Byla Iv-1517-764/2012
Dėl sprendimo panaikinimo (tretysis suinteresuotas asmuo Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija)

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, sekretoriaujant Renatai Romeiko, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Aušrai Kapočienei, atsakovės atstovui Tomui Karosui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundą pareiškėjui UAB „Mažeikių keliai“ dėl sprendimo panaikinimo (tretysis suinteresuotas asmuo Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija)

2Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI, Inspekcija, Atsakovė) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-11) prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK, Komisija) 2011-05-16 sprendimą Nr. S-105 (7-59/2011) ir palikti galioti VMI 2011-02-17 sprendimą Nr.69-35.

4Skunde nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, skundas grindžiamas tuo, kad Mokestinių ginčų komisija nagrinėdama klausimą dėl UAB ,,Mažeikių keliai“ (toliau – Pareiškėja, Bendrovė) teisės į Pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) atskaitą skirtingai interpretavo (aiškino) Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 58 str. nuostatas. Komisijos sprendime nurodyta, kad mokesčių administratoriaus požiūris, apsiribojant vien sąžiningumo nustatymu ir įrodinėjimu nėra tinkamas, nes yra per siauras. Komisija, remdamasi PVMĮ 58 str. nuostatomis ir Europos Teisingumo Teismo praktika (2006-01-12 sprendimas byloje Nr. C-354/03, C-355/03, C-484/03; 2006-02-21 sprendimas byloje Nr. C-255/02), nurodė, kad nagrinėjamu atveju būtina tirti, ar Bendrovė nepiktnaudžiavo sandoriais. Atsakovės teigimu, PVMĮ 58 str. nuostatos suponuoja tai, kad jei sandoriai yra realūs bei ekonomiškai arba kaip kitaip pagrįsti, norint paneigti teisę į PVM atskaitą, yra būtina tirti sąžiningumą, kuris pasireiškia žinojimu arba galėjimu žinoti, kad kita šalis nesumokės pardavimo PVM. Tai patvirtina ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimas byloje Nr. C-255/02, kuriuo rėmėsi ir Komisija. Atsiliepime taip pat pažymėjo, kad nagrinėjama faktinė situacija yra visiškai kitokia nei Europos Teisingumo Teismo nagrinėtoje byloje Nr. C-255/02.

5Skunde pabrėžiama, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog mokesčių mokėtojas, įsigydamas prekes ar paslaugas, ir žinodamas ar turėdamas galimybę žinoti, jog pardavėjas už tokia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokės pridėtinės vertės mokesčio, elgiasi nesąžiningai, todėl toks mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į PVM atskaitą. Siekiant nustatyti, ar mokesčių mokėtojas žinojo arba turėjo galimybę žinoti apie neteisėtą kontrahento veiklą, susijusią su konkrečia ūkine operacija, reikia vertinti visumą bylos aplinkybių, tokių kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis, jų tęstinumas, elgsena prieš sandorio sudarymą, jo sudarymo ir vykdymo metu, mokesčių mokėtojo atlikti veiksmai, siekiant įsitikinti kitos sandorio šalies veiklos teisėtumu, įsigyjamų prekių ar paslaugų kaina ir kt. Vien mokesčių mokėtojo sutarties partnerio veiklos neteisėtumas mokestine prasme nėra pakankama aplinkybė, leidžianti paneigti mokesčių mokėtojo teisę į PVM atskaitą. Teisė į PVM atskaitą gali būti paneigta tik nustačius juridinių faktų visumą, t.y. aplinkybę, kad konkrečios ūkinės operacijos dalyvis atliko mokesčių įstatymų pažeidimus, susijusius su šia ūkine operacija (už konkrečia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokėjo PVM), bei aplinkybę, kad į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas apie savo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą žinojo arba turėjo galimybę žinoti. Jei mokesčių mokėtojas dalyvaudamas ūkinėje operacijoje elgiasi nesąžiningai, t.y. žino ar atsižvelgiant į teisiškai reikšmingas aplinkybes turi galimybę žinoti, kad pardavimo PVM nėra sumokėtas ar nebus sumokėtas, jis teisę į PVM atskaitą praranda.

6Atsakovės teigimu, tai, kad Pareiškėja elgėsi nesąžiningai patvirtina mokestinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės. Byloje nustatyta, jog UAB „Mažeikių keliai“ ir UAB „Skalderus“ yra susijusios įmonės, kadangi abi įmones valdė tie patys akcininkai, abiejų įmonių veiklos vieta yra toje pačioje teritorijoje, dauguma Bendrovės darbuotojų anksčiau dirbo UAB „Skalderus“, abiejų įmonių buhalterinę apskaitą tvarkė tas pats asmuo. Pareiškėja laikotarpiu nuo 2009-09-16 iki 2009-12-31 buhalterinės apskaitos registruose apskaitė žvyro, asfaltbetonio, skaldos, armatūros ruošinių ir kitų prekių įsigijimą iš UAB „Skalderus“ už 242032,97 Lt, iš jų 42005,73 Lt PVM, pagal UAB „Skalderus” vardu išrašytas devynias PVM sąskaitas faktūras. Pareiškėja nurodytose PVM sąskaitose faktūrose išskirtą 42006 Lt pirkimo PVM įtraukė į PVM atskaitą, ir deklaravo 2009 m. rugsėjo - gruodžio mėn. PVM deklaracijose. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė informaciją, kad UAB „Skalderus“ savo buhalterinėje apskaitoje apskaitė statybinių medžiagų pardavimus Pareiškėjai, deklaravo pardavimo PVM pagal PVM sąskaitų faktūrų išrašymo datas, tačiau PVM nesumokėjo. Atsakovė nustatė, kad UAB „Skalderus“ finansiniai sunkumai prasidėjo 2007 metais ir pirmojo sandorio su Pareiškėja sudarymo metu, t.y. 2009-09-17, UAB „Skalderus“ PVM nepriemoka siekė 122542,77 Lt, kuri vėliau didėjo, nes deklaruotas PVM į biudžetą nebuvo mokamas. Nuo 2009 m. rugsėjo mėn. tarp UAB „Skalderus“, Pareiškėjos ir trečiųjų ūkio subjektų buvo sudaromos trišalės reikalavimų įskaitymo sutartys, kurių pagrindu UAB „Skalderus“ su Pareiškėja sąmoningais veiksmais siekė išvengti valstybės apskaičiuotų mokesčių mokėjimo ir mokesčių prasme elgėsi nesąžiningai. Bendrovės nesąžiningumą patvirtina ir tai, jog Pareiškėja iš esmės perėmė UAB „Skalderus“ vykdytą veiklą, perkėlė verslą palikdama skolą bankrutuojančiai įmonei, perpirko tolesnei veiklai reikalingas medžiagas. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad Bendrovė su UAB „Skalderus“ buvo susijusi jau tuomet, kai atsirado mokestiniai įsiskolinimai, todėl turėjo būti visiškai aišku, kad įmonė netaps moki ir neturės lėšų įsiskolinimams likviduoti. Įrodymų, jog sandoriuose su UAB „Skalderus“ ji buvo sąžininga, Bendrovė nepateikė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Pareiškėjai pagrįstai pagal PVMĮ 64 str. 9 d. 1 punktą, papildomai apskaičiuota bei nurodyta už 2009 m. rugsėjo - gruodžio mėn. sumokėti – 42006 Lt PVM.

7Teismo posėdžio metu Atsakovės atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus. Prašė atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ir skundą tenkinti.

8Pareiškėjas UAB „Mažeikių keliai“ atsiliepime į Atsakovės skundą (b. l. 29-32) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9Pareiškėja nurodė, kad Komisijos sprendime teisingai konstatuota, jog Inspekcijos

102011-02-17 sprendimas Nr. 69-35 reikalauti iš mokesčių mokėtojo sugrąžinti atskaitytą PVM grindžiamas Bendrovės nesąžiningumu ir piktnaudžiavimu teise. Komisija nurodė, kad mokesčių administratoriaus nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados mokesčių mokėtojui buvus nesąžiningam ir piktnaudžiavus teise. Piktnaudžiavimas mokesčių įstatymais gali būti nustatytas tik tada, kai mokestinio pranašumo įgijimas buvo pagrindinis ūkinėmis operacijomis siekiamas tikslas, o mokesčių mokėtojo veikla negali būti pateisinama nei ekonominės logikos, nei kitomis aplinkybėmis. Mokesčių administratoriaus išvados, jog Bendrovė žinojo, kad UAB „Skalderus“ deklaruoto PVM nesumokės, todėl buvo nesąžininga ir piktnaudžiavo teise – neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Inspekcijos nustatytos aplinkybės, kad Bendrovė ir UAB ,,Skalderus“ yra susiję asmenys, pirmo sandorio sudarymo metu UAB ,,Skalderus“ turėjo mokestinę nepriemoką, nėra pakankamos išvadai, kad Pareiškėja neturi teisės į PVM atskaitą, daryti. Pareiškėjos teigimu, Inspekcijos sprendimas panaikintas ne dėl skirtingo teisės normų aiškinimo, o dėl to, kad neatitinka faktinių aplinkybių. Komisija pagrįstai konstatavo, kad Atsakovė netyrė ir nevertino Bendrovės ir UAB ,,Skalderus“ sudarytų sandorių ekonominio tikslo, jų sudarymo aplinkybių, neanalizavo, kokiu būdu mokesčių mokėtojas gavo mokestinę naudą, nepagrindė sandorių sudarymo mokestinio tikslo.

11Atsiliepime taip pat pažymėjo, kad tiek Inspekcija, tiek ir teritorinis mokesčių administratorius sprendimus priskaičiuoti PVM ir PVM delspinigius grindė išimtinai PVMĮ 64 str. 9 d. 1 p. Pareiškėjos teigimu, šioje teisės normoje nėra nustatyta, kada mokesčių mokėtojas gali atskaityti PVM, o kada ne. Mokesčių administratorius PVMĮ 64 str. 9 d. 1 p. taikė nepagrįstai. Be to, Inspekcijos sprendime iš viso nėra paminėtas PVMĮ 58 straipsnis ir šis straipsnis nereglamentuoja nei mokesčių administratoriaus sąžiningumo, nei piktnaudžiavimo teise, todėl šios normos aiškinimas, kaip nurodo Atsakovė, su skundžiamu Komisijos sprendimu nėra susijęs.

12Pareiškėjos teigimu, Atsakovė klaidina teismą, nurodydama, kad jos priimtas sprendimas nebuvo grindžiamas piktnaudžiavimu teise, ir remtasi išimtinai Bendrovės nesąžiningumu. Mokesčių administratoriaus sprendime nurodyta, kad Bendrovė žinojo, jog UAB ,,Skalderus“ deklaruoto PVM nesumokės, todėl buvo nesąžininga ir piktnaudžiavo teise.

13Teismo posėdžio metu Pareiškėjos atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pats mokesčių administratorius įrodinėjo, kad UAB ,,Mažeikių keliai“ piktnaudžiavo teise, todėl Mokestinių ginčų komisija pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamame mokestiniame ginče turi būti vertinamas piktnaudžiavimo aspektas. Komisija nurodė, kad nagrinėjamu nėra pagrindo pripažinti, jog Pareiškėja elgėsi nesąžiningai.

14Tretysis suinteresuotas asmuo Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Telšių AVMI) atsiliepime į Inspekcijos skundą (b. l. 26-27) prašė jį tenkinti, remiantis skunde išdėstytais argumentais.

15Skundas tenkintinas iš dalies.

16Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų (ABTĮ 15 str. 1 d. 4 p.).

17Bylos duomenys patvirtina, kad Telšių AVMI atliko Bendrovės pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimą už laikotarpį nuo 2009-09-16 iki 2009-12-31 ir nustatė, kad Pareiškėja ir UAB „Skalderus“ yra susiję asmenys, Bendrovė buvo nesąžininga, nes žinojo, kad UAB „Skalderus“ deklaruoto PVM nesumokės. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi PVMĮ 64 str. 9 d. 1 p., 2010-12-16 sprendimu Nr. A6-18 patvirtino 2010-01-01 patikrinimo akte Nr. (3.10)PA6.4-32 papildomai apskaičiuotas sumas: 42006 Lt PVM, 5796 Lt PVM delspinigių ir paskyrė 4201 Lt PVM baudą (MGK bylos l. 21-24).

18UAB ,,Mažeikių keliai“ padavė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai (MGK bylos l. 17-18), kurį išnagrinėjusi, Atsakovė 2011-02-17 sprendimu Nr. 69-35 patvirtino Telšių AVMI

192010-12-16 sprendimą Nr. A6-18 (MGK bylos l. 6-7).

20Pareiškėja kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją (MGK bylos l. 1-2), kuri 2011-05-16 sprendimu Nr. S-105 (7-59/2011) panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-02-17 sprendimą Nr. 69-35 ir Bendrovės skundą perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo (b.l. 12-17).

21Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-11), prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2011-05-16 sprendimą

22Nr. S-105 (7-59/2011) ir palikti galioti VMI 2011-02-17 sprendimą Nr. 69-35.

23Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį, apskųsti Komisijos sprendimą dėl mokestinio ginčo centrinis mokesčių administratorius turi teisę tik tuo atveju, kai sprendžiant mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), centrinis mokesčių administratorius ir Komisija skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. Šios nuostatos suponuoja, kad mokesčių administratorius teisę apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą įgyja tuomet, kai mokestiniame ginče centrinio mokesčių administratoriaus ir Mokestinių ginčų komisijos pozicijos išsiskiria dėl tam tikrų teisės aktų aiškinimo, jų turinio suvokimo, o ne dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog minėta norma skirta reglamentuoti administracinio teismo jurisdikcinę kompetenciją nagrinėti mokestinius ginčus pagal centrinio mokesčių administratoriaus skundus (nustato mokestinio ginčo pagal centrinio mokesčių administratoriaus skundą sąlyginį priskirtinumą teismui) ir, antra, riboja bylos pagal mokesčių administratoriaus skundą nagrinėjimo pagrindus (mokestinį ginčą pagal mokesčių administratoriaus skundą nagrinėjantis administracinis teismas yra saistomas Mokestinių ginčų komisijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir gali vertinti tik materialinės bei proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo teisingumą) (2004-10-27 nutartis a.b. Nr. A1-355/2004, Administracinių teismų praktika, Nr. 6; 2005-03-04 nutartis a.b. Nr. A5-236/2005, Administracinių teismų praktika, Nr. 7; 2008-04-09 nutartis a.b. Nr. AS756-242/2008; 2011-02-21 nutartis a.b. Nr. A438-278/2011).

24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-11-24 nutartimi konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl skirtingo teisės normų aiškinimo. Atsakovės ir Mokestinių ginčų komisijos nuomonės išsiskiria dėl to, kaip turi būti aiškinamos mokesčių teisės normos, apibrėžiančios sąlygas, kurioms esant gali būti daroma PVM atskaita. Mokestinių ginčų komisija padarė išvadą, kad, norint paneigti mokesčių mokėtojo teisę į PVM atskaitą, nepakanka nustatyti mokesčių mokėtojo nesąžiningumą, o būtina įvertinti ir tai, ar jis, vykdydamas atitinkamas ūkines operacijas, nepiktnaudžiavo teise. Atsakovės teigimu, norint paneigti mokesčių mokėtojo teisę į PVM atskaitą, pakanka nustatyti jo nesąžiningumą ir nėra reikalo jo veiksmus vertinti piktnaudžiavimo aspektu (b.l. 63-67).

25Šia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi yra apibrėžtos nagrinėjamo mokestinio ginčo ribos, t.y. ginčas byloje yra kilęs dėl mokesčių teisės normų, apibrėžiančių sąlygas, kurioms esant gali būti daroma PVM atskaita, aiškinimo.

26Mokestinių ginčų komisija, spręsdama šį mokestinį ginčą ir aiškindama bei taikydama normas, reglamentuojančias mokesčių mokėtojo teisę į PVM atskaitą, padarė išvadą, kad, siekiant paneigti mokesčių mokėtojo teisę į PVM atskaitą, nepakanka konstatuoti, jog mokesčių mokėtojas buvo nesąžiningas, o byloje analizuojami sandoriai turi būti tiriami piktnaudžiavimo draudimo doktrinos aspektu. Komisija nurodė, kad siekiant paneigti Bendrovės teisę į 42006 Lt pirkimo PVM atskaitą, turi būti išsamiai ištirtos Bendrovės ir UAB „Skalderus“ sudarytų sandorių ekonominės aplinkybės, nustatyti, kaip konkrečiai minėtų sandorių pagrindu pasireiškė Bendrovės gauta mokestinė nauda, ar mokestinės naudos siekimas buvo vienintelis (pagrindinis) šių sandorių sudarymo tikslas (b.l. 12-17).

27Teismo vertinimu, toks teisės normų aiškinimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į PVM atskaitą, jeigu žino apie tai, jog jo atliekamos ūkinės operacijos ar kitokia vykdoma veikla prisideda prie mokesčių nemokėjimo, arba nors ir nežino, bet atsižvelgiant į eilę teisiškai reikšmingų aplinkybių turi galimybę žinoti, ir nepaisydamas to atlieka tokią ūkinę operaciją, t.y. elgiasi nesąžiningai. Teisė į PVM atskaitą gali būti paneigta tik nustačius juridinių faktų visumą, t.y. aplinkybę, kad konkrečios ūkinės operacijos dalyvis atliko mokesčių įstatymų pažeidimus, susijusius su šia ūkine operacija (už konkrečia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokėjo PVM), bei aplinkybę, kad į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas apie savo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą žinojo arba turėjo galimybę žinoti (2004-10-27 nutartis a.b. Nr. A1-355/2004 „Administracinių teismų praktika Nr. 6“, 2004 m., liepa–gruodis, psl.

29128-142). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-06-15 nutartyje pažymėjo, kad PVMĮ aiškinimo nuostatos, paremtos Europos Teisingumo Teismo praktika, suponuoja, jog bylose dėl teisės į PVM atskaitą būtina atsakyti į du esminius klausimus: pirma, ar egzistuoja PVM objektas, t.y., ar ūkinė operacija, už kurią sumokėtą PVM mokesčių mokėtojas siekia susigrąžinti, realiai įvyko; antra, ar yra pagrindas teigti, kad mokesčių mokėtojas yra nesąžiningas, t.y. jis į atskaitą įtraukė PVM sumą, žinodamas (turėdamas žinoti), kad jo ūkinės operacijos partneris PVM į biudžetą nesumokės“ (a.b. Nr. A14-606/07). Pažymėtina, kad tokio teisės į PVM atskaitą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuosekliai (žr. pvz. 2008-10-29 sprendimą a.b. Nr. A556-1659/2008, 2010-04-06 sprendimą a.b. Nr. A556-610/2010, 2011-02-14 nutartį a.b. Nr. A556-2496/2011).

30Remiantis nurodyta teismų praktika, pripažintina, kad paneigiant teisę į PVM atskaitą, turi būti nustatinėjamas mokesčių mokėtojo nesąžiningumas, bet ne piktnaudžiavimas kaip nurodė Mokestinių ginčų komisija. Analogišką išvadą padarė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-12-01 sprendime administracinėje byloje Nr. A442-3146/2011.

31Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad Mokestinių ginčų komisija neteisingai aiškino ir taikė teisę į PVM atskaitą reglamentuojančias teisės normas, todėl Atsakovės skundas tenkintinas iš dalies. Mokestinių ginčų komisijos sprendimas naikintinas, ir mokestinė byla perduotina Mokestinių ginčų komisijai nagrinėti iš naujo, nes Mokestinių ginčų komisija, neteisingai aiškindama ir taikydama teisės normas, netinkamai ištyrė ir įvertino mokestinės bylos faktines aplinkybes, todėl ji tai turi atlikti iš naujo. Teismas mokestinio ginčo dabartinėje stadijoje išspręsti iš esmės negali, nes ši administracinė byla nagrinėjama tik dėl centrinio mokesčių administratoriaus iškeltų teisės klausimų (MAĮ 159 str. 2 d.).

32Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127,

33129 str. teisėja

Nutarė

34Atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundą tenkinti iš dalies.

35Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2011-05-16 sprendimą

36Nr. S-105 (7-59/2011) ir perduoti mokestinę bylą Mokestinių ginčų komisijai prie LR Vyriausybės nagrinėti iš naujo.

37Kitoje dalyje atsakovės skundą atmesti.

38Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė,... 2. Teisėja, išnagrinėjusi bylą,... 3. atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau... 4. Skunde nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių... 5. Skunde pabrėžiama, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 6. Atsakovės teigimu, tai, kad Pareiškėja elgėsi nesąžiningai patvirtina... 7. Teismo posėdžio metu Atsakovės atstovas palaikė skunde išdėstytus... 8. Pareiškėjas UAB „Mažeikių keliai“ atsiliepime į Atsakovės skundą (b.... 9. Pareiškėja nurodė, kad Komisijos sprendime teisingai konstatuota, jog... 10. 2011-02-17 sprendimas Nr. 69-35 reikalauti iš mokesčių mokėtojo... 11. Atsiliepime taip pat pažymėjo, kad tiek Inspekcija, tiek ir teritorinis... 12. Pareiškėjos teigimu, Atsakovė klaidina teismą, nurodydama, kad jos priimtas... 13. Teismo posėdžio metu Pareiškėjos atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį... 14. Tretysis suinteresuotas asmuo Telšių apskrities valstybinė mokesčių... 15. Skundas tenkintinas iš dalies.... 16. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl mokesčių, kitų privalomų... 17. Bylos duomenys patvirtina, kad Telšių AVMI atliko Bendrovės pridėtinės... 18. UAB ,,Mažeikių keliai“ padavė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai... 19. 2010-12-16 sprendimą Nr. A6-18 (MGK bylos l. 6-7).... 20. Pareiškėja kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją (MGK bylos l. 1-2),... 21. Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-11),... 22. Nr. S-105 (7-59/2011) ir palikti galioti VMI 2011-02-17 sprendimą Nr. 69-35.... 23. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį, apskųsti... 24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-11-24 nutartimi konstatavo,... 25. Šia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi yra apibrėžtos... 26. Mokestinių ginčų komisija, spręsdama šį mokestinį ginčą ir aiškindama... 27. Teismo vertinimu, toks teisės normų aiškinimas neatitinka Lietuvos... 28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad mokesčių... 29. 128-142). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-06-15 30. Remiantis nurodyta teismų praktika, pripažintina, kad paneigiant teisę į... 31. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad... 32. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1... 33. 129 str. teisėja... 34. Atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos... 35. Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2011-05-16... 36. Nr. S-105 (7-59/2011) ir perduoti mokestinę bylą Mokestinių ginčų... 37. Kitoje dalyje atsakovės skundą atmesti.... 38. Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...