Byla e2-137-302/2018
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Investera“ skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4474-467/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ENGINERA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Investera“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BUAB „ENGINERA“ ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais 2016 m. gegužės 2 d. ir 2016 m. birželio 8 d. susitarimus dėl dalies skolos užskaitymo, priteisti iš atsakovės UAB „Investera“ 65 435,93 Eur skolos, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo visos priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „ENGINERA“ ieškinį atsakovei UAB „Investera“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, 2017 m. liepos 21 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiais ieškovės BUAB „ENGINERA“ ir atsakovės UAB „Investera“ 2016 m. gegužės 2 d. ir 2016 m. birželio 8 d. susitarimus dėl dalies skolos užskaitymo, iš atsakovės UAB „Investera“ ieškovės UAB „ENGINERA“ naudai priteisė 65 435,93 Eur dydžio skolą, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos 65 435,93 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. birželio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei valstybės naudai iš atsakovės priteisė 1 207 Eur dydžio žyminį mokestį.
  3. Vilniaus apygardos teisme 2017 m. rugpjūčio 4 d. buvo gautas atsakovės UAB „Investera“ pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime atsakovė nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovės direktoriaus suplanuotos kasmetinės atostogos nėra svarbi priežastis nedalyvauti teismo posėdyje. Tiek vienintelis atsakovo darbuotojas – direktorius T. G., tiek įprastai jį atstovaujantis advokatas Andrius Juonys atostogavo, nebuvo Lietuvoje, todėl neatvykimo priežastis turėtų būti laikoma svarbia. Atsižvelgiant į tai, teismas negalėjo tenkinti ieškovės prašymo ir priimti sprendimo už akių. Be to, 2016 m. gegužės 2 d. ir 2016 m. birželio 8 d. susitarimai dėl dalies skolos užskaitymo nebuvo faktiškai įvykdyti, todėl atsakovės piniginė prievolė nėra sumažėjusi, o susitarimai yra negaliojantys, kaip sudaryti per klaidą. Šiuo atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai nepagrindžia aplinkybės, kad susitarimų pagrindu atsakovė esą turimą įsiskolinimą atsakovei sumažino 65 435,93 EUR dydžio pinigų suma (kaip nurodyta susitarimuose), t. y. gavo 65 435,93 EUR dydžio piniginės prievolės įvykdymą iš ieškovės. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 65 435,93 EUR dydžio pinigų sumą yra laikytinas neįrodytu ir nepagrįstu, o sprendimo dalis, pripažįstanti tokį ieškovės reikalavimą, atitinkamai nepagrįsta ir neteisėta. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 8 d. taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti susitarimą niekiniu ir negaliojančiu ab initio, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
  4. Ieškovė BUAB „ENGINERA“ pateiktu atsiliepimu į pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašė pareiškimą atmesti.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atsisakė priimti atsakovės UAB „Investera“ priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė iš esmės sutinka su ieškovės reikalavimu pripažinti 2016 m. gegužės 2 d. ir 2016 m. birželio 8 d. susitarimus negaliojančiais, tačiau laikosi pozicijos, kad tarp šalių sudaryti minėti susitarimai nėra faktiškai įvykdyti, todėl restitucija nėra galima. Pirmosios instancijos teismas su tokia atsakovės pozicija nesutiko, kadangi iš pačios atsakovės pateikto išrašo iš klientų apyvartos žurnalo nustatė, jog, sudarant 2016 m. gegužės 2 d. susitarimą atsakovė buvo skolinga ieškovei 57 142,53 Eur sumą, o šalims sudarant 2016 m. birželio 8 d. susitarimą debeto ir kredito likutis sudarė 8 293,40 EUR. 2016 m. gegužės 2 d. susitarime, konstatavus, kad atsakovė buvo skolinga ieškovei 57 142,53 Eur sumą ir to paties susitarimo 1.2.2 punktu patvirtinus, kad atsakovė nėra skolinga ieškovei – pasibaigė atsakovės turtinė prievolė 57 142,53 EUR sumai. Atitinkamai tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. birželio 8 d. sudarytame susitarime, konstatavus, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 8 293,40 Eur sumą ir to paties susitarimo 1.2.2 punktu patvirtinus, kad atsakovė nėra skolinga ieškovei – pasibaigė atsakovės turtinė prievolė 8 293,40 EUR sumai. Tačiau, jei šios sumos būtų faktiškai sumokėtos, ieškovė būtų galėjusi dengti kreditorių reikalavimus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. nepažeidžiant kreditorių interesų. Atitinkamai ieškovė taip pat liktų skolinga atsakovei. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog atsakovė nesumažino 65 435,93 Eur dydžio įsiskolinimo ieškovei. Šalims atlikus įskaitymą, atsakovės prievolė ieškovei pasibaigė bendroje 65 435,93 EUR sumoje. Pripažinus sandorius negaliojančiais actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) pagrindu ir pritaikius restituciją, laikė, jog atsakovės prievolė 65 435,93 EUR sumoje nėra pasibaigusi. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovės pareiškime dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodoma jokių naujų aplinkybių ir nepridedama naujų įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
  3. Atsakovė žinojo, kad vyks parengiamasis posėdis, negalėjo tikėtis, kad teismas atidės teismo posėdžio datą, be to, savalaikiai buvo priimta nutartis dėl posėdžio datos neperkėlimo, ji buvo žinoma atsakovei, todėl ji iš anksto galėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu, tam turėjo pakankamai laiko. Be to, pati atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka, jog teismas civilinėje byloje, esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, priimtų sprendimą už akių. Taigi, ieškovei parengiamojo posėdžio metu prašant, teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Atsakovė UAB „Investera“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį bei pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
    1. Ieškovės ieškinio pateikimo ir apeliantės atsiliepimo į ieškinį pateikimo metu aktualioje CPK 285 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Būtent tokiai CPK normai galiojant apeliantė savo atsiliepime sutiko dėl teismo sprendimo už akių priėmimo, todėl sprendimas už akių negalėjo būti priimtas ir byla turėjo būti nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
    2. Apeliantės procesinis elgesys buvo tinkamas, ji pateikė atsiliepimą į ieškinį bei prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Byla buvo tik pasirengimo nagrinėti teisme stadijoje, apeliantė aktyviai bendradarbiavo su teismu, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai, vadovaudamasis nebegaliojančia CPK 246 straipsnio 2 dalies redakcija, sprendė, jog apeliantės vadovo nurodyta negalėjimo dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje priežastis (suplanuotos kasmetinės atostogos) nelaikytina svarbia.
    3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, nepagrįstai apribojo apeliantei galimybę pateikti visus įrodymus, pagrindžiančius apeliantės atsikirtimus į ieškinį ir sprendimą už akių išimtinai grindė ieškovės pateiktais įrodymais bei vieninteliu kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovės pateiktu rašytiniu įrodymu.
    4. Ginčo susitarimų pasirašymo metu jokios ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai atsakovės buhalterinėje apskaitoje nėra atvaizduoti, todėl įskaitymai faktiškai nėra ir nebuvo įvykę.
  2. Ieškovė BUAB „ENGINERA“ pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą, prašo jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje CPK 285 straipsnio 2 dalies normos redakcijoje (galiojusioje ginčijamo sprendimo už akių priėmimo metu) nėra įtvirtinta, jog esant pateiktiems į bylą abiejų šalių įrodymams, byla turi būti nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo taisykles. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino į bylą atvykusios šalies – ieškovės, pateiktus įrodymus bei atsakovės argumentus išdėstytus atsiliepime į ieškinį. Pasikeitus CPK

      3285 straipsnio 2 dalies normos taikymui, atsakovės skunde nurodoma teismų praktika ginčo klausimu nebėra aktuali.

    2. Atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose, todėl Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi pagrįstai sprendė, kad atsakovės vadovo atostogos nėra pakankamai svarbi priežastis atidėti parengiamąjį posėdį, ši nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti.
    3. Atsakovė, žinodama apie 2017 m. liepos 20 d. paskirtą teismo posėdžio datą bei 2017 m. liepos 10 d. nutartį, kuria atsakovės nurodoma negalėjimo dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje priežastis pripažinta nesvarbia ir paskirta teismo posėdžio data nebuvo pakeista, sąmoningai neatvyko į civilinės bylos nagrinėjimą, nors žinojo apie galimas neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, be to, pati atsakovė atsiliepime į ieškinį, nurodė, kad sutinka, jog teismas civilinėje byloje, esant CPK 285 straipsnio nustatytiems pagrindams, priimtų sprendimą už akių.
    4. Atsakovė turėjo galimybę įrodymus pateikti ne tik su atsiliepimu į ieškinį, bet ir su pareiškimu dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, priešieškiniu (nors priešieškinis ir nebuvo priimtas) ir netgi su šiuo skundu, tačiau jų nepateikė, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovės teiginiai yra deklaratyvūs.

4Teismas

konstatuoja:

5IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis,

    7338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

  2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrįsta ir teisėta.

8Dėl atsakovės pasyvumo

  1. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir veiksmingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Laikydamiesi šių principinių nuostatų, visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, operatyviai atlikti visus procesinius veiksmus, tinkamai vykdyti jiems tenkančias procesines pareigas (CPK 7 straipsnio 2 dalis).
  2. Proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nestovėtų vietoje, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Įgyvendinant nurodytus principus bei siekiant, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, byloje dalyvaujantys asmenys privalo rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu.
  3. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – įstatymų leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Viena iš tokių priemonių sprendimo už akių priimamas pasyviosios šalies atžvilgiu (CPK

    9285 straipsnio 1 dalis).

  4. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, kurioms esant vienos iš šalių atžvilgiu gali būti priimamas sprendimas už akių, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyti ribojimai sprendimo už akių priėmimui.
  5. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK

    10285 straipsnio 1 dalis).

  6. Šiuo atveju sprendimas už akių gali būti priimtas, kai būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-235-370/2017).
  7. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, spręstina, jog vienintelis sprendimo už akių priėmimo pagrindas yra vienos iš šalių pasyvumas, t. y. nepagrįstas nepateikimas bylą nagrinėjančiam teismui atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo procesinio dokumento arba neatvykimas į teismo posėdį, todėl būtina tokį šalies elgesį įvertinti.
  8. CPK 246 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Teismas neatvykimo priežasčių svarbą įvertina atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Nustatęs, jog atsakovas ir jo atstovas į teismo posėdį atvyko ne dėl svarbių priežasčių, teismas ieškovo prašymu CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Toks reglamentavimas iš esmės sietinas su teismo pareiga užkirsti kelią proceso vilkinimui, šalių pareiga nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, veikti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kitomis pareigomis (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio

    115 dalis).

  9. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovei apie parengiamąjį teismo posėdį, vyksiantį 2017 m. liepos 20 d. buvo pranešta tinkamai. Atsakovei pateikus prašymą atidėti paskirtą parengiamąjį teismo posėdį motyvuojant tuo, jog atsakovės UAB „Investera“ direktorius tuo metu atostogaus ir bus išvykęs iš Lietuvos, bei kartu nepateikus šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi jo netenkino. Teismas nurodė, jog atsakovės prašyme dėstomos aplinkybės nelaikytinos svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi.
  10. Pažymėtina, jog esant senam CPK 246 straipsnio 2 dalies reglamentavimui, galiojusiam iki 2017 m. liepos 1 d., atostogos buvo laikomos nesvarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Tačiau po 2017 m. liepos 1 d. pasikeitus minėto straipsnio redakcijai, tokios nuostatos neliko, ir kiekvienu konkrečiu atveju šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbumą privalo įvertinti teismas.
  11. Pirmosios instancijos teismui 2017 m. liepos 20 d. vykusiame teismo posėdyje nustačius, kad atsakovei apie posėdį buvo pranešta tinkamai ir esant atmestam prašymui dėl parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo, ieškovės atstovui pareiškus prašymą priimti sprendimą atsakovei už akių, kaip to reikalauja CPK 246 straipsnio 2 dalies nuostatos, sprendė, kad egzistuoja CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės sprendimui už akių priimti.
  12. Nagrinėjamu atveju atsakovė, nepraleisdama įstatymu nustatyto termino pateikė pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kartu su pareiškimu atsakovė pateikė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymas, iš kurių matyti, jog atsakovės vadovas T. G. yra vienintelis pastovus darbuotojas įmonėje, o taip pat ir informaciją apie atsakovės vadovo T. G. ir jo šeimos suplanuotus skrydžius 2017 m. liepos 8 d. kryptimi Ryga – Milanas ir 2017 m. liepos 23 d. kryptimi Milanas – Ryga, kuriems bilietai buvo įsigyti dar 2017 m. vasario 20 d. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria apeliantės pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas prašyme dėl teismo posėdžio atidėjimo įvardijamą priežastį, kliudančią įmonės vadovui atvykti į 2017 m. vasario 20 d. vyksiantį posėdį – išvykimą iš anksto suplanuotų šeimos atostogų – šiuo konkrečiu atveju nepagrįstai įvertino kaip nepateisinančią neatvykimo liudijančią apelianto ketinimus vilkinti procesą (neatvyko į parengiamąjį posėdį, bei nepasirūpino tinkamu atstovavimu), dėl ko nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
  13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju yra reikšminga aplinkybė, jog nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymas (TAR, 2016 m. lapkričio 17 d., 2016-26956), kuriuo buvo pakeista CPK 246 straipsnio 1 dalis, panaikinant pavyzdinį nesvarbių priežasčių sąrašą bei nurodant, jog neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.
  14. Bylos proceso eiga leidžia įsitikinti, kad apeliantė nenusišalino nuo dalyvavimo procese ir / ar rūpinimosi proceso eiga, teikė procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį) bei rašytinius paaiškinimus. Prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo apeliantė pateikė iš anksto, gerokai prieš teismo posėdį, nors jame nurodytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų nepateikė. Taip pat į teismo posėdį atvyko atsakovės įgaliotas asmuo, kuris taip pat pateikė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo bei UAB „Investera“ direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. 2 Dėl kasmetinių atostogų, dėl ko nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė ir šiuo atveju buvo pasyvi, atvirkščiai ji rūpinosi ir savo atstovavimu, nors atstovavimas buvo ir netinkamas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės atstovui nebuvo leista atstovauti atsakovę dėl atstovimo trūkumų, tačiau nesuteikta galimybė pašalinti juos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei į atsakovės atliktus veiksmus bei pastangas tiek iškėlus civilinę bylą teisme, tiek priėmus sprendimą už akių, nelaiko atsakovės elgesio pasyviu, taip pat pasireiškiančiu piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis ar teisminio nagrinėjimo vilkinimu nurodytų aplinkybių kontekste vien dėl to, jog atsakovė neatvyko į pirmąjį parengiamąjį teismo posėdį ir jį dėl iš anksto suplanuotų atostogų prašė atidėti.

12Dėl sprendimo už akių priėmimo

  1. CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
  2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į minėtą CPK 285 straipsnio

    132 dalyje nustatytą nuostatą. Teismas šiuo atveju ne tik vertino ieškovės ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei teismui pateiktus įrodymus, tačiau ir atsakovės (neatvykusios šalies) atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei rėmėsi atsakovės pateiktu įrodymu (apyvartos žiniaraščiu), t. y. vertino, lygino šalių pozicijas bei tyrė abiejų šalių byloje pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog esant tarp šalių ginčui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir teismui nustačius būtinybę vertinti ne tik atvykusios į teismo posėdį šalies (ieškovės) argumentus ir įrodymus, pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į CPK

    14285 straipsnio 2 dalyje numatytą ribojimą vertinti tik atvykusios šalies įrodymus, priėmė sprendimą už akių pažeisdamas sprendimo už akių instituto taikymo sąlygas bei tikslą. Tokiais savo veiksmais pirmosios instancijos teismas suvaržė atsakovės teisę į bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje, kadangi pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyvia pripažintai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis).

  3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime yra nurodęs, kad formaliojo įrodymų vertinimo sąvokos negalima aiškinti kaip reiškiančios, esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs. Ši nuostata taip pat neaiškintina ir kaip įpareigojanti priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, teismo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Net esant visoms Civilinio proceso įstatyme nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia (liet. be kita ko) teisingumo bei protingumo principais, turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti.

15Dėl procesinės bylos baigties

  1. Esant šioms aplinkybės, darytina išvada, kad teismas nagrinėjamu atveju neatvykus atsakovei (ją atstovauti atvykus netinkamam atstovui) į teismo posėdį, negalėjo priimti sprendimo už akių, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  2. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad šioje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su apeliantės pateiktais įrodymais, galinčiais turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nėra reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

17Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai