Byla 1A-281-508-2013
Dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Priteista iš J. R. 500 litų proceso išlaidų A. R. naudai

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Kęstučio Dargužio, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant privačiai kaltintojai nukentėjusiajai civilinei ieškovei J. R., jos atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, išteisintajam civiliniam atsakovui A. R., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privačios kaltintojos nukentėjusiosios civilinės ieškovės J. R. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d. išteisintas, nes jo veiksmais nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių. Privačios kaltintojos J. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Priteista iš J. R. 500 litų proceso išlaidų A. R. naudai.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamąją bylą,

Nustatė

4A. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. išteisintas, kai jam buvo pareikštas privatus kaltinimas dėl to, kad jis 2012-04-12 per paštą pateikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui R. Š., Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui bei Kėdainių rajono policijos komisariato komisarui rašytinį pareiškimą apie tai, kad nukentėjusiosios J. R. motina P. A. neteisėtai, neteisingai paveldėjo J. A. nekilnojamąjį turtą, kad ji negali pretenduoti į J. A. palikimą, kad yra praleistas terminas palikimui priimti, ir jis turi teisę ir pareigą pranešti apie oficialaus dokumento suklastojimą ir suklastoto dokumento panaudojimą. Be to, A. R. pareiškime nurodė teiginius: „informuoju, kad P. A. dukra J. R., kaip nurodoma internete, yra Lietuvos notarų rūmų pirmininko pavaduotoja. Aišku, ne man spręsti, kokią įtaką tai turėjo išduodant minimą paveldėjimo teisės liudijimą jos mamai, tačiau abejotina, kad nuėjus bet kokiai moteriškei iš gatvės, taip paprastai būtų išduotas toks paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas“, tai yra tokiu būdu paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad nukentėjusioji J. R. darė neteisėtą poveikį Kėdainių notarei ir taip ją viešai apšmeižė bei įžeidė.

5Išteisinamajame nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamasis A. R., pateikdamas 2012-04-10 pareiškimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, Kėdainių rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui ir Kėdainių rajono policijos komisariato komisarui, neturėjo tiesioginės tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti ar pakirsti pasitikėjimą nukentėjusiąja J. R. ir tokios informacijos apie ją nepaskleidė, o taip pat neturėjo tyčios ir ją įžeisti. A. R. tyčia buvo nukreipta išsiaiškinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo aplinkybes ir pagrįstumą P. A., o ne siekis ar tikslas apšmeižti ir įžeisti J. R. kaip asmenį ir notarę. Teismas sprendė, jog A. R. nepadarė veikų, turinčių Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., požymių.

6Apeliaciniu skundu privati kaltintoja nukentėjusioji civilinė ieškovė prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. R. pripažinti kaltu ir nuteisti: pagal BK 154 str. 1 d. laisvės apribojimu 30 parų; pagal BK 155 str. 1 d. 10 MGL bauda. Vadovaujantis BK 63 str., bausmes subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 30 parų areštą ir 10 MGL baudą. Priteisti iš A. R. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei turėtas išlaidas byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

7Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog A. R. 2012-04-10 pareiškimą, jo turinį negalima laikyti kokių nors tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimu, įžeidimu, nes tai yra tik A. R. oficialus kreipimasis į teisėsaugos institucijas su pranešimu apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, ir kad išsiaiškinti, ar P. A. buvo teisėtai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Teismas neteisingai traktavo, kad A. R. kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kadangi teisingumo ministras nėra teisėsaugos institucija. Teisingumo ministerija nesiaiškina galimų nusikaltimų padarymo bei paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo teisėtumo, todėl negalima pripažinti, kad A. R. savo pareiškimu siekė šių tikslų. A. R. versija dėl kreipimosi į teisingumo ministrą tikslo ir motyvo neįrodyta ir buvo paneigta, tačiau teismas buvo šališkas kaltinamojo naudai ir padarė priešingas išvadas nustatytoms byloje aplinkybėms. Teismas neįvertino, kad apeliantė paveldėjimo byloje nėra nei įstatyminė, nei testamentinė įpėdinė, kuri gavo turtinę naudą, kaip notarė nėra susijusi su paveldėjimo byla, ir kad A. R. visas šias aplinkybes, kaip ir aplinkybę, kad ji gyvena ir dirba Kauno mieste, gerai žinojo. Teismo posėdžio metu A. R. pripažino faktą, kad prieš pareiškimo surašymą ir jo išsiuntimą žemėtvarkos tarnyboje sužinojo ir matė dokumentą (paveldėjimo liudijimą), kuriame buvo nurodyti Kėdainių notarės duomenys ir paveldėtoja, kas patvirtina, kad jis 2012-04-10 pareiškime sąmoningai ir tyčia, siekdamas apeliantę sumenkinti, apšmeižti, įžeisti ir kaip fizinį asmenį, ir kaip asmenį, atliekantį valstybės patikėtas notaro funkcijas, nurodė jos vardą, pavardę bei visuomenines pareigas. Teismas neįvertino ir visiškai ignoravo taip pat aplinkybę, kad pats A. R. į paveldėtą turtą neturėjo jokių teisių, kurios galėjo būti pažeistos išduodant apeliantės mamai paveldėjimo teisės liudijimą, todėl jo gynybos versija, kad jis siekė išsiaiškinti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo teisėtumą, ne tik nepagrįsta, bet ir nelogiška. Skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodoma, kad A. R. pareiškime nėra paskleista duomenų, kad apeliantė darė įtaką Kėdainių notarei dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo jos mamai, o taip pat, kad iš pareiškimo turinio neaišku, kokią tikrovę neatitinkančią informaciją paskleidė. Teismas viso pareiškimo turinio ir A. R. pateikiamų duomenų neanalizavo, neatliko teisinio jų vertinimo, o apsiribojo tik išvadų preziumavimu. Pagal A. R. pareiškimo sakinių sandarą, turinį, prasmę bei tikslą matyti, kad autorius kalba ne apie nežinomų asmenų įtaką, o apie apeliantės, kaip Notarų rūmų pirmininko pavaduotojos, „įtaką“. Negalima sutikti su tuo, kad nepaskleista jokia informacija, nes aiškiai būtuoju laiku nurodoma, kad paveldėjimo liudijimas buvo suklastotas, neteisėtai panaudotas. Rašant apie įtaką, nurodoma konkrečiai nukentėjusiosios vardas, pavardė, visuomeninės pareigos. Pagal pareiškimo turinio sisteminę analizę negalima pripažinti, kad A. R. pareiškime realizavo teisę reikšti mintis, nuomonę. Nuosprendyje netinkamai motyvuojama tai, kad apeliantė tyrimo metu nebuvo apklausta Kėdainių policijos komisariate, kad Teisingumo ministerija neatliko tyrimo, kadangi šios aplinkybės veikų kvalifikavimui reikšmės neturi. Byloje nustatyta, kad A. R. peržengė teisės reikšti įsitikinimus ribas ir piktnaudžiavo šiomis teisėmis taip, kad pasikėsino į nukentėjusiosios garbę ir orumą, padarė neturtinę žalą.

8Atsikirtimuose į apeliacinį skundą išteisintasis A. R. prašo apeliacinį skundą atmesti, pripažinti jo turėtas 1500 Lt išlaidas už advokato teisinę pagalbą proceso išlaidomis ir jas priteisti iš nukentėjusiosios civilinės ieškovės J. R.. Nurodo, kad teismas pilnai, visapusiškai, nešališkai ir objektyviai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą nuosprendį. Apeliantės argumentai yra nepagrįsti, kadangi sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Teismas, A. R. veiksmuose nenustatęs subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios, pagrįstai jį pagal BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d. išteisino. Taip pat nurodo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme jis patyrė 1500 Lt išlaidų, kurias patyrė baudžiamajame procese, gindamasis nuo jam pareikštų nepagrįstų kaltinimų bei gindamas savo teisėtus interesus.

9Teisėjų kolegija, išklausius teisėjo pranešimą, privačią kaltintoją nukentėjusiąją civilinę ieškovę J. R. ir jos atstovę, prašiusias apeliacinį skundą tenkinti, išteisintąjį civilinį atsakovą A. R. ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad privačios kaltintojos nukentėjusiosios civilinės ieškovės J. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį, kurį priėmė tuo pagrindu, kad A. R. veiksmais nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. d., požymių, motyvavo tuo, kad A. R., pateikdamas 2012-04-10 pareiškimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, Kėdainių rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui ir Kėdainių rajono policijos komisariato komisarui, neturėjo tiesioginės tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti ar pakirsti pasitikėjimą nukentėjusiąja J. R. ir tokios informacijos apie ją nepaskleidė, o taip pat neturėjo tyčios ir ją įžeisti; A. R. tyčia buvo nukreipta išsiaiškinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo aplinkybes ir pagrįstumą P. A., o ne siekis ar tikslas apšmeižti ir įžeisti J. R. kaip asmenį ir notarę. Su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies, todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl A. R. išteisinimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį panaikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.), o kitoje dalyje - dėl A. R. išteisinimo pagal BK 155 straipsnio 1 dalį paliktinas galioti.

11Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, jog pasitvirtino privačios kaltintojos skunde nurodytos faktinės aplinkybės dėl A. R. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str.1 d., ir nustato, kad:

12A. R. viešai paskleidė apie notarę J. R. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ją, pakirsti pasitikėjimą ja, tai yra 2012-04-12 paštu pateikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui R. Š., Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui bei Kėdainių rajono policijos komisariato komisarui rašytinį pareiškimą, nurodydamas, kad J. R. motina P. A. neteisėtai paveldėjo J. A. nekilnojamąjį turtą, o jis turi teisę ir pareigą pranešti apie oficialaus dokumento suklastojimą ir suklastoto dokumento panaudojimą, bei išdėstydamas teiginius: „Be to, informuoju, kad P. A. dukra J. R., kaip nurodoma internete, yra Lietuvos notarų rūmų pirmininko pavaduotoja. Aišku, ne man spręsti, kokią įtaką tai turėjo išduodant minimą paveldėjimo teisės liudijimą jos mamai, tačiau abejotina, kad nuėjus bet kokiai moteriškei iš gatvės, taip paprastai būtų išduotas toks paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas“.

13Kaip nurodoma ir skundžiamame nuosprendyje, pagal objektyviuosius požymius šmeižimu (BK 154 str.) laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai visuomenės akyse žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais.

14Iš bylos medžiagos matyti, kad privati kaltintoja J. R. nurodė, jog A. R. 2012-04-10 pareiškime Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui R. Š., Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui bei Kėdainių rajono policijos komisariato komisarui nurodyti teiginiai: „ Be to, informuoju, kad P. A. dukra J. R., kaip nurodoma internete, yra Lietuvos notarų rūmų pirmininko pavaduotoja. Aišku ne man spręsti, kokią įtaką tai turėjo išduodant minimą paveldėjimo teisės liudijimą jos mamai, tačiau abejotina, kad nuėjus bet kokiai moteriškei iš gatvės, taip paprastai būtų išduotas toks paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas“, yra ją apšmeižiantys bei įžeidžiantys.

15Teisėjų kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, pripažįsta, kad vertinant visą minėto pareiškimo turinį, o taip pat ir nurodytus konkrečius teiginius, yra pagrindas konstatuoti, kad A. R. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad Lietuvos notarų rūmų pirmininko pavaduotoja J. R. darė poveikį Kėdainių notarei išduodant paveldėjimo teisės liudijimą jos motinai P. A., ir kad buvo išduotas suklastotas minėtas dokumentas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši informacija yra konstatuojamojo pobūdžio. Tai, kad A. R. šią veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, patvirtina faktinės bylos aplinkybės. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neteisingai traktavo, kad A. R. kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kadangi teisingumo ministras nėra teisėsaugos institucija. Teisingumo ministerija nesiaiškina galimų nusikaltimų padarymo bei paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo teisėtumo, dėl ko negalima pripažinti, kad A. R. savo pareiškimu siekė būtent išsiaiškinti šio dokumento išdavimo teisėtumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. R. į paveldėtą turtą jokių teisių, kurios galėjo būti pažeistos išduodant minėtą paveldėjimo teisės liudijimą, neturėjo, kas taip pat paneigia jo pabrėžiamą siekį išsiaiškinti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo teisėtumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teisme A. R. pripažino faktą, jog prieš nagrinėjamo pareiškimo surašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kėdainių skyriuje sužinojo apie P. A. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, matė šį dokumentą, kuriame buvo nurodyti Kėdainių notarės duomenys ir paveldėtoja (b. l. 81). Neatitinkanti tikrovės informacija apie kitą žmogų, kad jis esą padarė nusikaltimą, neabejotinai yra tokia, kuri gali kitą žmogų paniekinti ar pažeminti, pakirsti pasitikėjimą juo, ir šios aplinkybės A. R. negalėjo nesuprasti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtas paveldėjimo teisės liudijimas įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu, be to, Kauno apygardos prokuratūros Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros 2012-07-12 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 str. 1 d., nenustačius šio nusikaltimo požymių, nutrauktas (b. l. 14-15). Pažymėtina, kad BK 154 straipsnyje apibrėžto šmeižimo baigtumas nėra siejamas su padariniais, t. y. su realiai pažeista nukentėjusio asmens garbe, todėl kaltininko valios santykis su veika sukeltais padariniais neturi reikšmės sprendžiant, ar asmens veika atitinka BK 154 straipsnyje aprašytos šmeižimo sudėties požymius. Nagrinėjamu aspektu baudžiamajai atsakomybei už šmeižimą pagrįsti pakanka to, kad asmuo valingai, o ne veikiamas kokių nors jo valią pažeidžiančių aplinkybių, atlieka objektyvius šmeižimo nusikaltimo turinį sudarančius veiksmus. Byloje nėra duomenų, kad A. R., kreipdamasis tokio turinio pareiškimu į Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą, Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą bei Kėdainių rajono policijos komisariato viršininką, šiuos veiksmus atliko veikiamas kokių nors aplinkybių, pažeidžiančių jo valią, todėl darytina išvada, kad šmeižimo nusikaltimo turinį sudarančius veiksmus jis atliko valingai, tai yra norėjo paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją apie J. R. esą ji yra korumpuotas valstybės patikėtas notaro funkcijas atliekantis asmuo, užsiimantis neteisėta veikla. Pareiškime išdėstytas tekstas surašytas aiškia kalba, nevartojant jokios vingrios ar specialios terminologijos, todėl jame esantys teiginiai apie J. R. esą neteisėtą veiką vienareikšmiškai suprantami kiekvienam su jais susipažinusiam asmeniui. Nukentėjusiajai J. R. priskiriami konkretūs veiksmai – poveikio Kėdainių notarei išduodant paveldėjimo teisės liudijimą jos motinai P. A. darymas, siekiant asmeninės naudos, o tai yra nusikalstamos veikos darymas. Šie išteisintojo nukentėjusiajai priskiriami veiksmai gali būti objektyviai patikrinti ir įrodyti kaip egzistuojantys arba neegzistuojantys, todėl šiuos veiksmus konstatuojantys teiginiai yra žinia, nauja informacija. Skleisdamas tokio pobūdžio informaciją išteisintasis peržengė teisės reikšti įsitikinimus ribas ir piktnaudžiavo šiomis teisėmis taip, kad nukentėjusiajai šiuo atveju iškilo teisė ginti savo interesus baudžiamosios teisės priemonėmis. Tokia A. R. veika atitinka BK 154 str. 1 d. numatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius šmeižimo požymius, todėl A. R. pripažintinas kaltu padarius šią nusikalstamą veiką.

16Įžeidimu pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. laikoma veika, kai asmuo kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemina žmogų. Įžeidimas yra neigiamas, nepadorus, užgaulius žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimas padaromas tiesiogine tyčia.

17Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad nukentėjusiosios J. R. skunde nėra tiksliai ir detaliai nurodyta, kuriais A. R. 2012-04-10 parašyto pareiškimo teiginiais kaltinamasis A. R. galimai įžeidė nukentėjusiąją, o kuriais - ją apšmeižė, tai yra šiuo atveju privatus kaltintojas neatribojo skirtingų sudėčių nusikalstamų veikų ir jas iš esmės sutapatino, o teismas, nagrinėdamas tokios kategorijos baudžiamąją bylą, negali išeiti iš pateikto privataus skundo ribų bei privataus kaltintojo išsakytų kaltinimo ribų teisiamojo posėdžio metu, savo iniciatyva plėsti ar keisti kaltinimų sudėtį ar apimtį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog baudžiamojoje byloje privataus kaltintojo surinktų, pateiktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų duomenų visuma neleidžia padaryti išvados, kad kaltinamasis A. R., pateikdamas paštu Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, Kėdainių rajono prokuratūros vyriausiajam prokurorui ir Kėdainių policijos komisariato komisarui 2012-04-10 pareiškimą, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., yra pagrįsta. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusioji J. R. neįrodė, kad 2012-04-12 A. R. pareiškime nurodyti teiginiai yra ją įžeidžiantys, A. R. tyčios įžeisti nukentėjusiąją J. R. neturėjo. Kaip pažymėta anksčiau, šmeižimas ir įžeidimas nėra tapatūs. Esant tokioms aplinkybėms, A. R. pagal BK 155 str. 1 d. išteisintas pagrįstai.

18Teisėjų kolegija, skirdama bausmę A. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. R. padarė nesunkų nusikaltimą, kuriuo kėsinosi į asmens garbę ir orumą, veikė tiesiogine tyčia, neteistas, baustas administracine tvarka, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 49). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti A. R. paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, atsižvelgiant į mediją bei maksimalų dydį.

19Privati kaltintoja civilinė ieškovė J. R. pareiškė 20000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, spręsdama civilinio ieškinio klausimą, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. numatytais neturinės žalos atlyginimo kriterijais ir teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo viešiesiems asmenims. Privačios kaltintojos civilinės ieškovės J. R., liudytojo Š. R. parodymais nustatyta, kad dėl A. R. nusikalstamų veiksmų ji patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, nepatogumus, o taip pat ir atitinkamą pažeminimą. A. R. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką svarbiausiu viešojo asmens gynimo būdu laikomas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens. Ginant jo garbę ir orumą, pirmenybė teikiama žinių paneigimui, o ne kuo didesniam neturtinės žalos piniginiam įvertinimui (kasacinė nutartis Nr. 2K-576/2005). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad privačios kaltintojos civilinės ieškovės dėl A. R. veiksmų patirtos neturtinės žalos dydis vertintinas 2000 Lt, todėl J. R. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

20Lietuvos Respublikos BK 106 straipsnis numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės bylos Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

21Nagrinėjant šią bylą privačios kaltintojos nukentėjusiosios civilinės ieškovės J. R. interesus atstovavo advokatė Kristina Česnauskienė. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal privačios kaltintojos nukentėjusiosios civilinės ieškovės J. R. apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies. Byloje esantys pinigų priėmimo kvitai patvirtina jos išlaidas, turėtas dėl teisinės pagalbos atstovaujant jos interesus pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose atitinkamai 1500 Lt ir 400 Lt sumoms. Iš bylos medžiagos matyti, kad privati kaltintoja nukentėjusioji civilinė ieškovė J. R. padavė skundą privataus kaltinimo tvarka, apeliacinį skundą, ir jos atstovė aktyviai dalyvavo bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos apimtį, sudėtingumą, privačios kaltintojos civilinės ieškovės J. R. byloje pateiktų dokumentų skaičių ir apimtį, nuteistojo A. R. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., pavojingumą, pasekmes, nukentėjusiajai padarytos žalos pobūdį ir dydį, nuteistojo turtinę padėtį (dirbantis), o taip pat tai, kad skundžiamu nuosprendžiu A. R. buvo išteisintas dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str. 1 d., 155 str., šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 154 str. 1 d., tai yra apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, daro išvadą, jog šios apeliantės turėtos proceso išlaidos priteistinos ne visa apimtimi (iš dalies).

22Skundžiamu nuosprendžiu išteisinus A. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., iš J. R. priteista A. R. naudai 500 litų proceso išlaidų. Šiuo nuosprendžiu iš dalies patenkinus privačios kaltintojos nukentėjusiosios civilinės ieškovės apeliacinį skundą ir A. R. pripažinus kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., minėta suma sumažintina per pusę, tai yra iki 250 Lt. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. R. gynėjas advokatas Rimantas Bučma prašė iš J. R. A. R. naudai priteisti pastarojo asmens turėtas 1500 Lt išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. R. pripažinus kaltu pagal BK 154 str. 1 d., atsižvelgus į tai, kad A. R. pateikė atsikirtimus į apeliacinį skundą, jo atstovas advokatas Rimantas Bučma dalyvavo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, o taip pat įvertinus baudžiamosios bylos apimtį, sudėtingumą, A. R. byloje esančių dokumentų skaičių ir apimtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, minėtas A. R. gynėjo advokato Rimanto Bučmos prašymas tenkintinas iš dalies.

23Įvertinus tai, kad šiuo atveju proceso išlaidos priteistinos abipusiai iš nuteistojo ir privačios kaltintojos nukentėjusiosios civilinės ieškovės tarpusavyje, siekiant šio klausimo išsprendimo efektyvumo ir aiškumo, jog A. R. pripažintas kaltu pagal BK 154str.1d., iš privačios kaltintojos nukentėjusiosios civilinės ieškovės nuteistajam priteisiama proceso išlaidoms atlyginti suma įskaitytina į iš nuteistojo pastarajai priteisiamą sumą proceso išlaidoms atlyginti, ir tokiu būdu iš nuteistojo A. R. priteisiama šių išlaidų skirtumą sudaranti suma.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d., 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,

Nutarė

25Privačios kaltintojos nukentėjusiosios civilinės ieškovės J. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

26Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria A. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. išteisintas, ir šioje dalyje priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

27A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., ir nubausti jį 15 MGL (1950 Lt) bauda.

28Privačios kaltintojos nukentėjusiosios civilinės ieškovės J. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš nuteistojo A. R., a. k. ( - ) J. R., a. k. ( - ) 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

29Privačios kaltintojos nukentėjusiosios civilinės ieškovės J. R. išlaidas – 300 Lt (trys šimtai litų) advokato paslaugoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose apmokėti, pripažinti proceso išlaidomis, priteisti iš nuteistojo A. R., a. k. ( - ) J. R., a. k. ( - )

30Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

31Išaiškinti nuteistajam, kad jis baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo sumokėti per du mėnesius ir mokėjimo dokumentą pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui. Nesumokėjus baudos nustatytu laiku, ji bus išieškoma priverstinai.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamąją bylą,... 4. A. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d.... 5. Išteisinamajame nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamasis A. R., pateikdamas... 6. Apeliaciniu skundu privati kaltintoja nukentėjusioji civilinė ieškovė... 7. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė... 8. Atsikirtimuose į apeliacinį skundą išteisintasis A. R. prašo apeliacinį... 9. Teisėjų kolegija, išklausius teisėjo pranešimą, privačią kaltintoją... 10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos... 11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinio skundo... 12. A. R. viešai paskleidė apie notarę J. R. tikrovės neatitinkančią... 13. Kaip nurodoma ir skundžiamame nuosprendyje, pagal objektyviuosius požymius... 14. Iš bylos medžiagos matyti, kad privati kaltintoja J. R. nurodė, jog A. R.... 15. Teisėjų kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas,... 16. Įžeidimu pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. laikoma veika, kai asmuo... 17. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad... 18. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę A. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 154... 19. Privati kaltintoja civilinė ieškovė J. R. pareiškė 20000 Lt dydžio... 20. Lietuvos Respublikos BK 106 straipsnis numato, jog pripažinęs kaltinamąjį... 21. Nagrinėjant šią bylą privačios kaltintojos nukentėjusiosios civilinės... 22. Skundžiamu nuosprendžiu išteisinus A. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 154... 23. Įvertinus tai, kad šiuo atveju proceso išlaidos priteistinos abipusiai iš... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d., 326... 25. Privačios kaltintojos nukentėjusiosios civilinės ieškovės J. R.... 26. Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d.... 27. A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 28. Privačios kaltintojos nukentėjusiosios civilinės ieškovės J. R. civilinį... 29. Privačios kaltintojos nukentėjusiosios civilinės ieškovės J. R. išlaidas... 30. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.... 31. Išaiškinti nuteistajam, kad jis baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos...