Byla I-1562-406/2015
Dėl sprendimų panaikinimo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams J. B. ir advokatei Elvyrai Baltrušienei, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus atstovei Aušrai Marčiukaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,

Nustatė

2Pareiškėja skundu prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2014 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. P11-667 „Dėl E. B. našlės pensijos permokos nustatymo“, 2014 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. P11-700 „Dėl E. B. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6141 „Dėl 2014-06-10 skundo“.

3Pareiškėjos atstovai nurodo, kad su ginčijamais sprendimais nesutinka, mano, kad E. B. dėl be pagrindo paskirtos našlės pensijos nėra kalta. Pabrėžia, kad nors formaliai santuoka su J. B. ir buvo nutraukta, tačiau pareiškėja iki pat mirties gyveno su savo vyru, jį palaidojo, pastatė paminklą, prižiūrėjo jo kapą. Nurodo, kad prašymo skirti našlės pensiją pareiškėja pati nepildė, apie našlės pensijos skyrimui svarbias sąlygas (santuokos nutraukimą, naujos santuokos sudarymą), užkertančias kelią našlės pensijos gavimui, apie privalomai pateikiamus dokumentus taip pat ir galimas pasekmes, susijusias su permokėtos pensijos išskaitymu iš jos pensijos, informuota nebuvo. Pabrėžia, kad apgauti valstybės nesiekė, nei prašyme, nei Našlės pasižadėjime jokios tikrovės neatitinkančios informacijos nenurodė ir nurodyti negalėjo, nes šių dokumentų nepildė, rašysenos ekspertizės aktas patvirtina, jog šiuose dokumentuose ji nepasirašė, taigi informacijos teisingumo savo asmeniniais parašais nepatvirtino. Be to, prašymo pateikimo dieną E. B. labai sunkiai sirgo, po atliktos operacijos visiškai nevaikščiojo. Teigia, kad valstybinė socialinio draudimo pensija buvo permokėta ne dėl pareiškėjos (našlių pensijos gavėjos) kaltės, bet dėl pensiją skiriančios ir mokančios įstaigos pasyvių, aplaidžių veiksmų ir kaltės, todėl permokėtas dydis iš E. B. senatvės pensijos negali būti išieškomas, tuo labiau, kad atsakomybės perkėlimas silpnesnei šaliai – 91 metus sukakusiai moteriai neabejotinai pažeidžia ir objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus. Prašo skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamus sprendimus.

4Atsakovo atstovė su skundu nesutinka. Nurodo, kad E. B. 2002 m. kovo 6 d. VSDFV Prienų skyriui pateikė prašymą skirti našlės pensiją, kuriame nurodė, jog J. B. iki jo mirties buvo pareiškėjos sutuoktinis. Neturint pagrindo abejoti pareiškėjos sąžiningumu ir pateiktų dokumentų bei informacijos tikrumu, VSDFV Prienų skyriaus 2002 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 231 nuo J. B. mirties dienos pareiškėjai buvo skirta našlių pensija. Siekiant išvengti pensijų permokų, 2014 m. gegužės mėnesį VSDF valdyba įpareigojo teritorinius skyrius patikrinti kai kurių našlių pensijų paskyrimo teisėtumą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja, pateikdama prašymą skirti našlių pensiją, nuslėpę aplinkybę, jog santuoka su J. B. buvo nutraukta dar 1971 m. kovo 5 d., todėl 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu neteisėtai paskirtos našlės pensijos mokėjimą E. B. nutraukė, nes mirties dieną J. B. nebuvo pareiškėjos sutuoktinis. 2014 m. birželio 20 d. Alytaus skyrius priėmė sprendimą, kuriuo nustatė, kad laikotarpiu nuo 2002 m. vasario 25 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. E. B. susidarė 8854.89 Lt našlių pensijos permoka. Nustačius, kad našlių pensijos permoka susidarė dėl pareiškėjos kaltės, Alytaus skyrius, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 ir 2 d., 36 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, 2014 m. liepos 8 d. sprendimu nusprendė susidariusią našlių pensijos permoką išieškoti iš pareiškėjos senatvės pensijos po 20 procentų kas mėnesį. Daro išvadą, kad pareiškėja tyčia nuslėpė informaciją, turinčią lemiamos įtakos jos teisei į našlių pensiją nustatyti, todėl našlių pensija buvo paskirta neteisėtai ir pensijos permoka susidarė tik dėl pareiškėjos kaltės, todėl pareiškėjos ginčijami sprendimai teisėti ir pagrįsti. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5Skundas pagrįstas ir tenkintinas.

6Ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo dėl atsakovo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio (Alytaus) skyriaus sprendimų, priimtų dėl pareiškėjai permokėtos valstybinio socialinio draudimo našlio pensijos nustatymo bei susidariusios permokos išieškojimo, taip pat dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo, priimto ginčą išnagrinėjus ne teismo tvarka.

7Pažymėtina, jog pareiškėja, paduodama skundą teismui, neginčijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. PE SP3-2307 „Dėl E. B. našlių ir našlaičių pensijos mokėjimo nutraukimo“ (b.l. 30), kuriuo pareiškėjai nutrauktas našlių pensijos mokėjimas, taip pat iš esmės nekvestionavo faktinių aplinkybių ir jų įvertinimo tuo aspektu, jog ji neturėjo teisės į valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją, tačiau nesutiko su sprendimais dėl našlių pensijos permokos išskaičiavimo iš jos gaunamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, remdamasi tuo, jog minėta permoka susidarė ne dėl jos kaltės.

8Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo pensijos įstatymas (toliau – Pensijos įstatymas), Valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – Draudimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau Nuostatai).

9Pensijų įstatymo, galiojusio prašymo skirti našlių pensiją padavimo metu, 33 ir 34 straipsniuose buvo nustatyta, kad teisę gauti našlių pensiją turi mirusio asmens sutuoktinis, t. y. našlys ar našlė, atitinkantis kitas tame straipsnyje nustatytas sąlygas. Asmenys, nutraukę santuoką, nelaikomi sutuoktiniais, o po vieno iš jų mirties kitas nelaikomas našliu ir neturi teisės į našlių pensiją.

10Bylos duomenimis nustatyta, kad 2002 m. kovo 6 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Prienų skyriui pateikto prašymo Nr. 231 skirti našlių pensiją (b.l. 61,32) ir tos pačios dienos našlės pasižadėjimo (b.l. 73) pagrindu pareiškėjai E. B. 2002 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 231 nuo 2002 m. vasario 25 d. (J. B. mirties dienos) buvo skirta našlių pensija. Atsakovui pradėjus tikrinti našlių pensijų gavėjų našlių pensijų paskyrimo teisėtumą ir iš Civilinės metrikacijos skyriaus gautų duomenų pagrindu nustačius, kad pareiškėjos E. B. ir J. B. santuoka buvo nutraukta 1971 m. kovo 5 d. ir kad E. B. 2002 m. kovo 6 d. pateikdama prašymą skirti našlių pensiją už 2002 m. vasario 25 d. mirusį J. B., pateikė dokumentus, neatitinkančius tikrovę, vadovaudamasi Pensijų įstatymo 33, 34 straipsniais, 2014 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. P11-667 „Dėl E. B. našlės pensijos permokos nustatymo“ atsakovas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2002 m. vasario 25 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. susidarė 8854.89 Lt našlių pensijos permoka dėl išmokos gavėjos kaltės, nes kreipdamasi dėl našlių pensijos skyrimo nuslėpė aplinkybes, turinčias įtakos teisei į šią išmoką nustatyti. (b.l. 17). VSDFV Alytaus skyrius 2014 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. P11-700 „Dėl E. B. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“ nusprendė nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. išieškoti iš E. B. valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos po 20 procentų pensijos kiekvieną mėnesį iki valstybinio socialinio draudimo biudžetui bus atlyginta 8854.89 Lt dydžio valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permoka, susidariusi nuo 2002 m. vasario 25 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. dėl to, kad 1971 m. kovo 5 d. santuoka buvo nutraukta, o pareiškėja, prašydama skirti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją už 2002 m. vasario 25 d. mirusį vyrą J. B., nuslėpė šią aplinkybę ir tai turėjo įtakos nustatant teisę į valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją (b. 13).

11Pagal Draudimo įstatymo 18 straipsnį, juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų; išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos; jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka (2 dalis). Šio įstatymo 36 straipsnio, įtvirtinančio Fondo administravimo įstaigų teises, 6 dalis nustato, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl socialinio draudimo išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu.

12Teisėjų kolegija, vertindama Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų kompetenciją neteisėtai išmokėtų socialinio draudimo išmokų išieškojimo klausimu, pažymi, jog teisinis reguliavimas, įtvirtintas Draudimo įstatymo 18 straipsnyje bei 36 straipsnio 6 dalyje, taip pat Pensijų įstatymo 44 straipsnyje, aiškiai nustato, jog galimybė išieškoti iš socialinio draudimo išmokų gavėjo susidariusią atitinkamų išmokų permoką yra saistoma atitinkamos sąlygos – minėta permoka turi būti susidariusi dėl išmokų gavėjo kaltės. Pažymėtina, jog šis principas, kiek tai susiję su valstybinėmis socialinio draudimo pensijomis, yra neatsiejamas nuo Pensijų įstatymo 44 straipsnio 3 dalies, pagal kurią jeigu valstybinė socialinio draudimo pensija yra permokama dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, permokėtas dydis iš pensijos gavėjo neišieškomas. Pagal nagrinėjamoje administracinėje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, atsakovo nuomone, pareiškėjos kaltė pasireiškė būtent tuo, kad ji nuslėpė informaciją, jog neatitinka sąlygų, būtinų teisei į valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją įgyti, t. y. 2002 m. kovo 6 d. prašyme skirti našlių pensiją neteisingai nurodė ir patvirtino, jog J. B. iki jo mirties buvo jos sutuoktinis, nors ši santuoka buvo nutraukta dar 1971 m. kovo 5 d.

13Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 pažymėjo, jog teisė į pensiją, o būtent – jos turtiniai aspektai, sietini su asmens nuosavybės teise, o vertinant susidariusios socialinio draudimo išmokų permokos išieškojimo (išskaičiavimo) iš asmens gaunamų socialinio draudimo išmokų galimybę, pripažintina, jog sprendžiama dėl asmens teisių, kurioms pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija akcentavo, jog įgaliotai Fondo administravimo įstaigai sprendžiant klausimą dėl permokos išieškojimo iš asmens, būtina išsamiai, atidžiai ir rūpestingai nustatyti visas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, užtikrinus, be kita ko, suinteresuoto asmens teisę būti išklausytam. Priešingu atveju atitinkamas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu. Šioje byloje kolegija taip pat pabrėžė, kad sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti pakankamą asmens kaltę dėl susidariusios našlių pensijos permokos, viešojo administravimo institucijai keliami reikalavimai suponuoja tai, jog asmens kaltės buvimas turi būti itin atidžiai ir rūpestingai įvertintas, atsižvelgiant ne tik į objektyvias aplinkybes, dėl kurių susidarė atitinkama socialinio draudimo išmokų permoka ar asmens elgesio objektyvius požymius, tačiau ir asmens elgesio subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios, be kita ko, apsprendžiamos ir tokių asmenį individualizuojančių savybių, kaip amžius, išsilavinimas, patirtis ir pan. Kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, jog tais atvejais, kai asmens, kuriam buvo permokėtos atitinkamos išmokos, galima kaltė pasireiškia tuo, jog jis nepateikė atitinkamos informacijos ar duomenų, turi būti itin atidžiai įvertinta, ar yra pagrįstų ir pakankamų duomenų teigti, jog asmuo buvo informuotas ir/ar žinojo apie pareigą pateikti minėtus duomenis bei tai, jog šie duomenys yra esmingai reikšmingi atitinkamos socialinio draudimo išmokos paskyrimui, mokėjimui ar jos dydžiui, nes nesant tokių duomenų, tai galėtų būti pakankamas pagrindas išvadai apie nesąžiningumo asmens veiksmuose nebuvimą, taigi ir išvadai, jog asmuo nėra kaltas dėl permokos susidarymo. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje, be kita ko, pastebėjo, jog nurodytos išvados negali paneigti tai, kad pagal Valstybinio socialinio draudamo įstatymo 15 straipsnį (2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. IX-2535 redakcija), apdraustieji asmenys ir socialinio draudimo išmokų gavėjai socialinį draudimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laiku pateikti fondo administravimo įstaigoms teisingą informaciją, reikalingą socialiniam draudimui vykdyti, kadangi akivaizdu, jog minėtos pareigos vykdymas, ypač tais atvejais, kai asmuo ne pateikia tam tikrą neteisingą informaciją, o tam tikrų duomenų iš viso nepateikia, yra saistomas asmens žinojimo ir/ar galimybės žinoti apie būtinybę tokius duomenis pateikti, jų įtaką socialinio draudimo išmokų skyrimui ir pan.

14Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Prienų skyriui 2002 m. kovo 6 d. pareiškėjos vardu pateiktas prašymas skirti našlių pensiją. Kilus abejonei, ar prašyme skirti našlės pensiją ir Našlės pasižadėjime pasirašė pati pareiškėja, Lietuvos teismo ekspertizės centrui atlikus rašysenos ekspertizę, 2015 m. liepos 9 d. ekspertizės aktu Nr. 11-1149 (15) buvo nustatyta, kad šiame VSDFV Prienų skyriui pateiktame prašyme po eilute „Tvirtinu, kad pateikta informacija yra teisinga“, skiltyje „Parašas“, ir pateiktų dokumentų sąraše, po eilute „Prašau skirti pensiją remiantis pateikta informacija“. Skiltyje „Prašas“, E. B. vardu pasirašė ne E. B.. Minėtu ekspertizės aktu taip pat nustatyta, kad VSDFV Prienų skyriui pateiktame 2002 m. kovo 6 d. Našlės (našlio) pasižadėjime, eilutėje „(parašas)“, E. B. vardu pasirašė ne E. B. (b.l. 179-181). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, nustatytos ekspertų išvada, turi įrodomąją vertę (ABTĮ 57 str.) ir yra itin reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos kaltės nagrinėjamoje situacijoje. Minėto prašymo dėl pensijos skyrimo formoje yra dalis, skirta nurodyti asmens, pateikiančio prašymą dėl pensijos skyrimo, įsipareigojimus, kurią asmuo turi atskirai (be to, kad turi būti pasirašytas ir pats prašymas) pasirašyti, kurioje nurodyta: „Žinau, kad nepranešus apie aplinkybes, turinčias įtakos mano pensijos mokėjimui, permokėta pensijos suma bus išskaityta iš mano pensijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka. Tvirtinu, kad pateikta informacija yra teisinga.“ Našlės (našlio) pasižadėjime asmuo taip pat pasirašytinai patvirtina, kad nėra išsituokęs, išsiskyręs, kad suprato pasižadėjimo turinį. Atsižvelgdama į tai, jog nei prašymas, nei nurodyta dalis, kurioje įtvirtinti asmens, prašančio skirti pensiją, įsipareigojimai bei patvirtinimas dėl informacijos teisingumo, nei Našlės (našlio) pasižadėjimas pareiškėjos nepasirašyti, taip pat pirmiau nurodytus išaiškinimus, jog tais atvejais, kai permokos susidaro dėl to, kad asmuo nepraneša apie tam tikrą reikšmingą informaciją ar nepateikia tam tikrų duomenų, itin svarbu išsiaiškinti, ar asmuo žinojo apie tokios informacijos bei duomenų svarbą ir reikšmę socialinio draudimo išmokų skyrimui, mokėjimui ar apskaičiavimui, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju susiklosčiusioje situacijoje, nesant pakankamų ir patikimų duomenų, jog pareiškėja, faktiškai gyvendama kartu su J. B. iki jo mirties, žinojo apie faktinės aplinkybės dėl formalios ištuokos esminę įtaką klausimo dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo sprendimui (t. y. jog tai yra pagrindas neskirti šios pensijos ar jos mokėjimą nutraukti), nėra pagrindo pagrįstai išvadai, kad E. B., nepatvirtindama pateiktos informacijos (duomenų) teisingumo savo parašu, yra kalta dėl pateiktų duomenų neteisingumo ir susidariusios permokos.

15Tokia išvada lemia, jog pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnio 2 dalį bei Nuostatų 100 punktą, pareiškėjai permokėta valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos suma iš jos negali būti išieškoma, nes našlių pensijos permoka susidarė ne dėl pareiškėjos kaltės, todėl tiek ginčijamas VSDFV Alytaus skyriaus sprendimas dėl permokos išieškojimo, tiek ir VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. (6.5)I-6141 „Dėl 2014-06-10 skundo“ (b.l. 10,11) negali būti pripažinti teisėtais bei pagrįstais.

16Pareiškėja taip pat prašo panaikinti VSDFV Alytaus skyriaus 2014 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. P11-667„Dėl E. B. našlės pensijos permokos nustatymo“.

17Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Aiškindamas minėtą nuostatą, taip pat Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, pagal kurią skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai pažymi, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011, p. 254–264; 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011, p. 359–378 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, jog vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011, p. 359–378). Viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio įvertinimo kaip sprendimo, dėl kurio gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį.

18Kaip matyti iš pareiškėjo skundžiamo VSDFV Alytaus skyriaus 2014 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. P11-667 „Dėl E. B. našlės pensijos permokos nustatymo“ turinio, juo, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalimi ir 44 straipsnio 2 dalimi, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2002 m. vasario 25 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. susidarė 8854.89 Lt našlių pensijos permoka dėl išmokos gavėjos kaltės, nes kreipdamasi dėl našlių pensijos skyrimo nuslėpė aplinkybes, turinčias įtakos teisei į šią išmoką nustatyti. (b.l. 17). Taigi šiame sprendime atsakovas nustatė tam tikras aplinkybes – kad pareiškėjai neturint teisės į našlių pensiją, susidarė atitinkamo dydžio našlės pensijos permoka, taip pat kad permoka susidarė dėl pensijos gavėjos kaltės. Minėtu sprendimu, nors ir nurodyta atsakovo pozicija, jog tam tikra našlės pensijos permoka susidarė dėl pareiškėjos kaltės, nenustatytos jokios pareigos pareiškėjai, susijusios su minėtos permokos susidarymo faktu. Taigi šiuo sprendimu nesuformuluoti jokie viešojo administravimo institucijos, kompetentingos priimti sprendimus dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų išieškojimo, valdingi patvarkymai, juo nenustatytos, nepakeistos ir nepanaikintos pareiškėjos teisės ar pareigos, ir tai, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, jog nurodytas sprendimas savo esme tėra tarpinis sprendimas, nesukeliantis pareiškėjai materialinių teisinių pasekmių. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog nurodyta išvada negali būti vertinama kaip ribojanti ar paneigianti asmens teisių ir teisėtų interesų teisminės gynybos principą, kadangi argumentai dėl tokio pobūdžio sprendimo, jo galimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, gali būti reiškiami ir vertinami nagrinėjant ginčą dėl galutinio sprendimo (žr. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015).

19Tokiu būdu nurodyti argumentai lemia, jog VSDFV Alytaus skyriaus 2014 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. P11-667„Dėl E. B. našlės pensijos permokos nustatymo“ negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, todėl administracinės bylos dalis dėl šio sprendimo panaikinimo nutrauktina (ABTĮ 101 str. 1 p.).

20ABTĮ 44 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos ekspertams (ABTĮ 43 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėja į teismo specialią sąskaitą įmokėjo ekspertams mokėtiną sumą. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktos PVM sąskaitos faktūros (b.l. 182) matyti, kad ekspertizės kaina 241.62 Eur. Ši suma priteistina iš atsakovų pareiškėjos naudai.

21Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta bei vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 101 str. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

22Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2014 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. P11-700 „Dėl E. B. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“.

23Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6141 „Dėl 2014-06-10 skundo“.

24Administracinės bylos dalį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2014 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. P11-667 „Dėl E. B. našlės pensijos permokos nustatymo“ panaikinimo nutraukti.

25Priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos E. B. 241.62 Eur ekspertizės išlaidų.

26Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėja skundu prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo... 3. Pareiškėjos atstovai nurodo, kad su ginčijamais sprendimais nesutinka, mano,... 4. Atsakovo atstovė su skundu nesutinka. Nurodo, kad E. B.... 5. Skundas pagrįstas ir tenkintinas.... 6. Ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo dėl atsakovo –... 7. Pažymėtina, jog pareiškėja, paduodama skundą teismui, neginčijo... 8. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo... 9. Pensijų įstatymo, galiojusio prašymo skirti našlių pensiją padavimo metu,... 10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2002 m. kovo 6 d. Valstybinio socialinio... 11. Pagal Draudimo įstatymo 18 straipsnį, juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl... 12. Teisėjų kolegija, vertindama Valstybinio socialinio draudimo fondo... 13. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo... 15. Tokia išvada lemia, jog pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18... 16. Pareiškėja taip pat prašo panaikinti VSDFV Alytaus skyriaus 2014 m.... 17. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad... 18. Kaip matyti iš pareiškėjo skundžiamo VSDFV Alytaus skyriaus 2014 m.... 19. Tokiu būdu nurodyti argumentai lemia, jog VSDFV Alytaus skyriaus 2014 m.... 20. ABTĮ 44 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas... 21. Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta bei vadovaujantis... 22. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2014... 23. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės... 24. Administracinės bylos dalį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo... 25. Priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus... 26. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...