Byla A-822-2773-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

3dalyvaujant pareiškėjui A. R., atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. K., trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei R. M.,

4viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui A. R., dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra, NMA) su skundu (b. l. 1-3), kurį patikslino (b. l. 12-14) (toliau – ir skundas), kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimo dalį, kurioje Agentūros 2010 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. BR6-1352056 (toliau – ir Sprendimas) dėl kompleksinio paramos susiejimo sankcijos buvo panaikintas, t. y. pripažinti, kad Agentūros Sprendimo dalis, kurioje pareiškėjui pritaikytos sankcijos už Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (toliau – ir GAAB reikalavimai), nesilaikymą, yra teisėta ir tinkama.

8Atsakovas skunde nurodė, kad Komisijos sprendimas turėtų būti panaikintas, nes Komisija netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą sprendimą. Tvirtino, kad Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 metų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 (toliau – ir Taisyklės) 41.2 punkte nustatyta, kad dėl GAAB reikalavimų ir valdymo reikalavimų pažeidimo sankcijos taikomos atskiro Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo nustatyta tvarka. Ginčo atveju sankcijų skyrimo tvarką reglamentuoja Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 (toliau – ir Metodika), kurios 1 punkte numatyta, kad Metodikos pagrindinis tikslas yra nustatyti sankcijų dėl valdymo reikalavimų, GAAB reikalavimų ir Trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų nesilaikymo žemės ūkio veiklos subjektams, pateikusiems paraišką gauti tiesiogines išmokas ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas, tvarką. Atsakovas teigė, jog GAAB reikalavimų pažeidimai yra skirstomi į tyčinius ir netyčinius. Netyčinis reikalavimų pažeidimas apibrėžiamas kaip pareiškėjo per aplaidumą sukelti veiksmai, kai nepadaroma didelės žalos aplinkai, nesukeliama pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, o tyčinis reikalavimų pažeidimas apibrėžiamas kaip atvejis, susijęs su ketinimais neteisėtai gauti paramą, kai pareiškėjas sąmoningai neužtikrina net minimalios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba sąmoningai aktyviais veiksmais daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, taip pat atvejis, kai reikalavimų pakartotinis pažeidimas nustatomas po to, kai sankcijos, taikomos pareiškėjui už netyčinį reikalavimų pažeidimą dydis pasiekia 15 procentų ir pareiškėjas informuojamas, kad kitas reikalavimų pakartotinis pažeidimas bus laikomas tyčiniu. Metodikos 13 punkte apibrėžiami atvejai, kurie yra priskiriami tyčiniams reikalavimų pažeidimams. Kai pareiškėjo valdoje nustatomi Metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 punktuose nurodyti GAAB reikalavimų pažeidimai, jie jau yra automatiškai priskiriami tyčiniams, nesvarbu kokiame plote jie nustatyti, o plotas yra svarbus tik tuo atveju, kai yra nustatytas Metodikos 2 priedo 1 punkte nurodytas valdymo reikalavimo pažeidimas.

9Pareiškėjas A. R. su pateiktu skundu nesutiko ir prašė Agentūros skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė panaikinti sankcijas dėl išmokų už 2009 metus ir įpareigoti atsakovą perskaičiuoti jam priklausančias Europos Sąjungos išmokas.

10Atsiliepime į skundą (b. l. 22-25, 36-37) nurodė, kad 1998 metais ir 2000 metais Telšių apskrities viršininko sprendimais pareiškėjui buvo atkurta nuosavybės teisė į 6,64 ha (iš jų 6,47 ha žemės ūkio paskirties) ir 3,07 ha (iš jų 3,05 ha žemės ūkio paskirties) žemės sklypus, abu sklypai yra įregistruoti (valdos Nr. 1004205827) ir yra šalia vienas kito. Minėta žemė, pareiškėjo teigimu, yra prižiūrima, dirbama, o pastaruosius metus naudojama kaip ganyklos. Žemės sklypai yra pažymėti riboženkliais.

11Pareiškėjas nurodė, kad ginčo esmė yra deklaruoto ploto trūkumas, t. y. jis deklaravo 9,52 ha, o rasta 7,72 ha žemės ploto. Taigi, ploto trūkumas yra 1,8 ha. Dėl to buvo pritaikytos sankcijos ir nutraukta išmoka už 2009 m., pareiškėjas mano, kad jo dalyvavimas patikroje būtų sudaręs galimybes išsiaiškinti, kur yra sklypo ribos, kur riboženkliai, kas „pretenduoja“ į jo 3,07 ha plotą. Pastebėjo, kad skunde yra kalbama apie patikrą kontrolinio sklypo Nr. 210393-2557 lauke Nr. 1, o Telšių skyriaus tarnautojos nuolatos mini kontrolinio sklypo Nr. 210393-5257 lauką Nr. 1. Be to, rašoma, kad patikros metu bloko 211393-1069 lauke Nr. 1 rasta 8,28 ha (skirtumas 1,24 ha), vietoje deklaruoto 9,52 ha ploto. Pareiškėjui kyla klausimas, kieno žemėje atsakovas rado neatitikimus GAAB reikalavimams. Valdoje 10044205827 jam priklauso 9,71 ha (dirbamos 35,6 balo našumo 9,52 ha) ir pareiškėjas ją ir deklaruoja norėdamas gauti paramą. Atmetus 3,07 ha žemės plotą, kuris neįskaitytas į deklaruotą 9,52 ha sklypą, gaunama, kad patikros metu nustatytame 7,72 ha žemės plote, jam tepriklauso 6,64 ha sklypas. Pareiškėjas nurodo, jog esant vietoje yra nesunku pastebėti, kad tai VŽF žemė su savo krūmais, augančiais medžiais, piktžolėmis. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nenaudoja chemikalų, yra ekologiškos aplinkos šalininkas, žemė kas keletą metų buvo ariama, apsėjama, 2009 metais kaimynams leido ganyti gyvulius, 2009 metų rudenį žemė buvo suarta, o 2010 metais pavasarį nukultivuota. Pareiškėjas akcentavo, kad nesutinka su Sprendimu ir Komisijos sprendimu, todėl prašo panaikinti sankcijas dėl išmokų už 2009 metus ir įpareigoti atsakovą perskaičiuoti jam priklausančias Europos Sąjungos išmokas.

12Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Žemės ūkio ministerija) su pateiktu atsakovo skundu sutiko ir prašė atsakovo Agentūros skundą patenkinti.

13Atsiliepime į skundą (b. l. 32-34) nurodė, kad GAAB reikalavimų pažeidimai į tyčinius ir netyčinius nėra skirstomi remiantis nustatytu pažeidimo plotu. Metodikos 2 punkte yra nustatyta, kad tyčinis reikalavimų pažeidimas yra atvejis, susijęs su ketinimais neteisėtai gauti paramą, kai pareiškėjas sąmoningai neužtikrina net minimalios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba aktyviais veiksmais sąmoningai daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, taip pat atvejis, kai reikalavimų pakartotinis pažeidimas nustatomas po to, kai sankcijos, taikomos pareiškėjui už netyčinį reikalavimų pažeidimą, dydis pasiekia 15 procentų ir pareiškėjas informuojamas, kad kitas reikalavimų pakartotinis pažeidimas bus laikomas tyčiniu. Netyčiniu reikalavimų pažeidimu laikomi pareiškėjo per aplaidumą sukelti veiksmai, kai nepadaroma didelės žalos aplinkai, nesukeliama pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai. Metodikos 4 punkte nustatyta, kad patikros vietoje arba administracinės patikros metu nustatytas reikalavimų pažeidimas įvertinamas ir sankcijų dydis nustatomas pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus. Taip pat pažeidimas įvertinamas pagal pasikartojimo kriterijų, nustatant, ar reikalavimų pažeidimas yra pakartotinis, tyčinis ar netyčinis. Tokia pat tvarka nustatyta ir 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 73/2009, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiame reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiame reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL 2009 L 30, p. 16) (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 73/2009).

14Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 73/2009 23 straipsniu ir 24 straipsnio 1 dalimi, tokiais atvejais, kai nesilaikoma teisės aktais nustatytų valdymo arba geros žemės ūkio bei aplinkosaugos būklės reikalavimų ir reikalavimų buvo nesilaikoma dėl veiksmų arba neveikimo, kurie tiesiogiai priskiriami ūkininkui, atsižvelgiama į nustatyto pažeidimo sunkumą, mastą, pastovumą ir pasikartojimą. Metodikos 13 punkte reglamentuojami atvejai, kurie yra priskiriami prie tyčinių reikalavimų pažeidimų, t. y. Metodikos 1 priedo 4, 6, 8, 9 punktuose nurodytų GAAB reikalavimų pažeidimai. Žemės ūkio ministerija pažymėjo, kad su lauko plotu yra siejamas tik 1 Metodikos priedo 2 punkte nurodytas GAAB reikalavimų pažeidimas (ganyklos arba pievos, taip pat daugiametės ganyklos arba pievos turi būti geros agrarinės būklės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos, soduose ar uogynuose, kurių tarpueiliuose laikoma veja ar pieva, turi būti laikomasi šiame punkte nurodytų šienavimo ar ganymo terminų) (Metodikos 7.3 ir 13.3 p.). Visi kiti Metodikos 1 priede nurodomi GAAB reikalavimų pažeidimai, įvertinant juos kaip tyčinius arba netyčinius, su plotu nesiejami. Žemės ūkio ministerija mano, kad Metodikoje aiškiai nustatyta ir teisės normomis apibrėžta, koks GAAB reikalavimų pažeidimas laikomas tyčiniu ar netyčiniu, o sankcijos dydis atitinkamai padidinamas ar sumažinamas įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo, poveikio ir trukmės kriterijus pagal Metodikos 1 priedą. Taip pat laiko, kad Agentūra taikė Metodikos nuostatas teisėtai ir pagrįstai.

15II.

16Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 3 d. sprendimu nutarė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad iš Komisijos byloje esančių rašytinių įrodymų (Komisijos byla, b. l. 6-70) matyti, kad pareiškėjas 2009 m. gegužės 28 d. Agentūrai pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos Kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (reg. Nr. 9-1004205827-A1-1) (toliau – ir Paraiška), pagal kurią deklaravo 9,52 ha plotą tiesioginėms išmokoms gauti.

17Agentūros Kontrolės departamento Telšių skyrius 2009 m. liepos 20 d. ir 2009 m. liepos 22 d. atliko Paraiškos patikrą vietoje ir surašė Paraiškos patikros vietoje ataskaitą Nr. 9-1004205827-A1-1, kurioje nurodė, kad lauko Nr. 1 (bloko Nr. 210393-5257) deklaruotas plotas – 9,52 ha, o faktinis plotas yra 7,72 ha; su pareiškėju susisiekti nepavyko, todėl patikra atlikta jam nedalyvaujant; ganyklų-pievų masyve skiriamųjų ženklų nėra; ribos nepažymėtos; riboženklių nėra; patikra nepozityvi. NMA Kontrolės departamento Telšių skyrius 2009 m. rugpjūčio 18 d. atliko Paraiškos patikrą vietoje ir surašė Kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaitą Nr. 9-1004205827-A1-1, kurioje nurodė, kad patikros metu laukas buvo aptvertas elektriniu piemeniu ir nuganytas, tačiau daugelyje vietų pradėję augti krūmai bei medeliai; patikra nepozityvi; pareiškėjas patikroje nedalyvavo. Byloje nustatyta ir tai, kad 2010 m. birželio 1 d. raštu Nr. BR6-1352056 (Sprendimu) Agentūra informavo pareiškėją, kad pagal Paraiškoje pateiktus duomenis jam yra skiriama 650,92 litų dydžio galutinė paramos suma (3 754,98 litų dydžio parama ir 3 104,06 litų dydžio sankcija). Pareiškėjui šiame rašte taip pat paaiškino, kad pareiškėjo deklaruotas plotas pagrindinei išmokai gauti nuo faktinio skiriasi daugiau nei 20 procentų, todėl pagal Taisyklių 41.1.2 punktą išmokos pagrindinė dalis einamaisiais metais nemokama, taip pat pareiškėjo valdoje nustatytas tyčinis GAAB reikalavimų nesilaikymas, todėl parama vadovaujantis Metodika jam sumažinta 19 procentų.

182010 m. birželio 10 d. raštu Nr. BR6-(11.13)-3529 Agentūra atsakė į pareiškėjo 2010 m. gegužės 25 d. prašymą ir informavo, kad pagal Taisyklių 49 punktą ir 57 punktą už Paraiškoje, žemėlapių fragmentuose bei kituose dokumentuose pateiktus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai, o teisė į išmoką neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios, kurių pareiškėjas negalėjo numatyti, tokiais atvejais pareiškėjas per 10 darbo dienų nuo tada, kai atsiranda tokia galimybė, praneša raštu Agentūrai apie minėtas aplinkybes kartu pateikdamas tai įrodančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie sudarytų pagrindą peržiūrėti Paraiškos vertinimo rezultatus, jo prašymas panaikinti sankcijas negali būti tenkinamas.

19Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą, skundžiamu sprendimu A. R. skundą patenkino iš dalies – panaikino Sprendimo dalį dėl kompleksinio paramos susiejimo sankcijos (152,69 litų), o kitą skundo dalį atmetė.

20Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, neteisingu deklaravimu laikomas didesnio žemės ūkio naudmenų ar pasėlių ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas, visais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 procentų paramos paraiškoje deklaruoto ploto (4 p.). Kai yra nustatomas didesnis nei 0,5 procento arba 1 ha, bet ne daugiau nei 20 procentų ploto tyčinis neteisingas deklaravimo atvejis, pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotą einamaisiais metais nemokama (41.1.4 p.). Taisyklių 41.1 ir 42 punktuose nustatytos sankcijos netaikomos, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad klaidingi duomenys pateikti ne dėl jo kaltės. Minėtuose punktuose nustatytos sankcijos netaikomos toms paramos paraiškos dalims, apie kuriose esančias klaidas pareiškėjas raštu praneša Agentūrai, jeigu pastaroji pareiškėjo nebuvo informavusi apie ketinimą atlikti patikrą vietoje ir dar nebuvo pranešusi pareiškėjui apie paraiškoje aptiktas klaidas. Gavus iš pareiškėjo minėtą informaciją paraiškos duomenys tikslinami atsižvelgiant į esamą padėtį (43 p.). Agentūra, nustačiusi deklaruoto ploto ar kitų paraiškos duomenų neatitikimus, raštu ar elektroniniu paštu (jei pareiškėjas pateikė sutikimą būti informuotas šiuo būdu) informuoja pareiškėją apie nustatytus neatitikimus arba perduoda minėtą informaciją savivaldybei, kur pareiškėjas yra pateikęs paraišką, taip pat skelbia minėtą informaciją informaciniame portale, gavusi visus reikiamus duomenis, apskaičiuoja galutinę išmokos sumą ir baigusi administruoti paraišką raštu arba elektroniniu paštu praneša pareiškėjui (jei pareiškėjas pateikė sutikimą būti informuotas šiuo būdu informuoja pareiškėją apie jam apskaičiuotas išmokas bei pritaikytas sankcijas (Taisyklių 34 34.14 ir 34.16 p.).

21Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir MPŪV taisyklės) 3 punkte nustatytos analogiškos nuostatos dėl neteisingo deklaravimo. Minimų taisyklių 5.4 punkte nustatyta, kad žemės ūkio naudmenose už kurias prašo išmokų pareiškėjai privalo laikytis GAAB reikalavimų. Sankcijos dėl neteisingo deklaravimo skaičiuojamos remiamos grupės lygiu, kai deklaruotas plotas viršija faktinį nuo 3 procentų iki 30 procentų, einamaisiais metais parama pagal atitinkamą priemonę mokama už faktinį plotą, sumažintą dvigubu deklaruoto ir faktinio plotų skirtumo dydžiu (31.3.1 p.). Sankcijos netaikomos, jei nustatytų reikalavimų ir apribojimų nesilaikoma dėl nenugalimos jėgos (force majeure) atvejų (33 p.).

22Pagal GAAB reikalavimų 1.2 ir 1.4 punktus ganyklos, daugiametės ganyklos arba pievos turi būti geros būklės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki rugpjūčio 1 d. turi būti bent kartą nuganytos) arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos (žalioji masė šienavimo metu gali būti susmulkinta ir tolygiai paskleista ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose), ariamoje žemėje bei pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose neturi būti medžių ir krūmų, išskyrus pavienius medžius, kurie yra tradicinio kraštovaizdžio dalis.

23Remiantis Metodika Agentūros apskaičiuotu sankcijos dydžiu mažinamos visos pareiškėjo išmokos pagal priemones, kurioms taikomi paramos reikalavimai, tame tarpe pagal priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (5.2 p.). Tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriami atvejai, kai pareiškėjo valdoje nustatomi Metodikos 1 priedo 4, 5, 6, 8 punktuose nurodytų GAAB reikalavimų pažeidimai bei Metodikos 2 priedo 1 punkte nurodytas valdymo reikalavimo pažeidimas, kai pažeidimų plotas sudaro daugiau nei pusę faktinio lauko ploto, ir 2, 3, 9 ir 14 Metodikos punktuose nurodytų valdymo reikalavimų pažeidimai (13 p.).

24Teismas nurodė, kad GAAB reikalavimų pažeidimai į tyčinius ir netyčinius yra skirstomi remiantis nustatytu tokių pažeidimų plotu. Reikalavimų pažeidimo plotu yra laikoma paramos paraiškoje nurodyto atskiro lauko, už kurį žemės ūkio veiklos subjektas prašo išmokų ir kuriame nustatytas bent vieno iš geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės ar valdymo reikalavimų pažeidimas, ploto dalis (Metodikos 2 p.). GAAB reikalavimų pažeidimu vadovaujantis Metodika yra laikomas ne visas lauko, kuriame jie buvo nustatyti, plotas, o tik konkreti nustatyta šio lauko ploto dalis. Pagal tai, ar pažeidimas buvo tyčinis ar netyčinis, pareiškėjų atžvilgiu yra taikomos sankcijos (Metodikos 7 ir 10 p.), kurių dydžiai skiriasi.

25Byloje teisėjų kolegija darė išvadą, kad Komisija, įvertinusi tai, kad Agentūra rėmėsi būtent patikros vietoje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o pareiškėjas NMA nepateikė jokių papildomų dokumentų ar paaiškinimų dėl Paraiškos duomenų pasikeitimo (Taisyklių 30 p.), nenurodė aplinkybių, kuriomis remiantis būtų daryti išvadą, kad jis yra nekaltas dėl Paraiškoje nurodytų duomenų ir faktiškai nustatytų aplinkybių neatitikimo (Taisyklių 43 p.), ar kad 2009 m. liepos 20-22 d. Paraiškos patikros ataskaitoje nurodyti duomenys yra neteisingi, padarė pagrįstą išvadą, kad Agentūra neturėjo pagrindo abejoti ir neatsižvelgti į patikros vietoje metu nustatytas aplinkybes. Be to, kadangi deklaruotas laukas viršijo faktinį 18,90 procentų, Agentūra pagrįstai nusprendė nemokėti pagrindinės išmokos už ūkio naudmenų plotą einamaisiais metais. Deklaruotas plotas viršijo faktinį nuo 3 iki 30 procentų, todėl pagrįstai pagal MPŪV taisyklių 31.3.1 punktą paramą skyrė už faktinį plotą (7,72 ha), dvigubu deklaruoto ir faktinio plotų skirtumo dydžiu (1,80*2=3,60 ha). Be kita ko, Komisija skundžiamu sprendimu teisėtai konstatavo ir tai, kad atsakovas nors pareiškėjo atžvilgiu nustatė tyčinį GAAB reikalavimų nesilaikymą, t. y. kad pareiškėjas GAAB reikalavimų 1.4 punkto nuostatų nesilaikė daugiau nei pusėje faktinio lauko ploto, tačiau tokio savo teiginio jis nepagrindė objektyviai nustatytomis aplinkybėmis, t. y. Sprendime nenurodė, kokį konkretų plotą užima pareiškėjo lauke aptikti medžiai ir krūmai, nepateikė tokio ploto skaičiavimų, šios aplinkybės nebuvo nurodytos ir 2009 m. rugpjūčio 18 d. patikros vietoje ataskaitoje, bei padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo nurodytas teiginys, kad daugelyje vietų pradėję augti krūmai bei medeliai, neleidžia spręsti apie tai, kad pažeidimų plotas nagrinėjamu atveju sudarė daugiau nei pusę faktinio lauko ploto. Kadangi tik tikslus nustatytų pažeidimų (lauko dalies) plotas lemia konkrečią pareiškėjui taikomą sankciją ir jos piniginį dydį, o Agentūra Sprendime pareiškėjui tokio ploto nenurodė, Komisija pagrįstai nusprendė, kad Sprendimas šioje dalyje nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl šią Sprendimo dalį panaikino.

26III.

27Agentūra apeliaciniu skundu (b. l. 54-56) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, t.y. Agentūros 2010 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. BR6-1352056 dalį dėl kompleksinės paramos susiejimo sankcijos (152,69 litų) pripažinti teisėta ir pagrįsta ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas. Agentūra nesutinka su teismo sprendime konstatuota nuostata, kad „GAAB reikalavimų pažeidimai į tyčinius ir netyčinius yra skirstomi remiantis nustatytu tokių pažeidimų plotu. Reikalavimų pažeidimo plotu yra laikoma paramos paraiškoje nurodyto atskiro lauko, už kurį žemės ūkio veiklos subjektas prašo išmokų ir kuriame nustatytas bent vieno iš geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės ar valdymo reikalavimų pažeidimas, ploto dalis“.

28Agentūra teigia, kad Metodikos 2 punkte apibrėžiamas tyčinis reikalavimų pažeidimas kaip atvejis, susijęs su ketinimais neteisėtai gauti paramą, kai pareiškėjas sąmoningai neužtikrina net minimalios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba sąmoningai aktyviais veiksmais daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, taip pat atvejis, kai reikalavimų pakartotinis pažeidimas nustatomas po to, kai sankcijos, taikomos pareiškėjui už netyčinį reikalavimų pažeidimą, dydis pasiekia 15 procentų ir pareiškėjas informuojamas, kad kitas reikalavimų pakartotinis pažeidimas bus laikomas tyčiniu. Netyčinis reikalavimų pažeidimas apibrėžiamas kaip pareiškėjo per aplaidumą sukelti veiksmai, kai nepadaroma didelės žalos aplinkai, nesukeliama pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai. Taip pat Metodikos 4 punkte numatyta, kad patikros vietoje arba administracinės patikros metu nustatytas reikalavimų pažeidimas įvertinamas ir sankcijų dydis nustatomas pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus. Taip pat pažeidimas įvertinamas pagal pasikartojimo kriterijų, nustatant, ar reikalavimų pažeidimas yra pakartotinis, tyčinis ar netyčinis. Tokia pat tvarka nustatyta ir Reglamente (EB) Nr. 73/2009. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 73/2009 23 straipsniu ir 24 straipsnio 1 dalimi, tokiais atvejais, kai nesilaikoma teisės aktais nustatytų valdymo arba geros žemės ūkio bei aplinkosaugos būklės reikalavimų, ir reikalavimų buvo nesilaikoma dėl veiksmų arba neveikimo, kurie tiesiogiai priskiriami ūkininkui, atsižvelgiama į nustatyto pažeidimo sunkumą, mastą, pastovumą ir pasikartojimą.

29Metodikos 13 punkte apibrėžiami atvejai, kurie yra priskiriami tyčiniams reikalavimų pažeidimams. Minėtos Metodikos 13.1 punkte numatyta, kad „kai pareiškėjo valdoje nustatomi Metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 punktuose nurodytų GAAB reikalavimų pažeidimai bei Metodikos 2 priedo 1 punkte nurodytas valdymo reikalavimo pažeidimas, kai pažeidimų plotas sudaro daugiau kaip pusę faktinio lauko ploto, ir 2, 3, 9 ir 14 Metodikos punktuose nurodytų valdymo reikalavimų pažeidimai“, yra laikoma tyčiniu reikalavimų pažeidimu.

30Agentūra teigia, kad atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas matyti, kad, kai pareiškėjo valdoje nustatomi Metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 punktuose nurodyti GAAB reikalavimų pažeidimai, jie jau yra automatiškai priskiriami tyčiniams, nesvarbu kokiame plote jie nustatyti, o plotas yra svarbus tik tuo atveju, kai yra nustatytas Metodikos 2 priedo 1 punkte nurodytas valdymo reikalavimo pažeidimas. Metodikoje aiškiai nustatyta ir teisės normomis apibrėžta, koks GAAB reikalavimų pažeidimas laikomas tyčiniu ar netyčiniu, o sankcijos dydis atitinkamai padidinamas ar sumažinimas įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo, poveikio ir trukmės kriterijus pagal Metodikos 1 priedą.

31Pareiškėjas A. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 66-67) prašo panaikinti Agentūros pritaikytas sankcijas ir privesti išmokėti jam priklausančias Europos Sąjungos lėšas. Atsiliepime yra nurodoma, kad patikrų metu jis nedalyvavo ir nesupranta, kaip gali trūkti žemės ploto.

32Pareiškėjas teigia, kad 2005 metų birželio 30 d. jis raštu kreipėsi į NMA vadovybę. 2005 m. liepos 21 d. gautame atsakyme Nr. BR6-(1.14)-4779 nieko nekalbama apie papildomą patikrą vietoje, o tik teoriškai išdėstoma Metodika, pagal kurią taikomos sankcijos. Gavus pranešimą apie tai, kad kontroliniame žemės sklype Nr. 2010393-2557 esančiame lauke Nr. 1 2009 m. liepos 20 d. patikros metu vietoje deklaruoto 9,52 ha rastas 7,72 ha plotas, kilo klausimas, kodėl vieną kartą jo valda randasi bloke Nr. 211393-1069 lauko Nr. l (pagal 2004 m. lapkričio 19 d. patikrą), kitą kartą – kontroliniame sklype Nr. 210393-2557 arba net bloke Nr. 210393-5257.

33Pareiškėjas nurodo, kad jis kreipėsi į NMA Telšių skyriaus kontrolės poskyrio vedėją Smalenskienę, kuri geranoriškai pareiškė, kad patikros medžiaga jau išsiųsta ir pasiūlė nuvykti į Vilnių ir ten išsiaiškinti. Vilniuje valdininkas, paskubomis peržvelgęs jo pateiktus dokumentus, pareiškė, kad patikros rezultatai bus svarstomi ir Komisija viską nuspręs, taip pat geranoriškai patarė vykti į Telšius ir ten vietoje išsiaiškinti. Jis taip ir padarė. NMA Telšių skyriaus vedėjas Čekanauskas išklausęs pareiškėjo pretenzijas paskyrė pareigūną vykti į valdą ir kartu išsiaiškinti. Tik tada paaiškėjo, kad 2000 metais grąžintas 3,07 ha žemės sklypas yra neįskaičiuojamas į deklaruotą bendrą 9,52 ha plotą, o 6,47 ha sklypo bazėje „suformuotas“ 7,72 ha plotas „neatitinkantis GAAB reikalavimų“, į kurį pateko dalis kaimyno (Nr.73) žemės ploto ir dalis gerokai apleisto VŽF ploto (bendroje sumoje 1,25 ha).

342010 m. balandžio 13 d. ir 2010 m. gegužės 25 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į NMA direktorių, išdėstė esamą situaciją, nurodė, kad, kilus įtarimams kreipėsi į Telšių rajono žemėtvarkos skyrių, prašė netaikyti jam sankcijų.

35Pareiškėjas nurodo, kad jo netenkina Komisijos ir teismo konstatavimai, esą „pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie sudarytų pagrindą peržiūrėti paraiškos vertinimo rezultatus“. Pareiškėjas teigia, kad jis pateikė žemės grąžinimo dokumentus, žemė yra įforminta valstybės įmonėje Registrų centras, taip pat yra Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos apie pastoviai mokamus valstybei žemės mokesčius, pagaliau Nacionalinės žemės tarnybos pateikti žemės ribų valdų paženklinimo abrisai yra pagrindas tikėti, kad 3,05 ha ir 6,47 ha žemės ūkio paskirties sklypai egzistuoja, o apie jų būklę (t.y. ar atitinka žemės ūkio naudmenų GAAB reikalavimus) tegu vietoje sprendžia speciali komisija.

36Žemės ūkio ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 68-70) prašo Agentūros skundą tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

37Žemės ūkio ministerija nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir materialinės teisės normas ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Žemės ūkio ministerija teigia, kad teismas sprendime nurodo, kad įvertinus Metodikos nuostatas, matyti, jog GAAB reikalavimai į tyčinius ir netyčinius yra skirstomi remiantis nustatytu pažeidimų plotu, o reikalavimų pažeidimo plotu yra laikoma paramos paraiškoje nurodyto atskiro lauko, už kurį žemės ūkio veiklos subjektas prašo išmokų ir kuriame nustatytas bent vieno iš geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės ar valdymo reikalavimų pažeidimas, ploto dalis (Metodikos 2 p.). Žemės ūkio ministerija pažymėjo, kad GAAB reikalavimų pažeidimai į tyčinius ir netyčinius nėra skirstomi remiantis nustatytu pažeidimo plotu. Metodikos 2 punkte yra numatyta, kad tyčinis reikalavimų pažeidimas – atvejis, susijęs su ketinimais neteisėtai gauti paramą, kai pareiškėjas sąmoningai neužtikrina net minimalios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba aktyviais veiksmais sąmoningai daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, taip pat atvejis, kai reikalavimų pakartotinis pažeidimas nustatomas po to, kai sankcijos, taikomos pareiškėjui už netyčinį reikalavimų pažeidimą, dydis pasiekia 15 procentų ir pareiškėjas informuojamas, kad kitas reikalavimų pakartotinis pažeidimas bus laikomas tyčiniu. Netyčiniu reikalavimų pažeidimu laikomi pareiškėjo per aplaidumą sukelti veiksmai, kai nepadaroma didelės žalos aplinkai, nesukeliama pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai.

38Metodikos 4 punkte nustatyta, kad patikros vietoje arba administracinės patikros metu nustatytas reikalavimų pažeidimas įvertinamas ir sankcijų dydis nustatomas pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus. Taip pat pažeidimas įvertinamas pagal pasikartojimo kriterijų, nustatant, ar reikalavimų pažeidimas yra pakartotinis, tyčinis ar netyčinis. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 73/2009 23 ir 24 straipsnio 1 dalimi tokiais atvejais, kai nesilaikoma teisės aktais nustatytų valdymo arba geros žemės ūkio bei aplinkosaugos būklės reikalavimų, ir reikalavimų buvo nesilaikoma dėl veiksmų arba neveikimo, kurie tiesiogiai priskiriami ūkininkui, atsižvelgiama į nustatyto pažeidimo sunkumą, mastą, pastovumą ir pasikartojimą. Be to, Metodikos 13 punkte yra numatyti atvejai, kurie yra priskiriami prie tyčinių reikalavimų pažeidimų, t. y. Metodikos 1 priedo 4, 6, 8, 9 punktuose nurodytų GAAB reikalavimų pažeidimai.

39Žemės ūkio ministerija pažymi, kad su lauko plotu yra siejamas tik 1 Metodikos 2 punkte nurodytas GAAB reikalavimų pažeidimas („ganyklos arba pievos, taip pat daugiametės ganyklos arba pievos turi būti geros agrarinės būklės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos, soduose ar uogynuose, kurių tarpueiliuose laikoma veja ar pieva, turi būti laikomasi šiame punkte nurodytų šienavimo ar ganymo terminų“) (Metodikos 7.3 ir 13.3 punktai). Visi kiti Metodikos 1 priede nurodomi GAAB reikalavimų pažeidimai, įvertinant juos kaip tyčinius arba netyčinius, su plotu nesiejami.

40Teisėjų kolegija

konstatuoja:

41IV.

42Apeliacinis skundas atmestinas.

43Byloje nustatyta, jog 2010 m. birželio 1 d. raštu Nr. BR6-1352056 (toliau – ir Sprendimas) Agentūra informavo pareiškėją, kad pagal Paraiškoje pateiktus duomenis jam yra skiriama 650,92 litų dydžio galutinė paramos suma (3 754,98 litų dydžio parama ir 3 104,06 litų dydžio sankcija). Pareiškėjui šiame rašte taip pat paaiškino, kad pareiškėjo deklaruotas plotas pagrindinei išmokai gauti nuo faktinio skiriasi daugiau nei 20 procentų, todėl pagal Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 metų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 (toliau – ir Taisyklės) 41.1.2 punktą išmokos pagrindinė dalis einamaisiais metais nemokama, taip pat pareiškėjo valdoje nustatytas tyčinis GAAB reikalavimų nesilaikymas, todėl parama vadovaujantis Metodika jam sumažinta 19 procentų.

44Vyriausiosios administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą dėl Agentūros Sprendimo, skundžiamu sprendimu A. R. skundą patenkino iš dalies – panaikino Sprendimo dalį dėl kompleksinio paramos susiejimo sankcijos (152,69 litų), o kitą skundo dalį atmetė. Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra minėtos Komisijos sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų plotus mokėjimas ir sankcijų už GAAB reikalavimų nesilaikymą taikymas.

45Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir MPŪV taisyklės), 5.4 punkte nustatyta, kad žemės ūkio naudmenose už kurias prašo išmokų pareiškėjai privalo laikytis GAAB reikalavimų.

46Agentūra apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota nuostata, kad „GAAB reikalavimų pažeidimai į tyčinius ir netyčinius yra skirstomi remiantis nustatytu tokių pažeidimų plotu. Reikalavimų pažeidimo plotu yra laikoma paramos paraiškoje nurodyto atskiro lauko, už kurį žemės ūkio veiklos subjektas prašo išmokų ir kuriame nustatytas bent vieno iš geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės ar valdymo reikalavimų pažeidimas, ploto dalis“. Teisėjų kolegija nurodo, jog Taisyklių 41.2 punkte nustatyta, kad dėl GAAB reikalavimų ir valdymo reikalavimų pažeidimo sankcijos taikomos atskiro Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo nustatyta tvarka. Sankcijų skyrimo tvarką reglamentuoja Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 (toliau – ir Metodika), kurios 1 punkte numatyta, jog Metodikos tikslas – nustatyti sankcijų dėl valdymo reikalavimų, geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų ir Trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų nesilaikymo žemės ūkio veiklos subjektams, pateikusiems paraišką gauti tiesiogines išmokas ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (toliau – Programa) priemones ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas tvarką.

47Metodikos 2 punkte apibrėžiamas tyčinis reikalavimų pažeidimas kaip atvejis, susijęs su ketinimais neteisėtai gauti paramą, kai pareiškėjas sąmoningai neužtikrina net minimalios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba sąmoningai aktyviais veiksmais daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, taip pat atvejis, kai reikalavimų pakartotinis pažeidimas nustatomas po to, kai sankcijos, taikomos pareiškėjui už netyčinį reikalavimų pažeidimą, dydis pasiekia 15 procentų ir pareiškėjas informuojamas, kad kitas reikalavimų pakartotinis pažeidimas bus laikomas tyčiniu. Netyčinis reikalavimų pažeidimas apibrėžiamas kaip pareiškėjo per aplaidumą sukelti veiksmai, kai nepadaroma didelės žalos aplinkai, nesukeliama pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai.

48Metodikos 13 punkte numatyta, kad „kai pareiškėjo valdoje nustatomi Metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 punktuose nurodytų GAAB reikalavimų pažeidimai bei Metodikos 2 priedo 1 punkte nurodytas valdymo reikalavimo pažeidimas, kai pažeidimų plotas sudaro daugiau kaip pusę faktinio lauko ploto, ir 2, 3, 9 ir 14 Metodikos punktuose nurodytų valdymo reikalavimų pažeidimai“, yra laikoma tyčiniu reikalavimų pažeidimu. Reikia pažymėti, kad teisės norma turi būti aiški ir nedviprasmiška, kadangi, kaip šiuo atveju, jos pagrindu diferencijuojama pareiškėjui taikoma sankcija. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliaciniame skunde įvardintus argumentus, nurodo, kad nėra visiškai aišku, ar tais atvejais, kai pareiškėjo valdoje nustatomi Metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 punktuose nurodyti GAAB reikalavimų pažeidimai, jie jau yra automatiškai priskiriami tyčiniams pažeidimams, nesvarbu kokiame plote jie nustatyti, tačiau remdamasi gramatiniu, lingvistiniu, sisteminiu teisės normų aiškinimo metodais sprendžia, kaip ginčijama teisės norma turėtų būti aiškinama taip, kaip ją aiškino Komisija ir pirmosios instancijos teismas. Taip pat pažymi, kad Agentūra, Žemės ūkio ministerija nepateikė pagrįstų argumentų, leidžiančių Metodikos 13 punkte nurodytą ir šiame ginče taikytiną normą aiškinti kitaip.

49Agentūra nustatė, jog pareiškėjas nesilaikė GAAB reikalavimų 1.4 punkto nuostatos, kuri numato, jog ariamoje žemėje bei ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose neturi būti medžių ir krūmų, išskyrus pavienius medžius, kurie yra tradicinio kraštovaizdžio dalis, todėl jam buvo pritaikyta sankcija vadovaujantis Metodika. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų Agentūra nesurinko pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, kad būtent pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo nesilaikyta GAAB reikalavimų. Paraiškos patikrinimo vietoje ataskaitoje yra nurodyta, jog ganyklų-pievų masyve skiriamųjų ženklų nėra, ribos nėra aiškiai pažymėtos, riboženklių nėra (b. l. Komisijos medžiaga, 49). Be to, Agentūrai atliekant patikrą šiame žemės sklype, pareiškėjas jos metu nedalyvavo, taigi negalėjo nurodyti tikrintojui patikrinti tikrai jam priklausantį žemės sklypą (b. l. Komisijos medžiaga, 20-57). Taip pat pirmosios instancijos teismas teisėtai konstatavo tai, kad atsakovas nors pareiškėjo atžvilgiu nustatė tyčinį GAAB reikalavimų nesilaikymą, t. y. kad pareiškėjas GAAB reikalavimų 1.4 punkto nuostatų nesilaikė daugiau nei pusėje faktinio lauko ploto, tačiau tokio savo teiginio jis nepagrindė objektyviai nustatytomis aplinkybėmis, t. y. Sprendime nenurodė, kokį konkretų plotą užima pareiškėjo lauke aptikti medžiai ir krūmai, nepateikė tokio ploto skaičiavimų. Teisėjų kolegija nurodo, jog Agentūra, kaip savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas (žr. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 punktą), privalo surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų pareiškėjų, be kita ko, šioje byloje – A. R., padarytus pažeidimus, nes priešingu atveju tie pažeidimai laikytini menamais.

50Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo teisingai taikytos materialinės teisės normos, tinkamai įvertintos bylos aplinkybės, todėl Agentūros apeliacinis skundas netenkintinas ir ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

52Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

53Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

54Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui A. R., atsakovo Nacionalinės... 4. viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos... 8. Atsakovas skunde nurodė, kad Komisijos sprendimas turėtų būti panaikintas,... 9. Pareiškėjas A. R. su pateiktu skundu nesutiko ir prašė... 10. Atsiliepime į skundą (b. l. 22-25, 36-37) nurodė, kad 1998 metais ir 2000... 11. Pareiškėjas nurodė, kad ginčo esmė yra deklaruoto ploto trūkumas, t. y.... 12. Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija... 13. Atsiliepime į skundą (b. l. 32-34) nurodė, kad GAAB reikalavimų pažeidimai... 14. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 73/2009 23 straipsniu ir 24 straipsnio 1... 15. II.... 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 3 d. sprendimu... 17. Agentūros Kontrolės departamento Telšių skyrius 2009 m. liepos 20 d. ir... 18. 2010 m. birželio 10 d. raštu Nr. BR6-(11.13)-3529 Agentūra atsakė į... 19. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą,... 20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, vadovaujantis Taisyklių... 21. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonių „Išmokos... 22. Pagal GAAB reikalavimų 1.2 ir 1.4 punktus ganyklos, daugiametės ganyklos arba... 23. Remiantis Metodika Agentūros apskaičiuotu sankcijos dydžiu mažinamos visos... 24. Teismas nurodė, kad GAAB reikalavimų pažeidimai į tyčinius ir netyčinius... 25. Byloje teisėjų kolegija darė išvadą, kad Komisija, įvertinusi tai, kad... 26. III.... 27. Agentūra apeliaciniu skundu (b. l. 54-56) prašo panaikinti pirmosios... 28. Agentūra teigia, kad Metodikos 2 punkte apibrėžiamas tyčinis reikalavimų... 29. Metodikos 13 punkte apibrėžiami atvejai, kurie yra priskiriami tyčiniams... 30. Agentūra teigia, kad atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas matyti, kad,... 31. Pareiškėjas A. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.... 32. Pareiškėjas teigia, kad 2005 metų birželio 30 d. jis raštu kreipėsi į... 33. Pareiškėjas nurodo, kad jis kreipėsi į NMA Telšių skyriaus kontrolės... 34. 2010 m. balandžio 13 d. ir 2010 m. gegužės 25 d. raštu pareiškėjas... 35. Pareiškėjas nurodo, kad jo netenkina Komisijos ir teismo konstatavimai, esą... 36. Žemės ūkio ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 68-70)... 37. Žemės ūkio ministerija nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir... 38. Metodikos 4 punkte nustatyta, kad patikros vietoje arba administracinės... 39. Žemės ūkio ministerija pažymi, kad su lauko plotu yra siejamas tik 1... 40. Teisėjų kolegija... 41. IV.... 42. Apeliacinis skundas atmestinas.... 43. Byloje nustatyta, jog 2010 m. birželio 1 d. raštu Nr. BR6-1352056 (toliau –... 44. Vyriausiosios administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija),... 45. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonių „Išmokos... 46. Agentūra apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos... 47. Metodikos 2 punkte apibrėžiamas tyčinis reikalavimų pažeidimas kaip... 48. Metodikos 13 punkte numatyta, kad „kai pareiškėjo valdoje nustatomi... 49. Agentūra nustatė, jog pareiškėjas nesilaikė GAAB... 50. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 52. Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos... 53. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimą... 54. Nutartis neskundžiama....