Byla 2S-273-544/2013
Dėl sandorio nuginčijimo priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5199-755/2012 2012 pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovei D. D., tretiesiems asmenims E. Š., E. J., notarei V. J., UAB DK „PZU Lietuva“, dėl sandorio nuginčijimo priteisimo ir

Nustatė

2Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-10-01 sprendimu iš dalies patenkino ieškovės ieškinį dėl 2007-12-18 buto Klaipėdos g. 25-402, Panevėžio m. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė sudarė pirkimo-pardavimo sandorį suklydusi dėl jo esmės, būdama buto pirkėjo ir trečiojo asmens apgauta dėl sandorio pasekmių ir manydama, jog sudaro sandorį, dėl kurio ji nepraras buto nuosavybės teisių, jeigu paskola bus grąžinta. Konstatavo, jog toks suklydimas yra klaida dėl esminių sandorio aplinkybių, o pats sandoris yra apsimestinis, nes slepia kito asmens prievolės įvykdymo užtikrinimo sandorį. Nurodė, kad, pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu dėl suklydimo, apgaulės ir nustačius, jog sandoriu buvo siekiama pridengti kitą sandorį, ieškovė neturėjo teisės gauti pinigų, o atsakovė - neturėjo pareigos mokėti už butą, nes turto įkeitimo atveju nenumatytas papildomas mokėjimas už daiktą (2 t., b. l. 50-57, 90-93).

3Išnagrinėjęs minėtą bylą, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-10-01 nutartimi atsakovei D. D. CPK 186 str. 6 d. pagrindu paskyrė 350 Lt baudą už šalies priesaikos, duotos nagrinėjant minėtą civilinę bylą, sulaužymą. Teismas pripažino, kad atsakovė, būdama teisme prisiekusi ir gerai žinodama tikrąsias bylos aplinkybes, teigdama, kad ji 2007-12-18 notarų biure sumokėjo J. R. už, neva, perkamą butą grynaisiais 10 000 Lt, tyčia sakė teismui netiesą, ir šie parodymai teismo buvo atmesti kaip klaidinantys teismą bei iškraipantys tikrąsias aplinkybes (2 t., b. l. 58-59).

4Atsakovė D. D. prašo panaikinti minėtą nutartimi jai paskirtą baudą, nes, nors 2012-10-01 sprendimu teismas nutarė ieškinį tenkinti iš dalies ir ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu, tačiau anksčiau šioje byloje buvo priimtas visiškai priešingas teismo sprendimas ieškovės ieškinį atmesti. Nagrinėjant bylą iš naujo teismas kažkodėl patikėjo nenuosekliais, nelogiškais, patvirtintais tik giminaičių ieškovės parodymais, neįvertino notarės parodymų, kurie taip pat turėjo būti pripažinti klaidinančiais teismą. Su ieškove sudarė notarinę pirkimo-pardavimo sutartį pas ieškovės pasirinktą notarę. Teismas nepasisakė, kokiu būdu ji naudojo apgaulę prieš ieškovę (2 t., b. l. 61-62).

52013-01-29 nutartimi teismas atmetė atsakovės prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo, nes prašyme nenurodyti motyvai, dėl kurių bauda galėtų būti panaikinta ar sumažintas jos dydis. Teismo sprendimas, kuriame buvo padarytos išvados dėl atsakovės parodymų ir priesaikos sulaužymo, įsiteisėjo (2 t., b. l. 98).

6Atskiruoju skundu atsakovė D. D. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-29 nutartį dėl baudos jai skyrimo. Nurodė, kad davė teisingus parodymus, kurie sutapo su notarės V. J. parodymais. Civiliniai ginčai civilinėje byloje nereiškia priesaikos sulaužymo. Anksčiau šioje byloje esant tiems paties parodymams buvo priimtas visiškai priešingas teismo sprendimas ieškovės ieškinį atmesti. Teismas neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuotas įrodymų vertinimo taisykles. Pagal skundžiamos nutarties prasmę sektų, kad kiekviena civilinėje byloje pralaimėjusi šalis turėtų būti baudžiama bauda už priesaikos sulaužymą. Ginčo teisenos esmė yra duoti tik sau naudingus parodymus ir joje galima nustatyti ne objektyvią tiesą, o faktą, kieno parodymai teisingesni, bet ne absoliučiai teisingi (2 t., b. l. 109-110).

7Atskirasis skundas netenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė CPK 107 str., 186 str. nuostatas, motyvavo savo išvadą atmesti atsakovės prašymą dėl baudos panaikinimo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str., 302 str., 338 str.).

8Atskirojo skundo argumentai vertinti nepagrįstais.

9Byloje nustatyta, kad apeliantė D. D. buvo atsakove civilinėje byloje Nr. 2-5199-755/2012 pagal ieškovės J. R. ieškinį dėl 2007-12-18 turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Šioje byloje ji 2011-12-08 teismo posėdyje prisiekė, pasirašė priesaikos tekstą ir pasižadėjo garbingai ir sąžiningai sakyti byloje tiesą, taip pat pasirašytinai buvo įspėta, jog už priesaikos sulaužymą teismas turi teisę skirti iki 1000 Lt baudą (1 t., b. l. 117). Minėtame teismo posėdyje atsakovė davė teismui paaiškinimus ir, be kita ko, nurodė, kad prieš ginčijamo sandorio sudarymą ji notarinės kontoros patalpose ieškovei R. sumokėjo grynaisiais 10 000 Lt sumokėjo grynais pinigais (1 t., 124-124). Šiuos paaiškinimus teismas pripažino tyčia klaidinančiais teismą, iškreipiančiais tikrąsias bylos aplinkybes, nes tikrąsias bylos aplinkybes apie save atsakovė neabejotinai žinojo ir suklysti negalėjo (2 t., b . l. 50-57, 58-59). Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės D. D. apeliacinį skundą, taip pat konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčijamas sandoris apsimestinis, o minėti atsakovės paaiškinimai apie nurodytos sumos sumokėjimą visų įrodymų visumoje vertintini kritiškai (2 t., b. l. 90-93). CPK 186 str. 6 d. numatyta, kad už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki 1000 Lt baudą. Todėl apeliantė nepagrįstai skunde nurodo, kad ginčo teisenoje šaliai negali būti skirta bauda už sau naudingų parodymų davimą. Šalis gali neaiškinti sau nenaudingų aplinkybių, duoti paaiškinimų prieš save ir tai nebus priesaikos sulaužymas, tačiau jeigu šalis nusprendžia paaiškinti, tai būtina kalbėti tiesą. Todėl nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad šalis gali teismui duoti tik sau naudingus, net ir melagingus paaiškinimus, ir už tai jai negali būti skiriama bauda.

10Šioje byloje nagrinėjamas teismo nutarties skirti baudą teisėtumas ir pagrįstumas, todėl atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo priimant sprendimą bylą išnagrinėjus iš esmės neturi teisinės reikšmės.

11Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 337 str. 1 p.

Nutarė

12Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai