Byla 2S-1249-590/2014
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo TEO LT, AB ieškinį atsakovui visuomeninei organizacijai „Vaikai – visuomenės dalis“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir

Nustatė

2Ieškovas TEO LT, AB kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ 14 468,30 Lt skolą už elektroninių ryšių paslaugas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovo atstovui prašant, teismas 2013-03-13 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino.

4Atsakovas visuomeninė organizacija „Vaikai – visuomenės dalis“ 2014-02-17 pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės bei ieškininį atmesti, nes atsakovas skolą yra sumokėjęs.

5Ieškovas TEO LT, AB atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prašo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti, nes minimas sprendimas už akių buvo priimtas 2013-03-13, o atsakovas praleido dvidešimties dienų terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Be to, yra suėjęs imperatyvus trijų mėnesių terminas pareiškimui dėl praleisto termino atnaujinimo pateikti. Pažymėjo, jog ieškovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami nepagrįsti argumentai, kurie negali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

6Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-03-18 nutartimi atsisakė tenkinti visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas nurodė, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Minimas sprendimas už akių buvo priimtas 2013-03-13, o atsakovas su pareiškimu kreipėsi į teismą 2014-02-17. Minėtas prašymo padavimo terminas yra naikinamasis, todėl teismas nebeturi galimybės jį atnaujinti. Teismas taip pat pažymėjo, jog net ir šios nutarties priėmimo dieną Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registras nurodo tą patį, kaip ir ieškovo ieškinyje nurodytą, atsakovo adresą (Vilniaus r. sav. Pagirių k.), o teisingo adreso nurodymas yra išimtinai atsakovo kompetencija. Teismas sutiko su ieškovo atsiliepime išdėstytu teiginiu, kad atsakovo nurodomų priežasčių galimas svarbumas dėl praleisto termino teisinės reikšmės nebeturi.

7Atskiruoju skundu atsakovas visuomeninė organizacija „Vaikai – visuomenės dalis“ prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-18 nutartį. Nurodo, kad atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, taip pat jis negavo jokių siųstų teismo procesinių dokumentų. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-18 nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

8Atskirasis skundas tenkinamas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

10Sprendimo už akių institutas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principų įgyvendinimo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008; kt.). Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). Vadinasi, neįgyvendinus teisės paduoti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nuo ieškovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teisė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

11Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-18 nutarties, teismas padarė išvadą, kad atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduotas pasibaigus trijų mėnesių naikinamajam terminui, todėl vadovaudamasis CPK 287 straipsnio 1 dalimi, teismas atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012). Taigi, tuo atveju, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris nebuvo tinkamai informuotas apie teismo procesą, CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių naikinamasis terminas prašymui peržiūrėti sprendimą už akių paduoti negali būti taikomas.

13Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas procesinius dokumentus atsakovui siuntė tik juridinių asmenų registre ir ieškinyje nurodytu adresu – Vilniaus r. sav., Pagirių k., tačiau teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nepatikrino ir net nebandė procesinius dokumentus atsakovui įteikti, išsiunčiant juos kitu atsakovo žinomu adresu, nurodytu ieškovo pateiktuose ieškinio prieduose (PVM sąskaitose-faktūrose, Telekomunikacijų paslaugų sutartyse ir kt.), t. y. atsakovo veiklos adresu Aušros Vartų g. 16/1, Vilnius. Laikytina, jog šiuo atveju bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų veiksmų, kad atsakovui procesiniai dokumentai būtų įteikti bei atsakovas būtų tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą teisminį procesą. Pastebėtina ir tai, jog pats ieškovas savo ieškinyje nurodė, kad jo nurodytas atsakovo adresas (Pagirių k., Vilniaus r.) yra vienintelis jam žinomas, bei prašė teismo, nepavykus įteikti procesinių dokumentų ieškinyje nurodytu adresu, šaukimą atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas minėtą ieškovo argumentą, kad jam nėra žinomi kiti atsakovo adresai, laiko melagingu. Pažymėtina, jog prie ieškinio pridėtuose dokumentuose, t. y. TEO LT, AB priklausančios galinės įrangos, įrengtos klientų patalpose, praradimo įforminimo aktuose, PVM sąskaitose-faktūrose, Telekomunikacinių paslaugų sutartyse ir kt., vienintelis atsakovo adresas yra nurodomas būtent Aušros Vartų g. 16/1, Vilnius, todėl ieškovui šis atsakovo adresas negalėjo būti nežinomas. Ieškovas savo ieškinyje šio adreso nenurodydamas, ir netgi teigdamas, jog jo nurodytas atsakovo adresas (Pagirių k., Vilniaus r.) yra vienintelis jam žinomas, elgėsi nesąžiningai, nesiekė teisingo ir visapusiško bylos išnagrinėjimo. Teismas šiuo atveju atlikęs tik formalų patikrinimą, realiai neįsitikinęs, kad tikrai nėra galimybės informuoti atsakovą apie teismo procesą, procesinius dokumentus išsiunčiant kitu, ne tik atsakovo registruotos buveinės, adresu, netinkamai taikė CPK 130 straipsnio nuostatas ir priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog atsakovas visuomeninė organizacija „Vaikai – visuomenės dalis“ nebuvo tinkamai informuotas apie teismo procesą, todėl CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių naikinamasis terminas prašymui peržiūrėti sprendimą už akių paduoti skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo dienos, šioje byloje negali būti taikomas. Nagrinėjamu atveju terminas paduoti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti atnaujintas.

14Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo dėl to, kad yra praleistas CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių naikinamasis terminas, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, neįvertino aplinkybių, susijusių su teismo pareigos tinkamai informuoti šalį apie teismo procesą įgyvendinimu, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014-03-18 nutartis panaikinama, terminas paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinamas bei byla perduodama pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

15Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

16panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį.

17Atnaujinti atsakovui visuomeninei organizacijai „Vaikai – visuomenės dalis“ terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

18Perduoti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai