Byla e2S-2392-560/2015
Dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius grėsmę žalai atsirasti

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Layher Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Layher Baltic“ ieškinį atsakovui UAB „BRANDMAKERS LT“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius grėsmę žalai atsirasti, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Layher Baltic“ kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu atsakovui UAB „BRANDMAKERS LT“, kuriuo prašė uždrausti atsakovui parduoti, įkeisti, išnuomoti (subnuomoti) ar kitaip realizuoti 2015 m. balandžio 30 d. nuomos sutarties Nr. 20150430 pagrindu atsakovui perduotus statybinius pastolius (jų sudedamąsias dalis) bei atlikti bet kokius kitus veiksmus, išskyrus leisti nuomos sutarties pagrindu atsakovui perduotus statybinius pastolius (jų sudedamąsias dalis) grąžinti ieškovui.

4Ieškovas taip pat prašė jo reikalavimų įvykdymui užtikrinti pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo nepranešus atsakovui uždrausti atsakovui parduoti, įkeisti, išnuomoti (subnuomoti) ar kitaip realizuoti 2015 m. balandžio 30 d. nuomos sutarties Nr. 20150430 pagrindu atsakovui perduotus statybinius pastolius (jų sudedamąsias dalis) bei atlikti kokius kitus veiksmus, išskyrus leisti 2015 m. balandžio 30 d. nuomos sutarties Nr. 20150430 pagrindu atsakovui perduotus statybinius pastolius (jų sudedamąsias dalis) grąžinti ieškovui. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovas, sužinojęs apie nuomos sutarties nutraukimą ir teisminį skolos išieškojimą, gali imtis neteisėtų veiksmų – paslėpti ar parduoti atsakovui perduotinus pastolius, norėdamas gauti greitos finansinės naudos. Pastolių išrinkimas ir susigrąžinimas yra ilga procedūra, o pastolių sistemą sudaro daug mažesnių ir didesnių dalių, kurias ypač lengva greitai ir niekam nepastebint išgabenti. Ieškovas dalį pastolių atsakovui yra pardavęs pagal išrašytas sąskaitas – faktūras, už kurias atsakovas nėra atsiskaitęs. Kadangi pastoliai nėra registruotinas turtas, yra didelė tikimybė, kad atsakovas gali tyčia sumaišyti jau nupirktus pastolius su tais, kurie yra naudojami pagal nuomos sutartį. Tokiu būdu atsakovas gali perleisti ieškovui priklausančius pastolius, dėl ko vėliau reikėtų pradėti atskirus procesus, išreikalaujant pastolius iš trečiųjų asmenų. Tuo atveju, jeigu teismas pritaikytų laikinąsias apsaugos priemones, bus galimybė su antstolio pagalba identifikuoti ir aprašyti nuomos sutarties pagrindu atsakovui perduotus pastolius. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui bus padaryta žala, kurios atlyginimas gali tapti neįmanomas, nes atsakovas iš esmės yra nemokumo būsenos, todėl yra reali grėsmė, jog atsakovui greitu laiku bus keliama bankroto byla. Jeigu atsakovas atliktų ieškinyje nurodytus netesėtus veiksmus su pastoliais, ieškovas iš atsakovo turėtų reikalauti nuostolių bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturi vertingo turto, o vien tik egzistuojanti atsakovo skola už anksčiau parduotus pastolius yra didesnė nei visas atsakovo turtas, ieškovas negautų žalos atlyginimo, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Nutartyje akcentuota, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su ieškovui palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo galimybėmis, todėl tokios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra vieno iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 str. 1 d. numatytų pagrindų. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašomų uždrausti atsakovo neteisėtų veiksmų grėsmę. Iš nuomos sutarties Nr. 20150430, iš kurios kildinamas ieškovo reikalavimas atsakovui, turinio matyti, jog šios sutarties 3.1.1 punkte, 3.2.5 punkte yra numatytos ieškovo, kaip nuomotojo, teisė tikrinti pagal nuomos sutartį atsakovui perduoto daikto naudojimą pagal paskirtį, bei nuomininko pareiga nedelsiant nurodyti pagal nuomos sutartį perduoto daikto saugojimo vietą, leisti nuomotojui tikrinti ar laikomasi daikto naudojimosi instrukcijų ir kt. Minėta nuomos sutartis galioja nuo 2015 m. balandžio 30 d., tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovo įvykdytą nuomos sutarties pažeidimą, – trukdymą ieškovui naudotis sutartyje numatytomis nuomotojo teisėmis tikrinti išnuomoto daikto naudojimą pagal paskirtį, gauti informacija apie jo buvimo vietą ir kt., o minėtos nuomos sutarties sąlygos paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę, jog nepritaikius reikalaujamų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas neturi galimybės su antstolio pagalba identifikuoti ir aprašyti nuomos sutarties pagrindu atsakovui perduotus pastolius. Ieškovo nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas, t. y. jog yra didelė tikimybė, kad atsakovas gali tyčia sumaišyti jau nupirktus pastolius su tais, kurie yra naudojami pagal nuomos sutartį; atsakovas gali perleisti ieškovui priklausančius pastolius, dėl ko vėliau reikėtų pradėti atskirus procesus, išreikalaujant pastolius iš trečiųjų asmenų, pagrįstumas neįrodytas. Nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių minėtus nesąžiningus atsakovo veiksmus ar tokių veiksmų grėsmę. Turtinės atsakovo prievolės ieškovui nevykdymas nepatvirtina atsakovo nesąžiningumo ar tokių atsakovo veiksmų grėsmės, sudarančios pagrindą taikyti ieškovo reikalaujamas laikinąsias apsaugos priemones šioje civilinėje byloje. Nagrinėjamu atveju atsakovo turtinė prievolė ieškovui yra kilusi pagal kitą sutartį, nei nurodoma ieškinio pagrindu šioje civilinėje byloje, t. y. ne pagal pastolių nuomos, o pagal pastolių pirkimo – pardavimo sutartį; dėl atsakovo turtinių prievolių pagal minėtą pirkimo – pardavimo sutartį yra pradėta kita civilinė byla Nr. eL2-33587-987/2015, kurioje ieškovo turtinių reikalavimų dėl skolos pagal pirkimo – pardavimo sutartį priteisimo įvykdymas užtikrintas teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nurodė, kad šioje civilinėje byloje ieškovas reiškia neturtinio pobūdžio ieškinį dėl neteisėtų atsakovo veiksmų uždraudimo, todėl aplinkybės dėl turtinio pobūdžio ieškovo reikalavimų, pareikštų civilinėje byloje Nr. eL2-33587-987/2015, įvykdymo galimybių nėra aktualios sprendžiant ieškovo nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šioje civilinėje byloje. Akcentavo, kad šioje civilinėje byloje prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą sudarytų įrodymais pagrįstos aplinkybės, patvirtinančios ieškinyje nurodytų ir prašomų uždrausti neteisėtų atsakovo veiksmų grėsmę iki bylos išnagrinėjimo, tačiau tokią grėsmę patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė ir teismas nenustatė, todėl nėra pagrindo taikyti ieškovo reikalaujamas laikinąsias apsaugos priemones.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - patenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantas nurodo, jog: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra įrodyti atsakovo galimi neteisėti veiksmai, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas jau pasisakė dėl bylos esmės ir ieškinio pagrįstumo. Apelianto manymu, visų pirma, vien jau ta aplinkybė, kad ieškovas pareiškė prevencinį ieškinį atsakovui, kuriuo prašo uždrausti atlikti galimus neteisėtus veiksmus su ieškovui priklausančiais pastoliais, akivaizdžiai patvirtina, kad prevencinio ieškinio teikimo metu ieškovas įžvelgė pagrįstą riziką, jog atsakovas gali imtis tokių neteisėtų veiksmų; 2) faktą, kad atsakovas jau ėmėsi neteisėtų veiksmų, patvirtina po skundžiamos nutarties priėmimo įvykusios aplinkybės: ieškovas 2015 m. rugpjūčio 3 d. raštu kreipėsi į atsakovą ir paprašė pateikti informaciją apie nuomos sutarties pagrindu perduotų pastolių tikslią buvimo vietą ir konkretų turtą bei informavo atsakovą apie nuomos sutarties nutraukimą (nuomos sutarties 3.2.5 p. numato, kad atsakovas įsipareigoja, ieškovui pareikalavus, nedelsiant nurodyti, kur yra sutarties pagrindu perduoti daiktai saugomi). Nepaisant prašymo dėl informacijos pateikimo, atsakovas į jį nesureagavo, todėl ieškovas 2015 m. rugpjūčio 10 d. raštu pakartotinai priminė, kad atsakovas nėra pateikęs informacijos apie nuomos sutartimi perduotą turtą. Prevencinio ieškinio reiškimo atveju nėra būtina, kad neteisėti veiksmai jau būtų atlikti; 3) pats prevencinio ieškinio institutas yra skirtas būtent tiems atvejams, kai siekiama preventyviai užkirsti kelią galimiems būsimiems neteisėtiems veiksmams, kad jie nebūtų atlikti ir, kad ieškovas dėl to nepatirtų žalos. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas turi tik preliminariai įvertinti, ar priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas nepasunkės, jeigu nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovo pareikštas prevencinis ieškinys tampa nebetikslingas, nes, būsimo palankaus ieškovui teismo sprendimo priėmimo atveju, jo jau gali būti nebeįmanoma įvykdyti. Pastolių išrinkimas ir susigrąžinimas yra ilga procedūra, o pastolių sistemą sudaro daug mažesnių ir didesnių dalių, kurias yra ypač lengva greitai ir niekam nepastebint išgabenti, todėl iki galutinio visų nuomos sutartimi perduotų pastolių perėmimo gali praeiti ne trumpas terminas, per kurį atsakovas gali atlikti neteisėtus veiksmus. Taip pat ieškovas dalį pastolių elementų yra pardavęs atsakovui pagal išrašytas sąskaitas faktūras, už kurias atsakovas nėra atsiskaitęs. Kadangi pastoliai nėra registruotinas turtas, yra didelė tikimybė, kad atsakovas gali tyčia sumaišyti jau nupirktus pastolius su tais pastoliais, kurie yra nuomojami pagal Nuomos sutartį. Tokiu būdu atsakovas gali perleisti ar parduoti ieškovui priklausančius pastolius, dėl to vėliau reikėtų pradėti atskirus procesus išreikalaujant pastolius iš trečiųjų asmenų. Vėl gi, atsakovas yra iš esmės nemokumo būsenos, t. y. yra reali grėsmė, kad atsakovui greitu metu gali būti keliama bankroto byla, todėl visą žalą, kuri kiltų dėl to, kad atsakovas atliktų neteisėtus veiksmus su pastoliais, ieškovas iš atsakovo turėtų reikalauti atsakovo bankroto byloje. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš esmės neturi vertingo turto, o vien tik egzistuojanti atsakovo skola už anksčiau parduotus pastolius yra didesnė nei visas atsakovo turtas, akivaizdu, kad ieškovas negautų žalos atlyginimo, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos.

9Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

13Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

14Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui perduoto nuomos sutarties pagrindu ieškovo turto atžvilgiu. Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu atsakovui, kuriuo prašė uždrausti atsakovui parduoti, įkeisti, išnuomoti (subnuomoti) ar kitaip realizuoti 2015 m. balandžio 30 d. nuomos sutarties Nr. 20150430 pagrindu atsakovui perduotus statybinius pastolius (jų sudedamąsias dalis) bei atlikti bet kokius kitus veiksmus, išskyrus leisti nuomos sutarties pagrindu atsakovui perduotus statybinius pastolius (jų sudedamąsias dalis) grąžinti ieškovui. Taip pat ieškovas siekė, kad jo reikalavimų įvykdymui užtikrinti būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

15Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus - UAB „Layher Baltic“ 2015 m. rugpjūčio 3 d. pranešimo kopiją ir UAB „Layher Baltic“ 2015 m. rugpjūčio 10 d. pranešimo kopiją. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju apeliantas nenurodo priežasčių, kodėl pastarieji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. UAB „Layher Baltic“ 2015 m. rugpjūčio 3 d. pranešimo ir UAB „Layher Baltic“ 2015 m. rugpjūčio 10 d. pranešimo kopijomis apeliantas siekia įrodyti, kad apeliantas pasinaudojo jam nuomos sutartimi suteiktomis nuomotojo teisėmis, o ieškovas pažeidė nuomos sutartį ir į apelianto pranešimus nereagavo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuomos sutartis galioja nuo 2015 m. balandžio 30 d. ir apeliantas turėjo visas galimybes tiek išsiųsti aukščiau nurodytus pranešimus iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tiek pateikti šių pranešimų kopijas pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, iš kurių teismas galėtų pagrįstai spręsti, kad apeliantas realiai negalėjo minėtų įrodymų pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo apelianto priklauso, kada jis pasinaudos savo teisėmis, jam suteiktomis nuomos sutartimi, todėl pasinaudojimas jomis vėliau negali būti traktuojamas svarbia priežastimi, nulėmusia, kad apeliantas neturėjo galimybių pateikti aukščiau nurodytus įrodymus pirmosios instancijos teismui. Dėl šių priežasčių teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, pastaruosius įrodymus atsisako priimti.

16Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.

17Šiuo atveju esminis motyvas, kuriuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tas, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašomų uždrausti atsakovo neteisėtų veiksmų grėsmę t. y. remdamasis bylos medžiaga, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taip pat akcentuotina, kad teismas pateiktus įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tik teismas turi diskreciją spręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas neįrodė egzistuojant antrąją būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, iš kurių pastarasis galėtų pagrįstai spręsti, kad yra didelė tikimybė, jog atsakovas gali tyčia sumaišyti jau nupirktus pastolius su tais, kurie yra naudojami pagal nuomos sutartį; atsakovas gali perleisti ieškovui priklausančius pastolius, dėl ko vėliau reikėtų pradėti atskirus procesus, išreikalaujant pastolius iš trečiųjų asmenų. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog vien ta aplinkybė, kad apeliantas pareiškė prevencinį ieškinį atsakovui, kuriuo prašo uždrausti atlikti galimus neteisėtus veiksmus su apeliantui priklausančiais pastoliais, patvirtina tik tai, kad prevencinio ieškinio pateikimo metu apeliantas įžvelgė ar tariamai įžvelgė pagrįstą riziką, jog atsakovas gali imtis tokių neteisėtų veiksmų, tačiau pirmosios instancijos teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vien tokios apelianto įžvalgos tam, kad teismas galėtų pagrįstai spręsti, jog yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepakanka. Apeliantas turėjo pateikti įrodymus, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs nustatyti grėsmę būsimo apeliantui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, ieškovui neįrodžius antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo.

18Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju preliminariai vertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas, o ne, kaip teigia apeliantas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl bylos esmės ir ieškinio pagrįstumo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nagrinėjimas pareiškus prevencinį ieškinį, kai laikinųjų apsaugos priemonių esmė reikšminga apimtimi sutampa su ieškinio reikalavimu, specifika pasižymi tuo, jog nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas vertina bylos aplinkybes, argumentus ir į bylą iki pastarojo klausimo sprendimo pateiktus įrodymus, kurie bus nagrinėjami ir priimant galutinį sprendimą byloje, tačiau teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, turi atlikti preliminarų šių aplinkybių, argumentų ir įrodymų vertinimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės kontekste t. y. preliminarus vertinimas atliekamas išimtinai siekiant patikrinti, ar duotuoju momentu egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Šiuo atveju, iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepažeidė įstatymo reikalavimų, preliminariai vertino bylos aplinkybes, argumentus ir į bylą pateiktus įrodymus tiek, kiek tai buvo būtina siekiant nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos.

19Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

20Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 straipsnis).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teismas

Nutarė

22Apelianto UAB „Layher Baltic“ atskirojo skundo netenkinti.

23Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB „Layher Baltic“ kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu... 4. Ieškovas taip pat prašė jo reikalavimų įvykdymui užtikrinti pritaikyti... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovo... 7. III. Atskirojo skundo argumentai... 8. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus... 9. Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 11. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK... 14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo... 15. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus - UAB „Layher... 16. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar... 17. Šiuo atveju esminis motyvas, kuriuo vadovaudamasis pirmosios instancijos... 18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos... 19. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie... 20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339... 22. Apelianto UAB „Layher Baltic“ atskirojo skundo netenkinti.... 23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį palikti...