Byla A-39-793-08
1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Laimucio Alechnaviciaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno (praneejas) ir Vaidos Urmonaites, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareikejui V. M. , atsakovo atstovui V. K. , vieame teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal pareikejo V. M. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjucio 13 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikejo V. M. skunda atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuraturai, treciajam suinteresuotam asmeniui Kauno apygardos prokuraturai del darbo užmokescio už budejimus namuose priteisimo.
2Teiseju kolegija n u s t a t e :
3I.
4Pareikejas V. M. kreipesi su skundu i Vilniaus apygardos administracini teisma praydamas ipareigoti Lietuvos Respublikos generaline prokuratura imoketi jam 58 741,72 Lt už budejimus namuose laikotarpiu nuo 2004 metu sausio iki 2006 metu sausio imtinai. Pareikejas skunde nurode, kad jis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. gruodžio 3 d. isakymu Nr. I-145 „Del prokuroru funkciju, numatytu Baudžiamojo proceso kodekse, atlikimo poilsio ir venciu dienomis ir papildomu atostogu suteikimo tvarkos patvirtinimo“ ir atitinkamais Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro isakymais laikotarpiu nuo 2004 m. sausio menesio iki 2006 m. sausio menesio buvo paskirtas atlikti neatideliotinus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, ne darbo metu. Dirbdamas Kauno apygardos prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroru pareikejas budejo savaitemis (nuo pirmadienio 08.00 val. iki kito pirmadienio 08.00 val.). Darbo laiko metu (nuo 08.00 val. iki 17.00 val.) del ivykimu i ivykio vieta jam nebuvo mokamas papildomas atlygis. Ikvietimai ar procesiniu prievartos priemoniu taikymo veiksmai nuo 17.00 val. iki 08.00 buvo apskaitomi kaip papildomai dirbtos valandos sumuojant jas su kitomis papildomai dirbtomis valandomis, už 8 valandas skiriant atostogu ar poilsio diena. Budedamas namuose, pareikejas negalejo planuoti laisvo laiko ir ivykti savo reikalais, poilsio laikas nebuvo pilnavertis. Todel pareikejo nuomone, už budejima namuose jam turejo buti suteikiamos atostogos, tuo tarpu atsakovas atsiskaite tik už faktikai iomis dienomis dirbta laika. Prokuraturos istatymas ir generalinio prokuroro 2003 m. gruodžio 3 d. isakymas Nr.1-145 reglamentuoja tik kompensavima už faktini funkciju, numatytu Baudžiamojo proceso kodekse, atlikima, taciau budejimo santykiu nereglamentuoja. Todel, pareikejo nuomone, sprendžiant ginca butina vadovautis Darbo kodekso 155 straipsnio 2 ir 3 daliu nuostatomis.
5Atsakovas Lietuvos Respublikos generaline prokuratura prae atmesti pareikejo skunda kaip nepagrista. Atsakovas paaikino, kad Prokuraturos istatymo 49 straipsnyje numatyta, jog prokuroru darbo užmokesti nustato Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymas. io istatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroru darbo užmokestis susideda i pareigines algos, priedo už itarnautus Lietuvos valstybei metus ir priedo už kvalifikacini ranga. Apmokejimo už budejima namuose, kaip specifine prokuroro darbo funkcija, istatymas nenumato. Prokuraturos istatymo 50 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prokurorams už nenormuota darbo diena ir generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo isakymu pavestu funkciju, numatytu Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose istatymuose, atlikima poilsio ir venciu dienomis kompensuojama suteikiant iki 14 kalendoriniu dienu papildomu mokamu atostogu. Todel, atsakovo nuomone, pareikejo skundas yra nepagristas.
6Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratura atsiliepime i pareikejo skunda nurode, jog vadovaujantis Prokuraturos ir prokuroru kompetencijos nuostatu 147 ir 149 punktais, Kauno apygardos prokuratura atlieka tik technines prokuroru darbo užmokescio skaiciavimo ir imokejimo funkcijas. Prokuroru atlyginimu nustatymo, atostogu bei papildomu atostogu trukmes Kauno apygardos prokuratura negali itakoti. Todel tretysis suinteresuotas asmuo savo nuomones del pareikejo skundo nepareike.
7II.
8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjucio 13 d. sprendimu pareikejo skunda atmete kaip nepagrista. Teismas sprendime nurode, jog Prokuraturos istatymo (2003 m. balandžio 22 d. istatymo Nr. IX-1518 redakcija) 49 straipsnyje numatyta, kad prokuroru darbo užmokesti nustato Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymas. Pagal Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo 3 straipsnio 3 dali (2003 m. balandžio 22 d. istatymo Nr. IX-1520 redakcija), prokuroru darbo užmokestis susideda i pareigines algos, priedo už itarnautus Lietuvos valstybei metus ir priedo už kvalifikacini ranga. Prokuraturos istatymo 50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prokurorams už nenormuota darbo diena ir generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo isakymu pavestu funkciju, numatytu Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose istatymuose, atlikima poilsio ar venciu dienomis kompensuojama suteikiant iki 14 kalendoriniu dienu kasmetiniu papildomu mokamu atostogu. Papildomos kasmetines atostogos suteikiamos generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Tokia tvarka patvirtinta generalinio prokuroro 2003 m. gruodžio 3 d. isakymu Nr. I-145 „Del prokuroru funkciju, numatytu Baudžiamojo proceso kodekse, atlikimo poilsio ir venciu dienomis ir papildomu atostogu suteikimo tvarkos patvirtinimo“ (b. l. 70-72). Teismas padare ivada, jog anksciau nurodytu teises aktu nuostatu analize leidžia teigti, kad prokuroru budejimas namuose nera juridikai reglamentuotas. Taciau prokuroru budejimas namuose negali buti tapatinamas su budejimais Darbo kodekso 155 straipsnio prasme. iame straipsnyje vartojama savoka „budejimas namuose“ reikia faktini darbo funkciju vykdyma, kurio metu užtikrinama darbo tvarka imoneje ar garantuojama, jog bus atlikti neatideliotini darbai. Tuo tarpu, kaip matyti i teismui pateiktos Kauno apygardos prokuraturos 2007 m. liepos 18 d. pažymos, pareikejas dvieju metu laikotarpyje Baudžiamojo proceso kodekse numatytas funkcijas poilsio ir venciu dienomis faktikai vykde 22 val. 35 min., po darbo valandu – viso tik 4 val. (b. l. 190-191), o kitu grafikuose nurodytu laiku (didžiaja dali) jokiu neatideliotinu veiksmu, numatytu Baudžiamojo proceso kodekse, faktikai neatliko. Tai rodo, kad budejimo grafiku patvirtinimas dar nereikia, kad prokuroras jame nurodytu laiku realiai vykdys atitinkamas funkcijas. Del prokuroru, kaip valstybes pareigunu, atliekamu funkciju specifikos tokie ju budejimai poilsio ir venciu dienomis bei po darbo valandu negali buti prilyginami faktikai dirbtam darbo laikui. io budejimo specifika yra ta, jog budejimo grafikuose nurodytu laiku prokuroras tiesiogiai nera saistomas tam tikru funkciju vykdymu, o i butinybe kyla tik atsiradus atitinkamoms aplinkybems. Nors prokuroru budejimo grafikai gali nežymiai riboti ju elgesi poilsio ir venciu dienomis bei po darbo valandu, taciau tai salygoja prokuroro kaip valstybes pareiguno statusas ir atliekamos funkcijos. Be to, atsižvelgiant i prokuroru veiklos ypatumus, jiems nustatytas atitinkamas darbo užmokestis ir kitos papildomos socialines garantijos lyginant su kitais valstybes pareigunais ir valstybes tarnautojais (iki 42 kalendoriniu dienu kasmetiniu mokamu atostogu, iejusiems i tarnybos pareigunams, itarnavusiems prokuraturoje 20 ir daugiau metu ir sukakusiems Valstybiniu socialinio draudimo pensiju istatymo nustatyta senatves pensijos amžiu, skiriama ir mokama pareigunu ir kariu valstybine pensija ir t. t.). Todel teismas padare ivada, kad nagrinejamu atveju negali buti taikomas Darbo kodekso 155 straipsnyje numatytas apmokejimas ir pareikejo skundas atmestinas kaip nepagristas.
9III.
10Apeliaciniu skundu pareikejas V. M. prao panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjucio 13 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – ipareigoti atsakova imoketi pareikejui 58 741,72 Lt už budejimus namuose laikotarpiu nuo 2004 metu sausio iki 2006 metu sausio imtinai. Pareikejo nuomone, teismas klaidingai aikina Darbo kodekso 155 straipsnio prasme. Pareikejas nurodo, kad Lietuvos Aukciausiasis teismas civilineje byloje Nr. 3K-3-769/2003, analizuodamas Žmoniu saugos darbe istatymo 47 straipsni (1994 m. lapkricio 3 d. istatymo Nr. I-628 redakcija) bei Darbuotoju saugos ir sveikatos istatymo 47 straipsni, konstatavo, jog pagal iu normu prasme, „namuose po darbo, poilsio ar venciu dienomis budedamas darbuotojas nevykdo darbiniu funkciju. Budejimo tikslas – esant reikalui atlikti neatideliotinus darbus“. Analogikos ivados daromos civilinese bylose Nr. 3K-3-460/2003, Nr. 3K-3-770/2003, Nr. 3K-3-771/2003, Nr. 3K-3-449/2005. Prokuroro budejimas atitinka Darbo kodekso 155 straipsni, nes: 1) pasirengimas ne darbo metu bet kada atlikti Baudžiamojo proceso kodekse numatytus veiksmus neieina i tiesiogines prokuroro pareigas (funkcijas) – jo tiesiogine funkcija yra kontroliuoti tyrimo istaigu pareigunu atliekama ikiteismini tyrima; 2) budejimas galimas tik ypatingais atvejais – kai reikia užtikrinti tvarka istaigoje arba kai reikia atlikti neatideliotinus veiksmus; 3) budejimas nera nuolatine prokuroro funkcija. Tokia ivada pareikejas daro vadovaudamasis Lietuvos Aukciausiojo Teismo civilineje byloje Nr. 3K-3-449/2005 pateiktu budejimo pagal darbdavio atskira pavedima savokos aikinimu. Pareikejo nuomone, nagrinejamu atveju taikytinos Darbo kodekso 155 straipsnio nuostatos, nes Prokuraturos istatymas bei Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymas nereglamentuoja prokuroru budejimo namuose. Be to, nagrinejamu atveju taikytinos ir Darbo kodekso 193 straipsnio nuostatos, nes toks budejimas laikytinas virvalandiniu darbu. Pareikejas taip pat nurodo, kad prokuroru darbo užmokescio sistema yra neteisinga, nes budintys ir nebudintys prokurorai gauna vienoda darbo užmokesti. O Prokuraturos istatyme nustatyta maksimali 42 kalendoriniu dienu kasmetiniu atostogu trukme faktikai atima galimybe prokurorams, turintiems 19 metu ir didesni darbo staža, pasinaudoti iki 14 kalendoriniu dienu papildomomis atostogomis už funkciju pagal Baudžiamojo proceso kodeksa atlikima po darbo valandu bei poilsio ir venciu dienomis. Prokurorai, privalantys budeti nemokamai, atsiduria blogesneje padetyje, nei kiti valstybes tarnautojai ir pareigunai bei darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (Valstybes tarnybos istatymo 26 straipsnis, Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnis, Darbo kodekso 155 straipsnis). Toks prokuroro diskriminavimas pažeidžia Lietuvos Respublikos konstitucijos 48-49 straipsniu, Visuotines žmogaus teisiu deklaracijos 23-24 straipsniu bei Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 4 straipsnio nuostatas.
11Atsiliepimu i pareikejo apeliacini skunda atsakovas Lietuvos Respublikos generaline prokuratura prao palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjucio 13 d. sprendima nepakeista, o pareikejo apeliacini skunda atmesti. Atsakovas sutinka su teismo aikinimu, kad prokuroru budejimas namuose negali buti tapatinamas su budejimu Darbo kodekso 155 straipsnio prasme.
12Atsiliepime i pareikejo apeliacini skunda tretysis suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratura savo nuomones del pareikejo apeliacinio skundo pagristumo nepareike, nurodydamas tuos pacius argumentus, kurie buvo nurodyti treciojo suinteresuoto asmens atsiliepime i pareikejo skunda, paduota pirmosios instancijos teismui.
13Teiseju kolegija
konstatuoja:
14Kaip nustatyta Prokuraturos istatymo 49 straipsnyje, prokuroru darbo užmokesti nustato Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymas. Pagal Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas prokuroru darbo užmokestis susideda i pareigines algos, priedo už itarnautus Lietuvos valstybei metus ir priedo už kvalifikacini ranga.
15Kadangi prokuroru statusa, tarnybos eiga, darbo užmokescio dydžius ir apmokejimo salygas bei socialines garantijas reglamentuoja specialus istatymai, jiems netaikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos. Pirmosios instancijos administracinis teismas teisingai sprendime pažymejo, kad atsižvelgiant i prokuroru veiklos ypatumus, jiems nustatytas atitinkamas darbo užmokestis ir kitos papildomos socialines garantijos. Del prokuroru atliekamu funkciju specifikos, ju budejimai poilsio ir venciu dienomis bei po darbo valandu negali buti prilyginami faktikai dirbtam darbo laikui ir taikomas Darbo kodekso 155 straipsnyje numatytas apmokejimas.
16Prokuraturos istatymo 50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prokurorams už nenormuota darbo diena ir generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo isakymu pavestu funkciju, numatytu Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose istatymuose, atlikima poilsio ar venciu dienomis kompensuojama suteikiant iki 14 kalendoriniu dienu kasmetiniu papildomu mokamu atostogu.
17Ivertines paminetu teises normu nuostatas, pirmosios instancijos administracinis teismas priejo teisinga ivada, kad pareikejo reikalavimas apmoketi jam už budejimus namuose poilsio ir venciu dienomis bei po darbo valandu, kai tu budejimu metu praktikai nebuvo atliekami neatideliotini veiksmai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, yra nepagristas. Todel pagristai atmete pareikejo skunda. Tenkinti pareikejo apeliacini skunda pagrindo nera.
18Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija
Nutarė
19Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjucio 13 d. sprendima palikti nepakeista, o pareikejo V. M. apeliacini skunda atmesti.
20Nutartis neskundžiama.