Byla A-556-240-13
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „LLG valdymas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas UAB „LLG valdymas“ (toliau – ir pareiškėjas) teismui padavė skundą

5(b. l. 1-5) prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) viršininko 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimą atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. (23.24-08)-327-593; 2) įpareigoti VMI prie FM iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl deklaruoto 955 528 Lt pelno mokesčio, susidariusio už 2010 m., mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo iki

62013 m. rugsėjo 21 d.

7Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su VMI prie FM sprendimu neišdėstyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos sumokėjimo. Pareiškėjo teigimu, jis pateikė VMI prie FM išsamius duomenis apie savo finansinę būklę, kreditorius, debitorius, verslo planus ir kitą informaciją, būtiną įvertinti įmonės mokumą ir nuspręsti dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo. Tai, kad pareiškėjas neturi galimybės sumokėti visą sumą iš karto, pripažino ir VMI prie FM. Be to, pareiškėjas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad įmonė sugebės ateityje sistemingai padengti įsiskolinimą biudžetui. Tokiu būdu buvo įvykdytos visos mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymui būtinos sąlygos. Viena iš aplinkybių, dėl ko atsakovas atsisakė sudaryti paskolos sutartį su įmone, tai, kad pareiškėjas neturi registruoto nekilnojamojo turto. Pareiškėjas pažymėjo, kad įmonės pagrindinė veikla yra finansinė, todėl toks turtas jai nėra reikalingas. Pareiškėjo nuomone, VMI prie FM teiginys, jog pareiškėjas nenurodė galimų atsiskaitymo su VMI prie FM šaltinių, nepagrįstas, visi duomenys atsakovui buvo pateikti.

8Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 50-51) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9Atsakovas nurodė, jog, pareiškėjui kreipusis į VMI prie FM dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo, jis buvo informuotas apie būtinybę pateikti atitinkamus duomenis, tačiau pareiškėjas visų nurodytų dokumentų nepateikė. VMI prie FM, vadovaudamasi Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis bei Statistikos departamento skelbiamais koeficientais, įvertino pareiškėjo finansinę būklę ir padarė išvadą, kad įmonė neturi realių galimybių atsiskaityti per prašomą laikotarpį. Pagal minėtų taisyklių 6 punktą, prašymas tenkinamas, jei mokesčių mokėtojas su prašymu pateikia dokumentus, įrodančius realią galimybę atsiskaityti per prašomą laikotarpį. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3585/11). Pareiškėjas tokių dokumentų nepateikė, neįrodė, kaip ketina grąžinti skolą valstybės biudžetui. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytam didžiausiam debitoriui UAB „LLG grupė“ iškelta bankroto byla, su šia įmone pareiškėją sieja visus savo verslo planus, taigi manytina, jog pareiškėjo verslo planas neįgyvendinamas. Pareiškėjas nurodo, kad iš jo nebuvo reikalaujama jokių užtikrinimo priemonių, tačiau pareiškėjas registruoto ir kito turto mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo neturi. Pareiškėjas 2010 m. rugsėjo 14 d. VMI prie FM buvo pateikęs prašymą dėl kitos mokestinės nepriemokos atidėjimo ar išdėstymo, tačiau prašymas buvo netenkintas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2880-244/2011 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu (b. l. 81-84) pareiškėjo UAB „LLG valdymas“ skundą patenkino. Teismas VMI prie FM viršininko 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-593 panaikino ir įpareigojo VMI prie FM iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl deklaruoto 955 528 Lt pelno mokesčio, susidariusio už 2010 m., mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo iki 2013 m. rugsėjo 21 d.

12Teismas nustatė, kad 2011 m. spalio 14 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, prašydamas atidėti 955 528 Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2012 m. spalio 20 d. ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą iki 2013 m. spalio 25 d., sudarant mokestinės paskolos sutartį. VMI prie FM

132011 m. spalio 25 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-740 nurodė pareiškėjui patikslinti prašymą ir pateikti visus reikalingus dokumentus, jų laiku nepateikus, prašymas nebus nagrinėjamas.

142011 m. lapkričio 18 d. pareiškėjas pateikė papildomus duomenis apie įmonę: įmonės balansą ir pelno nuostolio ataskaitą, debitorių ir kreditorių sąrašą, pažymą apie įmonės įsiskolinimą Sodrai, bankų sąskaitų išrašus ir verslo planą. 2011 m. gruodžio 13 d. VMI prie FM viršininkas, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 straipsniu, Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis ir Nepriemokų administravimo departamento 2011 m. gruodžio 13 d. išvada Nr. (23.24-08)-326-68919, priėmė sprendimą

15Nr. (23.24-08)-327-5935 neišdėstyti UAB „LLG valdymas“ 955 528 Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimo. Remiantis Nepriemokų administravimo departamento

162011 m. gruodžio 13 d. išvada Nr. (23.24-08)-326-68919, bendrovės pateiktas verslo planas neįgyvendinamas, bendrovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bendrovė galės atsiskaityti su biudžetu, todėl siūloma neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl mokesčių administratoriaus atsisakymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą teisėtumo. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi

172004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – ir MAĮ, redakcija iki 2011-12-31) 88 straipsnio 2, 3, 4 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1450/2010. Teismas pažymėjo, kad LVAT ne kartą yra nurodęs, jog mokestinės nepriemokos išdėstymas galimas esant tiek MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje, tiek to paties straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, o šių sąlygų buvimą dokumentais turi pagrįsti mokesčių mokėtojas. Pareiškėjos pateiktame verslo plane nurodoma, kad įmonė ketina vystyti automobilių nuomos verslą, t. y. LLG verslo grupė planuoja plėsti veiklą, investuojant į naujų krovininių automobilių, įrangos įsigijimą; teiks įmonės valdymo ir administravimo paslaugas; atnaujins nekilnojamojo turto nuomos ir vystymo veiklą; vykdys finansinę-investicinę veiklą. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, UAB „LLG grupė“, su kuria pareiškėjas sieja verslo planus ir kuri yra pagrindinis pareiškėjo debitorius, Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartimi iškelta bankroto byla, 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Mokesčių administratoriaus duomenimis, pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu antstoliams perduotų šešių vykdomųjų bylų ieškiniai sudarė 2 136 659,17 Lt, dalis vykdomųjų bylų buvo užbaigtos, grąžinant ieškinį su turto neradimo aktu. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ir pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių verslo plane nurodomos veiklos plėtrą, pajamų gavimo šaltiniai nurodomi nepateikiant jokių objektyvių duomenų. Byloje nustatyta, kad VMI prie FM anksčiau buvo nagrinėjamas kitas pareiškėjo prašymas išdėstyti 2 160 373,90 Lt dydžio pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokestinę nepriemoką, prašymas buvo atmestas. LVAT 2012 m. balandžio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A602-1214/2012 pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir mokesčių administratoriaus sprendimą panaikino. Teismas vertino, kad mokesčių mokėtojas pateikė pakankamai duomenų, rodančių jo debitorinius įsipareigojimus kitoms bendrovėms ir pagrindžiančių, jog įmonė šiuo metu negali sumokėti visos mokestinės nepriemokos iš karto, o sumokėjus mokestinę nepriemoką jo padėtis būtų kritiškai apsunkinta ir jis patirtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus. Teismas nurodė, kad panaikinus mokesčių administratoriaus sprendimą, mokesčių administratoriui atsiranda pareiga iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paduotą prašymą. Šiuo metu klausimas mokesčių administratoriaus pakartotinai dar nėra išspręstas. Nagrinėjamos bylos teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, kad, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo turimos pelno mokesčio nepriemokos atidėjimo ar išdėstymo, mokesčių administratorius vertino medžiagą, pateiktą kartu su ankstesniuoju pareiškėjo prašymu dėl PVM nepriemokos išdėstymo. LVAT administracinėje byloje Nr. A602-1214/2012 konstatavo, jog mokesčių mokėtojas pagrindė realių galimybių atsiskaityti su valstybės biudžetu egzistavimą per jo prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį, t. y. pareiškėjas pateikė dokumentus – verslo planą, duomenis apie planuojamas pajamas, komercinius partnerių pasiūlymus ir kt., dėl to mokesčių administratoriaus sprendimas neteisėtas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad mokesčių administratorius, nagrinėdamas pareiškėjo pateiktus prašymus dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, vadovavosi ta pačia faktine medžiaga, ir vienas iš prašymų šiuo metu nagrinėjamas pakartotinai dėl to, jog mokesčių administratorius netinkamai įvertino turimus faktinius duomenis, sudaro pagrindą pripažinti, kad, remiantis tais pačiais motyvais, būtina išnagrinėti pakartotinai ir prašymą, pateiktą šioje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.

186 d., 58 str. 2 d.). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus bei teisės aktų nuostatas, konstatavo, jog mokesčių administratoriaus sprendimas naikintinas kaip neteisėtas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p.). Šiuo teismo sprendimu panaikinus mokesčių administratoriaus sprendimą, jam atsiranda pareiga iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paduotą prašymą, todėl atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą.

19III.

20Atsakovas VMI prie FM apeliaciniu skundu (b. l. 89-91) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

211. Priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, VMI prie FM vadovaujasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintomis Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis (2004 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr.1K-182 redakcija) (toliau - ir Taisyklės), taip pat vertina mokesčių mokėtojo finansinę būklę pagal Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas VMI prie FM 2008 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. (29.3-31-3)-R-10046. Vertinant finansinę būklę turi būti apskaičiuojami finansinės rizikos ir likvidumo koeficientai pagal pateiktas formules, kurie turi būti palyginami ne tik su teorinėmis reikšmėmis, bet ir su Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamais koeficientais, apskaičiuotais atitinkamos veiklos rūšies įmonėms (ūkio šakos statistiniais koeficientų vidurkiais). Koeficientai nagrinėjami ne mažiau kaip pagal 3 finansinių metų duomenis, kad būtų galima palyginti jų reikšmes ir nustatyti pokyčius. Vertinant įmonės finansinę būklę, rekomenduojama atsižvelgti į tokius vertinimo principus kaip veiklos tęstinumas, t. y. ar įmonė bus pajėgi tęsti savo veiklą, bei pelningumas.

222. MAĮ 27 straipsnyje įtvirtintas mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo bendradarbiavimo principas, apimantis ir mokesčių administratoriaus pareigą stengtis, kad būtų pasiektas savitarpio supratimas su mokesčių mokėtoju, nereiškia, jog mokesčių administratorius visus prašymus turi besąlygiškai spręsti mokesčio mokėtojo naudai. Administruodamas mokesčius ir priimdamas atitinkamus sprendimus mokesčių administratorius turi vadovautis ir įstatymais bei protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais. Kaip matyti iš Taisyklių 6 punkto, MAĮ 88 straipsnio 2 dalies teisės normų, vien tik konstatavimas aplinkybės, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinės padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antros sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Pažymėtina, kad šių sąlygų buvimą turi pagrįsti pareiškėjas. Tai patvirtina ir LVAT praktika (2011 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3585/11, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje A438-2139/2011, 2010 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1450/10). Pareiškėjas dokumentų, įrodančių, jog turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos išdėstymo laikotarpį su valstybės biudžetu, nepateikė, nenurodė iš kokių pajamų ketina dengti skolą valstybės biudžetui.

233. Pareiškėjas nurodė, jog yra paskolinusi lėšų pagal atlygintines paskolos sutartis, tačiau šį teiginį pagrindžiančių dokumentų bendrovė nepateikė. Pareiškėjas ir prašyme, ir skunde nurodė, jog ketina vystyti automobilių nuomos verslą, taip pat bendrovė prašyme nurodė pagrindinius pirkėjus, teigia, jog turi garantuotą klientų segmentą. UAB „LLG valdymas“ jokių duomenų apie sutarčių realų vykdymą su minėtais klientais/pirkėjais nepateikė. Taigi UAB „LLG valdymas“ išdėstytos mokestinės prievolės sumokėjimo aplinkybės visiškai nepagrįstos, o tik spėjamos. Bendrovė taip pat nepateikė bankų sąskaitų ir kasos knygų išrašų, iš kurių būtų matyti, kiek bendrovė yra gavusi pajamų per 2011 metus ir kur juos panaudojo. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. kovo 22 d. priėmė sprendimą Nr. 14-19-16324 išieškoti mokestinę nepriemoką iš įmonės turto dėl 89 570,67 Lt ir

242010 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 14-19-27141 išieškoti mokestinę nepriemoką iš įmonės turto dėl 2 016 086,08 Lt. Minėti sprendimai perduoti antstoliui V. M. priverstiniam vykdymui. Skola valstybės biudžetui iki šiol nėra sumokėta. Be to, iš Antstolių informacinės sistemos vieningo vykdomųjų bylų sąvado matyti, kad yra vykdomos dar 4 vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš bendrovės.

254. LVAT 2010 m. lapkričio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-1450/10 teismas iš esmės nagrinėjo analogišką bylą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, kurioje nurodė, jog „skundžiamas Inspekcijos administracinis aktas, kuriuo atsisakyta išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas pagrindė realių galimybių atsiskaityti su valstybės biudžetu egzistavimą per jo prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį“.

265. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą, VMI prie FM pakartotinai išnagrinėjusi UAB „LLG valdymas“ pateiktą medžiagą dėl 2 115 149,07 Lt mokestinės paskolos sutarties sudarymo priėmė 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-2787 „Atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ su sąlygomis: 1) mokesčių mokėtojas iki mokestinės paskolos sutarties sudarymo sumokės antstoliui visas vykdomosios bylos vykdymo išlaidas; 2) išdėstytos mokestinės nepriemokos sumokėjimas turi būti užtikrintas įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija.

27Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 101-105) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai konstatavo, jog būtina pakartotinai nagrinėti prašymą dėl pelno mokesčio nepriemokos išdėstymo. Apeliaciniame skunde naujai nurodomi argumentai, susiję su UAB „DKT Capital“, UAB „Spanda“, UAB „LLG grupė“ išregistravimu iš Juridinių asmenų registro, neegzistavo viešojo administravimo subjekto (VMI prie FM) sprendimo priėmimo metu ir paaiškėjo tik vėliau, todėl jais negali būti remiamasi grindžiant 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimo teisėtumą ir ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą. Pažymi, jog VMI prie FM, nagrinėdama prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, iš pareiškėjo nepareikalavo pateikti nė vienos mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo priemonių. Be to, LVAT

292012 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-1214/2012 pažymėjo, kad „nors mokesčių administratorius pagal MAĮ 88 straipsnio 4 dalį ir turi teisę pareikalauti iš mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo priemonių, ši jo diskrecija nėra absoliuti ir neturėtų nepagrįstai paneigti jau minėtų įstatyminių sąlygų įvykdymo fakto bei užkirsti pareiškėjui kelio efektyviai pasinaudoti MAĮ 88 straipsnyje numatyta teise“. Kitas svarbus aspektas, kad prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės yra ne tik hipoteka ar įkeitimas, bet laidavimas ir (ar) garantija. Todėl registruotino turto neturėjimas negali būti vertinamas kaip negalėjimas pateikti prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių ar suteikiantis teisę priimti sprendimą neišdėstyti mokestinės nepriemokos. Įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo pasirinktas mokestinės nepriemokos išdėstymo terminas yra protingas, užtikrinantis tiek viešojo intereso surinkti mokesčius, tiek privataus pareiškėjo intereso stabilizuoti finansinę padėtį tinkamą balansą inter alia garantuojantis visuotinio privalomumo ir mokesčių mokėtojų lygybės principų (MAĮ 7, 8 straipsniai) realų įgyvendinimą. Todėl atsakovas, priimdamas sprendimą neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo, priėmė neteisėtą sprendimą. Vertinant dėl mokesčių administratoriaus atsisakymo išdėstyti mokestinę nepriemoką teisėtumo, būtina atsižvelgti ir į tai, jog mokestinės nepriemokos išdėstymas yra ypatingai svarbus mokesčių mokėtojui, tačiau savo mastu nėra itin reikšmingas valstybei, kaip pažymėjo Kauno apygardos administracinio teismas 2011 m. lapkričio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1108-406/2011. Be to, už suteiktą mokestinę paskolą mokamos nustatyto dydžio palūkanos, nustatytais atvejais – padidintos palūkanos, palūkanų delspinigiai (MAĮ 88 str. 5 d.). MAĮ 88 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų, ji nutraukiama.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV.

32Apeliacinis skundas tenkintinas.

33Į teismą kreipėsi uždaroji akcinė bendrovė „LLG valdymas“, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimą atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. (23.24-08)-327-593 bei įpareigoti VMI prie FM iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl deklaruoto pelno mokesčio, susidariusio už 2010 m., mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo iki 2013 m. rugsėjo 21 d.

34Pirmosios instancijos teismas tenkino pateiktus reikalavimus, tačiau mokesčių administratorius apeliaciniame skunde tvirtina, jog pareiškėjo skundas turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas.

35Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta (redakcija galiojusi 2011-12-13 sprendimo priėmimo metu), kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. O MAĮ 88 str. 3 dalyje pasisakyta, jog sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik tuomet, jeigu mokesčių mokėtojas kartu su prašymu pateikia dokumentus, pagrindžiančius, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį.

36Šios nuostatos leidžia teigti, kad mokesčių administratorius visų pirma, turi teisę, bet ne pareigą atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti. Tai mokesčių administratoriaus diskrecijos teisė suteikta įstatymų leidėjo, kuria jis turi naudotis sąžiningai bei protingai, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Apsisprendęs dėl atidėjimo mokestinės nepriemokos sumokėjimo ar mokėjimo išdėstymo atitinkamam laiko tarpui, tai gali padaryti, kada yra nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus. Tačiau būtina pažymėti, jog vienos iš šių aplinkybių nustatymas dar nėra pakankama sąlyga priimti sprendimą dėl atidėjimo mokestinės nepriemokos mokėjimo ar mokėjimo išdėstymo, nes yra būtina nustatyti ir tai, kad atidėjimas mokestinės nepriemokos mokėjimo ar mokėjimo išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Esant nurodytoms aplinkybėms mokesčių administratorius turėtų teisinį pagrindą priimti mokesčių mokėtojui aktualų aptariamą sprendimą, bet jis būtų realizuotinas tik, jei mokesčių mokėtojas pagrįstų savo realias galimybes atsiskaityti, o tam turėtų būti pateikti atitinkami dokumentai, leidžiantys teigti tokias galimybes egzistuojant. Vadinasi, sprendimas dėl atidėjimo mokestinės nepriemokos mokėjimo arba mokėjimo išdėstymo būtų pagrįstas iš esmės tuo atveju, kai mokesčių administratoriui yra pakankamai aišku, jog apskaičiuotos sumos bus sumokėtos ir mokestinė prievolė įvykdyta.

37Aptariamus visuomeninius santykius reglamentuoja ne tik Mokesčių administravimo įstatymas, bet ir poįstatyminiai teisės aktai, kurie taip pat privalomi mokestinių teisinių santykių dalyviams sprendžiant klausimus dėl atidėjimo mokestinės nepriemokos mokėjimo arba mokėjimo išdėstymo (Mokesčių administravimo įstatymo 88 str. 1 d.).

38Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1K-182, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsniu, buvo patvirtintos Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, kurių 1 punkte nurodyta, kad jos reglamentuoja atidėjimą mokestinės nepriemokos sumokėjimo arba mokėjimo išdėstymą. Į šias Taisykles iš principo perkeltos Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintos nuostatos, papildomai nurodant, kad priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė pagal Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas Centrinio mokesčių administratoriaus.

39Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijos, nustatytos VMI prie FM 2008 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. (29.3-31-3)-R-10046, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pastarajame rašte suformuluotos nuostatos orientuotos labiau į mokesčių administratoriaus vidaus darbo tvarką prieš priimant atitinkamą sprendimą ir nėra privalomos mokesčių mokėtojams. Pastarieji negalėtų būti jomis saistomi, nes rekomendacija nepatenka į poįstatyminio teisės akto sąvoką. Tokio pobūdžio dokumente išdėstytų nuostatų taikymas bei laikymasis sprendžiant mokestinį ginčą nėra imperatyvus, todėl apeliacija į Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas VMI prie FM 2008 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. (29.3-31-3)-R-10046, niekuo neparemta.

40Taigi nurodytas teisinis reguliavimas yra pakankamai aiškus: mokesčių administratorius gali priimti sprendimą dėl atidėjimo mokestinės nepriemokos mokėjimo arba mokėjimo išdėstymo tik tuo atveju, kai yra įsitikinęs mokesčių mokėtojo galimybe mokestinę nepriemoką sumokėti, bet sumokėti ne iš karto, o tą įsitikinimą pagrindžia esantys rašytiniai įrodymai (dokumentai) pateikti mokesčių mokėtojo.

41Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio ginčus, yra pastebėjęs, kad „<...> vien tik aplinkybė, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinės padėtis gali tapti kritine nėra absoliutus pagrindas išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, kadangi mokesčių mokėtojas taip pat privalo pateikti įrodymus, jog turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos išdėstymo laikotarpį“ (2011 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3585/11).

42Šio baigiamojo teisės akto dalyje išdėstytos nuostatos suponuoja išvadą, kad mokesčių administratorius iš karto nepaneigė pareiškėjo teisės į atidėjimą mokestinės nepriemokos sumokėjimo arba mokėjimo išdėstymo ir šį klausimą svarstė (b.l. 54, 65-66), bet priėmė neigiamą sprendimą, kuris, teisėjų kolegijos nuomone, pripažintinas teisėtu bei pagrįstu. Mokesčių mokėtojas mokesčių administratoriui pateiktais dokumentais neįrodė, kad net atidėjus mokestinės nepriemokos mokėjimą arba mokėjimą išdėsčius atitinkamais laiko tarpais apskaičiuoti mokesčiai bei su jais susijusios sumos bus sumokėtos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.; b.l. 56-64). Akcentuotina, kad pareiškėjas nepateikė planų, kaip bus sumokėta jau pirmiau apskaičiuota 2 331 824,08 Lt mokestinė nepriemoka biudžetui, kurios vykdymas dalinai perduotas antstolių kontorai. Antstolių kontorose esančių šešių vykdomųjų bylų ieškiniai sudaro 2 136 659, 17 Lt ir dalis vykdomųjų bylų užbaigtos surašant pareiškėjo turto neradimo aktą. Nebuvo pateikta vykdomų sutarčių, galinčių pagrįsti UAB „LLG valdymas“ realias galimybes atsiskaityti su biudžetu.

43Pagal administracinėje byloje esančius įrodymus nėra pagrindo teiginiui, kad mokesčių administratorius elgėsi iracionaliai ir neatidėdamas mokestinės nepriemokos sumokėjimo apskritai paneigė ar iš dalies paneigė mokestinės nepriemokos sumokėjimą į biudžetą.

44Dėl išdėstytų priežasčių tvirtintina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino administracinėje byloje esančius įrodymus, kas nulėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą, dėl ko jis yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

45Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

46Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

47Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

48Uždarosios akcinės bendrovės „LLG valdymas“ skundą atmesti.

49Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas UAB „LLG valdymas“ (toliau – ir pareiškėjas) teismui... 5. (b. l. 1-5) prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie... 6. 2013 m. rugsėjo 21 d.... 7. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su VMI prie FM sprendimu neišdėstyti... 8. Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 50-51) prašė... 9. Atsakovas nurodė, jog, pareiškėjui kreipusis į VMI prie FM dėl mokestinės... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu... 12. Teismas nustatė, kad 2011 m. spalio 14 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus... 13. 2011 m. spalio 25 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-740 nurodė pareiškėjui... 14. 2011 m. lapkričio 18 d. pareiškėjas pateikė papildomus duomenis apie... 15. Nr. (23.24-08)-327-5935 neišdėstyti UAB „LLG valdymas“ 955 528 Lt... 16. 2011 m. gruodžio 13 d. išvada Nr. (23.24-08)-326-68919, bendrovės pateiktas... 17. 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112... 18. 6 d., 58 str. 2 d.). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus bei... 19. III.... 20. Atsakovas VMI prie FM apeliaciniu skundu (b. l. 89-91) prašo Vilniaus... 21. 1. Priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos... 22. 2. MAĮ 27 straipsnyje įtvirtintas mokesčių administratoriaus ir mokesčių... 23. 3. Pareiškėjas nurodė, jog yra paskolinusi lėšų pagal atlygintines... 24. 2010 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 14-19-27141 išieškoti... 25. 4. LVAT 2010 m. lapkričio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.... 26. 5. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m.... 27. Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 101-105) prašo... 28. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai... 29. 2012 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-1214/2012... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV.... 32. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 33. Į teismą kreipėsi uždaroji akcinė bendrovė „LLG valdymas“, prašydama... 34. Pirmosios instancijos teismas tenkino pateiktus reikalavimus, tačiau... 35. Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta... 36. Šios nuostatos leidžia teigti, kad mokesčių administratorius visų pirma,... 37. Aptariamus visuomeninius santykius reglamentuoja ne tik Mokesčių... 38. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu 39. Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijos, nustatytos... 40. Taigi nurodytas teisinis reguliavimas yra pakankamai aiškus: mokesčių... 41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško... 42. Šio baigiamojo teisės akto dalyje išdėstytos nuostatos suponuoja išvadą,... 43. Pagal administracinėje byloje esančius įrodymus nėra pagrindo teiginiui,... 44. Dėl išdėstytų priežasčių tvirtintina, jog pirmosios instancijos teismas... 45. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 46. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų... 47. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą... 48. Uždarosios akcinės bendrovės „LLG valdymas“ skundą atmesti.... 49. Sprendimas neskundžiamas....