Byla 2-1592-302/2016
Dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilbesta“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal D. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. protokolinės nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1161-603/2016 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui M. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilbesta“.

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. S. 1 193 946 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Apeliantas D. Z. 2016 m. sausio 19 d. pateikė teismui prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, neapreiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje. Nurodė, kad jis yra trečiojo asmens BUAB ,,Vilbesta“, kuriai vadovavo atsakovas, kreditoriumi, šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms, nes teismas spręs klausimą ar bankrutavusios įmonės vadovui atsiras asmeninė atsakomybė pagal juridinio asmens prievoles.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 16 d. protokoline nutartimi prašymą įtraukti D. Z. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atmetė.
  2. Teismas pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo manyti, kad bylos išsprendimas gali turėti reikšmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, visiems kreditoriams atstovauja bankroto administratorius.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. D. Z. nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. protokoline nutartimi, prašo ją panaikinti ir šį prašymą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  2. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas ne rašytine, o žodine nutartimi atsisakydamas įraukti pareiškėją trečiuoju asmeniu, neapreiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pažeidė CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. apribojo jo teisę teikti atskirąjį skundą dėl tokios nutarties, nes ši nutartis užkerta kelią jo dalyvavimui procese bei tolimesnei bylos eigai.

      9

    2. Nutarties, kuria atsisakyta įtraukti asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, į procesą trečiaisiais asmenimis, apskundimo galimybė išaiškinta ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1916/2011).
    3. Bylos baigtis turės įtakos D. Z. teisėms, nes teismas pasisakys ar vadovui atsirado asmeninė atsakomybė už juridinio asmens, kuris skolingas apeliantui, prievoles.
  1. Atsakovas M. S. su atskiruoju skundu nesutinka, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo protokolinę nutartį palikti nepakeistą.
  2. Pateikia šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
    1. BUAB ,,Vilbesta“ kreditorių interesus atstovauja bankroto administratorius, todėl nėra pagrindo įtraukti į bylą kreditorius trečiaisiais asmenimis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-479/2013; 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-780-180/2015).
    2. Bankroto procese taikomas kreditorių lygiateisiškumo principas, patenkinus ieškinį padidėtų įmonės turto masė, iš kurios būtų tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Įtraukus į bylą pavienį kreditorių, būtų pažeistos įmonės kreditorių teisių lygybės principas.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo protokolinė nutartis, kuria atsisakyta įtraukti apeliantą į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

13Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo bei prijungimo prie bylos

  1. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  2. Apeliantas D. Z. 2016 m. lapkričio 30 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus bei papildomus įrodymus, kuriuos prašė prijungti prie nagrinėjamos bylos. Nurodė, kad paaiškėjo naujos bylai reikšmingos aplinkybės, kad BUAB ,,Vilbesta“ bankroto administratorius netinkamai administruoja įmonės bankroto procesą, veikai išimtinai dviejų didžiausius finansinius reikalavimus turinčių kreditorių (AB SEB banko ir UAB ,,Vilsota“) naudai bei pateikė jo manymu šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus – Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-4106-450/2016, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. lapkričio 8 d. raštą, skundą dėl bankroto administratorius veiklos. Teigia, kad šios aplinkybės yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo protokolinę nutartį ir įtraukyti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nes bankroto administratorius netinkamai atlieka savo pareigas.
  3. Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas, kurį draudžiama keisti (pildyti) pasibaigus procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 323, 338 straipsniai). Apelianto pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas rašytiniais paaiškinimais, pagal savo turinį laikytinas atskirojo skundo papildymu, kadangi 2016 m. birželio 16 d. pateiktas atskirasis skundas buvo grindžiamas teismo netinkamu procesinių normų taikymu, bet ne bankroto administratoriaus netinkamų pareigų atlikimu. Tuo tarpu terminas, per kurį galima keisti (pildyti) atskirąjį skundą, šio dokumento pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs. Kartu su rašytiniais paaiškinimais teismui taip pat pateikti papildomi įrodymai, kuriais apeliantas grindžia minėtuose rašytiniuose paaiškinimuose pateiktas aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas apelianto pateiktų rašytinių paaiškinimų ir su jais teikiamų naujų įrodymų nepriima ir grąžina juos apeliantui (CPK 314 straipsnis, 323 straipsnis, 338 straipsnis, 75 straipsnio 1 dalis).

14Dėl atskirojo skundo argumentų

  1. Apeliantas teigia, kad teismas nagrinėjamu klausimu priimdamas ne rašytinę, o protokolinę nutartį, nepagrįstai suvaržė jo teisę teikti skundą dėl atsisakymo jį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, o prašymas atmestas nepagrįstai, nes teismo sprendimu nustatytos aplinkybės turės tiesioginės įtakos jo teisėms.
  2. Kaip matyti iš bylos medžiagos teismas apelianto prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, išsprendė 2016 m. birželio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu, priimdamas protokolinę nutartį, kuria prašymas atmestas. Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas žodine (protokoline) nutartimi išspręsdamas klausimą dėl pareiškėjo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, pažeidė procesines teisės normas. CPK 290 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal šį Kodeksą ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Teismo nutartis, kuria šie asmenys įtraukti į bylą, negali būti skundžiama apeliacine tvarka, nes neužkerta galimybės tolesnei proceso eigai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria šiuos asmenis atsisakyta įtraukti į procesą ar kuria jie iš proceso pašalinti, gali būti skundžiama apeliacinės instancijos teismui. Tokiu būdu dar pirmosiose civilinio proceso stadijose sudaromos tinkamos sąlygos išvengti situacijos, kai teismas nusprendžia dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų ir tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareikšiančiu savarankiškų reikalavimų, gali būti duodamas atskirais skundas, dėl to teismas privalėjo rašytine, o ne žodine nutartimi išspręsti šį klausimą. Nors pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė minėtas procesines teisės normas, tačiau nesutiktina su apeliantu, kad tokiu būdu buvo apribota jam CPK 334 straipsnyje suteikta teisė skųsti teismo priimtą nutartį, nes jo atskirąjį skundą teismas priėmė, apelianto teisė į apeliacinį procesą buvo užtikrinta. Taip pat pažymėtina, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
  3. Nagrinėjamu atveju ieškovė L. S. pareiškė netiesioginį ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo M. S., buvusio BUAB ,,Vilbesta“ vadovo, 1 193 946 Eur žalos atlyginimo, nes atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, apeliantas grindė tuo, kad priimtas sprendimas turės įtakos jo teisėms ir interesams, nes nuo to priklauso, ar bus ir kokiu dydžiu bus patenkintas jo finansinis reikalavimas.
  4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad teisinio pagrindo šį prašymą tenkinti nėra. Visų pirma pažymėtina tai, kad priimtas sprendimas turės įtakos ne tik apelianto, bet ir visiems kitiems įmonės kreditoriams. Taip pat pažymėtina ir tai, kad teismo patvirtintų kreditorių reikalavimai yra tenkinami ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl jei teismas nuspręstų tenkinti ieškovės ieškinį ir priteistų iš atsakovo reikalaujamą žalos atlyginimą, gautos lėšos būtų pervedamos bankrutavusiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamos atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka. Suinteresuotumo esmė yra išvengti regresinio ieškinio ar kitokio savo teisinės padėties pablogėjimo. Šiuo atveju apeliantas neįrodinėjo kaip pablogės jo teisinė padėtis tuo atveju, jei jis nebus įtrauktas į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Taip pat sutikina su teismu, kad bankrutuojanti įmonė yra atstovaujama bankroto administratoriaus, kuris, remiantis ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto nuostatomis, gina tiek bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės, tiek ir visų jos kreditorių interesus, todėl nenustačius aplinkybių, kurios lemtų poreikį apeliantui tiesiogiai dalyvauti nagrinėjamoje byloje, šis prašymas atmestas pagrįstai. Apelianto įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu būtų perteklinis procesinis veiksmas, dėl kurio gali būti nepagrįstai užvilkintas bylos procesas, taip pažeidžiant civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), bankroto tikslus ir be reikalo didinant bylinėjimosi išlaidas.

15Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį, kuria atsisakyti D. Z. įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai