Byla Ik-3530-815/2010

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Editai Sakalinskaitei, dalyvaujant pareiškėjos – S. K. įmonės „Fasma“ atstovams – S. K. ir advokatei Anželikai Meškaitei, atsakovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei – šios institucijos Teisės departamento Apeliacijų skyriaus vyriausiajai specialistei I. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjos prašymą pareiškėjai – S. K. įmonei „Fasma“, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo bei pagal pareiškėjos – S. K. įmonės „Fasma“ skundą atsakovei – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4I

51. Atsakovė – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Inspekcija) su prašymu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismą (prašymas teisme gautas 2010 m. rugsėjo 16 d.), prašydama:

61.1. panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. S-225(7-181/2009) „Dėl S. K. individualios įmonės „Fasma“ 2010-06-16 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. S-225(7-181/2009));

71.2. palikti galioti Inspekcijos 2010 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 69-135 „Dėl S. K. IĮ „Fasma“ (į. k. ( - )) 2010-03-10 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 69-135).

82. Atsakovės prašyme paaiškina, kad Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Šiaulių apskrities VMI), atlikusi pareiškėjos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d., pelno mokesčio (toliau – ir PM) už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 30 d. apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą, 2009 m. lapkričio 30 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 35-160 (toliau – ir patikrinimo aktas Nr. 35-160), kuriame pareiškėjai papildomai priskaičiavo sumokėti į biudžetą 339 704 Lt PVM, 184 652 Lt PVM delspinigių, 282 977 Lt PM, 109 422 Lt PM delspinigių. Šiaulių apskrities VMI 2010 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 14.4-4-13 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 14.4-4-13) patvirtino patikrinimo aktą Nr. 35-160 ir nurodė pareiškėjai sumokėti papildomai apskaičiuotas mokesčių ir delspinigių sumas bei skyrė 33 970 Lt PVM baudą ir 28 298 Lt PM baudą. Atsakovė 2010 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 69-135 patvirtino Šiaulių apskrities VMI sprendimą Nr. 14.4-4-13. Komisija 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. S-225(7-181/2010) iš dalies patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Inspekcijos sprendimo Nr. 69-135 dalį, kurioje nurodyta pareiškėjai sumokėti 282 977 Lt PM, 109 422 Lt PM delspinigius ir 28 298 Lt PM baudą bei perdavė pareiškėjos skundą dėl šios Inspekcijos sprendimo dalies nagrinėti iš naujo Inspekcijai. Inspekcija nesutinka su Komisijos pozicija, nes Komisija netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, savo poziciją grindžia tokiais argumentais

92.1. Dėl faktinių aplinkybių

10Ginčas tarp pareiškėjos ir Šiaulių apskrities VMI kilo dėl pareiškėjos teisės į PVM atskaitą bei teisės pripažinti veiklos sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, pagal UAB „Radvina“, UAB „Linitra“ vardu pareiškėjai išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 5 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. buhalterinėje apskaitoje įregistravo miežių, NPK trąšų įsigijimą už 1 458 841 Lt (plius 262 591 Lt PVM) iš UAB „Radvina“, laikotarpiui nuo 2004 m. rugpjūčio 10 d. iki 2004 m. rugsėjo 22 d. – NPK trąšų įsigijimą iš UAB „Linitra“ už 463 877 Lt (plius 83 498 Lt PVM).

112.2. Dėl sandorių su UAB „Radvina“

122.2.1. Pagal pareiškėjos mokestiniam patikrinimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 5 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. pareiškėja pagal UAB „Radvina“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras atskaitė pirkimo PVM ir leidžiamiems atskaitymams priskyrė miežių, NPK trąšų įsigijimą, kurių apmokestinamoji vertė – 1 458 841,66 Lt, pirkimo PVM – 262 591,48 Lt, iš viso už 1 721 433,14 Lt. Šiaulių apskrities VMI pagal surinktą informaciją nustatė, jog UAB „Radvina“ prekių (miežiai, NPK trąšos), kurias savo vardu įformino kaip parduotas pareiškėjai, įsigijimus buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo pagal UAB „Folaris“, UAB „Vinradus“, UAB „Adekvila“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Šiaulių apskrities VMI, UAB „Radvina“ mokestinio patikrinimo metu įvertinusi ne tik pačios inspekcijos surinktą, bet ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) Šiaulių apskrities skyriaus pateiktą informaciją, konstatavo, jog UAB „Radvina“ buvo naudojama kaip tarpininkė – „priedangos įmonė“ – kitokiai negu įmonės steigimo dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti, neturėjo ir nesukūrė PVM objekto, buvo siekiama mokestinės naudos, kitiems ūkio subjektams sudarant formalias sąlygas atskaityti PVM ir padidinti sąnaudas, padarant žalą valstybės biudžetui. Šiaulių apskrities VMI mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad UAB „Radvina“ laikotarpyje nuo 2005 m. birželio 2 d. iki 2006 m. gegužės 29 d. įformino pareiškėjai 1 225 t NPK trąšų, 571,22 t miežių pardavimą, už 1 213 345,21 Lt (tame tarpe 185 086,58 Lt PVM), kurių įsigijimas buvo įformintas UAB „Folaris“ (nuo 2005 m. birželio 2 d. iki 2006 m. kovo 8d.) vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose.

132.2.2. Mokestinio ginčo bylos medžiagoje yra Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (tolia – ir Kauno apskrities VMI) atlikto UAB „Folaris“ mokestinio patikrinimo už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gegužės 31 d. medžiaga, kuria remdamasi Kauno apskrities VMI konstatavo, jog UAB „Folaris“ neturėjo samdomų darbuotojų, veiklai reikalingų išteklių, realiai veiklos nevykdė, nes prekių kaip PVM objekto nebuvo įsigijusi, todėl parduoti prekių įvairiems pirkėjams, tarp jų ir UAB „Radvina“, negalėjo. UAB „Folaris“ mokestiniam patikrinimui nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų. Be to, buvo konstatuota, kad bendrovė buvo naudojama kaip priedangos įmonė neteisėtai veiklai vykdyti, kuria siekiama ne ūkinės veiklos, o savanaudiškų visuomenei priešiškų interesų, sudarančių sąlygas kitiems ūkio subjektams neteisėtai suformuoti PVM atskaitą ir veiklos sąnaudas. Be to, bylos medžiagoje yra Radviliškio rajono apylinkės 2009 m. birelio 11 d. teismo baudžiamasi įsakymas (baudžiamoji byla Nr. 1-130-49-09), kuriuo D. J. (įregistruota bendrovės direktore nuo 2005 m. gegužės 16 d. (anksčiau D. P.)) (nuo 2005 m. spalio 12 d. bendrovės direktoriumi įregistruotas M. K.) pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir nubausta pinigine bauda. Minėtame baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad D. J. padarė apgaulingo apskaitos tvarkymo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 16 d. iki 2005 m. spalio 12 d., būdama „Folaris“ direktorė, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „Folaris“ buhalterinę apskaitą: sukurstyta bei vykdydama J. O. B. nurodymus, klastodama UAB „Folaris“ pardavimo PVM sąskaitas faktūras ir apmokėjimo dokumentus, įformino tik apskaitos dokumentus, tokiu būdu imitavo, kad vykdė PVM apmokestinamą veiklą, kai tuo tarpu, apskaitos dokumentuose – PVM sąskaitose faktūrose ir kasos pajamų orderių kvituose įrašytos nurodyto turinio ūkinės operacijos realiai tarp ūkio subjektų neįvyko.

142.2.3. D. J. (buvusi P.) 2008 m. gruodžio 2 d. įtariamojo apklausos protokole nurodė, kad bendrovių kaip UAB „Radvina“ nežino ir direktoriaus nepažįsta. Bendrovėms (tame tarpe ir UAB „Radvina“) realiai jokių prekių ar paslaugų nepardavė, o tiesiog kaip bendrovės direktorė, J. B. nurodymu, pasirašydavo jo pateiktuose dokumentuose, t. y. PVM sąskaitose faktūrose ir kasos pajamų orderiuose, už ką J. O. B. per mėnesį jai sumokėdavo po 100 Lt.

152.2.4. UAB „Folaris“ 2005 m. lapkričio 2, 4, 7, 8, 10, 11, 14 dienų PVM sąskaitose faktūrose rankraštinius įrašus parašė A. A., kuris UAB „Folaris“ niekada nedirbo ir nuo 2005 m. lapkričio 29 d. iki 2006 m. gruodžio 21 d. dirbo direktoriumi UAB „Linitra“.

162.2.5. UAB „Radvina“ direktorius V. M. 2007 m. birželio 14 d. paaiškinime nurodė, kad UAB „Folaris“ surado pagal skelbimą laikraštyje, internete patikrino įmonės adresą, telefoną, registravimo duomenis, PVM registraciją. Sutartis dėl prekių tiekimo nebuvo sudaryta, t. y. buvo žodinė. Prekes pardavėjas pristatydavo savo transportu, nei priimant prekes, nei išmokant pinigus, asmens tapatybės dokumentų neprašė, motyvuodamas tuo, kad pardavėjas pateikdavo tvarkingus prekių pardavimo dokumentus. Pinigus už gautas prekes išmokėdavo pats V. M. prekių gavimo arba sutartose vietose. Dalis prekių buvo sandėliuojama adresu: ( - ), Radviliškis (pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis pastatas-sandėlis nuo 2002 m. kovo 8 d. iki 2002 m. rugpjūčio 29 d. nuosavybės teise priklausė UAB „Radvina“, nuo 2002 m. rugpjūčio 29 d. iki 2006 m. kovo 1 d. – UAB „Vinradus“, kurių vienas iš akcininkų yra UAB „Radvina“ direktorius V. M., nuo 2006 m. kovo 1 d. pastatas priklauso pareiškėjai). Paaiškinime V. M. taip pat nurodė, kad telefonu bendraudavo su direktore prisistačiusia D. P. Prekes atveždavo skirtingomis mašinomis, skirtingi vairuotojai, kartu su prekėmis atveždavo tvarkingai užpildytus dokumentus. Krovinio važtaraščių neturi. Prekes priimdavo ir iškraudavo autokrautuvu direktorius V. M..

172.2.6. Pažymėtina, kad D. P. UAB „Folaris“ direktore buvo įforminta nuo 2005 m. gegužė 16 d. iki 2005 m. spalio 12 d, kai tuo tarpu sandoriai tarp UAB „Radvina“ ir UAB „Folaris“ vyko iki 2006 m. kovo 8 d., taigi, darytina išvada, jog UAB „Radvina“ direktorius V. M. negalėjo visą laikotarpį, kai buvo įforminami sandoriai., bendrauti su D. P.. Be to, pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 30 straipsnio 2 dalį važtaraštis surašomas 3 egzemplioriais, pirmąjį gauna siuntėjas, antrąjį – kartu su kroviniu vežėjas išduoda gavėjui, trečiasis lieka pas vežėją. UAB „Radvina“ nepateikė nė vieno važtaraščio egzemplioriaus, kuris patvirtintų, jog prekes atvežė UAB „Folaris“ ar kitas asmuo; be to, iš UAB „Folaris“ gautose PVM sąskaitose faktūrose nėra nurodyta krovinio pakrovimo laikas, vieta, iškrovimo laikas, vieta, nenurodytos transporto priemonės, gabenusios prekes.

182.2.7. Šiaulių apskrities VMI UAB „Radvina“ mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad ši įmonė neturėjo samdomų darbuotojų, kurie galėtų iškrauti, pakrauti didelius trąšų kiekius (dirbo tik direktorius ir buhalterė), nuo 2006 m. kovo 1 d. neturėjo patalpų sandėliavimui, patalpų nuomos sutarčių nepateikė, neturėjo transporto priemonių trąšų gabenimui, pakrovimui, iškrovimui.

192.2.8. Be to, UAB „Radvina“ pagal 2005 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitą faktūrą EB Nr. ( - ), 2005 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. ( - ) ir 2005 m.gegužės 16 d. PVM sąskaitą LEB Nr. ( - ) pardavė pareiškėjai 162 t NPK trąšų už 133 242,65 Lt (112 917,50 Lt + 20 325,15 Lt PVM). UAB „Radvina“ patikrinimo metu nustatyta, kad šių trąšų įsigijimas UAB „Radvina“ buvo įformintas UAB „Vinradus“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose. Pažymėtina, jog UAB „Vinradus“ direktoriumi nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 10 d. dirbo V. M., tuo pačiu metu vykdęs UAB „Radvina“ direktoriaus pareigas. V. M. nuo 2007 m. rugsėjo 25 d. buvo vienintelis UAB „Vinradus“ akcininkas; UAB „Radvina“ buhalterė E. S. nuo 2002 m. rugpjūčio 26 d. iki 2009 m. gegužės 22 d. dirbo UAB „Vinradus“. Išanalizavus UAB „Vinradus“ įformintus trąšų įsigijimo sandorius nustatyta, kad UAB „Vinradus“ bendrovei „Radvina“ parduotų trąšų įsigijimas įformintas UAB „Agrogrupė“ vardu: 2005 m. balandžio 21 d. – 100 t, 2005 m. balandžio 25 d. – 17,5 t ir 2005 m. gegužės 16 d. – 44,5 t. Tomis pačiomis dienomis ir kiekiais buvo įforminti trąšų tiekimai tiek UAB „Radvina“, tiek pareiškėjai.

202.2.9. Kauno apskrities VMI, atlikusi UAB „Agrogrupė“ mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. rugpjūčio 31 d. nustatė, jog parduotų trąšų UAB „Vinradus“ įsigijimas įformintas iš tokių įmonių kaip UAB „Folaris“, UAB „Jolekė“, kurios pripažintos priedangos įmonėmis, PVM nedeklaruojančiomis ir mokesčių nemokančiomis UAB „Milebra“, UAB „Myxum“, UAĮ „Meridalis“, UAB „Eurimeda“. Remiantis Kauno apskrities VMI pateikta informacija, surinkti duomenys ir kiti faktai bei aplinkybės nepatvirtino fakto, jog UAB „Agrogrupė“ įformintas trąšų įsigijimas bei pardavimas faktiškai galėjo būti atlikti tomis sąlygomis kaip nurodyta PVM sąskaitose faktūrose.

212.2.10. UAB „Radvina“ nuo 2006 m. birželio 5 d. iki 2006 m. gruodžio 18 d. įformino pareiškėjai 441 t NPK trąšų pardavimą už 374 845,28 Lt (tame tarpe PVM – 57 179,75 Lt) kurių įsigijimas buvo įformintas UAB „Adekvila“ (minėta bendrovė PVM mokėtoja įregistruota tik nuo 2006 m. liepos 27 d.) vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose. Byloje yra nustatyta, kad UAB „Adekvila“ akcijas nuo 2006 m. birželio 26 d. įsigijo G. I., kuris nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2006 m. spalio 4 d. buvo vienintelis bendrovės dirbantysis, ėjo direktoriaus pareigas, pats tvarkė buhalterinę apskaitą. UAB „Adekvila“ Inspekcijai elektroniniu būdu teikė PVM sąskaitų faktūrų registrus, 2006 m. liepos mėn. deklaravo įsigijimus tik iš Latvijos įmonių; mokesčių mokėtojas neatsiliepė į mokesčių administratoriaus kvietimus atvykti ir pateikti dokumentus, dokumentų nepateikė. Pagal Inspekcijos informaciją nustatyta, kad UAB „Adekvila“ neturėjo nekilnojamojo turto, registruotų transporto priemonių trąšų transportavimui. 2006 m. spalio 3 d. G. I. pardavė bendrovės akcijas L. K., direktorės pareigas iki 2007 m. sausio 1 d. vykdė L. K., kuri tuo metu bendrovėje buvo vienintelė dirbančioji. FNTT Šiaulių skyriaus pateiktoje UAB „Radvina“ 2009 m. balandžio 2 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, pagal 2008 n balandžio 8 d. liudytojo apklausos protokolą L. R. (buvusi K.) parodė, kad kažkoks vyras jai paskambino ir pranešė, kad reikės nuvažiuoti į Lietuvą ir įforminti visus būtinus dokumentus, kad ji galėtų dirbti šioje firmoje, kad firmos, kurioje dirbs, pavadinimo jai nepasakė, o gal ji pamiršo, kad šioje Lietuvos firmoje jokio darbo neatliko, jokių dokumentų nepasirašė, Lietuvos firmos nurodymu niekur Latvijoje nevaikščiojo ir jokių dokumentų nepasirašinėjo. Be to, minėtoje išvadoje nurodyta, jog UAB „Radvina“ direktorius V. M. žinojo, kad UAB „Adekvila“ faktiškai jokios veiklos nevykdė, tai laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 5 d. iki 2006 m. gruodžio 27 d. UAB „Adekvila“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose įrašyti duomenys apie trąšų įsigijimo ūkines operacijas neatitinka tikrovės, t. y. pagal šiuose apskaitos dokumentuose nurodytus rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo.

222.2.11. UAB „Radvina“ vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų laukeliuose „sąskaitą-faktūrą ir prekes perdavė“, „sąskaitą-faktūrą ir prekes gavo“, „perdavė“ (daugeliu atveju) įrašyta E. S. (UAB „Radvina“ buhalterė) arba direktorius V. M., laukelyje „gavo“ įrašytas pareiškėjos savininkas S. K. arba skyriaus vadovas V.U. 2005 m. gegužės ir birželio mėn. prie kai kurių PVM sąskaitų faktūrų pridėti priėmimo–perdavimo aktai, kuriuos pasirašė tie patys asmenys, juose pakartota informacija, nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje. Atsiskaitymai tarp UAB „Radvina“ ir S. K. įmonės „Fasma“ buvo vykdomi grynaisiais ir per bankus iš įvairių įmonės vardu atidarytų sąskaitų. Grynaisiais apmokėta 8 kartus (suma – 82 267,12 Lt), pinigų gavėja nurodyta E. S.. Dalis atsiskaitymų vykdyti pagal faktoringo sutartį Nr. ( - ), pinigų gavėjas nurodytas AB bankas „NORD/LB Lietuva“.

232.2.12. Mokestinio patikrinimo metu pareiškėjos savininkas S. K. Šiaulių apskrities VMI pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad prieš pradėdamas vykdyti prekybinius sandorius visada patikrina Inspekcijos interneto puslapyje skelbiamą viešą informaciją dėl tokių įmonių registracijos duomenų, ar įmonė registruota PVM mokėtoju, ar nėra įtraukta į sąrašą „nevykdantys mokesčių administratoriaus nurodymų“; neradus neigiamos informacijos bei negavus kitų neigiamų žinių, įsitikinus, kad įmonės veikia teisėtai ir legaliai, pradeda vykdyti sandorius; kad kiek leido galimybės, įmonė domėjosi prekių pardavėju – UAB „Radvina“, įsitikino, kad įregistruota PVM mokėtoju, deklaruoja PVM, kad matė, jog realiai trąšos buvo sandėliuojamos, todėl nekilo jokių abejonių dėl to, kad jos įsigytos iš nenustatytų trečiųjų asmenų.

242.3. Dėl sandorių su UAB „Linitra“

252.3.1. Remiantis pareiškėjos mokestiniam patikrinimui pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais, nuo 2004 m. rugpjūčio 10 d. iki 2004 m. rugsėjo 22 d. pareiškėja įregistravo buhalterinėje apskaitoje 728 t trąšų įsigijimą iš UAB „Linitra“ už 547 374,86 Lt (tame tarpe 83 497,86 Lt PVM). Laikotarpiu nuo 2000 m. spalio 25 d. iki 2005 m. lapkričio 29 d. UAB „Linitra“ direktoriaus pareigas ėjo G. A., nuo 2005 m. lapkričio 29 d. iki 2006 m. gruodžio 21 d. – A. A. (A. A. kartu mokėsi su G. I.), nuo 2006 m. gruodžio 21 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. – J. G.; 2004 m. buhaltere dirbo V. G.. Nuo 2004 m. gegužės 25 d. bendrovėje dirbo 2 asmenys – direktorius ir buhalterė. Bendrovė nuo 2004 m. rugsėjo 28 d. išregistruota iš PVM mokėtojų mokesčių administratoriaus iniciatyva, priežastis – nerandama nurodytose buveinėse ir veiklos vykdymo vietose, nėra pateikusi Inspekcijai finansinės atskaitomybės už 2004–2007 metus, nedeklaravo gautų pajamų. PVM sąskaitose faktūrose laukelyje „išrašė“ ir „pasirašė“ už pardavėją nurodytas G. A., laukelyje „prekes gavo“ – pareiškėjos savininkas S. K.. Transportavimo važtaraščių nepateikė, nes jie nebuvo išrašyti. Už prekes pareiškėja sumokėjo mokėjimo pavedimais į AB Vilniaus banke UAB „Linitra“ vardu atidarytą sąskaitą 206 361,70 Lt, AB „Šiaulių banke“ į UAB „Linitra“ vardu sąskaitą – 185 931,24 Lt, 2005 m. kovo 31 d. pareiškėjos savininkas S. K. UAB „Linitra“ direktoriui G. A. sumokėjo grynaisiais 155 221,92 Lt. Remiantis FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus 2009 m. liepos 30 d. UAB „Linitra“ atliktos ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada Nr. ( - ), Kauno apskrities VMI 2004 m. rugpjūčio 24 d. išsiuntė mokesčių administratoriaus nurodymą UAB „Linitra“ pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau direktorius G. A. neatvyko, dokumentų nepateikė, pakartotinių mokesčių administratoriaus nurodymų taip pat nevykdė. Nurodytose buveinės vietose Inspekcijos darbuotojai UAB „Linitra“ nerado. Buvusi bendrovės buhalterė V. G., dirbusi bendrovėje nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d., paaiškino, kad bendrovės darbuotojai pastovių darbo vietų neturėjo, buhalterinės apskaitos dokumentus direktorius G. A. jai pateikdavo į namus. UAB „Linitra“ buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo pateikti nei apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, nei FNTT Šiaulių skyriui. UAB „Linitra“ nekilnojamojo turto gamybinių bei kito inventoriaus, reikalingo veiklai vykdyti neturėjo, nuo 2004 m. gegužės 25 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „Linitra“ dirbo 2 asmenys, t. y. bendrovė neturėjo techninių ir žmogiškųjų resursų vykdyti deklaruotą veiklą. A. A., dirbęs UAB „Linitra“ direktoriumi nuo 2005 m. lapkričio 29 d. iki 2006 m. gruodž io 21 d. liudytojų apklausos protokoluose parodė, kad UAB „Linitra“ veiklos nevykdė, jos atsiskaitomosios sąskaitos banke buvo naudojamos pinigų pervedimui į jas iš kitų ūkio subjektų, nežino už ką ūkio subjektai pervedė UAB „Linitra“ pinigus, jokių dokumentų, patvirtinančių įvykusias operacijas, jis nesurašė.

262.3.2. Šiaulių apskrities VMI atlikto UAB „Linitra“ mokestinio tyrimo metu bendrovės registravimo adresu siuntė mokesčių administratoriaus nurodymą pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau nurodymas grąžintas neįteiktas, dokumentai nepateikti. Šiaulių apskrities VMI nustatė, kad UAB „Linitra“ direktorius nurodė, jog UAB „Linitra“faktiškai jokios veiklos nevykdė, tai nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. rugsėjo 28 d. (iki išregistravimo iš PVM mokėtojų) UAB „Linitra“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose įrašyti duomenys apie trąšų įsigijimo ir pardavimo ūkines operacijas neatitinka tikrovės, t.y. pagal šiuose apskaitos dokumentuose nurodytus rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo. Taip pat Šiaulių apskrities VMI konstatavo, kad realiai prekybiniai sandoriai tarp UAB „Linitra“- prekių pardavėjo ir nustatytų prekių pirkėjų – UAB „Radvina“, pareiškėjos – neįvyko, todėl bendrovė pripažinta priedangos įmone ir mokesčiai jai nebuvo priskaičiuoti.

27Šiaulių apskrities VMI, įvertinusi visas nustatytas faktines aplinkybes konstatavo, kad pareiškėja 2004 m. rugpjūčio mėn.–2004 rugsėjo mėn. į PVM atskaitą neteisėtai įskaitė 83 498 Lt PVM pagal „Linitra“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

282.3.3. Remiantis bylos medžiaga, UAB „Linitra“ turėjo sandorių su UAB „Driada“: 2004 m. kovo, balandžio mėn. bendrovei „Driada“ pervedė į sąskaitą 177 430 Lt už trąšas. Kiti ūkio subjektai, teikę UAB „Linitra“ prekes 2004 m. kovo mėn.–2004 m. balandžio mėn. nebuvo nustatyti. G. A. tuo pat metu buvo UAB „Linitra“ ir UAB „Driada“ akcininku bei vykdė UAB „Linitra“ direktoriaus pareigas. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 4 d. nuosprendyje nustatė, kad G. D., UAB „Driada“ apskaitininkas-vadybininkas nuo 2004 m. birželio 22 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d., žinojo, kad UAB „Driada“ faktiškai jokios veiklos nevykdė, jos vardu išrašytus dokumentus naudojo nusikalstamai veiklai nuslėpti – prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti kitiems ūkio subjektams; deklaruodamas mažą skirtumą tarp pardavimo ir pirkimo PVM, išvengė prievolės mokėti į biudžetą PVM, o pateikdamas kitiems ūkio subjektams UAB „Driada“ vardu įformintas prekių pardavimo PVM sąskaitas faktūras, sudarė sąlygas kitiems ūkio subjektams pasinaudoti PVM atskaita ir išvengti prievolės mokėti PVM.

292.3.4. Taigi, darytina išvada, jog Šiaulių apskrities VMI pagrindė bei įrodė pareiškėjos partnerių – UAB „Radvina“ ir UAB „Linitra“ veiklos neteisėtumą, piktnaudžiavimą PVM prievolių vykdymo srityje. Šių aplinkybių pareiškėja nepaneigė jokiais objektyviais įrodymais, todėl spręstinas klausimas, ar ji žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytą ūkinių operacijų partnerio veiklos neteisėtumą, t. y. ar pareiškėjos, kaip mokesčių mokėtojos, siekiančios pasinaudoti teise į PVM atskaitą, elgesys (veika) atitinka sąžiningumo kriterijus. Pažymėtina, kad vertinant mokesčių mokėtojo sąžiningumą, iš jo negali būti reikalaujama imtis neprotingų ir neproporcingų priemonių sutarties partnerio veiklos teisėtumui nustatyti (Europos Teisingumo Teismo 2006 m. gegužės 11 d. sprendimas byloje C-384/04).

302.3.5. Mokesčių administratoriui nustačius mokesčių mokėtojo partnerių veiklos neteisėtumą, mokesčių administratorius įgyja teisę reikalauti pirkėjo, t. y. pareiškėjos įrodyti tikrąjį ūkinių operacijų su UAB „Radvina“ ir UAB „Linitra“ turinį bei jų realumą – pateikti duomenis apie tikrąjį ūkinės operacijos subjektą, suteikusį jam prekes ir / ar paslaugas ir kitas reikšmingas aplinkybes. Šios teisiškai reikšmingos aplinkybės gali būti įrodinėjamos bei paneigiamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, įrodymus vertinant pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.

312.3.6. Šiaulių apskrities VMI tiek patikrinimo akte Nr. 35-160, tiek sprendime Nr. 14.4-4-13 nurodė, kad pareiškėjos savininkas S. K. žodžiu atsisakė pateikti rašytinį paaiškinimą apie smulkesnes sandorių atlikimo aplinkybes, nepateikė sandorių sutarčių, nepateikė įrodymų, kad buvo išsiaiškinta, ar kita sandorio šalis (UAB „Linitra“) yra sąžininga, nepateikė įrodymų, kad iš UAB „Linitra“ būtų reikalavęs prekių įsigijimo ir transportavimo dokumentų ar domėjęsis partnerio veiklos teisėtumu ir su šia veikla susijusio PVM mokėjimu, ar būtų prašęs tokios informacijos mokesčių administratoriaus. Be to, ir byloje esančiuose pareiškėjos savininko paaiškinimuose nėra pateikta jokių konkrečių detalių, kokius veiksmus pareiškėja atliko, siekdama įsitikinti partnerių veiklos teisėtumu. Pareiškėja be skundo argumentų nepateikė jokių papildomų objektyvių įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus išvadas bei pagrindžiančių tikrąjį ūkinių operacijų turinį ir / ar jų realumą.

322.3.7. Taigi, tarp UAB „Radvina“, UAB „Linitra“ ir pareiškėjos ūkinės operacijos vyko ne tomis aplinkybėmis, kurios nurodytos PVM sąskaitose faktūrose, nes UAB „Radvina“ ir UAB „Linitra“ realios veiklos nevykdė, prekių pardavimui neturėjo, pardavimo PVM už pareiškėjai parduotas prekes į biudžetą nesumokėjo, UAB „Folaris“ buvo naudojama neteisėtai veiklai vykdyti, todėl konstatuotina, jog ūkinės operacijos, nurodytos UAB „Folaris“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose pareiškėjai, nepatvirtina tikrojo ūkinės operacijos turinio ir patikrinimo akte minėtos įmonės vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros pagrįstai pripažintos neturinčiomis juridinės galios. Inspekcija daro išvadą, kad Šiaulių apskrities VMI pateikė pakankamai įrodymų, kad realiai trąšų bei miežių pardavimo veiksmų pardavėjai – UAB „Radvina“ ir UAB „Linitra“ neatliko, todėl nesant jokių įrodymų, patvirtinančių dokumentuose nurodytų ūkinių operacijų realumą, nėra pagrindo teigti, kad atsiskaityta buvo būtent už dokumentuose nurodytas prekes (trąšas bei miežius) ir tai sieti su pareiškėjos vykdyta apmokestinamąja veikla. Komisija skundžiamame sprendime sutiko, jog šiame mokestinio ginčo nagrinėjimo etape ginčo dėl to, ar PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotos ūkinės operacijos įvyko būtent tarp pareiškėjos ir „Radvina“ ir UAB „Linitra“ nėra.

332.4. Dėl netinkamo materialinių normų taikymo ir aiškinimo

342.4.1.Komisija skundžiamame sprendime nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) 17 straipsnio 1 dalį leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita. Atitinkamai šios normos pagrindu konstatuotina, kad aplinkybė, kuri nagrinėjamu atveju yra būtina mokesčių mokėtojo teisių realizavimo sąlyga – tai faktiškai patirtų sąnaudų buvimas, tuo tarpu nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad pareiškėja pažeidė teisės aktų nustatytas sąnaudų pripažinimo taisykles šioje byloje nėra. Komisija skundžiamame sprendime apsiriboja PMĮ 17 straipsnio 1 dalies taikymu.

352.4.2. Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnis apibrėžia leidžiamų atskaitymų sąvoką, o išlaidų pripažino sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną, pagrindas įtvirtintas PMĮ 11 straipsnio 4 dalyje. Vadovaujantis PMĮ 11 straipsnio 4 dalimi, išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumento rekvizitus; PMĮ nenumato jokių išimčių šiuo klausimu.

362.4.3. Mokesčių įstatymuose nustatyta, kad mokesčių apskaičiavimas turi būti grindžiamas juridinę galią turinčiais dokumentais, atspindinčiais ūkines operacijas, ūkinius įvykius ir finansinę veiklą, įvairiais kitais juridinę galią turinčiais dokumentais, leidžiančiais nustatyti konkretaus apmokestinamojo objekto (mokesčio bazės) dydį. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 10 straipsnyje nurodyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai, t. y. lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais. Taigi, sąnaudos, kurios faktiškai nepatirtos, t. y. nepatvirtintos juridinę galią turinčiais dokumentais, skaičiuojant apmokestinamąjį pelną, negali būti atimtos iš bendrųjų pajamų.

37Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimus ūkinė operacija turi būti įvykusi apskaitos dokumente nurodytomis sąlygomis. Nurodyti rekvizitai yra nustatomi, siekiant identifikuoti įvykusią ūkinę operaciją, ją vykdžiusius asmenis, todėl jie turi būti tikri. Įstatymais nustatyti privalomi rekvizitai reiškia, kad būtent apskaitos dokumente nurodytas ūkio subjektas, dokumente nurodytomis sąlygomis atliko ūkinę operaciją. Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai, 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjekto vadovas patvirtina asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius; šiame įstatyme įtvirtinta privalomųjų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose.

382.4.4 Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ar sąnaudos yra patvirtintos juridinę galią turinčiais dokumentais, nustatoma įvertinus, ar apskaitos dokumentai patvirtina tikrąjį ūkinės operacijos turinį; svarbu turėti omenyje, jog vien formalūs buhalterinės apskaitos dokumentų trūkumai negali paneigti mokesčių mokėtojo teisės iš bendrųjų pajamų atimti tam tikras sąnaudas, jeigu jos faktiškai buvo patirtos ir tai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, ir atvirkščiai, vien buhalterinio apskaitos dokumento turėjimas nesuteikia teisės sumažinti apmokestinamąjį pelną, jeigu sąnaudos faktiškai nepatirtos; aplinkybę, jog lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacija turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais, patvirtina ir MAĮ 10 straipsnis; tik realus ūkinės operacijos atlikimas ir šios operacijos turinį leidžiantis nustatyti įforminimas buhalterinės apskaitos dokumentais yra teisiškai reikšmingos aplinkybės, leidžiančios teigti, kad pirkėjas turi teisę į patirtų išlaidų priskyrimą sąnaudoms, mažinančioms apmokestinamąjį pelną.

392.4.5. Vadovaujantis paminėta įstatymine baze ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustačius aplinkybę, kad PVM sąskaitoje faktūroje atvaizduota ūkinė operacija neįvyko arba įvyko kitokio turinio, apskaitos dokumentas laikytinas neturintis juridinės galios. Buhalterinės apskaitos dokumentų juridinė galia sietina ne tik su prekių įsigijimo fakto konstatavimu, bet ir su ūkinėje operacijoje dalyvavusių ūkio subjektų identifikavimu. Taigi, kiekvienu atveju ūkinės operacijos realiai įvykusios aplinkybės turi sutapti su visomis (tiek prekės / paslaugos, tiek suma, tiek atitinkami nurodyti asmenys, tiek kiekis ir kt.) atitinkamuose buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytomis ir, tik esant minėtoms sąlygoms, galimas klausimo dėl patirtų išlaidų pripažinimo sąnaudomis svarstymas.

402.4.6. Komisija nepagrįstai susiaurina sąlygų, kuriom esant galimas išlaidų pripažinimas sąnaudomis, ratą, teigdama, jog vienintelė svarbi aplinkybė – faktiškai patirtų išlaidų buvimas, ir ignoruodama ne mažiau reikšmingą sąlygą – dokumentų, kurių pagrindu siekiama išlaidas pripažinti sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną, juridinės galios buvimą. Šiuo atveju nėra ginčo, jog byloje esantys buhalterinės apskaitos dokumentai nepatvirtina tikrojo ūkinių operacijų turinio, t. y. juose nurodytas kontrahentas pareiškėjai nurodytų prekių nepardavė, vadinasi, ginčo sąskaitos faktūros laikytinos neturinčiomis juridinės galios ir, remiantis PMĮ 11 straipsnio 4 dalimi, išlaidų pagal minėtus dokumentus pripažinimas sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną, negalimas.

412.4.7. Siekiant ginčo sąskaitose faktūrose išskirtas išlaidas pripažinti sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną, būtina nustatyti abi aplinkybes: kad išlaidos buvo faktiškai patirtos ir kad jos patvirtintos juridinę galią turinčiais dokumentais. Nesant nors vienos sąlygos, remianti PMĮ nuostatomis, sąnaudų pripažinimas negalimas. Taigi, aplinkybė, jog pareiškėja nepirko ginčo PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių, neturi teisinės reikšmės, kadangi byloje pakanka įrodymų ir nėra ginčo, jog sąskaitos faktūros neatspindi tikrojo ūkinių operacijų turinio, t. y. neturi juridinės galios. Kita vertus, vadovaujantis MAĮ 67 straipsnio 2 dalimi, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

422.4.8. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-355/2004, 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-435/2010, jeigu buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriais remdamasis mokesčių mokėtojas siekia įgyti teisę į PVM atskaitą yra įforminti netinkamai, ir tai neleidžia nustatyti tikrojo ūkinės operacijos turinio, įrodyti tikrąjį ūkinės operacijos turinį turi į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustačius, jog ūkinės operacijos (kai ji realiai yra įvykusi) turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose, tai mokesčių administratoriui sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad šiomis ūkinėmis operacijomis buvo arba galėjo būti piktnaudžiaujama (sukčiaujama) PVM atžvilgiu bei reikalauti iš pirkėjo įrodyti tikrąjį ūkinės operacijos turinį: duomenis, apie tikrąjį ūkinės operacijos subjektą, suteikusį jam prekes ir / ar paslaugas ir kitas reikšmingas aplinkybes bei įrodyti, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvavo į sukčiavimą pridėtinės vertės mokesčiu įtrauktame sandoryje; šios teisiškai reikšmingos aplinkybės šalių gali būti įrodinėjamos bei paneigiamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, šiuos įrodymus vertinant pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Todėl šie klausimai, ar pirkėjas turi teisę, ar ne į PVM atskaitą, priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių, joje surinktų įrodymų visumos ir pan.

432.4.9. Šiuo atveju mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, kad ūkinės operacijos jose nurodytomis sąlygomis neįvyko, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytas subjektas prekių nesuteikė, vadinasi, pareiškėja, siekdama išlaidų pripažinimo sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną, nustačius, jog ūkinės operacijos turinys neatitinka PVM sąskaitoje faktūroje nurodytojo, turėjo pati įrodyti tikrąjį ūkinės operacijos turinį, t. y. faktinį prekių tiekėją. Tačiau pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus.

44II

451. Pareiškėja – S. K. įmonės „Fasma“ (toliau – ir pareiškėja, ir Įmonė) su skundu (b. l. 22-26) kreipėsi į teismą (skundas teisme gautas 2010 m. rugsėjo 20 d., buvo pradėta administracinė byla Nr. I-3548/2010, kuri Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartimi (b. l. 85) sujungta su administracine byla Nr. I-3530-815/2010, suteikiant sujungtai bylai nagrinėjamos bylos – Nr. I-3530-815/2010 – numerį), prašydama:

461.1. panaikinti Komisijos 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. S-225(7-181/2009) dalį (1 punktą);

471.2. panaikinti Inspekcijos 2010 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 69-135 dalį, kuria patvirtintas nurodymas S. K. įmonei „Fasma“ papildomai sumokėti į biudžetą 339 704 Lt PVM, 184 652 Lt PVM delspinigių ir 33 970 Lt PVM baudą

482. Pareiškėjos skundas grindžiamas tokiais argumentais.

492.1. Dėl faktinių aplinkybių

50Mokesčių administratorius, atlikęs pareiškėjos PVM ir PM apskaičiavimo, deklaravimo sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d., priskaičiavo ir nurodė pareiškėjai papildomai sumokėti į biudžetą 339 704 Lt PVM, 184 652 Lt PVM delspinigių, paskyrė 33 970 Lt PVM baudą, priskaičiavo ir nurodė pareiškėjai papildomai sumokėti į biudžetą 282 977 Lt PM, 109 422 Lt PM delspinigių ir paskyrė 28 298 Lt PM baudą. Papildomai PVM suma apskaičiuota nustačius, kad kiti ūkio subjektai – UAB „Radvina“ ir UAB „Linitra“, dalyvavę ūkinėse operacijose su pareiškėja, nesukūrė PVM objekto, nes realiai veiklos nevykdė ir buvo pripažintos priedangos įmonėmis. Kadangi nurodytos įmonės, iš kurių pareiškėja įsigijo prekių (trąšų ir miežių), nesumokėjo į biudžetą PVM, mokesčių administratorius nepripažino pareiškėjai teisės į PVM atskaitą už visas patikrinimo akte nurodytas ūkines operacijas. Dėl tų pačių priežasčių patikrinimo akte išvardintų ūkinių operacijų išlaidos nebuvo pripažintos sąnaudomis, dėl to trąšų ir miežių įsigijimo iš UAB „Radvina“ ir UAB „Linitra“ vertei buvo sumažinti pareiškėjos leidžiami atskaitymai iš apmokestinamojo pelno ir, tokiu būdu, padidinus apmokestinamąjį pelną, papildomai apskaičiuotas pelno mokestis, atitinkamai apskaičiuoti delspinigiai ir paskirtos baudos, padarius išvadą, kad pareiškėja nurodytus mokesčius už 2005–2006 metus neva deklaravo ir sumokėjo neteisingai. Šioje dalyje dėl papildomai apskaičiuoto pelno mokesčio Inspekcijos sprendimas yra panaikintas.

512.2. Mokestinio ginčo esmė

52Inspekcijos sprendime Nr. 69-135 išsamiai aprašyti kitų įmonių mokestiniai patikrinimai, ūkinės finansinės veiklos tyrimai, kuriuos atliko FNTT, bei išnagrinėtose baudžiamosiose bylose nustatytos faktinės aplinkybės. Kaip nurodo mokesčių administratorius, pareiškėja nepaneigė kitų ūkio subjektų nustatytų pažeidimų, nes pareiškėja iš tikrųjų neturi jokio pagrindo abejoti ir / ar ginčyti faktines aplinkybes, kurias nustatė ikiteisminio tyrimo institucijos ir / ar teismai dėl kitų įmonių vykdytos nusikalstamos veiklos. Komisija sprendime Nr. S-225(7-181/2009) nurodė, jog mokestinio ginčo esmė yra mokesčio mokėtojo sąžiningumas, sprendžiant apie įmonės teisę į PVM atskaitą, būtent Komisijos sprendime pirmą kartą yra tiksliai įvardyta, ką turėjo įrodinėti mokesčių administratorius, nepripažindamas pareiškėjai teisės atskaityti PVM už patikrinimo akte nurodytas ūkines operacijas. Viso mokestinio ginčo metu pareiškėjos esminiai atsikirtimai buvo susiję su pareiškėjos atliktu veiklos tyrimu, t. y. su faktu, jog pati pareiškėja jokių MAĮ pažeidimų nepadarė ir negalėjo žinoti, jog kitos įmonės, iš kurių buvo perkamos prekės, nemokėjo PVM mokesčio ir / ar vykdė nusikalstamą veiklą. Šiuos faktus, tik vėliau, išsiaiškino specialiosios tarnybos.

532.3. Viso mokestinio ginčo metu pareiškėja akcentavo, jog atliekant patikrinimą mokesčių administratoriui buvo pateikti visi pareikalauti buhalterinės apskaitos registrai ir pirminiai apskaitos dokumentai, jokių buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų S. K. įmonėje „Fasma“ nenustatyta. Patikrinimo akte nurodyta, kad trąšų ir miežių pirkimai iš UAB „Radvina“ ir UAB „Linitra“ užfiksuoti pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje atitinkamuose žiniaraščiuose, atsiskaitymai vyko ir grynaisiais, ir per pareiškėjos banko sąskaitas. Pats mokesčių administratorius nustatė, kad įsigytos trąšos buvo parduodamos žemės ūkio bendrovėms, ūkininkams, kurie už jas atsiskaitė. Iš šių mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėja prekes realiai pirko, už jas atsiskaitė, o vėliau realizavo. Akivaizdu, kad pats mokesčių administratorius nustatė vykusių ūkinių operacijų tikrumą, t. y. faktą, kad pareiškėja prekes tikrai pirko, todėl nesuprantamas mokesčių administratoriaus argumentas, jog mokesčių mokėtojas turi įrodyti įvykusių ūkinių operacijų turinį. Įvykusių ūkinių operacijų turinys yra realus prekių įsigijimas, ką pareišėkja ir vykdė.

542.4. Išsiaiškinti kodėl rinkoje cirkuliuoja prekės, kurias eilę kartų perparduoda vadinamos „priedangos įmonės“, iš kur tos prekės pateko į rinką nesumokėjus mokesčių, kokie asmenys ir kieno padedami vykdo nusikalstamą veiklą bei daro žalą biudžetui, yra specialiųjų tarnybų užduotis, o ne pareiškėjos pareiga. Pareiškėja ne kartą savo skunduose akcentavo, kad prie patikrinimo akto nebuvo pridėti jokie įrodymai, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, jog pareiškėjos savininkas „galėjo žinoti“ tuos pačius faktus, kuruos FNTT atskleidė ikiteisminio tyrimo metu apie UAB „Radvina“ ir / ar UAB „Linitra“ neteisėtą veiklą. Kadangi tokių įrodymų nėra, nagrinėdamas mokesčio mokėtojo skundą, tiek Inspekcija, tiek Komisija perkėlė pareigą įrodyti savo sąžiningumą pareiškėjai, nors MAĮ nustato mokesčių administratoriui pareigą įrodyti mokesčio mokėtojo padarytus pažeidimus.

552.5. Tiek pareiškėja, tiek mokesčių administratorius, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-355/2004, tačiau skirtingai ją taikė. Šioje nutartyje išaiškinta, jog vien fakto, kad pardavėjas nesumokėjo į biudžetą PVM, nepakanka, kad pirkėjui būtų nepripažinta teisė į PVM atskaitą, tačiau mokesčių administratorius savo apskaičiuotą PVM iš esmės grindžia tik faktu, kad pardavėjai nesumokėjo PVM, todėl pirkėja (t. y. pareiškėja) negali šio mokesčio atskaityti. Minėtoje nutartyje išaiškinta, jog vertinant mokesčių mokėtojo sąžiningumą iš jo negali būti reikalaujama imtis neprotingų priemonių partnerio veiklos teisėtumui nustatyti. Pareiškėjos savininkas patikrinimo metu davė paaiškinimus dėl vykdytų sandorių, nurodė, jog tikrino, ar partnerių įmonės yra registruotos, ar registruotos kaip PVM mokėtojai, ar nėra įtrauktos į „nevykdančių mokesčių administratoriaus nurodymų“ įmonių sąrašą, tuo tarpu mokesčių administratorius nurodo, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad buvo išsiaiškinta, ar kita sandorio šalis yra sąžininga, kad domėjosi partnerių veiklos teisėtumu. Tačiau nejaugi neteisėtą veiklą vykdanti įmonė (asmenys), prieš parduodama per kelias analogiškas įmones „išplautas“ prekes, papasakos besidominčiam pirkėjui, kad ji veikia neteisėtai ir / ar neketina mokėti PVM į biudžetą; kita vertus, ar pareiškėjai tokią informaciją būtų suteikusios specialiosios tarnybos, jeigu pareiškėja būtų privačia tvarka pasiteiravusi, pavyzdžiui, FNTT. Pareiškėja savo skunduose pagrįstai teigė, jog nė vienas verslininkas (prieš sudarydamas ar vykdydamas sandorį) negali sužinoti apie kitą verslininką ir jo verslą tiek duomenų, kiek gali išsiaiškinti teisėsaugos institucijos tyrimo metu. Todėl mokesčių administratorius, pats gavęs iš FNTT atlikto tyrimo medžiagą, neturi pagrindo reikalauti iš pareiškėjos partnerių veiklos teisėtumo ištyrimo įrodymų, o tokių nesant, teigti, jog pareiškėja yra nesąžininga, nes neišsiaiškino faktų, kuriuos FNTT atskleidė tyrimo metu ir pateikė mokesčių administratoriui apie paminėtas „priedangos įmones“.

562.6. Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, jog nebuvo krovinių gabenimo važtaraščių, jog pardavėjos – UAB „Radvina“ ir pirkėjos, t. y. pareiškėjos sandėliai buvo faktiškai vienoje teritorijoje, o kitais atvejais prekės buvo gabenamos tiesiog į nurodytą iškrovimo vietą; be to, pardavėjo išrašytos PVM sąskaitos faktūros akceptavimas (pasirašymas) yra pakankamas pagrindas reikalauti iš pirkėjo apmokėjimo, todėl pirkėjas prisiima sau verslo riziką, jeigu pasirašytų sąskaitą, nepatikrinęs ar prekės yra atgabentos. Tačiau prekių egzistavimas, tiek Inspekcijos sprendime Nr. 69-135, tiek Komisijos sprendime Nr. S-225(7-181/2009) buvo pripažintas.

572.7. Komisija sprendime Nr. S-225(7-181/2009) dėl pareiškėjos, neva nesąžiningumo, nurodė, kad neva pareiškėjos „galėjimą žinoti“ apie partnerių netesėtą veiklą netiesiogiai įrodo faktas, kad pastatas ( - ), Radviliškyje, nuo 2002 m. kovo 9 d. priklausė UAB „Radvina“, vėliau – UAB „ Vinradus“, o nuo 2006 m. kovo 1 d. priklauso pareiškėjai; tokios išvados Komisija nemotyvavo, todėl neaišku, kokias sąsajas turi sandėlio įsigijimas 2006 m. su pareiškėjos veiklos neteisėtumu. Kita vertus, toks faktas, kad pardavėjos – UAB „Radvina“ veikla buvo vykdoma netoli pareiškėjos įmonės buveinės, sukėlė daugiau pasitikėjimo ir mažiau abejonių dėl veiklos teisėtumo.

582.8. Pareiškėja pagrįstai kėlė klausimą, kodėl jai perkeliama mokestinė našta už kitų asmenų (prisidengusių ūkio subjektų veikla) nusikalstamais veiksmais padarytą žalą biudžetui. MAĮ 10 straipsnio nuostata gali būti taikoma tik tam mokesčių mokėtojui, kuris pats turėjo mokestinės naudos iš vykdomų ūkinių operacijų ir / ar pažeidė mokestines prievoles reglamentuojančias teisės normas, tačiau šiuo atveju mokestinė prievolė pareiškėjai taikoma nepadarius jokių teisės aktų pažeidimų. Kadangi mokesčių administratorius padarė tik prielaidą apie pareiškėjos nesąžiningumą vykdant patikrinimo akte Nr. 35-160 nurodytas ūkines operacijas, pareiškėja neprarado teisės į PVM atskaitą už ūkines operacijas, vykdytas su UAB „Radvina“ ir UAB „Linitra“, todėl papildoma PVM suma pareiškėjai apskaičiuota nepagrįstai.

59III

60Atsakovė – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 94-98) prašo pareiškėjos skundą dėl Komisijos sprendimo Nr. S-225(7-181/2010) atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.

611. Ginčas tarp pareiškėjos ir Šiaulių apskrities VMI kilo dėl įvykdytų ūkinių realumo bei pareiškėjos sąžiningumo, todėl ginčo klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymu (toliau – ir PVMĮ), MAĮ ir su jais susijusiais teisės aktais. Mokestinio ginčo metu susijusius santykius reglamentavo PVMĮ 64 straipsnis, pagal kurį pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jei PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą arba kitą šiame įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta tvarka gali būti arba turi būti naudojamas prekių tiekimui (paslaugų teikimui) įforminti. Turimas apskaitos dokumentas privalo turėti visus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose reikalaujamus rekvizitus. To paties įstatymo 80 straipsnis nurodo, kad PVM sąskaita faktūra privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų nustatytus privalomus apskaitos dokukumento rekvizitus. Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją, t. y. turi būti tikri. Vienas iš privalomų PVM sąskaitos faktūros rekvizitų yra tikrasis prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai, jie yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją, t. y. turi būti tikri, todėl konstatavus, jog įvyko kitokio turinio ūkinė operacija, negu užfiksuota buhalterinės apskaitos dokumente, toks dokumentas negali būti laikomas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus ir turinčiu juridinę galią.

622. PVMĮ 64 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad MAĮ nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimuose apskaitos dokumentuose nurodytos pirkimo PVM sumos negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad turimas dokumentas atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus; gali būti atskaitomas neatsižvelgiant į tai, kad turimas dokumentas atitinka ne visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Taigi, įstatymas numato atvejus, kai net ir visus formaliuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros nesuteikia mokesčių mokėtojui teisės atskaityti pirkimo PVM. MAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai, t. y. sprendžiant dėl teisės į PVM atskaitą lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais.

633. Teisė į PVM atskaitą pripažįstama vienu iš esminių visos pridėtinės vertės mokesčio sistemos elementų, taip šio mokesčio atskaita suprantama ir Europos Teisingumo Teismo praktikoje, aiškinant Europos Bendrijos 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo nuostatas. Byloje C-177/99) Europos Teisingumo Teismas pažymėjo, kad pagal PVM sistemos pagrindinį principą, kildinamą iš Pirmosios direktyvos 2 straipsnio ir Šeštosios direktyvos 2 straipsnio, PVM mokamas už kiekvieną pardavimo etapą, o tai atliekant atskaitomas PVM, kuriuo betarpiškai apmokestinta ankstesnė apyvarta. Pagal nuolatinę praktiką Šeštosios direktyvos 17 ir kituose straipsniuose reglamentuota teisė į PVM atskaitą yra sudedamoji PVM mechanizmo dalis, kuri paprastai negali būti ribojama. Kartu Europos Teisingumo Teismas yra pabrėžęs, jog už mokesčių administravimą atsakingoms institucijoms nėra užkirstas kelias rinkti įrodymus, siekiant įsitikinti, ar mokesčių mokėtojas tikrai vykdo ekonominę veiklą, o ne vien apgaulės ar piktnaudžiavimo keliu siekia įgyti teisę į PVM atskaitą, tuo tarpu iš mokesčių mokėtojų pagrįstai gali būti reikalaujama imtis priemonių, užtikrinančių, jog jų sandoriai nėra įtraukti į sukčiavimą PVM ar kitokį sukčiavimą (2006 m. gegužės 11 d. sprendimas byloje C-3 84/04). Plėtodamas šią doktriną Europos Teisingumo Teismas, sujungtose bylose C-439/04 ir C-440/04, 2006 m. liepos 6 d. priėmė sprendimą, kuriame išaiškino, kad jei atsižvelgus į objektyvias aplinkybes įrodoma, kad apmokestinamasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvavo į sukčiavimą PVM įtrauktame sandoryje, nacionalinis teismas turi atsisakyti leisti jam naudotis teise į atskaitą.

644. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-355/2004, mokesčių mokėtojas neturi teisės į PVM atskaitą, jei atlikdamas ūkinę operaciją jis elgėsi nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo galimybę žinoti, kad jo sutarties partneris ar ankstesnis prekių pardavėjas už konkrečia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokėjo ar nesumokės pridėtinės vertės mokesčio. Taigi, mokesčių administratorius, norėdamas paneigti teisę į PVM atskaitą, turi įrodyti mokesčių mokėtojo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą, susijusį su konkrečia operacija ir paprastai pasireiškiantį PVM nesumokėjimu; taip pat turi būti ištirtos aplinkybės, leidžiančios spręsti, ar mokesčio mokėtojas žinojo arba turėjo galimybę žinoti apie galimą jo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą.

65Taigi, konkrečiu atveju vertinant teisės į PVM atskaitą atsiradimo bei realizavimo sąlygas svarbu nustatyti ne vien tik ūkinių operacijų, iš kurių kildinama teisė į PVM atskaitą, realumą, jų ryšį su vykdoma ekonomine veikla, bet ir mokesčių mokėtojo, siekiančio pasinaudoti teise į PVM atskaitą, sąžiningumą, t. y. ar jis žinojo arba turėjo žinoti apie galimą ūkinių operacijų partnerio veiklos neteisėtumą, susijusį su sukčiavimu arba kita neteisėta veika PVM prievolių vykdymo srityje.

665. Dėl sandorių su UAB „Radvina“ ir UAB „Linitra“, dėl pareiškėjos sąžiningumo, jos pateiktų paaiškinimų, UAB „Folaris“ vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pareiškėjai atsakovė iš esmės pakartoja argumentus, nurodytus prašyme (b. l. 1-5).

676. Atsakovė, apibendrinusi visas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad Šiaulių apskrities VMI pateikė pakankamai įrodymų, kad realiai trąšų bei miežių pardavimo veiksmų pardavėjai – UAB „Radvina“ ir UAB „Linitra“ neatliko, todėl nesant jokių įrodymų, patvirtinančių dokumentuose nurodytų ūkinių operacijų realumą, nėra pagrindo teigti, kad atsiskaityta buvo būtent už dokumentuose nurodytas prekes (trąšas bei miežius) ir tai sieti su pareiškėjos vykdyta apmokestinamąja veikla. Taigi, UAB „Radvina“ ir UAB „Linitra“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, neturinčiose juridinės galios, nurodytų parduotų trąšų bei miežių vertės negali būti priskiriamos pareiškėjos tikrinamojo laikotarpio leidžiamiems atskaitymams ir apskaičiuotas PVM negali būti įtrauktas į PVM atskaitą, todėl pareiškėja pagrįstai apskaičiuota 339 704 Lt PVM, 184 652 Lt PVM delspinigių bei paskirta 33 970 Lt PVM bauda.

68IV

69Pareiškėja – S. K. įmonė „Fasma“ atsiliepime į atsakovės prašymą (b. l. 106-110) prašo atsakovės prašymo dėl dalies Komisijos sprendimo Nr. S-225(7-181/2010) netenkinti, panaikinti nurodymą Įmonei papildomai sumokėti š biudžetą 282 977 Lt PM, 109 422 Lt PM delspinigių ir 28 298 Lt PM baudą, pateikia tokius argumentus.

701. Sutikdama su pareiškėjos argumentais, Komisija akcentavo, jog ūkio subjektas turi teisę leidžiamais atskaitymais pripažinti faktiškai patirtas išlaidas. Kad Įmonė realiai pirko prekes, už jas apmokėjo, o įsigytas prekes realizavo, nustatė pats mokesčių administratorius, nes nustatyta, kad patikrinimo metu įmonė trąšų ir miežių įsigijimą fiksavo prekių judėjimo registruose, iš kurių nustatyta, jog prekės, įformintos, kaip įsigytos iš UAB „Linitra“ ir UAB „Radvina“ buvo parduotos, dalis prekių nurašyta, taip pat užfiksuotas 1 t prekių likutis. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, kad prekės realiai egzistavo, todėl išlaidos buvo patirtos, t .y konstatuota, jog mokesčių administratorius neįrodė, kad prekės neegzistavo. Kadangi mokesčių administratorius privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, Komisija šioje dalyje nurodė, jog neleisdamas Įmonei pripažinti išlaidų mažinančiomis apmokestinamąjį pelną, mokesčių administratorius turi papildomai ištirti tokias reikšmingas aplinkybes kaip prekių kaina (ar jį buvo įprastinė) ir kitas, kurios pagal įstatymą (PMĮ 17 straipsnis) yra svarbios pripažįstant sąnaudas leidžiamiems atskaitymams.

712. Pareiškėja ir mokesčių administratorius remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-355/2004, tačiau skirtingai ją taiko. Šioje nutartyje išaiškinta, jog mokesčių mokėtojo žinojimas ar galėjimas žinoti apie kitos sandorio šalies neteisėtą veiklą yra teisiškai reikšmingas tik kalbant apie PVM atskaitą, tačiau nustačius, jog mokesčių mokėtojas tikrai patyrė išlaidas, jis turi teisę sumažinti apmokestinamąjį pelną, nepriklausomai, ar pardavėjas sumokėjo į biudžetą PVM. Akivaizdu, kad mokesčių administratorius turėjo pripažinti Įmonei teisę sumažinti apmokestinamąjį pelną (trąšų ir miežių įsigijimo vertei), nes išlaidos buvo realios, apmokėjimai vyko per banką ir kasą, įmonės, kurioms buvo sumokėta už prekes, tarpusavyje nesusijusios. Vėliau pareiškėja prekės realizavo kitiems ūkio subjektams, gavo pajamų, todėl negalima teigti, jog prekių nebuvo ir / ar nebuvo išlaidų, kurios skirtos pajamoms gauti.

723. Turinio prieš formą viršenybės principas šiuo atveju taikomas išplečiant (iškreipiant) jo tikrąją prasmę. Teisė į atskaitymus (mažinant apmokestinamąjį pelną) turi būti paneigta ne tais pačiais argumentais, kuriais paneigiama teisė į PVM atskaitą.

734. Mokesčių administratorius, skųsdamas Komisijos sprendimą Nr. S-225(7-181/2010), siekia paprasčiausiai apginti apskaičiuotus mokesčius, t. y. ne papildomai tirti ir įrodinėti, ar pareiškėja nurodė teisingą išlaidų dydį, o tiesiog teigti, kad neva pati Įmonė turėjo įrodyti tikrąjį ūkinių operacijų turinį – nurodyti prekių tiekėją. Mokesčių administratorius sąvoką „ūkinės operacijos turinys“ pareiškėjos atžvilgiu plečia tiek, kiek jam patogu, t. y. kad apimtų visų „priedangos įmonių“ veiklą, kad ir kokia jų grandis egzistuotų iki prekių pardavimo pareiškėjai. Tokiu būdu mokesčių administratoriui yra labai patogu pasiremti specialiųjų tarnybų atliktais tyrimais ir perkelti mokestinę naštą dėl padarytos biudžetui žalos atlyginimo už kitų asmenų nusikalstamus veiksmus realiai veikiančiai įmonei – pareiškėjai, kuri nėra susijusi su jokia neteisėta veikla, ir teigti, kad pareiškėja dabar jau turi pareigą nurodyti tikrąjį prekių tiekėją. Tokie mokesčių administratoriaus prašyme nurodyti argumentai bisiškai nepagrįsti.

745. Pagal įstatymo prasmę, ūkinės operacijos turinys pareiškėjos atžvilgiu yra tik tos aplinkybės, kurios betarpiškai susijusios su pačios Įmonės atliktais veiksmais. Nagrinėjamu atveju patikrinimo akte užfiksuotų ūkinių operacijų turinį pareiškėjos atžvilgiu sudaro du esminiai faktai – prekių įsigijimas ir kainos sumokėjimas, šiuos faktus nustatė pats mokesčių administratorius, todėl jie laikytini įrodytais. Taigi, pareiškėja įvykdė tokio turinio ūkines operacijas – įsigijo trąšų ir miežių bei už prekes atsiskaitė. Faktas, kad prekes pareiškėja įsigijo iš UAB „Radvina“ ir UAB „Linitra“, nes su šiomis įmonėmis ir buvo atsiskaityta.

756. Remiantis patikrinimo aktu akivaizdu, kad UAB „Radvina“ ir UAB „Linitra“ prekes, prieš parduodamos jas pareiškėjai, gavo nusikalstamu būdu, o įformino kaip pirkimus–pardavimus per kelias (analogiškas) nusikalstamą veiklą vykdančių asmenų įregistruotas įmones; tai nustatė finansinius nusikaltimus tiriančios tarnybos, todėl būtent jos ir turėjo nustatyti, iš kur į rinką nelegaliai patenka neapskaitytos trąšos ir / ar miežiai, t. y. tikrąjį tiekėją, kurį nori išsiaiškinti ir mokesčių administratorius. Skunduose mokesčių administratoriui pareiškėja ne kartą akcentavo, jog prekes pirko iš nurodytų įmonių – UAB „Radvina“ ir UAB „Linitra“, todėl pareiškėjos atliktose ūkinėse operacijose prekių tiekėjai yra būtent šios įmonės ir tai sudaro tikrąjį pareiškėjos atliktų ūkinių operacijų turinį. Pareiškėja nedisponavo tokia informacija ir negalėjo jos gauti, kokią turėjo finansinius nusikaltimus tiriančios tarnybos, todėl nežinojo, kad minėti tiekėjai tik imituoja ūkinę veiklą ir negalėjo žinoti (ir dabar nežino), iš kur UAB „Radvina“ ir UAB „Linitra“ įsigijo prekes.

767. Akivaizdu, kad pareiškėjos įvykdytos ūkinės operacijos (jų tikrasis turinys) – prekių įsigijimas ir kainos sumokėjimas (tą įrodė pats mokesčių administratorius) pagrįstos ne tik formaliai (t. y. ne vien pateiktomis juridinės galios neva neturinčiomis sąskaitomis, kaip teigia mokesčių administratorius), o pagrįstos kitais pirminiais įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais. Komisija dalyje dėl apskaičiuoto pelno mokesčio nurodė mokesčių administratoriui rinkti papildomus įrodymus, jeigu jis nori nuginčyti Įmonės išlaidų teisingumą (t. y. kainos atitikimą rinkos kainoms ir pan.); dėl tokio nurodymo pareiškėja Komisijos sprendimo Nr. S-225(7-181/2010) neskundė, nes neabejoja savo patirtų išlaidų teisingumu, todėl neprieštarauja jokiam papildomam mokesčių administratoriaus tyrimui.

77V

78Trečiasis suinteresuotas asmuo – Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į atsakovės prašymą (b. l. 100-101) ir atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 103) prašo atsakovės prašymą tenkinti ir panaikinti Komisijos sprendimą Nr. S-225(7-181/2009) bei palikti galioti Inspekcijos sprendimą Nr. 69-135, taip pat prašo pareiškėjos skundo netenkinti ir skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi: Komisija netinkamai išaiškino ir pritaikė materialines teisės normas; Šiaulių apskrities VMI pagrįstai konstatavo, jog UAB „Ridvina“ ir UAB „Linitra“ vardu išrašyti apskaitos dokumentai laikytini neturinčiais juridinės galios ir jų pagrindu negali būti grindžiamos Įmonės sąnaudos, ir pagrįstai perskaičiavo Įmonės pelno mokesčio bazę bei papildomai apskaičiavo 282 977 Lt PM, 109 422 Lt PM delspinigių bei 28 298 Lt PM baudą.

79VI

801. Teismo posėdyje pareiškėjos – S. K. įmonės „Fasma“ atstovė – advokatė Anželika Meškaitė (2010 m. rugpjūčio 27 d. atstovavimo sutartis Nr. ( - ) (b. l. 119)), remdamasi pareiškėjos skunde bei atsiliepime pateiktais argumentais, prašė pareiškėjos skundą tenkinti, o atsakovės prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

812. Teismo posėdyje pareiškėjos – S. K. įmonės „Fasma“ atstovas – S. K. pritarė advokatės A. Meškaitės pozicijai ir prašė panaikinti Komisijos sprendimo Nr. S-225(7-181/2009) dalį (1 punktą) bei Inspekcijos sprendimo Nr. 69-135 dalį, kuria patvirtintas nurodymas Įmonei papildomai sumokėti į biudžetą 339 704 Lt PVM, 184 652 Lt PVM delspinigių ir 33 970 Lt PVM baudą

823. Teismo posėdyje atsakovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė – šios institucijos Teisės departamento Apeliacijų skyriaus vyriausioji specialistė I. K. (2009 m. gruodžio 31 d. įgaliojimas dėl atstovavimo Nr. ( - ) (b. l. 16, 99)), remdamasi prašyme ir atsiliepime pateiktais argumentais, prašė Inspekcijos prašymą tenkinti, o pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

83Teismas, išnagrinėjęs skundo, prašymo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius ir reglamentavusius teisės aktus,

konstatuoja:

84I

85Nagrinėjamoje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

861. S. K. įmonė „Fasma“ (kodas (duomenys neskelbtini)) Juridinių asmenų registre įregistruota 1991 m. spalio 1 d. (registravimo pažymėjimas Nr. ( - ) (b. l. 91, 163)), PVM mokėtojų registre įregistruota 1995 m. vasario 1 d. (PVM mokėtojo kodas ( - )) (PVM mokėtojo registracijos pažymėjimas Nr. 20032202 (b. l. 92, 162)).

872. Pardavėja – UAB „Radvina“ pirkėjai – S. K. įmonei „Fasma“ laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 5 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras (patikrinimo aktas (b. l. 65-82); Komisijos byla (t. 1, b. l. 122-125, 127-129, 131, 132, 134-198, 200; t. 2, b. l. 2)), pagal kurias pirkimo PVM – 262 591,48 Lt, prekių apmokestinamoji vertė – 1 458 841,66 Lt (žr. patikrinimo aktą Nr. 35-160 (b. l. 65-82)).

883. Pardavėja – UAB „Linitra“ pirkėjai – S. K. įmonei „Fasma“ laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 10 d. iki 2004 m. rugsėjo 22 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras (patikrinimo aktas (b. l. 65-82); Komisijos byla (t. 2, b. l. 7-23)), pagal kurias pirkimo PVM – 83 497,86 Lt, prekių apmokestinamoji vertė – 453 877,00 Lt (žr. patikrinimo aktą Nr. 35-160 (b. l. 65-82)).

894. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) dėl UAB „Radvina“ (Komisijos byla (t. 2, b. l. 125-144)), atlikus UAB „Radvina“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 15 d. (atsižvelgiant į 2009 m. kovo 4 d. pavedimą Nr. ( - ) bei 2009 m. vasario 18 d. užduotį atlikti objektų tyrimą Nr. ( - )), inter alia konstatuota, kad: UAB „Radvina“ tikrintu laikotarpiu įformino miežių ir NKP trąšų perpardavimo operacijas (vertė – apie 3 mln. Lt); prekes, kurios nurodytos kaip perparduotos Įmonei, UAB „Radvina“ apskaitė kaip įsigytas iš UAB „Folaris“, UAB „Vinradus“ ir UAB „Adekvila“; visais atvejais nustatyta, kad pastarosios įmonės realios veiklos nevykdė, neturėjo veiklai reikalingų išteklių, darbuotojų, sandoriai buvo įforminti formaliai, realiai prekės pirktos–parduotos nebuvo.

905. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus 2009 m. liepos 30 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) dėl UAB „Linitra“ (Komisijos byla (t. 2, b. l. 151-159)), atlikus UAB „Linitra“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. (atsižvelgiant į 2009 m. birželio 5 d. pavedimą Nr. ( - ) bei 2009 m. gegužės 14 d. užduotį Nr. ( - )), inter alia konstatuota: UAB „Linitra“ realios veiklos nevykdė, išteklių veiklai vykdyti neturėjo, šios įmonės direktorius tikrintu laikotarpiu – A. A. nurodė, kad UAB „Linitra“ atsiskaitomosios sąskaitos buvo naudojamos pinigų pervedimui į jas iš kitų ūkio subjektų, realiai jokios ūkinės operacijos vykdomos nebuvo.

916. Šiaulių apskrities VMI, atlikusi S. K. įmonės „Fasma“ mokestinį patikrinimą (mokestinis patikrinimas pradėtas 2009 m. rugpjūčio 28 d., baigtas 2009 m. lapkričio 30 d.; tikrintas pelno mokestis už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 30 d., pridėtinės vertės mokestis – už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d.) 2009 m. lapkričio 30 d. patikrinimo akte Nr. 35-160 (b. l. 65-82), pareiškėjai papildomai apskaičiavo 916 755 Lt, iš jų:

926.1. 339 704 Lt pridėtinės vertės mokesčio;

936.2. 184 652 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių;

946.3. 282 977 Lt pelno mokesčio;

956.4., 109 422 Lt pelno mokesčio delspinigių.

967. Šiaulių apskrities VMI viršininko pavaduotoja, išnagrinėjusi patikrinimo aktą Nr. 35-160, surašytą patikrinus S. K. įmonę „Fasma“ (kodas ( - )), 2010 m. vasario 11 d. sprendime Nr. 14.4-4-13 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (b. l. 48-64) nusprendė patvirtinti patikrinimo aktą Nr. 35-160 ir nurodyti pareiškėjai sumokėti į biudžetą papildomai apskaičiuotus 339 704 Lt PVM, 184 652 Lt PVM delspinigius, 282 977 Lt PM, 109 422 Lt PM delspinigius bei sprendimu paskirtas 33 970 Lt PVM baudą ir 28 298 Lt PM baudą.

978. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Šiaulių apskrities VMI sprendimo Nr. 14.4-4-13, 2010 m. gegužės 19 d. sprendime Nr. 69-135 „Dėl S. K. IĮ „Fasma“ (į. k. ( - )) 2010-03-10 skundo“ (b. l. 39-47) nusprendė patvirtinti Šiaulių apskrities VMI sprendimą Nr. 14.4-4-13.

989. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2010 m. liepos 27 d. posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Inspekcijos sprendimo Nr. 69-135, 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendime Nr. S-225(7-181/2009) „Dėl S. K. individualios įmonės „Fasma“ 2010-06-16 skundo“ (b. l. 7-15, 29-37) nusprendė:

999.1. Patvirtinti Inspekcijos nurodymus Įmonei sumokėti 339 704 Lt PVM, 184 652 Lt PVM delspinigius ir 33 970 Lt PVM baudą.

1009.2. Panaikinti Inspekcijos nurodymus Įmonei sumokėti 282 977 Lt PM, 109 422 Lt PM delspinigius ir 28 298 Lt PM baudą ir Įmonės skundą dėl šios Inspekcijos sprendimo dalies perduoti centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

101II

102Dėl pareiškėjos – IĮ „Fasma“ skundo

1031. Pareiškėja skundžia Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. S-225(7-181/2009) dalį – 1 punktą – „patvirtinti Inspekcijos nurodymą sumokėti 339 704 Lt PVM, 184 652 Lt PVM delspinigių ir 33 970 Lt PVM baudą“.

1042. Byloje nustatyta, kad Įmonė laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 5 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. buhalterinėje apskaitoje įformino miežių, NPK trąšų įsigijimą už 1 458 841 Lt (plius 262 591 Lt PVM) iš UAB „Radvina“, o laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 10 d. iki 2004 m. rugsėjo 22 d. – NPK trąšų įsigijimą iš UAB „Linitra“ už 463 877 Lt (plius 83 498 Lt PVM). Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo nėra.

105Mokesčių administratorius, išanalizavęs Įmonės sandorius su UAB „Radvina“, taip pat remdamasis FNTT surinkta medžiaga (FNTT specialisto 2009 m. balandžio 2 d. išvada Nr. ( - )), nustatė, kad UAB „Radvina“ tikrintu laikotarpiu įformino miežių ir NKP trąšų perpardavimo operacijas (vertė – apie 3 mln. Lt). Nustatyta, kad prekes, kurios nurodytos kaip perparduotos Įmonei, UAB „Radvina“ apskaitė kaip įsigytas iš UAB „Folaris“, UAB „Vinradus“ ir UAB „Adekvila“. Visais atvejais nustatyta, kad pastarosios įmonės realios veiklos nevykdė, neturėjo veiklai reikalingų išteklių, darbuotojų, sandoriai buvo įforminti formaliai, realiai prekės pirktos–parduotos nebuvo. UAB „Radvina“ mokestinio patikrinimo metu taip pat konstatuota, kad ji buvo naudojama kaip tarpininkė „priedangos įmonė“ kitokiai, nei įstatuose nurodyta, veiklai vykdyti, ji neturėjo veiklai reikalingų išteklių, nebuvo sudariusi bendradarbiavimo sutarčių su kitomis įmonėmis, ekonominės veiklos ir ūkinių operacijų realiai nevykdė.

106Atlikus UAB „Linitra“ ūkinės veiklos tyrimą (FNTT specialisto 2009 m. liepos 30 d. išvada Nr. ( - )) taip pat nustatyta, kad ji realios veiklos nevykdė, išteklių veiklai vykdyti neturėjo, šios įmonės direktorius tikrintu laikotarpiu A. A. nurodė, kad šios įmonės atsiskaitomosios sąskaitos buvo naudojamos pinigų pervedimui į jas iš kitų ūkio subjektų, realiai jokios ūkinės operacijos vykdomos nebuvo.

107Tiek UAB „Radvina“, tiek UAB „Linitra“ deklaravo artimas pirkimo ir pardavimo PVM sumas ir faktiškai PVM į biudžetą nemokėjo.

108Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, mokesčių administratorius nurodė, jog nustačius, kad ginčo PVM sąskaitose faktūrose nurodyti ūkio subjektai (Įmonės kontrahentai) jose nurodytų prekių parduoti negalėjo, tikrąjį ūkinės operacijos turinį turi įrodyti pats mokesčių mokėtojas. Kadangi mokesčių mokėtojas neįrodė, koks šių operacijų turinys, bei nepagrindė aplinkybės, kad jis elgėsi sąžiningai, mokesčių administratorius paneigė Įmonės teisę į PVM atskaitą.

1093. Teisinių santykių, dėl kurių kilo ginčas, apmokestinimas PVM reglamentuotas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, kurio 64 straipsnis nustato, jog atskaityti kitiems PVM mokėtojams priklausančias sumokėti mokesčio sumas galima tik tuo atveju, kai jos išskirtos PVM sąskaitose faktūrose arba kituose apskaitos dokumentuose, turinčiuose visus šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus. Tačiau, remiantis PVMĮ 64 straipsnio 9 dalies nuostatomis, atskirais atvejais net ir visus formaliuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros nesuteikia mokesčių mokėtojui teisės atskaityti pirkimo PVM.

110Šioje byloje nagrinėjant Įmonės teisės į PVM atskaitą sąlygas, aktuali ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Savo baigiamuosiuose aktuose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-355/2004), kad įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, kuri pati savaime dar nepatvirtina teisės į PVM atskaitą buvimo. Ši teisė be kitų aplinkybių gali būti įgyvendinta tik egzistuojant tam tikrų elementų visumai – teisės į PVM atskaitą prielaidai ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygai, iš kurių neabejotinai pirmenybė yra teiktina pirmajai, atspindinčiai PVM sistemos esmę.

111Administracinių teismų praktikoje aiškinant teisės normas, reguliuojančias teisę į PVM atskaitą, yra suformuluotos atitinkamos taisyklės, kurias galima sugrupuoti taip: visų pirma, pirmenybė teikiama ūkinės operacijos turiniui, o ne ūkinės operacijos įforminimo formaliesiems rekvizitams (turinio prieš formą viršenybės principas), antra, mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į PVM atskaitą, jei jis piktnaudžiauja ūkinėmis operacijomis ar prisideda prie ūkinių operacijų, kuriomis yra nesumokami PVM ar įgyjama neteisėta mokestinė nauda (mokesčio mokėtojo nepiktnaudžiavimo teise, sąžiningumo principas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-404/2010). Antrosios taisyklės esmė yra ta, kad jeigu mokesčių mokėtojas žino apie tai, jog jo atliekamos ūkinės operacijos ar kitokia vykdoma veikla prisideda prie mokesčių nemokėjimo, arba nors ir nežino, bet, atsižvelgiant į eilę teisiškai reikšmingų aplinkybių, turi galimybę žinoti, ir, nepaisydamas to, atlieka tokią ūkinę operaciją, jis elgiasi nesąžiningai. Sąžiningumas yra bendrasis teisės principas, išreiškiantis elgesio matą, atitinkantį protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise. Pažymėtina, kad PVM sistemą įtvirtinančios nuostatos turi būti aiškinamos taip, jog jos draudžia apmokestinamojo asmens teisę atskaityti perkant sumokėtą PVM, jei sandoriai, kuriais grindžiama ši teisė, sudaryti piktnaudžiaujant. Nepiktnaudžiavimo savo teisėmis doktrina nusako bendrąją taisyklę, jog ūkio subjekto teisės ir pareigos negali kilti iš nesąžiningų ir / ar apgaulingų veiksmų. Šią poziciją savo praktikoje (taip pat ir minėtoje išplėstinės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartyje) yra ne kartą patvirtinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nurodydamas, jog jeigu mokesčių mokėtojas žino apie tai, jog jo atliekamos ūkinės operacijos ar kitokia vykdoma veikla prisideda prie mokesčių nemokėjimo, arba, nors ir nežino, bet, atsižvelgiant į eilę teisiškai reikšmingų aplinkybių, turi galimybę žinoti, ir, nepaisydamas to, atlieka tokią ūkinę operaciją, jis elgiasi nesąžiningai.

1124. Ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovės iš esmės vyksta dėl Įmonės sąžiningumo. Pažymėtina, kad mokesčių administratoriui nustačius aplinkybių, kurios įrodo, jog ginčo PVM sąskaitose faktūrose atvaizduotos ūkinės operacijos įvyko ne tomis sąlygomis, kaip atvaizduota buhalterinės apskaitos dokumentuose, tikrąjį šių ūkinių operacijų turinį turi pagrįsti mokesčių mokėtojas. Jam taip pat tenka pareiga įrodyti, kad elgėsi sąžiningai ir ėmėsi visų protingų priemonių, siekdamas įsitikinti, jog nedalyvauja PVM sukčiavime.

1134.1. Dėl UAB „Radvina“ Įmonės savininkas S. K. bei jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad prieš pradėdamas vykdyti prekybinius sandorius visada patikrindavo Inspekcijos interneto puslapyje skelbiamą viešą informaciją dėl tokių įmonių registracijos duomenų, ar įmonė yra registruota PVM mokėtoju, ar įmonė nėra įtraukta į sąrašą „nevykdantys mokesčių administratoriaus nurodymų“. Neradus neigiamos informacijos, įsitikinus, kad įmonės veikia teisėtai ir legaliai, pradėdavo vykdyti sandorius.

114Mokestinių ginčų komisija skundžiamame sprendime pažymėjo, kad „Įmonė sandorius su UAB „Radvina“ vykdė ilgą laiko tarpą (pusantrų metų), įformino produkcijos įsigijimą už maždaug 1,5 mln. Lt, todėl darytina išvada, kad traukdama šios bendrovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose išskirtą PVM į PVM atskaitą, būdama sąžininga, privalėjo ne tik patikrinti šios bendrovės registravimą juridinių asmenų ir Inspekcijos registruose, tačiau ir pasidomėti savo kontrahento realiai vykdoma veikla, jo partneriais. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad pagal UAB „Radvina“ direktoriaus V. M. paaiškinimą dalis prekių buvo sandėliuojama adresu ( - ), Radviliškis, kuris nuo 2002 m. kovo 8 d. iki 2002 m. rugpjūčio 29 d. nuosavybės teise priklausė UAB „Radvina“, nuo 2002 m. rugpjūčio 29 d. iki 2006 m. kovo 1 d. – UAB „Vinradus“ (vienas iš akcininkų – V. M.), nuo 2006 m. kovo 1 d. pastatas priklauso Įmonei. Ši aplinkybė netiesiogiai patvirtina, kad Įmonė žinojo ar galėjo žinoti apie tai, kokią realiai veiklą vykdo jos kontrahentas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Įmonė negali būti laikoma sąžininga ginčo sandorių atžvilgiu, todėl teisė į PVM atskaitą jai paneigta pagrįstai.“

115Teismas nesutinka su šiais Komisijos motyvais. Pirmiausia, motyvas, jog pareiškėja turėjo ne tik patikrinti UAB „Radvina“ registravimą juridinių asmenų ir Inspekcijos registruose, tačiau ir pasidomėti savo kontrahento realiai vykdoma veikla, jo partneriais, yra visiškai niekuo nepagrįstas. Tokia pareiga Įmonei nėra numatyta jokiuose teisės aktuose, be to, tai net neišplaukia iš sąžiningumo principo turinio, nes nėra įmanoma patikrinti kitos įmonės veiklos, jos partnerių (pareiškėja neturi teisėsaugos institucijų galių tikrinti kitus asmenis). Komisija nenurodo, kaip tas patikrinimas turėjo vykti, todėl toks nurodymas yra teisiškai „tuščias“, negalimas įgyvendinti. Antra, pareiškėjos atstovų teismo posėdyje pateikti dokumentai (b. l. 120-147) galimai įrodo, kad UAB „Radvina“ veikla neužkliūdavo net valstybės institucijoms (mokesčių inspekcijoms, muitinei), bankams. Trečia, teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjos atstovo teismo posėdyje pateiktais paaiškinimais, kad UAB „Radvina“ vykdė veiklą, nes pats S. K. tai matė fiziškai: jų veiklos teritorijos arti viena kitos – pareiškėjos yra ( - ), Radviliškis, o UAB „Radvina“ yra ( - ), Radviliškis (žr. žemės sklypų planus, b. l. 148-150). Visas šias aplinkybes privalo patikrinti centrinis mokesčių administratorius tam, kad būtų tikrai įsitikinta, ar Įmonė buvo sąžininga, ar ne.

1164.2. Dėl UAB „Linitra“ pareiškėjos atstovas taip pat paaiškino, kad tikrino jos registravimą Juridinių asmenų ir Inspekcijos registruose, todėl nesant teisinio pagrindo ir teisiškai aiškių kriterijų, kaip pareiškėja turėjo išsamiau patikrinti UAB „Linitra“ veiklą, jos kontrahentus, negalima laikyti skundžiamo sprendimo pagrįstu.

1175. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Komisijos 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. S-225(7-181/2009) dalis – 1 punktas – „patvirtinti Inspekcijos nurodymą sumokėti 339 704 Lt PVM, 184 652 Lt PVM delspinigių ir 33 970 Lt PVM baudą“ naikintina ir Įmonės skundas dėl šios Inspekcijos sprendimo dalies perduotinas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

118III

119Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymo

1201. Atsakovė – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. S-225(7-181/2010) dalyje, kurioje nustatyta panaikinti atsakovės nurodymus S. K. įmonei „Fasma“ sumokėti 282 977 Lt pelno mokesčio, 109 422 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 28 298 Lt pelno mokesčio baudą ir Įmonės skundą dėl šios atsakovės sprendimo dalies perduoti centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

1212. Komisija skundžiamame sprendime konstatavo, kad pagal Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita. Taigi tam, kad vieneto patirtos sąnaudos būtų pripažintos leidžiamais atskaitymais, turi būti konstatuotos trys aplinkybės: pirma, tokios sąnaudos turi būti realiai patirtos, antra, tokios sąnaudos turi būti įprastinės vieneto vykdomai veiklai ir, trečia, jos turi būti būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2004 m. spalio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-355/2004 dėl teisės normų, reglamentuojančių pelno mokestį, taikymo, tokioje situacijoje, kokia yra nagrinėjamoje byloje, išaiškino, kad formalūs buhalterinės apskaitos dokumento trūkumai negali paneigti mokesčių mokėtojo teisės iš bendrųjų pajamų atimti tam tikras sąnaudas, jeigu jos faktiškai buvo patirtos, ir tai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Ir atvirkščiai, vien buhalterinės apskaitos dokumento turėjimas nesuteikia teisės sumažinti apmokestinamąjį pelną jeigu sąnaudos nebuvo faktiškai patirtos. Komisija konstatavo, kad Inspekcija iš esmės neneigia to, kad Įmonė ginčo prekes (miežius bei trąšas) įsigijo, tačiau daro išvadą kad PVM sąskaitose faktūrose išskirtos sumos neįrodo patirtų išlaidų, nes jose atvaizduotos ūkinės operacijos neįvyko tomis sąlygomis, kaip nurodyta buhalterinės apskaitos dokumentuose ir todėl nėra aišku, už ką realiai buvo sumokėti pinigai; kad iš Įmonės patikrinimo akto matyti, kad Įmonė miežių ir trąšų įsigijimus fiksavo prekių judėjimo registruose, iš kurių nustatyta, kad prekės, įformintos kaip įsigytos iš UAB „Linitra“ ir UAB „Radvina“ buvo parduotos 2004 m. sausio 1 d.–2008 m. balandžio 30 d., dalis prekių nurašyta, taip pat užregistruotas 1 t prekių likutis; kad įsigytų ir parduotų prekių kiekiai, pagal mokesčių administratoriaus pateikiamus duomenis, sutampa. Komisija pabrėžė, kad tais atvejais, kai nustatoma, jog ūkinės operacijos, atvaizduotos ginčo buhalterinės apskaitos dokumentuose, įvyko ne tomis aplinkybėmis, kaip jose nurodyta, visi PVM sąskaitos faktūros elementai, taip pat ir nurodyta prekių kaina, turi būti tiriami / įrodomi papildomai; kad, atsižvelgiant į tai, jog ūkio subjektas turi teisę leidžiamais atskaitymais pripažinti faktiškai patirtas išlaidas, o mokesčių administratorius argumentų dėl to, kad prekių realiai nebuvo, nepateikė, darytina išvada, kad tam tikros išlaidos galėjo būti patirtos, tačiau tokiu atveju turi būti analizuojama ginčo buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodyta prekių kaina, jos atitikimas normaliai Įmonės praktikai, įsigijimo kainos santykis su pardavimo kaina, pinigų faktinio sumokėjimo įrodymai, prekių įsigijimo-pardavimo grandinės nuoseklumas laiko atžvilgiu; kadangi šios teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios leistų padaryti išvadą dėl to, ar Įmonė faktiškai patyrė sąnaudas, neanalizuotos, Inspekcijos sprendimo dalis (dėl nuo ginčo PVM sąskaitų faktūrų apskaičiuoto PM) naikintina.

122Komisija taip pat akcentavo, jog mokesčių administratorius turėtų ištirti Komisijos aukščiau įvardintas aplinkybes (atitinkamus papildomus įrodymus turi pareigą pateikti ir Įmonė), taip pat, jei būtina, surinkti kitus įrodymus, galinčius turėti įtakos konstatuojant, ar išlaidos buvo faktiškai patirtos, jei taip – kokio dydžio šios išlaidos buvo, taip pat apsvarstyti galimybę nustatyti Įmonės patirtas išlaidas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.

1233. Valstybinė mokesčių inspekcija prašyme, be kita ko, nurodo, kad Komisija nepagrįstai susiaurina sąlygų, kuriom esant galimas išlaidų pripažinimas sąnaudomis, ratą, teigdama, jog vienintelė svarbi aplinkybė – faktiškai patirtų išlaidų buvimas, ir ignoruodama ne mažiau reikšmingą sąlygą – dokumentų, kurių pagrindu siekiama išlaidas pripažinti sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną, juridinės galios buvimą. Šiuo atveju nėra ginčo, jog byloje esantys buhalterinės apskaitos dokumentai nepatvirtina tikrojo ūkinių operacijų turinio, t. y. juose nurodytas kontrahentas pareiškėjai nurodytų prekių nepardavė, vadinasi, ginčo sąskaitos faktūros laikytinos neturinčiomis juridinės galios ir, remiantis PMĮ 11 straipsnio 4 dalimi, išlaidų pagal minėtus dokumentus pripažinimas sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną, negalimas.

1244. Teismas, atsižvelgdamas ir į tai, kad Komisijos 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. S-225(7-181/2009) dalis – 1 punktas – „patvirtinti Inspekcijos nurodymą sumokėti 339 704 Lt PVM, 184 652 Lt PVM delspinigių ir 33 970 Lt PVM baudą“ panaikinta, kad centrinis mokesčių administratorius šiuo sprendimu yra įpareigotas tinkamai ištirti Įmonės sąžiningumo / nesąžiningumo buvimo aplinkybes, nesutinka su atsakovės argumentais, jog, esą, šioje byloje esantys buhalterinės apskaitos dokumentai nepatvirtina tikrojo ūkinių operacijų turinio, t. y. juose nurodytas kontrahentas pareiškėjai nurodytų prekių nepardavė. Dar daugiau, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą dėl mokestinio ginčo taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. Teismo vertinimu, šioje administracinėje byloje dėl pelno mokesčio Komisija tinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-355/2004 suformuluotomis doktrininėmis nuostatomis, jog formalūs buhalterinės apskaitos dokumento trūkumai negali paneigti mokesčių mokėtojo teisės iš bendrųjų pajamų atimti tam tikras sąnaudas, jeigu jos faktiškai buvo patirtos, ir tai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma.

1255. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

126IV

127Pareiškėjos – S. K. įmonės „Fasma“ atstovė – advokatė Anželika Meškaitė teismo posėdyje taip pat prašė atlyginti pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė 2010 m. rugpjūčio 27 d. sąskaitą faktūrą Nr. ( - ) (b. l. 165), pagal kurią už suteiktas teisines paslaugas – skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimą bei atstovavimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme – apskaičiuota po 517,92 Lt, iš viso – 1 035,84 Lt, ir 2010 m. rugsėjo 23 d. mokėjimo nurodymą Nr. 9347 (b. l. 166), pagal kurį pareiškėja sumokėjo advokatei 1 035,84 Lt, bei 2010 m. spalio 11 d. sąskaitą faktūrą Nr. ( - ) (b. l. 167), pagal kurią už suteiktas teisines paslaugas – atsiliepimo į Inspekcijos prašymą parengimą – apskaičiuota 517,92 Lt, ir 2010 m. gruodžio 15 d. mokėjimo nurodymą Nr. 9769 (b. l. 168), pagal kurį pareiškėja sumokėjo advokatei 517,92 Lt.

1281. Pareiškėjos – S. K. įmonės „Fasma“ atstovės – advokatės A. Meškaitės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. I-3530-815/2010 pateiktas nepraleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

1292. Nuostatos dėl proceso šalių išlaidų atlyginimo įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniuose, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Vertinant šių teisės aktų nuostatas konstatuotina, kad įstatymas proceso šaliai suteikia teisę gauti tik pagrįstų ir racionalių teismo išlaidų atlyginimą.

1303. Pareiškėjos atstovė prašo priteisti iš atsakovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1 553,76 Lt administracinėje byloje Nr. I-3530-815/2010 (Proceso Nr. 3-61-3-02682-2010-4), t. y. šias išlaidas: už pareiškėjos skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimą– 517,92 Lt; už atsiliepimo parengimą į Inspekcijos prašymą – 517,92 Lt; už pareiškėjos atstovavimą teismo posėdyje Vilniaus apygardos administraciniame teisme – 517,92 Lt.

1314. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, 44 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį, kitas išlaidas dėl skundo surašymo ir padavimo, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų 2 punkte pateikiami kriterijai, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, tame tarpe į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, 8 punkte nurodytos išlaidų už advokato teikiamas paslaugas kategorijos bei rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas, 7 punkte nustatyta, kad advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. nustatė 800 litų MMA. Todėl teismas, skaičiuodamas ir priteisdamas pareiškėjui atstovavimo išlaidas, remiasi minėtu dydžiu.

1325. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos – S. K. įmonės „Fasma“ skundą teismas šiame sprendime patenkino, pareiškėja turi teisę gauti pagrįstų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šioje administracinėje byloje Nr. I-3530-815/2010 (Proceso Nr. 3-61-3-02682-2010-4).

1336. Byloje nustatyta, jog advokatė A. Meškaitė parengė pareiškėjos skundą (b. l. 22-26) bei atsiliepimą į Inspekcijos prašymą (b. l. 106-110). Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu, kuriame numatytas maksimalus taikytinas koeficientas, skaičiuojant atlyginimo dydį už skundo ir atsiliepimo parengimą, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, už skundo ir atsiliepimo parengimą pareiškėjai iš atsakovės priteistina prašoma suma – 1 035,84 Lt (t. y. už skundo parengimą – 517,92 Lt, už atsiliepimo parengimą – 517,92 Lt, iš viso – 1 035,84 Lt).

1347. Remiantis Rekomendacijų 8.18 punktu, skaičiuojant atlyginimo dydį už vieną atstovavimo valandą teisme maksimalus taikytinas koeficientas yra 0.15. Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas, jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Byloje nustatyta, kad advokatė A. Meškaitė pagal 2010 m. rugpjūčio 27 d. atstovavimo sutartį Nr. ( - ) (b. l. 119) atstovavo pareiškėją 2010 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje 45 min. (žr. teismo posėdžio protokolą), t. y. 1 valandą. Taigi, už atstovavimą Vilniaus apygardos administracinio teisme pareiškėjai iš atsakovės priteistina 120 Lt atstovavimo išlaidų (800 Lt x 0.15 x 1 val. = 120 Lt).

1358. Pareiškėja, pateikdama skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, sumokėjo 100 Lt dydžio žyminį mokestį (vietinio mokėjimo nurodymas (b. l. 27)), todėl, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai iš atsakovės priteistinas ir išlaidų žyminiam mokesčiui atlyginimas – 100 Lt.

1369. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjos – S. K. įmonės „Fasma“ atstovės – advokatės Anželikos Meškaitės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. I-3530-815/2010 (Proceso Nr. 3-61-3-02682-2010-4) tenkintinas iš dalies ir pareiškėjai – S. K. įmonei „Fasma“ iš atsakovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteistina 1 255,84 Lt (1 035,84 Lt + 120 Lt + 100 Lt = 1 255,84 Lt) pagrįstų išlaidų, turėtų administracinėje byloje Nr. I-3530-815/2010 (Proceso Nr. 3-61-3-02682-2010-4).

137Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 127 ir 129 straipsniais,

Nutarė

1381. Pareiškėjos – S. K. įmonės „Fasma“ skundą patenkinti: Mokestinių ginčų komisijos 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. S-225(7-181/2009) dalį – 1 punktą – „patvirtinti Inspekcijos nurodymą sumokėti 339 704 Lt PVM, 184 652 Lt PVM delspinigių ir 33 970 Lt PVM baudą“ panaikinti ir Įmonės skundą dėl šios Inspekcijos sprendimo dalies perduoti centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

1392. Atsakovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

1403. Pareiškėjai – S. K. įmonei „Fasma“ iš atsakovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteisti 1 255,84 Lt (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt penkis litus ir aštuoniasdešimt keturis centus) pagrįstų išlaidų, turėtų administracinėje byloje Nr. I-3530-815/2010 (Proceso Nr. 3-61-3-02682-2010-4).

141Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. I... 5. 1. Atsakovė – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos... 6. 1.1. panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos... 7. 1.2. palikti galioti Inspekcijos 2010 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 69-135... 8. 2. Atsakovės prašyme paaiškina, kad Šiaulių apskrities valstybinė... 9. 2.1. Dėl faktinių aplinkybių... 10. Ginčas tarp pareiškėjos ir Šiaulių apskrities VMI kilo dėl pareiškėjos... 11. 2.2. Dėl sandorių su UAB „Radvina“... 12. 2.2.1. Pagal pareiškėjos mokestiniam patikrinimui pateiktus buhalterinės... 13. 2.2.2. Mokestinio ginčo bylos medžiagoje yra Kauno apskrities valstybinės... 14. 2.2.3. D. J. (buvusi... 15. 2.2.4. UAB „Folaris“ 2005 m. lapkričio 2, 4, 7, 8, 10, 11, 14 dienų PVM... 16. 2.2.5. UAB „Radvina“ direktorius V. M. 2007 m.... 17. 2.2.6. Pažymėtina, kad D. P. UAB „Folaris“ direktore... 18. 2.2.7. Šiaulių apskrities VMI UAB „Radvina“ mokestinio patikrinimo metu... 19. 2.2.8. Be to, UAB „Radvina“ pagal 2005 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitą... 20. 2.2.9. Kauno apskrities VMI, atlikusi UAB „Agrogrupė“ mokestinį... 21. 2.2.10. UAB „Radvina“ nuo 2006 m. birželio 5 d. iki 2006 m. gruodžio 18... 22. 2.2.11. UAB „Radvina“ vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų... 23. 2.2.12. Mokestinio patikrinimo metu pareiškėjos savininkas S.... 24. 2.3. Dėl sandorių su UAB „Linitra“... 25. 2.3.1. Remiantis pareiškėjos mokestiniam patikrinimui pateiktais... 26. 2.3.2. Šiaulių apskrities VMI atlikto UAB „Linitra“ mokestinio tyrimo... 27. Šiaulių apskrities VMI, įvertinusi visas nustatytas faktines aplinkybes... 28. 2.3.3. Remiantis bylos medžiaga, UAB „Linitra“ turėjo sandorių su UAB... 29. 2.3.4. Taigi, darytina išvada, jog Šiaulių apskrities VMI pagrindė bei... 30. 2.3.5. Mokesčių administratoriui nustačius mokesčių mokėtojo partnerių... 31. 2.3.6. Šiaulių apskrities VMI tiek patikrinimo akte Nr. 35-160, tiek... 32. 2.3.7. Taigi, tarp UAB „Radvina“, UAB „Linitra“ ir pareiškėjos... 33. 2.4. Dėl netinkamo materialinių normų taikymo ir aiškinimo... 34. 2.4.1.Komisija skundžiamame sprendime nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos... 35. 2.4.2. Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnis apibrėžia leidžiamų... 36. 2.4.3. Mokesčių įstatymuose nustatyta, kad mokesčių apskaičiavimas turi... 37. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio... 38. 2.4.4 Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ar... 39. 2.4.5. Vadovaujantis paminėta įstatymine baze ir Lietuvos vyriausiojo... 40. 2.4.6. Komisija nepagrįstai susiaurina sąlygų, kuriom esant galimas... 41. 2.4.7. Siekiant ginčo sąskaitose faktūrose išskirtas išlaidas pripažinti... 42. 2.4.8. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 27... 43. 2.4.9. Šiuo atveju mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų,... 44. II... 45. 1. Pareiškėja – S. K. įmonės „Fasma“ (toliau –... 46. 1.1. panaikinti Komisijos 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr.... 47. 1.2. panaikinti Inspekcijos 2010 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 69-135 dalį,... 48. 2. Pareiškėjos skundas grindžiamas tokiais argumentais.... 49. 2.1. Dėl faktinių aplinkybių... 50. Mokesčių administratorius, atlikęs pareiškėjos PVM ir PM apskaičiavimo,... 51. 2.2. Mokestinio ginčo esmė... 52. Inspekcijos sprendime Nr. 69-135 išsamiai aprašyti kitų įmonių mokestiniai... 53. 2.3. Viso mokestinio ginčo metu pareiškėja akcentavo, jog atliekant... 54. 2.4. Išsiaiškinti kodėl rinkoje cirkuliuoja prekės, kurias eilę kartų... 55. 2.5. Tiek pareiškėja, tiek mokesčių administratorius, rėmėsi Lietuvos... 56. 2.6. Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, jog nebuvo... 57. 2.7. Komisija sprendime Nr. S-225(7-181/2009) dėl pareiškėjos, neva... 58. 2.8. Pareiškėja pagrįstai kėlė klausimą, kodėl jai perkeliama mokestinė... 59. III... 60. Atsakovė – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos... 61. 1. Ginčas tarp pareiškėjos ir Šiaulių apskrities VMI kilo dėl įvykdytų... 62. 2. PVMĮ 64 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad MAĮ nustatytais pagrindais PVM... 63. 3. Teisė į PVM atskaitą pripažįstama vienu iš esminių visos pridėtinės... 64. 4. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 27 d.... 65. Taigi, konkrečiu atveju vertinant teisės į PVM atskaitą atsiradimo bei... 66. 5. Dėl sandorių su UAB „Radvina“ ir UAB „Linitra“, dėl pareiškėjos... 67. 6. Atsakovė, apibendrinusi visas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad Šiaulių... 68. IV... 69. Pareiškėja – S. K. įmonė „Fasma“ atsiliepime į... 70. 1. Sutikdama su pareiškėjos argumentais, Komisija akcentavo, jog ūkio... 71. 2. Pareiškėja ir mokesčių administratorius remiasi Lietuvos vyriausiojo... 72. 3. Turinio prieš formą viršenybės principas šiuo atveju taikomas... 73. 4. Mokesčių administratorius, skųsdamas Komisijos sprendimą Nr.... 74. 5. Pagal įstatymo prasmę, ūkinės operacijos turinys pareiškėjos... 75. 6. Remiantis patikrinimo aktu akivaizdu, kad UAB „Radvina“ ir UAB... 76. 7. Akivaizdu, kad pareiškėjos įvykdytos ūkinės operacijos (jų tikrasis... 77. V... 78. Trečiasis suinteresuotas asmuo – Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių... 79. VI... 80. 1. Teismo posėdyje pareiškėjos – S. K. įmonės... 81. 2. Teismo posėdyje pareiškėjos – S. K. įmonės... 82. 3. Teismo posėdyje atsakovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie... 83. Teismas, išnagrinėjęs skundo, prašymo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs... 84. I... 85. Nagrinėjamoje administracinėje byloje inter alia nustatyta:... 86. 1. S. K. įmonė „Fasma“ (kodas 87. 2. Pardavėja – UAB „Radvina“ pirkėjai – S. K.... 88. 3. Pardavėja – UAB „Linitra“ pirkėjai – S. K.... 89. 4. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus... 90. 5. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus... 91. 6. Šiaulių apskrities VMI, atlikusi S. K. įmonės... 92. 6.1. 339 704 Lt pridėtinės vertės mokesčio;... 93. 6.2. 184 652 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių;... 94. 6.3. 282 977 Lt pelno mokesčio;... 95. 6.4., 109 422 Lt pelno mokesčio delspinigių.... 96. 7. Šiaulių apskrities VMI viršininko pavaduotoja, išnagrinėjusi... 97. 8. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 98. 9. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2010 m.... 99. 9.1. Patvirtinti Inspekcijos nurodymus Įmonei sumokėti 339 704 Lt PVM, 184... 100. 9.2. Panaikinti Inspekcijos nurodymus Įmonei sumokėti 282 977 Lt PM, 109 422... 101. II... 102. Dėl pareiškėjos – IĮ „Fasma“ skundo... 103. 1. Pareiškėja skundžia Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos... 104. 2. Byloje nustatyta, kad Įmonė laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 5 d. iki... 105. Mokesčių administratorius, išanalizavęs Įmonės sandorius su UAB... 106. Atlikus UAB „Linitra“ ūkinės veiklos tyrimą (FNTT specialisto 2009 m.... 107. Tiek UAB „Radvina“, tiek UAB „Linitra“ deklaravo artimas pirkimo ir... 108. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, mokesčių administratorius nurodė,... 109. 3. Teisinių santykių, dėl kurių kilo ginčas, apmokestinimas PVM... 110. Šioje byloje nagrinėjant Įmonės teisės į PVM atskaitą sąlygas, aktuali... 111. Administracinių teismų praktikoje aiškinant teisės normas, reguliuojančias... 112. 4. Ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovės iš esmės vyksta dėl Įmonės... 113. 4.1. Dėl UAB „Radvina“ Įmonės savininkas S. K. bei... 114. Mokestinių ginčų komisija skundžiamame sprendime pažymėjo, kad „Įmonė... 115. Teismas nesutinka su šiais Komisijos motyvais. Pirmiausia, motyvas, jog... 116. 4.2. Dėl UAB „Linitra“ pareiškėjos atstovas taip pat paaiškino, kad... 117. 5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Komisijos 2010... 118. III... 119. Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymo... 120. 1. Atsakovė – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos... 121. 2. Komisija skundžiamame sprendime konstatavo, kad pagal Pelno mokesčio... 122. Komisija taip pat akcentavo, jog mokesčių administratorius turėtų ištirti... 123. 3. Valstybinė mokesčių inspekcija prašyme, be kita ko, nurodo, kad Komisija... 124. 4. Teismas, atsižvelgdamas ir į tai, kad Komisijos 2010 m. rugpjūčio 25 d.... 125. 5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Valstybinės... 126. IV... 127. Pareiškėjos – S. K. įmonės „Fasma“ atstovė –... 128. 1. Pareiškėjos – S. K. įmonės „Fasma“ atstovės... 129. 2. Nuostatos dėl proceso šalių išlaidų atlyginimo įtvirtintos Lietuvos... 130. 3. Pareiškėjos atstovė prašo priteisti iš atsakovės – Valstybinės... 131. 4. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta,... 132. 5. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos – S. K.... 133. 6. Byloje nustatyta, jog advokatė A. Meškaitė parengė pareiškėjos skundą... 134. 7. Remiantis Rekomendacijų 8.18 punktu, skaičiuojant atlyginimo dydį už... 135. 8. Pareiškėja, pateikdama skundą Vilniaus apygardos administraciniam... 136. 9. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjos – S. K.... 137. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 138. 1. Pareiškėjos – S. K. įmonės „Fasma“ skundą... 139. 2. Atsakovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos... 140. 3. Pareiškėjai – S. K. įmonei „Fasma“ iš... 141. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali...