Byla AS-858-46-11
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartimi (t. V, b. l. 71–83) atmetė pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą ir paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą (t. IV, b. l. 11–18), kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas, nepakeistą.

5Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras prašymu (t. V, b. l. 85–86) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas atlyginti atsakovui turėtas 211,11 litų dydžio dokumentų vertimo išlaidas.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi (t. V, b. l. 92–93) atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro prašymą tenkino ir priteisė atsakovui iš pareiškėjo 211,11 litų bylinėjimosi teisme išlaidų. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 4 ir 6 dalis. Atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius bylinėjimosi išlaidų buvimą.

7Pareiškėjas D. K. atskiruoju skundu (t. V, b. l. 96–97) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pamatines žmogaus teises, neužtikrino Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK, Konvencija) 6 straipsnio laikymąsi, nes pareiškėjui buvo apribota teisė gauti atsakovo prašymą ir pateikti atsiliepimą į jį. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos administracinis teismas neatsižvelgė į tai, 2008 m. rugpjūčio 29 d. Baltijos tarptautinės akademijos rektoriaus raštas Nr. I-259 (toliau – ir Raštas Nr. I-259) su vertimu į lietuvių kalbą buvo pateiktas pareiškėjo su skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui, dėl to šio dokumento versti nebuvo būtinybės ir šio dokumento vertimo išlaidos neturi būti atlygintos.

8Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą (t. V, b. l. 104–105) prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsakovas pažymi, kad, teikdamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, pridėjo egzempliorių, skirtą pareiškėjui. Todėl pareiškėjo argumentas, kad jam buvo apribotos galimybės susipažinti su prašymo turiniu, nepagrįstas. ABTĮ 24 straipsnio 3 dalis numato proceso šalims pareigą pateikti skundo su priedais egzempliorių tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir liktų egzempliorius teismui. Šios procesinės pareigos pareiškėjas neįvykdė ir atsakovui nebuvo pateiktas jo skundas ir priedas, tarp kurių – Raštas Nr. I-259. Atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad minėtas dokumentas yra išverstas. Atsakovas teismui pagal ABTĮ 9 straipsnio 2 dalį privalėjo pateikti visą su ginču susijusią medžiagą, įskaitant ir atsakovui adresuoto ir jo turimo originalaus dokumento (toks yra Raštas Nr. I-259) tinkamai patvirtintą kopiją ir tokio dokumento vertimą.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10II.

11Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

12Nagrinėjamos bylos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui iš pareiškėjo 211,11 litų bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamos bylos ribos – pareiškėjo teisės pateikti atsiliepimą į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir dalies priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas.

13Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pareiškėjui buvo apribota teisė gauti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir pateikti atsiliepimą į jį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų yra pateikiamas po bylos išnagrinėjimo, prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (t. V, b. l. 85–86) buvo pateiktas po bylos išnagrinėjimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas diskrecijos teise, numatyta ABTĮ 45 straipsnio 2 dalyje, įvertinęs prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, spręstino klausimo sudėtingumą ir kitas aplinkybes, turėjo nuspręsti, ar prašymą spręsti rašytinio proceso tvarka ar rengti teismo posėdį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos nagrinėjimas teismo posėdyje, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą, būtų pagrįstas tais atvejais, jei iš byloje įrodymų, kitų byloje esančių duomenų, nebūtų galutinai aiškus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas, o proceso šalių pakvietimas į teismo posėdį galėtų padėti šiuos neaiškumus išspręsti. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro dokumentų, reikalingų bylai, vertimas (t. V, b. l. 85–86), taip pat pateikė įrodymus, pagrindžiančius bylinėjimosi išlaidas (t. V, b. l. 88–90). Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nes būtinybės kviesti proceso šalių ir bylą nagrinėti teismo posėdžio metu nebuvo. Tačiau ABTĮ 72 straipsnyje numatyta, kad teismo pirmininkas ar teisėjas nusiunčia atsakovui skundo (prašymo) nuorašą, o reikiamais atvejais – ir pridėtų prie jo dokumentų nuorašus, taip pat nustato terminą, per kurį atsakovas raštu privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą (prašymą) ir pateikti tiek atsiliepimo nuorašų, kiek yra byloje pareiškėjų. Ši nuostata mutatis mutandis yra taikytina ir nagrinėjant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į protingumo ir proceso efektyvumo principus, ABTĮ 72 straipsnyje numatytą pareigą išsiųsti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nuorašą teismo pirmininkas ar teisėjas vykdo, išsiųsdamas tokį prašymą toms proceso šalims, kurios gali turėti suinteresuotumą šiuo klausimu, t. y. proceso šalims, iš kurių prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų išsiuntęs atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui. Tokiu būdu pareiškėjo teisė pateikti atsiliepimą į pateiktą skundą (prašymą), kylanti iš ABTĮ 72 straipsnio, buvo pažeista. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į proceso efektyvumo principą, nagrinėjamu atveju būtų neracionalu grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas turi galimybę išspręsti keliamą klausimą, byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių visapusiškai išnagrinėti susidariusi klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų. Todėl teisėjų kolegija, konstatavusi pirmosios instancijos teismo procesinio pobūdžio pažeidimą, toliau nagrinės pareiškėjo keliamą klausimą dėl dalies priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.

15Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, byla, nagrinėta iš esmės, buvo išspręsta atsakovo naudai. Byloje nekeliamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusi su vienu iš dviejų atsakovo pateiktų dokumentų vertimo, t. y. 2008 m. liepos 8 d. Studijų kokybės vertinimo centro rašto Baltijos tarptautinės akademijos rektoriui Nr. 4-2242 vertimo į lietuvių kalbą (t. I, b. l. 149–150). Todėl konstatuotina, kad dėl šio dokumento vertimo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 58,77 litai (prie 49,40 litų pridėtas 19 proc. pridėtinės vertės mokestis) – yra priteistinos atsakovui atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, inter alia, 2009 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija AKV Nr. 0005147 (t. V, b. l. 88). Tuo tarpu dėl Rašto Nr. I-259 pareiškėjas teigia, jog jis buvo pateikęs šio rašto vertimą į lietuvių kalbą, todėl jo nereikėjo papildomai versti. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pareiškėjo pateiktas Rašto Nr. I-259 kopija ir jos vertimas į lietuvių kalbą (t. I, b. l. 30–31). Rašto Nr. I-259 vertimas į lietuvių kalbą buvo pateiktas kartu su pareiškėjo skundu (t. I, b. l. 3–14) pirmosios instancijos teismui. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie pareiškėjo pateikto Rašto Nr. I-259 netinkamą vertimą, to neginčijo ir atsakovas. Todėl atsakovas, susipažinęs su pareiškėjo skundu, turėjo galimybę pamatyti, kad byloje jau yra pateiktas Rašto Nr. I-259 vertimas. Toks aiškinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-549/2008). Atsižvelgiant į tai, dar vieno Rašto Nr. I-259 vertimo pateikimas byloje nebuvo tikslingas, Rašto Nr. I-259 dar kartą versti ir teikti teismui nebuvo būtinybės, todėl šio dokumento vertimo išlaidų suma (152,32 litai (prie 128 litų pridėtas 19 proc. pridėtinės vertės mokestis (t. V, b. l. 88) nepagrįstai priteista iš pareiškėjo, todėl atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis yra mažintinas, iš viso atsakovui iš pareiškėjo priteisiant 58,77 litus bylinėjimosi išlaidų.

16Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

17Pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

18Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti jį taip: „Atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies. Priteisti atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui iš pareiškėjo D. K. 58,77 (penkiasdešimt aštuonis litus, 77 ct) litus bylinėjimosi išlaidų“.

19Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai