Byla 1A-303-175-2013
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. Č. nuteista pagal BK 139 str. 1 d. – 5 MGL (650 Lt) bauda

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiosios P. R. atstovėms advokatei Angelei Fominienei, E. R., nuteistajai R. Č.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. Č. nuteista pagal BK 139 str. 1 d. – 5 MGL (650 Lt) bauda.

3Taip pat priteista iš R. Č. nepilnametės nukentėjusiosios P. R. įstatyminei atstovei E. R. turtinės žalos 332,10 Lt, neturtinės žalos 7 000 Lt, o valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminei atstovei E. R. 710 Lt.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5R. Č. nuteista pagal BK 139 str. 1 d. už tai, kad 2011-08-04, apie 16.00 val., Kaune, prie ( - ) esančiame uždarame kiemelyje, dėl R. Č. neatsargumo, jai priklausantis mišrūnų veislės šuo Rufas sukandžiojo mažametę P. R., gim. 2001-03-17, padarydamas jai kastinę žaizdą kairiojo dilbio vidiniame paviršiuje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo P. R. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui.

6Apeliaciniu skundu nuteistoji R. Č. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti. Skunde ji teigia, kad apylinkės teismas pažeidė BPK 20 str. reikalavimus, nes netinkamai ir šališkai vertino įrodymus, kas yra esminiai pažeidimai, t. y. rėmėsi prieštaringais nepilnamečių vaikų – liudytojų L. M., S. B., A. B. parodymais, o atmetė apeliantės ir jos dukters K. A. parodymus. Ji nurodo, kad iš byloje surinktos medžiagos nėra aišku, kas sukėlė konfliktinę situaciją tarp šuns ir vaiko, nėra teismo įvertinta, ar galimai konfliktinę situaciją galėjo iššaukti nukentėjusio vaiko elgesys su gyvūnu, vaikas nebuvo apklaustas psichologo. Prieštaringi liudytojų parodymai neatskleidė tarpusavio ryšio tarp įvykio, patirtų sužalojimų ir R. Č. kaltės, jos kaltė neįrodyta bylos duomenimis. Skunde nurodoma, kad teismas nepašalino abejonių dėl aplinkybių, susijusių su šunų laikymo ir priežiūros taisyklių pažeidimu, o abejonės nebuvo aiškinamos apeliantės naudai, taip pažeidžiant šalių rungtyniškumo principą. Apeliangė nurodo, kad nesivadovauta taisyklių nuostatomis, kad uždaroje valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti. Apeliantė daugiau nei devynerius metus laiko šunį Rufą, jį prižiūri nepažeisdama gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių nuostatų, šuo laikomas aptvertame kieme ant kurio vartų kabo įspėjamasis ženklas. Šiame kieme nuolatos žaidžia tie patys vaikai, kurie žinojo, kad šiame kieme yra laikomas šuo R., o pašaliniai asmenys čia nesilanko, jokių konfliktų su kaimynais dėl gyvūnų laikymo nėra buvę. Todėl apylinkės teismas turėjo įvertinti, kad atsakomybė už be priežiūros paliktų mažamečių vaikų priežiūrą turi atitekti ir jų tėvams.

7Apeliantė nurodo, kad vertindamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas neatsižvelgė į nuteistosios sunkią turtinę padėtį, kad ji viena augina du nepilnamečius vaikus, gyvena socialiniame būste, civilinė atsakomybė kilo nesant jos kaltės, o įvykio pasekmes nulėmė pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas. Be to, apeliantė suteikė pirmąją pagalbą mergaitei, informavo mergaitės mamą, apeliantė neteista, nėra jokių įrodymų, kad šuo buvo neprižiūrėtas, ligotas, ar laikomas nesilaikant gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių. Apeliantė nurodo, kad civilinis ieškovas nepateikė pagrįstų įrodymų, kad nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala yra adekvati padarytai žalai, o priteisdamas 7000 Lt neturtinės žalos, apylinkės teismas nukrypo nuo teismų praktikos. Skunde teigiama, kad teismas be pagrindo konstatavo, kad R. Č. veiksmuose nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei nepateikė jokių įrodymų, kokius būtent nukentėjusioji P. R. patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus.

8Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusiosios atstovės prašė skundą atmesti, nuteistoji ir jos gynėja prašė skundą tenkinti.

9Nuteistosios R. Č. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. dalyje dėl priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti. Skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų – civilinio ieškinio neturtinei žalai dydžio klausimo (BPK 328 str. 4 p.).

10Dėl R. Č. kaltės pagal BK 139 str. 1 d.

11Iš nuteistosios apeliacinio skundo matyti, kad ji neigia savo kaltę padariusi nusikaltimą, numatytą BK 139 str. 1 d. ir mano, kad jos kaltė bylos duomenimis yra neįrodyta bei nėra aišku, kas sukėlė konfliktinę situaciją tarp šuns ir vaiko, neįvertinta, ar konfliktinę situaciją galėjo iššaukti nukentėjusio vaiko elgesys su gyvūnu. Tačiau tokie nuteistosios apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai yra prieštaraujantys bylos medžiagai. R. Č. kaltę patvirtina nukentėjusiosios P. R. ir liudytojų L. M., S. B., A. B. parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Iš nukentėjusiosios P. R. parodymų matyti, kad jai žaidžiant kiemelyje su draugėmis, iš kito buto į kiemelį išėjo K. džiauti skalbinių, o paskui ją iš buto į kiemą išbėgo ir jų šuo vardu R.. Išbėgus į kiemą šuniui vardu R., jis susipjovė su draugės S. atsivestu šuniuku. Juos išskyrus, P. R. priėjo prie šuns vardu R. ir atsitūpusi jį paglostė, o atsistojusi staiga kilstelėjo ranką, kuri savaime pakilo atsistojant ir tuo metu šuniukas R. staiga pašokdamas jai griebė už tos rankos bei įkando į ranką tarp plaštakos ir alkūnės. L. L. M. parodė, kad iš kito buto į kiemelį išbėgo kaimynės R. šuo vardu Rufas ir tarp šio šuns bei draugės S. atsivesto šuniuko kilo konfliktas, o kai šunys aprimo, tuomet priėjo prie P., todėl jį paglostė. Iš paskos priėjo ir S. šuniukas vardu T., kuris priėjęs prie šuns vardu R. ir vėl pradėjo jį pulti. P. atsistojusi pakėlė truputį ranką, kad nuvytų šuniuką vardu T. nuo šuns vardu R., ir tuo metu šuo vardu R. staiga pašokdamas griebė P. už jos pakeltos rankos ir jai įkando į ranką. L. S. B. parodė, kad joms bežaidžiant kiemelyje, iš kito buto, kuriame gyvena kaimynė R., išbėgo šuo vardu R. ir tarp jo bei jos atsivesto šuniuko vardu T. kilo konfliktas. Pamena, kad joms žaidžiant, prie jų pribėgo kaimynės šuo vardu R. ir P. jį norėjo paglostyti, bei pakėlusi ištiesė ranką, tačiau tuo momentu šuo vardu R. griebė P. už jos ištiestos rankos ir jai įkando. P. rankoje neturėjo jokio pagalio, be to, ji grįžusi namo viską papasakojo savo sesei. Liudytoja A. B. davė analogiškus parodymus kaip ir S. B.. Tuo tarpu liudytojos K. A. parodymai minėtiems nukentėjusiosios ir liudytojų parodymams neprieštarauja, nes ji tik nurodė, kad jai išeinant į kiemą, pro kojas į kiemą išspruko jų šuo vardu R., o kas nutiko ji nematė, tačiau išgirdo vienos mergaitės, vardu P., riksmą bei suprato, kad mergaitei įkando jų šuo, kuris buvo be antsnukio.

12Šių liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiosios P. R. parodymus, jie, atsižvelgiant į nukentėjusiosios bei šių liudytojų amžių (jos yra labai jauno amžiaus), yra sutampantys esminėse įvykio aplinkybėse ir vieni kitiems neprieštarauja. Šiuos parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad apylinkės teismas pažeidė BPK 20 str. reikalavimus, nes netinkamai ir šališkai vertino įrodymus, kas yra esminiai pažeidimai, t. y. rėmėsi prieštaringais nepilnamečių vaikų – liudytojų parodymais, o atmetė apeliantės ir jos dukters K. A. parodymus, yra atmetami kaip nepagrįsti. Iš specialisto išvados Nr. G2335 /11(02) matyti, kad P. R. konstatuota kąstinė žaizda kairiojo dilbio vidiniame paviršiuje, kuri padaryta kietu bukabriauniu daiktu, galimai šuns dantimis, užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2011-08-04. Kąstinė žaizda kairiajame dilbyje lydima jos supūliavimo ir odos nekrozės atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šią išvadą savo parodymais teisme patvirtino ir specialistė L. K.. Aukščiau nurodyti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai patvirtina, kad jokios neįprastos, šunį provokuojančios pulti, situacijos, tarp nukentėjusiosios P. R. ir R. Č. priklausančio šuns vardu R., nebuvo. P. R. neatliko jokių piktybiškų veiksmų, šio šuns atžvilgiu. Tuo tarpu pati R. Č., kaip šuns šeimininkė, turėjo pareigą užtikrinti, kad būdamas lauke šuo nekeltų pavojaus kitiems aplinkui esantiems asmenims. Tokios pareigos tinkamas nesilaikymas, lėmė tai, kad šuo vardu R. sužalojo P. R., kurios veiksmai nebuvo provokuojantys gyvūną pulti. Todėl šiuo atveju už R. Č. priklausančio šuns veiksmus dėl kurių nukentėjusiajai P. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, atsakinga būtent R. Č.. Todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 139 str. 1 d., t. y., kad nustatytomis aplinkybėmis ji nesunkiai sužalojo P. R. sveikatą dėl neatsargumo. Tuo pagrindu apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistoji ginčija savo kaltę ir teigia, kad ji šunį vardu R. prižiūri nepažeisdama gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių, yra atmetami, kaip paneigti bylos duomenimis. Nors apeliantė skunde teigia, kad teismas be pagrindo konstatavo, jog jos veiksmuose nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau tokio savo skundo argumento ji nedetalizavo, todėl jis laikomas deklaratyviu ir išsamiau nevertinamas.

13Dėl priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti

14Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio šioje byloje, apylinkės teismas atsižvelgė į R. Č. kaltės formą, jos turtinę padėtį ir tai, kad nukentėjusiajai padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta. Todėl teismas padarė išvadą, kad patirta neturtinė žala turi būti vertinama 7000 Lt (civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti 10 000 Lt). Tačiau su tokia teismo išvada sutikti negalima.

15Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G2335/11(02) matyti, kad P. R. konstatuota kąstinė žaizda kairiojo dilbio vidiniame paviršiuje, žaizda lydima jos supūliavimo ir odos nekrozės atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl akivaizdu, kad P. R. dėl tokio sužalojimo patyrė fizinį skausmą (dėl šuns įkandimo), nepatogumus (dėl gydymo eigos) ir dvasinį sukrėtimą (dėl išgąsčio ir patirto streso). Tačiau reikia įvertinti ir tai, kad P. R. žala padaryta dėl neatsargios R. Č. kaltės. Iš karto po įvykio pastaroji parsivedė P. R. namo, suteikė jai pirmąją pagalbą ir tuomet parvedė namo pas mamą. Nors dėl šuns įkandimo P. R. buvo padaryta rankos kąstinė žaizda, kuri pūliavo, todėl reikėjo gydymo ir šiuo metu įkandimo vietoje liko randas, tačiau tokios pasekmės dėl jų atsiradimo aplinkybių ir sužalojimo pobūdžio nelaikomos labai sunkiomis, ką patvirtina ir minėta specialisto išvada. Be to, įvertintina ir nuteistosios turtinė padėtis, kuri yra sunki, nes ji viena augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus, nedirba, gyvena socialiniame būste. Paminėtina ir tai, kad nepaisant sunkios nuteistosios turtinės padėties, ji dar turės sumokėti skundžiamu nuosprendžiu jai paskirtą baudą (650 Lt), atlyginti nukentėjusiosios įstatyminei atstovei priteistą turtinę žalą (332,10 Lt), išlaidas valstybei už antrinės teisinės pagalbos suteikimą (710 Lt), taip pat galutinai padengti Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį šioje byloje (2238,48 Lt). Minėtų aplinkybių apylinkės teismas tinkamai neįvertino, todėl neteisingai nustatė P. R. padarytos neturtinės žalos dydį. Tuo pagrindu skundžiamas nuosprendis keičiamas ir P. R. padarytos neturtinės žalos suma mažinama iki 3 000 Lt. Tai vertinama kaip R. Č. apeliacinio skundo tenkinimas iš dalies, nes nors ji ir prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti, tačiau savo skunde taip pat nesutinka ir su priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžiu, vertindama jį kaip per didelį.

16Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, teismas

Nutarė

17nuteistosios R. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

18Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendį pakeisti:

19priteistą iš nuteistosios R. Č. nepilnametės nukentėjusiosios P. R. įstatyminei atstovei E. R. (motinai) neturtinę žalą sumažinti iki 3 000 (trijų tūkstančių) Lt.

20Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Taip pat priteista iš R. Č. nepilnametės nukentėjusiosios P. R.... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. R. Č. nuteista pagal BK 139 str. 1 d. už tai, kad 2011-08-04, apie 16.00... 6. Apeliaciniu skundu nuteistoji R. Č. prašo skundžiamą nuosprendį... 7. Apeliantė nurodo, kad vertindamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas... 8. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusiosios... 9. Nuteistosios R. Č. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. dalyje... 10. Dėl R. Č. kaltės pagal BK 139 str. 1 d.... 11. Iš nuteistosios apeliacinio skundo matyti, kad ji neigia savo kaltę padariusi... 12. Šių liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiosios P. R. parodymus, jie,... 13. Dėl priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti... 14. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio šioje byloje, apylinkės... 15. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G2335/11(02) matyti, kad P. R.... 16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio... 17. nuteistosios R. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 18. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendį pakeisti:... 19. priteistą iš nuteistosios R. Č. nepilnametės nukentėjusiosios P. R.... 20. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....