Byla 2S-21-278/2013

1Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-827-568/2012 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams Z. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, D. K., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl leidimo įteisinti namo priestatą be bendraturčio sutikimo,

Nustatė

2ieškiniu V. K. prašė teismą pripažinti jam teisę įteisinti prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), atliktus priestato statybos darbus bei pripažinti jam teisę gauti projektavimo sąlygas ir statybos leidimą be atsakovės Z. M. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus sutikimų, pripažinti negaliojančia 2002-02-25 valstybinės žemės numos sutartį Nr. 19/2002-0964 bei Kauno apskrities viršininko 2002-02-08 įsakymą Nr. 02-01-469 Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę Z. M. netrukdyti jam ir jo įgaliotam atstovui I. K. patekti į namų valdoje, (duomenys neskelbtini), esantį priestatą, pažymėtą indeksu 1a2p, leisti jiems pasirūpinti šio turto administravimu, apsauga iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, uždrausti atsakovei Z. M. atlikti bet kokius statybos darbus ar kitus veiksmus, susijusius su priestatu.

3Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Nurodė, kad ieškovas jau du kartus kreipėsi su analogišku prašymu į teismą, tačiau prašymai 2012-06-19 ir 2012-07-31 nutartimis buvo atmesti. Konstatavo, jog ieškovo prašymas 2012-07-27 buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka ir teismas darė išvadą, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl ginčo priestato būklės pabloginimo nepasitvirtino.

4Atskiruoju skundu ieškovas V. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad byloje esantys duomenys bei pati atsakovė patvirtino, jog ji savo nuožiūra tvarko ginčo objektą, remontuoja stogą, sumūrijo laiptus į ginčo objektą. Kadangi šias aplinkybes atsakovė pripažįsta, jų nereikia įrodinėti. Teigia, jog, kol nėra išnagrinėta byla, atsakovė Z. M. negali atlikti jokių su ginčo objektu susijusių veiksmų. Nurodo, jog prašė teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nuvykęs prie jam priklausančio (duomenys neskelbtini), esančio priestato, pažymėto indeksu 1a2p, nebuvo įleistas, nors atsakovė buvo pasižadėjusi su juo bendradarbiauti. Teigia, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesigilino į bylos aplinkybes, ypač į tai, jog atsakovė užpuolė jo įgaliotą asmenį, kuriam medicinos įstaigoje buvo suteikta būtinoji pagalba ir įgaliotas asmuo buvo priverstas kreiptis į teisėsaugos institucijas. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės būtinos siekiant apsaugoti viešąjį interesą, ką patvirtina atsakovės veiksmai. Teigia, jog į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreipiasi trečią kartą, nes kitokių būdų apginti savo pažeistas teises neturi.

5Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Z. M. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas klaidina teismą, nes niekada neprašė jos sutikimo patekti į namų valdą bei priestatą, į kurį patenkama tik iš gyvenamojo namo. Teigia, jog ieškovo įgaliotas asmuo I. K. be jos žinios ir leidimo pateko gyvenamojo namo rūsį, dėl ko jai iškelta baudžiamoji byla. Nurodo, jog priverstinai iškeldinus K. šeimą, durys tarp namo ir priestato yra užkaltos ir į priestatą nepatenkama, nes iš kiemo pusės laiptai neįrengti. Teigia, jog antstolė R. S. iš varžytynių pardavinės Kaupų daiktus ir į namų valdą gali patekti bet kas, kas susitars dėl laiko, o ieškovas nerodo jokio noro būti įleistas į jos namų valdą. Prašo teismą skirti ieškovui V. K. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

6Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

7Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Tačiau spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia ar tuo atveju jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima ar yra tokios grėsmės tikimybė, todėl pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

8Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas sprendė, jog ieškovo nurodytos aplinkybės, kad vykdomi statybos darbai, kuriais siekiama pabloginti priestato būklę bei teismo posėdžio metu (2012-07-27) apklausti liudytojai nepatvirtino fakto, jog vykdomi statybos darbai blogina priestato būklę, todėl minėtos aplinkybės pagrindu darė išvadą, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinį pagrindą. Viena būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareikštu patikslintu ieškiniu prašoma pripažinti ieškovui V. K. teisę įteisinti prie namo, (duomenys neskelbtini), esantį priestatą, pripažinti teisę gauti projektavimo sąlygas ir statybos leidimą be atsakovės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus sutikimo (b.l. 9-16). Pareikšti reikalavimai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, ketindamas įgyvendinti nuosavybės teises į ginčo priestatą, kuris yra atsakovės namų valdoje, siekia išsaugoti priestatą ir įteisinti šio priestato nuosavybę savo vardu. Iš bylos duomenų matyti, kad priestatas yra sujungtas su gyvenamuoju namu ir į jį patenkama per atsakovei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, todėl tenkinant ieškovo reikalavimą dėl priestato administravimo bei apsaugos, būtų pažeidžiamos atsakovės teisės, nes būtų nuolat patenkama į jai priklausančią namų valdą bei gyvenamąsias patalpas. Įvertinus, jog tarp šalių kyla konfliktai, neatmestina, jog jie kiltų ir ateityje, tuo pažeidžiant tiek šalių, tiek ir kaimynų rimtį, todėl įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui ir jo atstovei patekti į priestatą bei pasirūpinti šio turto administravimu, apsauga, nėra pagrindo. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp atsakovės ir ieškovo atstovės I. K. yra kilę konfliktai. Tačiau iš 2012-08-17 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog I. K. be atsakovės sutikimo pateko į Z. M. priklausančią namų valdą, gyvenamąjį namą, kas rodo, jog yra pažeidžiamos ir atsakovės teisės, o pats ieškovas nėra pateikęs duomenų, jog yra kreipęsis į atsakovę dėl galimybės apžiūrėti priestatą ir gavęs neigiamą atsakymą (b.l. 51). Tačiau atsakovė neneigia, jog atliko statybos darbus, susijusius su būtinybe išsaugoti jai priklausantį gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini). Kadangi namas sujungtas su priestatu, todėl neatmestina, jog remontuojant namo stogą galimai buvo būtina tvarkyti ir dalį priestato stogo dangos. Ieškovas teigia, jog atsakovė sumūrijo laiptus į ginčo priestatą. Paminėti priestate atlikti darbai leidžia daryti išvadą, jog atsakovė ginčo pastate vykdo pakeitimus. Nors byloje nėra duomenų, kad atlikti stogo dengimo ar kiti darbai neigiamai įtakoja priestato būklę, tačiau neatmestina, jog galimai atliekami priestato pagerinimo darbai, kas, teismui patenkinus V. K. ieškinį, gali sąlygoti teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą (b.l. 31-34, CPK 178 str.). Esant minėtai aplinkybei tikslinga atsakovei Z. M. uždrausti ginčo pastate atlikti bet kokius statybos remonto darbus (CPK 145 str. 1 d. 6 p.).

9Atsakovė prašo V. K. skirti piniginę baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Byloje nustatyta, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui ieškovas reiškia trečią kartą, tačiau Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, jog reikšti prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones galima bet kurioje civilinio proceso stadijoje, todėl konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nėra pakankamo pagrindo.

10Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

11Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį iš dalies pakeisti ir išdėstyti sekančiai:

12V. K. (a.k. ( - ) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies. Uždrausti atsakovei Z. M. (a.k. ( - ) ginčo pastate, gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) priestate, pažymėtame indeksu 1a2p atlikti bet kokius statybos remonto darbus.

13Kitoje dalyje prašymą atmesti.

14Atsakovei išaiškinama, jog pažeidus aukščiau nurodytus draudimus, kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų (1 000 Lt) bauda. Be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.

15Ieškovui išaiškintina, kad dėl nutarties vykdymo jis turi kreiptis į atsakovės teritoriją aptarnaujantį antstolį.

Proceso dalyviai