Byla 2A-1059/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo, kuriuo ieškinys netenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-590-227/2012 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl organizuoto neteisėto turto prievartavimo ir konstitucinių teisių pažeidimo bei teisės į teisingą atlyginimą, tretieji asmenys: Vilniaus apygardos teismas, Kauno miesto apylinkės teismas, Jonavos rajono apylinkės teismas, antstolė R. M..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė: 1) pripažinti, kad tretieji asmenys Kauno miesto apylinkės teismas ir antstolė R. M. neteisėtai prievartavo iš ieškovo 1000 Lt baudą vykdomojo rašto Nr. 2-1455-660/2007 pagrindu, o tretieji asmenys Jonavos rajono apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas dengė jų neteisėtus veiksmus ir tokiu būdu pažeidė ieškovo teisę į teisingą civilinių bylų Nr.: 2-1455-660/2007; 2-1457-559/2007; 2-1456-217/2007; 2-346-45/2008 nagrinėjimą, informacijos gavimą, veiksmingą teisinę pagalbą, vykdė diskriminaciją, taikė ieškovo atžvilgiu dvigubus standartus; 2) priteisti iš atsakovo 150 000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad 2007 m. kovo 26 d. Lietuvos apeliacinis teismas pateikė Kauno apskrities VMI vykdomuosius raštus Nr. A2-2/2007 ir Nr. A2-3/2007 dėl išieškojimo iš ieškovo po 1000 Lt baudos, paskirtos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise. 2007 m. kovo 27 d. Kauno miesto apylinkės teismas taip pat pateikė Kauno apskrities VMI vykdomąjį raštą Nr. 2-345-658/2007 dėl 1000 Lt baudos išieškojimo iš ieškovo už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise. Šie vykdomieji raštai buvo perduoti vykdyti antstolei R. M.. Dėl 2007 m. kovo 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių skirti 1000 Lt baudas civilinėse bylose Nr. A2-2/2007 ir Nr. A2-3/2007 panaikinimo ieškovas kasacine kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, taip pat 2007 m. gegužės 7 d. skundais civilinėse bylose Nr. 2-1456-217/2007 ir Nr. 23-1457-559/2007 kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą dėl antstolės R. M. veiksmų išieškant baudas sustabdymo. Taip pat 2007 m. gegužės 7 d. skundu kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą dėl 2007 m. kovo 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-345/2007 vykdymo sustabdymo civilinėje byloje Nr. 2-1455-660/2007 (Nr. 2-848-217/2008). Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjamose bylose Nr. 2-1456-217/2007 ir Nr. 2-1457-559/2007 procesiniai sprendimai buvo priimti neimformavus ieškovo apie teismo posėdžio vietą ir laiką, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui neišnagrinėjus ieškovo skundų, todėl Jonavos rajono apylinkės teismas įtakojo ieškovo kasacinių skundų nagrinėjimo eigą ir rezultatus. Neįteikus ieškovui teismo sprendimų minėtose civilinėse bylose, buvo suvaržyta ieškovo teisė paduoti atskiruosius skundus. Jonavos rajono apylinkės teismas iki 2007 m. spalio 11 d. neišnagrinėjo ieškovo skundo civilinėje byloje Nr. 2-1455-660/2007 (Nr. 2-848-217/2008), Kauno miesto apylinkės teismas neišreikalavo neteisėtai pateikto vykdyti vykdomojo rašto Nr. 2-345/2007 iš antstolės R. M.. Dėl tokių Jonavos rajono apylinkės teismo ir Kauno miesto apylinkės teismo veiksmų nebuvo priimtas sprendimas pripažinti antstolės R. M. ir Kauno apylinkės teismo veiksmus neteisėtais dėl pateikto vykdyti neteisėto ir nepagrįsto vykdomojo rašto Nr. 2-345/2007. 2007 m. liepos 29 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl prašomos teisingos informacijos iš Kauno miesto apylinkės teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nepateikimo, tačiau teismas atsisakė ieškinį priimti, neleido paduoti atskirojo skundo dėl šios nutarties. Tuo teismai ir antstolė R. M. pažeidė ieškovo teises, padarė ieškovui 150 000 Lt žalą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Panevėžio apygardos teismas 2012 m. birželio 18 d. nutartimi ieškovo ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovo 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Spręsdamas dėl Kauno miesto apylinkės teismo veiksmų, teismas nurodė, jog šis teismas nepagrįstai išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-345/2007 ir jį išsiuntė vykdymui, taip pažeisdamas ieškovo teisę į nuosavybės neliečiamumą. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. A2-2/2007, kuria ieškovui už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskirta bauda sumažinta iki 1000 Lt, buvo išduoti du vykdomieji raštai, abu pateikti vykdymui. Lietuvos apeliaciniam teismui grąžinus civilinę bylą Nr. 2-345-658/2007 Kauno miesto apylinkės teismui byloje bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO buvo duomenys apie vykdomojo rašto Nr. A2-2/2007 išdavimą. Pažymėjo, jog kadangi Lietuvos apeliacinis teismas savo iniciatyva ieškovui paskyrė baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, todėl vykdomąjį raštą turėjo išduoti būtent šis teismas, o ne Kauno miesto apylinkės teismas. 2007 m. rugsėjo 10 d. raštu Kauno miesto apylinkės teismas išieškotojui Kauno apskrities VMI, antstolei R. M. pateikė prašymą skubiai grąžinti vykdomąjį raštą, paaiškėjus, kad dėl tos pačios 1000 Lt baudos išieškojimo iš A. B. valstybės naudai vykdomąjį raštą yra išdavęs ir Lietuvos apeliacinis teismas. 2007 m. spalio 11 d. vykdomasis raštas Nr. 2-345/2007 grąžintas Kauno miesto apylinkės teismui. Teismas padarė išvadą, kad Kauno miesto apylinkės teismas pažeidė ieškovo teisę gauti informaciją apie save iš valstybinės įstaigos, kadangi, ieškovui pirmą kartą kreipusis į Kauno miesto apylinkės teismą, nebuvo suteikta prašoma informacija, ieškovas nebuvo informuotas apie įvykusią teismo klaidą išduodant vykdomąjį raštą ir po pakartotinio prašymo. Sprendė, kad Kauno miesto apylinkės teismas dėl neatsargumo pasielgė nerūpestingai ir neapdairiai. Dėl Jonavos rajono apylinkės teismo veiksmų pažymėjo, kad šis teismas nagrinėjo ieškovo pareikštą skundą dėl konkrečių antstolės veiksmų ir nesprendė, ar antstolė, Kauno miesto apylinkės teismas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių galimai kiltų civilinė atsakomybė. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas savo teisę į gynybą realizavo pateikdamas ieškinį nagrinėjamoje byloje, todėl nėra pagrindo teigti, jog Jonavos rajono apylinkės teismas įtakojo būsimos bylos baigtį. Konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog minėtos civilinės bylos nagrinėjimo procesas užsitęsė dėl teismų kaltės. Pažymėjo, kad ilgą civilinės bylos nagrinėjimą lėmė ieškovo veiksmai: ieškovui nebuvo galima tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka įteikti procesinių dokumentų, jis neatvykdavo į teismo posėdžius, reiškė nušalinimus civilinę bylą nagrinėjusiai teisėjai, visam Jonavos rajono apylinkės teismui, Kauno apygardos teismui, per mažai domėjosi proceso eiga. Nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo nutartys, priimtos rašytinio proceso tvarka, ieškovui buvo išsiųstos jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu, apie adreso pasikeitimą teismo jis nebuvo informavęs, todėl išsiųsti procesiniai dokumentai laikytini įteiktais tinkamai (CPK 121 str.). Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovui buvo žinomi šių civilinių bylų nagrinėjimo rezultatai, tačiau jis pats nepasirūpino gauti procesinių dokumentų nuorašus. Sprendė, kad ieškovas galėjo pateikti atskiruosius skundus dėl minėtų nutarčių. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, kaip šiose civilinėse bylose priimti procesiniai sprendimai dėl antstolio veiksmų vykdymo procese galėjo įtakoti jo kasacinių skundų dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 22 d. nutarčių skirti ieškovui baudas panaikinimo nagrinėjimo eigą ir rezultatus. Pastebėjo, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1456-217/2007 buvo priimta jau išnagrinėjus ieškovo kasacinį skundą, kuriuo Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 22 d. nutartis palikta nepakeista. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė Jonavos rajono apylinkės teismo neteisėtų veiksmų, kaip būtinos sąlygos taikant civilinę atsakomybę, egzistavimo. Spręsdamas dėl Vilniaus apygardos teismo veiksmų teisėtumo, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovui nebuvo leista pateikti atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-346-45/2008. Atkreipė dėmesį, kad Panevėžio apygardos teismas nėra aukštesnė instancija Vilniaus apygardos teismui ir vertinti šio teismo veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-346-45/2008 negali. Ieškovas realizavo savo teisę į gynybą pareikšdamas ieškinį nagrinėjamoje byloje, todėl teismas pripažino, kad ieškovas neįrodė Vilniaus apygardos teismo neteisėtų veiksmų, kaip būtinos sąlygos taikant civilinę atsakomybę, egzistavimo. Teismas atkreipė dėmesį į Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 2 d. nutartį, kurioje pažymėta, kad byloje nėra įrodymų, jog A. B. per antstolės nustatytą terminą būtų ją informavęs apie faktines aplinkybes, ribojančias galimybę pradėti ar tęsti vykdymo procesą, nėra įrodymų, kad antstolė žinojo apie nutarties, kurios pagrindu išduotas vykdomasis raštas apskundimą, nuo vykdomojo rašto pateikimo iki vykdomosios bylos sustabdymo praėjo mažiau nei 1 mėnuo, vykdomoji byla buvo nutraukta nepradėjus priverstinio išieškojimo, pareiškėjo atžvilgiu netaikius jokių turtinio pobūdžio priemonių. Pažymėjo, jog minėta Kauno apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl ieškovo teiginiai, kad antstolė atliko neteisėtus veiksmus vykdydama vykdomąjį raštą Nr. 2-345/2007, yra nepagrįsti. Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą pagal nukentėjusiojo A. B. skundą dėl antstolės veiksmų. Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartimi pastarąją nutartį paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad antstolė savo atsiliepimuose pateikė jai Kauno miesto apylinkės teismo nurodytą informaciją; aplinkybės, kad vykdomasis raštas išduotas nepagrįstai, ji nežinojo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog antstolė neteisingą informaciją pateikė dėl savo kaltės. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie jam kilusias neigiamas pasekmes, nenurodė ir neapibūdino patirtos neturtinės žalos turinio. Teismas pažymėjo, kad pažeistas bendrasis teisinio tikrumo interesas nesuponuoja patirtos nukentėjusiojo neturtinės žalos.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kur ši byla būtų išnagrinėta kartu su prijungtina civiline byla Nr. 2-406-881/2012. Taip pat prašo išreikalauti ir prijungti prie bylos civilinę bylą Nr. 2-406-881/2012, prijungti prie bylos Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-840/2012 esantį 2011 m. gegužės 11 d. kaltinamąjį aktą, kuris įrodo, kad Jonavos apylinkės teismo teisėjai ir antstolė R. M. persekioja apeliantą už kreipimusis į teismus. Taip pat prašo prijungti prie bylos Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. ir 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, kurios patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismas ir teisėja N. D. bylos nagrinėjimo metu nustačiusi, kad Lietuvos valstybė negali atsakyti už antstolės neteisėtus veiksmus, nekėlė klausimo dėl tinkamo atsakovo, netraukė antstolės R. M. atsakove byloje. Apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.250 straipsnį ir CPK 178 ir 270 straipsnius, kadangi sprendime nenurodomi argumentai, dėl kurių atmetami teismui pateikti įrodymai. Teismas nenurodė konkrečių duomenų bei įrodymų, kuriais remdamasis padarė išvadą apie neva neįrodytą neturtinę žalą ir priežastinį ryšį tarp patirtos neturtinės žalos ir neteisėtų veiksmų. Todėl teismo sprendimas yra naikintinas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo dėl motyvų nebuvimo. Teismas nenurodė, kodėl atmeta pateiktą įrodymą – 2011 m. sausio 27 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį, pateiktą kartu su 2012 m. birželio 3 d. pareiškimu.
  2. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.271 ir 6.272 straipsnius. Teismas formaliai konstatavo, kad antstolė yra trečiasis asmuo šioje byloje, todėl atsakovui Lietuvos valstybei nekyla civilinė atsakomybė už antstolių neteisėtus veiksmus. Teismas neįvertino, kad Kauno miesto apylinkės teismo veiksmai buvo tyčiniai, nes klaida išduodant vykdomąjį raštą tęsėsi nuo 2007 m. kovo 23 d. iki 2007 m. spalio 11 d.
  3. Teismas konstatavo, kad Kauno miesto apylinkės teismas neteisėtai išdavė vykdomąjį raštą antstolei R. M. ir nesuteikė apeliantui informacijos, tačiau neatsižvelgė, kad tokiais veiksmais apeliantas patyrė nepatogumus ir išgyvenimus jo šeimoje bei dvasinį sukrėtimą, pažeminimą prieš šeimą ir tėvus, sukėlė reputacijos pablogėjimą. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai neturtinę žalą laikė neįrodyta, nes apie apeliantą buvo paskleistos žinios, žeminančios garbę ir orumą.
  4. Teismas šališkai ir nepagrįstai nurodė, kad antstolė R. M. nežinojo, jog vykdomasis raštas išduotas nepagrįstai. Antstolė trijose skirtingose bylose nurodė, kad apeliantui paskirta 1000 Lt bauda ne tik Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, bet ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis.
  5. Teismas neatskleidė bylos esmės, o pagal pateiktus įrodymus šios bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nebuvo nustatyta, ar antstolė R. M. yra valstybės tarnautoja ar valstybės valdžios institucijų darbuotoja.

9Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad ieškovas neįrodė Jonavos rajono apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo neteisėtų veiksmų, kaip būtinos sąlygos taikant civilinę atsakomybę, egzistavimo. Teismo ar teisėjo kaltė kyla esant visoms keturioms civilinės atsakomybės sąlygoms, tarp jų ir kaltei. Teismo ar teisėjo kaltė gali būti konstatuota tik įstatymo nustatyta tvarka. teismų ir jų priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas instancine tvarka: tik aukštesnės instancijos teismas gali konstatuoti, kad žemesnės instancijos teismo procesinis sprendimas yra neteisėti. Viena iš būtinų sąlygų tenkinti ieškinį yra teismo veiksmų neteisėtumo konstatavimas instancine tvarka. teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nes nebuvo nustatytos ir įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas netenkintinas.

12Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

13Byloje kilo ginčas dėl antstolės ir teismų veiksmų teisėtumo ir su tuo susijusios neturtinės žalos atlyginimo.

14Nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-345-658/2007 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui UAB „Kauno diena“, trečiajam asmeniui L. J. dėl garbės ir orumo gynimo bei moralinės žalos atlyginimo. Ieškovas šios bylos nagrinėjimo metu pareiškė nušalinimus civilinę bylą nagrinėjusiam teisėjui bei visiems kitiems Kauno miesto apylinkės teismo teisėjams ir prašė bylą perduoti nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui (civilinė byla Nr. 2-345-658/2007, t. 2, b. l. 149), Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 8 d. nutartimi šį ieškovo pareiškimą atmetė bei ieškovui už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskyrė 2000 Lt baudą, kurią, ieškovui pateikus prašymą dėl baudos panaikinimo, 2007 m. kovo 22 d. nutartimi sumažino iki 1000 Lt (civilinė byla Nr. 2-345-658/2007, t. 2, b. l. 170-173; t. 3, b. l. 34, 35, 59-64). Pastaroji nutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007 palikta nepakeista (civilinė byla Nr. 2-345-658/2007, t. 3, b. l. 100-106). Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. kovo 26 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. A2-2/2007 ir jį vykdymui išsiuntė Kauno apskrities VMI Jonavos skyriui (civilinė byla Nr. 2-345-658/2007, t. 3, b. l. 66). Lietuvos apeliaciniam teismui 2007-03-27 grąžinus civilinę bylą Nr. 2-345-658/2007, Kauno miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-345/2007 dėl 1000 Lt išieškojimo iš ieškovo valstybės naudai pagal 2007 m. kovo 22 d. teismo nutartį ir jį vykdymui išsiuntė Kauno apskrities VMI Jonavos skyriui (civilinė byla Nr. 2-345-658/2007, t. 3, b. l. 70). 2007 m. balandžio 13 d. vykdomasis raštas Nr. 2-345/2007 atiduotas vykdyti antstolei R. M.. 2007 m. balandžio 25 d. antstolė surašė ieškovui raginimą įvykdyti sprendimą (vykdomoji byla Nr. 0064/07/00356, b. l. 1). Ieškovas 2007 m. gegužės 7 d. skundu kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą dėl antstolės R. M. veiksmų vykdant vykdomąją bylą Nr. 0064/07/00356. Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 9 d. nutartimi vykdymo veiksmai sustabdyti (civilinė byla Nr. 2-848-217/2008, b. l. 1, 9), o 2008 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovo skundas dėl antstolės veiksmų atmestas; šią nutartį Kauno apygardos teismas 2008 m. liepos 2 d. nutartimi paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-848-217/2008, b. l. 120, 121, 134, 135).

15Dėl apelianto pateiktų prašymų

16Apeliantas prašo prie bylos prijungti Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-406-881/2012. Nors apeliantas konkrečiai nenurodė šio prašymo motyvų, t. y. kokie konkrečiai įrodymai iš minėtų bylų ir kokias konkrečiai jo ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtina, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šioje byloje ieškovas yra pareiškęs iš esmės panašų reikalavimą, susijusį su dvigubu vykdymo išlaidų išieškojimu ir dėl to padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinėje byloje Nr. 2-406-881/2012 gali būti reikšmingų šiai bylai įrodymų, todėl prašymas išreikalauti bylą yra tenkinamas. Kadangi Lietuvos apeliaciniame teisme 2013 m. spalio 22 d. apelianto pareiškimu buvo sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo, todėl Lietuvos apeliaciniame teisme esanti civilinė byla Nr. 2KT-109/2013 (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-406-881/2012) prijungtina prie nagrinėjamos bylos.

17Apeliantas taip pat prašo prijungti prie bylos Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-840/2012 esantį 2011 m. gegužės 11 d. kaltinamąjį aktą, kuris, apelianto teigimu, įrodo, kad Jonavos apylinkės teismo teisėjai ir antstolė R. M. persekioja apeliantą už kreipimusis į teismus. Taip pat prašo prijungti prie bylos Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. ir 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, kurios patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismas ir teisėja N. D. bylos nagrinėjimo metu nustačiusi, kad Lietuvos valstybė negali atsakyti už antstolės neteisėtus veiksmus, nekėlė klausimo dėl tinkamo atsakovo, netraukė antstolės R. M. atsakove byloje.

18Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad šie prašomi prijungti prie bylos įrodymai nesusiję su šia nagrinėjama byla, neaišku, kokias šioje byloje įrodinėjamas aplinkybes jie galėtų patvirtinti ar paneigti, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti šį apelianto prašymą, todėl nurodytus dokumentus atsisakytina prijungti prie bylos.

19Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

20Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą be motyvų, kas sudaro pagrindą jį naikinti dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas yra visiškai be motyvų. Tuo tarpu jei teismo sprendimo motyvai ir būtų neišsamūs, šis pažeidimas galėtų būti pripažintas esminiu tik tuo atveju, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

21Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, nurodęs, kad nėra visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos atsiradimą. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, joje išsamiai išdėstytos teismo nustatytos esminės bylos aplinkybės, faktiniai ir teisiniai argumentai (CPK 270 str. 4 d.). Tai, kad teismo sprendimo motyvai yra nepalankūs apeliantui, nereiškia, kad sprendimas yra nemotyvuotas. Todėl negalima sutikti, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

22Nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas pareikšto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

23Dėl įrodymų vertinimo

24Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo procesinės teisės normų pažeidimus, kurie, jo nuomone, lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pažymėtina, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

25Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatą, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymu tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DNSB „Eglutė“ v. E. R. ir kt.. bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

26Apeliantas teigia, kad teismas nevertino jo pateikto įrodymo, t. y. Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutarties (b. l. 140-142). Nurodyta nutartimi teismas tenkino apelianto skundą ir panaikino antstolės R. M. 2010 m. vasario 10 d. siūlymą A. B. sumokėti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0064/08/01125. Iš nutarties turinio matyti, kad antstolės veiksmai yra ginčijami kitoje vykdymo byloje, nesusijusioje su Lietuvos apeliacinio teismo paskirtomis baudomis už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartimi, kadangi ji negali pagrįsti jokių šioje byloje apelianto įrodinėjamų aplinkybių.

27Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso tvarka nereikia įrodinėti. Teisėjų kolegija pažymi, jog būtent apeliantui tenka pareiga pateikti visus reikalingus įrodymus ir pagrįsti jo prašomų reikalavimų pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad apeliantas šios savo pareigos neįvykdė ir pagrįstai ieškinio netenkino. Apeliaciniame skunde apeliantas, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o pagal pateiktus įrodymus šios bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, vėlgi nenurodė, kokie įrodymai yra nepateikti. Kaip minėta, šiuos įrodymus turi pateikti pats apeliantas, o, negalėdamas jų pateikti, prašyti teismo šiuos įrodymus išreikalauti. Apeliantas neatvyko ir į teismo posėdį, todėl yra pagrindas manyti, jog teismui teikti papildomus paaiškinimus bei įrodymus jis nepageidavo. Iš nurodyto matyti, kad apeliantas tik deklaratyviai teigia teismą neatskleidus bylos esmės, tačiau konkrečių šio argumento įrodymų nenurodo. Tai, kad teismas, vertindamas įrodymus, padarė jam nepalankias išvadas, nereiškia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei procesinės teisės normų, nei įrodymų vertinimo taisyklių.

28Dėl materialinės teisės normų pažeidimo

29CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Teismo veiksmų ir priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia, instancine tvarka, skundžiant priimtą teismo sprendimą ar nutartį aukštesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka, kai civilinė byla bus išnagrinėta iš esmės ir bus priimtas galutinis teismo sprendimas.

30Nors pirmosios instancijos teismas ir pripažino, kad Kauno miesto apylinkės teismas, išduodamas vykdomąjį raštą bei nesuteikdamas informacijos apeliantui, pasielgė nerūpestingai ir neapdairiai, tačiau apeliantas neįrodė, kad dėl tokių veiksmų jam buvo padaryta žala ir kad ši žala buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su teismo veiksmais. Iš vykdomosios bylos Nr. 0064/07/00356 matyti, kad antstolė R. M. 2007 m. balandžio 25 d. išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą (vykdomoji byla Nr. 0064/07/00356, b. l. 1), tačiau Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 9 d. nutartimi vykdymo veiksmai buvo sustabdyti (civilinė byla Nr. 2-848-217/2008, b. l. 1, 9). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad iš apelianto būtų pradėtas vykdyti priverstinis skolos išieškojimas taikant turtinio pobūdžio priemones, skola neišieškota. 2007 m. spalio 11 d. patvarkymu antstolė grąžino Kauno apskrities VMI Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-345 (vykdomoji byla Nr. 0064/07/00356, b. l. 12).

31Teisėjų kolegija neatmeta, kad neteisėtai išduotas vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo galėjo sukelti apeliantui ir jos šeimos nariams tam tikrus pergyvenimus. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad ne bet kokie dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais (CK 6.250 str.). Išgyvenimai ir jų priežastys turi būti tokio lygmens, kad juos galima būtų vertinti kaip pakankamai reikšmingus lyginant su eiliniais, gilius ir nelauktus. Nagrinėjamu atveju realiai žala apeliantui nebuvo padaryta, žinia apie išieškomą baudą nebuvo paskleista į viešąją erdvę, todėl apelianto reputacija dėl to negalėjo nukentėti. Įrodymų, kad apeliantui buvo padaryta neturtinė žala, jis nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad neįrodytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.

32Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, nekyla atsakomybė už antstolių neteisėtus veiksmus, nepagrįstai nesprendė klausimo dėl antstolės R. M. patraukimo atsakovu šioje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė pasirinkti atsakovą priklauso ieškovui. Apeliantas savo ieškinyje antstolę įvardijo trečiuoju asmeniu. Dėl antstolės R. M. procesinės padėties apeliantas iškėlė klausimą tik pirmosios instancijos teismui jo atžvilgiu priėmus neigiamą sprendimą. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė ieškovo teisių, nes neturėjo pagrindo abejoti antstolės procesine padėtimi. Kita vertus, teismo posėdyje apeliantas nedalyvavo, todėl teismas neturėjo ir realios galimybės sužinoti apelianto nuomonę.

33Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas.

34Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

35Dėl prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

36Apeliantas prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, nors šio savo prašymo detaliau nemotyvavo.

37Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai nėra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją).

38Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

40Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė: 1) pripažinti, kad tretieji asmenys Kauno miesto apylinkės... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. birželio 18 d. nutartimi ieškovo... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo... 9. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 12. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320... 13. Byloje kilo ginčas dėl antstolės ir teismų veiksmų teisėtumo ir su tuo... 14. Nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla... 15. Dėl apelianto pateiktų prašymų... 16. Apeliantas prašo prie bylos prijungti Vilniaus apygardos teismo civilinę... 17. Apeliantas taip pat prašo prijungti prie bylos Kaišiadorių rajono apylinkės... 18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 19. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų... 20. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos... 21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė kaip... 22. Nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo... 23. Dėl įrodymų vertinimo... 24. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas, ginčydamas pirmosios... 25. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatą, įrodinėjimo tikslas – teismo... 26. Apeliantas teigia, kad teismas nevertino jo pateikto įrodymo, t. y. Jonavos... 27. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 28. Dėl materialinės teisės normų pažeidimo... 29. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl... 30. Nors pirmosios instancijos teismas ir pripažino, kad Kauno miesto apylinkės... 31. Teisėjų kolegija neatmeta, kad neteisėtai išduotas vykdomasis raštas dėl... 32. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog... 33. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 34. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti... 35. Dėl prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka... 36. Apeliantas prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio... 37. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą... 38. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 40. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą palikti...