Byla 2A-710-267/2015
Dėl skolos, netesybų ir palūkanų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. R. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2‑2880‑832/2014 pagal ieškovės AB „ORLEN Lietuva“ ieškinį atsakovui E. R. dėl skolos, netesybų ir palūkanų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė AB „ORLEN Lietuva“ pateikė ieškinį dėl 938,60 Eur (3240,79 Lt) skolos pagal skolos grąžinimo sutartį, 240,21 Eur (829,38 Lt) netesybų už praleistą terminą įvykdyti prievolę, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo E. R.. Ieškinyje nurodė, kad ieškovės sprendimu, 2013-05-02 atsakovas (tuometinis ieškovės darbuotojas) buvo išsiųstas į tarnybinę komandiruotę Lenkijoje dalintis projektų valdymo patirtimi su PKN ORLEN S. A. strateginiu skyriumi bei mokytis ir tobulinti lenkų kalbos žinias, kurios buvo būtinos kvalifikacijos kėlimui. Atsakovo komandiruotė tęsėsi nuo 2013-05-02 iki 2013-10-31, šiuo laikotarpiu atsakovas lankė lenkų kalbos kursus, už kuriuos sumokėjo ieškovė. 2014-02-06 ieškovė gavo atsakovo pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu. Vadovaujantis akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ 2012 m. – 2014 m. kolektyvinės sutarties 3.18 punktu, nutraukdamas darbo sutartį savo pareikšimu, atsakovas tapo ieškovei skolingas 938,60 Eur (3240,79 Lt) už atsakovo mokymą per paskutinius vienerius darbo metus. 2014-02-12 atsakovui buvo įteiktas tarnybinis pranešimas dėl išlaidų mokymui atlyginimo. Atsakovas juo buvo informuotas apie tai, kad turės sumokėti per paskutinius vienerius metus už jo mokymą patirtas ieškovės 938,60 Eur (3240,79 Lt) išlaidas, kurios susidarė ieškovei mokant už jo tarnybinės komandiruotės metu lankytus lenkų kalbos kursus. 2014-02-20 ieškovė ir atsakovas sudarė skolos grąžinimo sutartį, kurioje atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovei skolą, t. y. 938,60 Eur (3240,79 Lt), dalimis pirmą dalį – 156,62 Eur (540,79 Lt), o kitas po 156,39 Eur (540,00 Lt).

5Atsakovas atsiliepime į pareikštą ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad šis ginčas kyla iš darbo teisinių santykių ir jam spręsti turi būti pasitelkti darbo teisinius santykius reguliuojantys imperatyvaus pobūdžio teisės aktai. Pažymėjo, jog atsakovas neneigia pačios sutarties kaip tokios, tačiau jis kvestionuoja, ar darbdavys, būdamas stipresnėje pusėje galėjo reikalauti iš savo darbuotojo (atsakovo) pasirašyti tokio pobūdžio susitarimą, pagal kurį jis privalėjo sumokėti už mokslus, apie kurių kainą ir kitas mokymosi išlaidas jis niekada nebuvo informuotas ir jam nebuvo pateikta susipažinti apie tai pasirašytinai. Teigė, kad tik iš 2014-02-11 tarnybinio pranešimo pirmą kartą sužinojo, kad yra ne tik skolingas už mokymus, bet kad jie buvo mokami ir jų kaina siekė 938,60 Eur (3240,79 Lt). Nurodė, kad su juo nebuvo sudarytas joks rašytinis susitarimas (mokymosi sutartis), todėl darbdavys privalėjo bet kokia kita forma pasirašytinai supažindinti darbuotoją su būsimomis tiksliomis išlaidomis, prieš siųsdamas jį mokintis, stažuotis ar kelti kvalifikaciją, priešingu atveju darbuotojas neprivalo jų atlyginti nutraukus darbo sutartį. Pažymėjo, kad lenkų kalbos mokymai vyko tuo pačiu laikotarpiu, kol jis rezidavo Lenkijos valstybėje įsikūrusioje PKN ORLEN būstinėje Varšuvoje. Komandiruotės tikslas buvo įforminamas kaip tarnybinė užduotis dalintis projektų valdymo patirtimi su PKN Orlen strateginių projektų skyriaus darbuotojais.

6II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

7Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2014-11-10 sprendimu ieškinį patenkino visiškai priteisė iš atsakovo E. R. 938,60 Eur (3240,79 Lt) skolą, 240,21 Eur (829,38 Lt) delspinigių, 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2014‑08‑07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 35,37 Eur (122,00 Lt) žyminio mokesčio ieškovei AB „ORLEN Lietuva“.

8Teismas nustatė, kad AB „ORLEN Lietuva“ kolektyvinės sutarties 3.18 punkte numatyta, jog darbuotojas įsipareigoja darbo sutarties nutraukimo jo pareiškimu be svarbios priežasties atveju atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui. Todėl sprendė, kad atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti darbdaviui jo mokymo išlaidas, pasirašęs, kad jis susipažino su AB „ORLEN Lietuva“ kolektyvine sutartimi, kurioje nustatyta tokia darbuotojo pareiga, jeigu šis, neišdirbęs vienerių metų, savo pareiškimu nutraukia darbo sutartį. Teismas, ieškovės teises susigrąžinti darbuotojo mokymo išlaidas, o atsakovo pareigą jas darbdaviui atlyginti, laikė šalių sudarytos darbo, kolektyvinės ir skolos grąžinimo sutarčių dalimi. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas žinojo apie tai, kad lenkų kalbos kursai yra mokami, jų kainą – 200 Eur per mėnesį, kad bus 2 pamokos per savaitę vakare po darbo bei kitą informaciją, susijusią su lenkų kalbos kursais, todėl teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad jis tik 2014-02-11 iš tarnybinio pranešimo sužinojo, kad yra skolingas už mokymus ir su tuo, kad jie iš viso buvo mokami, ir jų kaina siekė 938,60 Eur (3240,79 Lt).

9Dėl skolos grąžinimo sutarties teismas nurodė, kad ieškovė, sumokėdama už mokymus, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas, baigęs mokymus, kurie ieškovės vertinimu sudaro 938,60 Eur (3240,79 Lt), atidirbs ieškovės įmonėje vienerius metus, tačiau atsakovas neišdirbo įmonėje vienerių metų, o sudaręs skolos grąžinimo sutartį su ieškove jos nevykdė. Atsakovas nesutikdamas su skolos grąžinimo sutartimi galėjo jos nepasirašyti. Teismas nenustatė, kad būtų pažeista CK 6.156 str. 1 d. numatyta teisė, tai yra laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, be to ieškovė ir atsakovas pažeidimų taip pat neįžvelgė. Kita vertus, teismas sprendė, kad net ir nesant šios sutarties, atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovės išlaidas jo mokymuisi pagal DK 95 straipsnio 5 dalį.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

11Apeliantas (atsakovas) E. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-11-10 sprendimą ir perduoti bylą Mažeikių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

  1. Apeliantas nurodo, kad teismas nei karto tiesiogiai atsakovui E. R. nesiuntė jokio šaukimo į teismo posėdį. Be to, pati ieškovė savo ieškinyje nurodė atsakovo žinomą gyvenamąją vietą, tačiau teismas net nemėgino siųsti šaukimus ir priimtą sprendimą tuo adresu. Tokiais veiksmais teismas užkirto atsakovui galimybę pasinaudoti teise į tinkamą procesą, nes: a) atsakovas negalėjo tinkamai dalyvauti bylos nagrinėjime teismo posėdyje ir parengti gynybos nuo ieškovės reikalavimų strategijos; b) teikti teismui papildomus prašymus; c) užduoti ieškovei teismo posėdyje klausimus, į kuriuos atsakymai galėtų lemti visai kitokį teismo suvokimą apie bylos esmę ir galutinio sprendimo priėmimą; d) teikti papildomus atsikirtimus į ieškovės papildomai pateiktus dokumentus; e) galiausiai atsakovas buvo atribotas nuo teisės gauti teismo priimtą sprendimą ir įstatymų numatytais terminais pateikti apeliacini skundą.
  2. Mano, kad apeliacinės instancijos teismas pats negali grąžinti bylos šalių į pradinę procesinę padėtį ir užtikrinti bylos nagrinėjimo iš esmės dalyvaujant ir atsakovui, todėl byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kuris ir ištaisytų apeliacinio teismo nustatytus procesinius pažeidimus.
  3. Nurodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas, spręsdamas klausimą, kad atsakovo atstovas, kuris jį atstovavo (teikė prieštaravimus) ikiteisminiuose teisiniuose santykiuose yra tinkamas atstovas (be paties atsakovo sutikimo) atstovauti atsakovą ir teisminiame procese, padarė esminę klaidą.
  4. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti ieškovei pateikti vykdyti vykdomąjį raštą antstoliams, kol nebus išspręstas atsakovo pateiktas apeliacinis skundas.

12Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė AB „ORLEN Lietuva“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, atskirąja nutartimi informuoti Advokatų tarybą apie advokato A. K. veiksmus, atstovaujant atsakovui E. R. civilinėje byloje Nr. 2-2880-832/2014. Ieškovės nuomone, apeliaciniame skunde dėstoma pozicija dėl atstovavimo santykių tarp advokato A. K. ir atsakovo nebuvimo, yra priešinga faktiniams atsakovo ir advokato veiksmams, kurie buvo atlikti vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui: 2014 m. rugpjūčio 20 d. atsakovo atsiliepime į pareikštą ieškinį yra nurodyta, kad „Byla bus vedama per advokatą“ nenurodant, kad ją ves kitas advokatas, išraše iš sutarties dėl teisinių paslaugų buvo nurodyta, kad advokatas atstovaus atsakovui ne tik ikiteisminiuose, bet ir teisminiuose procesuose (sutarties 7.5 bei 8 punktai), būtent tas pats advokatas A. K. teikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį bei prašymus jau teisminiame bylos nagrinėjime. Apie sutarties pasibaigimą nebuvo informuotas nei teismas, nei ieškovė, todėl buvo pagrindas manyti, kad būtent advokatas A. K. atstovaus atsakovui viso teisminio proceso metu. Nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nes jis neturėjo suderintos ir pasirašytos sutarties dėl atstovavimo, faktiniai atsakovo atstovo veiksmai rodo priešingai – teisme buvo gautas ir pirmajame teismo posėdyje ieškovei buvo perskaitytas atsakovo atstovo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, o kitame teismo posėdyje teismas perskaitė to paties advokato laišką, kuriame nurodė, kad pats atvykti negali, tačiau apie teismo posėdžio laiką ir datą informavo atsakovą. Ieškovė mano, kad šios aplinkybės patvirtina, jog tarp šalių egzistavo atstovavimo santykiai. Be to, ieškovė advokato A. K. veiksmus, kuomet tik po to, kai buvo priimtas ir įsiteisėjo atsakovui nepalankus teismo sprendimas, teigiama, kad jis neturėjo tarp jo ir atsakovo sudarytos teisinių paslaugų sutarties, ir dėl to negalėjo atsakovo atstovauti teisme, laiko nesąžiningais. Atsakovas, būdamas protingas, atidus ir rūpestingas žmogus, kuris neabejotinai žinojo apie jo atžvilgiu nagrinėjamą bylą, nebuvo rūpestingas ir atidus, nes nesidomėjo bylos eiga, todėl turėtų prisiimti visas iš to kylančias pasekmes – nepalankų teismo sprendimą.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

16Nagrinėjamoje byloje apeliantas grindžia apeliacinį skundą absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, numatytu CPK 329 str. 3 d. 1 p., t. y. pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neinformavo atsakovo apie bylos nagrinėjimą teismo posėdžiuose, apie teismo posėdžius pranešė advokatui, kuris neturėjo teisės atstovauti atsakovo, su juo nebuvo sudaryta atstovavimo sutartis, o jokie duomenys pirmosios instancijos teismui apie susitarimą su advokatu dėl atstovavimo nebuvo pateikti.

17Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas E. R., teikdamas pirmosios instancijos teismui atsiliepimą į ieškinį, nurodė, jog byla bus vedama per advokatą, atsiliepimą pasirašė tiek atsakovas, tiek advokatas A. K.. 2014-08-22 nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismas skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2014-09-24, apie būsimą teismo posėdį pagal byloje esančią įteikimo šaknelę pranešta AB „ORLEN Lietuva“, duomenų, kad apie teismo posėdį teismas būtų informavęs atsakovą – nėra. 2014-09-22 teisme gautas atsakovo atstovo advokato A. K. prašymas, kuriame advokatas informavo teismą apie negalėjimą dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje, taip pat nurodė, kad jis yra tik parengęs atsakovui atsiliepimą į ieškinį, o įgaliojimo atstovauti atsakovą teisme jis neturi. Šiame laiške atstovas tai pat nurodė, kad apie posėdžio laiką ir datą jis informavo atsakovą asmeniškai, bet jo (atsakovo) sprendimo dėl atstovavimo teismo posėdyje jis neturi. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo pažymos apie teismo posėdžio eigą, darant garso įrašą, į teismo posėdį neatvyko atsakovo atstovas advokatas A. K., nurodyta, kad gautas elektroninis pranešimas, jog įgaliojimo atstovauti E. R. teisme advokatas neturi. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. paskelbė sprendimą, šalys išklausyti sprendimo neatvyko, o neįsiteisėjęs 2014-11-10 sprendimas išsiųstas ieškovei AB „ORLEN Lietuva“ ir advokatui A. K..

18Ieškovė, teikdama ieškinį, į bylą buvo pateikusi advokato A. K. ir kliento E. R. 2014-05-08 sudarytos sutarties dėl teisinių paslaugų išrašą, kur sutarties 7 punkte nurodyta, jog advokatas įsipareigoja teikti teisines paslaugas klientui jo pageidavimu ir pavedimu. Nepaisant to, kad atsiliepime buvo nurodyta, jog byla bus vedama per advokatą, nenurodytas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas (CPK 142 str. 2 d. 5 p.), o kartu su 2014-08-22 teismui pateiktu atsiliepimu į pareikštą ieškinį pavedimas advokatui A. K. atstovauti klientą E. R. Mažeikių rajono apylinkės teisme nepateiktas.

19Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Dėl to įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Teismo pareiga informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą įgyvendinama CPK 117–134 straipsniuose nustatyta tvarka, kuri yra ne formali, bet reglamentuota siekiant įgyvendinti pagrindinį tikslą – tinkamai ir laiku suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims informaciją. Už teismo šaukimo įteikimą atsakingas teismas, kuris, pagal CPK 117 straipsnio 1 dalį, remdamasis diskrecijos teise ir atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius bei aplinkybes, nustato, kokiu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti teismo šaukimus. CPK 118 straipsnyje nurodoma, kad tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui. CPK 123 straipsnyje įtvirtintos bendrosios procesinių dokumentų įteikimo taisyklės, pagal kurias teismo šaukimai dalyvaujantiems byloje fiziniams asmenims įteikiami asmeniškai, o jeigu šie neturi civilinio procesinio veiksnumo – tai atstovui pagal įstatymą. Procesiniai dokumentai turi būti įteikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje, kurias pradiniame civilinės bylos proceso etape privalo nurodyti bylą inicijuojantis asmuo. Esant byloje dalyvaujančio asmens neinformavimo apie teismo posėdį faktui, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, turi grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2007).

20Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, kadangi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad net atsakovo atstovui informavus teismą, jog jis tik surašė atsiliepimą į pareikštą ieškinį ir neturi pavedimo atstovauti atsakovą teisme, teismas apie vyksiantį teismo posėdį, kuriame bylą išnagrinėjo iš esmės, informavo ne atsakovą asmeniškai, bet jo atstovą advokatą, kai byloje nebuvo duomenų, jog šiam advokatui yra pavesta atstovauti atsakovą civilinėje byloje. Kaip jau buvo nurodyta civilinėje byloje Nr. 2S-89-357/2015 nagrinėjant klausimą dėl baudos panaikinimo advokatui A. K., apylinkės teismas, prieš skirdamas teismo posėdį, turėjo išreikalauti iš atsakovo E. R. atstovavimo sutartį ir tik po to siųsti atsakovo atstovui šaukimą dalyvauti teismo posėdyje. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad yra CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl kurio skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

21Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 327 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta apeliacinės instancijos teisė, bet ne pareiga grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi nustačius CPK 293 ir 296 straipsniuose nurodytas aplinkybes, išskyrus šio kodekso 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus, pirmosios instancijos teismo sprendimas (visas ar iš dalies) panaikinamas, o bylą nutraukiama arba pareiškimas paliekamas nenagrinėtas.

22Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė AB „ORLEN Lietuva“ pateikė ieškinį dėl 938,60 Eur (3240,79 Lt) skolos pagal skolos grąžinimo sutartį, 240,21 Eur (829,38 Lt) netesybų už praleistą terminą įvykdyti prievolę, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo E. R.. Atsakovas E. R. nuo 2013-03-18 AB „ORLEN Lietuva“ buvo perkeltas į ( - ) pareigas ir išsiųstas į komandiruotes atlikti tarnybinių užduočių ir mokytis lenkų kalbos nuo 2013 gegužės mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. Atsakovas 2014-02-06 pareiškimu paprašė AB „ORLEN Lietuva“ nutraukti jo darbo sutartį nuo vasario 21 d., 2014-02-11 ieškovė tarnybiniu pranešimu atsakovą informavo pasirašytinai, kad jo atlygintina suma už jo mokymą per paskutinius vienerius darbo metus ieškovei sudarė 938,60 Eur (3240,79 Lt), tarp ieškovės ir atsakovo buvo pasirašyta skolos grąžinimo sutartis, kuria E. R. įsipareigojo iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos sumokėti ieškovei skolą, tai yra 938,60 Eur (3240,79 Lt), dalimis bei mokėti 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.

23Kaip matyti iš šių nustatytų aplinkybių, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl kolektyvinės sutarties nuostatų įgyvendinimo, t. y. individualus darbo ginčas – nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kuris nagrinėjamas įstatyme nustatyta tvarka (DK 285 str.).

24Individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka reglamentuojama DK 285–304 straipsniuose. Šio kodekso 286 straipsnyje nustatyta, jog individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas (Akto redakcija 2012-06-26, XI-21217, žin. 80-4138, galiojanti nuo 2013-01-01). Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, tai numato DK 287 str. 1 p. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog DK 299 str. nustatyti atvejai, kuomet nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai. Asmuo be išankstinio kreipimosi į darbo ginčą nagrinėjantį organą gali tiesiogiai kreiptis į teismą: dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nors DK 299 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotė ir parodo, jog išimtinių tiesioginio kreipimosi į teismą atvejų sąrašas nėra baigtinis, papildomi šį sąrašą galintys išplėsti atvejai privalo būti tiesiogiai įvardinti įstatyme. Darbo kodekso 299 straipsnio 1 dalis numato, kad teismuose nagrinėjami šio Kodekso 296 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimai, o antroje šio straipsnio dalyje numatyti atvejai, kai individualūs darbo ginčai betarpiškai nagrinėjami teismuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2013-01-01 įsigaliojusioje DK 299 str. 2 dalies redakcijoje (priešingai nei galiojusioje iki 2013-01-01) nėra įtvirtinta išimtis nesikreipiant į Darbo ginčų komisiją tiesiogiai kreiptis į teismą tais atvejais, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę.

25Kadangi darbo ginčų nagrinėjimo komisija yra privalomas darbo ginčų nagrinėjimo organas, ieškovė dėl piniginių sumų pagal kolektyvinės sutarties nuostatas – ieškovės lėšų, skirtų atsakovo mokymuisi, priteisimo iš atsakovo, t. y. buvusio darbuotojo, į teismą turėjo teisę kreiptis tik pasinaudojusi ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Tik išnagrinėjus šį ginčą Darbo ginčų nagrinėjimo komisijoje ir ieškovei pilnai ar iš dalies nesutinkant su jos sprendimu, ginčas gali būti nagrinėjamas teisme. Nors ieškovė yra praleidusi DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie galimai pažeistas jos teises, kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl individualaus darbo ginčo nagrinėjimo, privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ieškovė dar gali pasinaudoti, pateikdama Darbo ginčų komisijai motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą prašymo nagrinėti individualų darbo ginčą pateikimo terminą, kadangi šis terminas nėra naikinamasis. Apibendrinant tai kas pasakyta, ieškovės reikalavimai, susiję su piniginių sumų pagal kolektyvinę sutartį priteisimo negalėjo būti nagrinėjami teisme vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis – nesilaikyta DK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir esant galimybei ja pasinaudoti.

26Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir ieškovės ieškinys paliktinas nenagrinėtas, nustačius, kad egzistuoja CPK 296 str. 1 d. 1 p. numatytas pagrindas (CPK 326 str. 1 d. 5 p.).

27Palikus ieškinį nenagrinėtą, ieškovei, vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 5 p., grąžintinas jos už ieškinį sumokėtas 35,37 Eur (122,11 Lt) žyminis mokestis. Atsakovo atstovas advokatas apeliacinį skundą apmokėjo 27 Eur žyminiu mokesčiu, kuris vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 5 p., taip pat grąžintinas.

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

Nutarė

29Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir ieškovės AB „ORLEN Lietuva“ ieškinį atsakovui E. R. dėl skolos, netesybų ir palūkanų priteisimo palikti nenagrinėtą.

30Grąžinti AB „ORLEN Lietuva“, į. k. 166451720, 35,37 Eur (trisdešimt penkis eurus 37 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2014-07-31 mokėjimo nurodymu iš banko sąskaitos Nr. ( - ) banke ( - ).

31Grąžinti atsakovo E. R. atstovui advokatui A. K., a. k. ( - ) 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2015-01-15 mokėjimo nurodymu Nr. 240 iš banko sąskaitos Nr. ( - ) banke ( - ).

32Grąžinti žyminį mokestį pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė AB „ORLEN Lietuva“ pateikė ieškinį dėl 938,60 Eur (3240,79... 5. Atsakovas atsiliepime į pareikštą ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip... 6. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2014-11-10 sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad AB „ORLEN Lietuva“ kolektyvinės sutarties 3.18... 9. Dėl skolos grąžinimo sutarties teismas nurodė, kad ieškovė, sumokėdama... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė... 11. Apeliantas (atsakovas) E. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių... 12. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė AB „ORLEN Lietuva“... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Nagrinėjamoje byloje apeliantas grindžia apeliacinį skundą absoliutaus... 17. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas E. R., teikdamas pirmosios instancijos... 18. Ieškovė, teikdama ieškinį, į bylą buvo pateikusi advokato A. K. ir... 19. Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti... 20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su... 21. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 327 straipsnio 1... 22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė AB „ORLEN Lietuva“ pateikė... 23. Kaip matyti iš šių nustatytų aplinkybių, tarp šalių yra kilęs ginčas... 24. Individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka reglamentuojama DK... 25. Kadangi darbo ginčų nagrinėjimo komisija yra privalomas darbo ginčų... 26. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 27. Palikus ieškinį nenagrinėtą, ieškovei, vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 5... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1... 29. Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d.... 30. Grąžinti AB „ORLEN Lietuva“, į. k. 166451720, 35,37 Eur (trisdešimt... 31. Grąžinti atsakovo E. R. atstovui advokatui A. K., a. k. ( - ) 27 Eur... 32. Grąžinti žyminį mokestį pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai....