Byla e2-18111-863/2019
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, sekretoriaujant Anetai Jankovskai, dalyvaujant ieškovės atstovui E. K., atsakovės atstovui advokatui V. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal i ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo centras“ ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „Augimita“ dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 3 663,55 Eur skolą, 263,78 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė UAB „Augimita“ iš UAB „Valsva“ ir Ko (pradinė kreditorė) užsisakė prekių už 5 088,30 Eur sumą. Nurodo, jog pagal minėtą susitarimą pirminė kreditorė įsipareigojo perduoti, o atsakovė priimti sąskaitose nurodytas prekes bei sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą. Atsakovei 2013 m. liepos 1 d. buvo pateikta apmokėjimui PVM sąskaita - faktūra Nr. VAL-093942, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti 5 088,30 Eur iki 2013 m. liepos 31d. Atsakovė sąskaitą apmokėjo tik iš dalies, todėl remiantis 2014 m. balandžio 15 d. pardavimų apmokėjimų suvestine šiai dienai atsakovės likęs įsiskolinimas sudaro 3 663,55 Eur. Paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. reikalavimo perdavimo sutartimi pradinė kreditorė perleido jai reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovė buvo informuota 2015 m. rugpjūčio 19 d. pranešimu.

5Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2013 m. vasario 15 d. tarp jos ir pradinės kreditorės UAB „Valsva“ ir Ko, buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis Nr. 2013/02/15-39/01, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo parduoti jai medžiagas, būtinas pastato, esančio Panerių g. 32, Vilniuje vykdomai rekonstrukcijai. Pagal minėtą sutartį buvo susitarta dėl medžiagų, būtinų pastato vandentiekio – nuotekų, katilinės ir šildymo sistemų įrengimui. Pažymėjo, jog būtinas medžiagas pagal projektą paskaičiavo pats pardavėjas, o taip pat pasiūlė ir atitinkamus darbus galintį atlikti asmenį – G. K. – T.. Nurodė, jog dėl perkamų medžiagų asortimento, kiekio ir kainos buvo susitarta sutartyje, pardavėjui išrašius jai važtaraščius iš viso pardavėjas įsipareigojo parduoti, o ji nupirkti medžiagų už 74 347.38 Lt (be PVM 61 444,12 Lt). Paaiškino, jog sutartyje taip pat buvo susitarta dėl kitų prekių pardavimo sąlygų: t. y., jog prekės pagal iš anksto suderintą asortimentą teikiamos pardavėjui išrašant PVM sąskaitas faktūras, prekes ji turėjo atsiimti iš pardavėjo sandėlio savo transportu ir sąskaita, atsiimdama prekes, ji turėjo pateikti įmonės vadovo parašau bei antspaudu patvirtintą darbuotojų, įgaliotų pasiimti prekes sąrašą su nustatytais įgaliojimo terminais arba vietoje darbuotojų sąrašo kiekvienu prekių gavimo atveju pateikti darbuotojo vardu išduotą įgaliojimą, tuo tarpu medžiagos, nenurodytos važtaraščiuose, buvo apmokamos pagal atskirą susitarimą. Paaiškino, kad su pardavėjo pasiūlytu asmeniu G. K. – T. 2013 m. kovo 18 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią visi darbai turėjo būti užbaigti iki 2013 m. gegužės 17 d. Pažymėjo, jog tarpusavio atsiskaitymai su G. K. – T. vyko pagal sutartyje numatytas sąlygas. Paaiškino, jog nepervedė visos likusios sumos pradiniam kreditoriui tik dėl to, kad pardavėjas nebuvo pateikęs pagal sutartį išrašytų sąskaitų ir įvykdęs savo įsipareigojimo iki galutinio atsiskaitymo išrašyti jai garantinius įsipareigojimus dėl įsigytų prekių. Paaiškino, kad 2013 m. liepos 1 d. pardavėjas išrašė jai dar vieną sąskaitą – Nr. VAL 093942 (ginčo sąskaita), kurios ji nepriėmė ir grąžino ją pardavėjui. Ginčo sąskaitos neapmokėjo, kadangi ji aiškiai neatitiko sutarties sąlygų ir jos išrašymas ženkliai viršijo sutartyje nustatytą medžiagų kainą. Paaiškino, jog visi rekonstrukcijos darbai, kuriems ir buvo įsigyjamos medžiagos iš pardavėjo pagal sutartį, jau buvo atlikti ir jai pagrįstai kilo abejonių, kad ginčo sąskaitoje nurodytos medžiagos, nebuvo panaudotos rekonstruojant pastatą. Dar 2015 m. rugsėjo 17 d. jai adresuotame laiške ieškovė nurodė: „buvęs kreditorius teigė, jog minėtoje sąskaitoje nurodytos prekės buvo perkamos ir naudojamos Jūsų įmonės direktorės asmeninėms reikmės“. Tačiau, jos (atsakovės) vardu niekada nebuvo perkamos prekės, kurios vėliau tariamai buvo naudojamos vadovo asmeninėms reikmėms. Nėra suprantama, kodėl bendrovė turi apmokėti prekes, kurios net ieškovės teigimu buvo įsigyjamos ne jos ir naudojamos ne tam tikslui, dėl kurio buvo sudaryta sutartis, be to pati vadovė nieko nežino apie tariamai jos asmeniniams poreikiams įsigytas prekes. Mano, jog nagrinėjimu atveju kažkas, pasinaudojęs tuo faktu, kad pardavėjas, buvo bankrutuojanti įmonė, pabandė pasinaudoti situacija ir pasiimti prekes iš pardavėjo svetimu vardu už jas nemokėdamas.

6Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ieškovės atstovas paaiškino, jog ieškinio pagrindas – 2013 m. liepos 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VAL-093942 nėra susijusi su pradinės kreditorės ir atsakovės 2013 m. vasario 15 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, todėl byloje pareikštas reikalavimas neturėtų būti siejamas su minėtos sutarties vykdymu. Taip pat nurodė, jog ieškinį grindžia prie ieškinio pateiktais rašytiniais įrodymais – pirminės kreditorės Pardavimų apmokėjimų suvestine ir ginčo PVM sąskaita faktūra, kam buvo perduotos sąskaitoje nurodytos prekės ir kas sąskaitą pasirašė jam nėra žinoma, tačiau preziumuoja, jog tai buvo asmuo, veikiantis atsakovės vardu. Atsakydamas į klausimus atstovas nurodė, jog jam nėra žinoma, ką reiškia ginčo PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti duomenys „Konsignacijos pardavimas AUTO: R14687 (478108)“, taip pat Pardavimų apmokėjimo suvestinės duomenys „Pa(K) 14687“.

7Atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, papildomai paaiškino, jog, remiantis sutarties nuostatomis, su pradine kreditore buvo atsiskaitoma dalimis sutartyje numatyta tvarka, bet ne pagal konkrečias sąskaitas faktūras, todėl sumokėjus paskutinę dalį – 12 000 Lt susidarė 4 919,39 Eur permoka, kurios pagrindimui sąskaitos faktūros nebuvo gauta. Kadangi pradinei kreditorei buvo iškelta bankroto byla, permoka buvo nurašyta kaip beviltiška skola ir dėl jos gražinimo į teismą nesikreipta, tuo tarpu ginčo PVM sąskaita faktūra buvo visiška staigmena. Tik gavus ieškovės pretenziją dėl jos apmokėjimo, iš karto buvo atsakyta, jog skola nepripažįstama ir pasiūlyta kreiptis į jį (advokatą), kaip įmonės atstovą, tačiau tuomet niekas nesikreipė, ieškinys atsirado tik po keturių metų, kai pradinės kreditorės jau nėra ir nėra kam užduoti klausimus dėl sąskaitos išrašymo aplinkybių ir kam buvo perduotos prekės ar pan.

8Ieškinys atmestinas.

9Iš šalių paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, jog 2013 m. liepos 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Valsva“ ir Ko iškelta bankroto byla, 2015 m. spalio 15 d. nutartimi įmonė pripažinta pasibaigusia ir išregistruota iš juridinių asmenų registro (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-2245-567/2015 duomenys).

102015 m. rugpjūčio 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi BUAB „Valsva“ ir Ko, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Abadona“ (toliau ir anksčiau – pradinė kreditorė), perleido ieškovei UAB „Skolų valdymo centras“ reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Augimita“ 3 663,55 Eur (12 649,55 Lt) skolą. Skolai pagrįsti pradinė kreditorė perdavė ieškovei Pardavimų apmokėjimų suvestinę, iš kurios matyti, jog 2014 m. balandžio 15 d. atsakovės įsiskolinimą pradinei kreditorei sudarė 12 649,50 Lt, įsiskolinimo susidarymo terminas – 2013 m. liepos 31 d., įsiskolinimo pagrindas – sąskaita faktūra VAL – 093942 17 568,89 Eur sumai, kurios dalis – 4 919,39 Lt apmokėta. Dėl perimto neapmokėtos sąskaitos faktūros likučio padengimo ieškovė kreipėsi į atsakovę, o pastarajai atsisakius ją padengti – į teismą.

11Byloje taip pat nustatyta, kad 2013 m. vasario 15 d. pradinė kreditorė ir atsakovė buvo sudariusios Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2013/02/15-39/01 (el. b. t. I, l. 59-67), kurios pagrindu pradinė kreditorė įsipareigojo parduoti atsakovei statybos medžiagas būtinas atsakovės pastato statybos darbams atlikti, o atsakovė įsipareigojo už iš anksto sutarties važtaraščiuose sulygtas prekes sumokėti 61 444,12 Eur be PVM (74 347,39 Lt su PVM), atsiskaitant sutarties 18 punkte numatyta tvarka: iš anksto sumokėti 50 procentų sutartimi sulygtos kainos (30 722,06 Lt be PVM), 30 procentų sulygtos sumos (18 619,43 Lt be PVM) sumokėti po pirmos įmokos kredito pasibaigimo, paskutinę įmoką – 12 102,63 Lt be PVM sumokėti vieną dieną prieš garantinių įsipareigojimų nupirktoms prekėms surašymą. Atsakovė pagal sutartį trimis mokėjimais iš viso sumokėjo 71 703,20 Lt (2013 m. kovo 15 d. – 30 722,06 Lt, 2013 m. gegužės 2 d. - 28 981,14 Lt, 2013 m. birželio 19 d. – 12 000 Lt, (el. b. t. I, l. 47-49), tačiau pagal jai išrašytas PVM sąskaitas faktūras iki 2013 m. birželio 6 d. imtinai prekių gavo už 67 366,87 Eur (el. b. t. I, l. 30-40), o minusavus grąžintas prekes – iš viso gavo prekių už 66 783,81 Eur. 2013 m. liepos 1 d. atsakovei buvo išrašyta dar viena PVM sąskaita faktūra Serija Val Nr. 093942 – 17 568,89 Eur sumai (el. b. t. I, l. 11-14). Byloje kilo ginčas dėl atsakovės prievolės apmokėti 3 663,55 Eur sumą pagal pastarąją UAB „Valsva“ ir Ko 2013 m. liepos 1 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija Val Nr. 093942 (el. b. t. I, l. 11-14).

12Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.107 straipsnio 1 dalies nuostatą, skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog pradinei kreditorei perleidus reikalavimo teisę pagal ginčo sąskaitą faktūrą, atsakovė ieškovei pranešė, jog nepripažįsta skolos pagal ginčo sąskaitą faktūrą, pastaroji yra nepagrįsta, joje nurodyta suma viršija iš anksto suderintą ir pasirašytą sąmatą (el. b. t. I, l. 42-43). Tokią poziciją atsakovės atstovas palaikė ir bylos nagrinėjimo metu, tuo tarpu ieškovės atstovas nurodė, jog prašomas priteisti įsiskolinimas nėra niekaip susijęs su pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi, o yra kilęs iš atskiro pirkimo – pardavimo sandorio.

13Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

14Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal CK 6.311 straipsnį pirkimo–pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Šiose taisyklėse (CK 1.71–1.74 straipsniai) nereglamentuota, kad juridinių asmenų pirkimo – pardavimo sutartis turėtų būti sudaryta rašytine forma, tačiau sandorio sudarymo formos pasirinkimas lemia įrodinėjimo dalyką. Remiantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), ieškovas ieškinio reikalavimą grįsdama 2013 m. liepos 1 d. sudarytu pirkimo – pardavimo sandoriu, turi įrodyti, kad pirminė kreditorė atsakovei perdavė prekes, o atsakovė jas priėmė ir įsipareigojo sumokėti nustatytą pinigų sumą. Ieškovas ieškinyje ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prekių pirkimą –pardavimą ir sumokėjimo terminą patvirtina 2013 m. liepos 1 d. pirminės kreditorės UAB Valsva” ir Ko išrašyta ir atsakovės pasirašyta PVM sąskaita faktūra Serija Val Nr. 093942 – 17 568,89 Eur sumai, tai, kad atsakovė priėmė prekes - patvirtina parašas sąskaitoje faktūroje grafoje, kurioje nurodyta, jog prekės priimtos ir pretenzijų nėra. Su tokia ieškovės pozicija nesutiktina.

15Ieškovės nurodyta sąskaita – faktūra galėtų būti pirkimo–pardavimo santykius patvirtinantis įrodymas, jeigu tai būtų neginčijamas dokumentas, tačiau nagrinėjamu atveju dėl šio dokumento pasirašiusio asmens tapatybės ir prekių gavimo kilo ginčas. Pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nėra parašą padėjusio asmens duomenų, taip pat nėra atsakovės antspaudo. Atsakovė nurodė, jog rangos darbai, kuriems atlikti buvo perkamos statybinės medžiagos, buvo baigti ir su rangovu galutinai atsiskaityta 2013 m. birželio 3 d., vėliau jokių prekių iš UAB „Valsva” ir Ko nepirkusi, jokių teisinių santykių su minėta bendrove neturėjusi, taip pat nurodė, jog ginčo sąskaitos faktūros neįtraukė į apskaitą ir jokia dalimi neapmokėjo. Dėl kokių priežasčių į bylą pateiktoje pardavimų apmokėjimų suvestinėje yra nurodyta, jog sąskaita dalinai – 4 919,39 Lt yra apmokėta nežino, tačiau mano, jog galimai taip yra nurodyta dėl to, jog pagal Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2013/02/15-39/01 yra sumokėjusi 71 703,20 Lt, o prekių gavusi tik už 66 783,81 Lt, tad ir gaunasi 4 919,39 Lt permoka, kuria sumažinta kaina pagal ginčo sąskaitą faktūrą. Pati ieškovė ginčo sąskaitos faktūros apmokėjimo aplinkybių – kada ir kokiu būdu (realiai sumokant ar įskaitant ar pan.)ginčo sąskaita faktūra buvo iš dalies apmokėta, ieškinyje neatskleidė, bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas taip pat tokių aplinkybių nežinojo ir negalėjo paaiškinti. Ieškovės atstovas taip pat negalėjo pasakyti kas pasirašė ginčo sąskaitą faktūrą ir kam prekės buvo perduotos. Nurodė, jog galimai tai buvo atsakovės vadovė, tačiau parašo tikrumui nustatyti ekspertizės skyrimo byloje atsisakė. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, t. y. tai, jog atsakovė neigė pasirašiusi ieškovės nurodytą PVM sąskaitą–faktūrą, o ieškovė nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių prekių perdavimą atsakovei ir atsakovės įsipareigojimą sumokėti už šias prekes nustatytą pinigų sumą, vadovaujantis CPK 12, 178 straipsniuose reglamentuojama įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarka, bylai reikšmingas aplinkybes privalo įrodyti tas proceso dalyvis, kuris šiomis aplinkybėmis remiasi, konstatuoja, kad ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos pagrįsti teisme pareikštą reikalavimą, neįrodė, jog ginčo sąskaitos faktūros pagrindu tarp šalių susiklostė pirkimo – pardavimo santykiai ir kad atsakovei kilo prievolė minėtą sąskaitą apmokėti, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

16Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškinį atsakovei iš ieškovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

17Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 2 420 Eur advokato pagalbos išlaidas už susipažinimą su bylos medžiaga, atsiliepimo į ieškinį surašymą bei už atstovavimą teismo posėdžio metu. Vertindamas byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Remdamasis minėtu teisiniu reglamentavimu teismas visas minėtas atsakovės advokato pagalbos išlaidas laiko protingomis, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 1,79 Eur iš šalių nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

19Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265, 270, 284, straipsniais, teismas

Nutarė

20ieškinį atmesti.

21Priteisti atsakovei UAB „Augimita“, juridinio asmens kodas 125595158, iš ieškovės UAB „Skolų valdymo centras“, juridinio asmens kodas 225516770, 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

22Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, sekretoriaujant... 2. Teismas... 3. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 3 663,55... 4. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė UAB „Augimita“ iš UAB... 5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 6. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ieškovės atstovas paaiškino, jog... 7. Atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, papildomai... 8. Ieškinys atmestinas.... 9. Iš šalių paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko... 10. 2015 m. rugpjūčio 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi BUAB „Valsva“ ir... 11. Byloje taip pat nustatyta, kad 2013 m. vasario 15 d. pradinė kreditorė ir... 12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.107 straipsnio 1... 13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 176 straipsnio 1... 14. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis... 15. Ieškovės nurodyta sąskaita – faktūra galėtų būti pirkimo–pardavimo... 16. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 17. Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 18. Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės... 19. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265, 270, 284, straipsniais,... 20. ieškinį atmesti.... 21. Priteisti atsakovei UAB „Augimita“, juridinio asmens kodas 125595158, iš... 22. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...