Byla e2S-1099-656/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų (apeliantų) L. D. ir E. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo L. D. ieškinį atsakovui AB „Kauno energija“ dėl sutarties pripažinimo nesudaryta ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo E. D. bei ieškovo E. D. ieškinį atsakovei AB „Kauno energija“ dėl buto centralizuoto šildymo sutarties pripažinimo nesudaryta ir šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimo, trečiasis asmuo byloje – L. D., išvadą teikiančios institucijos - Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovai padavė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovų apeliacinį skundą atsisakė priimti.
  2. Teismas nurodė, kad apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo galėjo būti paduotas iki 2017-11-09 imtinai (CPK 307 straipsnio 1 dalis). Apeliantai apeliacinį skundą teismui pateikė per EPP sistemą tik 2017-11-13, t. y. praleidę terminą, neprašė atnaujinti termino apeliaciniam skundui paduoti, nenurodė termino praleidimo priežasčių. Teismas apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą pripažino viena iš priežasčių apeliacinį skundą atsisakyti priimti.
  3. Teismas taip pat padarė išvadą, kad apeliacinis skundas paduotas netinkamo atstovo. Apeliacinį skundą ieškovų vardu padavė ir pasirašė elektroniniu parašu asociacijų ,,Savininkų ir vartotojų gynybos sąjunga“ bei ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ vadovas P. M.. Teismas nurodė, kad jei atstovavimas teisme nekyla iš asociacijos ir jos narių veiklos ir su šia veikla susijusių aiškių pagrindinių tikslų, tai asociacija negali būti laikoma tinkama atstove, turinčia teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentai:
    1. Nepagrįsti teismo argumentai, kad apeliantai per EPP sistemą apeliacinį skundą pateikė 2017-11-13, nes apeliacinis skundas pateiktas 2017-11-10. Ieškovai viena diena suklydo, skaičiuodami terminą apeliaciniam skundui paduoti.
    2. Pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad apeliacinį skundą padavė neįgaliotas asmuo, privalėjo nustatyti terminą šiam trūkumui pašalinti, o ne atsisakyti apeliacinį skundą priimti. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai asociacijų atstovavimą pripažino netinkamu.
  2. Atsakovė AB „Kauno energija“ padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Sutinka su teismo išdėstytais argumentais.

7IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
  2. Byloje nustatytina, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovų apeliacinį skundą.
  3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė priimti apeliacinį skundą motyvuodamas dviem atsisakymo pagrindais: apeliantai praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti; apeliacinis skundas pateiktas netinkamo atstovo.

9Dėl termino apeliaciniam skundui paduoti

  1. Apeliacinio skundo padavimo terminai reglamentuoti CPK 307 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad apeliaciniai skundai gali būti paduoti per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 2 dalis).
  2. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė apeliacinio skundo padavimo datą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ieškovai apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo yra padavę 2017-11-10, o ne 2017-11-13, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kad paskutine diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2017-11-09, todėl apeliantai laikytini viena diena praleidę terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nors apeliantai objektyviai praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į praleidimo termino trukmę, toks termino praleidimas neturėtų būti vertinamas kaip reikšmingas ir sudarantis pagrindą atsisakyti priimti apeliacinį skundą, nors šiuo atveju apeliantai ir nebuvo pateikę prašymo atnaujinti terminą ir nenurodę termino praleidimo priežasčių.

10Dėl teisės atstovauti paduodant apeliacinį skundą

  1. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliacinį skundą ieškovų vardu padavė asociacijų ,,Savininkų ir vartotojų gynybos sąjunga“ bei ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ vadovas P. M..
  2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliacinis skundas paduotas netinkamo atstovo, nes asociacijos negali būti atstovais CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, nes asociacijų tikslai yra labai platūs, o atstovavimas teisme negali būti kaip asociacijos tikslas.
  3. CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus.
  4. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 8 d. protokolinės nutarties (civilinės bylos Nr.3K-7-13-916/2017) išaiškinimu, kurioje teismas pasisakė dėl asociacijos ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ teisės būti atstove teisme. Kolegija pabrėžė, kad teismų praktika, analizuojant ir sprendžiant dėl asociacijų teisės būti atstovais, yra pradėta formuoti ir formuojama ta linkme, jog tam, kad asociacija galėtų būti tinkamu atstovu procese jos veiklos sritis turi būti būtent ta, iš kurios kilę ginčai nagrinėjami teismuose. Kolegija pažymėjo, kad ši formuojama teismų praktika yra nuosekli ir tęstinė, nes dvejose 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra nusprendęs, kad asociacija ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ nėra tinkamas atstovas, kadangi nėra aišku, kokia jos vykdoma veikla, o jos tikslai yra be galo platūs. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pakartojo, kad atstovavimas teisme nėra ir negali būti pagrindiniu asociacijos veiklos tikslu. Šiuo atveju asociacija ,,Savininkų ir vartotojų gynybos sąjunga“, kurios atstovais nuo 2017-01-24 yra apeliantai, tikslai taip pat yra labai platūs ir jais iš esmės siekiama narių atstovavimo teismuose ir neteisminėse institucijose.
  5. Atskirajame skunde teigiama, kad asociacijai ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ ne kartą buvo leista būti šalies atstovu teismuose ir šį argumentą grindžia pateiktomis kitų teismų nutartimis, tačiau jose išdėstytais argumentais dėl asociacijos galimybės būti ieškovų atstovu šioje byloje nesivadovaujama, kadangi tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką (CPK 4 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl asociacijų tinkamumo atstovauti apeliantus paduodant apeliacinį skundą, pagrįstai rėmėsi aktualia kasacinio teismo praktika, kuri yra naujesnė, nei nurodoma atskirajame skunde.
  6. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad tiek asociacija ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“, tiek asociacija ,,Savininkų ir vartotojų gynybos sąjunga“ buvo netinkami atstovai teikiant apeliacinį skundą, dėl ko pagrįstai atsisakė priimti apeliacinį skundą. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad teismas, nustatęs, kad apeliacinis skundas paduotas netinkamo atstovo, turėjo nustatyti apeliacinio skundo trūkumus, o ne atsisakyti jį priimti, nes atsisakydamas priimti apeliacinį skundą teismas nepažeidė teisės normų (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliantui nebuvo užkirsta galimybė pateikti apeliacinį skundą be trūkumų.

11Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

  1. Atskirajame skunde prašoma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą reglamentuoja CPK 3 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ar įstatymus. Vadinasi, pareiga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu ar konkretaus procesinio klausimo sprendimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta teismo diskrecijai. Nagrinėjamu atveju abejonių dėl ginčo proceso teisės normų konstitucingumo nekyla, todėl tenkinti prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nėra pagrindo.
  2. Įvertinus aptartą, darytina išvada, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

Nutarė

13Atskirąjį skundą atmesti.

14Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai