Byla I-5432-789/2016
Dėl sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė,

2dalyvaujant pareiškėjos atstovui Gintarui Dabkevičiui,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Medonos mėsa“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

4Teismas

Nustatė

5Pareiškėja 2016-01-08 pateikė teismui skundą, kuriame teismo prašė: 1) atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) viršininko 2015-11-17 sprendimo Nr. (23.31-08) 467-159765 (toliau – ir Sprendimas) paduoti; 2) sustabdyti Sprendimo galiojimą iki įsiteisės sprendimas šioje byloje; 3) panaikinti Sprendimą ir prievolių ataskaitą.

6Pareiškėja skunde teigia, kad Sprendime nėra nurodyta, kuo vadovaujantis jis priimtas, nepateikiamas teisinis vertinimas. Pažymėjo, kad Sprendime nepateikta pakankama informacija, iš kurios būtų aiškus įsiskolinimo pagrindas, pareiškėjos pareigos padengti įsiskolinimo atsiradimo pagrindai ir įsiskolinimų padengimo eiliškumas. Nurodė, kad prievolių ataskaita parengta pagal tikrovės neatitinkančius duomenis. Teigia, kad VMI 2013-08-12, 2014-06-26 ir 2015-11-27 priėmė sprendimus išieškoti mokestines nepriemokas iš pareiškėjos. Pažymėjo, kad Sprendime nurodoma, jog keičiamas 2013-08-12 sprendimas, o ne 2014-06-26 sprendimas, kuris priimtas vėliau. Teigia, kad Sprendime pateikta klaidinga informacija, neteisingai apskaičiuoti mokesčiai, pareiškėjai nustatoma nauja prievolė mokėti jau sumokėtus mokesčius. Nurodė, kad neaišku, kokiais pagrindais yra nustatytos 2015-11-17 prievolių ataskaitoje nurodytos baudos ir delspinigiai (b. l. 1–2).

7Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad įvertino pareiškėjos sumokėtas į biudžetą įmokas, pateiktas patikslintas 2013 metų avansinio pelno mokesčio bei 2014-02-26 pateiktas patikslintas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už laikotarpį nuo 2013-02-01 iki 2013-02-28 ir už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30 priėmė sprendimą pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, t. y. perduoti antstoliui išieškoti likusią neišieškotą 18 312,87 Eur mokestinę nepriemoką (b. l. 48–50).

8Teigia, kad pagal 2015-11-17 duomenis pareiškėja valstybės biudžetui bei fondams skolinga 142 101,25 Eur mokesčių bei 11 492,37 Eur delspinigių, pagal 2014-06-26 duomenis valstybės (savivaldybės) biudžetui bei fondams skolinga 140 034,69 Eur mokesčių bei 11 876,55 Eur delspinigių. Nurodė, kad, pareiškėjai vykdant veiklą, deklaruojant mokesčius ir jų nemokant į biudžetą, 2014-06-26 buvo priimtas sprendimas Nr.(23.31-08)467-8811 išieškoti naujai susidariusią 48 783,45 Eur mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš pareiškėjos sąskaitos. Teigia, kad pareiškėjos deklaruoti, sumokėti mokesčiai ir priskaičiuoti delspinigiai laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31 yra Prievolių, delspinigių ir įplaukų žiniaraštyje. Mano, kad panaikinti Sprendimą nėra pagrindo, nes jame nurodyta 18 312,87 Eur mokestinė nepriemoka į biudžetą nesumokėta.

9Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas nurodė, kad skundą palaiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad VMI laikotarpiu nuo 2013-12-05 iki 2014-08-13 priėmė keletą sprendimų išieškoti mokestines nepriemokas iš pareiškėjos, kuriuos perdavė vykdyti antstolei. Paaiškino, kad pareiškėja 2015 m. vasario mėn. apmokėjo visuose sprendimuose nurodytas sumas ir pateikė pranešimą antstolei nutraukti priverstinį išieškojimą. Paaiškino, kad VMI Sprendimu priskaičiavo skolas, kurios 2013 m. jau buvo apmokėtos. Teigia, kad iš Sprendimo turinio neaiškus įsiskolinimo pagrindas, už kokį laikotarpį įsiskolinimai apskaičiuoti. Pažymėjo, kad 2014 m. mokestines prievoles pareiškėja yra sumokėjusi. Paaiškino, kad žodžiu bendravo su VMI atstovais, kurie paaiškino, kad Sprendime pateikti duomenys tam, kad nebūtų pradėta nauja vykdomoji byla.

10Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teismas

konstatuoja:

11Iš bylos duomenų matyti, kad VMI 2013-08-12 sprendimu Nr. (23.17-08)-320-57178 nusprendė išieškoti iš pareiškėjos 91 650,10 Lt (26 543,70 Eur) (toliau – ir 2013-08-12 Sprendimas) (b. l. 38). Prie 2013-08-12 Sprendimo VMI taip pat pridėjo prievolių ataskaitą (toliau – ir 2013-08-12 Prievolių ataskaita) (b. l. 39–41). VMI 2014-06-26 sprendimu Nr. (23.31-08)467-881 (toliau – ir 2014-06-26 Sprendimas) nusprendė išieškoti iš pareiškėjos 168 439,63 Lt (48 783,49 Eur) ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš pareiškėjos sąskaitų (b. l. 3). Prie 2014-06-26 Sprendimo VMI taip pat pridėjo prievolių ataskaitą (toliau – ir 2014-06-26 Prievolių ataskaita) (b. l. 4–6). VMI 2015-11-17 sprendimu Nr. (23.31-08)467-159765 (toliau – ir 2015-11-17 Sprendimas, Sprendimas) nusprendė pakeisti 2013-08-12 Sprendimą ir išieškoti iš pareiškėjos 18 312,87 Eur (b. l. 7). Prie 2015-11-17 Sprendimo VMI taip pat pridėjo prievolių ataskaitą (toliau – ir 2015-11-17 Prievolių ataskaita) (b. l. 8–10).

12Ginčas byloje kilo dėl VMI 2015-11-17 Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėja skunde teigia, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas bei Viešojo administravimo įstatymas.

13Vertinant Sprendimo išsamumo klausimą, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuota, jog viešojo administravimo subjektai, priimdami administracinius aktus, be kita ko, turi vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais, inter alia, įstatymų viršenybės ir objektyvumo principu (LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1321-575/2016, LVAT 2015-03-09 nutartis administracinėje byloje A-650-556/2015, LVAT 2013-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1517/2013). Įstatymų viršenybės principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo tiksliai laikytis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, naudotis savo teisėmis tik tiek, kiek tai susiję su jam pavestomis funkcijomis. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 d. įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT yra konstatavęs, kad VAĮ 8 str. nuostatos reiškia, kad administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas vadovavosi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (LVAT 2015-12-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2519-502/2015). Taigi, VAĮ 8 str. yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui. LVAT 2011-06-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 yra pažymėjęs, kad sprendimų priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai turi būti žinomi ne tik mokesčių administratoriui, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu šis sprendimas priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

14Mokesčių administravimo įstatymo 106 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Ginčijamu Sprendimu VMI, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 106 str. 1 d. 4 p., nusprendė išieškoti iš pareiškėjos 18 312,87 Eur sumą. Kaip galima spręsti iš pareiškėjos skundo turinio ir teismo posėdyje pareiškėjos atstovo pateiktų paaiškinimų, pareiškėja iš esmės sutinka, kad yra susidariusi mokestinė nepriemoka, pareiškėja skunde teigia, kad Sprendime nėra pagrindžiama mokestinės nepriemokos suma.

15Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 105 str. 1 d. mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš šioje įstatymo nuostatoje nustatytų pagrindų: mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime (Mokesčių administravimo įstatymo 105 str. 1 d. 1 p.); mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu (Mokesčių administravimo įstatymo 105 str. 1 d. 2 p.); mokesčių mokėtojas šio įstatymo 81 str. 2 ir 4 d. nustatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų (Mokesčių administravimo įstatymo 105 str. 1 d. 3 p.). Pažymėtina, kad VMI, priimdama Sprendimą, nenurodė nei vieno pagrindo, išdėstyto Mokesčių administravimo įstatymo 105 str. 1 d., kuriuo vadovaudamasi priėmė Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką. VMI Sprendime nurodė tik bendro pobūdžio teisės normas (Mokesčių administravimo įstatymo 33 str. 8 p. ir 160 str. 1 d. 4 p.), įtvirtinančias mokesčių administratoriaus teisę išieškoti mokestinę nepriemoką, bet nereglamentuojančias tokios teisės įgyvendinimo sąlygų, pagal kurias būtų galima spręsti apie šio Sprendimo teisinį pagrindą. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad iš Sprendimo nėra aiški mokestinės nepriemokos išieškojimo teisinis pagrindas.

16Vis dėlto įvertinus VMI atsiliepime išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir pareiškėjos atstovo teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, darytina išvada, kad mokesčių administratorius mokesčių sumas pareiškėjai apskaičiavo vadovaudamasis tuo, kad pareiškėja nesumokėjo deklaruotų mokesčių nustatytais terminais. Nors mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo pagrindas ginčijamame sprendime nėra nurodytas, tačiau tai teismui nekliudo papildomai įvertinti Sprendimo turinio atitiktį VAĮ nuostatoms.

17Teismas vertindamas Sprendimo turinio pagrįstumą įvertina tai, kad VMI 2013-08-12 Sprendimu, 2014-06-26 Sprendimu ir 2015-11-17 Sprendimu (kuriuo buvo pakeistas 2013-08-12 Sprendimas) nusprendė iš pareiškėjos išieškoti nurodytas sumas. Iš VMI pateiktų Prievolių, delspinigių ir įplaukų žiniaraščių duomenų matyti, kad pareiškėja ginčui aktualiais laikotarpiais nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 (b. l. 102–125) ir nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 (b. l. 126–137) mokėjo mokesčius bei delspinigius, taip pat jai buvo priskaičiuoti nauji mokėtini mokesčiai bei delspinigiai. Sprendime nenurodyti pagrindiniai faktai, nepateikti argumentai ir įrodymai bei konkretūs skaičiavimai, kuriais remiantis buvo pakeistas 2013-08-12 Sprendimas. Nors Sprendime ir nurodoma konkreti išieškotina mokestinės nepriemokos suma, jame apskritai nėra informacijos, iš kurios būtų galima spręsti apie šios nepriemokos susidarymo ir mokesčių pareiškėjo pareigas ją padengti atsiradimo pagrindus, įsiskolinimų padengimo eiliškumą, padengtų ir nepadengtų įsiskolinimų dydžius, juos lyginant su VMI 2013-08-12 Sprendimu ir 2014-06-26 Sprendimu. Sprendime nėra pateikiama informacija, iš kurios būtų galima suprasti, kada atsirado įsiskolinimas ir kaip jis buvo dengiamas. Prie Sprendime pridėtos 2015-11-17 Prievolių ataskaitos pareiškėjos sumokėtų sumų bei naujai atsiradusių prievolių praktiškai neįmanoma identifikuoti. Teismas vertina, kad tokių duomenų nenurodymas administraciniame akte, o ypač susijusiame su prievartinio pobūdžio priemonių taikymu, yra esminis Sprendimo trūkumas VAĮ 8 str. prasme, todėl ginčijamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-11-17 sprendimas Nr. (23.31-08) 467-159765 negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

18Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis teismo sprendime išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-11-17 sprendimas Nr. (23.31-08) 467-159765 neatitinka VAĮ 8 str. reikalavimų – yra nemotyvuotas ir neišsamus, todėl naikintinas, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p.

19Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 2 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,

Nutarė

20Pareiškėjos UAB „Medonos mėsa“ skundą tenkinti.

21Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-11-17 sprendimą Nr. (23.31-08) 467-159765 „Pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“.

22Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa... 2. dalyvaujant pareiškėjos atstovui Gintarui Dabkevičiui,... 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 4. Teismas... 5. Pareiškėja 2016-01-08 pateikė teismui skundą, kuriame teismo prašė: 1)... 6. Pareiškėja skunde teigia, kad Sprendime nėra nurodyta, kuo vadovaujantis jis... 7. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.... 8. Teigia, kad pagal 2015-11-17 duomenis pareiškėja valstybės biudžetui bei... 9. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas nurodė, kad skundą palaiko ir prašė... 10. Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką... 11. Iš bylos duomenų matyti, kad VMI 2013-08-12 sprendimu Nr.... 12. Ginčas byloje kilo dėl VMI 2015-11-17 Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo,... 13. Vertinant Sprendimo išsamumo klausimą, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo... 14. Mokesčių administravimo įstatymo 106 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad... 15. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 105 str. 1 d. mokesčių... 16. Vis dėlto įvertinus VMI atsiliepime išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos... 17. Teismas vertindamas Sprendimo turinio pagrįstumą įvertina tai, kad VMI... 18. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis teismo sprendime... 19. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija... 20. Pareiškėjos UAB „Medonos mėsa“ skundą tenkinti.... 21. Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos... 22. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...