Byla 1A-769-245-2012
Dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo:
1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Kanaporiui, gynėjams advokatams Stasei Kupčiūnienei, Raimundui Gargasui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. A. ir S. A. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo:
2V. A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 1 d. ir nubausta: pagal BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas) - laisvės apribojimu devyniems (9) mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose; pagal BK 138 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas) - laisvės apribojimu vieneriems (1) metams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., subendrinus bausmes apėmimo būdu, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas vieneriems (1) metams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.
3S. A. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d ir BK 138 str. 2 d. 5 p. ir nubaustas: pagal BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas) – keturiasdešimt penkių (45) parų areštu; pagal BK 138 str. 2 d. 5 p. (nesunkus dviejų žmonių sveikatos sutrikdymas) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams keturiems (4) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., subendrinus bausmes apėmimo būdu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems (1) metams keturiems (4) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
4Nukentėjusiųjų I. O. ir V. O. civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies, priteista iš S. A. ir V. A. solidariai: I. O. – 1207.59 Lt, V. O. - 603.20 Lt turtinės žalos atlyginimo;
5priteista I. O.: iš S. A. – 1500.00 litų, iš V. A. – 500.00 litų, V. O. - solidariai iš S. A. ir V. A. 2000.00 litų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje dėl 3000 Lt neturtinės žalos priteisimo I. O. ir V. O. ieškiniai atmesti;
6priteista iš S. A. ir V. A. solidariai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 340.34 Lt V. O. gydymo išlaidų;
7priteista I. O. jo turėtos advokato išlaidos: iš S. A. – 800.00 litų, iš V. A. – 500.00 litų, bei iš S. A. ir V. A. valstybei V. O. atstovavusio advokato išlaidas - po 265.00 litus iš kiekvieno;
8priteista iš S. A. ir V. A. valstybei po 53.40 Lt (po penkiasdešimt tris litus 40 ct) iš kiekvieno proceso (pašto) išlaidų.
9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
Nustatė
10S. A. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d ir BK 138 str. 2 d. 5 p. ir V. A. nuteista pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 1 d. už tai, kad jie, veikdami kartu, 2011 m. gegužės 14 d. apie 20 val. viešoje vietoje – ( - ) kaime, savo daugiabučio namo kieme, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra kilus asmeninio pobūdžio konfliktui su minėto namo kaimynais, V. A. vieną kartą ranka sudavė I. O. į veidą, S. A. sugriebė I. O. už rūbų ir parvertė jį ant žemės, gulintį smaugė, užmynė jam ant kairės rankos plaštakos ir ją batu spausdamas trynė, S. A. ir V. A. kėlė triukšmą, V. A. vieną kartą spyrė ir ne daugiau kaip vieną kartą rankomis sudavė I. O. į veidą, po to S. A. I. O. suko ranką, padarydamas nukentėjusiajam kairės plaštakos V-to delnakaulio lūžimą, S. A. I. O. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, V. A. - nežymų sveikatos sutrikdymą, toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, V. A. sugriebė kieme buvusią V. O. už rankos ir ją pasuko, S. A. parvertė V. O. ant šulinio ir kartu su V. A. suėmę V. O. už rankų, nutempė ją link namo laiptinės bei abu numetė ją ant laiptų, bendrais veiksmais padarydami V. O. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra S. A. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sužalojo du žmones, V. A. pažeidė viešąją tvarką ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą V. O..
11Nuteistasis S. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, priimti naują nuosprendį ir jį išteisinti iš pareikštų kaltinimų, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko apeliantas nepagrįstai pripažintas kaltu. Apkaltinamasis nuosprendis grįstas prielaidomis, nėra nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Kritiškai vertintini nukentėjusiųjų I. O. ir V. O. parodymai, kadangi šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, siekdami užsidirbti pinigų. Nors apylinkės teismas konstatavo, kad konfliktas prasidėjo iš asmeninių paskatų, tačiau apylinkės teismas nenurodė, kad konflikto organizatoriumi buvo I. O.. Būtent jis pirmas pradėjo mušti apelianto sutuoktinę V. A., sudavė smūgius ir pribėgusiai gelbėti mamos jų dukrai G. A.. Priėjus apeliantui, jis pradėjo mušti ir jį, dėl ko nuteistasis buvo priverstas gintis nuo I. O.. V. O. kieme niekas nemušė, ji išėjo iš savo buto ir kieme pasirodė jau sužalota, buvo girta, griuvinėjo. Teismas turėjo atkreipti dėmesį į liudytojos L. O. parodymus, kurie iš dalies atitinka kaltinamojo parodymus. Ši liudytoja parodė, kad būnant virtuvėje, ji girdėjo triukšmą, lauke pamatė besiginčijančius jos vyrą I. O. ir V. A.. Prasidėjus muštynėms, įsiterpė tarp jų, vėliau jai nukrito akiniai ir ji nematė, kas vyko toliau. Nuosprendyje nėra nurodyta, kas pagal jos parodymus pradėjo muštynes. Šios aplinkybės iki galo neištirtos. Teismas turėjo kritiškai vertinti ir liudytojų E. J., R. P. parodymus, kadangi šių liudytojų ir nuteistojo santykiai yra labai blogi. Jis neatliko kaltinime nurodytų smurtinių veiksmų. Jeigu tokie veiksmai būtų buvę padaryti, turėjo būti sunkesnės pasekmės. Nebuvo jokių kankinimo veiksmų. Neatitinka tikrovės ta aplinkybė, kad V. O. buvo žiauriai kankinama, kitaip artimi jai žmonės būtų pasirūpinę jos sveikata. Niekas jos nemušė, visiems buvo žinomos jos sužalojimo aplinkybės. Policijos pareigūnai buvo iškviesti ne pačių nukentėjusiųjų iniciatyva. Atvykę pareigūnai nenustatė jokių nusikalstamos veikos požymių, neapklausinėjo įvykį mačiusių asmenų, nes jiems niekas ir nesiskundė. Apylinkės teismas dėl pareigūnų veiksmų nepasisakė nieko. Skunde daroma išvada, kad byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, grindžiančių nuteistojo kaltę, kurių pagrindu jis galėtų būti pripažintas kaltu ir nuteistas.
12Nuteistoji V. A. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti, išteisinti ją iš pareikštų kaltinimų ir baudžiamąją bylą nutraukti. Apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas, jis turi būti panaikintas. Prieštaringi yra liudytojų E. J., R. P., L. O. ir nukentėjusiųjų I. O. ir V. O. parodymai. I. O. nurodo iš esmės skirtingas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Palyginus jo parodymus, jie nesutampa tokiomis aplinkybėmis, kur jis V. A. neva sudavė smūgį, į kurią vietą buvo suduota, I. O. spardžiusių asmenų skaičius, suduotų smūgių skaičius ir vieta, kitos aplinkybės. Be to, apylinkės teismas nepakeitė kaltinimo ir paliko tą pačią ikiteisminio tyrimo metu nustatytą aplinkybę, kad apeliantas vieną kartą įspyrė I. O. į veidą. Be jokių motyvų apylinkės teismas nustatė, kad jis tuo pačiu metu vieną kartą sudavė rankomis I. O. į veidą, nors tokios aplinkybės pats nukentėjusysis nemini nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Nukentėjusiojo I. O. parodymams, kad jo žmona atėjo tuo metu, kai jis buvo neva smaugiamas S. A., prieštarauja ir liudytojos L. O. parodymai. Prieštaraujantys kitų liudytojų parodymams yra ir liudytojos E. J. parodymai, kad ji nematė, kad kas nors I. spardytų, jai apie tai pasakojusi dešimtmetė dukra. Ši liudytoja iškvietė policijos pareigūnus, ji smurto prieš kitus asmenis iki atvykstant policijos pareigūnams nematė. Taigi, ši liudytoja negalėjo matyti, kad nuteistoji sudavė I. O. du smūgius, nes to nebuvo. Todėl apeliantė šiuos liudytojos parodymus vertina kaip visiškai nepatikimus ir melagingus, jais buvo siekiama padėti I. O. apkaltinti apeliantę sudavus jam smūgius ir taip bandant išvengti atsakomybės už jos pačios sužalojimą. Taip pat I. O. parodymams prieštarauja ir liudytojos R. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai. Ši liudytoja neva matė, kaip apeliantė sudavė kelis kartus delnu I. O. į veidą, nors apie jokius jos smūgius pats I. O. nekalba. To iš tikrųjų nebuvo, todėl ji apeliantę apkalba, jos parodymai yra melagingi. Jokiais įrodymais neparemtas nuteistajai pateiktas kaltinimas dėl V. O. sužalojimo, jis grindžiamas tik pačios nukentėjusiosios parodymais, liudytojos R. P. parodymais, kurie visiškai prieštarauja bylos aplinkybėms, tačiau nepatvirtina V. O. parodymų. Nei R. P., nei E. J. nemini, kad nuteistoji su vyru paėmę V. O. už rankų, būtų ją tempę namo laiptinės link ar numetę ją nuo laiptų. Priešingai, E. J. matė besikeliančią nuo žemės V. O., kuri buvo susiėmusi už šono, taigi, jau tuo metu jai galėjo būti lūžę šonkauliai. Daugiau smurtinių veiksmų iki atvykstant policijos pareigūnams ji nemačiusi. I. O. taip pat keitė parodymus, kol galiausiai patvirtino, kad jis nematė, kaip A. tampė jo motiną. Tokiu būdu apeliantė įsitikinusi, kad buvo pasinaudota ta aplinkybe, kad V. O. jau buvo susižalojusi, tuo sustiprinant kaltinimus nuteistiesiems, siekiant išvengti atsakomybės už apeliantės sužalojimą, padarytą paties I. O.. Teisme pastarasis neigė sudavęs smūgį nuteistajai, tačiau byloje yra pateikta specialisto išvada, iš kurios matyti, kad jai padarytas nosies sumušimas, nosikaulių lūžimas. Kad ji pati buvo sužalota konflikto metu, patvirtinama ir nuosprendyje. Tai dar kartą įrodo, kad tiek nukentėjusieji I. O. ir V. O., tiek liudytojai E. J. ir R. P. yra nenuoširdūs, jie kerštauja sutuoktiniams dėl ankstesnių įvykių, yra suinteresuoti, kad jie būtų nuteisti. Tokiu būdu yra nepagrįsta ta teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad abiejų nukentėjusiųjų parodymai apie įvykio aplinkybes yra nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios. Priešingai, jų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, neparemti nesuinteresuotų liudytojų parodymais. Apeliantė nepagrįstai pripažinta kalta dėl BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. padarytų nusikalstamų veikų, todėl ji išteisintina, civiliniai ieškiniai turi būti atmesti, kaip ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
13Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai advokatai prašė tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus, prokuroras prašė skundus atmesti.
14Nuteistųjų V. ir S. A. apeliaciniai skundai atmetami.
15Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo V. ir S. A. nusikalstamas veikas ir pripažino juos kaltais, padarius atitinkamai Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., BK 138 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d., BK 138 str. 2 d. 5 p. numatytus nusikaltimus.
16Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose keliamas tas pats kaltės klausimas – jie nesutinka su skundžiamame teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis, o būtent, abu nuteistieji prašo juos išteisinti, kadangi nepadarė jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų.
17Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vertinant byloje esančius įrodymus bei priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, nenustatyta. Teismas faktines veikos padarymo aplinkybes nustatė vertindamas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, kurie pakankamai išsamiai išanalizuoti nuosprendyje, visetą. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, ištirtų įrodymų visetas patvirtina nuteistųjų kaltę, todėl išteisinti juos pagrindo nėra. Nors abu kaltinamieji dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų kaltais neprisipažino, jų kaltę teisme patvirtino byloje surinktų ir iširtų įrodymų visuma.
18O būtent, nukentėjusiojo I. O. parodymu, kad tą dieną jis, eidamas pas savo motiną V. O., girdėjo, kad V. ir S. A. smarkiai barasi. Konfliktas kilo dėl šuns, atlikusio gamtinius reikalus prie šulinio. Pasakius V. A., kad ji pasiimtų šunį, nes iš šulinio reikia gerti vandenį, V. A., prilėkusi prie jo, paėmė už krūtinės ir sudavė į kairę akį. Jis gynėsi, įvyko susistumdymas, pats V. A. nesudavė. Iš kambario išbėgo S. A., sugriebė jį ir metė ant prie šulinio esančio žvyro. Jis ketino keltis, tačiau šis kojomis sutrypė per jo kairės rankos plaštaką. S. A. smaugė kaklą, o V. A. kojomis spardė šonus. Jų mergaitė irgi spardė kojomis į šonus. Atvažiavus policijos pareigūnams, jam iš burnos bėgo kraujas, buvo sužalota akis, ištinusi ranka. Jį pamačiusi gydytoja iš karto nusiuntė pas traumatologus. Motinos nuo žemės nekėlė, nes buvo sumuštas, sumušta akis, sužalotas skruostas.
19Nukentėjusioji V. O. parodė, kad V. A. jai suko ranką, o pastūmė abu A., tada ji trenkėsi į šulinio kraštą. Skaudėjo šonkaulius, negalėjo atsikelti iš lovos. Ranką ir šonkaulius susižalojo, kai ją stūmė ir koridoriuje ji krito ant kibirų.
20Liudytoja E. J. parodė, kad nusikaltimo padarymo metu atbėgo dukra ir pasakė, kad muša kaimynus, kad visi trys A. muša I. O.. Ji paskambino į policiją, išėjus į lauką, girdėjo, kaip A. rėkė, matė, kaip trenkė į veidą. V. O. sėdėjo ant žemės. V. A. buvo išgėrusi, rėkė labai, laužė I. O. pirštus. A. yra konfliktiški žmonės, buvę sumušę ją ir jos brolį. Matė, kaip tą vakarą V. A. sudavė I. O. į veidą. Matė, kad I. O. veidas buvo kruvinas, jis pasakojo, kad A. prisikabino dėl šuns ir ėmė jį mušti, kad visi trys A. jį mušė rankomis, spardė kojomis. Ranka buvo sugipsuota dėl to, kad visi trys tą ranką mindė, spardė, laužė. Tą įvykį matė R. P., E. J. ir jos sūnus A. Č., A. L. ir dar viena mergaitė.
21Liudytoja R. P. patvirtino, kad matė, kaip tarpusavyje mušėsi I. O. ir A., tačiau arti prie jų prieiti nenorėjo, kad nesužeistų vaikų. S. A. tampėsi su I. O., suplėšė jam marškinius, kelis smūgius davė į krūtinę ir kitas vietas. Jie abu buvo nugriuvę ant žolės, I. mušė abi A. moterys. G. A. jį daužė, spardė ir rėkė „pakasiu, kad nuodiji mano šunį“. Kai atvažiavo policija, jam buvo pamušta akis, jis buvo apdraskytas, kruvinas. Matė, kaip kelis kartus S. A. sudavė kumščiu I. O., spyrė koja, V. A. kelis kartus trenkė jam delnu į veidą. Jos akivaizdoje jie mušėsi apie pusvalandį, apsiramino, tik pasakius, kad iškviesta policija. A. mėtė V. O. kaip kamuolį, suko jai ranką. I. O. pasakojo, kad jam sulaužytas stuburas, išsukta ranka, sulaužyti keli šonkauliai. V. O. gynė sūnų, kadangi visi A. jį puolė. Ji buvo nusviesta 2-3 kartus ant žolės. Įvykį ji matė pati, nes kiemas jai gerai matosi.
22Liudytoja L. O. parodė, kad ji matė, kaip vyras ginčijosi su V. A., jie buvo susikibę rankomis, žodis po žodžio kilo muštynės. Po įvykio I. O. buvo iššokusios akys, smarkiai ištinusi ranka, sumuštos abi akys, jis skundėsi, kad jam skauda šoną, matėsi pirštų žymės ant kaklo. V. O. matė tik kitą dieną, jai buvo ištinusi ranka. Vyras liudytojai pasakojo, kad S. A. jį užpuolė, mušė, spardė, trypė koja jo ranką, pasakojo, kad V. O. buvo sužalota ranka, kai A. ją patraukė ar pasuko, stūmė ją. Santykiai su A. nebuvo geri, jie užgauliojo, koneveikė ir anksčiau.
23Liudytojas D. P. parodė, kad jis paprašytas nuvežė V. O. į Dotnuvos ligoninę.
24Liudytojas V. U. parodė, kad S. A. jį kartą buvo sumušęs, kad jis yra konfliktiška asmenybė.
25Liudytoja R. O. parodė, kad ji vengia eiti pas mamą, nes A. nuolat puldinėja, mamą sužalojo S. A., jai skaudėjo nugarą, ji ir šiuo metu skundžiasi, kad skauda. A. jai iki šiol grasina. Tą dieną iškarto po įvykio mama sakė, kad V. A., paėmusi ją už rankos, sviedė ją į šulinį, po to abu A. metė ją į buto koridoriaus stačius laiptus. Nuo to mamai buvo sužaloti ne tik šonkauliai, bet ir nugara. Pati ji įvykio nematė, tai jai pasakojo mama.
26Paminėtų liudytojų parodymais nustatyta, kad V. A. sudavė vieną smūgį I. O. į veidą (šį smūgį matė liudytoja E. J.), tai nurodė ir pats nukentėjusysis. S. A. sugriebė jam už rūbų, parvertė jį ant žemės, gulintį smaugė, užmynė jam ant kairės rankos plaštakos, batu spausdamas ją trypė. Liudytojos R. P. parodymais nustatyta, kad būtent V. A. sudavė 10 kartų I. O. delnu per galvą, po to S. A. jam sužalojo ranką. V. A. suko I. O. ranką, po to abu A. V. O. suėmė už rankų, nutempė iki namo ir metė ją nuo laiptų. Tai matė liudytoja R. P., patvirtino pati nukentėjusioji, liudytojas A. Č., kuris to teisme nepaliudijo, kadangi išvykęs į užsienį, tačiau tai pasakojo R. P. ir E. J.. Jis matė, kaip abu A. nustūmė V. O. nuo laiptų, po ko ji pajuto stiprų skausmą šone ir rankoje. Pastūmė ją ne kartą. Liudytojų parodymais pagrindo netikėti nėra, tuo tarpu kaltinamųjų parodymai yra siekis išvengti atsakomybės. Tai, kad abu nukentėjusieji patyrė sužalojimus, patvirtina specialistų išvados Nr. G106/11(12) ir Nr. G102/11(12), kad I. O. ir V. O. padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimų padarymo metu sukeltas fizinis skausmas. Taigi, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamieji S. A. ir V. A. padarė jiems inkriminuojamus nusikaltimus. Tuo tarpu kaltinamųjų S. A. ir V. A. parodymus teismas pagrįstai atmetė kaip prieštaraujančius bylos nustatytoms faktinėms aplinkybėms, vertinant šiuos parodymus kaip nepagrįstus, siekiant jais išvengti atsakomybės. Specialisto išvada Nr. G128/11(12) nustatyta, kad 2011-06-09 V. A. buvo nustatytas nosies sumušimas, nosikaulių lūžimas, tai yra, nežymus sveikatos sutrikdymas. Nuteistoji V. A. nurodė, kad ją sužalojo 2011-05-14 apie 20-21 val. I. O., tačiau iš šios specialisto išvados matyti, kad V. A. kreipėsi dėl medicinos pagalbos tik 2011-06-07. Byloje nenustatytos V. A. sužalojimo aplinkybės. Pastaroji kreipėsi į medikus tik po trijų savaičių, kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal nukentėjusiųjų skundą šioje byloje. Todėl nenustatytos V. A. sužalojimo aplinkybės nereabilituoja pastarosios dėl jos padarytų nusikalstamų veiksmų. Pagrįstai teismas nelaikė objektyviais ir patikimais liudytojos – kaltinamųjų dukters G. A. parodymų ir jais nesirėmė, kadangi kaltinamieji yra jos tėvai, todėl ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Nukentėjusiems padaryti sužalojimai atitinka nukentėjusiųjų parodymus dėl prieš juos kaltinamųjų panaudotų smurtinių veiksmų pobūdžio. Tokiu būdu, be nukentėjusiųjų nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nustatyta, kad S. A. ir V. A. tokiais savo veiksmais viešoje vietoje – daugiabučio namo bendrame kieme pašalinių asmenų akivaizdoje demonstravo nepagarbą visuomenės, moralės normoms, siekė save priešpastatyti aplinkiniams, jų elgesys buvo kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai. Tokiu būdu apylinkės teismo padarytos išvados, jog V. A. dėl nereikšmingos priežasties - I. O. pastabos dėl kaltinamųjų šuns, kuris šlapinosi ant bendro šulinio, prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, suduodama jam smūgį į kairę akį, prie jos prisijungęs S. A., pargriovęs I. O. ant žemės, suko jam ranką, gulintį smaugė, laikydamas jį už kaklo, V. A. spyrė gulinčiam I. O., S. A. kojomis trypė jo kairės rankos plaštaką, suko ranką, nukentėjusiajai V. O. bandant ginti ant žemės gulintį S. A. mušamą sūnų, V. A. suko jai ranką, abu A. ją pastūmė link šulinio, į kurį atsitrenkusi ji susižalojo kaktą, po to abu kaltinamieji įmetė ją į namo koridorių, kur ji, krisdama ant ten buvusių kibirų, susižalojo ranką bei šonkaulius, abiejų kaltinamųjų neteisėti veiksmai prieš nukentėjusiuosius vertintini kaip įžūlūs, nors konflikto kilimui įtakos turėjo ir ankstesni kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų tarpusavio nesutarimai, tačiau iš liudytojų E. J., R. P. parodymų matyti, kad buvo sukeltas triukšmas, kurį girdėjo ir muštynes matė bei išsigando mažametė E. J. duktė, E. P. vaikai, E. P. patvirtino, kad ji bijojo artintis prie įvykio vietos, kad nebūtų sužaloti jos vaikai, girdėjo kieme verkiant mažametį O. sūnų, į įvykio vietą buvo kviečiama policija, kas pagrįstai leidžia kaltinamųjų S. A. ir V. A. elgesį vertinti kaip akivaizdų demonstravimą nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą. Nustatyta ir įrodyta, kad nukentėjusiajam I. O. nesunkiai sutrikdyta sveikata kaltinamojo S. A. veiksmais, V. A. veiksmais jam padarytas nežymus sveikatos surikdymas, bei abiejų kaltinamųjų veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai V. O..
27Duomenų, kad I. O. pirmas pradėjo mušti V. A., sudavė smūgius ir pribėgusiai gelbėti mamos jų dukrai G. A., byloje nėra. Tai yra deklaratyvaus pobūdžio teiginys, kurio nepagrindžia jokie bylos duomenys, tokių duomenų nepateikė ir pats S. A.. Priešingai, liudytojų parodymais nustatyta, kad I. O. pirma sudavė V. A., tai matė liudytoja E. J. ir patvirtino pats nukentėjusysis.
28Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal V. O. pareiškimą, kuriame ji nurodė, kad išėjusi ginti spardomo sūnaus, pati buvo sužalota. Atvykus pareigūnams nebuvo įmanoma iškarto objektyviai nustatyti faktines aplinkybes, kadangi konflikte dalyvavusių asmenų parodymai buvo prieštaringi, jie skirtingai nurodė aplinkybes, dėl ko buvo būtina atlikti eilę proceso veiksmų ir tik tuomet, kai ikiteisminis tyrimas buvo baigtas, byla perduota teismui su kaltinamiesiems A. pareikštais kaltinimais.
29Nepagrįstas skundo argumentas, jog yra prieštaraujantys kitų liudytojų parodymams liudytojos E. J. parodymai, kad ji nematė, kad kas nors I. spardytų, jai apie tai pasakojusi dešimtmetė dukra. Liudytojos E. J., kaip ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų, R. P., L. O. parodymai, patvirtino abiejų nukentėjusiųjų parodymus, byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusieji, kuriuos jų gyvenamosios vietos seniūnas charakterizuoja kaip ramius, santūrius, sąžiningus, nekonfliktiškus, ir minėtos liudytojos turėtų realų pagrindą apkalbėti kaltinamuosius. Nėra pagrindo teigti, kad R. P. parodymai yra melagingi, kadangi ji pati matė įvykį, jos parodymai yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios.
30Nuteistoji V. A. nepagrįstai teigia, kad civiliniai ieškiniai turi būti atmesti, kaip ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Jos kaltė įrodyta, todėl ir civiliniai ieškiniai priteisti pagrįstai ir teisingai. BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nustatyta, jog nuteistųjų V. ir S. A. tyčiniais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų I. O. ir V. O. sveikata, nuteistieji pasikėsino į vieną labiausiai saugomų vertybių – žmogaus sveikatą. Apylinkės teismas teisingai priteisė atlyginti pagrįstą turtinę žalą, kadangi sprendžiant klausimą dėl turtinės žalos taikomas visiško jos atlyginimo principas. Neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiems apylinkės teismas teisingai priteisė, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei besiformuojančią teismų praktiką tokios kategorijos bylose. Nėra pagrindo daryti išvadai, jog civilinių ieškinių klausimas šioje byloje išspręstas neteisingai, todėl V. A. skundo argumentas šiuo aspektu atmetamas kaip nepagrįstas.
31Daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo S. ir V. A. nusikalstamas veikas ir pripažino juos kaltais dėl nuosprendyje nurodytų nusikaltimų padarymo. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti įrodymai ir jais remiantis padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados kolegijai abejonių nekelia. Todėl nuteistųjų S. ir V. A. apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.
32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,
Nutarė
33nuteistųjų S. A. ir V. A. apeliacinius skundus atmesti.