Byla e2A-276-577/2017
Dėl žalos atlyginimo, kasos išlaidų orderių pagrindu atliktų pinigų mokėjimo sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Saganas“ ieškinį atsakovui P. P. dėl žalos atlyginimo, kasos išlaidų orderių pagrindu atliktų pinigų mokėjimo sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

41. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 25 645,67 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; vėliau ieškovas pareiškė alternatyvų ieškinio reikalavimą: CK 6.66 str. pagrindu pripažinti negaliojančiais 2014-06-03 Kasos išlaidų orderio Nr. 47 ir 2014-06-06 Kasos išlaidų orderio Nr. 53 pagrindu atliktus pinigų mokėjimo sandorius ir taikyti restituciją– priteisti iš atsakovo ieškovui 25 645,67 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-06-19 nutartimi UAB „Saganas“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta V. L.. 2015-09-22 nutartimi bendrovei nutarta taikyti supaprastinto bankroto procedūras. Bankroto administratorė, patikrinusi per paskutinius 36 mėn. sudarytus sandorius, nustatė, kad buvęs bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas (atsakovas P. P.) savo veiksmais padarė žalos įmonės kreditoriams. Bendrovė nuo pat jos įsteigimo (2013-11-18) iki bankroto bylos iškėlimo dirbo nuostolingai. Per 2013 metus buvo patirtas 7 618 Lt nuostolis, per 2014 metus patirtas 31 889 Lt nuostolis. 2014-12-31 balanso duomenimis, bendrovė turėjo vos 5 Lt vertės turto, kai mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė net 28 512 Lt. Įmonė buvo valdoma taip, kad nebeliko jokio turto, kuris galėtų būti skirtas kreditorių reikalavimų patenkinimui. Bendrovėje dirbo 4 darbuotojai, kurie visi 2014 m. birželio mėnesį buvo atleisti iš darbo. 2014 m. birželio mėnesį, prieš atleidžiant visus darbuotojus ir prieš visišką veiklos sustabdymą, įmonės vadovas iš bendrovės kasos sau išsimokėjo 25 645,67 Eur (88 549,37 Lt) sumą, ignoruodamas kitus kreditorius. 2014 m. gegužės mėn. bendrovė turėjo prievolę VMI sumokėti 21 654 Lt PVM, be to, pinigų išmokėjimo metu didžiausias įmonės kreditorius MB „Aurilina“ jau buvo pareiškęs bendrovei pinigines pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo dėl bendrovės parduoto netinkamos kokybės daikto. Pasak ieškovo, tokiu būdu buvo pažeisti kitų ieškovo kreditorių interesai, nepagrįstai suteikiant pirmumą vienam iš kreditorių; todėl minėti mokėjimai turi būti pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, pritaikytina restitucija.

52.

6Atsakovas P. P. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo ieškovo nurodytos aplinkybės, jog 2014-06-03 ir 2014-06-06 mokėjimais iš įmonės kasos atsakovas išmokėjo sau 25 645,67 Eur sumą, tačiau nesutiko su ieškovo argumentu, jog pinigų išmokėjimo dieną buvo kitų vykdytinų kreditorių prievolių. Teigė, kad PVM deklaracija už 2014 m. gegužės mėn. pateikta tik 2014-06-20, t.y. po abiejų mokėjimų, tad ir pareiga VMI atsirado nuo tokios deklaracijos pateikimo ir neegzistavo abiejų mokėjimų metu. MB „Aurilina“ reikalavimai teismo sprendimu buvo patvirtinti tik 2015-02-26, nors ši bendrovė ir buvo pareiškusi pretenziją, bet pinigų išmokėjimo atsakovui momentu nebuvo vykdytinos prievolės jai. Duomenų, kad pinigų išmokėjimo atsakovui metu bendrovė buvo nemoki ir todėl atsakovas turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, į bylą nepateikta. Atsakovo vertinimu, bendrovės nemokumą nulėmė neatsakingas sandoris dėl automobilio pardavimo MB „Aurilina“, o ne atsakovo veiksmai. Akcentavo, jog ieškinys nėra grindžiamas actio Pauliana pagrindu, dublike suformuluotas alternatyvus reikalavimas negali būti laikomas tinkamu ieškinio patikslinimu.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

83.

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. CK 6.66 str. pagrindu pripažino negaliojančiais 2014-06-03 Kasos išlaidų orderio Nr. 47 ir 2014-06-06 Kasos išlaidų orderio Nr. 53 pagrindu atliktus ieškovo BUAB „Saganas“ pinigų mokėjimo sandorius atsakovui P. P. 25 645,67 Eur sumai; taikė restituciją ir priteisė iš atsakovo P. P. ieškovui BUAB „Saganas“ 25 645,67 Eur sumą ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-02-22) iki teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat iš atsakovo valstybei priteisė 577 Eur bylinėjimosi išlaidų.

103.1. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad visos CK 6.66 str. įtvirtintos sąlygos ieškinyje nurodytiems sandoriams pripažinti negaliojančiais byloje nustatytos.

113.2. Teismas konstatavo, jog ginčijami sandoriai (mokėjimai vienam kreditoriui, ignoruojant kitus) neabejotinai pažeidžia kreditorių, negavusių iš ieškovo prievolių įvykdymo, teises, kadangi suteikė išskirtinę privilegiją vienam iš kreditorių; akcentavo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, jog skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius; ginčo sandorių sudarymo metu, kuomet piniginės lėšos buvo išmokėtos pačiam vadovui, UAB „Saganas“ turtiniai įsipareigojimai viršijo turtą. Atsakovas P. P. ginčo sandorių sudarymo metu buvo UAB „Saganas“ vadovas (direktorius) ir akcininkas, jis žinojo ir turėjo žinoti apie kitus kreditorius, kuriems neįvykdytų prievolių turėjo UAB „Saganas“, tačiau įvykdė ieškovo ginčijamus mokėjimus. Teismas įvertino, kad atsakovo veiksmai, taikant CK 6.67 str. 1 d. 3 p. įtvirtintą prezumpciją, kurios atsakovas nenuginčijo, yra nesąžiningi.

123.3. Taip pat teismas sprendė, kad ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nemokus, jo turto atžvilgiu buvo taikomi areštai, pradėtos vykdomosios bylos, ieškovas neturėjo pakankamai lėšų visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu, todėl turėjo prievolę laikytis CK 6.9301 str. nustatytos mokėjimo eilės tvarkos, tačiau šios įstatyme nustatytos pareigos nevykdė.

133.4. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo 2016-04-29 nutartyje, kuria UAB „Saganas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016-08-25 nutartyje, kuria Vilniaus apygardos teismo 2016-04-29 nutartis palikta nepakeista, nustatytos faktinės aplinkybės turi nagrinėjamojoje byloje prejudicinę galią.

14III.

15Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

163.

17Atsakovas P. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-13 sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

183.1. Apeliantas, sutikdamas su pirmos instancijos teismo išvada, jog teismo nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, turi byloje prejudicinę galią, pažymėjo, kad atsakovas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016-08-25 nutarties, kuria Vilniaus apygardos teismo 2016-04-29 nutartis dėl UAB „Saganas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, palikta nepakeista, pateikė kasacinį skundą.

193.2. Pasak apelianto, pirmos instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes bei pažeidus materialinės teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana ginčus bei atsiskaitymų eiliškumą. Apeliantas laiko nepagrįstu pirmos instancijos teismo argumentus, kad ginčo mokėjimų metu buvo kitų vykdytinų kreditorių prievolių; nurodė, jog ginčo mokėjimai atlikti 2014-06-03/09 dienomis, tuo tarpu UAB „Aurilina“ reikalavimai teismo sprendimu buvo patvirtinti tik 2015-02-26, o mokėjimo pareiga VMI atsirado tik nuo deklaracijos pateikimo, t.y. nuo 2014-06-20.

203.3. Teigė, jog nepriklausomai nuo to, kaip vertinti Valstybinės mokesčių inspekcijos ir MB „Aurilina” reikalavimus mokėjimų atsakovui atlikimo metu (kaip vykdytinus ar kaip dar nevykdytinus pinigų išmokėjimo metu), pagal kasacinio teismo praktiką laikoma, kad kol bendrovei nėra iškelta bankroto byla, tokie mokėjimai (kokie buvo atlikti atsakovo naudai) yra leidžiami net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Atsiskaitymas su bendrovės materialiai atskaitingu asmeniu yra įprastas bendrovės veikloje sandoris, todėl toks veiksmas negali būti laikomas neteisėtu. Pažymėjo ir tai, kad išmokant ginčijamą sumą atsakovui, atitinkama suma sumažėjo ir bendrovės įsipareigojimų kreditoriams apimtis.

213.4. Atliekant mokėjimus atsakovui, nebuvo pažeisti jokie areštai ar kitokie suvaržymai – pirmoji nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo priimta 2014-06-10, UAB „Saganas” įteikta dar vėliau, o klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo sprendžiamas atsakovui apie tai nepranešus. Jei sutikti su pirmos instancijos teismo išvadomis, tai būtų paneigta paties atsakovo teisė atgauti pinigines lėšas, kurias atsakovas buvo skyręs UAB „Saganas” veiklai apmokant šios išlaidas. Tai, kad atsakovas buvo UAB „Saganas” dalyvis, nėra priežastis pažeisti atsakovo, kaip kreditoriaus, teises, konstatuojant, jog atsakovas neturėjo teisės atgauti jokios savo reikalavimo dalies.

223.5. Priešingai nei nurodo pirmos instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, jog UAB „Saganas” nesutiko su MB “Aurilina” pareikštu ieškiniu ir pagrįstai tikėjosi palankaus sprendimo Vilniaus m. apylinkės teisme nagrinėtoje byloje, tai atsakovo elgesys atleidžiant darbuotojus ir laikinai stabdant veiklą yra pateisinamas ir logiškas verslo sprendimas. Nors bendrovės veikla buvo sustabdyta, tačiau palankiai išsisprendus ginčui su MB „Aurilina” dėl nuostolių atlyginimo, veikla būtų buvusi atnaujinta.

233.6. Atlikti ginčijami mokėjimai buvo pagrįsti kitų asmenų, iš kurių atsakovas UAB „Saganas” naudai skolinosi pinigines lėšas, prašymu jas grąžinti, t.y. egzistavo tokių sandorių sudarymo būtinybė. Apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nei UAB „Saganas”, nei atsakovui nebuvo žinoma piniginių lėšų išmokėjimo metu, juolab, kad piniginės lėšos išmokėtos 2014-06-03 /09, o nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuri priimta nepranešus šalims, buvo priimta 2014-06-10, o įteikta dar vėliau. Nors atsakovo atžvilgiu ir galioja nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 str.), tačiau, pasak apelianto, minėtais argumentais tokia prezumpcija byloje paneigta.

243.7. Pirmos instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.930 1 str. nuostatas. Priešingai nei nurodo pirmos instancijos teismas, atsiskaitymų eiliškumo tvarką reglamentuojančioje teisės normoje nustatytas eiliškumas nepažeistas: atsiskaitant su atsakovu nebuvo jokių reikalavimų pagal vykdomuosius dokumentus, mokėjimo dokumentas dėl atsiskaitymo su valstybės biudžetu (pridėtinės vertės mokesčio deklaracija) buvo pateiktas ir mokėjimo pareiga atsirado tik 2014-06-20, kitų neginčijamų ir vykdytinų reikalavimų taip pat nebuvo (MB “Aurilina” reikalavimas buvo ginčijamas).

254. Ieškovas BUAB „Saganas“ atsiliepime prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-13 sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto P. P. apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.

264.1. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Kasos išlaidų orderio Nr. 47 ir 2014-06-09 Kasos išlaidų orderio Nr. 53 pagrindu ieškovo atlikti pinigų mokėjimų sandoriai atsakovui P. P. 25 645,67 Eur sumai neabejotinai pažeidė kreditorių, negavusių iš ieškovo prievolių įvykdymo, teises, kadangi suteikė išskirtinę privilegiją vienam iš kreditorių (įmonės vadovui ir akcininkui P. P.).

274.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-06-19, Lietuvos apeliacinio teismo 2016-08-25 nutartimis nustatytos faktinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 p.). Pažymėjo, kad nors apeliantas ir nurodo, kad dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016-08-25 nutarties pateikęs kasacinį skundą, nutartis gali būti panaikinta arba pakeista, tačiau aplinkybės dėl atsakovo neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų bei dėl kreditoriams padarytos žalos fakto ir dydžio yra konstatuotos ne vien Lietuvos apeliacinio teismo 2016-08-25 nutartimi, o yra taip pat pagrįstos visa eile byloje esančių pirminių įrodymų, todėl minėtos nutarties panaikinimas ar pakeitimas neturės esminės reikšmės šioje byloje sprendžiamoms aplinkybėms.

284.3. Pasak ieškovo, apelianto argumentai, kad pridėtinės vertės mokesčio deklaracija buvo pateikta jau po piniginių lėšų išmokėjimo, t. y. 2014-06-20, ir kad kreditoriaus MB „Aurilina“ reikalavimas teismo nutartimi buvo priteistas tik 2015-02-26, dėl ko, anot jo, šie reikalavimai dar nebuvo susiformavę piniginių lėšų išsimokėjimo metu, – yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi. Pažymėjo, jog deklaracijoje nustatyta bendrovės prievolė VMI sumokėti 21 654 Lt PVM už 2014 m. gegužės mėnesį. Kreditoriaus MB „Aurilina“ reikalavimas taip pat buvo atsiradęs gerokai anksčiau, kadangi tuo metu, kai buvo sudaryti ginčijami mokėjimai, kreditorius bendrovei buvo pareiškęs aiškias pinigines pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo dėl bendrovės parduoto netinkamos kokybės daikto.

294.4. Pažymėjo, jog įrodymų, kad ginčijami mokėjimai būtinai turėjo būti atlikti, ignoruojant kitus kreditorius, atsakovas P. P. nepateikė; byloje nėra ginčo dėl to, kad po to, kai atsakovas P. P. iš kasos išsimokėjo ginčo sumą, bendrovėje nebeliko jokio turto, kuris galėtų būti skiriamas kreditorinių reikalavimų tenkinimui.

304.5. Ginčo 2014-06-03 ir 2014-06-06 mokėjimai buvo atlikti prieš pat UAB „Saganas“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-10 nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) pritaikymą civilinėje byloje Nr. 2-26470-790/2014 pagal kreditoriaus MB „Aurilina“ ieškinį; atsakovui buvo žinoma apie UAB „Saganas“ reiškiamas pretenzijas, todėl atsakovas, kaip įmonės vadovas atlikdamas mokėjimus sau, veikė nesąžiningai, ne įmonės ir jos kreditorių interesais, bet savanaudiškais tikslais.

314.6. Nesutiko su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad mokėjimų eiliškumo tvarka pažeista nebuvo. Ieškovo tvirtinimu, iš bylos duomenų akivaizdu, kad ieškovas neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ginčijamų sandorių sudarymo metu jau buvo nemokus, jo turto atžvilgiu buvo taikomi areštai bei pradėtos bylos, todėl bendrovė turėjo neginčijamą prievolę laikytis LR CK 6.9301 str. nustatytos mokėjimo eilės tvarkos, bet jos neįvykdė.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

325.

33Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

349.

35Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-06-19 nutartimi UAB „Saganas“ iškelta bankroto byla; 2015-09-22 nutartimi įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-26 sprendimu priteisė MB „Aurilina“ iš UAB „Saganas“ 23 529,35 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

3610. Ieškovas BUAB „Saganas“ pagal 2014-06-03 Kasos išlaidų orderį Nr. 47 ir 2014-06-06 Kasos išlaidų orderį Nr. 53 išmokėjo atsakovui P. P. 25 645,67 Eur. Ieškovas kreipdamasis į teismą nurodė, kad piniginės lėšos išmokėtos atsakovui pažeidžiant kitų kreditorių teises ir interesus, pareiškė du alternatyvius reikalavimus, prašė iš atsakovo (įmonės vadovo) priteisti 25 645,67 Eur žalos atlyginimo arba CK 6.66 str. pagrindu pripažinti negaliojančiais 2014-06-03 Kasos išlaidų orderio Nr. 47 ir 2014-06-06 Kasos išlaidų orderio Nr. 53 pagrindu atliktus pinigų mokėjimo sandorius ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo ieškovui 25 645,67 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

3711. Pirmos instancijos teismas CK 6.66 str. pagrindu ieškovo reikalavimą dėl atliktų pinigų mokėjimų sandorių pripažinimo negaliojančiais tenkino, taikė restituciją; priteisė iš atsakovo ieškovui 25 645,67 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia tuo, kad pirmos instancijos teismas: a/ netinkamai nustatė faktinės aplinkybes, susijusias su kreditorių teisių pažeidimu ir reikalavimų vykdytinumu; b/ nepagrįstai sprendė dėl atsakovo nesąžiningumo, dėl ko netinkamai taikė CK 6.66 str. nuostatas ir priėmė neteisėtą sprendimą.

3812. Kaip minėta, apeliacinėje instancijoje teismas nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose, todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija ir įvertins pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apelianto apeliaciniame skunde nurodytų argumentų kontekste.

3913. Dėl kreditorių teisių pažeidimų ir jų reikalavimų vykdytinumo. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Dėl to kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-19 nutartis priimta civilinėje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sukelia realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-02-21 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-41/2014). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai kreditoriaus interesų pažeidimo konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažįstamas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas.

4013.1. Byloje nustatyta, kad ginčo mokėjimai buvo atlikti 2014-06-03/09, tuo tarpu bendrovei: a/ 2014-06-20 pateikta pridėtinės vertės mokesčio deklaracija, kurioje nustatyta bendrovės prievolė VMI sumokėti 21 654 Lt PVM už 2014 m. gegužės mėnesį; b/ kreditorius MB „Aurilina“ 2014-05-30 pateikė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo dėl bendrovės perduoto netinkamos kokybės daikto; c/ būtent MB „Aurilina“ reikalavimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-10 nutartimi UAB „Saganas“ atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas). Vėlgi, bendrovė nuo pat jos įsteigimo (2013-11-18) iki bankroto bylos iškėlimo dirbo nuostolingai; per 2013 metus buvo patirtas 7 618 Lt nuostolis, per 2014 metus – 31 889 Lt nuostolis. 2014-12-31 balanso duomenimis, bendrovė turėjo 5 Lt vertės turto, tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 28 512 Lt. Bendrovėje dirbo 4 darbuotojai, tačiau 2014 m. birželio mėnesį visi darbuotojai iš darbo buvo atleisti. 2014 m. birželio mėnesį, prieš atleidžiant visus darbuotojus ir prieš visišką veiklos sustabdymą, įmonės vadovas iš bendrovės kasos sau išsimokėjo 25 645,67 Eur (88 549,37 Lt) sumą. Taigi, įvardintos faktinės aplinkybės, jas vertinant aukščiau paminėtų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste, sudaro pagrindą vienareikšmiškai išvadai dėl kitų kreditorių teisių pažeidimo.

4113.2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad ginčo mokėjimų atlikimo metu, t.y. 2014-06-03/09, buvo kitų vykdytinų kreditorių prievolių, kas ribojo galimybę UAB „Saganas“ vykdyti prievolę atsakovui. Atsakovo argumentai, kad pridėtinės vertės mokesčio deklaracija buvo pateikta jau po piniginių lėšų išmokėjimo, t. y. 2014-06-20, ir kad kreditoriaus MB „Aurilina“ reikalavimas teismo sprendimu buvo priteistas tik 2015-02-26, dėl ko, anot jo, šie reikalavimai dar nebuvo susiformavę piniginių lėšų išsimokėjimo metu, – yra visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, kad nors deklaracija pateikta keliomis dienomis vėliau po atliktų ginčo mokėjimų, tačiau joje buvo nustatyta bendrovės prievolė VMI sumokėti 21 654 Lt PVM už 2014 m. gegužės mėnesį; tai, kad MB „Aurilina“ mokėjimų P. P. atlikimo metu turėjo reikalavimo teisę BUAB „Saganas“, patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-26 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-244-821/2015. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad BUAB „Saganas“ ginčijo nurodyto kreditoriaus reikalavimą, nesudaro pagrindo spręsti, jog MB „Aurilina“ nurodytu laikotarpiu nebuvo BUAB „Saganas“ kreditorius; pažymėtina, kad pareiga atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius atsiranda nuo sutartinės prievolės pažeidimo momento, o ne nuo teismo sprendimo, patvirtinančio kreditoriaus pretenzijų pagrįstumą, priėmimo momento. Vėlgi, bylos duomenys patvirtina, jog atlikus ginčo mokėjimus, jokio turto, kuris galėtų būti skiriamas kreditorinių reikalavimų tenkinimui, įmonei neliko.

4214. Dėl atsakovo sąžiningumo. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovas kitų kreditorių atžvilgiu buvo nesąžiningas. CK 6.67 str. 1 d. 3 p. nustato, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys laikomos nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys <..>. Juridinių asmenų registro duomenimis, ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Saganas“ vadovas (direktorius) buvo atsakovas P. P.. Byloje nustatytos, aukščiau aptartos, faktinės aplinkybės sudaro pagrindą pagrįstai išvadai, kad pinigų išsimokėjimo momentu atsakovui P. P. neabejotinai buvo žinoma (ar turėjo būti žinoma), kiek per 2014 m. gegužės mėnesį yra išrašyta PVM sąskaitų faktūrų, kiek yra susidariusio mokėtino PVM, ir kad reikės šiuos mokesčius deklaruoti bei sumokėti į valstybės biudžetą, apie MB „Aurilina“ pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo dėl sutartinių prievolių netinkamo vykdymo. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo reikalavimo teisę ir jam atliktų mokėjimų pagrįstumą apskritai. Bylos nagrinėjimo metu (pirma instancija) atsakovo paaiškinimai dėl neva suteiktų paskolų abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio; kokių nors kitų duomenų, sudarančių pagrindą pateisinti ginčo mokėjimus ir jų būtinumą, byloje nėra. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad CK 6.67 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija atsakovo nepaneigta.

4315. Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo CK 6.66 str. nuostatų taikymo atmestini; jie nesudaro pagrindo priešingai nei pirmos instancijos teismo padarytai išvadai nei dėl atsakovo sąžiningumo, nei dėl kreditorių teisių pažeidimų ir jų reikalavimų vykdytinumo. Taigi, pirmos instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl ginčo atliktų pinigų mokėjimų sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 str. pagrindu tenkino pagrįstai.

4416. Vilniaus apygardos teismas 2016-04-29 nutartimi UAB „Saganas“ bankrotą pripažino tyčiniu; Lietuvos apeliacinis teismas 2016-08-25 nutartimi apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pirmos instancijos teismas laikė, kad paminėtais teismų sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią (CPK 182 str.2 p.). Apelianto tvirtinimu, jis pateikęs kasacinį skundą dėl nutarties peržiūrėjimo; turinti prejudicinę galią nutartis gali būti panaikinta ar pakeista, todėl sprendžiant apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą prašo įvertinti ir šias aplinkybes.

4517. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apelianto kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016-08-25 nutarties yra priimtas ir byla paskirta nagrinėjimui. Pripažintina, jog pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė dėl aptariamų teismo procesinių sprendimų prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog visų pirma, kasacine tvarka nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas, antra, kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, trečia, iš skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo turinio akivaizdu, jog teismas ginčo sprendimui aktualias išvadas iš esmės padarė įvertinęs šioje nagrinėjamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Todėl sutiktina su ieškovo argumentais, kad minėtos nutarties galimas panaikinimas ar pakeitimas neturės esminės reikšmės byloje sprendžiamam ginčui.

4618. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai ginčo mokėjimo sandorius pripažino negaliojančiais CK 6.66 str. pagrindu, kiti apeliacinio skundo argumentai, tame tarpe dėl CK 6.9301str. nuostatų taikymo pažeidimo, ginčo nagrinėjimui nėra reikšmingi, nes neturi įtakos bylos baigčiai, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

4722.

48Vadovaudamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

50Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. 1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 5. 2.... 6. Atsakovas P. P. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. 3.... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį... 10. 3.1. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad... 11. 3.2. Teismas konstatavo, jog ginčijami sandoriai (mokėjimai vienam... 12. 3.3. Taip pat teismas sprendė, kad ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo... 13. 3.4. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo 2016-04-29 nutartyje, kuria UAB... 14. III.... 15. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 16. 3.... 17. Atsakovas P. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 18. 3.1. Apeliantas, sutikdamas su pirmos instancijos teismo išvada, jog teismo... 19. 3.2. Pasak apelianto, pirmos instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai... 20. 3.3. Teigė, jog nepriklausomai nuo to, kaip vertinti Valstybinės mokesčių... 21. 3.4. Atliekant mokėjimus atsakovui, nebuvo pažeisti jokie areštai ar kitokie... 22. 3.5. Priešingai nei nurodo pirmos instancijos teismas, atsižvelgiant į tai,... 23. 3.6. Atlikti ginčijami mokėjimai buvo pagrįsti kitų asmenų, iš kurių... 24. 3.7. Pirmos instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.930 1 str. nuostatas.... 25. 4. Ieškovas BUAB „Saganas“ atsiliepime prašo Vilniaus miesto apylinkės... 26. 4.1. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 27. 4.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Vilniaus apygardos... 28. 4.3. Pasak ieškovo, apelianto argumentai, kad pridėtinės vertės mokesčio... 29. 4.4. Pažymėjo, jog įrodymų, kad ginčijami mokėjimai būtinai turėjo... 30. 4.5. Ginčo 2014-06-03 ir 2014-06-06 mokėjimai buvo atlikti prieš pat UAB... 31. 4.6. Nesutiko su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad mokėjimų... 32. 5.... 33. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau... 34. 9.... 35. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-06-19 nutartimi UAB... 36. 10. Ieškovas BUAB „Saganas“ pagal 2014-06-03 Kasos išlaidų orderį Nr.... 37. 11. Pirmos instancijos teismas CK 6.66 str. pagrindu ieškovo reikalavimą dėl... 38. 12. Kaip minėta, apeliacinėje instancijoje teismas nagrinėja bylą... 39. 13. Dėl kreditorių teisių pažeidimų ir jų reikalavimų vykdytinumo. CK... 40. 13.1. Byloje nustatyta, kad ginčo mokėjimai buvo atlikti 2014-06-03/09, tuo... 41. 13.2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus,... 42. 14. Dėl atsakovo sąžiningumo. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su... 43. 15. Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo CK 6.66 str. nuostatų taikymo... 44. 16. Vilniaus apygardos teismas 2016-04-29 nutartimi UAB „Saganas“ bankrotą... 45. 17. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apelianto... 46. 18. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog pirmos instancijos... 47. 22.... 48. Vadovaudamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 49. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 50. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti...