Byla A-146-273-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams Irmantui Ambrazevičiui ir Vaidai Šimanauskienei, atsakovų atstovams Vidmantui Januškevičiui, Ritai Zubkevičiūtei, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. G., trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Viktorijai Pratuzienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui dėl išvados panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 3–7) prašė panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir atsakovas, CDMEK) 2009 m. spalio 19 d. išvadą dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)603 (toliau – ir CDMEK išvada); įpareigoti CDMEK iš naujo nagrinėti UAB „Vilniaus energija“ skundą ir priimti naują išvadą, atitinkančią Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

5Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2007 metais buvo pradėtas S. G. profesinės ligos priežasčių tyrimas. 2007 m. liepos 16 d. profesinės ligos tyrimo komisija užpildė S. G. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr.(07-0041)001-012 (toliau – ir Aktas) I-ąją dalį. 2008 m. kovo 20 d. darbo medicinos gydytoja užpildė šio Akto II-ąją dalį, kurioje nurodyta, kad S. G. nustatyta profesinė liga – profesinė pneumokoniozė (asbestozė), sukelta asbesto dulkių. UAB „Vilniaus energija“, nesutikdama su profesinės ligos diagnozės nustatymu, 2008 m. gegužės 13 d. kreipėsi į CDMEK ir prašė priimti sprendimą dėl S. G. profesinės ligos diagnozės nepagrįstumo. CDMEK pateikė 2009 m. spalio 19 d. išvadą dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)603, kurioje nurodyta, kad S. G. profesinė pneumokoniozė (asbestozė) buvo nustatyta pagrįstai. Pareiškėjas skunde teigė, kad ši CDMEK išvada yra nepagrįsta, neteisėta ir turėtų būti panaikinta.

6Nurodė, kad CDMEK išvada neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Išvadoje pateikiami neteisingi/netikslūs faktiniai duomenys: klaidingai nurodytas CDMEK skundą padavęs subjektas ir jo teisinė forma (vietoje UAB „Vilniaus energija“ nurodyta AB „Lietuvos energija); netiksliai nurodoma S. G. pavardė (nurodoma S. G.), jo eitos pareigos (nurodyta, kad šis asmuo dirbo šaltkalviu-vairuotoju nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. gegužės 21 d. (iš tiesų – nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2003 m. rugsėjo 21 d.)). Išvadoje nenurodytas jos teisinis pagrindas, neaišku, kuo vadovavosi CDMEK surašydama Išvadą. Išvadoje neanalizuojami dokumentai, ji yra aprašomojo pobūdžio, nevertinami profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte nurodyti faktai, CDMEK nepateikė motyvuotos išvados, kodėl Komisija pripažino, jog profesinė liga S. G. buvo diagnozuota pagrįstai. Profesinės ligos nustatymui/pripažinimui būtinas priežastinis ryšys tarp asmeniui diagnozuotos profesinė ligos ir kenksmingų darbo aplinkos veiksnių. UAB„Vilniaus energija“ savo skunde pateikė argumentus, kuriais grindžia savo nuomonę, kad S. G. darbas šioje įmonėje negalėjo būti jam nustatytos profesinės ligos diagnozės priežastimi. CDMEK šių argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Pareiškėjas teigė nesuprantantis, kodėl CDMEK išvadoje pasisakoma dėl S. G. nustatytos diagnozės – profesinės gerklų karcinomos, nes Akto II-je dalyje nenurodyta, kad ši liga S. G. diagnozuota kaip profesinė liga. Išvardyti CDMEK išvados trūkumai, pareiškėjo nuomone, yra pagrindas panaikinti CDMEK išvadą Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu.

7Pareiškėjas teigė, kad CDMEK išvadoje nepagrįstai patvirtinta, jog profesinė liga – profesinė pneumokoniozė (asbestozė) S. G. nustatyta pagrįstai. Išvadoje nenurodytas nė vienas asbestozės diagnostinis kriterijus, kuris įrodo šią profesinė ligą ir jos sunkumą. Pripažįstant šią profesinė ligą buvo vadovautasi instrumentinių tyrimų (plaučių kompiuterinės tomografijos ir fibrobronchoskopijos) duomenimis (rastais neorganinės kilmės elementais, panašiais į asbesto plaušelius), kurie, remiantis Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijomis, neįrodo ligos buvimo. Profesinė pneumokoniozė (asbestozė) S. G. buvo pripažinta prieš tai neatlikus šiose Rekomendacijose nurodytų tyrimų (krūtinės ląstos rentgenogramos, plaučių punkcijos), iš kurių būtų galima spręsti apie vieno iš pagrindinių asbestozės kriterijų – plaučių fibrozės buvimą/nebuvimą. Be to, profesinė pneumokoniozė (asbestozė) S. G. buvo pripažinta nesant jo darbinėje veikloje UAB„Vilniaus energija“ ilgalaikės ir kartotinės ekspozicijos asbestu.

8Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir SAM) pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 43–46) paaiškino, kad CDMEK, gavusi pareiškėjo skundą, išnagrinėjo visus gautus dokumentus (Akto I ir II dalis su priedais, medicininius dokumentus iš visų gydymo įstaigų, kuriose buvo tiriamas ir gydomas S. G., S. G. ir liudytojų pareiškimus, UAB „Vilniaus energija“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus paaiškinimus dėl profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I-osios dalies papildymo, posėdžio metu išklausė S. G. ir pareiškėjo atstovų paaiškinimus dėl darbo sąlygų, pobūdžio, kitų aplinkybių, galėjusių turėti įtakos išsivystyti S. G. profesinei ligai.

10Atkreipė dėmesį, kad CDMEK ginčus, susijusius su profesinė ligos diagnozės nustatymu, nagrinėja vadovaudamasi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13 punktu, Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 patvirtintu Profesinių ligų sąrašu, CDMEK nuostatais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37, taip pat kitų teisės aktų nuostatomis ta apimtimi, kuri reglamentuoja profesinių ligų diagnozių pagrįstumo įrodymą, atsižvelgdama į į visą informaciją, esančią medicininiuose dokumentuose: atliktų tyrimų rezultatus, tam tikros ligos simptomų atsiradimo laiką, gretutines ligas, ligų vystymosi eigą bei greitį ir pan. Akcentavo, kad CDMEK, priimdama išvadas dėl profesinių ligų diagnozių nustatymo, vadovaujasi ir moksline medicinine literatūra, atliktais moksliniais tyrimais, atsižvelgia į Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijas (Profesinių ligų diagnostikos vadovas, Liuksemburgas: Europos Sąjungos Oficialiųjų publikacijų biuras,1994). Teigė, kad CDMEK išvados dalyje, kurioje pagrindžiamas profesinės ligos diagnozės nustatymas, nenurodomos konkrečios teisės aktų nuostatos, nes teisės aktais reglamentuota įtartos profesinės ligos nustatymo, tyrimo ir diagnozės nustatymo tvarka. Paaiškino, kad konkreti diagnozė, pritaikant medicinos mokslo žinias yra patvirtinama atitinkamais tyrimais, kurie padeda identifikuoti ir diferencijuoti įtariamus sveikatos sutrikimus, atsižvelgiant į gautus rezultatus ir išvadas.

11Dėl pareiškėjo argumento, esą S. G. nebuvo atlikti visi tyrimai, kurie yra išvardyti Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijose (toliau – ir PLD rekomendacijos), pažymėjo, kad šis dokumentas yra rekomendacinio pobūdžio, todėl priimdama sprendimą dėl profesinės ligos ištyrimo, diagnozės patvirtinimo į šio dokumento nuostatas CDMEK atsižvelgia ta apimtimi, kuri nėra griežtai apibrėžta Lietuvos Respublikos teisės aktų. Paaiškino, kad ligos diagnozei patvirtinti neprivaloma atlikti visų tyrimų, išvardytų Profesinių ligų nustatymo kriterijuose, patvirtintuose sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.V-1087, kai vieno ar kelių atliktų tyrimų rezultatai bei išvados neabejotinai patvirtina tam tikros ligos diagnozę. Teigė, kad gydytojas gali pagal savo kompetenciją patvirtinti tam tikros ligos diagnozę. Darbo medicinos gydytojas patvirtino profesinės pneumokoniozės (asbestozės), sukeltos asbesto dulkių, diagnozę. CDMEK, išnagrinėjusi medicininius ir kitus dokumentus, išklausiusi S. G. ir pareiškėjo atstovų paaiškinimus, priėmė išvadą, kad ši diagnozė buvo nustatyta teisingai ir pagrįstai.

12Akcentavo, kad visi galimi tyrimai atliekami tik tuo atveju jei vieno ar kelių tyrimų rezultatai nėra aiškūs arba kelia abejonių. S. G. atveju tokios situacijos nebuvo. Paaiškino, kad nustatant ir patvirtinant profesinės asbesto sukeltos ligos diagnozę yra svarbūs Profesinių ligų nustatymo kriterijų apraše, patvirtintame sveikatos apsaugos ministro 2009 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. V-888, nurodyti kriterijai: klinikiniams tyrimams rekomenduojamos orientacinės asbesto plaučiuose ribinės vertės (daugiau kaip vienas darinys/ml bronchoalveolinio skysčio nustatytas šviesos mikroskopijos metodu; p.12.4); aptiktas sumažėjęs PAO2; 14.3.3.2 p.); ekspozicijos trukmė - ne mažiau 5 metų (15.7 p.). Todėl patvirtinant asbestozės diagnozę, atsižvelgta į reikšmingą profesinės ligos anamnezės faktą -Akto 13 punkte nurodyta, kad darbo aplinkos ore buvo aptikta asbesto plaušelių alveolinės frakcijos. Pabrėžė, kad asbestui yra būdingas kumuliuojantis poveikis. Asbesto plaušelių koncentracijos dydis ore ir žmogaus organizmo jautrumas bei atsparumas yra svarbiausi faktoriai, lemiantys asbesto sukeliamų ligų išsivystymo greitį. Atkreipė dėmesį, kad CDMEK posėdyje dalyvavę pareiškėjo atstovai neneigė S. G. darbe buvusios asbesto plaušelių ekspozicijos ir fakto, kad ši ekspozicija truko apie 5 metus.

13Dėl pareiškėjo argumentų, esą asbesto plaušelių S. G. galėjo įkvėpti buityje, pažymėjo, kad jie nepagrįsti įrodymais, o kadangi S. G. darbo aplinkoje rasta asbesto plaušelių, šis faktas laikomas pagrindu, nustatančiu priežastinį ryšį tarp darbo aplinkos veiksnių ir ligos. Dėl pareiškėjo argumentų, jog CDMEK išvadoje yra netikslumų įrašant pareiškėjo, susirgusio darbuotojo duomenis, pažymėjo, kad Akte, kuriame pateiktą informaciją vertinama CDMEK priėmė išvadą, S. G. pareigos nurodytos nevienodai, šį Aktą pasirašė pareiškėjo perdavimo tinklo direktorius, nepateikdamas pastabų dėl pareigų ar darbų patikslinimo, be to, nepaisant skirtingų pavadinimų, darbų pobūdis buvo tas pats, o pareigų pavadinimų kaita profesinės ligos diagnozės nustatymui neturi jokios įtakos. Netikslumai įrašant į CDMEK aktą susirgusio darbuotojo pavardę ir pareiškėjo pavadinimą yra techninio pobūdžio ir išvadai taip pat neturi įtakos.

14Atsakovas Valstybinė darbo inspekcija su pareiškėjo skundu nesutiko (II t., b. l. 189–190). Paaiškino, kad Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos ribos apima profesinės ligos priežasčių ištyrimą bei profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I-osios dalies „Profesinės ligos priežasčių tyrimas“ užpildymą. Paaiškino, kad 2007 m. birželio 6 d. sudaryta S. G. profesinės ligos tyrimo komisija tyrė ištyrė profesinės ligos priežastis ir 2007 m. liepos 16 d. surašė Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą. Šios Akto dalies pareiškėjas neapskundė. Profesinės ligos diagnozės nustatymas ar jos nenustatymas ir Akto II-osios dalies „Profesinės ligos patvirtinimas“ užpildymas priskiriamas darbo medicinos gydytojo kompetencijai. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas savo skunde neiškėlė klausimų, kurie priskirti Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai, Inspekcija nepasisakė dėl CDMEK išvados pagrįstumo.

15Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neskundžia jokių Tarnybos sprendimų ar veiksmų ir prašė skundą atmesti. Atsiliepime (II t., b. l. 97–98) paaiškino, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos funkcijoms nėra priskirta nagrinėti, tirti ar teikti išvadas dėl susirgimų susiejimo su profesine liga. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus VI teritorinis skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. A1-1/V-2 patvirtintomis Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklėmis bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintais Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu, remdamasis pateiktu profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, nustatė pareiškėjo darbingumo lygį dėl priežasties „profesinė liga“.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 197) paaiškino, kad S. G. 2008 m. birželio 17 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydamas skirti jam vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją dėl profesinės ligos, nes jam buvo nustatytas 20 procentų netektas darbingumas dėl profesinės ligos. Remdamasis profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. spalio 27 d. sprendimu S. G. nustatytą profesinę ligą pripažino draudiminiu įvykiu. Paaiškėjus, kad dėl profesinės ligos nustatymo pagrįstumo yra iškeltas administracinis ginčas, klausimas dėl vienkartinės kompensacijos skyrimo S. G. bus sprendžiamas ginčą išnagrinėjus teismine tvarka.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė jį palaikantis (II t., b. l. 27–28).

18Trečiasis suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad su CDMEK išvada sutinka.

19II.

20Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

21Teismas nustatė, kad remiantis 2006 m. gruodžio 1 d. epikrize, S. G. 2006 m. lapkričio 29 d. – 2006 m. gruodžio 1 d. buvo hospitalizuotas, klinikinė diagnozė – lėtinis laringitas J37.0 (II t., b. l. 60). Po operacijos nukreiptas gydyti į Vilniaus Universiteto Onkologijos institutą, diagnozė – gerklų karcinoma C32 (II t., b. l. 61). 2007 m. gegužės 30 d. VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikos Šeimos medicinos centras pranešimu Nr. 1 apie įtariamą profesinę ligą informavo Valstybinę darbo inspekciją (I t., b. l. 67). S. G. profesinės ligos tyrimo komisija 2007 m. liepos 16 d. surašė Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. (07-0041)001-012 I-ąją dalį (toliau – Akto I-oji dalis) (I t., b. l. 19–25), kurioje (Akto 2 p.) nurodė, kad S. G. yra nustatyta pirminė profesinės ligos diagnozė: profesiniai gerklų piktybiniai navikai (C32) ir abipusis neurosensorinis prikurtimas (H903); paskutinė įmonė, veikiant profesinės rizikos veiksniams, galėjusiems sukelti profesinę ligą - UAB „Vilniaus energija“; darbo stažas paskutinėje įmonėje, veikiant profesinės rizikos veiksniams (asbesto plaušeliai, medienos dulkės, cheminės medžiagos), susijusiems su profesinės ligos pirmine diagnoze (profesiniai gerklų piktybiniai navikai) - 5 metai. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2007 m. liepos 5 d. rašte Nr. 02-393 nurodoma, kad S. G. įmonėje šaltkalviu vairuotoju, vairuotoju dirbo nuo 1973 m. gegužės 23 d. iki 2002 m. kovo 31 d. (I t., b. l. 79). 2002 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 329 S. G. buvo atleistas iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“, perkeliant jį dirbti į UAB „Vilniaus energija“, kur jis nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. gegužės 21 d. dirbo šilumos trasų aptarnavimo šaltkalviu–vairuotoju (II t., b. l. 39). 2008 m. sausio 29 d. S. G. buvo atlikta plaučių kompiuterinė tomografija, išvados: židinukai plaučiuose, kai kurie su apkalkėjimo požymiais. Fibrozinės druožės abiejuose plaučiuose viduriniuose ir apatiniuose plaučiuose. Apkalkėjęs kairiojo plaučio šaknies l/m. (II t., b. l. 53). 2008 m. kovo 6 d. Pulmonologijos ir alergologijos centre S. G. atliktas instrumentinis tyrimas – fibrobronchoskopija su bronchoalveoliniu lavažu, išvados: trachėjos ir bronchų gleivinės atrofija (II t., b. l. 54). Atlikus citologinį ir laboratorinį bronchoalveolinio lavažo skysčio tyrimą 2008 m. kovo 7 d. nustatyta, kad rasti asbesto plaušeliai (pavieniai neorganinės kilmės elementai, panašūs į asbesto plaušelius) (II t., b. l. 55–56). 2008 m. kovo 20 d. S. G. nustatyta profesinė liga – profesinė pneumokoniozė (asbestozė), sukelta asbesto dulkių J61 (pagrindinis kodas), Z57.2 (papildomas kodas) (II t., b. l. 18). Remiantis šia diagnoze, buvo priimta Akto II-ji dalis, kuria patvirtinta nurodyta profesinė liga (I t., b. l. 44). 2008 m. balandžio 30 d. pareiškėjas pateikė pastabas dėl Akto II dalies (I t., b. l. 57–58), o 2008 m. gegužės 13 d. padavė skundą CDMEK dėl S. G. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto panaikinimo (I t., b. l. 13–16), reikalaudamas patikslinti profesinės ligos diagnozę, pilnai įvertinti darbo veiklos raidą, nurodant kokiais tyrimais ir kriterijais remiantis diagnozuota profesinė pneumokoniozė. 2008 m. gegužės 27 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus IV teritorinis skyrius Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DNL-825 nustatė S. G. 80 procentų darbingumo lygį (II t., b. l. 131–137). 2008 m. birželio 17 d. buvo nustatyta profesinė liga – profesinė gerklų karcinoma, II stadija, profesinė pneumokoniozė, ligos sukeltos asbesto dulkių C32, J61, Z57.2 (II t., b. l. 117). 2008 m. birželio 20 d. priimta Akto II-ji dalis, kurioje patvirtinta 2008 m. birželio 17 d. nustatyta profesinė liga (II t., b. l. 115). 2008 m. rugpjūčio 25 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus IV teritorinis skyrius Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DNL-1193 nustatė 65 procentų darbingumo lygį (II t., b. l. 101–108). 2009 m. spalio 19 d. CDMEK, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto panaikinimo, išvadoje dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)603 konstatavo, kad įvertinus ligos ir profesinę anamnezes, kliniką, atliktus tyrimus, specialistų konsultacijas, galimą darbuotojo kontaktą su asbesto plaušeliais, tai, kad darbdavio atstovas nepaneigė, kad S. G. dirbdavo ir šiluminių tinklų kamerose, 5 metų ekspozicija su pluoštinės struktūros silikatais yra pakankama profesinės pneumokoniozės išsivystymui, todėl profesinė pneumokoniozė (asbestozė) nustatyta pagrįstai. Gerklų karcinoma C32 nebuvo patvirtinta kaip profesinė liga, nes minimalus indukcijos periodas paprastai trunka daugiau kaip 15 metų (I t., b. l. 9–10). 2009 m. spalio 27 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-15-1479, atlikus profesinės ligos tyrimo medžiagos patikrinimą ir nustačius, kad darbingumo lygis dėl diagnozių pagal TLK-10 J61 ir Z57.2 nustatytas pagrįstai, nusprendė pripažinti S. G. 2008 m. kovo 20 d. nustatytą profesinę ligą draudiminiu įvykiu (II t., b. l. 203–204).

22Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas) 2 straipsnio 28 punktu, 44 straipsnio 9 punktu, 44 straipsnio 10 ir 12 punktais, CDMEK nuostatų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 (toliau – ir CDMEK nuostatai), 8, 9 punktu 8 punktais, Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtintų Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai) 12, 21, 24–25, 28–29, 31–32 punktais. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 patvirtintame Profesinių ligų sąraše (toliau – ir Profesinių ligų sąrašas) asbestozė priskiriama prie ligų, kurias sukelia įkvepiamos medžiagos, tiesiogiai susijusios su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais. Teismas vadovavosi Asbesto sukeltų profesinių ligų nustatymo kriterijų aprašu, patvirtintu sveikatos apsaugos ministro 2009 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. V-888 (toliau – ir Asbesto sukeltų profesinių ligų nustatymo kriterijų aprašas). Taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1087 patvirtintų Profesinių ligų nustatymo kriterijų (toliau – ir Profesinių ligų nustatymo kriterijai) 6 bei 7 punktais.

23Teismas nustatė, kad CDMEK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, patvirtino 2008 m. kovo 20 d. nustatytą profesinės ligos diagnozę – pneumokoniozę (asbestozę) (pagal TLK-10, J61 – pneumokoniozė, sukelta asbesto ir kitų mineralinių skaidulų; Z57.2 – dulkių profesinis poveikis), o profesinės ligos diagnozės, kuri buvo nustatyta 2008 m. birželio 17 d., – gerklų karcinomos (pagal TLK-10, C32 – piktybiniai gerklų navikai) nepatvirtino kaip profesinės ligos dėl per trumpo indukcijos periodo. Teismas pažymėjo, kad PLD rekomendacijos nėra privalomo pobūdžio, ligos diagnozę nustato gydytojas specialistas pagal savo kompetenciją. Nurodė, kad remiantis PLD rekomendacijomis, asbesto kūnelių ar plaušelių (skrepliuose ar bronchoalveolinio lavažo skystyje) radimas neįrodo asbesto sukeltos ligos buvimo, bet abejotinais atvejais patvirtina asbesto ekspoziciją. Remiantis moksline literatūra, asbestozės simptomai išryškėja palaipsniui, kai išsivysto fibrozė, o plaučiai praranda elastingumą (projekto vadovas A. Urbelis, Profesinė sveikata, 2008 m.), nurodoma, kad vienas iš asbestozės diagnozavimo būdų yra rentgenograma – retikulonodulinė difuzinė plaučių audinio fibrozė su limfmazgių padidėjimu (V. Obelenis, R. Ustinavičienė, T. Bagdonienė, R. Raškevičienė, J. Vėbrienė, V. Januškevičius, A. Ščiupokas, Darbo medicina, 2007 m.). S. G. profesinės ligos diagnozė nustatyta atsižvelgus ne tik į bronchoalveolinio lavažo duomenis, bet atlikus plaučių kompiuterinę tomogramą, radiologinį tyrimą, įvertinus plaučių funkcijas (nustatyta plaučių fibrozė, kvėpavimo takų obstrukcija). Nustatyta, kad S. G. darbo aplinkos ore aptikta asbesto plaušelių alveolinės frakcijos, nors ir neviršijanti didžiausio leistino ribinio dydžio (I t., b. l. 23). Teismas nustatė, kad Perdavimo tinklo departamento Pirmojo šilumos tinklų rajono aptarnavimo ir remonto šaltkalvio saugos ir sveikatos instrukcijos 24 punkte nurodytos priemonės S. G. buvo išduotos, S. G. supažindintas su darbo su asbesto taisyklėmis (I t., b. l. 168–180). Tai, kad buvo dirbama aplinkoje, kurioje yra asbesto, nurodė ir kiti UAB „Vilniaus energija“ darbuotojai (II t., b. l. 64–68), šio fakto neneigė ir pareiškėjas. Teismas nustatė, kad S. G. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dirbo vairuotoju nuo 1973 m. gegužės 23 d. iki 2002 m. kovo 31 d., įskaitant darbą šaltkalviu-vairuotoju nuo 2002 m. vasario 25 d. iki 2002 m. kovo 31 d. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei tai, kad asbesto ekspozicijos trukmė UAB „Vilniaus energija“, vadovaujantis Asbesto sukeltų profesinių ligų nustatymo kriterijų aprašo 15.7 punktu, siekė minimalų periodą – 5 metus, išvada, kad S. G. profesinę ligą – asbestozę nulėmė darbas UAB „Vilniaus energija“, yra pagrįsta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentas, jog S. G. reguliariai buvo tikrinama sveikata ir visose išvadose nurodyta, kad S. G. dirbti gali, nepaneigia asbestozės diagnozės, kuriai būdingas ilgas indukcijos periodas. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinęs teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad CDMEK išvada priimta vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. CDMEK atliko teisės aktų nustatyta tvarka jos kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl nėra pagrindo nustatyti papildomus įpareigojimus.

24Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, formuluodamas skundo dalyką, neteisingai nurodė, kad skundžiama CDMEK išvada yra administracinis sprendimas. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 14 punktą, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalis, padarė išvadą, kad CDMEK išvada nei pareiškėjui, nei kitiems asmenims nėra tiesiogiai nustatomos teisės ar pareigos, todėl ji pagal savo turinį nėra individualus administracinis sprendimas, todėl jos panaikinimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pažymėjo, kad ginčijamoje CDMEK išvadoje buvo nurodyta informacija dėl atlikto vertinimo, todėl teisme gali būti reiškiamas reikalavimas tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

25Teismas pažymėjo, kad paminėtus motyvus dėl skundžiamos CDMEK išvados neatitikimo administracinio sprendimo požymiams patvirtina ginčo teisinių santykių reglamentavimas bei pagal šį reglamentavimą tarp šalių atsiradę teisiniai santykiai. Teismas pažymėjo, kad nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, jog S. G. siekia gauti socialines išmokas pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Dėl to valstybės įgaliotos institucijos atliko visus minėtus veiksmus, o VSDFV Vilniaus skyrius priėmė sprendimą nustatytą profesinę ligą pripažinti draudiminiu įvykiu. Teismas nurodė, kad S. G. nustatant profesinę ligą bei darbingumo lygį dalyvavo dvi valstybės institucijos – Valstybinė darbo inspekcija, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, šių institucijų darbe dalyvavo ir dokumentus, kuriais nustatyta profesinė liga bei dėl jos nustatytas darbingumo lygis pasirašė gydytojai. Šių valstybės institucijų dokumentų pagrįstumą patikrino CDMEK. Minėtų trijų valstybės institucijų dokumentus patikrino VSDFV Vilniaus skyrius ir konstatavo, kad profesinė liga patvirtinta pagrįstai.

26Teismas pažymėjo, kad CDMEK nėra teisinės atsakomybės subjektas, nes nėra juridinis asmuo, todėl CDMEK nelaikytina ir viešojo administravimo subjektu, galinčiu atsakyti už CDMEK veiksmus. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad CDMEK atliko viešojo administravimo funkciją, kurią jai pavedė atlikti Sveikatos apsaugos ministerija. CDMEK atliko nuostatuose nustatytą uždavinį – patikrino profesinės ligos nustatymo pagrįstumą. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo pripažinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos veiksmus, atliktus per jos sudaromą CDMEK, neteisėtais ir įpareigoti atlikti papildomus veiksmus.

27Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog CDMEK, nagrinėdama klausimą dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo, vadovavosi CDMEK nuostatų 17 ir 20 punkte įtvirtintomis taisyklėmis ir įgyvendino principus, kuriais turi būti grindžiama CDMEK veikla. Teismas nurodė, kad CDMEK Nuostatų 27 punkto turinys ne visiškai atitinka aukštesnės galios teisės aktų turinį – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 9 punktą, pagal kurį profesinės ligos pripažinimą profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija. Dėl to CDMEK nenustato ar nepatvirtina papildomai profesinės ligos, o tik tikrina profesinės ligos nustatymo pagrįstumą. Tačiau tiek Nuostatų 27 punktas, tiek kitos nuostatos patvirtina, kad tiek CDMEK nutarus profesinės ligos nustatymą pripažinti pagrįstu, tiek nepagrįstu yra surašomas rašytinis dokumentas – išvada. Nuostatai nenustato termino, per kurį turi būti surašyta išvada, tačiau iš minėtos nuostatos galima daryti prielaidą, jog išvada turi būti surašyta ne vėliau kaip per 7 dienas nuo posėdžio dienos. Teismas padarė išvadą, kad CDMEK išvados surašymo terminas buvo pažeistas, be to, ji nebuvo išsiųsta visiems subjektams, kuriems turėjo būti išsiųsta pagal Nuostatus. Teismas konstatavo, kad šie pažeidimai nėra esminiai ir nesudaro pagrindo įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją atlikti veiksmus, užtikrinančius, jog CDMEK pakartotinai atliktų S. G. nustatytos profesinės ligos pagrįstumo patikrinimą, nes toks įpareigojimas būtų neproporcinga priemonė S. G. atžvilgiu, kurio profesinės ligos nustatymo klausimas minėtų teisės aktų nustatyta tvarka tęsiamas nuo 2007 m. ir šiuo metu yra ketvirtoje valstybės institucijoje (VSDFV), kuri išsprendus ginčą teisme turi priimti sprendimą dėl kompensacijos mokėjimo.

28III.

29Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 55–58), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2009 m. spalio 19 d. CDMEK išvadą, įpareigoti Sveikatos ir apsaugos ministeriją atlikti veiksmus, užtikrinančius, jog CDMEK iš naujo išnagrinėtų UAB „Vilniaus energija“ skundą (pakartotinai atliktų S. G. nustatytos profesinės ligos pagrįstumo patikrinimą).

30Apeliacinį skundą grindžia tokiais motyvais:

311.

32Asbesto sukeltų profesinių ligų kriterijų aprašas, kuriuo remiamasi pirmosios instancijos teismo sprendime, įsigaliojo po CDMEK sprendimo priėmimo. Nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl S. G. nustatytos profesinės ligos pagrįstumo, galiojo bei profesinių ligų pripažinimo kriterijus reglamentavo Profesinių ligų nustatymo kriterijai, kurių 7 punktas įtvirtino, kad, nustatant profesinės ligos diagnozę, rekomenduojama vadovautis Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijomis. Atkreipia dėmesį į tai, kad nors pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad PLD rekomendacijos nėra privalomos, reikia įvertinti tai, kad profesinės ligos S. G. nustatymo laikotarpiu teisės akto, kuriame būtų įtvirtinti asbestozės pripažinimo profesine liga diagnostiniai kriterijai, nebuvo. Mano, kad esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismo sprendime turėjo būti remiamasi Profesinių ligų nustatymo kriterijais ir PLD rekomendacijomis.

332.

34Profesinei ligai – asbestozei pripažinti yra būtina įrodyti pakankamos asbesto dulkių ekspozicijos buvimą. Remiantis PLD rekomendacijomis, profesinę ekspoziciją įrodo asbesto plaušelių koncentracija darbo aplinkos ore, viršijanti 1 plaušelį/cm3. Tuo tarpu Higienos instituto Cheminių veiksnių laboratorijos atliktų matavimų duomenimis, asbesto plaušelių koncentracija šiluminėse kamerose, magistraliniuose tinkluose, kolektoriuose (vietose, kuriose kaip teigiama, dirbo ir S. G.) bei šiluminės trasos remonto metu neviršijo 0,038 pl/cm3, buvo ženkliai mažesnė už HN 23:2007 numatytą asbesto ilgalaikio poveikio ribinį dydį 0,lpl/cm3 (pagal HN 23:2001, galiojusią iki 2007 m., asbesto ilgalaikio poveikio ribinė vertė buvo 0,3 pl/cm3). Pažymi, jog išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad S. G. darbinėje veikloje UAB „Vilniaus energija“ nebuvo ilgalaikės ir kartotinos ekspozicijos asbestu. Teigia, kad asbesto plaušelių koncentracija šaltkalvio remontininko darbo vietose neviršijo leistino ribinio dydžio, kenksmingo darbo aplinkos veiksnio veikimo (ekspozicijos) minimali trukmė yra nepakankama pripažinti asbestozę profesine liga. Atkreipia dėmesį į tai, kad S. G. UAB „Vilniaus energija“ dirbo laikotarpiu nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. gegužės 1 d.

353.Teigia, kad asbestozę, kurios minimali ekspozicijos trukmė 5 metai, gali sukelti tik labai didelė asbesto plaušelių koncentracija darbo aplinkos ore, kuri viršija 1 plaušelį/m3 (PLD rekomendacijos). Kadangi S. G. darbo aplinkoje asbesto plaušelių koncentracija buvo ženkliai mažesnė už PLD rekomendacijose nurodytą dydį bei už PIN 23:2007 nurodytą ilgalaikio poveikio ribinį dydį (t.y. 0,1 pl/cm3), nagrinėjamu atveju minimali ekspozicijos trukmė negali būti lygi 5 metams. Pažymi, kad mokslinėje literatūroje (O. Obelenis, T. Bagdnienė, A. Mačionis, R. Raškevičienė, J. Vėbrienė, Darbo medicina, 2007 m.) nurodoma, kad pneumokoniozę (asbestozė yra viena iš pneumokonizių rūšių) sąlygoja ilgalaikis darbas dulkėmis užterštame ore, kuriame yra didelė neorganinių dulkelių koncentracija.

363.

37UAB „Vilniaus energija“ išvadų pagrįstumą patvirtina ir po CDMEK išvados surašymo įsigaliojusio Asbesto sukeltų profesinių ligų kriterijų aprašo nuostatos. Remiantis šio Aprašo 15.7 punktu, asbesto ekspozicijos trukmė asbestozei pripažinti profesine turi būti ne mažiau kaip 5 metai. Asbesto sukeltų profesinių ligų kriterijų aprašas išskiria/apibrėžia intensyvios asbesto ekspozicijos ir mažesnės rizikos darbo su asbesto kriterijus. Mano, kad skirtingos rizikos darbams vienoda ekspozicija (5 metai) negali būti taikoma. Remiantis Akto I-je dalyje esančiais darbo dienos chronometriniais duomenimis, S. G. darbas atitinka mažesnės rizikos su asbestu darbų apibrėžimą, nurodytą Aprašo 5 punkte, taigi tai tik dar kartą patvirtina, kad CDMEK ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog 5 metų ekspozicija yra pakankama profesinei ligai – asbestozei nulemti, nepagrįsta. Mano, kad vien tik tai, jog S. G. darbo aplinkoje buvo kenksmingas veiksnys, negali būti pagrindu laikyti profesinės ligos atsiradimo priežastimi – S. G. liga galėjo išsivystyti ir dėl kitokių, t. y. neprofesinių priežasčių. Atkreipė dėmesį, kad 2007 m. birželio 13 d. ir 2007 m. liepos 18 d. CDMEK posėdžių metu S. G. yra nurodęs, kad, dirbdamas AB „Vilniaus šilumos tinklai“, automobiliu vežiojo gyvsidabrį ir asbesto atliekas. Be to, asbestas buvo plačiai naudojamas ir buityje. Mokslinėje literatūroje (O. Obelenis, T. Bagdnienė, A. Mačionis, R. Raškevičienė, J. Vėbrienė, Darbo medicina, 2007 m.) nurodyta, kad asbestozė gali būti neprofesinė ir ją sukelia gyvenimas asbesto pluošto turinčiuose namuos (šiferinės dangos asbesto pagrindu). Pažymi, kad šios aplinkybės nei CDMEK, nei teismo nebuvo tinkamai įvertintos.

384. CDMEK rėmėsi medicininiais dokumentais, kurie, apelianto nuomone, pačios asbestozės buvimo neįrodo. PLD rekomendacijose numatyti asbestozės simptomai ir požymiai: dusulys, persistuojanti bilateralinė, vėlyva inspiracinė baziliarinė krepitacija, pirštai būgno lazdelių formos; Krūtinės ląstos rentgenograma: difuzinė intersticinė plaučių fibrozė, daugiausiai apatinėse dalyse; Plaučių f-jos tyrimas: restrikcinis (restrikcija – plaučių kvėpuojamo paviršiaus ar jo elastingumo sumažėjimas) plaučių funkcijos nepakankamumas su sumažėjusią dujų difuzija. Analogiški asbestozės simptomai ir požymiai nurodyti ir medicininiuose vadovėliuose. Atkreipia dėmesį, kad CDMEK pateiktuose medicininių tyrimų rezultatuose neužfiksuota nei tai, kad pacientas skundžiasi progresuojančiu dusuliu, nenustatytas vienas pagrindinių asbestozės kriterijų restrikcinis plaučių funkcijos nepakankamumas su sutrikusia dujų difuzija. Atkreipia dėmesį, kad S. G. plaučių funkcijos įvertinimą atlikusio gydytojo V. Šležo išvadoje nurodyta: nustatyta lengva kvėpavimo takų obstrukcija, plaučių tūriai normalūs, dujų difuzija nesutrikusi. CDMEK nepagrįstai obstrukciją (kvėpavimo takų susiaurėjimas, užsikimšimas, nepraeinamumas dėl uždegimo, gerklės raumenų spazmo naviko – S. G. diagnozuota gerklių karcinoma) sutapatino su restrikcija (plaučių kvėpuojamo paviršiaus ar jo elastingumo sumažėjimas). CDMEK rėmėsi tik tam tikrais nežymiais kai kurių rodiklių nukrypimais, kurie gali atsirasti dėl amžiaus ir kitų gretutinių ligų ar ankstesnės darbinės veiklos, o ne dėl S. G. darbinės veiklos UAB „Vilniaus energija“. Esant tokiai situacijai, CDMEK galėjo ir, apelianto nuomone, turėjo pasinaudoti CDMEK nuostatų 10.3 punkte numatyta teise siųsti S. G. į sveikatos priežiūros įstaigas papildomai ištirti ir patikslinti diagnozę, tačiau to nepadarė. Todėl mano, kad CDMEK neatliko visų reikalingų veiksmų, kad būtų nustatytas S. G. pripažintos profesinės ligos pagrįstumas/nepagrįstumas.

395. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad CDMEK nelaikytina viešojo administravimo subjektu bei kad jos surašomiems dokumentams negali ir neturi būti taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai. Teigia, kad tokios išvados neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teismų praktikos (2007 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-627-07, 2009 m. sausio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-392-142/2009).

40Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į apelianto skundą (III t., b. l. 74–78) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

41Nesutikimą su apeliaciniu skundu, atsakovas pagrindžia šiais argumentais:

421. CDMEK, nagrinėdama dėl S. G. nustatytos profesinės ligos pagrįstumo, vadovavosi ne tik Profesinių ligų nustatymo kriterijais bei Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijomis, bet ir kitais patikimais medicinos mokslinių tyrimų šaltiniais: Helsinkio kriterijais, priimtais 1997 m. tarptautiniame ekspertų susitikime asbesto, asbestozės ir vėžio klausimais Helsinkyje, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Profesinės sveikatos ir saugos enciklopedijoje pateiktais duomenimis (TDO enciklopedija I tomas 187–189 p. ir II tomas Radiographs of Pneumoconiosis International Classification, 1735–1740 p., Ženeva, 1989). Helsinkio kriterijuose yra nurodyta, kad asbestozė apibūdinama kaip difuzinė intersticinė plaučių fibrozė, išsivysčiusi dėl asbesto dulkių poveikio. Fibrozės intensyvumo lygis priklauso nuo poveikio intensyvumo ir trukmės, bet ji gali išsivystyti ir esant žemam ekspozicijos lygiui, kadangi asbestas pasižymi jam būdingu kumuliuojančių (suminiu) poveikiu (People and Work Research Reports, No. 14, Finnish Institute of Occupational Health, Helsinki, 1997). Mokslinėje medicinos literatūroje taip pat nurodoma, kad pirminių asbestozės simptomų pasireiškimas yra galimas net po 3 metų ekspozicijos, nepriklausomai nuo asbesto plaušelių koncentracijos ore. Diagnozė yra patvirtinama plaučių radiologiniu tyrimu (Daniel Powers, M.D., Diagnostic Radiologist, B-Reader, Board Certified Diagnostic&Nuclear Radiologist, 2007, Basil Varkey MD, FCCP, Professor Emerites, Department oflnternal Medicine, Division of Pulmonary and Critical Care, Asbestosis: Differential Diagnosis&JVorkup, 2009; Early detection of Occupational diseases, WHO (Pasaulio sveikatos organizacija), 1986). Nurodo, kad S. G. buvo nustatyta plaučių fibrozė abiejų plaučių viduriniuose ir apatiniuose laukuose bei židinukai plaučiuose. Tai atitinka TDO tarptautinės pneumokoniozių rentgenologinės klasifikacijos 1/0 kategoriją, kuri tipinga intersticinei plaučių fibrozei – vienam iš asbestozės simptomų. Tai patvirtino ir klinikiniai tyrimai – „asbesto kūnelių ar plaušelių aptikimas broncholavažo skystyje“: citologinio tyrimo metu buvo aptikti neorganinės kilmės elementai, panašūs į asbesto plaušelius ir nustatyta kvėpavimo takų obstrukcija.

432. Pabrėžia, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ignoruoja S. G. darbo aplinkoje buvusią, nors ir mažesnę už nustatytą ribinę, asbesto plaušelių koncentraciją, nors atlikus tyrimus buvo nustatyta 0,038 pl/cm3 asbesto plaušelių koncentracija aplinkoje, kurioje S. G. dirbo 5 metus. Nors asbesto ilgalaikio poveikio ribinis dydis (0,1 pl/m3) nebuvo viršytas, tačiau negalima neigti ilgalaikio (5 metų) ir pasikartojančio asbesto poveikio. Atkreipia dėmesį, kad mokslinėje medicinos literatūroje nurodoma, kad esant nors ir mažai asbesto plaušelių koncentracijai aplinkoje (ypač uždaroje, nes asbesto plaušeliai, būdami labai lengvi, ilgai išbūna pakilę ore, todėl juos lengva įkvėpti), yra labai didelė tikimybė susirgti asbesto sukeliamomis ligomis. Tai lemia labai svarbus faktorius – individualus žmogaus organizmo jautrumas asbesto plaušeliams. Moksliškai įrodyta, kad jautrūs asbesto plaušeliams žmonės suserga asbesto sukeliamomis ligomis ir per trumpesnį, nei penkeri metai, ekspozicijos laiką esant mažesnei, negu 1 pl/cm3, asbesto koncentracijai, todėl nėra vienareikšmiškai nustatytos minimalios ekspozicijos trukmės su tam tikra asbesto plaušelių koncentracija, kada būtų galima neatsižvelgti į individualų žmogaus organizmo jautrumą asbesto plaušeliams. Asbesto plaušelių koncentracijos dydis ore ir žmogaus organizmo jautrumas bei atsparumas yra svarbiausi faktoriai, lemiantys asbesto sukeliamų ligų išsivystymo greitį. Kuo didesnė bus asbesto plaušelių koncentracija ore ir kuo bus mažesnis žmogaus organizmo atsparumas jiems, tuo greičiau išsivystys asbesto sukeliamos ligos.

443. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad Asbesto sukeltų profesinių ligų kriterijų aprašo 15.7 punkte yra nustatyta ne trumpesnė kaip 5 metų ekspozicijos asbesto poveikyje trukmė, pažymi, kad S. G. asbesto poveikyje ir dirbo ne trumpesnį, negu nustatyta, laiką. Atkreipia dėmesį į tai, kad šis Aprašas nepaneigia mokslinėje medicinos literatūroje paminėtos mažesnės ekspozicijos trukmės, kurioje dirbančiam asmeniui gali išsivystyti asbesto sukeliamos ligos, – Aprašo 2 punkte nurodoma, kad vadovautis kriterijais yra rekomenduojama, o 11.4 punkte yra paminėta, jog nustatant asbesto sukeltą profesinę ligą yra vertinamas ir individualus žmogaus organizmo jautrumas asbesto plaušeliams.

454. Apeliantas neteisingai interpretuoja didesnės ir mažesnės rizikos (darbas aplinkoje, kai asbesto plaušelių koncentracija ore yra mažesnė už ribinį dydį – 0,1 plaušelio/cm3, o darbo trukmė – ne ilgesnė kaip 4 val.) darbo su asbestu pasekmes. Taip pat nėra nustatytos vienareikšmės minimalios asbesto ekspozicijos trukmės, kai asmuo dirba mažesnės rizikos darbą su asbestu. Diferencijuoti didesnę ar mažesnę darbo su asbestu riziką yra svarbu gydytojams, kad jie profilaktinių tyrimų metu atkreiptų į tai dėmesį ir kuo anksčiau įtartų galimą asbesto sukeltą ligą, o patvirtindami profesinės ligos diagnozę, galėtų priimti pagrįstą išvadą, atsižvelgdami į visus Aprašo 11 punkte paminėtus faktorius.

465. Pareiškėjo argumentas, esą S. G. nebuvo atlikti visi PLD rekomendacijose ir Profesinių ligų nustatymo kriterijuose išvardyti tyrimai ir kad CDMEK galėjo ir turėjo S. G. siųsti į sveikatos priežiūros įstaigas papildomai ištirti, nėra medicinine prasme pagrįstas, nes visi galimi tyrimai pacientui atliekami gydytojo sprendimu tik tuo atveju, jei vieno ar kelių atliktų tyrimų gauti rezultatai nėra aiškūs arba kelia abejonių. Gydytojas, atsižvelgdamas į paciento ligų anamnezę bei gautas, atlikus šiuos tyrimus, išvadas, gali pagal profesinę kompetenciją, nustatytą jo turimai gydytojo specialisto profesinei kvalifikacijai, patvirtinti tam tikros ligos diagnozę arba siųsti pacientą tirtis papildomai. Teigia, kad nagrinėjamu atveju tokios situacijos nebuvo. Darbo medicinos gydytojui pakako atliktų tyrimų rezultatų, todėl patvirtino S. G. profesinės pneumokoniozės (asbestozės), sukeltos asbesto dulkių, diagnozę. CDMEK, išnagrinėjusi medicininius dokumentus, Akto I-ąją ir II-ąją dalis bei S. G. ir pareiškėjo atstovų paaiškinimus, priėmė išvadą, kad ši diagnozė buvo nustatyta teisingai ir pagrįstai. CDMEK posėdyje dalyvavę pareiškėjo atstovai argumentuotų prieštaravimų nustatytai profesinei diagnozei posėdžio metu nepateikė. Profesinės ligos diagnozė S. G. buvo patvirtinta vadovaujantis 2008 m. sausio 29 d. Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų Radiologijos centro Tomografinių tyrimų skyriuje atliktos plaučių kompiuterinės tomogramos išvada, Pulmonologijos ir alergologijos centre 2008 m. kovo 7 d. atlikto bronchoalveolinio lavažo skysčio citologinio tyrimo išvada, plaučių funkcijos vertinimo tyrimų išvadomis. Vertinant S. G. plaučių funkciją, buvo nustatyta ir kvėpavimo takų obstrukcija. Atlikus S. G. plaučių radiologinį tyrimą buvo nustatyta plaučių fibrozė (abiejų plaučių viduriniuose ir apatiniuose laukuose) bei židinukai plaučiuose; atlikus bronchoalveolinį lavažą, skysčio citologinio tyrimo būdu buvo aptikti „neorganinės kilmės elementai, panašūs į asbesto plaušelius“ (tokių darinių aptikimas patvirtina reikšmingą asbesto ekspoziciją). Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijose (Profesinių ligų diagnostikos vadovas, Liuksemburgas: Europos Sąjungos Oficialiigų publikacijų biuras, 1994) nurodoma, kad diagnozuojant asbestozę: „asbesto kūnelių ar plaušelių (skrepliuose ar bronchoalveolinio lavažo skystyje) radimas neįrodo asbesto sukeltos ligos buvimo, bet abejotinais atvejais patvirtina asbesto ekspoziciją“. Tokiu atveju, patvirtinant asbestozės diagnozę yra atsižvelgiama ir į kitų tyrimų, kurie ir buvo atlikti S. G. , išvadas, rastus plaučių audinio pažeidimus, pakitimus, nustatytus sveikatos sutrikimus ir kt.

477. CDMEK pagal kompetenciją, reglamentuotą Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13 dalyje ir vykdydama CDMEK nuostatų 7, 9.2 ir 9.3 punktuose apibrėžtas funkcijas bei uždavinius, nenagrinėjo pareiškėjo skunde paminėtos prielaidos, kad asbesto plaušelių S. G. galėjo įkvėpti buityje, todėl asbestozės išsivystymas gali būti neprofesinės kilmės. Paaiškina, kad šis faktas nebuvo ir nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, kad S. G. buityje iš tiesų buvo asbesto plaušelių, o kadangi atlikus S. G. profesinės ligos tyrimą, darbo aplinkoje buvo rasta asbesto plaušelių, CDMEK šį faktą laiko pagrindu, leidžiančiu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbo aplinkos veiksnių ir išsivysčiusios profesinės ligos.

48Atsakovas Valstybinė darbo inspekcija su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos išdėstė atsiliepime į pareiškėjo skundą ir pabrėžia, kad 2007 m. birželio 6 d. sudaryta S. G. profesinės ligos tyrimo komisija tyrė ištyrė profesinės ligos priežastis ir 2007 m. liepos 16 d. surašė Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą. Šios Akto dalies pareiškėjas neapskundė, o Akto II-osios dalies „Profesinės ligos patvirtinimas“ užpildymas priskiriamas darbo medicinos gydytojo kompetencijai ir jam suteikta teisė susieti Akto I-oje dalyje įvardytas galimas įtariamos profesinės ligos priežastis su esamais sveikatos sutrikimais.

49Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisija atsiliepime į apelianto skundą (III t., b. l. 72–73) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovas grindžią atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais.

50Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime į apeliacinį skundą (III t., b. l. 84) nurodo, kad palaiko apeliacinio skundo argumentus ir prašo šį skundą tenkinti.

51Teisėjų kolegija konstatuoja:

52IV.

53Apeliacinis skundas netenkinamas.

54Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl CDMEK 2009 m. spalio 19 d. išvados Nr. S-(14.2)603, kuria CDMEK patvirtino, kad S. G. profesinė liga – profesinė pneumokoniozė (asbestozė), sukelta asbesto dulkių, nustatyta pagrįstai.

55Profesinės ligos ir jos diagnozės nustatymo, profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos nustatymo bei patvirtinimo procedūrą nustato Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (byloje aktuali 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr.X-1169 redakcija) 44 straipsnis.

56Pagal šio įstatymo 44 straipsnio 9 dalį, ar įmonėje dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas, turintis licenciją šiai veiklai, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais ir Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sąrašu. To paties straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad profesinės ligos priežastis tiria ir jos pripažinimą profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija. Į šią komisiją įeina darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinės įstaigos apskrityje atstovas ir profesinę ligą įtaręs gydytojas. Komisijos, tyrusios profesinę ligą, sprendimus bei išvadas dėl profesinės ligos priežasčių ir dėl tyrimo tvarkos tyrime dalyvavę darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai gali apskųsti teismui arba, vadovaudamiesi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui (DSSĮ 44 str.11 d.). Nukentėjęs asmuo arba jo atstovas turi teisę susipažinti su profesinės ligos tyrimo medžiaga, privalo gauti profesinės ligos tyrimo aktą, tyrimo rezultatus ir išvadas gali apskųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ir teismui (DSSĮ 44 str.16 d.). Ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija. Šios Komisijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui (DSSĮ 44 str.11 d.).

57Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnyje, taip pat su šio įstatymo normas įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų (Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 24-32 punktai; Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento 6,9,18,32-42 p.; CDMEK nuostatų 1,2,7, 9,21,27,37 p.) numatytą procedūrą galima suskirstyti į etapus: 1) profesinės ligos priežasčių tyrimą; 2) profesinės ligos nustatymą; 3) nustatytos profesinės ligos patvirtinimą (nepatvirtinimą). Į šiomis teisės normomis reglamentuotą tęstinę procedūrą įsiterpia ir numatytas ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka.

58Pagal teisės aktų nustatytą profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos nustatymo bei patvirtinimo procedūrą specialių medicinos žinių turintis specialistas – darbo medicinos gydytojas, susipažinęs su įtariamo susirgus profesine liga asmens ligos istorija, ištyręs asmenį, taip pat remdamasis profesinės ligos tyrimo komisijos pateikta profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I-ąją dalimi („Profesinės ligos priežasčių tyrimas“)nustato profesinės ligos diagnozę arba jos nenustato ir užpildo profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto II-ąją dalį („Profesinės ligos patvirtinimas“), ją pasirašo ir išsiunčia profesinės ligos tyrimo komisijos pirmininkui. Profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos nustatymo bei patvirtinimo procedūrą užbaigia profesinės ligos tyrimo komisija, pasirašydama užbaigtą iš minėtų dviejų dalių susidedantį profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą, kuriuo nustatoma, kad dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga (arba neserga) profesine liga.

59Byloje nustatyta, kad S. G. profesinės ligos tyrusiai komisijai pasirašius užbaigtą profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą Nr.(07-0041)001-012, kuriuo patvirtinta, kad S. G. nustatyta profesinė liga – profesinė pneumokoniozė (asbestozė), sukelta asbesto dulkių, UAB „Vilniaus energija“, nesutikdama su profesinės ligos diagnozės nustatymu, 2008 m. gegužės 13 d. kreipėsi į CDMEK ir prašė priimti sprendimą dėl S. G. profesinės ligos diagnozės nepagrįstumo. CDMEK pateikė 2009 m. spalio 19 d. išvadą dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)603, kurioje nurodė, kad S. G. profesinė pneumokoniozė (asbestozė) buvo nustatyta pagrįstai. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13 dalis įtvirtinta, kad ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija. Ši įstatymo nuostata detalizuota poįstatyminiuose teisės aktuose (Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 32 p., CDMEK nuostatų 1,2,7-9,27,37 p.) nustatant, kad CDMEK, priėmusi sprendimą dėl profesinė ligos diagnozės nustatymo, surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo (nepagrįstumo). Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad CDMEK sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Ši įstatymo nuostata pakartota Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 32 punkte bei CDMEK nuostatų 37 punkte. Minėtas teisinis reguliavimas ir juo remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika taikant įstatymus bylose dėl administracinių ginčų, kilusių dėl profesinių ligų nustatymo patvirtina, kad ginčai dėl CDMEK išvadų yra nagrinėtini administraciniuose teismuose (žr. Lietuvis vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2006 m. lapkričio 14 d. Nr.A7-1846/2006; 2007 m. birželio 13 d. Nr.A7-627/2007; 2009 m. lapkričio 9 d. Nr.A756-1027/2009; 2010 m. gegužės 28 d. Nr.A146-712/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. Nr.AS822-784/2010 ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendime iškėlė nepagrįstą abejonę dėl to, ar CDMEK išvada gali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. CDMEK uždaviniai ir funkcijos detalizuotos CDMEK nuostatuose. Pagal Nuostatų 7 punktą CDMEK uždaviniai – nagrinėti profesinių ligų diagnozės pagrįstumo atvejus, priklausančius Komisijos kompetencijai. Komisijos funkcijos apibrėžtos Nuostatų 9 punkte, tarp jų: spręsti ginčytinus klausimus, susijusius su profesinių ligų nustatymu dalyvaujant suinteresuotiems asmenims (9.2 p.), atlikti kompleksinę dokumentinę analizę ir surašyti išvadą dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo (9.3 p.). CDMEK nuostatų 8 punkte nurodyta, kad Komisijos kompetencijai nepriklauso: susirgimų, neįrašytų į Profesinių ligų sąrašą, atvejai (8.1.1 p.); atvejai, kai nustatomi keli tos pačios sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinės kilmės susirgimas (8.1.2 p.); atvejai, kai profesinių ligų tyrimas nebuvo atliktas arba nenuodugniai atliktas pagal galiojančią profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatytą tvarką (8.1.3 p.). CDMEK nuostatų 10 punkte nurodyta, kad atlikdama savo funkcijas, ji turi 10.1-10.12 punktuose išvardytas teises. Komisijos darbo, sprendimų priėmimo ir įforminimo tvarką nustato CDMEK 17-27 punktai. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad CDMEK yra speciali ekspertinė institucija, kuri yra įgalinta nagrinėti ir kompetentinga spręsti ginčus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo pagrįstumo (nepagrįstumo). Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas ginčus dėl CDMEK sprendimų (išvadų) pagrįstumo, turi patikrinti, ar Komisija tinkamai atliko pirmiau aptartais teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimant sprendimą dėl profesinė ligos diagnozės patvirtinimo (nepatvirtinimo) laikėsi CDMEK nuostatais apibrėžtų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Vykdydama CDMEK nuostatų 9.2 ir 9.3 punktas pavestas funkcijas, CDMEK turėjo atlikti kompleksinę dokumentų analizę, išspręsti pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ ginčijamą klausimą dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo S. G. ir surašyti išvadą dėl profesinė ligos diagnozės pagrįstumo. Kompleksinė dokumentų analizė reiškia tai, kad CDMEK, atsižvelgdama į Profesinių ligų sąrašą, Profesinių ligų nustatymo kriterijus turėjo kompleksiškai įvertinti duomenis apie pareiškėjo ligos ir gyvenimo anamnezes, darbo veiklos raidą (profesiją, darbo pobūdį, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir minimalų jų poveikio intensyvumą bei trukmę ir kt.), profesinės ligos kliniką, asmens sveikatos istorijos ir kitų medicininių dokumentų duomenis. Iš skundžiamos CDMEK išvados turinio matyti, kad CDMEK šią analizę atliko. Komisija išnagrinėjo S. G. medicininius dokumentus, tyrimų duomenis, informaciją apie jo darbinės veiklos raidą, sąlygas, profesinės rizikos veiksnius, kurie yra reikšmingi nustatant profesinę ligą ir identifikuojant profesinės ligos diagnozę, t.y. atliko kompleksinę dokumentų analizę, kaip to reikalauja CDMEK nuostatų 9.3 punktas. CDMEK posėdyje buvo išklausyti pareiškėjo atstovai, taip pat susirgęs asmuo. Atlikusi kompleksinę dokumentų analizę, CDMEK išvadoje konstatavo, jog yra nustatyti S. G. profesinės pneumokoniozės (asbestozės), sukeltos asbesto dulkių, diagnozę patvirtinantys veiksniai: minimalus ilgalaikis (5 metų) ir pasikartojantis asbesto plaušelių poveikis S. G. darbo aplinkoje pas pareiškėją. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė teismui naujų įrodymų, kurių CDMEK neanalizavo ir nepareiškė, kad atitinkami (konkretūs) įrodymai egzistuoja ir galėjo būti reikšmingi Komisijai nagrinėjant profesinės ligos diagnozės pagrįstumą. Apelianto skundas iš esmės yra grindžiamas tik nesutikimu su CDMEK išvada, kuris nėra pagrįstas įrodymais, taip pat prielaidomis, esą S. G. nustatytą profesinę ligą galėjo sukelti kiti veiksniai, kurie nėra susiję su jo darbu UAB „Vilniaus energija“, o tai nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą. Sutikti su apelianto pozicija, esą CDMEK turėjo siųsti S. G. į sveikatos priežiūros įstaigas papildomai ištirti ir patikslinti diagnozę, taip pat nėra pagrindo. CDMEK nuostatų 10.3 punktas Komisijai tokią teisę suteikia, tačiau Komisija neprivalo siųsti asmenį papildomam ištyrimui, jeigu jai dėl profesinės ligos nustatymo nekyla jokių abejonių. Byloje nustatyta, kad dėl S. G. nustatytos profesinės ligos pagrįstumo, Komisijai abejonių nekilo. Pažymėtina, kad apelianto CDMEK skundžiamą sprendimą priėmė 11 specialistų komisija. Atskirųjų nuomonių dėl išvados Komisijos nariai nepareiškė. CDMEK išvada buvo priimta balsų dauguma, kaip numato CDMEK nuostatų 21 punktas. Abejoti CDMEK kompetencija teismui nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad tokių abejonių nepareiškė ir apeliantas. Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto skundžiamą CDMEK sprendimą (išvadą) priėmė kompetentingas subjektas atlikęs kompleksinę dokumentų analizę, kuria pagrindė išvadą, jog S. G. profesinės pneumokoniozės (asbestozės), sukeltos asbesto dulkių, diagnozė nustatyta pagrįstai. CDMEK laikėsi nuostatais apibrėžtų pagrindinių procedūrų ir taisyklių turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, priimtas sprendimas savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog CDMEK sprendime šalia medicininio profesinės ligos diagnozės pagrįstumo patvirtinimo (medicininio pagrindimo) nėra nuorodų į atitinkamus teisės normas (teisinio pagrindimo), yra ydinga ir netoleruotina praktika, tačiau naikinti skundžiamą CDMEK išvadą vien tik dėl šios priežasties šiuo konkrečiu atveju, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, netikslinga, kadangi nagrinėjant bylą teisme nebuvo nustatyta, jog dėl to galėjo būti priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. CDMEK sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas - CDMEK išvada priimta kompetentingo subjekto, pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, reglamentuojantiems profesinių ligų nustatymo bei patvirtinimo ir ginčų dėl profesinių ligų nustatymo nagrinėjimo tvarką.

60Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

61pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

62Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB)... 5. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2007 metais buvo pradėtas 6. Nurodė, kad CDMEK išvada neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo... 7. Pareiškėjas teigė, kad CDMEK išvadoje nepagrįstai patvirtinta, jog... 8. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir... 9. Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 43–46) paaiškino, kad CDMEK, gavusi... 10. Atkreipė dėmesį, kad CDMEK ginčus, susijusius su profesinė ligos... 11. Dėl pareiškėjo argumento, esą S. G. nebuvo atlikti... 12. Akcentavo, kad visi galimi tyrimai atliekami tik tuo atveju jei vieno ar kelių... 13. Dėl pareiškėjo argumentų, esą asbesto plaušelių S. G.... 14. Atsakovas Valstybinė darbo inspekcija su pareiškėjo skundu nesutiko (II t.,... 15. Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepimo į... 19. II.... 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 19 d. sprendimu... 21. Teismas nustatė, kad remiantis 2006 m. gruodžio 1 d. epikrize, 22. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo... 23. Teismas nustatė, kad CDMEK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, patvirtino... 24. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, formuluodamas skundo dalyką,... 25. Teismas pažymėjo, kad paminėtus motyvus dėl skundžiamos CDMEK išvados... 26. Teismas pažymėjo, kad CDMEK nėra teisinės atsakomybės subjektas, nes nėra... 27. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog CDMEK,... 28. III.... 29. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir apeliantas)... 30. Apeliacinį skundą grindžia tokiais motyvais:... 31. 1.... 32. Asbesto sukeltų profesinių ligų kriterijų aprašas, kuriuo remiamasi... 33. 2.... 34. Profesinei ligai – asbestozei pripažinti yra būtina įrodyti pakankamos... 35. 3.Teigia, kad asbestozę, kurios minimali ekspozicijos trukmė 5 metai, gali... 36. 3.... 37. UAB „Vilniaus energija“ išvadų pagrįstumą patvirtina ir po CDMEK... 38. 4. CDMEK rėmėsi medicininiais dokumentais, kurie, apelianto nuomone, pačios... 39. 5. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad CDMEK nelaikytina... 40. Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į apelianto skundą (III... 41. Nesutikimą su apeliaciniu skundu, atsakovas pagrindžia šiais argumentais:... 42. 1. CDMEK, nagrinėdama dėl S. G. nustatytos profesinės... 43. 2. Pabrėžia, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo... 44. 3. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad Asbesto sukeltų profesinių ligų... 45. 4. Apeliantas neteisingai interpretuoja didesnės ir mažesnės rizikos (darbas... 46. 5. Pareiškėjo argumentas, esą S. G. nebuvo atlikti visi... 47. 7. CDMEK pagal kompetenciją, reglamentuotą Darbuotojų saugos ir sveikatos... 48. Atsakovas Valstybinė darbo inspekcija su pareiškėjo apeliaciniu skundu... 49. Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisija atsiliepime į apelianto... 50. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime... 51. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 52. IV.... 53. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 54. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl CDMEK 2009 m. spalio 19 d. išvados Nr.... 55. Profesinės ligos ir jos diagnozės nustatymo, profesinės ligos priežasčių... 56. Pagal šio įstatymo 44 straipsnio 9 dalį, ar įmonėje dirbantis arba dirbęs... 57. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnyje, taip pat su šio... 58. Pagal teisės aktų nustatytą profesinės ligos priežasčių tyrimo ir... 59. Byloje nustatyta, kad S. G. profesinės ligos tyrusiai... 60. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 61. pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus... 62. Nutartis neskundžiama....