareiškėjas skunde neigia mokesčių apskaičiavimo pagrįstumą remdamasis tuo, kad jo atžvilgiu priimti nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose buvo panaikinti, nenustačius pažeidimo padarymo fakto bei pareiškėjo kaltės.

50Byloje pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-03-13 nutarimas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-08-17 nutartis, kuriais buvo nutraukta M.M. pagal ATPK 41-3 straipsnio 3 dalį iškelta administracinė byla to, kad laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2006-01-24 įmonės darbuotojams T. G., J. S., T. P., M. K., Ž. L. ir K. K. išmokėjo bendroje sumoje 22 199 Lt neapskaityto darbo užmokesčio. Galutiniu sprendimu ši byla buvo nutraukta dėl senaties termino praleidimo, todėl negalima laikyti, kad sprendimu byloje galėjo būti nustatytos prejudicinę galią turinčios aplinkybės.

51Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-02-28 nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje pagal M. M. skundą dėl Vilniaus apskrities VMI 2007-12-13 nutarimo panaikinimo, kuriuo jam pritaikyti ATPK 172-1 straipsnio 3 dalies ir 173-1 straipsnio 1 dalies nustatyta atsakomybė, taip pat nepasisakė dėl kaltinimo pagrįstumo. Minėta nutartimi byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo dėl netinkamo kaltinimų suformulavimo protokole. Be to, administracinių teisės pažeidimų bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo direktoriaus, kaip fizinio asmens, kaltės, bet ne dėl juridinio asmens mokestinių prievolių. Todėl minėtas pareiškėjo argumentas atmestinas.

52Pažymėtina, kad įrodinėjimo naštą tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo paskirsto MAĮ 67 straipsnis. Mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas (MAĮ 67 straipsnio 1 dalis). Šią pareigą mokesčių administratorius įvykdė priimdamas argumentuotus sprendimus, pateikdamas teismui atsiliepimą, kuriame išdėstė savo poziciją. Tuo tarpu pareiškėjas jokių duomenų ir argumentų, kodėl nesutinka su mokesčių administratoriaus padarytu paskaičiavimu, nepateikė. Išreiškė vien tik nesutikimą, tačiau iš esmės nemotyvavo kodėl nesutinka, nors teismo posėdžio metu buvo pasiūlyta pateikti konkrečius prieštaravimus. Tuo tarpu pagal MAĮ 67 straipsnio 2 dalį mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Taigi, ne tik mokesčių administratorius turi pareigą pagrįsti savo sprendimus, tačiau ir mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su aplinkybių ar dokumentų vertinimu, su rezultatu, turi pateikti argumentuotus prieštaravimus.

53Teismas, išnagrinėjęs mokestinio patikrinimo medžiagą, mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus argumentus daro išvadą, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 70 straipsniu ir 2004-05-24 Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymu Nr. VA-103 patvirtintomis mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėmis, jam suteiktą diskreciją apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą įgyvendino savo kompetencijos ribose ir ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus taikė teisingai. Dėl to Vilniaus apskrities VMI 2008-10-30 sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (21-26)-256-261 bei Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-01-29 sprendimas „Dėl UAB „Kamvila“ (į. k. ( - )) 2008-11-25 skundo“ Nr. 69-20 yra teisėti, jų naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

54Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,

Nutarė

55UAB „Kamvila“ skundą atmesti.

56Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėjas UAB „Kamvila“ skunde prašo teismo panaikinti Valstybinės... 4. Paaiškino, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos... 5. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apskrities VMI nesurinko pakankamai įrodymų,... 6. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos... 7. Nurodė, kad 2006 m. UAB „Kamvila“ direktoriui buvo surašyti... 8. Pareiškėjas nesutinka su perskaičiuotomis mokesčių sumomis už tariamai... 9. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime prašė pareiškėjo... 10. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, priimtas... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI atsiliepime nurodė,... 12. Skundas atmestinas.... 13. Faktinės aplinkybės... 14. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Vilniaus apskrities VMI atliko pareiškėjo... 15. Vilniaus apskrities VMI, išnagrinėjusi patikrinimo aktą ir pareiškėjo... 16. Nesutikdamas su Vilniaus apskrities VMI 2008-10-30 sprendimu Nr.... 17. Dėl teisės perskaičiuoti mokesčio bazę... 18. Ginčas šioje byloje kilo dėl mokesčio bazės nustatymo bei naujai... 19. Papildomai mokėtini mokesčiai buvo paskaičiuoti remiantis MAĮ 70... 20. Kiekvieno mokesčių mokėtojo bendrosios pareigos išdėstytos MAĮ, kurio 40... 21. Pridėtinės vertės, gyventojų pajamų mokesčių, valstybinio socialinio... 22. Dėl ūkinių operacijų įtraukimo į apskaitos registrus... 23. Mokesčio mokėtojo pareigos, susijusios su mokesčių apskaičiavimu,... 24. Analogiškai išdėstyta ir PVM įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, kurioje... 25. Įvykusias ūkines operacijas, kurios nebuvo apskaitytos elektroniniuose kasos... 26. Mokesčių administratoriaus atlikto patikrinimo medžiaga patvirtina, kad... 27. Papildomai mokesčių administratorius palygino pareiškėjo salonų, esančių... 28. Bendrovės darbuotojos (kirpėjos R. J., T. P., S. V., E. J., V. N.,... 29. Mokesčių administratoriaus apskaičiavimais, pareiškėjo teikiamose PVM... 30. Šios aplinkybės rodo, kad mokesčių administratorius turėjo vadą ir... 31. Dėl patikrinimo metu naudotų duomenų... 32. MAĮ 72 straipsnis leidžia mokesčių administratoriui mokesčius... 33. Mokesčių administratorius atsakė į pareiškėjo pateiktus duomenis dėl... 34. Dėl mokesčių bazės apskaičiavimo metodo ... 35. MAĮ 70 straipsnio 2 dalis nurodo, kad šio straipsnio įgyvendinimo tvarką... 36. Kaip matyti iš byloje esančių apklausos protokolų, aštuonios bendrovės... 37. Keturios iš aštuonių apklaustų pareiškėjo salonų administratorių (K.... 38. Tokie duomenys leidžia mokesčių administratoriui daryti išvadą, kad... 39. Aštuoniolika iš keturiasdešimt septynių (38 proc.) apklaustų UAB... 40. Mokesčių administratoriaus apskaičiavimais, šiems darbuotojams... 41. Dėl mokesčių paskaičiavimo ir sankcijų taikymo... 42. Pareiškėjas nepateikė prieštaravimų dėl neteisingo mokesčių... 43. Netiesiogiai nustačius mokesčio bazę konstatuota, jog bendrovė neapskaitė... 44. Pareiga mokėti paskaičiuotus mokesčius nurodyta PVM įstatymo 123 straipsnio... 45. Pareiškėjui buvo paskirtos maksimalaus dydžio baudos atsižvelgiant į... 46. Pagal PVM įstatymo 123 straipsnio 2 dalį, jeigu nustatoma, kad PVM mokėtojas... 47. Baudų dydis motyvuotas teisės aktuose išvardintomis aplinkybėmis, prašymo... 48. Dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose... 49. Pareiškėjas skunde neigia mokesčių apskaičiavimo pagrįstumą remdamasis... 50. Byloje pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-03-13 nutarimas bei... 51. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-02-28 nutartyje, priimtoje... 52. Pažymėtina, kad įrodinėjimo naštą tarp mokesčių administratoriaus ir... 53. Teismas, išnagrinėjęs mokestinio patikrinimo medžiagą, mokesčių... 54. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87... 55. UAB „Kamvila“ skundą atmesti.... 56. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...