Byla P-248-00064-05
Dėl sprendimo panaikinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.A7 – 720 - 04)

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Sigitos Rudėnaitės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo visuomeninės organizacijos „Žirmūnų bendruomenės savivaldija“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. J. , G. J. , D. Č. , V. M. , B. J. , visuomeninės organizacijos „Žirmūnų bendruomenės savivaldija“ skundus atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Š. M. , 920-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje, Vyriausybei, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, AB „YIT Kausta“ dėl sprendimo panaikinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.A7 – 720 - 04).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4pareiškėjai V. J. , G. J. , D. Č. , V. M. , B. J. skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr.01A-41-144 „Dėl sklypo Raitininkų g.4 detaliojo plano tvirtinimo“. Pareiškėjas visuomeninė organizacija „Žirmūnų bendruomenės savivaldija“ taip pat skundu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr.01A-41-144 „Dėl sklypo plano Raitininkų g.4 detaliojo plano tvirtinimo“ ir juo patvirtintą Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, susijusių su sklypo Raitininkų g.4 dalies naudojimo būdu, pakeitimą, pakeičiant teritorijos paskirtį iš visuomeninės į gyvenamąją, ir šiuo sprendimu patvirtintą detalųjį planą neteisėtais ir sprendimą panaikinti. Pareiškėjai nurodė, kad skundžiamu atsakovo sprendimu buvo pakeista žemės sklypo, esančio Raitininkų g.4, Vilniuje, tikslinė paskirtis iš visuomeninio naudojimo į daugiaaukščių gyvenamųjų namų naudojimo ir tuo buvo pažeistos pareiškėjų teisės į vietovaizdį, teisė gyventi ne taip tankiai apgyvendintame rajone, atimta galimybė naudoti sklypą Raitininkų g.4 rekreacijai. Daugiaaukščiai namai neteisėtai planuojami statyti ypač jautrioje, pilių rezervato apsaugos zonoje. Pareiškėjai nurodė, kad, priimant skundžiamą atsakovo sprendimą, buvo pažeisti teritorijų planavimą reglamentuojantys bei kiti aukštesnės galios teisės aktai.

5Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė.

6Pareiškėjas visuomeninė organizacija „Žirmūnų bendruomenės savivaldija“ padavė apeliacinį skundą.

7Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2004 m. spalio 26 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. balandžio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

8Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad, vadovaujantis Asociacijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, iki šio įstatymo įsigaliojimo įregistruotos asociacijos ir visuomeninės organizacijos yra laikomos juridiniais asmenimis, kurių teisinė forma yra asociacija, be atskiro perregistravimo, todėl pareiškėjas visuomeninė organizacija „Žirmūnų bendruomenės savivaldija“ šioje proceso stadijoje vertintinas kaip asociacija. Prieš imantis vertinti asociacijos „Žirmūnų bendruomenės savivaldija“ apeliacinio skundo argumentus iš esmės, šioje byloje turi būti nustatyta, ar šis pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių bei teisėtų interesų gynybos „Žirmūnų bendruomenės savivaldija“ kildina iš dviejų pagrindų: jos narių interesų ir viešųjų interesų gynimo. Šias teises, pareiškėjo manymu, asociacijai nustato Asociacijų įstatymo 2 straipsnis, įstatų 9.2 punktas. Kolegija nurodė, kad nei Visuomeninių organizacijų įstatymas, galiojęs kreipimosi į teismą metu, nei pareiškėjo įstatai tokios visuomeninės organizacijos teisės nenumatė. Pareiškėjo atstovo nurodomame Asociacijų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta teisė atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti įtvirtina teisę būti asociacijos narių atstovu, tačiau ne procesinę teisę būti šalimi vietoje asmens – asociacijos nario, kurio interesais veikiama. Asociacija kreipėsi į teismą, užimdama proceso šalies - pareiškėjo, o ne atstovo procesinę padėtį. Tokia procesinė situacija yra pagrindas konstatavimui, jog asociacija, jos narių vardu gindama jų pažeistas teises bei teisėtus interesus, veikia be teisėto pagrindo, todėl neturi reikalavimo teisės ir jos skundas atmestinas. Kolegija nurodė, kad, vertinant asociacijos teisę ginti teisme viešąjį interesą, yra svarbu nustatyti, ar tokia teisė asociacijai suteikta įstatymu ir ar yra šios procesinės teisės įgyvendinimo privaloma sąlyga - materialinės teisės normų reglamentuojamų viešųjų interesų, kuriuos ginti teisė suteikta įstatymu, pažeidimas. Viešųjų interesų gynimo teisės kreipimosi į teismą metu galiojęs Visuomeninių organizacijų įstatymas pareiškėjui nesuteikė. Tokia pareiškėjo teisė kildintina iš Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais. Ši tarptautinė sutartis kiekvienam asmeniui garantuoja teises aplinkos apsaugos srityje: teisę gauti informaciją apie aplinką, teisę dalyvauti, priimant sprendimus dėl konkrečios veiklos, teisę kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais. Vadovaujantis Konvencijos 2 straipsnio 5 dalimi, 9 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas pripažinti, jog suinteresuotos visuomeninės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas, veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, turi teisę ginti viešąjį interesą, kreipdamosi į administracinį teismą aplinkosaugos srityje. Kolegija nurodė, kad dėl aplinkosaugos srities pagal Konvenciją vertinimo darytina išvada, jog visuomeninės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas, veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, turi teisę ginti viešąjį interesą, kreipdamosi į administracinį teismą srityje, susijusioje su aplinkos elementais: oru, atmosfera, vandeniu, dirvožemiu, žeme, kraštovaizdžiu, gamtos objektais, biologine įvairove. Šioje byloje pareiškėjas ginčija atsakovo priimtą administracinį aktą dėl teritorijų planavimo dokumentų ir juose įtvirtintų sprendinių prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams bei teritorijų planavimo procedūrų pažeidimų, tačiau neįvardija, kokie konkretūs ginamą viešąjį interesą sudarantys aplinkosaugos reikalavimai dėl to buvo pažeisti, t. y. šio teisės akto neginčija dėl aplinkosaugos reikalavimų pažeidimo, nors tik šia apimtimi turi teisę pagal įstatymą ginti viešąjį interesą. Tai, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 punktą kraštovaizdis suprantamas kaip priemonių visuma žmonių veiklai teritorijoje organizuoti, socialinei, ekonominei, ekologinei politikai bei kultūriniam kraštovaizdžiui formuoti, negali būti pakankamu pagrindu, be konkrečių aplinkosaugos reikalavimų pažeidimų įrodinėjimo, pripažinimui teisės ginti viešąjį interesą aplinkosaugos srityje. Šie faktai leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą, gindamas viešąjį interesą ir viršydamas jam suteiktų įgalinimų jį ginti aplinkosaugos srityje ribas, aplinkosaugos reikalavimų pažeidimų neįrodė, todėl skundas atmestinas. Kolegija nurodė, kad pagal įstatus asociacija turi teisę atstovauti bendruomenei, tenkinti svarbiausius narių poreikius, kurti saugią, patogią ir harmoningą gyvenamąją aplinką. Dėl asociacijos teisių ir teisėtų interesų pažeidimo ji turi teisę kreiptis teisminės gynybos, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 punktu. Tačiau šiuo atveju asociacija, kaip juridinis asmuo, įsteigta vėliau nei priimtas skundu ginčijamas viešojo administravimo aktas, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjas neturi reikalavimo teisės tokį aktą ginčyti. Kolegija nurodė, kad ji palieka iš esmės nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas asociacijos „Žirmūnų bendruomenės savivaldija“ skundas, keisdama jo atmetimo motyvus, o apeliacinį skundą atmeta, nevertindama jame išdėstytų argumentų dėl ginčijamo atsakovo sprendimo neteisėtumo ir pripažindama, kad pareiškėjas neturi tokio reikalavimo teisės. Kolegija nurodė, kad, įvertinus kitų pareiškėjų skundo pagrindus ir dalyką, darytina išvada, jog pareiškėjai ginčija tik dalį atsakovo sprendimo. Šio sprendimo pirmojo punkto neteisėtumo bei nepagrįstumo argumentų tarp skundo pagrindų nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas tikrintini, atsižvelgiant į šiuos faktus. Kiti pareiškėjai kreipėsi teisminės gynybos dėl jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. Jie ginčija žemės sklypo Raitininkų g.4 detaliojo plano tvirtinimo teisėtumą, nurodydami, jog dėl šio žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo ir su juo susijusių veiklos pokyčių nukenčia jų privatūs interesai, kuriuos jie įgijo, gretimame sklype įsigydami butus. Kolegija nurodė, kad tiek pareiškėjai, tiek tretysis suinteresuotasis asmuo Š. M. , teisių, kylančių iš teisės į nuosavybės objektus, įgyvendinimo aspektu, yra lygioje padėtyje. Žemės sklypo naudojimo būdo keitimas yra leidžiamas ir tai buvo daroma teisės aktuose nustatyta tvarka, t. y. atliekant detaliojo planavimo ir įvairių lygių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių suderinimo procedūras. Gretimo sklypo naudojimo būdo keitimas ir su juo susiję veiklos pokyčiai, apskritai, turi įtaką pareiškėjų gyvenimo sąlygoms, tačiau šių sąlygų pokyčiai patys savaime negali būti vertinami kaip pareiškėjų teisių pažeidimas, gintinas gretimo sklypo savininko teisių sąskaita. Pareiškėjai, įsigydami nuosavybę, neįgijo ir objektyviai negalėjo įgyti pagrįstų teisėtų lūkesčių, kad nekis teritorijos naudojimo būdas ar veiklos jame mastai, nes, įgyvendinant ilgalaikes miesto plėtros programas, kurios atsispindi bendrajame miesto plane, jau 1998 metais buvo numatytas prioritetas vidinei miesto plėtrai. Žalingų arba kenksmingų veiksnių susiformavimo dėl gretimo žemės sklypo naudojimo būdo pasikeitimų faktai byloje neįrodyti, todėl pripažinti, jog ginčijamu sprendimu buvo pažeistos pareiškėjų teisės, teisinio pagrindo nėra, o dėl to ir kitų pareiškėjų skundas pagrįstai atmestas.

9Pareiškėjas visuomeninė organizacija „Žirmūnų bendruomenės savivaldija“ prašo atnaujinti procesą šioje byloje.

10Pareiškėjas nurodo, kad procesas šioje byloje turėtų būti atnaujintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 8, 9 bei 10 punktuose numatytais pagrindais. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. spalio 26 d. nutartyje, pripažindamas, kad visuomeninė organizacija „Žirmūnų bendruomenės savivaldija“ nėra subjektas, galintis šioje byloje ginti savo narių interesus, netinkamai aiškino Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, Civilinio kodekso 2.34 straipsnio 1, 2 dalis. Pareiškėjas nurodo, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo, manantis, kad yra pažeidžiamos jo teisės ir laisvės, taip pat teisėti interesai, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šią nuostatą pažeidė. Pareiškėjas nurodo, kad Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalis leidžia asociacijoms ginti ir viešuosius interesus, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo argumentas, kad viešojo intereso gynimo teisės visuomeninė organizacija „Žirmūnų bendruomenės savivaldija“ apskritai neturi, iš esmės neatitinka įstatymo nuostatų bei iškreipia nurodytų materialinių teisės normų turinį. Be to, tuo atveju, kai byloje yra keletas fizinių asmenų ir nustatomas viešasis interesas, kurį būtina apginti, tai, nepriklausomai nuo to, kad vienas iš skundą administraciniam teismui padavusių subjektų neturi teisės kreiptis į teismą viešojo intereso apsaugos tikslu, pats bylą nagrinėjantis administracinis teismas ex officio privalo ginti viešąjį interesą. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvados, kad visuomeninė organizacija „Žirmūnų bendruomenės savivaldija“ šioje byloje neturi reikalavimo teisės, nepagrįstumą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje A(10)-798-03, kurioje analogiškomis aplinkybėmis asociacijos teisė ginčyti savivaldybės sprendimą nebuvo kvestionuojama. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į daugelį apeliacinio skundo bei pirmosios instancijos teismui pareiškėjų pateiktų skundų, prašymų bei paaiškinimų argumentų, o tai leidžia daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis iš esmės yra be motyvų. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės nagrinėdamas bylą ir atmesdamas pareiškėjų skundus, pažeidė teritorijų planavimą reglamentuojančius ir su jais susijusius norminius teisės aktus. Taip pat šis teismas pažeidė teismingumo taisykles, nes ėmėsi vertinti aplinkos ministro įsakymu patvirtinto norminio teisės akto teisėtumą, nors tai gali daryti tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pareiškėjas nurodo, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Bylą išnagrinėjo teisėjų kolegija, kurią sudarė ne teismo pirmininkas, kaip to reikalauja įstatymas, o teismo pirmininko pavaduotojas. Be to, bylos metu buvo pakeista visa pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos sudėtis, nors buvo pagrindas pakeisti tik vieną teisėją, perkeltą į kitą teismą. Tokiais veiksmais buvo pažeistas ne tik teisėjų sudėties nekintamumo principas, draudžiantis keisti sudarytos teisėjų kolegijos sudėtį, nesant tam pakankamai pagrįstos ir aiškiai apibrėžtos priežasties, bet ir asmens teisė į tinkamą teismo procesą, apimanti jo teisę į nešališką ir nepriklausomą teismą.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12prašymas netenkinamas. Procesą atnaujinti atsisakoma.

13Procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tuo atveju, jeigu konstatuojama, kad pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalis, 159 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas nepatvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimo ir pagal šį prašymą procesas aptariamoje byloje negali būti atnaujintas.

14Nepagrįsta pareiškėjo pozicija, jog procesas turėtų būti atnaujintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl akivaizdžių įrodymų, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį, pateikimo. Pareiškėjas akivaizdžių esminio materialinės teisės normų pažeidimo įrodymų nepateikia. Pareiškėjo argumentai dėl jo teisės paduoti skundą, ginant savo narių teises bei viešąjį interesą, yra susiję ne su materialinių, o su procesinių teisės normų, dėl kurių pažeidimo pareikšti argumentai negali būti pagrindas proceso atnaujinimui, vertinimu. Pareiškėjo keliamas klausimas yra dėl jo galimybės dalyvauti byloje šalimi procesine prasme, t. y. pačiam nebūnant ginčo materialinių teisinių santykių subjektu, bet savo vardu paduodant skundą kitų asmenų teisėms bei interesams ar viešajam interesui apginti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis). Tuo tarpu šalies procesine prasme institutas yra procesinis teisinis, tokio proceso dalyvio dalyvavimo administraciniame procese bei jo statuso klausimai yra reglamentuojami procesinių teisės normų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio bei kitų su šio straipsnio taikymu susijusių normų).

15Procesinio teisinio pobūdžio argumentai yra ir pareiškėjo teiginiai dėl teismo pareigos ex officio ginti viešąjį interesą, nes jie yra susiję su teismo teisių bei pareigų administraciniame procese vertinimu.

16Nepagrįsta pareiškėjo pozicija, jog procesas turėtų būti atnaujintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl to, jog teismo nutartis yra be motyvų. Nėra jokių abejonių, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra motyvuota. Nutartyje aiškiai išdėstyti argumentai, kodėl pareiškėjo skundas bei apeliacinis skundas atmesti. Teismo nutartyje nurodyti motyvai buvo pakankami padaryti išvadai, jog pareiškėjo reikalavimai atmestini, ir teismas neprivalėjo aptarinėti visus kitus pareiškėjo pareikštus argumentus, nes tai nebebūtų turėję jokios reikšmės bylos išsprendimui.

17Nepagrįsta pareiškėjo pozicija, jog procesas turėtų būti atnaujintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl to, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Pareiškėjo pateikti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija buvo sudaryta neteisėtai ar jog bylą nagrinėję teismai galėjo būti šališki.

18Kolegija nevertina pareiškėjo teiginių dėl pirmosios instancijos teismo padarytų teritorijų planavimą reglamentuojančių bei su jais susijusių norminių aktų pažeidimų, nes tai neturi jokios esminės reikšmės bylos išsprendimui. Pareiškėjo skundas galutinai buvo atmestas ne dėl pirmosios instancijos teismo nurodytų motyvų, o dėl apeliacinės instancijos teismo nurodytų kitokių argumentų, susijusių su pareiškėjo galimybės būti byloje šalimi procesine prasme vertinimu.

19Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

20atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo visuomeninės organizacijos „Žirmūnų bendruomenės savivaldija“ prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. J. , G. J. , D. Č. , V. M. , B. J. , visuomeninės organizacijos „Žirmūnų bendruomenės savivaldija“ skundus atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Š. M. , 920-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje, Vyriausybei, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, AB „YIT Kausta“ dėl sprendimo panaikinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.A7 – 720 - 04).

21Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai