Byla Ik-2116-437/2011
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), sekretoriaujant Alinai Dokutavičienei atsakovo atstovei R. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jaujupis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jaujupis“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Šiaulių AVMI) atliko mokestinį patikrinimą dėl pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jaujupis“ (toliau – ir pareiškėjas; UAB „Jaujupis“; Bendrovė) pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), pelno mokesčio (toliau – ir PM), gyventojų pajamų mokesčio, laikinojo socialinio mokesčio (toliau – ir SM) ir nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – ir NTM) apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo už mokestinį laikotarpį nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. bei 2009 m. gruodžio 7 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 35-205 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo nustatyta, kad UAB „Jaujupis“ faktiškai vykdoma veikla neatitinka 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX- 675 (toliau – ir PMĮ) 2 straipsnio 26 dalyje nustatytų kriterijų, apibūdinančių žemės ūkio veiklą, t. y. Bendrovė nevykdė žemės ūkio veiklos, bet faktiškai vykdė gyvų gyvulių didmeninę prekybą, todėl, vadovaujantis PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 1 punktu, UAB „Jaujupis“ apmokestinamojo pelno apmokestinimui negalėjo taikyti 0 proc. PM tarifo. Patikrinimo aktu Šiaulių AVMI pareiškėjui UAB „Jaujupis“ papildomai apskaičiavo 546010 Lt PM, 105247,53 Lt PM delspinigių, 71302,11 Lt SM, 19293,08 LT SM delspinigių, 4442,11 Lt NTM ir 1314,50 Lt NTM delspinigių.

52010 m. vasario 23 d. Šiaulių AVMI priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo (toliau – ir Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo), kuriuo iš dalies patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė UAB „Jaujupis“ sumokėti papildomai apskaičiuotus 545141 Lt PM, 82820 Lt PM delspinigius, 54514 Lt PM baudą, 4790 Lt NTM, 1062 Lt NTM delspinigius, 479 Lt NTM baudą, 71190 Lt SM, 16663 Lt SM delspinigius, 7119 Lt SM baudą.

6UAB „Jaujupis“, nesutikdamas su Šiaulių AVMI Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, 2010 m. kovo 14 d. pateikė atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas; VMI) skundą dėl Šiaulių AVMI Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

7VMI 2010 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 69-276 (toliau – ir VMI 2010 m. spalio 18 d. sprendimas) Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtino.

82010 m. lapkričio 10 d. UAB „Jaujupis“ skundu kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK), prašydamas panaikinti VMI 2010 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 69-276, kuriuo buvo patvirtintas Šiaulių AVMI Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

9MGK 2011 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. S-9 (7-322/2010) (toliau – ir MGK 2011 m. sausio 17 d. sprendimas) VMI 2010 m. spalio 18 d. sprendimą nusprendė patvirtinti.

10II.

11Pareiškėjas UAB „Jaujupis“ 2011 m. vasario 10 d. (pagal gavimo teisme datą) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti MGK 2011 m. sausio 17 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas VMI 2010 m. spalio 18 d. sprendimas bei Šiaulių AVMI Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bei nepriteisti sprendime nurodytų sumų.

12Skunde nurodė, kad VMI padarė nepagrįstą išvadą, jog UAB „Jaujupis“ vykdyta veikla neatitinka PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, leidžiančių apmokestinamąjį pelną apmokestinti taikant 0 proc. PM tarifą. Pažymėjo, kad VMI visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2009 m. lapkričio 20 d. pažymą Nr. 2D-6453(3.19) (toliau – ir ŽŪM 2009 m. lapkričio 20 d. pažyma), pagal kurią Bendrovės vykdyta galvijų auginimo veikla įvardinta kaip viena iš žemės ūkio veiklos rūšių. Teigė, kad VMI nepagrįstai Bendrovės vykdytą gyvulių laikymą sieja tik su karantinu, nes karantine gyvuliai buvo laikomi tik palyginus nežymią dalį viso laiko, kurį jie praleido Bendrovės fermose ir kurio metu jie buvo penimi, vakcinuojami bei auginami. Akcentavo, jog karantinas yra privalomas gyvulių augintojui pasirinkus parduoti užaugintus gyvulius į ne ES šalis, tačiau karantino procedūra nėra taikoma, jei gyvuliai parduodami ir eksportuojami į ES. Nurodė, kad gyvuliai buvo eksportuojami tiek ir į ES šalis, tiek ir už ES ribų.

13Atkreipė dėmesį į tai, kad Bendrovės vykdytą ir vykdomą gyvulių priežiūros, auginimo ir su tuo susijusią veiklą aiškiai patvirtina jos samdomų darbuotojų darbo sutartys: iki 2009 m. sausio 1 d. bendrovėje buvo įdarbinta 11 darbuotojų (operatoriai, operatoriai-darbininkai, darbininkai, du vairuotojai, traktorininkas-ekskavatorininkas, šaltkalvis-suvirintojas bei ūkvedys). Vykdant tik gyvulių perpardavimo veiklą ir laikant gyvulius minimalų dienų skaičių, Bendrovei nebūtų tikslinga patirti tokių didelių išlaidų darbuotojams, atsakingiems tik už gyvulių priežiūrą.

14Nurodė, kad VMI visiškai neatsižvelgė į tai, jog pagal gyvūnų laikymo registracijos duomenis dalis Bendrovės įsigytų gyvulių buvo laikomi Bendrovės fermoje iki 644 dienų. Gyvulių laikymo ir priežiūros laikas, priklausomai nuo gyvulio rūšies, sveikatos būklės ir kitų sąlygų, vidutiniškai svyravo tarp 20–100 ir daugiau dienų. Gyvulių laikymo terminas ir per šį terminą užfiksuotas gyvulių prieaugis patvirtina, kad Bendrovės vykdyta veikla visiškai atitiko žemės ūkio veiklai keliamus reikalavimus. Todėl, teigė, kad Bendrovės atžvilgiu turi būti taikomas 2004 m. birželio 1 d. redakcijos PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 1 punktas (galiojęs iki 2008 m. gruodžio 31 d.), t. y. atitinkamu laikotarpiu Bendrovės gautas pelnas turi būti apmokestinamas taikant 0 proc. PM tarifą. Pažymėjo, kad taikant 0 proc. PM tarifą, Bendrovė neprivalo mokėti SM ir NTM nuo ataskaitiniu laikotarpiu gauto pelno. Pridūrė, kad tiek MGK, tiek VMI iš esmės neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 9 straipsnyje įtvirtintą apmokestinimo aiškumo principą, be to, mokesčių administratorius nesilaikė jam MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais.

15Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Jaujupis“ skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

16Atsiliepime nurodė, kad Bendrovė patvirtinta kaip prekiautoja galvijais, o patalpoms suteikti veterinarinio patvirtinimo numeriai LT ( - ) ir LT ( - ) (Šiaulių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2006 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. V-71), taip pat Bendrovė patvirtinta, kaip galvijų karantino punktas ir jai suteiktas veterinarinio patvirtinimo numeris LT 51-502 (Šiaulių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2006 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. V-93). Pažymėjo, jog Bendrovė yra įregistravusi šias veiklos rūšis: nuo 2006 m. sausio 1 d. – gyvų gyvulių didmeninė prekyba (EVRK kodas ( - )), o nuo 2006 m. sausio 13 d. – galvijų auginimas ir penėjimas mėsai (EVRK kodas ( - )). Pateiktose PVM deklaracijose FR0600 už 2006 m. vasario mėn. – 2008 m. balandžio mėn. laikotarpį pagrindine vykdomos veiklos rūšimi bendrovė nurodė EVRK kodą ( - ), t. y. gyvų gyvulių didmeninę prekybą. Nuo 2008 m. gegužės mėn. pateiktose PVM deklaracijose bendrovė pagrindine vykdomos veiklos rūšimi deklaravo galvijų auginimą ir penėjimą mėsai (EVRK kodas 014210). 2007 m. spalio 1 d. pateiktoje metinėje PM deklaracijoje už 2006 m. bei 2008 m. spalio 1 d. pateiktoje metinėje PM deklaracijoje už 2007 m. bendrovė deklaravo pagrindinę vykdomos veiklos rūšį 012000 – gyvulininkystę. Atkreipė dėmesį, kad byloje pagal Bendrovės pateiktus registrus ir Bendrovės direktoriaus 2009 m. spalio 28 d. paaiškinimą nustatyta, kad Bendrovė faktiškai supirkinėjo veršelius (didžioji išlaidų dalis yra už supirktus veršelius) ir juos laikė tam tikrą laikotarpį iki supirkdavo reikiamą veršelių kiekį išvežimui į ES šalis ir Izraelį.

17Teigė, kad Bendrovės vykdyta veikla neatitiko PMĮ nustatytų žemės ūkio veiklą apibūdinančių kriterijų, nes ji žemės ūkio produktų negamino bei neapdorojo, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų neperdirbo, maisto produktų iš savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų negamino ir šių produktų nepardavė. Pridūrė, jog byloje taip pat nėra nustatyta, kad Bendrovė minėtu laikotarpiu teikė paslaugų žemės ūkiui, kurioms taikoma PM lengvata, sąraše 1–19 punktuose nustatytas paslaugas įmonėms, vykdančioms žemės ūkio veiklą. Pabrėžė, jog Bendrovė faktiškai įsigydavo veršelius, kad juos parduotų į ES ar Izraelį, t. y. veršelių laikymas Bendrovėje buvo susijęs tik su aplinkybe, jog Bendrovė pagal užsakovų pageidavimą turėjo surinkti tam tikrą kiekį reikalingo svorio veršelių jų pardavimui į ES šalis ir su privalomu veršelių laikymu karantine (mažiausiai 21 dieną) prieš parduodant juos į Izraelį

18Atsiliepime rėmėsi PMĮ (2003 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. IX-1775 redakcija, galiojusia iki 2008 m. gruodžio 29 d.) 58 straipsnio 16 dalies 1 punktu, 2 straipsnio 37 punktu, Finansų ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1K-313 patvirtintu Paslaugų žemės ūkiui, kurioms taikoma pelno mokesčio lengvata (toliau – Paslaugų žemės ūkiui, kurioms taikoma PM lengvata, sąrašas), sąrašu.

19Pridūrė, kad Bendrovės veterinarijos gydytojas M. T. paaiškino (akto priedas Nr. 5), jog veršeliams nebuvo sudaromi maitinimo racionai, šėrimas buvo vykdomas atsižvelgiant į gyvulio poreikius, laikantis gyvūnų gerovės reikalavimų, gyvulių ženklinimas nebuvo atliekamas, nes pirkti veršeliai būdavo jau suženklinti, o savo bandos, kuri atvestų prieauglį ir jį reikėtų ženklinti, bendrovė neturi. Padarė išvadą, kad Bendrovės įsigytų veršelių priežiūra buvo skirta ne šių gyvulių auginimui ir (arba), tuo pačiu, žemės ūkio (gyvulininkystės) produktų gamybai, apdorojimui, perdirbimui, maisto produktų gamybai, bet – Bendrovės įsigytų veršelių poreikių patenkinimui iki jie bus parduoti į atitinkamą ES šalį bei Izraelį (po karantino) užtikrinti. Pridūrė, jog šią išvadą pagrindžia ir 2004 m. balandžio 20 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. B1-349 patvirtintų „Prekybos galvijais ir kiaulėmis veterinarijos reikalavimų“ 36.3 punktas, kuriame nurodyta: „jeigu prekiautojas gyvulius laiko jam priklausančioje gyvulių laikymo vietoje, jis turi užtikrinti, kad: 36.3.1. gyvulius prižiūrintys darbuotojai būtų specialiai apmokyti taikyti šiuos reikalavimus, gyvulių priežiūros ir gerovės reikalavimus; 36.3.2. veterinarijos gydytojas reguliariai gyvulius tikrintų ir atliktų tyrimus, imtųsi visų priemonių apsaugoti gyvulius nuo užkrečiamųjų ligų išplitimo“.

20Pažymėjo ir tai, kad byloje pateiktas Bendrovės 2007 m. rugpjūčio 7 d. paklausimas Šiaulių AVMI „Dėl pelno mokesčio tarifo“, kuriame Bendrovė nurodo, kad jos veikla – biologinio turto (veršelių) prekyba, kad ji perka veršelius iš ūkininkų, juos augina, gydo, maitina, kol veršeliai įgauna pardavimui keliamus reikalavimus ir kol surenkamas pardavimui reikiamas kiekis, kas trunka nuo vienos dienos iki vieno mėnesio. Šiaulių AVMI pateikdama Bendrovei atsakymą į šį raštą, nurodė, jog pagal jos turimus duomenis Bendrovės vykdoma veikla yra „Gyvų gyvulių didmeninė prekyba“, todėl ji turi mokėti PM. Vadinasi, Bendrovei jau 2007 metais buvo žinoma, kad ji turi prievolę mokėti PM, tačiau šios prievolės ji nevykdė.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių AVMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

22III.

23Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Jaujupis“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

24Teismas nurodė, jog pagal PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 1 punktą (2003 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. IX-1775 redakcija), jeigu žemės ūkio veiklą vykdančių vienetų pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis sudaro 50 ir daugiau proc. pajamų, šių vienetų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 proc. PM tarifą. PMĮ 2 straipsnio 26 dalyje nustatyta, jog žemės ūkio veikla – veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą ir apdorojimą, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimą, maisto produktų gamybą iš savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų ir šių produktų pardavimą, taip pat su žemės ūkio ministru suderintame ir finansų ministro patvirtintame Paslaugų žemės ūkiui, kurioms taikoma pelno mokesčio lengvata, sąraše nurodytų paslaugų teikimą. Pažymėjo, jog Paslaugų žemės ūkiui, kurioms taikoma PM lengvata sąraše nurodyta, kad paslaugoms žemės ūkiui, kurioms taikoma PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 6 punktuose nustatyta PM lengvata, priskiriamos asmenims, besiverčiantiems žemės ūkio produktų gamyba ir apdorojimu, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimu, maisto produktų gamyba iš savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų ir šių produktų pardavimu, teikiamos paslaugos, t. y. paslaugoms žemės ūkiui, kurioms taikoma PM lengvata, minėto sąrašo priskiriamos 1–19 punktuose nustatytos paslaugos ir PM lengvata taikoma, jei šios paslaugos teikiamos žemės ūkio veikla užsiimančioms įmonėms, tačiau išskyrus atvejus, kai šios paslaugos teikiamos paslaugas žemės ūkiui teikiantiems asmenims.

25Pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjo vykdoma veikla buvo gyvų gyvulių (veršelių) pirkimas ir pardavimas: pagrindinę išlaidų dalį sudarė išlaidos veršelių įsigijimui, veršelių įsigijimas ir laikymas nebuvo skirtas gyvulių prieaugiui padidinti, jie nebuvo auginami ir penimi, nes buvo nuolat perkami bei parduodami. Pridūrė, jog pareiškėjo veterinarijos gydytojas M. T. paaiškino, kad veršeliams nebuvo sudaromi maitinimo racionai, šėrimas buvo vykdomas atsižvelgiant į gyvulio poreikius, laikantis gyvūnų gerovės reikalavimų, gyvulių ženklinimas nebuvo atliekamas, nes pirkti veršeliai jau buvo paženklinti, o savo bandos, kuri atsivestų prieaugį ir jį reikėtų ženklinti, pareiškėja neturi. Konstatavo, jog veršelių laikymas karantine, atsižvelgiant į tai, kiek jie buvo laikomi, nepriskirtinas gyvulių auginimui, o aplinkybė, kad laikant gyvulius per tam tikrą laikotarpį padidėdavo jų svoris, pati savaime nesuteikia pagrindo pareiškėjo vykdomą veiklą pripažinti žemės ūkio veikla. Nurodė, jog pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktos PVM sąskaitos-faktūros patvirtina Bendrovės patirtas išlaidas gyvūnų pašarams, kai jie buvo laikomi Bendrovės patalpose, tačiau pats pašarų pirkimo faktas, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, neturėjo tiesioginės įtakos Bendrovės vykdomos veiklos priskyrimui prie žemės ūkio. Pabrėžė, jog pareiškėjas žemės ūkio produktų negamino bei neapdorojo, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų neperdirbo, maisto produktų iš savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų negamino ir šių produktų nepardavė, o byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas kaip žemės ūkio veiklos subjektas, užsiimantis žemės ūkio veikla, būtų įregistravęs savo žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre kaip to reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 22 dalį. Padarė išvadą, jog iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 1 punkto prasme pareiškėjas nebuvo vienetas, galėjęs taikyti PM lengvatą ir apmokestinamąjį pelną apmokestinti 0 proc. PM tarifu.

26IV.

27Pareiškėjas UAB „Jaujupis“, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 12 – 17), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą bei MGK 2011 m. sausio 17 d. sprendimą, kuriais buvo patvirtintas VMI 2010 m. spalio 18 sprendimas bei Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, ir nepriteisti iš UAB „Jaujupis“ sprendime nurodytų sumų. Pareiškėjas apeliaciniu skundu taip prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas, kurias jis teigia patikslinsiantis šios administracinės bylos nagrinėjimo metu.

28Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

291. Teismas netinkamai aiškino valstybinių institucijų teisės aktus. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir ŽŪM) yra kompetentinga institucija nuspręsti dėl veiklos priskyrimo žemės ūkio veiklai, o Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 528 nurodo, kokios veiklos priskiriamos prie žemės ūkio veiklos (žemės ūkio veiklai priklauso gyvulių šėrimas ir priežiūra). Faktą, kad ŽŪM yra kompetentinga institucija nuspręsti dėl veiklos priskyrimo žemės ūkio veiklai, taip pat patvirtina ir aplinkybė, kad būtent ŽŪM nustato paslaugų žemės ūkiui sąrašą. Atsižvelgdamas į šiuos faktus jis 2009 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į ŽŪM, prašydamas, patvirtinti, jog vykdoma veikla yra žemės ūkio veikla ir toks patvirtinimas buvo gautas 2009 m. lapkričio 20 d. Taigi, jis ŽŪM buvo pripažintas vykdančiu žemės ūkio veiklą, todėl pagrįstai galėjo pasinaudoti PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 1 punktu ir jame numatyta mokestine lengvata, tačiau teismas, analizuodamas, žemės ūkio veiklas, kurioms taikomos PM lengvatos, rėmėsi Finansų ministro įsakymu patvirtintu Paslaugų žemės ūkiui, kurioms taikoma PM lengvata, sąrašu. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija nėra kompetentinga institucija nuspręsti, kuri veikla yra žemės ūkio veikla, o kuri ne. Mano, jog minėtas sąrašas turi būti traktuojamas tik kaip rekomendacinis aktas, nes nagrinėjant PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 1 punktą, būtina remtis kompetentingos institucijos (šiuo atveju – ŽŪM) aktais ir dokumentais.

302. Teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nevykdė žemės ūkio veiklos. Teigia, jog teismo išvada, kad UAB „Jaujupis“ nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. nevykdė žemės ūkio veiklos yra klaidinga ir neatitinkanti tikrovės, nes jis, rėmėsi formaliomis pareiškėjo mokesčių inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose FR0600 už 2006-2008 m., kuriose pagrindine vykdomos veiklos rūšimi UAB „Jaujupis“ nurodė gyvų gyvulių didmeninę prekybą, bet ne kompetentingos institucijos išvadomis, kurios buvo pateiktos išsamiai išanalizavus pareiškėjo veiklą. Priduria, jog teismas išvadą, kad pagrindinę UAB „Jaujupis“ išlaidų dalį sudarė išlaidos veršelių įsigijimui, o veršelių įsigijimas ir laikymas nebuvo skirtas gyvulių prieaugiui padidinti, padarė tinkamai neįvertinęs to fakto, kiek pašarų gyvulių šėrimui ir priežiūrai įsigijo pareiškėjas (pateikia pašarų kiekių lentelę). Nurodo, jog iš jo pateiktos lentelės akivaizdu, kad UAB „Jaujupis“ nuolat įsigydavo ir vykdydamas savo veiklą sunaudodavo itin didelius pašarų gyvuliams kiekius, t. y. vykdė žemės ūkio veiklą (įskaitant gyvulių šėrimą ir priežiūrą). Priduria ir tai, kad neaktualus yra teismo argumentas, jog veršelių laikymas karantine nepriskiriamas gyvulių auginimui, nes gyvulius eksportuojant į ES šalį, karantino reikalavimai nėra taikomi, o eksportuojant į Izraelį taikomas tik 7 (septynių) dienų karantinavimo terminas.

313. Teismas neatsižvelgė į bylai svarbius pareiškėjo argumentus. Nurodo, jog faktą, kad UAB „Jaujupis“ vykdė ir vykdo gyvulių priežiūros, auginimo ir su tuo susijusią veiklą aiškiai patvirtino ir jo samdomų darbuotojų darbo sutartys. Pažymi, jog Bendrovėje iki 2009 m. sausio 1 d. buvo įdarbinta 11 darbuotojų: operatoriai, operatoriai-darbininkai, darbininkai, du vairuotojai, traktorininkas-ekskavatorininkas, šaltkalvis-suvirintojas bei ūkvedys, o vykdant tik gyvūnų perpardavimo veiklą ir laikant gyvulius minimalų dienų skaičių, jam nebūtų tikslinga patirti tokių didelių išlaidų darbuotojams, kurie neturi nieko bendro su gyvulių perpardavimo veikla. Priduria, jog teismui taip pat buvo pateiktas pareiškėjo ilgalaikio turimo turto žiniaraštis, kuris patvirtina, kad Bendrovėje naudoti ir naudojami prietaisai bei įranga yra skirti išimtinai gyvulių auginimui ir priežiūrai, o VĮ Registrų centro išrašai apie pareiškėjo turimą nekilnojamąjį turtą taip pat liudija, kad jis vykdo žemės ūkio veiklą, t. y. kad jis turi ir naudoja pastatus – kiaulides (ferma).

324. Pareiškėjas neprivalo sumokėti MGK sprendime nurodytų mokesčių. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad UAB „Jaujupis“ nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. vykdė ir toliau vykdo žemės ūkio veiklą, jo atžvilgiu turi būti taikomas 2004 m. birželio 1 d. redakcijos PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 1 punktas (galiojęs iki 2008 m. gruodžio 31 d.), t. y. atitinkamu laikotarpiu pareiškėjo gautas pelnas turi būti apmokestinamas taikant 0 proc. PM tarifą. Pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos mokesčių mokėjimo sistematiką, jeigu pareiškėjui taikomas 0 proc. PM tarifas, tuomet jis neprivalo mokėti SM ir NTM nuo ataskaitiniu laikotarpiu gauto pelno. Priduria, kad nei teismas, nei MGK, nei VMI iš esmės neatsižvelgė į MAĮ 9 straipsnyje įtvirtintą apmokestinimo aiškumo principą, be to, ŽŪM nustačius, jog remiantis galiojančiais teisės aktais, pareiškėjo veikla yra žemės ūkio veikla, o mokesčių administratoriui jo veiklą įvertinus priešingai, mokesčių administratorius privalo pagrįsti šią išvadą teisės aktų normomis. Nurodo ir tai, kad mokesčių administratorius per tikrinamą laikotarpį buhalterinės apskaitos dokumentus matė daugelį kartų, tačiau nesivadovavo MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais bei savo veiksmais aiškiai pažeidė protingumo, atidumo, ir pagalbos mokesčių mokėtojui pareigas.

33Atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Jaujupis“ apeliacinį skundą atsakovas VMI prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

34Atsiliepime nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą, taip pat papildomai pabrėžia, jog Bendrovė pateikė teismui PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodomos išlaidos pašarams, tačiau, kaip teisingai nurodė teismas, pats pašarų pirkimo faktas, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, neturi tiesioginės įtakos UAB „Jaujupis“ vykdomos veiklos priskyrimui prie žemės ūkio. Teigia, jog akivaizdu, kad gyvuliai buvo maitinami iki to momento, kol buvo surenkamas reikiamas gyvulių kiekis eksportui, ko reikalauja ir gyvūnų gerovės reikalavimai. Pažymi ir tai, jog Bendrovė apeliaciniame skunde nurodo, jog VMI visiškai neatsižvelgė į ŽŪM 2009 m. lapkričio 20 d. pažymą, pagal kurią Bendrovės vykdyta galvijų auginimo veikla įvardinta kaip viena iš žemės ūkio veiklos rūšių. Akcentuoja, jog šis Bendrovės teiginys nėra visiškai teisingas, nes minėtame rašte ŽŪM nurodė, kad pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (ERVK 2 red.), patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 (Žin., 2007, Nr. 119-4877), kitų galvijų auginimas ir buivolų auginimas yra priskiriami žemės ūkio veiklos rūšiai. Taigi ŽŪM tik informavo, kokia veikla priskiriama žemės ūkio veiklai, tačiau šioje byloje, kaip minėta, nustatyta, jog Bendrovė faktiškai užsiėmė ne galvijų auginimu, bet vykdė veršelių didmeninę prekybą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo kitaip vertinti mokesčių administratoriaus, MGK ir teismo sprendimais padarytą išvadą, jog Bendrovės faktiškai vykdyta veikla neatitiko PMĮ nustatytų žemės ūkio veiklą apibūdinančiu kriterijų, todėl Bendrovė apmokestinamojo pelno apmokestinimui negalėjo taikyti 0 proc. PM tarifo, o mokesčių administratorius Bendrovei pagrįstai papildomai apskaičiavo mokėtinus PM, SM, NTM ir su šiais mokesčiais susijusius delspinigius ir baudas.

35Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių AVMI atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Jaujupis“ apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37V.

38Apeliacinis skundas atmestinas.

39Byloje iš esmės kilęs ginčas dėl to, ar pareiškėjas UAB „Jaujupis“ buvo vienetas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio 16 dalies 1 punkto prasme (2003 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. IX-1175 redakcija) (toliau – ir PMĮ), galėjęs taikyti pelno mokesčio lengvatą ir apmokestinamąjį pelną už 2006-2008 m. apmokestinti 0 proc. pelno mokesčio tarifu.

40Iš bylos medžiagos matyti, kad mokesčių administratoriaus vertinimu, UAB „Jaujupis“ tokiu vienetu nepripažintinas, nes jis vertėsi ne žemės ūkio veikla, kuri suteikia pagrindą taikyti minėtą mokestinę lengvatą, o faktiškai vykdė gyvų gyvulių didmeninę prekybą, kuri tokios teisės nesuteikia, todėl jam mokestinio patikrinimo metu buvo pagrįstai papildomai apskaičiuoti į biudžetą mokėtini pelno mokestis, nekilnojamojo turto mokestis, laikinasis socialinis mokestis bei su šiais mokesčiais susiję delspinigiai ir baudos.

41Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ir apeliaciniame skunde pareiškėjo pateiktus argumentus, su šia mokesčių administratoriaus pozicija sutinka ir sprendžia, kad pareiškėjas neturėjo teisės pasinaudoti mokestine lengvata, nes jo faktiškai vykdyta veikla neatitiko žemės ūkio veiklai taikytinų kriterijų.

42Pažymėtina, jog byloje nagrinėjamu atveju aktualios PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 1 punkto ir 2 straipsnio 26 dalies nuostatos, kurios buvo taikomos byloje kilusiems teisiniams santykiams.

43PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 1 punktas numato, jog jeigu žemės ūkio veiklą vykdančių vienetų pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis sudaro 50 ir daugiau procentų pajamų, šių vienetų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 proc. pelno mokesčio tarifą.

44PMĮ 2 straipsnio 26 dalis savo ruožtu įtvirtina, jog žemės ūkio veikla laikoma veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą ir apdorojimą, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimą, maisto produktų gamybą iš savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų ir šių produktų pardavimą, taip pat su žemės ūkio ministru suderintame ir finansų ministro patvirtintame paslaugų žemės ūkiui, kurioms taikoma pelno mokesčio lengvata, sąraše nurodytų paslaugų teikimą.

45Atkreiptinas dėmesys, jog iš šios definicinės normos aiškiai matyti, kad PM įstatymo prasme, t. y. kaip suteikiančios pagrindą pasinaudoti PM lengvata, žemės ūkio veikla gali būti traktuojamos tik tos paslaugos žemės ūkiui, kurios yra nurodomos su žemės ūkio ministru suderintame ir finansų ministro patvirtintame sąraše, taigi įstatymas daro nuorodą į vienintelį poįstatyminį aktą, kuris detaliau reglamentuoja aktualų teisinį santykį.

46Nagrinėjamu atveju minėtos paslaugos yra išvardintos Finansų ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1K-313 patvirtintame Paslaugų žemės ūkiui, kurioms taikoma pelno mokesčio lengvata, sąraše (1 – 19 punktai), todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti pareiškėjo vykdytą veiklą žemės ūkio veikla, pagrįstai vadovavosi būtent šiuo teisės aktu ir, sulyginęs byloje nustatytas faktines aplinkybes apie pareiškėjo veiklą su minėtame Įsakyme įtvirtintu baigtiniu paslaugų žemės ūkiui sąrašu, bei, be kita ko, pažymėjęs, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų gaminęs, apdorojęs ar perdirbinėjęs žemės ūkio produktus, gaminęs iš savo pagamintų ar apdorotų žemės ūkio produktų maisto produktus ar juos pardavęs, kas irgi būtų laikoma žemės ūkio veikla, priėjo prie pagrįstos išvados, jog pareiškėjo vykdyta veikla prie žemės ūkio veiklos nepriskirtina. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas faktiškai vykdė gyvų gyvulių (veršelių) didmeninę prekybą, o tokia veikla į žemės ūkio veiklos sąvoką nepatenka ir nesudaro prielaidų pasinaudoti PM lengvata.

47Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su tuo pareiškėjo teiginiu, jog teismas nepagrįstai nesirėmė jo iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2009 m. lapkričio 20 d. gauta pažyma (MGK byla, b. l. 35 – 36), kurioje konstatuota, kad pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (ERVK 2 red.), patvirtintiną Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 (Žin., 2007, Nr. 119-4877) galvijų ir buivolų auginimas yra priskiriami žemės ūkio veiklos rūšiai, ir šią pažymą vertina kritiškai. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pirma, minėta ŽŪM pažyma yra bendro ir rekomendacinio pobūdžio, todėl ji teismo nesaisto, o pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad ŽŪM jo veikos kvalifikaciją pateikė nuodugniai išanalizavusi jo vykdytos veiklos aplinkybes. Antra, joje nurodoma, kad gyvulių ir buivolų auginimas yra priskiriama žemės ūkio veiklai, tačiau faktinių bylos aplinkybių visetas, kaip minėta, rodo, jog pareiškėjas iš tikrųjų vykdė gyvulių didmeninę prekybą, ką jis deklaravo kaip pagrindinę veiklos rūšį mokesčių administratoriui pateiktose PVM deklaracijose FR0600 už 2006-2008 m. – veršeliai būdavo nuolat superkami (tam, kaip nustatė mokesčių administratorius, buvo skiriama didžioji bendrovės išlaidų dalis) ir parduodami į ES šalis bei Izraelį, imantis būtinųjų profilaktikos priemonių, tačiau ne juos auginant ar penint. Pridurtina, kad pagrindą kritiškai vertinti pareiškėjo rėmimąsi ŽŪM pažyma sudaro ir tai, kad ši pažyma jam buvo pateikta tik 2009 m. lapkričio 20 d., tuo tarpu bylos duomenimis užfiksuota, kad jis 2007 m. rugpjūčio 8 d. taip pat kreipėsi į Šiaulių AVMI, kuri 2007 m. rugsėjo 3 d. raštu (MGK byla, b. l. 14 – 15) jam atsakė, jog bendrovė turi mokėti pelno mokestį, taigi jis apie šią mokestinę prievolę neabejotinai žinojo jau 2007 m., tačiau jos nevykdė.

48Pasakytina ir tai, kad teisėjų kolegija taip pat nemano, jog faktą, kad pareiškėjas vykdė žemės ūkio veiklą savaime įrodo tai, jog veiklos metu jis įsigydavo ir sunaudodavo itin didelius pašarų kiekius gyvuliams. Teisėjų kolegija neįrodinėtina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnis) laiko esant tą aplinkybę, jog supirkinėjant veršelius ir juos kurį laiką laikant iki šiųjų realizavimo, šie pašarai gyvuliams buvo gyvybiškai reikalingi, juo labiau, kad pareiškėjas, dėstydamas veiklos aplinkybes, pats pripažino, jog veršeliai, be kita ko, buvo šeriami, kol įgaudavo pardavimui keliamus reikalavimus ir kol būdavo surenkamas reikiamas jų kiekis (MGK byla, b. l. 16), o UAB „Jaujupis“ veterinaras M. T. savo ruožtu patvirtino, jog šėrimas būdavo vykdomas atsižvelgiant į gyvulių poreikius, tačiau atskiri maitinimo racionai jiems sudarinėjami nebuvo. Pridurtina, jog lygiai tokia pačia teisinės reikšmės savaime neturinčia aplinkybe šiuo atveju laikytinas ir tas pareiškėjo teiginys, jog jis nebūtų samdęs 11 darbuotojų – operatoriaus, darbininkų, vairuotojų ir pan., jei būtų užsiiminėjęs tik gyvūnų perpardavinėjimu, o ne gyvulių auginimu, nes tai iš esmės yra pareiškėjo subjektyviu pamąstymu grindžiama prielaida. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, kaip ir tai, kad UAB „Jaujupis“ turėjo turto, kurį galėjo pritaikyti gyvulių auginimui ir priežiūrai, įtikinamai neįrodo kitokio jo vykdytos veiklos pobūdžio, nes, vertinant nurodytus teiginius visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, akivaizdu, jog tiek bendrovės darbuotojai, tiek jo turimas ilgalaikis turtas nebūtinai išimtinai turėjo sietis su gyvulių auginimu ir penėjimu, tačiau galėjo būti pritaikyti būtent tokiai veiklai (bioturto (veršelių) perpardavinėjimas), kurią pareiškėjas ir vykdė.

49Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas UAB „Jaujupis“ nevykdė žemės ūkio veiklos, bet faktiškai vykdė didmeninę prekybą gyvuliais, todėl jis neturėjo teisės pasinaudoti PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 1 punkte įtvirtinta PM lengvata bei privalo į biudžetą papildomai sumokėti 545141 Lt PM, 82820 Lt PM delspinigius, 54514 Lt PM baudą, 4790 Lt NTM, 1062 Lt NTM delspinigius, 479 Lt NTM baudą, 71190 Lt SM, 16663 Lt SM delspinigius, 7119 Lt SM baudą. Teisėjų kolegijai dėl šių mokesčių ir su jais susijusių delspinigių bei baudų sumų teisingumo abejonių nekyla (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalis).

50Pirmosios instancijos teismas, tinkamai išaiškino bei teisingai pritaikė materialinės teisės normas, padarė teisingas išvadas dėl ginčo esmės, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

51Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

52Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jaujupis“ apeliacinį skundą atmesti.

53Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

54Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Šiaulių... 5. 2010 m. vasario 23 d. Šiaulių AVMI priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto... 6. UAB „Jaujupis“, nesutikdamas su Šiaulių AVMI Sprendimu dėl patikrinimo... 7. VMI 2010 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 69-276 (toliau – ir VMI 2010 m. spalio... 8. 2010 m. lapkričio 10 d. UAB „Jaujupis“ skundu kreipėsi į Mokestinių... 9. MGK 2011 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. S-9 (7-322/2010) (toliau – ir MGK 2011... 10. II.... 11. Pareiškėjas UAB „Jaujupis“ 2011 m. vasario 10 d. (pagal gavimo teisme... 12. Skunde nurodė, kad VMI padarė nepagrįstą išvadą, jog UAB „Jaujupis“... 13. Atkreipė dėmesį į tai, kad Bendrovės vykdytą ir vykdomą gyvulių... 14. Nurodė, kad VMI visiškai neatsižvelgė į tai, jog pagal gyvūnų laikymo... 15. Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Jaujupis“ skundą su... 16. Atsiliepime nurodė, kad Bendrovė patvirtinta kaip prekiautoja galvijais, o... 17. Teigė, kad Bendrovės vykdyta veikla neatitiko PMĮ nustatytų žemės ūkio... 18. Atsiliepime rėmėsi PMĮ (2003 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. IX-1775... 19. Pridūrė, kad Bendrovės veterinarijos gydytojas M. T.... 20. Pažymėjo ir tai, kad byloje pateiktas Bendrovės 2007 m. rugpjūčio 7 d.... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių AVMI atsiliepimu į pareiškėjo... 22. III.... 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 22 d. sprendimu... 24. Teismas nurodė, jog pagal PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 1 punktą (2003 m.... 25. Pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjo vykdoma veikla... 26. IV.... 27. Pareiškėjas UAB „Jaujupis“, nesutikdamas su Vilniaus apygardos... 28. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais pagrindiniais argumentais:... 29. 1. Teismas netinkamai aiškino valstybinių institucijų teisės aktus. Nurodo,... 30. 2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nevykdė žemės ūkio... 31. 3. Teismas neatsižvelgė į bylai svarbius pareiškėjo argumentus. Nurodo,... 32. 4. Pareiškėjas neprivalo sumokėti MGK sprendime nurodytų mokesčių.... 33. Atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Jaujupis“ apeliacinį skundą atsakovas... 34. Atsiliepime nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo... 35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių AVMI atsiliepimu į pareiškėjo UAB... 36. Teisėjų kolegija... 37. V.... 38. Apeliacinis skundas atmestinas.... 39. Byloje iš esmės kilęs ginčas dėl to, ar pareiškėjas UAB... 40. Iš bylos medžiagos matyti, kad mokesčių administratoriaus vertinimu, UAB... 41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ir... 42. Pažymėtina, jog byloje nagrinėjamu atveju aktualios PMĮ 58 straipsnio 16... 43. PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 1 punktas numato, jog jeigu žemės ūkio veiklą... 44. PMĮ 2 straipsnio 26 dalis savo ruožtu įtvirtina, jog žemės ūkio veikla... 45. Atkreiptinas dėmesys, jog iš šios definicinės normos aiškiai matyti, kad... 46. Nagrinėjamu atveju minėtos paslaugos yra išvardintos Finansų ministro 2003... 47. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su tuo pareiškėjo teiginiu, jog teismas... 48. Pasakytina ir tai, kad teisėjų kolegija taip pat nemano, jog faktą, kad... 49. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog mokesčių... 50. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai išaiškino bei teisingai pritaikė... 51. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 52. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jaujupis“ apeliacinį skundą... 53. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą... 54. Nutartis neskundžiama....